Simonas Bartkus | Blog

Penktadienį pasklidus viešai kalboms apie „Aer Lingus” ketinimą sustabdyti skrydžius iš Londono Gatwicko oro uosto į Vilniaus oro uostą nuo vasaros sezono pradžios (kovo 31 d.), sujudo kitos aviakompanijos ketinančios užimti atsiradusią erdvę rinkoje – šurmulys rinkoje sujudo didelis, kas rodo, jog dabar jau gyvename kitokioje situacijoje nei 20098 m. pradžioje, kuomet beveik pusmetį niekas nerodė susidomėjimo skrydžiais tarp Vilniaus ir Londono, dėl ko Vilnius net šešis su puse mėnesio neturėjo tiesioginės jungties su Europos finansų centru.

Iš Vilniaus į Londono Stansted oro uostą skraidantys „Star1 Airlines” šiandien suskubo paskelbti, jog nuo balandžio 30 dienos iš Vilniaus į Londoną skris šešis kartus per savaitę – kasdien išskyrus šeštadienį.

„airBaltic” šiandien taip pat suskubo paskelbti, jog vasaros sezonu ketina skraidyti į Londono Gatwick oro uostą – naudojamas lėktuvo tipas (nors greičiausiai bus B735) ir skrydžių dažnis kol kas neskelbiami.

Nors skrydžių paklausą reikėtų vertinti kaip sistemą ir atsižvelgti, jog „Ryanair” siūlo daugiau nei po 2 skrydžius per dieną į skirtingus Londono oro uostos iš Kauno oro uosto bei atsižvelgti į pasiūlymus skristi jungiamaisiais skrydžiais, visgi, kokia šiai dienai yra paklausa skrydžiams tarp Vilniaus ir Londono?

Nuo liepos mėnesio skrydžius į Stanstedo oro uostą pradėjus „Star1 Airlines”, nuo rugsėjo „Aer Lingus”, o šventiniam periodui į konkurenciją įsijungus ir „Aurelai” keleivių skaičius tarp Vilniaus ir Londono didėjo nuolat kiekvieną mėnesį. Reikėtų įvertinti tai, jog emigracinės kryptys yra vienos lengviausiai „suaktyvinamos” kryptys – įsijautus aviakompanijoms į aršią konkurenciją ir kainų karą maršrute atsiranda keleivių, kurie „šiaip neskristų, bet skrenda tik todėl, jog pigu” (modelis, pagal kurį „low cost”  kompanijos plečia keleivių rinką).

2009 m. Londono kryptis buvo populiari ir tarp skrendančių keleivių su persėdimais: kol neprasidėjo „Aer Lingus” skrydžiai, kiekvieną mėnesį 1100-1300 keleivių skrido su persėdimu į Gatwicką (lapkritį ir gruodį tokių keleivių sumažėjo iki 200), o į Heathrow su persėdimais kiekvieną mėnesį skrido 700-900 keleivių.

Kad galėtume įvertinti skrydžių sezoniškumą, galima pažiūrėti į istorinius duomenis, kokie keleivių srautai tarp Vilniaus ir Londono buvo 2006-2008 metais:

Matome, jog nepaisant krizės, ir skaičiuojamo rinkos susitraukimo apie 20% 2009-aisiais, keleivių, pervežtų maršrutu Vilnius-Londonas skaičius gruodžio mėnesį pasiekė 2007-2008 metų lygį.

Vertinant iš šio grafiko matomą sezoniškumą, galima matyti, jog vasaros sezono metu skrydžių paklausa Vilnius-Londonas maršrutu nuo gegužės iki rugsėjo pakyla apie 30%, palyginus su žiemos sezonu. Pagal tai galima daryti prielaidą, jog 2010 m. vasarą paklausa gali siekti 12-14 tūkst. keleivių maršrute per mėnesį.

Pagal iki praėjusios savaitės galiojusį planą 2010 m. vasarai, „Star1 Airlines” ketino siūlyti 5300 vietų per mėnesį, tuo tarpu „Aer Lingus” – 10440 vietų per mėnesį, todėl bendra pasiūla – 16000 vietų per mėnesį. Jeigu abu vežėjai orientuojasi į 75% lėktuvų užpildymą, tai tokia kėdžių pasiūla realiai atitinka rinkos poreikį be papildomo rinkos aktyvinimo ir keleivių persikėlimo iš aplinkinių oro uostų.

Taigi, kas dabar? „Star1 Airlines” pakėlė savo kėdžių pasiūlą iki 7700 vietų. Vadinasi, erdvės yra dar mažiausiai 8300 vietų. Keleiviams, be abejo, geriausia situacija yra kuomet rinkos dalyviai siūlo daugiau vietų, nes tuomet jie yra labiausiai suinteresuoti didinti paklausą aktyviais rinkodaros veiksmais.