lrytas.lt interviu: „Lietuviai įpratę skraidyti pigiai”
Comments(482)lrytas.lt vasario pradžioje spausdino interviu su manimi, kurį publikuoju čia, kad liktų archyve, kaip gana platūs ir išsamūs atsakymai į įvairius klausimus aviacijos temomis.
Ačiū Aidai Murauskaitei. Interviu originalas – S. Bartkus: „Lietuviai įpratę skraidyti pigiai“
——-
Valdyti tris šalies oro uostus bendrai yra gera mintis. Į Vilnių turėtų skraidyti tradicinės oro bendrovės, į Kauną – žemų sąnaudų. Tokiai naujos susisiekimo valdžios aviacijos verslo vizijai šios srities ekspertas Simonas Bartkus pritaria, tačiau primena, kad tai lengvai nupiešiama tik popieriuje, o realybė kur kas sudėtingesnė.
— V.Balkūno nuotr.; lrytas.lt
S. Bartkus trejus su puse metų dirbo komercijos direktoriumi Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU). Jau kelios dienos jis – naujos oro bendrovės „Air Lituanica“ komercijos direktorius.
Anot S. Bartkaus, tikėtina, kad po trejų ar penkerių metų Lietuvoje leisis lėktuvai iš Gruzijos ar Kazachstano. O lėčiau nei iki šiol, tačiau augsiantys tiek Vilniaus, tiek Talino oro uostai dar šiemet ar kitąmet sunaikins atotrūkį tarp jų ir Rygos oro uosto.
Be to, jis nesutinka, kad Vilniaus ir Kauno oro uostai varžėsi tarpusavyje, užuot rūpinęsi visos šalies gerove.
– Nors tikinote, kad jūsų išėjimas nesusijęs permainomis šalies susisiekimo valdžioje, dabar gal jau galėtumėte pasakyti, ar tikrai pokyčių Vilniaus oro uosto vadovybėje nepaskatino politiniai vėjai?
– Ne, tai sutapimas. Mano apsisprendimą labiau lėmė kitų ir savo paties išsikeltos užduotys. Mano užduotis buvo atkurti ir keleivių srautą. Tai pavyko – 2012 metais pasiekėme naują aptarnautų keleivių skaičiaus rekordą.
Tikslas buvo ir pritraukti naujų aviakompanijų – jau 2011 metais pasiekėme rekordinį maršrutų ir Vilniuje dirbančių oro bendrovių skaičių, kurį dar pagerinome 2012 metais. Vilnius sujungtas tiesioginiais skrydžiais su 44 kitais oro uostais, dirba 21 aviakompanija.
Kita mano užduotis buvo neaviacinių pajamų didinimas Vilniaus oro uoste. Nuo 12 mln. litų neaviacinių pajamų 2009-aisiais pajamos 2012 metais pasiekė 18 mln. ir buvo viena iš priežasčių, kad įmonė 2012 metais vėl dirbo pelningai.
– Svarstoma, kad derėtų steigti oro uostų valdymo įmonę, o Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai taptų jos filialais su savo vadovais. Kaip vertinate tokį modelį?
– Manau, ši idėja puiki. Toks modelis taikomas Ispanijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje ir netgi Estijoje. Tai ne tik leistų vykdyti bendrą rinkodarą, tačiau padėtų taupyti ir administravimo sąnaudas, bendrai vykdyti pirkimus, paprasčiau dalintis reikalinga įranga ir įrankiais.
Mano nuomone, trys tarptautiniai reguliariuosius reisus Lietuvoje aptarnaujantys oro uostai yra per daug mūsų rinkai. Tačiau šios situacijos keitimas užtruktų 10-15 metų, per trumpesnį laiką pokyčiai būtų skausmingi. O jeigu nebus keičiama, tuomet, manau, bendras oro uostų valdymas yra geriausias įmanomas sprendimas.
– Susisiekimo ministerija pabrėžė, kad toks modelis skatintų kovoti dėl keleivių pritraukimo į šalį, o ne konkuruoti tarpusavyje. Ar Vilniaus ir Kauno oro uostai varžėsi tarpusavyje?
– Mano manymu, varžymosi tarpusavyje nebuvo, tačiau reikia suprasti, kad tai buvo atskirai valdomi oro uostai ir visi bandėme pritraukti aviakompanijas bei keleivių srautus.
Kai kalbame apie varžymąsi, prisimenamas “Ryanair” dalies maršrutų perkėlimas iš Kauno į Vilnių, tačiau reikia nepamiršti, kad aviakompanijos pačios renkasi efektyviausius veiklos būdus, o drauge oro uostus, iš kurių skraidyti. Oro uostams keliama užduotis sudaryti kuo palankesnes tam sąlygas.
– Ką manote apie dar vieną pasvarstymą, kad TVOU turėtų būti tradicinių oro bendrovių oro uostas, o į Kauną skraidytų žemų sąnaudų įmonės? Ar galima ir ar reikia šitaip reguliuoti srautus?
– Aš visiškai palaikau idėją, kad oro uostų kainodara turi būti skirtinga, išlaikant žemesnes kainas Kaune ir aukštesnes Vilniuje. Sąlygos gali būti keičiamos, tačiau galutinį sprendimą, kurį oro uostą pasirinkti skrydžiams, priima aviakompanijos.
Tai lengvai nupiešiama tik ant popieriaus, tačiau realybėje situacija yra gerokai sudėtingesnė.
Europoje nėra nė vieno oro uosto, kuris vengtų pigių skrydžių aviakompanijų. Tai mačiau visuose aviacijos renginiuose – yra tik nesugebančių sudaryti tam sąlygų dėl įvairių priežasčių: „slotų“ (teisė pakilti ar nusileisti tam tikru laiku – red. past.) trūkumo, labai aukštų sąnaudų ar panašiai.
Kitas dalykas – skirstymas į pigių skrydžių bendroves ir “tradicines“ jau dabar yra sudėtingas, o ateityje darysis dar sudėtingesnis.
“Lufthansa” perduoda visus savo skrydžius Europoje pigių skrydžių padaliniui “Germanwings”, tą patį daro “Air France”, “Finnair” jau perleido skrydžius žemų sąnaudų bendrovei “flyBe”. Oro uostai turi sudaryti sąlygas, na, o jau bendrovių pasirinkimas, kur jiems leistis.
– TVOU būdavo nemažai keiksnojamas, kad pagrindinė oro bendrovė – žemų sąnaudų. Europos milžinės oro bendrovės vis steigia tokias įmones. Jos orientuojasi į mažesnes pajamas gaunančius keleivius? Verslo keleivių tarp jų nėra?
– Čia turime aiškiai atskirti sąvokas. Žemos sąnaudos yra svarbios visoms aviakompanijoms. Žemų sąnaudų bendrovės pripratino Europą prie mažų kainų ir nesvarbu, ar tai verslo keleivis, ar laisvalaikio keleivis, visi jie nori mokėti mažiau.
Didžiosios žemų sąnaudų bendrovės “Ryanair” ir “Wizz Air” orientuojasi į turistų srautą – skrydžių dažnis yra žemas, dideli lėktuvai, kurie leidžia pasiūlyti pačią mažiausią kainą.
Tačiau verslo keleiviams yra svarbūs tvarkaraščiai, skrydžių dažnis, bilietų keitimo galimybė, oro uostai, į kuriuos skrendama, ir kiti dalykai. Manau, kad ateitį rinkoje turės žemų sąnaudų tačiau į verslą orientuotos bendrovės.
– Tarptautinės oro uostų tarybos „ACI Europe“ duomenimis, pernai Europos Sąjungoje keleivių srautas augo vos 0,2 proc. Ne ES šalyse augimas buvo didesnis. Labiausiai sekėsi Turkijos, Rusijos, Gruzijos, Islandijos ir Moldovos oro uostams. Ką rodo tokie pokyčiai?
– Keleivių srautą labiausiai lemia ekonomikos pokyčiai. Vakarų Europoje ekonomika sustingo, todėl keleivių skaičius liko stabilus ar netgi krito.
Rytų Europoje ekonomika augo, keleivių skaičius didėjo. Be to, Rytų Europos dalies kelionių skaičius vienam gyventojui vis dar yra mažesnis nei Europos vidurkis, tačiau tas atotrūkis mažėja.
Tad ir mes turime plėtros galimybių. Keleivių oru skaičius, tenkantis vienam gyventojui, mūsų šalyje vis dar mažesnis nei Latvijoje ir Estijoje.
– Esate sakęs, kad Vilniaus oro uostas nebegali augti taip įspūdingai. Tokiu atveju kokiomis kryptimis jam derėtų plėstis? Kokios jo perspektyvos? O Kauno oro uosto? Palangos?
– Vilniaus oro uosto keleivių skaičius 2011 metais augo 25, o 2012 m. – 29 procentais.
Keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose procentiškai taip staigiai nebeaugs, nes lyginamasis keleivių skaičius pasidarė didesnis. Tačiau manau, kad artimiausią penkmetį kasmet keleivių skaičius gali padidėti apie 200 tūkst. keleivių. Tai nėra mažas augimas. Kaip jis pasiskirstys tarp oro uostų, mano manymu, šaliai nėra taip svarbu.
– Kai kurios bendrovės pernai ir šiemet atsisakė reisų į Vilnių. Kurių iš jų paliktos spragos labiausiai žiojinčios, kurias derėtų kuo skubiau užpildyti?
– Situacija nuolat keičiasi. Nemanau, kad yra didelių skylių. Skyle buvo galima laikyti skrydžių trūkumą į Švedijos sostinę Stokholmą, tačiau jau paskelbta, jog balandžio 1 d. šiuo maršrutu skraidys “Scandinavian Airlines”.
Kur rinkoje matau nišą? Tai labai dažni skrydžiai verslui reikalingomis kryptimis. Tai svarbu verslui, konferencijų turizmui. Turime ryšį su Kopenhaga, Frankfurtu, Helsinkiu, tačiau didelę naudą atneštų patogios jungtys su Amsterdamu, Paryžiumi. Susisiekimas su Briuseliu taip pat nėra toks, koks būtų naudingas visiems.
– Bankrutuojančią ukrainiečių „Aerosvit“ Vilniuje žada pakeisti „Ukraine International“ ir „UTair Ukraine“ . Ar to pakanka?
– Didelė dalis “Aerosvit” srauto Kijeve buvo tranzitiniai keleiviai. Manau, kad tranzitinį srautą perims “Turkish Airlines”, kuri nuo birželio skraidins iš Vilniaus per Stambulą.
Sunku prognozuoti, kaip keisis srautai Kijevo kryptimi nelikus tranzitinių keleivių srauto. Verslui svarbusskrydžių dažnis šia kryptimi, todėl manau, jog svarbiausia, kad būtų užtikrinti bent kasdieniai skrydžiai iš Vilniaus į Kijevą.
– Rusų „Transaero“ šiemet ketina atsisakyti nepelningų maršrutų, kad sumažintų nuostolius. Į Vilnių iš Maskvos skraido trys oro bendrovės. Ar visoms joms iki šiol pakanka erdvės?
– Srautas į Maskvą auga įspūdingu greičiu. Vien per praėjusius metus keleivių skaičius padvigubėjo ir vasaros mėnesiais perkopė 10 tūkstančių. Taip, šiuo metu vežėjai negali pasigirti visiškai užpildytais lėktuvais, tačiau, prognozuoju, kad srautas augs toliau, tad visi lėktuvai bus pilni jei ne šiemet, tai kitąmet.
– Turkai į Vilniaus oro uostą ėjo kelerius metus. Vis keliauja, bet niekaip neatkeliauja gruzinai. Ar vis dar galime tikėtis skrydžių į Tbilisį iš Vilniaus? Kiek Lietuvai būtini skrydžiai į Baltarusiją, juk apie tai ne kartą kalbėta?
– Nei į Baltarusiją, nei į Gruziją kol kas nebūtų tokio srauto, kad aviakompanija galėtų dirbti pelningai. Tačiau keleivių skaičius tarp šių šalių auga nuolat ir šie skrydžiai konkurencingi galėtų tapti po dvejų, trejų ar, galbūt, ketverių metų.
Tai galima pasakyti ir apie skrydžius į Kazachstaną, Rusijos miestus, nekalbu apie Maskvą. Gali būti, kad atsiras bendrovių, kurios investuos į šiuos maršrutus ir skrydžių atsiras anksčiau, tačiau realiau būtų manyti, kad šios kryptys atsiras 2015-2018 metais.
– Aptarkime kaimynus. Kokią įtaką lietuviams keleiviams daro Rygos oro uostas?
– Rygos oro uoste keleivių srautas buvo nepagrįstai išsipūtęs. Didžioji jo dalis buvo tranzitiniai keleiviai, o tai, kaip dabar paaiškėjo, pridarė didžiulių nuostolių “AirBaltic”.
Nuostolingos aviakompanijos gali būti naudingos valstybei, tačiau tranzitinis srautas ekonominės naudos neatneša. Keleiviai išlipa Rygoje ir po valandos išskrenda kitur.
Dėl tranzitinių keleivių Rygos oro uostas siūlė daug ir įvairių maršrutų, tačiau šiuo atžvilgiu situacija pasidarė panaši ir gretimuose oro uostuose. Juk Estijos ir Lietuvos oro uostai 2012 metais sparčiai augo, o Rygos – krito. Tai, manau, tęsis ir 2013 metais.
– Dar viena lietuvių kelionių starto stotelė – Varšuva. Šiemet ji jau gali pasigirti pritraukusi oro bendroves „Qatar Airways“ ir „Emirates Airlines“. Ar tai kaip nors paveiks, o gal jau paveikė Lietuvą?
– Tai laikinas aviakompanijų kainų karas. “Qatar Airways” ir “Emirates” tą patį mėnesį pradėjo skrydžius į Varšuvą. Paaiškėjo, kad Lenkijos rinka tam nėra pasiruošusi.
Keleivių srauto iš Lenkijos į Aziją nepakanka dviem vežėjams. Kadangi skrydžiai jau suplanuoti, vežėjai siūlo gerokai mažesnes kainas už savikainą, kad užpildytų krėslus lėktuve, kurie antraip liktų tušti. Tai laikina.
– Kokie mes, lietuviai, keliautojai? Kaip keitėmės pastaraisiais metais?
– Lietuvoje daugiau nei pusę keleivių perveža pigių skrydžių bendrovės. Tai nereiškia, kad sumažėjo verslo keleivių srautas.
Pigių skrydžių bendrovės suformavo įprotį pigiai nuskristi į Romą, Milaną, Barseloną, Londoną.
Prieš porą metų “Estonian Air” atliktas tyrimas parodė, kad mūsų rinkoje keleivių suvokimas apie tinkamą kainą už skrydį nesiejamas su skrydžio atstumu. Tai yra, vidutinis lietuvis keleivis mano, kad bilietas į Varšuvą ir Barseloną turėtų kainuoti tiek pat, nors atstumas skiriasi kelis kartus.
– Bilietų pardavėjai aiškina, kad bilietų kainos tik kils, mat prisideda įvairūs išaugę mokesčiai.
– Mano duomenimis, visų iš ir į Vilnių parduodamų bilietų vertė yra apie 700 milijonų litų per metus. Ir ši suma daugiau ar mažiau auga panašiai, kiek didėja keleivių srautas.
– Esate patyręs keleivis. Kokių bendrovių – tradicinių ar žemų sąnaudų – paslaugomis naudojatės? Nusileidęs kitos šalies oro uoste žvalgotės kaip profesionalas, esate priekabus kritikas ar pamirštate darbą?
– Be abejo, kai dirbi aviacijoje, tai nuolat analizuoji, kaip dirba aviakompanijos ir oro uostai, nesvarbu, kokiu tikslu keliauji. Matai detales, kurių nemato kiti.
Paprastas keleivis mato lėktuvą, skrendantį iš Vilniaus į Londoną. Aviakompanija mato skirtingus keleivius su skirtingais poreikiais, todėl gali atsitikti taip, kad 100 keleivių lėktuve gali mokėti skirtingą kainą. Kokiame versle daugiau tai galima pamatyti?
Skraidau su visų tipų aviakompanijomis. Žemų sąnaudų bendrovės visada bus geriausias būdas nuvykti savaitgaliui į Romą, Barseloną ar Londoną. Tačiau tokios bendrovės niekada neleis vienai darbo dienai nukeliauti į Kopenhagą ar Oslą.
Planuojant keliones, svarbu atkreipti dėmesį visas aplinkybes – bilieto kaina dažnai sudaro mažiau nei trečdalį visos kelionės kainos. Svarbu į kokį oro uostą nuskrisi, kiek laiko sugaiši, kad pasiektum galutinį kelionės tikslą, kokią dalį darbo dienos prarasi kelionėje ir panašiai.
Kelionė prasideda prie vienų durų ir baigiasi prie kitų durų. Tas duris gali skirti keli tūkstančiai kilometrų, ir laikas lėktuve yra tik viena kelionės dalis. Bet, aišku, man ji patinka labiausiai.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
482 komentarai
Leave a reply
Akivaizdu, kad šalyje, kur vidutinė alga sudaro tik apie 1/4 vokiškos, prancūziškos ar britiškos, paklausa tradicinių aukštų kainų skrydžių bendrovių bilietams tikrai nebus didelė. Tiesog tokia rinka, kurioje vartotojų pajamos mažos. Taigi, ir pasiūla turi būti pritaikyta tokiai rinkai. Šiuo atveju žemų sąnaudų bendrovės pačios tinkamiausios.
Nagi nėra visai taip. Turistai, ar jie būtų su lietuviška alga, ar su vokiška, visada stengsis sutaupyti ir prisiderins prie pigesnio skrydžio. Žinoma, atskirais atvejais pvz. koks britas, gyvenantis prie Stanstedo, nepirks pigesnio bilieto iš Lutono, kai lietuviui savaime supratama, kad reikia patikrinti ne tik Vilnių, bet ir Kauną, ar nėra kokio neblogo varianto. Tačiau nereikia žiūrėti vien į bilietų kainą. Su retomis išimtimis (Londonas, kur pvz. Wizz skraidydavo porą kartų per dieną ryte ir vakare praeitą vasarą), verslui pigių bendrovių tvarkaraščiai yra niekam tikę. Verslui į susitikimus vis tiek apsimoka skristi su brangesniais skrydžiais. Tiesiog alternatyvūs prarastų darbo valandų, viešbučių, dienpinigių kaštai yra tokie, kad neverta rinktis Ryanair vien todėl, kad jie 500 lt pigesni. Tas pats ir visokioms ministerijoms ir valstybinėms įmonėms.
Yra ir daugiau aspektų. Su Ryanair ir Wizz nuskrisi ten, kur jie skraidina, bet kur nors kitur skristi problemiška, nors ir aš pats, ir daugybė mano pažįstamų tokius „fake connections” yra darę. Žinoma, duomenys rodo, kad labiausiai žmonėms reikia pvz. į kokį Londoną. Bet žmonės skraido visur, kur papuola. Man asmeniškai pvz. reikia porą kartų per metus į Salonikus. O šiemet dar ir atostogauti sugalvojau Kroatijoje. Visus tokius atvejus sudėjus, gaunasi nemaži kiekiai liaudies, kurią reikia išskirstyti po pasaulį, o Wizz ir Ryanair ne tik kad negali, bet ir nesidomi galimybe tai padaryti. Na ką gi – tokį darbą atlieka SAS, Lufthansa, Brussels, Aeroflot, Transaero, ukrainiečių aviakompanijos ir pan.
Išvada – žmonės skraido ten, kur jiems reikia, o ne vien ten, kur yra pigi pasiūla. Kol pigių skrydžių bendrovės nesugebės padengti visų krypčių, kur žmonėms reikia, tol tradicinėms bendrovėms paklausa išliks.
Yra toks turistų segmentas (jame esu ir aš), kuriems ne taip svarbu, labai tiksliai, kur nukeliauti, svarbu tik kad į šiltus kraštus. Šiais metais norėčiau nuvykti į Kanarus. Yra skrydžiai į visas keturias pagrindines Kanarų salas iš man artimų trijų oro uostų (Prestviko, Glazgo ir Edinburgo), kiekvienoje saloje viešbučių pasirinkimas labai platus. Savo atveju tikriausiai rinksiuos pigiausią skrydį, kadangi konkretus oro uostas ne toks svarbus. Svarbu, kad geras oras būtų :)
Jonai, tai aš sutinku, turizmo segmente tikrai yra lietuviams pigūs skrydžiai svarbiau negu britams (nors negali sakyti, kad britams nesvarbu). Ir turizmo segmente tikrai dažnai skrendama, kad tik į šiltus kraštus. Bet čia tik dalis visų skrendančiųjų, ir dar ne pati didžiausia ir ne pati mokiausia :)
Atsiprašau kad aš prisikabinėju, bet Jonai sakote, Jums nesvarbu kur nukeliauti, o kitame sakinyje jau sakote regioną. Taip dažnam žmogui yra svarbu kad būtų šilti kraštai tačiau negalime teigti kad šalis, regionas yra nesvarbus, nes visur skirtinga kultūra, maistas, tradicijos. Šie faktoriai gali būti skirtingai suprantami ir vertinami net panašių požiūrių žmonių, tad teigti kad svarbu tik „į šiltus kraštus” yra nevisiškai tikslinga.
Šiaip tai įdomu kodėl Lietuvai per daug 3 oro uostų, kai Estijoj veikia 4 ar net 5 (tiesa 2 oro uostai yra salose, tad čia sava specifika)…
Realiai toks oro uostų skričius iš esmės lemiamas geografijos. Latvijos vienintelis oro uostas iš esmės šalies centre. Vilnius yra stipriai šone. Kaunas arčiau centro. Palanga/Klaipėda turi savo poreikių, kaip kurortas.
Aišku natūraliam paskirtymui į tradicinių ir pigių vežėjų oro uostus nėra natūralaus pagrinddo- nėra tokio apkrovimo.
Nors iš kitos pusės Varšuvoj toks eksperimentas buvo įgyvendintas, nors lyg ir su visu srautu galėjo Šopenas susidorot ir be Modlino.
Aišku, Lenkijoj noras galėjo būt kažkiek pagelbėt LOT’ui.
Ir pabaigai- tuo metu, kai visi didieji vežėjai nori perkelti Europinį susisiekimą ant LCC padalinių, AirLithuanica bando plaukti prieš srovę…
@Vytautas-NT
O Modlinas nesusidorojo.
http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/transportas/wizz-air-galvoja-apie-naujas-skrydziu-kryptis-is-vilniaus-667-310509
@pliumbum Na šita naujiena kaip ir laukta jau. Bet ar galvoja apie naujas kryptis tik iš Vilniaus ? Čia didžiausia intriga. Ypač žinant su kuo susitiks.
Na, sakinys buvo apie skrydžius iš kitų Wizz bazių. O kaip žinia visos Wizz bazės yra rytų Europoj. Kokie galimi variantai. Gali būt Kijevas-Vilnius apie kurį buvo rašyta. Gali būt Praha arba Budapeštas. Bet kokiu atveju tai jau bus strategijos neskraidyt Rytų Europos viduje keitimas. Nors iš kitos pusės atskirų atvejų jau yra. Ir čia, kol kas, galima vėl žengti žingnį pirmiau Ryanair…
Wizair skrydžių Rytų Europos viduje daugėja:
Sunday, February 24, 2013
Wizz Air plans Skopje – Budapest link
http://exyuaviation.blogspot.com/2013/02/wizz-air-plans-skopje-budapest-link.html
„Airbus“ pranašauja aukso amžių Helsinkio Vantos oro uostui
http://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/straipsnis/kelioniu-pulsas/airbus-pranasauja-helsinkio-vantos-oro-uostui-aukso-amziu-637-310389#ixzz2Lvz4Hdv3
Ryanair’s bid to be known on Wednesday
http://www.btimes.com.my/Current_News/BTIMES/articles/20130224233426/Article/
BRUSSELS: European Union regulators will decide this week on Ryanair’s third attempt to take over Aer Lingus, the EU’s anti-trust chief said recently, a decision that Europe’s top no-frills airline has already said will be negative.
@Vytautas NT – apie skrydžius į VNO iš kitų Wizz bazių kalbos net nebuvo – buvo tik pasakyta, kad visada svarstoma apie naujus maršrutus iš egzistuojančių bazių.
Norėjau pasakyti, kad kaip turistas galiu būti išsirinkęs kažkokį platesnį regioną, tačiau ne konkretų oro uostą, kuris turėtų būti kuo arčiau miesto centro.
del viesojo transporto turiu pasakyt kad tas „priderintas” tvarkarastis niekada neveikia. pvz vilniuj man islipus is lektuvo aktualu greitai suzinot, skubeti ar ne i traukini (o dabar turi eiti ieskot tvarkarascio prie isejimo is terminalo). butu gudriau kad ir vienas traukinys fiksuotu laiku per valanda. pvz visada valanda 00 minuciu. tada zinociau, kad reik skubiai pasiimti bagaza jei noriu spet i traukini.
del kauno oro uosto irgi negaliu paliaupsinti- jie reklamuoja, kad visada yra autas, kuris palauks, bent pora kartu esu issidures-jokio auto nebuvo (dabar aisku tas neaktualu, nes tiesiog skrydziu nebuna).
del wizzairo-manau nauja kryptis gali buti CRL ar net BRU. jei zuokas praras posta-nebus kas skraido.
Spekuliuojant apie naujas krytis:
Laukčiau Glasgow (pereidami iš PIK į GLA Wizzair žadėjo ir naujų krypčių, be to Škotija iš VNO balta dėmė), GSE arba MMX, galbūt net CRL (nors atrodo, kad Wizzair privengia tiesioginės konkurencios su Ryanair). Įmanomas ir HHN/CGN, taip pat ir BVA frequency didinimas.
Gaila, kad Wizzair ignoruoja sezonines krytpis – būtų neblogai visai vasarą turėti kažką iš Ispanijos, Graikijos salų ar pietų Italijos.
O Kijevo nebus ilgokai vien dėl to, kad Wizzair’ui atrimiausiu laiku nebus suteikti ledimai skraidyti ex Aersovit kryptimis – arba bent jau bus stengiamasi, kad jų suteikimas užimtų kuo ilgiau, taip ginant UIA.
gal Simonas galėtų pakomentuoti kažką šita tema (ypač apie LCC atsiradimą Kijevo rytų kryptimi) :)?
Trumpai tariant turėtų būt pranešta apie trečią Wizzair bazuojamą lėktuvą.
Nebus jokios konferencijos, jokių naujų maršrutų ryt. Wizz CEO atvyksta aiškintis, kodėl juos veja iš Lietuvos.
Man irgi iš Vilniaus į Glazgo (GLA) oro uostą reisas būtų idealus. Autobusas iš Glazgo oro uosto privežtų beveik prie namų, geriau ir būti negalėtų. Tačiau kol kas džiaugiuosi, kad grąžinamas reisas Kaunas – Edinburgas.
Dėl Kauno autobuso, kuris bus priderintas prie skrydžių – dar vienas labai rimtas lietuviškas fiasko ir lipimas laiptais nugara. Tokio autobuso poreikis atsirado Kuomet Kaune buvo bazuojami du lėktuvai visus metus ir į Kauną atvykdavo daugiau turistų. Dabar pusę metų lėktuvai skraido emigrantinėmis kryptimis ir mano vertinimu absolučią daugumą trumpam grįžtančių (ne keliaujančių) didelėm sportinėm tašėm tautiečių atvyksta pasiimti giminaičiai automobiliais. Tai ir klausimas, ar vėl reikėjo trejų metų susiprotėt? dabar turėsim tusčią autobusą kursuojantė be keleivių su atrinktais vairuotojaiss. Paaiškės, jog autobusas niekam tikęs – niekas nevažiuoja, o jau vasarą turėsim grąžintą tą patį, seną gerą mercedes senuką, kuris ne tik pavežios ratu pro Karmėlavą, bet gal nesugedęs nuveš iki centro. Labai gaila, kad tokie elementarūs dalykai kaip keleivių vežimas iš oro uosto Lietuvoje tampa tokiom skaudžiom temom.
Jurgi, trečias lektuvas nėra būtinas – kaip ir praeitą žiemos sezoną taip ko gero ir šį LTN mažės nuo 11 iki 7x weekly, taigi liks laivos bent 4 weekly rotations – Wizzair stiliumi tai yra du galimi nauji maršrutai.
Tas KUN autobusas su daugiakalbiais vairuotojais kursuoja jau daugiau nei du metai, paprasciausiai buvo praplestas 29 marsrutas viena stotele, taigi investicijos nera ispudingos, apart vairuotoju atrankos (kuri turbut vyko karibuose ir buvo isleista 5mln litu mokesciu moketoju pinigu). O ir pats autobusas gan sekmingas projektas, uzsienieciai bei vietiniai juo nuolat naudojasi o ir jis pats kursuoja kas ~ pusvalandi, todel kai tenka skrist is KUN ir is VNO menesio begyje bei vaziuoti autobusu i miesto centra, tarp oro uosto susisiekimo atsiveria gili duobe, bent jau autobusu lygmenyje, VNO traukinukas yra super, bet kol nevazines pastoviai kas 30 min tol bus dar viena nepatogi keliavimo alternatyva…..
Nezinau ar praziopsojau, bet dar niekur Lietuvoje nemaciau bilietu pardavimo automatu ( autobusams, traukiniams ir t.t… ) nors atrodo kitur pasaulyje jie tapo kasdienybe… Gal pAn Zuokuj butu geriau juos irengti Vilniuje, nei zaisti dideles kompanijos bosu.
ir vel tas pats. 20 metu kiti neirenge automatu – gal zuokas vietoj airlituanica irengs. viesuju tualetu nereikia ta pacia intensija?
yra milijonai elementariu dalyku, kuriu lietuvoje nera arba padaryti per uzpakali.
asmeniniai linkejimai vno parkinko administratoriams. 2 nakties grizus veluojanciu skrydziu ne vienas is automatu nepriima banknotu. only in lithuania. tikiuosi, zuokas sutvarkys
Jau pasigirdo kalbų, kad Zuokui rengiama interpeliacija. Ar neužšals airLituanica projektas?
Wizz Air jau šią žiemą laikė Vilniuje 10-14 laisvų slotų rotation’ams Vilniuje bazuojamiems lėktuvams.
Kaip jau esu minėjęs ir anksčiau, Lietuvos rinkoje tikrai yra „overcapacity” LCC sėdynių, todėl tikrai būtų neįtikėtina sulaukti plėtros. Priešingai, prognozuoju, jog 2013/2014 m. žiemai turėtume sulaukti didesnių karpymų negu buvo 2012/2013 žiemą. Pagal sausio statistiką ir viešai prieinamas kainas matosi, jog sausio-vasario mėn. tokie maršrutai kaip BVA, LPL, FCO/CIA užsipildo vos apie 60% net prie 20-30 EUR tesiekiančių tarifų.
Sutinku su dauguma, Zuokas tegu geriau pasirupina normaliu transportu i ir is VNO oro uosto….
Ar cia man tik pasitaike taip pora kartu, ar SAS persigalvojo del laipinimo tiesiai i lektuva VNO ir vel perejo prie vezimo autobusais? kokie motyvai
.. : greičiausiai tai susiję su walk-in aikštelių availability. VNO įrengtos:
1) trys aikštelės arti terminalo (naudoti nori visi);
2) dvi tolimo ėjimo aikštelės (naudoja tik Wizz, Norwegian ir Ryanair);
3) viena aikštelė tinkama mažiems lėktuvams (naudoja Estonian, SAS, Brussels Avro)
1 ir 3 atveju aikštelės gali būti panaudotos ir boarding bridge.
Kadangi dalinamos pirmiausiai norintiems boarding bridge ir LCC, tai būna, jog mažiems lėktuvams walking’ų nepakanka.
@ Simonas, o vasarai dar lieka kažkiek ‘skylių’ tvarkarašti ar lėktuvų utilizacija maksimali bus?
Новый рейс „ЮТэйр” свяжет Санкт-Петербург с Будапештом
http://ato.ru/press-releases/novyy-reys-yuteyr-svyazhet-sankt-peterburg-s-budapeshtom
O kaip dėl Vilnius-St.Peterburg reiso ? Taip ir nepradės vėl šiemet. Nei Rossya, nei Aeroflot. Tai gal UtAir ? Nes panašu, kad dabar naujų krypčių visos viltys dedamos tik į air Lituanica. Negi visa kita taip ir liks kalbų/gandų lygyje ? Kažkaip tai dėl St.Peterburgo reikalingumo buvo daug šnekėta iš abiejų pusių, tai tikrai tikėjausi vasarai. Rusijos rinka tikrai kylanti, na bent jau Maskvos :)
O kažin kokias kryptis turėtų pasiūlyti AirLituanica? Norėtųsi, kad tai būtų naujos iki tol dar nebuvusios kryptys ir nesidubliuotų su jau esamomis.
http://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/straipsnis/per-lietuva/is-10-uzsienio-turistu-pernai-apsistojusiu-lietuvos-apgyvendinimo-istaigose-9-buvo-europieciai-642-310735
Deja, Simonas jau anksčiau rašė, kad norint, jog įmonė dirbtų pelningai, reikės orientuotis į pelningus maršrutus, o ne vien į geografijos plėtrą…
Beje, mane labai stebina toks įsivaizdavimas, kad jei Ryanair skraido į Charleroi, tai skrydžiai į Briuselį tiesioginiai yra, o kad SN skraido iš Briussels International tiesiogiai, tai čia jau nesiskaito…
Manau, kad visai neblogai būtų kelios kryptys į Rytų Europos miestus, nes šiuo metu jų nelabai yra.
Wizz Air skraidys iš Lenkijos į Gruziją: Varšuva-Kutaisis nuo balandžio 24.
AI: Wizz lėktuvų utilizacija vasarai numatyta 41 weekly rotation, tai manau virš maksimumo :) Realiai kaip ir yra vienas vakarinis ketvirtadienio slotas nuo 17 val., bet manau būtina palikti kaip rezervinį check’ams, kadangi lėktuvai realiai po 4500 valandų per mėnesį skraido kas yra labai aukšta utilizacija.
Įdomu, o kaip sukasi vežėjai skraidantys visą parą? Ar tiesiog tada reikia turėt sutartį dėl laikino lėktuvo pakeitimo? Kiek suprantu Star1 buvo gan egzotiškas lėktuvo išnaudojimo atvejis?
Na o Varšuva-Kutaisis idomus eksperimetas. Didžioji Gruzijos bėda, kad nuo vakarų Europos ji gana toli…
Įdomu koks srautas galėtų būti šia kryptim. Juolab, kad Kutaisis toks specifinis taškas- nei kurortas (nėra prie jūros), nei sostinė. Gal kada Wizz kokį batumį pasiūlys…
Kagi, čia ir pasimato pastaraisiais metais ypač sustiprėjusi sezoniškumo tendencija aviacijoje – vasarą pilna utilizacija ar net overcapacity, tuo tarpu žiemos sezonu lėktuvai ‘tupi’ ant žemės (kaip kad KUN atveju). Ir ne tik LCC, bet ir legacy vežejai tampa kuo toliau tuo labiau ‘sezoniški’.
Gaila, kad Lietuva toli nuo Kanarų, bent kiek kompensuotų :).
Wizzair skirtingai nuo Ryanair neturi 300 orlaivių, taip kad trečią lėktuvą gausim tik kai rinka bus pajėgi išlaikyti year round skrydžius (ką Simonas buvo ne kartą minėjęs).
Dėl laisvo slot’o tai užmetus akį matosi, kad esant paklausai gali būti trečias savaitinis į Romą pridėtas (pagal tvarkaraštį idealiai tinka), nors tas ir labai labai abejotina ar įvyks.
Vytautas-NT: nėra vežėjų skraidančių visą parą. Nebent koks piko mėnuo vienas metuose, kada užkeliamas išnaudojamas iki 5000 val. per mėn. Realiai, short-haul reguliariųjų skrydžių aviakompanijos laikomos ypatingai efektyviomis, jeigu vidutiniškai geba skraidyti po 3000 val. per mėn.
Kas dėl Gruzijos specifikos – TAV valdomi Batumio ir Tbilisi oro uostai yra ypatingai brangūs operuoti, Europoje jiems prilygsta tik patys brangiausi oro uostai. KUT šiuo atveju yra suformuotas kaip pigesnė alternatyva. Žiūrint į turistinį srautą, tai apsilankymai Gruzijoje dažniausiai yra aplankant visą Gruziją, tai, ko gero, Wizz pasiteisina. Aišku tik iš tų šalių, pirmiausia Ukrainos, kurios jau yra atradusios Gruziją.
AI: ne visai taip. Būtent, LT rinkoje net su karpymais žiemą yra overcapacity. Vasaros mėnesiais būtų galima užpildyti ir daugiau kėdžių, ypač LCC. Bet sakydamas vasaros neturiu omenyje IATA sezonų. Realiai vasara Lietuvoje trunka nuo birželio 4-osios savaitės iki rugsėjo antrosios savaitės, kada paklausa šokteli. Tuo tarpu žiemą overcapacity jaučiasi daugelyje maršrutų. Realiai, kad būtų išlaikytas protingas yield’as, LCC žiemą pakaktų skraidyti kokius 10-12 weekly į Londoną, 2-3 į Milaną, 3-4 į Oslą, po 1-2 emigrantiniais Bergenu, Dublinu, dar prie didelių gerų norų po 2 į Romą ir Eindhoveną. Tokios kryptys kaip Barselona, Paryžius, Donkasteriai, Liverpuliai ir kt. yra reasanoble tik vasarą (kalbu apie LCC). Nenoriu būti blogu pranašu, bet manau, jog jeigu neįsivels į tarpusavio konkurenciją, LCC tuo keliu turėtų ir judėti.
Kažkaip keistoka, daug ir dažnai tenka girdėti, kad žmonės pasiankstinti pavasario kovo-balandžio mėnesiais skraido į Paryžių, Italiją ar Barseloną :)Ir pats kone kasmet taip keliauju.
@ Simonas, susipainiojau mintyse ir terminuose, ačiū už pataisymą. Turėjau omenyje excess demand vasaros sezonu, ir atvirkčią reiškinį žiemos sezonu.
Man tik šiek tiek keistoka, kad vietoj naujos, kad ir sezoninės krypties, wizzair pasirinko papildomus du savaitinius skrydžius į LTN nuo planuotų 9x weekly. Matyt bent jau vasarą yield’ai ten prašoka bet ką kitą :)
Naujasis KUN angaras… http://www.vas.lt/Orlaiviu-angaras-Kaune/object/lt_LT/213/24
AI: čia nėra nieko keisto. Naujos krypties atidarymui reikalingi marketingo veiksmai ir reiso sėkmė turi daug rizikų, kai tuo tarpu esamam maršrute kelti „capacity” yra paprasčiau – srautai ir yield’ai prognozuojami, overhead’as yra mažesnis. Čia vėlgi pakartosiu jau kokį penkioliktą kartą – taškai, į kuriuos negalima nuskristi tiesiogiai yra todėl tušti, jog šiandien iš jų uždirbti neįmanoma. Ir prie dabartinio „capacity” į Londoną 39x weekly per savaitę būtų komerciškai naudingiau pridėti dar tris negu eksperimentuoti su kokiu sezonine Piza, Glazgu ar dar kitu tašku žemėlapyje, esančiu panašiu atstumu.
Tokiu atveju išeitų, kad didesnė konkurencija kol kas laiko geresni Ryanair tvarkaraštį Vilniuje, nei Rygoje ar Taline.
Kiek suprantu AirLithuanica nėra tas vežėjuas, kuris sieks maksimalaus lėktuvų išnaudojimo…
Beje, įdomu kodėl AirBaltic nutraukė skrydžius į Trondheimą ar Oulu, bet vis dar skraido į Laperanta Suomijoj. Kas per mistiškas traukos centras ta Laperanta?
Laapenranta (rašykime taisyklingai) yra prie sienos su Rusija – spėju, nemažai rusų iš ten keliauja (nepaisant to, kad airBaltic skraidina ir į patį Peterburgą).
Lappeenranta (ir pats suklydau!)
Manau, kad iš Lappeenrantos „makes sense” jungtis į Vakarų Europą per Rygą. Be to, iš Lappeenrantos skraidina tik RYR trimis kryptimis, o be jų yra tik BT, taip, kad BT yra vienintelis vežėjas, galintis pasiūlyti tranzitą.
Kuo labiau į šiaurę, tuo daugiau sąnaudų pagal skrydžio nuotolį ir iš kokios Tromsės jau nėra jokios logikos skristi į Rytus, kad po to keliauti į Vakarus. O į Baltics srautas tiesiog nepakankamas.
Number of airBaltic carried passengers continues to drop
http://bnn-news.com/number-airbaltic-carried-passengers-continues-drop-89239
In January 2013, Latvian airline airBaltic operated 3,299 flights, or 7% less than in January 2012 when airBaltic operated 3,553 flights.
O tai kokia gili mintis buvo Estonian siūlyt skrydžius į Trondheimą? Ar jie tiesiog bandė tiesioginių keleivių į Estiją prisirinkt.
Aišku, teoriškai, iš Trondheimo gali būt srautas ir pietų kryptimi (graikija, Italija), bet jis, panašu, nepakankamas…
Aišku, Kutaisi teoriškai vpos ne šalies vidury. Bet Gruzijoj 200 km ne tas pats, kas Lietuvoj…
Bet panašu, kad lenkija bus pigiausi vartai į Gruziją…
Estonian Air pasiliko Trondheimą ir naujojoje struktūroje. Padeda codeshare su SK, 2x weekly savaitės pabaigoje, orientuoti į turistus.
@Simonas, jei žiūrėti į situaciją trumpuoju laikotarpiu tai neabejotinai tiesa – šiai dienai papildomas maršrutas į Londoną yra finansiškai rentabilesnis nei kad naujai atidaryta kryptis.
Tačiau turint omenyje kasmet augančią Lietuvos skrydžių rinką ir atsigaunančią ekonomiką galima manyti, kad skrydžių potencialas yra augimo stadijoje. Atrodytų ganėtinai racionalu pabandyti naują kryptį, ją įdirbti ir ilgajame laikotarpyje būnant vieninteliu vežėju skinti vaisius (jei tik FR neužpuls).
Kitas dalykas, nėra tas Londonas guminis ir kažkada srautas ten turėtų arba nusistovėti arba net kristi (pavyzdys Dublinas). Ir dar kažkaip tikiu, kad anksčiau ar vėliau į šį maršrutą ateis ir legacy vežejas, kuris neabejotinai pakenks low cost’am. Kur tada dėsis tas pats Wizzair jei pusę capacity iš VNO bus skirta LTN?
Atsiprašau jei nugrybavau, bet tokios mintys iškyla :)
Čia dar reiktų nepamiršti ir Talino krypties. Dabar su nenormalia EstonianAir kainų politika daugelis įsigudrina į Taliną skraidyti per Rygą ar net Kopenhagą. Protingos kainodaros kryptis su protingu dažniu turi labai daug perspektyvos, ypač jei visgi bus priimti progresinių mokesčių įstatymai (daugelis didesnius atlyginimus mokančių įmonių paprasčiausiai darbuotojus virtualiai perkels į Estiją). O tam reiks susisiekimo. Nors nesinori visgi tapti mažai uždirbančių ir mažus mokesčius mokančių, taigi skurstančios šalies gyventojais, priverstais oficialiai dirbti ir mokesčius mokėti Estijai…
Nesutikčiau su p. Simonu, kad Glazgo kryptis būtų nesėkminga. Visų pirma, yra (tiksliau, greitai bus sugrąžintas) tik vienintelis reisas iš Lietuvos į Šiaurinę Britanijos dalį du kartus per savaitę (KUN-EDI). Glazgas ne tik vienas didžiausių Britanijos ir didžiausias šiaurinės Britanijos pusės miestas, tai ir antras po Londono miestas pagal studentų skaičių (4 universitetai dar vienas 40 km atstumu), kuriame mokosi daugybė lietuvių. Kiek teko skraidyti, tarp Kauno ir Edinburgo, lėktuvai visada būdavo pilni, kartais netgi užpildyti visiškai. Tikrai žinau ne vieną lietuvį, kuriam, norit surasti tinkamą skrydžio laiką, tenka skristi į Lietuvą su persėdimu Londone. Taip pat, tai svarbi ir emigrantinė kryptis.
Tai kad vien Easyjet pasiūlo 3x daily iš EDI i LON, tokiu atveju jau net nereik per daug stengtis fake connectioną pasidaryt.
Ir dar dėl Lappeenrantos:
Lappeenranta plans to spend EUR 1.8 million in the next four years on developing aviation activities.
The Lappeenranta Business Development Company, which administers the funds, will not disclose the content of the agreement, but the money is largely spent on cooperation with Ryanair and the Latvian carrier Air Baltic.
Lappeenranta has been satisfied with its investment. A study commissioned in the city concludes that international air travellers left more than EUR 4 million in the region last year.
http://www.hs.fi/english/article/Cities support Ryanair flights/1135265423336
Įdomu – Wizz Air bus vieni iš pirmųjų (o gal pats pirmas?) operatorius Europoje, kuriems Airbus A320 bus pristatytas su „sharklets” (panašu į „Boeing” winglet’us :):
http://www.planespotters.net/Aviation_Photos/photo.show?id=362371
Šitas lėktuvas bus pristatytas Wizz Ukraine, bet dar penkis tokius turėtų gauti šiemet.
Mėgėjai iki šiol iš toli matydami didelį narrowbody jei jis su „sparnų užlenkimais” galėjo būti tikri, kad ten boeing, dabar bus sunkiau :)
@Simonas. Dar galima pagal uodegos išlinkimą nustatyti modelį. Ne tik mašinos, bet ir lėktuvai vienodėja. Siaubas.
Boeing: tikrai siaubas :) Esu keletą kartą mėgėjui bandęs paaiškinti kaip atskirti Boeing nuo Airbus. Sekėsi labai sunkiai :) Aš pats asmeniškai iš toli atskiriu pagal nosies formą :)
Kur jau čia siaubas… Vat kai nueini į naktinį klubą ir pamatai kad ten visos mergikės, viena prie vienos, gryni klonai… Va tada tai siaubas.
Tuo tarpu pirma surinkto a350 nuotrauka:
http://www.flightglobal.com/news/articles/first-flying-a350-moves-to-next-stage-of-ground-tests-382766/
Cia labiau turbut del aerodinaminiu savybiu visa tai, man jau senai keista buvo kodel Airbus vis dar taip placiai nenaudoja sharkletu…
Identifikuojant modelius, labai padeda ne tik lėktuvo nosys/uodegos, bet išmetimo vamzdis (vidutinės klasės Airbusų apvalus, Boeing’ų suplotas) ir t..t
Na ir pasisakymai :) Kažkaip būtų žiauriai keista, jeigu lėktuvų maršrutai būtų planuojami remiantis kažkokiomis mistinėmis prielaidomis-prognozėmis apie augsiančius mokesčius ir personalo perkėlimą į Estiją. Jeigu taip, tai gal verta būtų patikėti ir popiežių pranašyste, kuri sako, kad per sekančio popiežiaus valdymą Romos miestas žlugs, ir jau dabar atšaukti skrydžius į FCO ir CIA.
Na o dėl Glasgow – žinoma, kas žmonės skraidytų ir lėktuvai būtų užpildyti. Kitas klausimas, ar iš to aviakompanijoms būtų koks nors ženklus pelnas. Užpildymas nėra rodiklis..
Pritariu ES, kad, matant lėktuvą iš toli, vertini visumą tam modeliui būdingų detalių, nes ne iš visų rakursų matomas uodegos linkis ar nosis :)
Beje, analogiškų A350 naujienų yra ir iš Cseries fronto:
http://www.flightglobal.com/news/articles/picture-bombardier-reveals-engine-equipped-cseries-382777/
Kiek supratau B787 galutinai sustabdė B767 gamybą? Nebent dar krovininius modelius daro…
2012 m. Boeing gavo 22 B767 užsakymus, o iš viso dar turi daugiau nei 60 vnt. neįvykdytų užsakymų. Taip, populiaresni dabar užsakomi krovininės modifikacijos.
Man tik įdomu ko AirBus taip tempė su tais sharklet’ais? Juk kuro taupymo problema aktuali jau seniai. Beje, o kas ten pas juos per trikampiai elementai ant A320 sparnų? Gal čia kažkoks ne tiek efektyvus analogas?
kaži, kokios avialinijos ir koks lėktuvas?
2013 02 27 11:00 St. Peterburgas, Rusija S5ABL
Lėktuvų fiuzeliažų tobulinimas nėra paprastas procesas. Airbus turėjo „Wingtip fence” (Vytautas-NT pavadinti trikampiai), kiti lėktuvai, pvz. B747, CRJ turi kitokias priemones tam. Skirtinguose modeliuose skirtingos aerodinaminės priemonės veikia, bet, akivaizdu, jog jos tobulinamos. Reikėtų dar nepamiršti, jog visi tie patobulinimai yra labai brangūs (jei neklystu, winglet’ų montavimas B737Classic’ams kainuoja virš 0,5 mln. dolerių), todėl „return on investment” visuomet skaičiuojamas.
Simonai, jei gerai pamenu, Airbus pradėjo naudoti „trikampius :)” dar prieš Boeingui suprojektuojant winglet’us, tai tik nuolatinio tobulinimo reikalas… ir, žinoma, viską lemia atsiperkamumas, ypač jei efektyvumo skirtumas yra labai nedidelis…
Taip, teisingai, aš pamenu panašiai. O Boeing 737MAX eis su dar naujos formos sparnų galais. Progresas detalėse, taip sąkant :) Nors tos detalės kartais gali lemti 2% fuel economy, kas yra labai daug.
„Aurela” nutraukė skrydžius
http://vz.lt/?PublicationId=ad962af3-a7d7-4109-8e08-912eba5b434a&ref=powerlinklist
Nuo gegužės 18 d. Wizzair atidaro ir Katowice – Kutaisi reisą.
O iš Wizzair vado vizito Lietuvoje jokių žinių ? Gal kas nutekins kokią tai info :)
Ilguose reisuose „fences” tipo sparnų galai, rodos, veikia kiek efektyviau (B777, B787), nei winglet’ai ar wingtip’ai. Įdomu kodėl Airbus pasirinko būtent tokį variantą?
„Teigiama, jog solidų 14 mln. litų indėlį Ūkio banke laikė Susisiekimo ministerijai pavaldi įmonė „Oro navigacija“. :)
pastebau idomu SAS poziuri i elektroniniu prietaisus. Kindle nesiskaito tokiu – nieko nesake, kai pilietis ji skaite during take off and landing, Bose ausines triuksmui malsinti (aktyvios, su baterijomis) – taip pat. idomu, kuo skiriasi Kindle nuo iPado situo poziuriu?
dar juokingiau atrodo skrydziai su WiFi – „visi elektronikos prietaisai, turintys siustuvus ir imtuvus turi buti isjungti viso skrydzio metu, telefonai turi buti perjungti i flight mode’a pries isjungiant” – tai kuo, ju manymu, ta WiFi naudoti? :)) Mol WiFi naudojimui nereikia ne siustuvo, ne imtuvo ir siaip 99% telefonu flight mode rezime WiFi disablina. Zodziu, saugumo reikalavimai lektuvuose tikrai atitinka siu dienu technologiju lygi. Kazkas is vakaru operatoriu neseniai dar prasydavo isjungti telefonus ir Blackberry’us…
klaustuk, JAV aviakompanijos visada prašo išjungti „telefonus, iphone ir blackberry” :)) Tiesiog vartotojų sąmonėje ne visiems blackberry siejasi su telefonu.
Tuo tarpu paskutinio mano skrydžio su Estonian metu, buvau paprašytas nesinaudoti ausinėmis. Keista, kad neleido ne tik kylant (na tiek to, skaitykim kad MP3 plejeris yra elektroninis prietaisas), bet jau ir skrendant kreiseriniam aukštyje. Čia buvo skrydžio iš OSL į TLL metu, su Embrajeriu.
Turkish siūlo roundtrip’ą iš VNO į Dubajų už vos daugiau nei 1000 LT :)
Bet Turkish nesiulo vizu, kas yra idomiausia keliones dalis. Nebeskrisciau ten ne su Etihad ar Emirates, nebent kokiam Burj Dubai apsistosit ir jie vizai sponsoriumi bus.
Šiandien SAS kapitonas pralinksmino – „please turn off all your phones, smartphones, gadgets and other toys”
Bet šiaip apie wifi tai panašu protingi žmonės pradeda daryti tvarką. Arba nebūtinai protingi, tiesiog su iniciatyva :-) Kaip ten Amerikoj demokratai skaitosi?
http://www.economist.com/blogs/gulliver/2013/02/electronic-devices-planes
O tai vizos, šiaip yra ne vežėjo problema. Juk į tą pačią Kiniją ar Indiją reikia vizos (Rusiją taip pat) ir t.t. ir pan. Spėju, kad jos neturint net neįleistų į lėktuvą su galiojančiu bilietu…
JAE savo specifika, ten kiekviena viza turi būti „sponsored”. Skrandant su EK ir EY nėra problema, nes aviakompanija tampa „sponsoriumi”. O jeigu skrendi kita aviakompanija tai reikia ieškoti savo sponsoriaus. Tai galima sutvarkyti ir per lietuviškas agentūras, kur jų partnerės vietinės tampa sponsoriais, tačiau taip pabrangsta viza keliais šimtais litų.
Wiki pateikia gana gerą santrauką argumentų už ir prieš, ir įvairių studijų išvadas: http://en.wikipedia.org/wiki/Mobile_phones_on_aircraft
Taip pat ir Mythbusters darė tyrimą :)
It was found that cell phone signals, specifically those in the 800-900 MHz range, did intefere with unshielded cockpit instrumentation. Because older aircraft with unshielded wiring can be affected, and because of the possible problems that may arise by having many airborne cell phones „seeing” multiple cell phone towers, the FCC (via enforcement through the FAA) still deems it best to err on the safe side and prohibit the use of cell phones while airborne.
Kitaip tariant, jeigu lėktuvas naujas ir/arba telefonas nesugedęs, tai tikimybė, kad kas nors atsitiks, yra niekinga. Bet tikimybė yra.
Aišku, jeigu tikimybė būtų rimtesnė, tai ir patikros būtų rimtos, o dabar gi žiūrima absoliučiai pro pirštus. Kelis kartus visai netyčia su įjungtu telefonu praskridau (maniškis ne iš karto kažkaip išsijungia), ir manau daugybei žmonių yra pasitaikę.
Kalbant apie Wizzair, kur bus bazuojami 6 nauji šiemet gaunami orlaiviai?
Jau aišku, kad 2 bus priskirti Wizzair Ukraine, po vieną keliaus į BUD ir GDN, kur dėsis dar du?
JAV dėl WiFi tai jis itin paplitęs. Šiais metais tris kartus skridau su Delta ir du kartus su AA, visuose lėktuvuose buvo WiFi, net ir senoliame MD-80. Telefonus ir visus prietaisus prašoma išjungti arba perjungti į skrydžio rėžimą prieš kylant ir WiFi neveikia iki kol pasiekiamas 10 000 pėdų aukštis, tik tada WiFi pradeda veikti.
Kaip bebūtų, WiFi signalas yra visuomet, tiesiog prie jo prisijungus dar būnant ant žemės arba nepasiekua reikiamo aukščio telefone arba planšetėje gauni pranešimą, kad esi žemiau nei 10 000 pėdų arba už JAV teritorijos ribų ir interneto rišys šiuo metu yra negalimas. Naudotis WiFi prašoma prietaisą palikus lėktuvo rėžime. Kartais pranešama pasiekus reikiamą aukštį, kad jau galima naudotis prietaisais.
Paslauga kainuoja, tačiau yra rėmėjų puslapiai ir pvz. prie facebook, ebay ir keletos kitų galima prisijumgti nemokamai :-).
JAE viza padaro lietuviskos agenturos tom paciom salygom – jei apsistoji kokiam JAE viesbutyje (automatiskai jis tampa sponsoriumi). Man teko kelis kartus skristi aplankyti ten gyvenanciu draugu ir viza buvo biggest pain in the ass. Ne viena lietuviu agentura to girdeti nenorejo. paskutines vizas draugai dare kazkokioje kamurkeje Dubajuje. Zodziu, JAE politika – skriskit ju avialinijom ir nebus bedos. Dar QR dabar reklamuojasi, kad padaro per kazkokia agentura. Taip kad siulau neapsigauti. Be to, kam nors darant viza ji dazniausiai buna 14 dienu, o per EK ir EY bei viesbucius galima gauti 30 dienu. Senoji Vakaru Europa tokiu problemu neturi – jiems yra vizos on arrival.
Simonai, VNO wiki atsirado, El al/Sun D’or, parašyta 3xweekly.. Kiek tame tiesos?
O tai kiek kainuoja ta JAE viza?
@Boeing – pvz per Etihad 83-123$ (nuo buvimo laiko priklauso). Per „kamurkines agenturas” – gali ir 150 Euru bei daugiau pasiekti.
@šarūnas-nors ne Simonas,bet atsakysiu.LT wiki nusikalba, nes tiesioginiai pardavime tik kartą per savaitę. Gi wiki taiso visi, kas netingi :)
Įdomus aspektas: katik permečiau akimis VNO-TLV ir kai kuriom dienom (liepos gale, rugpjūčio pradžioj) visiškas sold out. Jei tai tiesa nenustebčiau jei pridėtų bent antrą savaitinį :).
Kitas dalykas b738 mažiau talpina nei b752 skraidęs pernai – papildomi frequency tikraai nepamaišytų.
Apie mobile phone on aircraft – yra n „plius” (zenklas, kurio sitas blogas nesupranta) k apklausu, apzvalgu atlikta – mazdaug puse skrendanciuju neisjungia telefonu, jau nekalbant apie visus iPad ir laptop userius. Leisiu sau speti, kad iPad visiskai isjungia gal kokie 5%. Jau turejo buti desimtys incidentu, nors raportuotu ir patvirtintu kaip ir nera, neskaitant pora senu atveju. Galu gale gauname taisykles, kuriu puse ir taip nesilaiko – tai kam jos reikalingos? FAA skelbesi, kad atliks naujus tyrimus, apie dabartiniu device’u galima itaka, bet visi blogai tuoj eme kvatotis, kad kol jie ta tyrima atliks, tais device’ais jau nieks nesinaudos – paskaiciuokit, kiek per menesi isleidziama nauju prietaisu, tai kam reikalingas tas FAA keliu metu tyrimas. Kaip ir su „WiFi on board”, manau, cia tiesiog kazkas ims leisti ir viskas, o pasiziureje i juos – ir kiti.
Mythbusteriai atliko tyrima ar ne Cessnoje – labai releavant su kasdiene situacija komercineje aviacijoje…
Private jetuose tai nedraudžia naudotis telefonais ;-)
ES griauna „Ryanair“ plėtros planus
http://www.ekonomika.lt//naujiena/es-griauna-ryanair-pletros-planus-36735.html
Klaustuk, mano nuomonė yra lygiai tokia pati. Tikimybė egzistuoja, bet tokia niekinga, kad niekas realiai net dėmesio nekreipia.
Problema yra kitas dalykas. Žmonėms saugumas šiaip jau yra labai didelis prioritetas. Dalykuose, kurie yra susiję su saugumu, labai sunku ar net beveik neįmanoma sušvelninti reguliavimą, nes psichologiškai žmonėms lengviau saugiai jaustis, kai reguliuojama. O jeigu neduokdie sumažinus reguliavimą per sutapimą kas nors susijusio nutiks, tai dar būsi kaltas visų akyse. Manau, kad ir telefonų dar ilgai nejungsime lėktuve, ir skysčių neįsinešime.
Įdomu tai, kad panašių problemų turi Lietuvos baudžiamasis kodeksas. Baltijos šalyse kalinių 1000 gyventojų yra žymiai daugiau negu bet kur kitur Europos Sąjungoje. Šiuo atžvilgiu mes panašesni į visokius Kazachstanus ir Rusijas. Kodėl? Ogi todėl, kad prieš dvidešimt metų su trupučiu mes gyvenome netoli totalitarizmo esančioje valstybėje, kuri bandė visaip kaip įmanoma kontroliuoti savo piliečius. Tokiai valstybei puikiai tiko griežtos bausmės. Na, o kadangi griežtos bausmės, tai ir kalinių skaičius atitinkamas. Per tuos nepriklausomybės metus visuomenė išlaisvėjo labai stipriai. Tuo tarpu bausmės sumažėjo menkai, išskyrus atskirus atvejus, kurie jau apskritai siejasi su visiškai laukinėmis šalimis – mirties bausmę ar homoseksualių santykių kriminalizavimą. Nes na juk nepriimsi taip paprastai pakeitimo, kuris sakytų, va nuo rytojaus už davimą į snukį maksimali bausmė pusė metų, kaip Anglijoje, vietoj metų, kaip buvo iki šiol. Visuomenėje tokie dalykai iškart siejasi su nebaudžiamumu ir saugumo jausmo nykimu. Nors tie patys už dideles bausmes pasisakantys piliečiai po to emigruoja į tas nebaudžiamumu pasižyminčias šalis ir bėdos nemato.
Kiek man žinoma tai dauguma šalių, kuriose vizinis režimas, reikalauja iškvietimo vizai (jų tarpe ir Kinija, Gudija), nors kokia to prasmė – sunku pasakyti (gal JAE unikali tuo, kad gali avialinijos vizą padaryti, nes kitur paprastai reikia kitais būdais).
JAV, kuri turi bene labiausiai ko bijoti, iškvietimo kaip tik ir nereikalauja, be to jei jau išduoda vizą tai daugybei metų ir daugkartinę. Tačiau užtat rimtai tikrina žmogų.
Šiaip toks jausmas, kad daugybės šalių, ypač neturtingesnių, vizos – tiesiog papildomas būdas joms uždirbti, nes patikros nėra beveik jokios (priešingai nei tarkim JAV). Bet tokiu atveju geriau jau būtų išdavinėti jas atvykimo metu ar padidinti/įsteigti išvykimo mokestį oro uoste. Dar viena priežastis – tam tikras prestižas, nes jei iš tavo piliečių visi vizos reikalauja, tai tam tikras atsakas yra tau iš visų reikalauti vizų. Bet konkurencingumą dėl turizmo tai mažina.
JAE neturtinga nepavadinciau. Gal priesingai – kam reikia jie taiko vizas on arrival, o kam nebutina – gali ir „pasimyleti” su avialinijom ar kitais organais del sponsoriavimo.
Nori keliauti – zaidi pagal ju taisykles. Vistiek, manau, ilgainiui situacija supaprastes.
Neturtingos salys pasizymi tuo, kad ne tik vizini rezima taiko, bet renka rinkliamas isvykstant, pvz Indonezija.
@pliumbum – manau max 3-5 metai ir neliks skysciu draudimu ir mobiliu telefonu draudimu. gal ir greiciau.
Sutinku dėl to, kad nenori niekas priimti sprendimo „dėl visa ko” – nes bus neigiamų žiniasklaidos rašinių jeigu kas nors atsitiks, net jeigu tas kas nors atsitiks ir ne dėl mobiliųjų telefonų.
O požiūris į bausmes/reguliavimą, kaip ir požiūris į daugybę kitų dalykų, įskaitant žmogaus teises, priklauso nuo šalies kultūros. Ekonomiką ar gyventojų skaičių gali išmatuoti, kultūros – ne, ji nėra geresnė ar blogesnė. Taip, kai kur Vakarų Europoje mažesnės bausmės, bet tai yra dėl Vakarų Europos kultūros ypatybių, o ne dėl tariamo didesnio „civilizuotumo”. JAV bausmės dar didesnės nei Lietuvoj, ten yra ir mirties bausmė, nors ši šalis dar turtingesnė, o demokratija ten dar senesnė, nei visose Vakarų Europos šalyse, ką jau kalbėti apie Lietuvą. Yra ir daug kitų panašių pavyzdžių. Už ir prieš kiekvieną bausmę (įskaitant mirties bausmę) galima rasti daugybę argumentų. Čia – kultūriniai dalykai. Tiesa, žmogaus teisių ir kultūros santykio klausimas jau off-topic, jei kam įdomu čia plačiau esu parašęs šita tema: http://www.zemaiciuteise.lt/ar-zmogaus-teises-vienodos-visame-pasaulyje/54 .
O žmonės itin prieštarauja bausmių (ar reikalavimų) mažinimui labiau tais atvejais, kai toje srityje didelė visuomenės dalis labai užsiangažavusi (dažnai tai yra ir atvejai, kur pavojus tikrai padidintas. Beje, reikia pažymėti kad bendrai paėmus Lietuvoje nusikalstamumas kiek didesnis nei daugely Vakarų šalių). Yra tik kelios tokios sritys ir mobilieji telefonai lėktuve nėra tarp jų.
Augustinai, argumentus supratau. Na žinoma, galime tai vadinti ir šalies kultūra. Tai, kad lietuviai žiūri Pervyj Baltijskyi arba užsiima korupcija, irgi yra Lietuvos kultūra. Tačiau tai yra kultūra, kuri susiformavo sovietmečiu, iš to, kad buvo priverstinai varžoma asmeninė iniciatyva, trūko būtinojo vartojimo prekių, veikė represinis aparatas ir policinė valstybė, ir kitų panašių neigiamų veiksnių. Daug iš sovietmečio užsilikusių kultūros elementų susiformavo tuo laikotarpiu kaip gynybiniai mechanizmai. Tai ir noras nubausti kitą, tikintis, kad tada galbūt pats liksi nebaustas, ir noras dirbti viršininkui užuot ėmusis savo verslo, ir blato bei kyšių mėgimas. Pastebėtina, kad blatas ir verslumo stygius nyksta. Ar čia kažkoks kultūrinis mūsų praradimas? Tam tikra prasme taip, slenkamės iš sovietinės kultūros į vakarietišką, tad ir atsisakome tam tikrų elementų. Tačiau pamąsčius giliau, lyg ir atsisakome tik to, kas mums buvo penkiasdešimt metų per prievartą kultūriškai brukama. Tokie iš prievartos atsiradę dalykai mano manymu nėra kultūriškai gerbtini. Galbūt JAV kalinių skaičiui turi kažkokias kitokias, labiau pateisinamas priežastis.
Mobilieji lėktuvuose gal ir nėra ta sritis, kur žmonės yra užsiangažavę, bet vis tiek panaikinus draudimą kiltų labai daug diskusijų. O vat teroristai lėktuvuose – jau kur kas rimčiau :) todėl su skysčių kontrolės panaikinimu yra dar sunkiau.
isvedziojat lygioje vietoje tai, ko nebuvo ir nera. tiek skysciu draudima panaikinus, tiek mobiliuju draudima panaikinus klausimu kils nebent porai seimo nariu ir tai nebent tu, kurie gelbeja mergaite. o visi „mirtingieji”, kurie skraide, skraidys kaip skraide, tik labiau patenkinti, nes vargo bus maziau.
EU, jei teisingai pamenu, skysciu ban’as ar ne 2010-aisiais buvo pratestas iki 2013-uju balandzio. gal kas zino naujausia situacija situo klausimu?
klaustuk, nežinau paskutinio update’o, bet berods atidėtas skysčių bano nuėmimas iki 2016-2017 m. Problema yra technologijos stoka. Teko pačiam dalyvauti pačios pažangiausios technologijos, kuri detektuoja skysčiuose sprogmenis testuose. Taip, ta technologija sprogmenų nepraleidžia. Bet kokį kas dešimtą coca cola butelį pripažįsta sprogmeniu :)) Keleiviams akivaizdžiai daugiau streso, o oro uostams bus daugiau darbo įtikinėti keleivius išmesti coca cola butelį: nors skysčius neštis leidžiama, tačiau jūsų cola yra sprogstama. Taigi, kol kas skysčių banas dar manau tęsis kokį penkmetį.
Daugybe kartu esu mates kaip yra prasinesami skysciai i oro uosta liepus ju paragauti, paciam teko su tuo susidurti, todel velgi manau kad tai dar vienas biurokratinis mechanizmas kuris neveikia, kas nores tas prasines, cia panasiai kaip kalejimuose draudziama patogumai… bet kai kurie kaliniai turi daugiau 21 amziaus patogumu nei paprastas pilietis…
Flybe, Estonia in talks over Baltic flights
http://www.aviationbrief.com/?p=11743
Žinoma, ta skysčių patikra šiuo metu realiai labiau veikia tam, kad oro uosto šopai ir barai galėtų pardavinėti 0,5 l kolos buteliukus po 3,50 euro, o ne kažkokiam saugumui.
@pliumbum – Taip, konkrečios korupcijos apraiškos labai susijusios su sovietine sistema. Kita vertus, tokie dalykai, kaip mirties bausmė ar homoseksualizmo draudimai neatsirado prie sovietų. Be to, korupicija turi labai neigiamas objektyvias ekonomines pasekmes – ko dauguma kultūrinių papročių neturi. O dėl JAV – rezultate ten kalinių daugiau, nes už rimtus nusikaltimus daug griežtesnės bausmės, bet, kita vertus, yra ir daugybė dalykų, kurie Europoje baudžiami, o ten – ne(grindžiant žodžio laisve, sąžinės laisve, teise turėti ginklą ir t.t. – daugiau pavyzdių rašiau duotoje nuorodoje). Tai irgi kultūriniai dalykai.
Grįžtant arčiau aviacijos tai iki rugsėjo 11 d. JAV, priešingai nei pas mus, ne keleiviai be bilietų galėdavo prieiti arti laipinimo vartų, ten pasitikti atvykstančiuosius, buvo daug įprastesni apsilankymai pilotų kabinoje. Aišku po rugsėjo 11 d. atsirado užsiangažavimas (ir negali sakyti, kad nepagrįstas, bet kartais perspaudžiamas) daug ką griežtinti, jį perėmė ir Europa, irgi patyrusi teroro išpuolių. Lietuvoje teroro išpuolių nebuvo (bent jau nuo 1991 m. Medininkų žudynių), tad manau pas mus angažavimasis čia mažesnis, bet kadangi esame ES, tai daug ką nebe mes sprendžiame.
Europoje užsiangažavimas labai stiprus UK, manyčiau. Ne tik kalbant apie antiterorizmą, bet ir apskritai apie saugumo priemones. Labai įdomus skaitinys, tiesa jau metų senumo, yra čia: http://www.independent.co.uk/news/uk/politics/david-cameron-i-will-kill-off-safety-culture-6285238.html
Čia tai jau tikrai kultūrinis reiškinys, kažkokia kasdienio gyvenimo baimė ir grėsmių ieškojimas. Prieš pat olimpines teko pakalbėti su pora britų iš Londono. Klausiu, na tai are you excited about the Olympics? Jo jo, sako, excited, tik žiauriai baisu. Sakau, o kas baisu? Sako, tokio dydžio masinis renginys, žiauriai didelė terorizmo grėsmė, vaikščiosime įsitempę. O paskui paskaičiau, kaip Londonas per žaidynes buvo labiausiai militarizuotas nuo pasaulinio karo laikų :)
Britai N metų kariavo su Airijos Respublikonų Armija (angliškai žinoma, kaip IRA). Prieš kokį 20 metų Londone dažnai sprogdino, tad jų polinkis į saugumą ne lygioj vietoj atsirado. Lygiai kaip Izraelyje, kur šia prasme turėtų būt dar blogiau…
Beje, teko būt Olimpiados metu Londone- viskas ten normaliai…
„Boeing“ ir toliau naudos abejotino tinkamumo ličio jonų baterijas
http://www.balsas.lt/naujiena/719728/boeing-ir-toliau-naudos-abejotino-tinkamumo-licio-jonu-baterijas
The airline of Mayor of Vilnius to take off in June
http://www.balticbusinessnews.com/article/2013/2/28/the-airline-of-mayor-of-vilnius-to-take-off-in-june
Tallinn Airport: we have been rejected by six airlines
http://www.balticbusinessnews.com/article/2013/2/28/tallinn-airport-we-have-been-rejected-by-six-airlines
Jei kas turite pasijungimą prie Newstodate, gal čia daugiau info? :)
2013-02-28: New Lithuanian carrier: info on network, bookings by April
Эстония спасает госкомпанию Estonian Air дополнительным многомиллионным кредитом
http://www.delfi.lv/biznes/bnews/estoniya-spasaet-goskompaniyu-estonian-air-dopolnitelnym-mnogomillionnym-kreditom.d?id=43104144
newstodate.aero
Lithuania’s new airline under formation, Air Lituanica is now planning for launch of flights by June or July 2013.
-We are currently in negotiation with several airlines concerning signing of interline agreements and code-share arrangements allowing Air Lituanica’s passengers to connect to and from flights by other carriers on through-tickets, and this necessarily requires time and detailed considerations, says Simonas Bartkus, Air Lituanica CCO since February 1, 2013.
-We will start out with two Embraer 170 or 175 aircraft, but as there is ample availability of these aircraft in the market we are in no haste. The goal is to grow the fleet to five aircraft in three years, and we will need 20 pilots and 20 cabin crew members for a start, with the recruitment process underway.
-As earlier announced, we will start out with flights from Vilnius to six destinations, selected from a short-list comprising 10 destinations, and the exact decision on these as well as the opening of bookings will be announced during the latter part of April 2013, says Mr Bartkus.
airBaltic перебирается в Милане в более крупный аэропорт
http://www.delfi.lv/biznes/bnews/airbaltic-perebiraetsya-v-milane-v-bolee-krupnyj-aeroport.d?id=43104920
31 марта латвийская авиакомпания airBaltic начнет выполнять рейсы в аэропорт Мальпенса в Милане.
O aš galvojau, kad AirBaltic visą laiką skraidė į Malpensa. Įdomu koks jiems biznis buvo į Linate pereit?
Linate gerokai pastogesnis visiems, kuriems reikia į Milano centrą. Malpensa nuo Milano taip pat toli kaip Bergamo, tik turi traukinio susisiekimą.
Bet iš straipsnio galima suprast, kad AlItalia vėl pradėjo plėtoti antrą Hub’ą Malpensoje, tad vienas iš AirBaltic argumentų buvo tranzitas…
Giedrius Drukteinis apie aviaciją ir marketingą. Taigi, tinka visiems čia :)
Ką lietuviams pasakys seras R. Bransonas?
http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/komentarai/ka-lietuviams-pasakys-seras-r-bransonas.htm
Ir staiga suvoks visi susirinkę salėje, kad sunkiausia – ne pagaminti, sunkiausia – parduoti.
OT: Flights to Dubai from Riga, Vilnius & Tallinn
http://www.holidaypirates.com/baltics/flights-dubai-vilnius-310-turkish-airlines-trip-incl-taxes
@Jurgis
na neblogai Drukteinis pavarė :D
Dėl MXP – Alitalia skraido vos 5 kryptimis (9 jei įtraukti AirOne) iš Malpensa, o iš Linate skraido 19 krypčių. Matyt, keitimo priežastis yra kažokia kita. Gali būti, jog BT nebelaimėjo slotų LIN, nors sunkiai tikėtina, jog slotai būtų atimami esamiems vežėjams.
Tai kiek ten tas Malpensa turi būti užgrūstas, kad daryt prielaidą, jog neliko sloto BT. Aišku, gal buvo pareikalavimas konkrečiam laikui…
mikai, priešingai – iš Linate BT grįžta atgal į Malpensa.
Pasak straipsnio BT tiesiog negalėjo gauti leidimo skraidyti į LIN patogiu jiems laiku, kas visai nestebina, bet niekas iš jų neatėmė esamų slot’ų.
Gali būti ir taip, kad BT paprasčiausiai pardavė LIN slot’us kažkam kitam, paklausa tikrai yra.
Apskritai MXP yra ko gero toliausiai nuo miesto centro nutolęs pagrindinis miesto oro uostas Europoje (susisikiemas su miestu yra labai panašus kaip LGW). Tuo tarpu iš Linatės į miesto centrą nuvažiuoti trunka neilgiau nei Vilniuje.
Tuo pačiu lausimas Simonui – ar egzistuoja ne LCC paklausa į Italiją (MXP/LIN?FCO) ar low cost’ai pilnai patenkina rinką?
mikas parašė mistaipą, turėjo būti kalba apie slotą Linate.
Na bet nėra to blogo, kas į gerą neišeitų. Jesli v slove XLEB zdelatj 4 ošybki, polučim slovo PIVO.
Dėkui už supratimą.
Rusai vėl naują lėktuvą kuria – Irkut MS-21:
Volga-Dnepr AN-124 transports fuselage section of new generation Russian passenger aircraft
http://www.atn.aero/article.pl?mcateg=&id=42056
Aha, sėkmės ruskiams.
Wizzairo svetaine užsilenkė
Wizz tai jau veikia, o vat Vueling nuo ankstyvo ryto durnioja :/
Na o kokie VNO vasario rezultatai be Simono ? Gal Simonas išduos :)
MS-21 n4ra jokia naujiena. Tas lėktuvas gal kokis 10 metų kuriamas. Panašu, kad jau artėjama prie galo. Tiesa iš Tu-204 ir SSJ istorijos galima spėti, kad tikėtini nesklandumai su tais naujais lėktuvais (tiesa ir su Boeing jie irgi pasitaiko)…
@Vytautas-NT
na ir palyginai… Boeing nesklandumus su Rusų gaminamų lėktuvų nesklandumais…
Palmér: Flybe is not an investor in Estonian Air
http://www.balticbusinessnews.com/article/2013/3/1/palmér-flybe-is-not-an-investor-in-estonian-air
Estonian Air CEO Jan Palmér said that Estonian Air has been discussing possible cooperation with British regional airline Flybe, but that Flybe is not a possible new investor in Estonian Air.
Teismas atmetė Kauno mero skundą dėl paramos Vilniaus oro uostui
http://vz.lt/article/2013/3/1/teismas-atmete-kauno-mero-skunda-del-paramos-vilniaus-oro-uostui#ixzz2MHo2OPdm
Kauno oro uosto vadovas netenka pareigų
http://www.alfa.lt/straipsnis/15083014/Kauno.oro.uosto.vadovas.netenka.pareigu=2013-03-01_11-21
Valstybinės įmonės „Kauno oro uostas” generalinis direktorius Povilas Ugianskis nuo kovo 15 dienos traukiasi iš einamų pareigų. Tai Alfa.lt patvirtino susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Neatvyko į darbą
Valstybinės įmonės „Kauno oro uostas“ generalinis direktorius Povilas Ugianskis nuo kovo 15 d. traukiasi iš pareigų „savo noru“. Tai Alfa.lt patvirtino susisiekimo ministras socialdemokratas Rimantas Sinkevičius.
Neoficialiai teigiama, kad praėjusį penktadienį Kauno oro uosto vadovas išskrido ilsėtis į Milaną, Italijoje ir pirmadienį nepasirodė darbe. Po šio incidento jis parašė prašymą atleisti iš generalinio direktoriaus pareigų. Susisiekimo ministras šį prašymą patenkino.
Jungs oro uostus
Sausio pabaigoje iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinio direktoriaus pareigų „šalių susitarimu“ neteko Tomas Vaišvila.
Vilniaus oro uostas vadovo neturi ir jo skirti artimiausiu metu neplanuojama. Susisiekimo ministerijoje rengiama Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų pertvarka, kurios metu visi oro uostai turėtų būti sujungti į vieną valstybinę įmonę.
Bardakas oro uostuose vyksta prie Socdemokratų… Belieka dar ir Palangos direktorę atleist ir bus pilnas komplektas…
Riga
February 2013
283.071 passengers
vs 286.160 passengers 2012
kritimas 1.1 proc.
Vilniaus oro uoste 159.775; augimas 32%.
FAA investigates ‘Harlem Shake’ skit on Frontier flight
http://www.usatoday.com/story/todayinthesky/2013/03/01/faa-investigates-harlem-shake-skit-on-frontier-airlines-flight/1955937/
„air Baltic” nepavyko iš „flyLAL” išsireikalauti 95 mln. Lt nuostolių atlyginimui
http://vz.lt/article/2013/3/1/air-baltic-nepavyko-is-flylal-issireikalauti-95-mln-lt-nuostoliu-atlyginimui#ixzz2MIi2diVH
Na Vilniuje dar iki birželio jausis antrojo Wizz lėktuvo efektas plius Ryanair Kauno krypčių perkėlimas. O po to augimas normalizuosis…
Ne bardakas, o bandymas įvesti nors šiokią tokią tvarką, kuris nepriklauso nuo politikų valios, tiesiog kai kuriuos pūlinius reikia tvarkyti.
LH (DLH886) šiandien į VNO siunčia katik gautą pirmąjį Sharklet a320.
@ Al – Reikia tikėtis, kad vietiniai spotteriai nemiega :)
Aha. Per tokius orus tai tik ir spotint…
Kažkas anksčiau skundėsi, kad VNO „sunkiai” pasiekiamas iš STO ir atvirkščiai – prašom – reali patirtis :) Sutinku, kad kai kurie maršrutai atrodo neracionalūs, bet „why not”.
http://goo.gl/5mG3z
Dar ne per tokius orus spotina zmones :) kuomet Aurela parsiskraidino pirmaji Lietuvoje B757, (jei ne neklystu LY-SKR) per lijundra susale ziurejom low pass. O pirmuosius sharklets teko matyt ILA2012 Berlyne , tai sia puga buvo galima ramiai praleist – tie patys wingletai tik ant kito lektuvo.
Ką čia Ryanairas vaiko lėktuvą iš Kauno į Vilnių?
flight RYR22P
STN-VNO divertino į KUN – atskrenda dabar pasiimti keleivių.
A tai Vilniuj vėl neliotnaja pagoda ar kaip?
Ugianskis: atsistatydinu, nes sudėtinga dirbti su viceministru Šliupu
Plačiau: http://vz.lt/article/2013/3/4/ugianskis-traukiasi-is-kauno-oro-uosto-vadovo-posto#ixzz2MYvH7OR9
Mano nuomone, abu labu tokie ir nei vieno iš jų prie oro uostų ar apskritai valdžios geriau nebūtų.
O A.Šliūpas matosi, kad ne politikas. Tokiais atvejais tylėt negalima- reikia argumentuot, kitaip visi galvot, kad priešinga pusė yra teisi.
Bet šiaip tas ex-KUN direktoriaus noras dar padirektoriaut yra sunkiai suprantamas. Na, aišku, jei Ugnianskio prognozė išsipildys, kad A.Šliūpas taps jungtinio oro uosto direktorium, visa tai atrodys labai negražiai…
Vis tiek direktorium jis būtų tik iki sekančių seimo rinkimų
Wizz Air paskelbė, jog iki mažiausiai iki 2013 m. lapkričio, nesvarstys grįžimo į Modlin, skraidys į WAW. Kaži, ar WMI istorija, kaip LCC oro uosto, tuo ir nesibaigs…
O ka Ryanair siuo klausimu mano?
Siaip ko tam Modlinui reikia? Geresnes navigacines ir dispecerines irangos?
Beje, kaip suprantu Kopenhagos GO terminalas taip per praejusius metus sekmes ir nesusilauke?
Oro uostų laukia jungtuvės: kam tai atneš naudos?
http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/oro-uostu-laukia-jungtuves-kam-tai-atnes-naudos-481114
Pasak Kauno mero Kauno oro uostas turi didesnį potencialą transatlantinių skrydžių sektoriuje :)
Ugianskis: atsistatydinu, nes sudėtinga dirbti su viceministru Šliupu
http://vz.lt/article/2013/3/4/ugianskis-traukiasi-is-kauno-oro-uosto-vadovo-posto#ixzz2MeOGtjsZ
@Pranas – žiūrint grynai iš tako perspektyvų, tai didelius lėktuvus Kaune tupdyti lengviau :) bet čia ir baigiasi pranašumai :)
@Pliumbum: – Šiauliuose dar lengviau, nes dar ilgesnis takas :)
Na o „Kauno diena” tradiciškai perspaudžia su antraštėmis. Nes kalbama juk ne apie vieną oro uostą (sujungti Vilniau ir Kauno kilimo-tūpimo takus), o apie vieną administruojančią bendrovę:
http://verslas.delfi.lt/transportas/siekiama-kad-lietuvoje-liktu-tik-vienas-oro-uostas.d?id=60830479
Juokingiausia, kad ta antraštė per visur dabar jau eina. Na, žurnaliūgos lieka ištikimi geriausioms pusiau tiesos sakymo tradicijoms :) Žmogus atsiverčia, pamato antraštę ir galvoja, kad KUN ir PLQ jau ketinama langus užkalti lentomis.
Ir visi kalbinti kauniečiai įsitikinę, kad kun turi būti pagrindinis oro uostas. Aš sutikčiau dėl naujo oro uosto pavadiimu Lietuva tarp Vilniaus ir Kauno. O svaičiojimas apie transatlantinius skrydžius tai topas. Na aišku įdomu, kaip čia gausis su šita ministerija, bet bent jau kolkas pasitikėjimo nekelia, ypač Šilupas. Beje, patiko, kad VNO mokesčiai turi būti normalūs, tai čia kokie? Kaip prie Ivanausko, kad oro uostas merdytų…? Primena svaičiojimus apie metro Vilniuje.
Normalūs tai tokie, kad iš VNO išeitų Wizz ir Ryanair, ir atsirastų vietos Airlituanicai. Viskas eina garžiai eilės tvarka. Zuokas ne toks durnas, kaip atrodo, o ir už jo panašu stovi ne durneliai.
Cia kiek suprantu jie kalba apie institucijos pavadinima „Lietuva”,kuri valdys 3 oro uostus.
Na kaip gali 3 oro uostai pavadinti vienu vardu:)))
Jei atstumas nedidelis tada jungimas imanomas ir pvz 1,2,3 terminalai.
Na nebejuokaukit,kad bus vienas pavadinimas visiems trims:)))
siaip tokie kaip gerb. RRR galetu mums daugiau papasakoti, i kokius Donkasterius, Korkus, Rygges airLituanica pretenduoja skraidyti (ypac ieskodama codeshare’u su didelem avialinijom), kad jau tiek bivo Wizzairu ir Ryanairu? visada linksma tokius postus skaityti
nereik to sliupo cia per daug barti, siaip pirmas normalus vadovas lietuvos oro uostuose buvo, nes sakykit ka norit, bet butent jis atvere kelia pigioms bendrovems i Lietuva ir padare kad bent 1 oro uostas lt dirbtu pelningai. vno kaip tik ir eina sliupo parodytu keliu.
del ugianskio tai keli pastebejimai mano butu:
– realiai jis buvo masiulio atrinktas zmogus, o prisminkim masiulio programa kauno oro uosto atzvigliu. taip kad sliupo nuomone nebutinai savaime yra bloga. o ir patirties pas ji tikrai n kartu daugiau nei pas ugianski (ugianskis kiek suprantu vadovavo benzino koloneliu tinklui)
– sliupas, realiai budamas kaip ir uganskis isprasytas is darbo, bent jau marskiniu viesai neskalbe ir nesake, kad negaliu dirbt su ministru ar viceministru. elgesi tikrai korektiskiau.
Neblogas KUN baneris http://www.kaunas-airport.lt/index.php?lang=lt
Šausiu visiškai OT, bet dėl paskutinio KUN vadovėlio vadovavimo kolonėlių tinklui situacija buvo tokia:
– Tinklą nusipirko viena jau liūdnai pagarsėjusi bankininkų/krepšininkų grupė;
– Jo tėtis tuo metu tame banke ėjo vadovaujančias pareigas ir davė vaikui žaislą;
– tėčiui pabėgus iš banko, iš tos grupės panoro bėgti ir sūnelis;
– pabandė oro uostą, kažkaip pavyko. Bet pasirodė, kad oro uoste reikia šiek tiek daugiau kompetencijos…
Moralas turbūt visiems jau aiškus.
Wincas, gražūs, tik vaizdai iš pietryčių Azijos, o ne iš būsimų krypčių :-)
Bet vistiek Grazus….. :)
Mano prognozė:
1) visi oro uostai bus sujungti į vieną įmonę, valdymas bus truputį racionalesnis (juk nelogiška, kai dvi valstybės įmonės konkuruoja tarpusavyje „race to the bottom” principu).
2) bus pabandyta (aišku, vadovaujant SM viceministrui) „teisingai” sureguliuoti srautus tarp oro uostų. Bet, manau, tikrovė apsvilins nagus (vieną mažą keleivių srautą išskaidžius į du mikroskopinius – pralaimi visi), ir galiausiai srautai nusistovės.
3) po kažkiek laiko kils poreikis efektyvinti tos bendros įmonės veiklą. Tada paaiškės, kad VNO ir KUN per arti vienas kito, tarpusavyje mušasi dėl to paties keleivio. Ir tuomet neišvengiamai gims pasiūlymas vieną iš jų uždaryti (toks pasiūlymas bus visai logiškas, nes Lietuvoje turime oro uostų instrastruktūros perteklių, pastoviosios viso to ūkio išlaikymo išlaidos didžiulės). Va tuomet ir prasidės didysis šaršalas, ir Vilniaus-Kauno grybų karas…
„Korean Air“ nori įsigyti 44 proc. „Czech Airlines“ akcijų
http://www.aviasistemos.lt/„korean-air“-nori-isigyti-44-proc-„czech-airlines“-akciju/
Pietų Korėjos oro vežėja „Korean Air Lines“ patvirtino pateikusi pasiūlymą įsigyti 44 proc. „Czech Airlines“ akcijų.
Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas: Lietuvoje didėja ir dar didės aviacijos specialistų poreikis
„Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institutas kasmet parengia apie 45 aviacijos specialistus, bet jų poreikis – bene dešimt kartų didesnis“,- sako susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas.
VGTU Antano Gustaičio aviacijos institutas pristatė naują modernų skrydžių valdymo treniruoklių kompleksą bei atnaujintą aviacijos specialistų rengimo ir mokymo bazę. Būsimiems aviacijos specialistams įrengtas modernus skrydžių valdymo pultas su ekranu, atkuriančiu realų oro uosto ir nusileidimo tako vaizdą, kuris matomas tiek iš skrydžių valdymo bokšto, tiek iš piloto kabinos. Modernios auditorijos įrengimas kainavo 3 mln. Lt.
„Akivaizdu, kad kokybiškai parengtų aviacijos specialistų poreikis tik didės. Ir galime pasidžiaugti, kad skrydžių valdymo treniruoklių komplekso ir aviacijos specialistų rengimo ir mokymo bazės atnaujinimas Antano Gustaičio aviacijos institute prisidės prie Lietuvos galimybių atlikti Europos reikalavimus ir standartus“,- atidarydamas naują mokymo bazę kalbėjo susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas.
VGTU Antano Gustaičio aviacijos institutas pasirengęs tapti ES regioniniu aviacijos specialistų rengimo centru.
Sliupas galetu papasakoti, ka tiems parengtiems auksto lygio specialistams veikti (neskaitant 1 is 100 atveju kai prasimusa i LH ir panasias bendroves). Didzioji dalis isvyksta is Lietuvos i afrikas ir azijas valandu generuotis, bet sitai nesvarbu – svarbu kokibe
@Klaustukas – čia rašoma apie skrydžio valdymo specialistus (dispečerius), ne pilotus. Iš aviacijos specialistų be šių dviejų AGAI dar rengia aviacijos elektronikos specialistus ir pan.
http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/finansai/air-lituanica-oro-linijas-savivaldybe-pareme-5-mln-lt-662-313497 kas cia zino kiek tiesos:),gal ir vel „sabloninis” populizmas.Nors gal ir tiesa:)))
A.Zuokas apie 30 tūkst. Lt atlyginimą: parodykite žmogų, kuris sutiktų dirbti už mažesnius pinigus„Air Lituanica“ partneris – pigių skrydžių bendrovė
http://verslas.delfi.lt/transportas/azuokas-apie-30-tukst-lt-atlyginima-parodykite-zmogu-kuris-sutiktu-dirbti-uz-mazesnius-pinigus.d?id=60843993#ixzz2MlhqhEGe
Taip pat tarybos posėdyje prabilta apie naują „Air Lituanica“ partnerį, kuriuo turėtų tapti Anglijos pigių skrydžių bendrovė „Flybe“, kuri per metus perskraidina daugiau nei 8 mln. keleivių. Pristatyta, kad bendradarbiaujant su „Flybe“ būtų galima naudotis bendra bilietų rezervavimo sistema, organizuoti jungiamuosius skrydžius. UAB „Air Lituanica“ jau yra įsigijusi ir internetinį adresą flybe-lituanica.com.
Jeigu nesigilinti į pavadinimą (sensacingai rėksmingą dėl vadovo algos), tai Delfio straipsnyje yra vertingos informacijos apie Air Lituanica projekto eigą:
1) akcininkai, apie kuriuos viešai buvo skelbta (Arvi, Vičiūnai, Guoga ir kiti) kol kas pinigų nemokėjo. Taigi, išskyrus savivaldybę, kol kas dar niekas neišdrįso įmerkti pinigų į šitą projektą.
2) skelbiamas partneris – flybe. Bet flybe pastaruoju metu jau tapo Hainan europietišku atitikmeniu – taigi, jų minėjimas nieko gero nežada. Dar nupirktas internetinis adresas su flybe ir lituanica vardais viename :)
Šiaip man įdomu kaip tą bendradarbiavimą su FlyBE įsivaizduoja? Juk ir Estonian atveju jie pasakė, kad akcijų nepirks. Klausimas- ką ten galima daryt, jei vienintelis FlyBE maršrutas į Vilnių- Helsinkis?
Nebent pasiūlytų bendrai kokį maršrutą eksploatuot. Stokholmą kokį ar pan.
Na aišku gerai žiūrėt į CSA situacijos gerėjimą, jei Korejiečiai juos nupirks. Tik klausimas kokių jiems čia slotų rytų Europoj reikia, kai oro uostai neužkrauti? Ar jie tiesiog taip išspręs leidimų skraidyt į trečiasias šalis problemas?
Reiškia, ypatingo kreivumo kompanijos prekinis ženklas (atitikmuo galėtų būti keltų linija „Titanikas” arba vaikų vasaros stovykla „Aušvicas”) bus išlaikytas, jeigu jau internetiniai adresai perkami. Na, reikia manyti, kad prietaringų keleivių nebus per daug :)
Na adresai daug nekainuoja. Ar ne kokie 25 Lt metams. Tad galima jų prisipirkt krūvom. Kad tik būtų ką per tuos adresus rodyt…
Baltics
February 2013
Riga 283.071
Vilnius 159.775
Tallinn 108.892
Taline vasarį kritimas -13,6 proc.
O Vilnius dar turi potencijos augti, jei nepridarys SM kokių nesamonių su LCC. Prisidės Turkish Airlines ir Air Lituanica.
Šiaip tai labai įdomu, kad A.Zuokas jau paskelbė apie bendradarbiavimą su flyBe dar neįkūrus pačios kompanijos. Matosi, kad tiesiog išmetė paskutinį kozirį, kad tik būtų pramuštas 5 mln. finansavimas iš Savivaldybės. Na bet dabar kaip jau ir finišo tiesiojoje atsidūrėm. Lėktuvus nuomotis gali, licenzija gauti gali, bilietų prekybą pradėti gali.
Man tik įdomu kaip ten realiai su tais pinigais yra. Ar čia yra 5 mln plius prie to, ką jau savivaldybė sumokėjo (virš 2 mln) ar čia turima galvoje visą kapitalą? Bet kokiu atveju iki planuotų 20 mln. kol kas gerokai toloka…
Tuo tarpu naujienos apie Aerlingus perkamą Ryanair. Šiaip įdomu kodėl taip manjakiškai siekiama tą AerLingus įsigyt? Bet kokia kainą, net kuriant dirbtinius konkurentus…
Pamiršau nuorodą pridėt:
http://www.anna.aero/2013/03/06/ryanair-aer-lingus-46-route-giveaway-is-biggest-unsolved-mystery-ever/?utm_source=anna.aero newsletter&utm_campaign=2648962e3d-anna_nl_060313&utm_medium=email
Ne tik dar yra Wizzair naujos kryptis ir tas pats Stockholmas…Tai turi kur augti tikrai:)
O tas sezoninis charteris Air Europa kiek suprantu Ispanu turistus is Barcelonos skraidins .Nes musiskiai su Smallplanet?
Nors neaisku kaip daznai:) gal tik keli skrydziai ir tebus,o VNO siaip imete del solidumo.Pernai buvo keli uzsakomieji reisai is Bilbao su Ispanais,tai nebuvo kiek pamenu Wiki:)))
@Vytautas-NT – kažkur skaičiau versiją, kad siūlymų pirkti Aer Lingus rašymo kaštai mažesni už reklamą kurią jų aptarinėjimas spaudoje sugeneruoja. T.y. tie visi egzotiški Ryanair pasiūlymai yra praktiškai tas pats kas kalbos apie mokamus tualetus ar stovimas vietas lėktuvuose.
Bijau, kad tradicinei Ryanair savireklamai cia pertoli nueita. visokios schekos su FlyBE ir pan. per daug sudetingai atrodytubreklaminiam ejimui. Be to, kam FlyBE save durninti leist. Aisku kyla klausimas del modelio- jei FlyBE perima AerLingus A320, tai kecia uu tradicine lektuvu parko struktura ir modeli. Aisku didziausia misle ka Ryanair darys su Transatlantica…
A. Zuokas apie „Air Lituanica“: „Norint laimėti loterijoje, reikia nors bilietą nusipirkti“
http://www.lrytas.lt/verslas/energetika-ir-susisiekimas/a-zuokas-apie-air-lituanica-norint-laimeti-loterijoje-reikia-nors-bilieta-nusipirkti.htm
Čia kažkas naujo. Iš pradžiu paskelbiamas, kad FlyBe bus air Lituanica skrydžių partneris, o šiandien jau ir strateginis investuotojas, t.y. akcijų paketo savininkas –
„Kaip strateginį „Air Lituanica“ investuotoją meras A. Zuokas nurodė Jungtinės Karalystės kompanija „FlyBE“
Simonai, o čia ta End data 26 Oct ką reškia ? Ar nuo 26 Oct jau gali atsirasti visiškai tiesioginiai reisai Vilnius-Istanbul, ar tiesiog keisis skrydžių grafikas ? Ar sezoninio skrydžio pabaiga ?
Our New Flights: Tallinn and Vilnius
06.03.2013
Istanbul- Tallinn (TLL)- Vilnius (VNO)-Istanbul flights are planned as 3 flights per week and will be launched as of June 11, 2013.
http://www.turkishairlines.com/en-int/corporate/news/18008/our-new-flights-tallinn-and-vilnius
Jurgi, čia ko gero vasaros sezono pabaiga.
Ką galėtų reikšti ši Zuoko frazė?
„Europos komisija Lietuvai padarė išimtį, pažadėjo remti mūsų aviacijos verslą. Bet reikia turėti objektą, kuriam prašytume paramos.”
Nes teignys „Europos komisija pažadėjo remti” atrodo prieštaraująs esminiams ES teisės principams. Nebent kalbama apie tokią paramą, kad Komisija nepradės tyrimo dėl neteisėtos valstybės pagalbos.
Dar vienas filmas apie AF447 – http://www.youtube.com/watch?v=ZHduB-knlt0
Idomus AF poziuris neigti, kad tai, kas nutiko – pilotu kalte…
Beja, AF447 filmas, turejes pasirodyti Air Crash Investigation siame sezone kazkaip paslaptingai dingo is suplanuotu epizodu saraso.
Panašu, kad Zuokas vėl kalba belenką.. Man atrodo, geriausia palaukti, kol Simonas papasakos, kokie iš tikrųjų ten tie santykiai su FlyBE ir su ta valstybės parama. Ta informacija manau būtų tikrai patikima, tik turbūt dar ne dabar :)
O matyt laukti liko nebeilgai. Simonas kažkada buvo lyg ir sakęs,kad visą info planuojama paskelbti balandžio pradžioje.
@ c2h5oh – kiek žinau ES leidžia remti (o ne remia) regioninę aviaciją.
ES leižia subsidijuoti vietinius skrydžius (pvz. Estijoj į salas ir pan.), betr valstybės pagalba vežėjui yra problema, kai tiesiogiai duodami ar skolinami pinigai ne rinkos sąlygomis…
A.Zuoko atveju visas triukas yra tame, kad vežėja subsidijuoja savivaldybė, kas Lietuvos Konstitucijos kontekste nėra valstybė. Tai yra atskiras vienetas, tiesiogiai valdžiai nepavaldus (vyriausybė savivaldos sprendimus gali naikinti tik per teismą)…
Tiesa kas nors gali suskaičiuot įmestus milijonus? Ar turim 2 5 ar tik 5 (iskaitant anksčiau įmerktus 2 mln)?
http://www.lrytas.lt/-13626633471361309883-iš-vilniaus-tiesiogiai-į-olesiundą-norvegijoje.htm?utm_source=rss&utm_medium=rss&utm_campaign=rss Simonas nauja irasa jau raso:)))
Vilniaus oro uostas dirbo pelningai
VZ.lt
Tarptautinis Vilniaus oro uostas pernai išsikapstė iš nuostolių, jo grynasis pelnas siekė 628.110 Lt. 2011 m. oro uostas patyrė 2,37 mln. Lt nuostolį.
Oro uosto pajamos išaugo iki 52 mln. Lt, palyginti su 2011 m., padidėjo 7% nuo 48 mln. Lt.
Iš aviacinės veiklos oro uostas gavo 31,74 mln. Lt pajamų, iš neaviacinės veiklos – 19,524 mln. Lt paajmų.
2012 m. gruodžio 31 d. įmones darbuotojų skaičius buvo 334 (2011 m. gruodžio 31 d. – 308).
Bombardier launches high density CS300 with Air Baltic
http://www.flightglobal.com/news/articles/bombardier-launches-high-density-cs300-with-air-baltic-383179/
Bombardier has officially launched a high-density 160-seat variant of its in-development CSeries CS300.
@ Marius- Simonas dabar pakeliuj į Singapūrą, tai naujo įrašo matyt teks palaukt :)
Iki šių metų galo iš W6 turėtų būti tikriausiai 2-3 naujienos. P.S. Naujienos kartais reiškia ir karpymus ;)
Ryanair’o pitch, jei neklystu, 30 coliu. CS300 145 kedziu versijos – 28 coliai ir dar jie siulys didesne 160 vietu versija. HOT
Wizzair uždaro paskutinius tris ORK maršrutus ir galutinai pasitraukia iš Airijos. Dėl Allesundo, tai nuo kažkur turi būti nuimtas bent vienas frequency, gal LTN?
JAV valdžia atleido oro vežėjų saugumo diržus: į rankinį bagažą bus leidžiama įsidėti nedidelius peilius ir beisbolo lazdas
http://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/straipsnis/kelioniu-pulsas/jav-valdzia-atleido-oro-saugumo-dirzus-i-rankini-bagaza-bus-leidziama-isideti-nedidelius-peilius-ir-beisbolo-lazdas-637-313664#ixzz2MsacRN3q
Katik peržiūrėjau Wizz tvarkaraštį, nuo Balandžio pradžios nelieka LPL.
Tragedija, šįkart tai jau ir mane palietė. Kaip tik turiu bilietus ką tik nusipirkęs iš Liverpulio. bet jokio pranešimo dar negavau apie nutraukiamą reisą.
Keisciausia, kad prisijungus prie myWizz , to užsakymo jau iš vis nebėra ! Kas turi patirties, ką tokiais atvejais daryt ? Laukti ? Ar pačiam kažkam rašyti ar skambinti ?
Žurnalas „Aviacijos pasaulis”: „Air Lituanica” konkurencijos nebijo.
@Jurgis – gali ir paskambint atšaukimų numeriu 37052054250 jei tingi laukt kol emailą atsiųs kada nors. Jei nenori grynais, į Wizz sąskaitą grąžina 120% kainos.
Dėl Liverpulio – kažkada kažkur skaičiau gandus, kad Wizz svarsto Doncasterį ir Liverpulį keisti į Mančesterį (čia apie jų oro uostus tame regione apskritai, o ne skrydžius iš Vilniaus konkrečiai). Reik tikėtis gal ir gerų žinių kada sulauksime. Nors tikrai jau ne nuo balandžio.
Wizz svarstė MAN vietoj DSA ir LPL bet galiausiai su pastaraisiais sviem pratesė sutartį dar 5 metam atsisakydmai planų Manchesteryje. Maršruto nuėmimas bus ko gero tiesioginė FR konkurencijos auka, bilietų kainos tenais juokingos buvo..
vat jums ir „verslo” poreikis, DB salyna keicia norvegija
Prisimindamas dažnas šiame tinklaraštyje diskusijas apie tai, ar Gruzija tinkama turizmui iš Vakarų ir apie jos dabartinę situaciją, įkeliu nuorodą į platų savo parašytą straipsnį šia tema, paremtą mano paties apsilankymu Gruzijoje: http://augustinas.net/gruzijos-svajones-pabaiga-277
Pirkau bilietus per Estonian Air akciją už ~380 Lt, turbūt tokių kainų ilgai dar nebus (tiesa kadangi reisą atšaukė teko skristi VNO-TLL-RIX-TBS).
Dėl Zuoko minėtos „komisijos paramos”.
Suprantama, kad ES taisyklės leidžia valstybėms teikti tam tikrą paramą, pvz. regioniniams skrydžiams. Bet Lietuvos atveju vienintelė galimybė būtų reisas Vilnius-Palanga, o jis būtų labai nuostolingas (pats Simonas čia komentaruose buvo minėjęs savo paties skaičiavimą) – valstybės subsidija turėtų būti milžiniška, kad tai būtų prasminga daryt.
Bet tai nereiškia, kad tą paramą teikia ES – ją turi teikti pati valstybė. Ar yra biudžete tam lėšų? Neteko apie tai girdėt.
Ar čia pretenduojama į tą 1 milijoną, kurio reikalauja Brussels airlines?
Apskritai Air Lituanica labai kenčia nuo per ilgo vadovybės liežuvio. Jie vapa bile ką – apie skrydžius iš Kauno ir Palangos, apie Boeing 80 vietų lėktuvus, vardina skrydžių kryptis (kurios, kaip paaiškėja, dar nesuplanuotos), dabar va kažkokia mistinė Europos komisijos parama.
@c2h5ok – na Olieris irgi vapa, bet tai vadiname puikia rinkodara :) . Aišku labai svarbu, ką kalbėti.
http://www.facebook.com/kiltilt/posts/222981414506831
Tai kad A.Zuokas nėra „Air Lituanica” vadovas, o tik pagrindinio akcininko „vadas”. Tad šiuo atveju jis gali daryt politinius pareiškimus, tuo tarpu, kai prasidės reali veikla, jau įmonės atstovai paskelbs teisybę…
Na ir, bijau, kad milijonui gauti jiems tikrai mažai šansų, nes pagal visas viešųjų pirkimų taisykles taip staigiai išskirt lėšų vyriausybė negalėtų. Juolab, kad pats vežėjas iki galo neįsteigtas…
Kalbejome apie Dubajus, tai stai mano experience.
Pries savaite nusipirkau bilieta VNO-SVO-DXB-SVO-VNO, padaviau vizai skubos tvarka (per 3 dienas isduodama) per West Express… no way, nedave vizos. Morale – skriskite zmones Emirates, Etihad ir viskas bus gerai.
Na, arba turekite daug laiko vizai sutvarkyti, galbut…
@Oleg Na ie ką darei be vizos ? Nuplaukė bilietai ?
Del DXB ir AUH – kaip jau ir rasiau – neapsigaukit…
@Oleg, jei viesbuti imi, viesbutis nesutvarko siuo atveju?
West Express bando itikinti Aeroflota grazinti bilietus (IMHO tai imanoma pagal rusu policy).
Nors uzsisakem Sheratona Dubajuje, nieks nieko nepadejo, net ir popieriukai is vietiniu kompaniju, kurios mus kviete
@Oleg – o kodėl taip vėlai susigriebėte? Anksčiau be problemų astsiųsdavo vizą, bet reikia imtis prieš dvi savaites.
Siekia būti pasaulinio turizmo centru, bet patekti į šalį neįmanoma. Gal ir strategija.
Didziajai daliai, kuriuos traukia, vizu nereikia. Kiti atskrenda JU avialinijomis. Ir jie siekia buti tranzito centru – tam vizu nereikia/jas duoda
Audriau, esu techninis specialistas, mano keliones/komandiruotes kuruoja seilsai. Danams ir britams vizu nereikia, pranese pries savaite kad reikia vykti i Dubajus ir Abu Dhabi. Laisvas? Laisvas… West Express pazadejo per 3 dienas viska padaryti, pagal viska turejo pavykti. Bet, oh well… kitakart su Etihad arba Emirates skrisiu :)
Itariu arbams biski itartinas buvo mano skrydis EU-RU-Emiratai ir atgal su 14 val layoveriu Maskvoje. Bet as turiu rusijos daugkartine viza ir kaip tik reikejo klientus aplankyti, tai man tas layoveris labai naudingas buvo. Ir skrydis su 14 val layoveriu SVO patogesnis atrode nei 5-6 val layoveris Briuselyje…
Mayday laida apie Lenkijos prezidento žūtį
Air Crash Investigation – Death Of The President
http://youtu.be/LBdP1IaxbAk
Yra ir apie Jak’o katastrofa serija jau youtube, tik kad rusiska su latviskais titrais – gavosi nebloga komedija del latviu kalbos
Kas žinot, ar čia teisingai Wizzair daro ? Čia už tą atšauktą Liverpulio reisą. Už bilietą Liverpool-Vilnius buvo mokėta 84.39 GBP, dabar atsiuntė sąskaitą, iš kurios matosi, kad grąžins 50.99 GBP. O kaip dėl likusių 33.40 GBP ? Kas jau esat susidūręs su tuo ?
KUN neblogai isisiubavo statybos.. berods dar vienas ryr angaras kyla….
The World Economic Forum global competitiveness top list reveals that Latvia is on the 47th and Lithuania on the 86th place in the world, regarding air transport infrastructure quality. http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=71656
@Jurgis – man analogiškoje situacijoje galiausiai grąžino viską, nors iš pradžių irgi ne viską mėgino grąžinti. Plačiau čia esu aprašęs, kartu su datom po kiek laiko kas įvyko (jau esu dėjęs šitą nuorodą): http://augustinas.net/kaip-nepraleidau-savaitgalio-stokholme-ir-susirasinejau-su-wizzair-108
Wizz gerbiu žymiai labiau negu Ryanair ir visada juos renkuosi mieliau. Bet kalbant apie skrydžių atšaukimus, laikų pakeitimus ir pinigų grąžinimus, tai pas juos turbūt žemiausias komunikavimo lygis, koks apskritai gali būti.
@Augustinas Žemaitis Na aš manau, kad tai yra tikra Wizzair vagystė gražinti tik du trečdalius sumokėtos sumos, sau už neįvykdytą reisą pasiimant likusį trečdalį. Bandysiu visus metodus, parašysiu vėliau kas iš viso to gavosi ir ar pavyko susigražinti visą sumokėtą sumą.
„FlyBE“ ir „Air Lituanica“ bendradarbiavimas – kol kas tik kalbos
Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/transportas/flybe-neatskleidzia-bendradarbiavimo-su-air-lituanica-detaliu-667-315073#ixzz2NJmk72Dt
Dėl Wizzair ir aš turėjau problemų. Skridome didele kompanija iš Romos, 19 žmonių. Buvome nusipirkę tą didesnį orlaivio salono bagažą. Atvykus į oro uostą mums pareiškė, kad mes nebuvome pirkę to salono bagažo. Na ką, galvojam, sumokėsim, o paskui aiškinsimės. Grįžome, paskambinome, sako taip, neturėjote mokėti. Iš mus Romoje paėmė po 30 eurų: 20 eurų Wizzair atiteko, 10 eurų Wizzair aptarnaujančiai kompanijai. Nusiuntėme visus čekius į Wizzair, jie sutiko grąžinti tik po 20 eurų, o tuos likusius 10 eurų, atseit jų negrąžins, nes tuos pinigus paėmė kita kompanija. Ir ką daryt? Jų kaltė, o padengti išlaidų nenoriu. Svarastau, gal čia į teismą dėl įdomumo kreiptis. Skaiučiau buvo čia Lietuvoje keletas bylų, tai abiem atvejais pripažino kaltę ir geranoriškai padengė išlaidas.
“Estonian Air” keleivių šiemet – 7,5 proc. mažiau
http://www.aviasistemos.lt/estonian-air-keleiviu-siemet-75-proc-maziau/
Авиакомпания airBaltic меняет аэропорт в Стамбуле
http://www.delfi.lv/biznes/bnews/aviakompaniya-airbaltic-menyaet-aeroport-v-stambule.d?id=43137222
31 марта латвийская авиакомпания airBaltic начнёт полёты из Риги в международный аэропорт имени Сабихи Гёкчен в Стамбуле. Пока же рейсы осуществляются в аэропорт имени Ататюрка.
Ex-CEO of Estonian Air: Start a New Airline
http://news.err.ee/politics/baaf9c36-9e70-4835-8639-5bec05b94b10
A horrible ending is better than an endless horror, says former Estonian Air CEO Toomas Peterson, advising the government to start over with a new company.
Ryanair planuoja pirkti 200 B737
http://www.hln.be/hln/nl/942/Economie/article/detail/1594707/2013/03/12/Ryanair-bestelt-200-nieuwe-toestellen-bij-Boeing.dhtml
Įdomus žingsnis kai žiemai tiek lėktuvų palieka ant žemės.
Šiaip įdomus tas Airbaltic ėjimas. Na pasakojimas, kad Atatiurkas yra toli nuo centro yra nesamonė, nes Sabina yra išviz Azijinėj daly, t.y. reikia Bosfora pervažiuot/perplaukt. Ir dar iš Atatiurko metro važiuoja lik centro. Aišku iki pat centro reikia persėst į tramvajų…
Išeidami iš Atatiurko AiBaltic praras jungimų per Stambulą galimybes, nes iš kito oro uosto daugiausia LCC alia Pegasus skraido. Žodžiu įdomus ėjimas. Ar jie čia bijo Turkish konkurencijos, kad sugalvoje realiai dėl keleivių iš Turkijos pakariaut, siūlydami jungimus per Rygą…
Parduos matomai kad D check nereiktu daryti … :)
Su Stambulo oro uostais yra taip – tiek SAW, tiek IST yra vienodo patogumo tiems, kuriems reikia į Stambulo centrą: yra įvairių analizių ir tik subjektyvūs argumentai, kodėl geriau vienas, o ne kitas.
Taip, kad situaciją į Stambulą skrendantiems praktiškai nesikeis.
IST yra perkrautas „capacity” prasme oro uostais ir tikiu, kad jau šiemet ar kitąmet 2014 m. jau taps LHR lygio su daug vėlavimų dėl capacity ribos. TK stipriai stumia, kad kiti vežėjai atlaisvintų slotus ir net pati TK dalį skrydžių, kurie yra O-D perkelia į SAW.
Turkish yra labai uždara aviakompanija ir praktiškai nedalina partnerysčių – nori visą pasaulį apskraidyti „on their own metal”. Partnerystės tik išimtinės su „Star Alliance” partneriais kai kada. Todėl BT reise, manau, per 95% keleivių užbaigdavo kelionę Stambule.
Lufthansa atšaukė skrydį.
O kaip yra su Finnair? Jie atsisakė savo E-190, o buvo rašyta,jog FlyBe baigia operuoti Finnair skrydį kažkur kovo 29d. Tai kaip bus iš tikrųjų?
Nesupratau, Žygimantai? Visus Finnair skrydžius operuoja FlyBe Nordic.
Keleiviui nuo to jokio skirtumo, vežėjas yra ir bilietus išrašo vietiek Finnair.
Tai taip,bet kažkur buvo rašyta,kad baigs FlyBe operuot šį maršrutą. Tai pagalvojau,kaip išspręs lėktuvo klausimą. Bet gal ten kalbos buvo 23 vanduo nuo kisieliaus :))
Įdomu kiek buvo galima daryt jungimų per Stambulą su kitais vežėjais? Panašiai, kaip senais gerais laikais LAL darydavo su Frankfurtu.
Beje, taip išeina, kad Turkish su AirBaltic niekada bendro kodo neturėjo?
Atmenamais laikais, ne, neturėjo.
Šiek tiek daugiau informacijos apie Ryanair sandorį su Boeing:
http://www.flightglobal.com/news/articles/ryanair-said-to-seal-deal-for-200-737s-383328/
Iš to galima daryt išvada, kad po 2014 metų Ryanair toliau plėsis.
Panašu, kad turėtų imti MAX modelį, nes jiems labai svarbu kuro ekonomija…
Įdomu, kad jie nepabandė alternatyvos, nors finansiškai galėtų skraidyt 2 tipų lėktuvais. Iš kitos pusės matyt papildomi kaštai atsveria teorinę konkurencijos naudą (perku iš to, iš kurio pigiau). Beje, abiejų tipų lėktuvus ar ne Norvegian užsakinėjo?
Teoriškai dar galėtų su Bombardier Cseries pažaist, bet panašu, kad tai kitų LCC (FlyBE ir Volotea bei pan. lėktuvas)…
Dėl Ryanair, tai labai didelė tikimybė, kad jie ims NG o ne MAX:
1. MAX neturi delivery slot’ų Ryanair reikiamam laikotarpui, tuo labiau, kad jų EIS yra apie 2016/2017.
2. Boeing dar turi nemažai laisvų slotų NG lėktuvams prieš pradedant gaminti MAX. Tai susiję su tuo, kad iki pradedant gaminti MAX nenutruktų gamybos linija su visu supply chain’u ir t.t. Išvada – FR dabartinio modelio orlaivius galimai gauna labai enbloga kaina, bent jau lyginant su MAX.
3. Fleet commonality – galiu klysti bet lyginant NG su MAX pastarajam gali reikėti papildomo pilotų training,o, o kur dar visi lektuvų dalys ir kiti faktoriai. MAX ko gero FR fleet’e pasirodys tik kai bus galima operuoti MAX-only fleet’ą.
Dėl BT, tai kaip ir su MXP vs LIN tai gali būti susiję ne tik su viešai deklaruojamu patogesniu tvarkaraščiu, bet ir su pigesniais oro uosto mokesčiais.
Pritariu AI išsakytiems argumentams. 737MAX yra naujas tipas ir tam reikės naujo pilotų „type ratingo”.
Įdomu ar EasyJet ir Wizz užsisakė A320NEO. Matyt B737MAX kuro taupymo efektas ne toks didelis, kaip žema kaina už Ryanair užsakytus B737NG. Beje, o kiek metu lėktuvai Ryanair tarnauja?
Na ir įdomus straipsnis apie Virgin:
http://www.flightglobal.com/news/articles/virgin-freezes-pay-as-it-battles-economic-challenges-383286/
Jei jie planuoja pereikt prie dviejų variklių lėktuvų, reik suprast, kad tai bus B787/B777 ar A350/B777?
Dar norėjau paiteiraut apie Ryanair kainų politiką
Štai kainos iš Vilniaus:
from
Dusseldorf Weeze
/approx. 70 km from Düsseldorf/ 31.00 LTL
Oslo Rygge 39.00 LTL
Milan Bergamo 79.00 LTL
Leeds Bradford 111.00 LTL
Bremen 115.00 LTL
Brussels Charleroi 115.00 LTL
London Luton 122.00 LTL
Liverpool 133.00 LTL
London Stansted 149.00 LTL
Baden-Baden 166.00 LTL
Paris Beauvais 166.00 LTL
Cork 198.00 LTL
Rome Ciampino 198.00 LTL
Barcelona El Prat 208.00 LTL
Dublin 225.00 LTL
O čia iš Kauno:
Stockholm Skavsta 31.00 LTL
Frankfurt Hahn 115.00 LTL
Oslo Rygge 115.00 LTL
Tampere 115.00 LTL
Birmingham 132.00 LTL
Bristol 132.00 LTL
London Gatwick 149.00 LTL
London Stansted 149.00 LTL
Cagliari 184.00 LTL
Trapani 191.00 LTL
Edinburgh 198.00 LTL
Alicante 208.00 LTL
Kos 242.00 LTL
Palma 242.00 LTL
Dublin 247.00 LTL
Įdomu kodėl Tampere yra gerokai brangesnė už Stokholmą? Ar čia Rayanair atsižvelgia į SAS konkurenciją? Ir kodėl iš Vilniaus pigiausias Diuseldorfas? Ar čia konkurencijos su Wizz Dortmundu pasekmė? Ir kodėl Milano ir Romos kainos taip skiriasi, nors abejuose maršrutuose konkuruoja su Wizz, o atstumas panašus. Na, tiesa, Romij skirtingi oro uostai…
Ryanair neturi politikos, kiek laiko lėktuvai tarnauja. Nors jų vidutinis amžius žemas, bet panašu, kad parduoda duos lėktuvus, kuriems atsiranda pirkėjai. Yra „active” fleet’e net 2001 m. pagamintų lėktuvų, bet yra jau parduotų ir 2008 m. gamybos.
Vytautas-NT: kainos nesusijusios su sąnaudomis, susijusios tik su paklausa. Kurie maršrutai silpniausiai pildosi, tie ir yra pigiausi. Dar šiek tiek tai reflektuoja su frequency – kuo aukštesnis frequency, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras nepaklausių dienų, kuomet kainos bus ypač mažos.
Vytautai, RYR dar turi 10-11 metu senumo orlaiviu. Taciau taip pat jau yra pardave jaunesniu – 2004/2005 metu orlaiviu. Cia taip pat ir atsakymas, kad RYR neisvengia D-check :)
Logika pirkt 200 lektuvu aptarta ne karta – nuolaida tokiam sandoriui gali leist parduot
lektuva po keliu metu nominalia pirkimo verte. Analogiska kalba buvo ir apie paskutini Norwegian ‘bulk’ uzsakyma/pirkima.
Pratęsiant Karolio mintį, tai vienas iš argumentų, kodėl Norwegian užsisakė tiek 737, tiek 320 buvo pristatymo tempas. Nė vienas gamintojas atskirai negalėjo per Norwegian pageidaujamą laiką pristatyti tokio kiekio lėktuvų.
Šiaip egzistuoja nemaža tikimybė, kad į pastarąją sutartį Boeing ‘įdėjo’ sąlygą ribojančią laisve Ryanair’ui perpardavinėti lėktuvus. tai buvo vienas iš faktorių kodėl derybos dėl užsakymo nutrūko 2008 metais.
Tuo tarpu dėl Norwegian esu girdėjęs gandų, kad jie svarsto parduoti arba iškarto pernuomuoti visą neo užsakymą, tiesa tai gali būti gryna spekulicaija ir nepagrįsti gandai…
@ Simonas, kokie yra DUB įkainiai? – manau, kad jie kaltesni dėl aukštų kainų šiuo maršrutu labiau nei paklausa.
Na, operuoti į LTN ar STN yra brangiau nei į DUB.
DUB keleivio tax’ai susidaro apie 13EUR, tuo tarpu iš STN/LTN turėtų suktis apie 9-10 svarų, tačiau skrendant iš UK dar prisideda valstybės APD mokestis, kuris šiemet yra 13 svarų europiniams skrydžiams. Finale keleivio tax’ai iš Londono LCC oro uostų sudaro apie 23 svarus.
Už DUB/LTN/STN Ryanair tinkle iš Lietuvos brangesnis yra tik BCN, visi kiti – pigesni.
Dar tiesa Airijoje irgi yra valstybinis mokestis, bet jis dabar sumažintas iki 3EUR už keleivį. Iki 2011 m. buvo 10EUR.
Šiaip įdomu kaip keisis STN valdymas ir su tuo susijusi kainodara po oro uosto pardavimo MAG.
Buvo kalbėta apie long haul pritraukimą, kas nelabai implikuoja tax’ų mažinimą. Iš kitos pusės MAG žada suteikti FR galimybių auginti srautą iki 2007/2008 lygio, kas reikštų gan ženkliai mažesnius mokesčius.
AI: įdomu. Tačiau, realiai apribotas valstybiniais mokesčiais ir silpna UK ekonomika, realiai europinis srautas iš Londono regiono neauga ir manau artimiausius kelerius metus augs simboliškai (na, kokiu 1% per metus). Todėl pasikeitimai gali būti tik pertraukimas iš vieno LON oro uosto į kitą. STN paskutiniais metais nesisekė. „easyJet” nusitempė dalį capacity į naują Southend oro uostą, LTN irgi sekėsi agresyviau. Po LGW pardavimo LGW tapo iniciatyvesnė srauto pritraukime taip pat, negu buvo BAA laikais.
Manau, kad nauja Norwegian bazė LGW bent dalinai atsakys į klausimą kiek dar LCC srautas iš LON gali buti stimuliuojams ir augti.
Asmeniškai man apskritai įdomu kokia kainodara LCC-only oro uostui (kaip STN,LTN) yra pelningiausia – sąlyginai aukšti kaštai undercutting savo pagrindius konkurentus ar ultra žemi mokesčiai ir didžiulio srauto siekimas su iš to išplaukiančiom neaviacinėm pajamomis. Matyt kažkas per vidurį :).
Viena iš galimų nišų plėstis LCC ateinančiais metais bus Rumunija ir Bulgarija po to kai jos prisijungs prie Šengeno – VFR turėtų būti nemažas. Čia, ko gero, Wizzair turi galimybę pasiimti market’ą.
@Jurgis – taip, Wizzair turi grąžinti visus pinigus, bet, kaip rašiau, man ir grąžino, nors tikrai ne iš karto. Nežinia, kodėl pradžioje grąžina ne visus – ar čia piktybiškai „gal nepastebės”, ar eilinė nesutvarkyta jų sistema (kaip rodo mano patirtis, nesutvarkyta ten daug kas, nežinau, ar dabar geriau).
@Al – nemanau, kad Šengeno įtaka tokia didelė, realiai tai tik galimybė greičiau kirsti sieną, bet sienos kirtimas ir be Šengeno nesudėtingas, ES viduje vizų nereikia.
Pagal kainą rodos su Baden-Baden sekasi neblogai Ryanair’ui. Keista, kodėl tuomet nutraukia…?
Norwegian Air seeks backup for Boeing Dreamliner
http://www.reuters.com/article/2013/02/08/us-norwegianairshuttle-idUSBRE91706820130208
Panašu, kad Norwegian trapkontinentinius skrydžius pradės ne Dreamlineriais, tačiau pradės laiku.
„neaviacinių pajamų didinimas Vilniaus oro uoste, Nuo 12 mln. litų neaviacinių pajamų 2009-aisiais pajamos 2012 metais pasiekė 18 mln. ir buvo viena iš priežasčių, kad įmonė 2012 metais vėl dirbo pelningai.“ Visa tai dėl prekybos ir reklaminių plotų nuomos kainų drastiško vienašališko kėlimo. O keleivių srautų didėjimas VNO – „vagystė“ skrydžių iš Kauno oro uostų. Tokios betvarkės Vilniaus oro uoste dar niekada nebuvo.
@Viktoras – jeigu reklaminių ar prekybos plotų kaina būtų per didelė, niekas jų nesinuomotų. Tačiau didesnis keleivių skaičius suteikia didesnes pelno galimybes šiuos plotus besinuomojantiems verslininkams (daugiau potencialių klientų parduotuvėms/restoranams, daugiau žmonių pamato reklamą). Jeigu plotai ilgu laikotarpiu neištuštėje reiškia tas pelnas viršija net ir padidintus tarifus. Taigi, čia nėra nieko keisto ar nesąžiningo, visur panašiai yra – už plotus stambiame ir populiariame Vilniaus prekybos centre mokama daugiau nei už plotus prie mikrorajono parduotuvės.
Tokiu atveju Ryanair situacija painesnė. Bet jie bet kokiu atveju turėtų turėt kažkokius lėktuvų pardavimo metinius planus. Juk negali parduot daugiau, nes pritrūktų lėktuvų savo skrydžiams padengti (jei staiga labai daug kas pirkt užsinorėtų). Tačiau, panašu, kad jie daugiausia turėtų pardavinėt apynaujus lėktuvus, kur kaina geriausia pardavimo- tuo tarpu seni neiškišti lėktuvai lauks savo laimės valandos ir sens toliau…
Kas link Rumunijos ir Bulgarijos, tai šių šalių atveju svarbu darbo rinkos atvėrimas. Lyg ir artimiausiu metu turi baigtis pereinamieji laikotarpiai.
Tiesa, rumunai labiau linkę važiuot dirbt į Italiją ir Ispaniją (dėl kalbinių priežasčių)
Rumunija ir Bulgarija yra lašas jūroje įtakoje srautams iš/į UK. Vien Londono oro uostai aptarnauja gerokai virš 100 mln. keleivių per metus, abejoju, ar srautai į tas šalis galėtų pasiekti bent 0,5 mln. Juolab, jog vadinamosios „naujosios Europos” pietinė dalis daugiau juda į Italiją/Ispaniją, priešingai negu šiaurinė naujoji Europa.
Rumunija/Bulgarija jau dabar gali judet laisvai.Nesu tikrai jei jau taip kalbat,bet 99% jie Sengene jau yra:))))
Jei jus turit galvoj apie emigrantu isidarbinimo apribojimu panaikinima.Tai taip bet ir dabar jau privaziave dirba,kazin ar dauges stipriai:)
Tie apribojimai tokie kad gali dirbt ne visur.Pvz statybose gali dirbt laisvai ir metus laiko atidirbe gauna leidima dirbt belekur.Jau dabar absoliuti dauguma UK esanciu Rumunu(80% tikrai) gali dirbt laisvai kur nori.
Jiem pagrindine problema buvo sienos kirtimas kuri jau praeitis.Tai nemanau kad ci a zenkliai bus pasikeitimu,nebent stipriai pabloges ekonomika ir atsiras nauja banga emigrantu.
Pamenat kai Vokietija,Olandija ir daugelis kitu saliu nueme tuos isidarbinimo apribojimus <naujosioms ES salims,koks efektas buvo .Beveik jokio skirtumo,padidejimas buvo ant tiek minimalus kad net patys Vokieciai ir kit nesitikejo.Ir cia tas pat bus tik kai kurie UK politikai demesio siekia ir populizmu uzsiima
Bulgarija ir Rumunija 2007 m. tapo ES narėmis, tačiau kolkas nėra visateisės Šengeno susitarimo dalyvės.
O čia plačiau kaip Vokietija blokuoja Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimą:
http://kauno.diena.lt/naujienos/uzsienis/sengeno-vartai-liks-uzverti-481052
Butent tai ir sako Rumunu valdzia ,kad jiem tas Sengenas nera didelis ivykis.Idomiausia tai ,kad ir Kipras ne Sengene:)))
Su Kipru tai viskas labai paprasta – nenori prarasti rusu turistu bei ofsoru. Buvau ten pernai, tai rusisku uzrasu jau ne ka maziau, nei anglisku…
Britai žvalgosi į Baltijos šalių oro bendroves
http://www.ekonomika.lt//naujiena/britai-zvalgosi-i-baltijos-saliu-oro-bendroves-37243.html
Britų oro bendrovė „Flybe“ planuoja plėtrą Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, rašo suomių verslo laikraštis „Kauppalehti“.
labai keistas Ekonomikos straipsnis. FlyBE jokio Cimber Sterling nepirko- jį nupirko ukrainiečiai, o po to jis bankrutavo.
Apskritai, jei FlyBE planavo kažkokią didesne plėtrą į pietus nuo Estijos, jiems ir reikėjo tai daryt, kol buvo daugiau laisvų nišų…
AirBaltic jie tikrai nepirks su tokiu skolu šleifu. Estonian gal dar. AriLithuanica pagrindinis pranašumas, kad nespėjo prisidaryt skolų, bet jų vardas išvis turi nuline reikšme, kol neskraido…
Beje, apskritai įdomu kaip dabar Europoje žiūrima į naujai atsirandančius vežėjus? Ar jiems reikia ilgo įsivažiavimo, ar šiais laikais tai daroma gana greitai?
Ekonomika čia ne prie ko, jie tik įdėjo lietuvišką vertimą ir tikriausiai ne iš originalaus suomiško straipsnio, o iš čia –
Paper: British regional airline Flybe is eyeing Baltics
http://bnn-news.com/paper-british-regional-airline-flybe-eyeing-baltics-90600
Finnish business newspaper Kauppalehti wrote this week that British airline Flybe is considering not only expansion on the Estonian market, but also Latvia and Lithuania.
Kažkas vyksta. Nėra dūmų be ugnies. Laikas parodys.
Čekijos vyriausybė trečiadienį pritarė 44 proc. sunkumų slegiamos nacionalinės oro vežėjos „Czech Airlines“ akcijų pardavimui Pietų Korėjos oro vežėjai „Korean Air“.
„Manome, kad tai labai svarbus žingsnis, kuris atvers kelią ir „Czech Airlines“, ir Prahos oro uosto plėtrai“, – pareiškė šalies premjeras Petras Nečasas.
„Korean Air“, kuri už akcijų paketą sumokės 2,64 mln. eurų (3,44 mln. JAV dolerių), sandorį turėtų užbaigti balandžio 9 dieną.
FlyBe, kartais ne ta kompanija, kuri jau pora metu ta pletra zada? Manau, rastumem irasu sitam bloge nesunkiai su kai kuriu atkakliais komentarais, kur ir kada FlyBe prades skraidyti is Lietuvos…
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/maskvoje-atidarytas-pirmasis-lietuvos-vizu-centras-56-315572
Former CEO on Estonian Air: Should we still try to breathe life into this dying horse?
http://bnn-news.com/ceo-estonian-air-breathe-life-dying-horse-90659
Now is the time to replace the troubled Estonian Air with an entirely new budget airline, says Toomas Peterson, ex-CEO of Estonian Air.
“For Estonian Air, horrible end would be better than endless horror. I suggest setting up an entirely new airline. But the rhetorical question is whether we should still try to breathe life into this dying horse?” he stresses.
Kokie šansai atgauti pinigėlius iš „Aerosvit”? Gal kam pavyko? Atostogos nuplaukė, norėtųsi bent už bilietus pinigą atgauti :(
Priklauso nuo kaip apmokėjai tuos bilietus. Jei kreditine kortele, kreipkis į banką ir neturėtų kilti didelių bėdų. Jei debetine ar kokiu nors kitu būdu, tada jau nežinau.
Пассажиропоток Таллиннского аэропорта снизился на 13,6%
http://rus.delfi.ee/daily/business/passazhiropotok-tallinnskogo-aeroporta-snizilsya-na-136.d?id=65813760
„Estonian Air“ siūlo pertvarkyti į pigių skrydžių bendrovę
http://vz.lt/article/2013/3/14/estonian-air-siulo-pertvarkyti-i-pigiu-skrydziu-bendrove#ixzz2NVDOALlu
Tai kad T.Petersonas siūlo ne Estonian pertvarkyt, bet visai naują vežėją įsteigt Tiesa, tokiu atveju kyla klausimą ką daryt su Estonian.
Nes jei ja bankrotint, iškyla problemos ką daryt su keleiviais įsigijusiais bilietus? Neatsimenu ar yra pasauly pavyzdžių, kai mirštančio vežėjo keleiviai perduodami kitam sveikam? Juolab, kad juos vežti reikėtų iš esmės savo saskaitą…
Man išvis keista, kaip „buvę” dar aiškina, kaip reik daryt, kodėl daryt ir ttt….. Pats vadovavo kadaise, pats turbūt prisidėjo prie nuvarymo į grabą, pats dabar aiškina, kaip prisikelt reik. Jėzus, ne kitaip.
Čia galioja ir avialinijų direktoriams, ir buvusiems sutuoktiniams ir tttt..
http://www.diena.lt/naujienos/ekonomika/premjeras-gatves-i-vilniaus-oro-uosta-bus-sutvarkytos-jau-iki-liepos-482759?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed
Rusijos „RusLine“ vėl ketina skraidinti iš Maskvos į Palangą
Plačiau: http://vz.lt/article/2013/3/14/rusijos-rusline-vel-ketina-skraidinti-is-maskvos-i-palanga#ixzz2NVfX0PtT
Kaunas
2013 January
20720 passengers
Pokytis (2012/2013) – minus 67,08%
ir tuo pačiu apie atnaujinamus skrydžius iš Kauno –
Kaunas laukia išlaidauti mėgstančių suomių
http://vz.lt/?PublicationId=12b3e409-5f0d-4821-9cd9-eb140415dffa&ref=powerlinklist
Suklydau, cia vasario men. statistika :
Kaunas
2013 February
20720 passengers
Pokytis (2012/2013) – minus 67,08%
Pernai vasaros sezonu apie 20% keliautojų buvo Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities piliečiai.
Plačiau: http://vz.lt/article/2013/3/14/kaunas-laukia-islaidauti-megstanciu-suomiu#ixzz2NWVMvP7I
Visai nieko(is Lietuvos puses) ir patys pigiai suskraidom ir dar is uzsienieciu uzdirbam.
Šiandien Lufthansa atliko nemažą užsakymą: 70x A320 NEO, 30x A320, 6x B773ER (Swiss) ir 2x A380. Panašu,jog planuoja neblogai atsinaujinti,jau laikas B737CL išleisti į pensiją.
Dar vienas didelis smūgis Boeing 737, o ypač 737MAX programai.
Tikrai nenustebsiu, jog pasirašys Boeing order’į vėl mažomis kainomis Ryanair.
Kazkur internete skaiciau, naujas RYR uzsakymas siekia tik 8 mlrd.$ uz 200 B738. Nuolaida daugiau kaip 50 proc.
O šiandien Airbus išleidžia 100 Airbus A380 ir patenka į Malaysian Airlines rankas. :)
Įdomu kas bus, kai A350 pasirodys rinkoj. Pnašu, kad tada su B787 gali problemos prasidėt…
B747i praktiškai nieks neperka.
Gal be reikalo Boeing nepabandė naujo lėktuvo kurt. Aišku tai reiškia milžiniškas investicijas ir 10 metų. Tačiau panašu, kad B737, kaip sena konstrukcija gali pasiekt savo modernizavimo ribas. Ir greit juos dar Bombardier iš kito galo užspaus…
mikai,
Teisybės dėlei, Estonian 2008 m. turėjo ~10,5 mln. eur, 2009 m. ~4,5 mln. eur , o 2010 ~2.5 mln eur nuostolį.
Mano nuomone, jie buvo ganėtinai teisingame kelyje, kaip mažos šalies nacionalinis vežėjas, – pačios reikalingiausios kryptys, minimalus nuostolis, kurį gali prisiimti valstybė, nes jį atsveria kitos pajamos (turizmas, etc.).
Kažkiek primena Air Lituanicą, tik pastaroji, deja, neturi valstybės, absorbuojančios nuostolį. Na bet jie žada pelningai varyt :)
Taigi viskas gerai buvo, kol neatėjo Malev ex-vadas su savo „take over the world” strategija ir tada jau viskas nuėjo žemyn…
Malev-ex vadas atėjo į AirBaltic, o į Estonian vadas atėjo iš AirBaltic…
Norwegian paskelbė, jog nuomosis Airbus A340-300 lėktuvus, kol gaus savo B787.
http://media.norwegian.com/#/pressrelease/view/norwegian-vil-bruke-airbus-a340-som-erstatningsfly-paa-langdistanserutene-842932
Norwegian paleidzia Fort Lauderdale
http://media.norwegian.com/en/#/pressrelease/view/norwegian-launches-new-routes-to-fort-lauderdale-florida-846342
Bet nesakykit… Buvo nuostabiai pigus Estonian skrydziai …. Vien tik geros mintys uzplusdavo atsidarius ju kainynus…
o taip, pats skridau OSL-TLL-VNO už 160 litų :)
Bet dabar į Taliną nuskristi – iššūkis. Kainos grandiozinės, tvarkaraštis tampa nebesuprantamas. Dar teks AirBaltikui dėkoti, kad per Londoną nereikia skristi…
kai airBalticui alergija jauciama, puikiai sueina Finnairas per Helsinki. ir 25 minuciu HEL-TLL dalis ATR’u nera taip blogai, kaip 1,5h technikos stebuklu SF340, kur estai jau ir ausu kistukus pradejo siulyti
FAA approves Boeing’s 787 battery certification plan
http://www.flightglobal.com/news/articles/faa-approves-boeings-787-battery-solution-383364/
Boeing’s proposal involves three layers of protection to prevent overheating in the lithium-ion batteries that power the 787’s auxiliary power unit: improved separation between the battery cells, installing ceramic-plated spacers between each of the cells and the addition of a containment and venting system so smoke cannot enter the passenger cabin.
Patvirtinta – Korean Air įsigyja 44% ČSA akcijų už simbolinę kainą.
Pagaliau paskelbė oficialiai:
„Wizz Air“ atsisako skrydžių į Liverpulį
http://verslas.delfi.lt/transportas/wizz-air-atsisako-skrydziu-i-liverpuli.d?id=60909463
@vytautui-NT
Tokių pavyzdžių, kad bankrotinamas senasis vežėjas ir jo vietoje įsteigiamas naujas – tikrai yra. Pvz, Graikijos nacionalinis vežėjas „Olympic Airlines” subankrotintas 2009 m. rugsėjo 29 d. Visą veiklą perėmė naujas vežėjas „Olympic Air”.
Pagrindinė priežastis – Europos Komisija liepė sugrąžinti neteisėtas subsidijas, kurias valdžia teikė vežėjui. Plius bendros skolos artėjo prie 2 milijardų eurų.
Šito fokuso prasmė – visos skolos, įsipareigojimai, profsąjungos ir kitas balastas lieka senoje įmonėje. Nauja įmonė pradeda veiklą nuo švaraus lapo.
C2H5OH – taip, tas pats Swiss Air, dabar Swiss International airlines arba Sabena – Brussels Airlines net IATA kodą pasiliko Sabenos
„Ryanair“ pradeda skrydžius į Diuseldorfą
http://www.balsas.lt/naujiena/722652/ryanair-pradeda-skrydzius-i-diuseldorfa
Oro bendrovė „Ryanair“ šiandien, kovo 15 d., pradeda skraidinti nauju maršrutu Vilnius–Diuseldorfas (Weeze oro uostas). Naujuoju maršrutu „Ryanair“ skraidins tris kartus per savaitę: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.
Beje, Wizzair atšaukto Liverpool skrydžio pinigų gražinimas įvyko gana sklandžiai. Paskambinau nurodytų telefonu ir pasakiau, kad renkuosi pinigų gražinimą į Wizzair sąsakaitą. Po trijų dienų pinigai atsidūrė sąskaitoj. Gražino 20 proc. daugiau nei jų nurodyta bilieto kaina (be mokęsčių) plius sumokėti mokęsčiai. Tai bendrai gražino apie 11 proc. daugiau nei visa sumokėta suma. Nežinau, ar taip pat greitai ir sklandžiai viskas būtų įvykę, jei bučiau paprašęs lėšas gražinti į banko sąskaitą. Tiesa, kaip alternatyva buvo pasiūlyti skrydžiai iš Lutono ir Donkasterio. Paprašius suteikti skrydi kita aviakompanija iš Liverpool į Vilnių, buvo pasakyta, kad tai neįmanoma. Istorija baigta.
Baltarusiai dažnai Vilniaus oro uostą vadina „Minsk-3“. Anot Tarptautinio Vilniaus oro uosto komercijos departamento atstovo, 240-250 baltarusių kasdien naudojasi Vilniaus oro uosto paslaugomis. Iš viso baltarusiai sudaro apie 10 procentų visų šio oro uosto keleivių.
http://www.lrytas.lt/-13633427751362556583-pirkėjai-iš-diktatoriaus-valdomos-baltarusijos-vilniuje-geidžiamiausi-svečiai.htm?utm_source=rss&utm_medium=rss&utm_campaign=rss
Butu gerai jei butu 10%,bet nesitiki kazkaip:).Kiek perlenke cia jau
Gal kas vaziaves autobusu New York – Washington ? ar traukiniu geriau vaziuoti? ir kiek visas tas malonumas kainuoja bei kiek trunka ? Nes lekuvu labai jau brangiai gaunasi …..
Čia iš vieno baltarusiško puslapio (adreso nebeatsimenu):
http://foto.terpe.lt/inkelti/20130315/i25_29_improved-copy.jpg
@ Wincas,
važiavau Bolt Bus kompanijos autobusu 2011 gruodį. Iš viso gavos $45 (return) ir truko apie 4 valandas į vieną pusę. Pasirinkau Bolt Bus vietoj Megabus, nes bent jau tada, po mano research’o Bolt Bus pasirodė geresnės kokybės. Autobuse buvo wi-fi, tai jei turi tablet’ą ar kažką panašaus, nereikės nuobodžiaut. Nepamenu, kodėl nevažiavau Amtrak’u, bet įtariu buvo gerokai brangesnis.
Turkish Airlines places its biggest order ever with Airbus
http://www.atn.aero/article.pl?mcateg=&id=42330
@Wincas
Kalbant apie autobusus gali dar Greyhound pasižiūrėti – didžiausias vežėjas Šiaurės Amerikoje. Kainos geriausios perkant gerokai iš anksto, tarkim mėnėsį prieš. Dažniausiai irgi su WiFi ir rozetėmis kiekvienam keleiviui būna.
Aš pats pernai važiuodamas iš Niujorko į Vašingtoną nuomavausi mašiną. Nuomavausi iš Hertz (JFK), tai berods 90$ para kainavo, tačiau ne oro uoste ir su kita kompanija arba turint laiko paieškojus spec. pasiūlymo kokiam hotwire manau ir už pusę tiek galima išsinuomot. Čia matyt finansiškai labiau apsimokėtų jei ne vienas keliausi.
@Wincas kaina tarp 20-35$ 5 vieną pusę, priklauso nuo patogumų kiekio taip pat nuo išvykimo vietos ir laiko (keista ar ne?), o dėl WiFi, jau beveik absoliuti dauguma autobusų US su WiFi.
nzn, kaip sitam marsrute bet pietuose kazkada Greyhoundu vaziavom ir buvom vieninteliai 2 balti autobuse… :)
Į Lietuvą bus bandoma prisikviesti privačių lėktuvų
http://www.veidas.lt/i-lietuva-bus-bandoma-prisikviesti-privaciu-lektuvu
Ieškodama būdų, kaip į Lietuvą privilioti naujų skrydžių bendrovių bei pasiūlyti naujas skrydžių kryptis, Susisiekimo ministerija planuoja sujungti tris šiuo metu veikiančius tarptautinius oro uostus – Vilniaus, Kauno ir Palangos.
O ka new yorke ir apylinkese galima butu nuveikti per sesias dienas ? ar tiesiog nuobodziai teks leist pinigus bei laika kaip kituose didmiesciuose… ?
Tam pačiam NY yra ką veikti ne vienai savaitei :) Ir nebūtina po prekybcentrius landžioti. Jei domiesi muzika, menu ir tttttttt………..
Na jeigu Niujorkas nuobodus ir jame nėra ką veikti, tai tada visas pasaulis toks :-).
Pasivaikščiok po Manhattaną, nueik iki centrinio parko, užkilk ant vieno iš dangoraižių, apžiūrėk naujo world trade centre statybas, nueik į rugsėjo 11 muziejų ir memorialą. Nuplauk iki laisvės statutos arba tiesiog keltu iki Staten island, kuris praplaiks visai šalia ir kuris suteiks idealią Manhattano panoramą ir kuris beje dar nieko nekainuoja. Pereik Brooklino tiltą ir šiaip atsiversk wikitravel ir pasiskaityk apie Niujorko lankytinas vietas. Jeigu domina muziejai, gali nusipirkti City Pass’ą ir su didele nuolaida aplankyti daugumą.
Kalbant apie muziejus. Jeigu Vašingtne būsi ilgiau, tai The Mall’e (kur visi memorialai, baltieji rūmai, kapitolijus ir visa kita yra) visi muziejai yra nemokami, įskaitant nac. gamtos ir mokslo, bei aviacijos/kosmoso tyrinėjimo!!! Vien čia drasiai tris dienas galima būti, kad viską apžiūrėsi ir kaip minėjau, iš principo niekas nekainuoja nieko. Taip kad ‘nuobodžiai pinigus leisti’ tikrai nebūtina :-).
Wincai, tai viskas priklauso nuo to, kas labiausiai patinka. Pavyzdziui, ka pasirinktum budamas sesias dienas Londone – vienam rupi muziejai, kita traukia pabai, trecia gundo teatrai, ketvirtas nuvaziuos i mazesnius miestelius aplinkui, penktas trauks i Stounhendza… (arba apie bet kokia kita sali, kur buvai)
1. Liberty island 2. Brooklyn bridge 3. Chinatown/ Little Italy 3. Pradedant nuo Korėjos karo veteranų memorialo; pasivaikščiojimas po Wall Street’a 4. Times Square 5. Central Zoo 6. Empire State Building Top deck 102nd floor(ne visada kelia). 7. Inwood’e labai įdomus viduramžių muziejus Center of medieval art, o nuo aikštelės apačioje atsiveria Hudsono upė kitokiu vaizdu, kur net nepagalvotum, visai šalia big apple. 8. Grand Central Terminal ir PanAm (dabar jau MetLife pastatas) 9. 5 ave apple store, aišku dėl to į NY neverta važiuoti, bet įdomus pastatas. 10. Jei reikia linksmos nakties, tada padės Cielo arba Le bain. ;)
Jo, Greyhound’o publika tikrai labai spalvinga. Kiek maciau Megabus kontingentas kiek kitoks, nes bilietai tik internetu parduodami, jei taisykles nepasikeite…
Na taip, kad jau užsiminėt tai ir man pačiam teko būti liudininku tos savotiškos publikos. JAV tik vieną kartą ir teko Greyhound naudotis, kai iš Niujorko į Klyvlendą važiavau naktiniu autobusu. Tada toks storulis juodukas, vos tilpdamas į dvi vietas, sėdėjęs vos pora eilių priekyje manęs savo draugužį masažavo pusę kelionės… Šiaip ir pati Pen Station tokia savotiška, nuorodų nedaug, pilna ‘paslaugių’ tipelių, kurie tave mielai nuves kur tik tau reikia ir su bagažu padės, aišku ne už ačiū :-). Laipinimas į autobusus kažkoks chaotiškas, viena eilė į kokias tris kryptis vienu metu, bagažą reikia užregistruot, bet tai padarius jis tau atiduodamas atgal ir pats į autobusą įsidedi :-)). Publika spalvinga, bet ne vien asocialūs, yra ir studentų ir šiaip keliautojų, backpackerių :-). Šiaip labai priklauso matyt nuo iš kur ir į kur keliauji. Tuo pačiu Greyhound dagiau teko Kanadoje pasinaudoti, tai ten publika visiškai normali, bet čia matyt apskritai šalių skirtumai :-). Kaip bebūtų, visai įdomi patirtis :-).
Apie Air Lituanica uniformas :)
A.Zuoko supykdytas J.Statkevičius: maniau, kad mero žodis ne toks skuduras, kaip visų politikų
http://pramogos.delfi.lt/zmones/azuoko-supykdytas-jstatkevicius-maniau-kad-mero-zodis-ne-toks-skuduras-kaip-visu-politiku.d?id=60920789#ixzz2NpkoD2v5
J. Statkevičius pranašavo liūdną ateitį ne tik kito meistro kurtoms uniformoms, bet ir visai Vilniaus avialinijų idėjai.
„Laukiame metro, tramvajų, naujų taksi, dviračių… Manau, lėktuvų laukia tas pats likimas.
Lėktuvų gamintojas „Airbus“ gavo vieną didžiausių savo istorijoje užsakymų. Indonezijos pigių skrydžių bendrovė „Lion Air“ užsakė daugiau nei 200 vidutinio nuotolio lėktuvų „A320“. Tokią informacija sekmadienį paskelbė Prancūzijos ekonomikos laikraštis „Les Echos“, praneša nachrichten.at.
Pirmadienį Eliziejaus rūmuose turėtų būti pasirašyta sutartis, kuri, kaip manoma, galėtų būti verta daugiau nei 20 mlrd. JAV dolerių.
Nei „Airbus“, nei Prancūzijos atstovai šios informacijos sekmadienio vakarą komentuoti nepanoro. Anksčiau skelbta, kad šalies prezidentas Francois Hollande „dėl vieno didžiausių susitarimų“ priėmė „Airbus“ vadovą Fabrice Bregier.
„Lion Air“ būtų naujas „Airbus“ klientas. Iki šiol Indonezijos aviakompanija lėktuvus užsisakydavo pas konkurentus ir pirkdavo „Boeing“ lėktuvus. 2011 metų lapkritį „Lion Air“ buvo užsakiusi 230 „Boeing“ orlaivių. Tai buvo rekordinis užsakymas šiai bendrovei.
Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/finansai/airbus-gavo-istorini-uzsakyma-662-316939#ixzz2NsY647qY
„Ryanair“ didina investicijas Kaune ir ieško naujų darbuotojų
http://www.balsas.lt/naujiena/723097/ryanair-didina-investicijas-kaune-ir-iesko-nauju-darbuotoju
Beje man visad buvo įdomu kodėl Ryanair nedarbina VGTU ruošiamų aviamechanikų? O ir G.Žiemelio akademija irgi, berods Boeing mechanikus ruošia. Koks tikslas imt autoremonto šaltkalvius ir permokint prižiūrėt lėktuvus? Ar tiesiog taip žymiai pigiau?
Nors su skrydžiais iš Kauno sunkiau, užtat remonto mastai didėja. Nenustebčiau jei Kaune stovėtų kokie 4 Ryanair lėktuvai iš kurių tik 1 skraidantis…
Na remontas mums visiems asmeniškai aišku mažiau aktualus negu skrydžiai, bet visos užsienio investicijos Lietuvoje yra gėris ir smagu stebėti jų augimą :)
Panašu, kad šiemet kalbėsim tik apie Air Lituanica :)
A.Zuoko atsakas pasipiktinusiam J.Statkevičiui: dizainerio paslaugos buvo per brangios
http://pramogos.delfi.lt/zmones/azuoko-atsakas-pasipiktinusiam-jstatkeviciui-dizainerio-paslaugos-buvo-per-brangios.d?id=60933523#ixzz2NuulXEBb
Labai idomu kada bus baigta kalbet ar jau tik po rinkimu ? Siaip labai idomu kad RYR angarai KUN iesko darbuotoju per KUN o ne per RYR kaip kituose ju angaruose… ar tik nebus kad cia visai ne ju angarai o tik nuomuojami ….
Ryanair Kaune angarų nestatė ir jų nevaldo. Žemę nemokamai davė Kauno oro uostas, o jį pastatė lietuviško kapitalo UAB’as, kuris jį ir valdo ir į jį darbinami žmonės. Kažkiek turi RYR užsakymų tam tikrai priežiūrai.
Ryanair užsisakė 175 Boeing 737-800. Apie 75 lėktuvus bus pakeisti, o likusieji panaudoti plėtrai. Ryanair vis dar mąsto ir apie B737MAX.
http://www.flightglobal.com/news/articles/ryanair-to-order-175-more-737-800s-383608/
Na, jeigu informacija teisinga, tai reiškia iki 2018 m. Ryanair užaugs nuo 305 lėktuvų šiandien, iki 405 lėktuvų 2018 m. pabaigoje. T.y. nepilnai po 20 papildomų lėktuvų per metus. T.y. „capacity” auginimas po 6-7% per metus. Kitaip tariant trigubai lėčiau negu iki šiol – ryškiai matomos plėtros „Ryanair” nenumato.
Kažkaip įdomiai Finnair skrydžius rodo birželio mėnesiui. Ryte net du atskrydimai ir tik vienas iškrydimas. Pvz.: išskrydimas – 19d, parskrydimas – 26d.
AY2135 HEL 07:30 VNO 09:15 <= negrįžta atgal???
AY2131 HEL 10:00 VNO 11:45
AY2133 HEL 16:20 VNO 18:05
t.y.
AY2135 HEL 07:30 VNO 09:15 <= negrįžta atgal???
AY2131 HEL 10:00 VNO 11:45
AY2132 VNO 11:45 HEL 12:55
AY2133 HEL 16:20 VNO 18:05
AY2134 VNO 18:05 HEL 19:20
@ Arnoldas,kažkaip įdomiai,jog atvyksta ir išvyksta tuo pačiu laiku (pvz 11:45 arba 18:05). Gal Finnair programa durniuoja?
Čia iš finnair.com
@Vytautas-NT „Beje man visad buvo įdomu kodėl Ryanair nedarbina VGTU ruošiamų aviamechanikų? O ir G.Žiemelio akademija irgi, berods Boeing mechanikus ruošia. Koks tikslas imt autoremonto šaltkalvius ir permokint prižiūrėt lėktuvus? Ar tiesiog taip žymiai pigiau?”
Mechanikas yra žemiausia kategorija, pigiausiai apmokama. Dažniausiai siaura specializacija, „juodas darbas”, kurio atlikimą privalo kontroliuoti ir patvirtinti sertifikuojantis technikas/inžinierius. Tačiau ankstesnė panaši darbinė patirtis pliusas, todėl ir ieško šaltkalvių. Baigusių VGTU ambicijos tikrai bus kitos.
Perkant lėktuvo bilietą bus galima sumokėti ir už automobilio stovėjimą
http://www.balsas.lt/naujiena/723283/perkant-lektuvo-bilieta-bus-galima-sumoketi-ir-uz-automobilio-stovejima
Vilniaus ir Kauno oro uostuose automobilių stovėjimo aikštelių paslaugas teikianti „Unipark“ ir Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pradeda bendradarbiavimą. Nuo šiol skrydžių bendrovės lėktuvų bilietų rezervacijos sistemoje klientai vienu metu galės įsigyti ir bilietus, ir automobilių stovėjimo aikštelių paslaugas Lietuvos oro uostuose.
Гаусс: билеты airBaltic подешевеют
http://www.delfi.lv/biznes/bizopinion/gauss-bilety-airbaltic-podesheveyut.d?id=43157284
Кроме того, airBaltic хотела бы запустить межконтинентальные регулярные пассажирские рейсы, однако пока в Рижском международном аэропорту нельзя обслуживать такие рейсы.
teiginys, kad Rygoj negalima aptarnauti tolimųjų (tarpkontinentinių reisų) yra nesamonė. Juolab ar ne Uzbekų lėktuvas į JAV per Rygą vis dar skraido.
Na gal galerijos nepritaikytos B767/777ar A330 tipo lėktuvams, bet autobusais žmones tirai galima suvežt. (kas nėra taip patogu).
Tikiu, kad esant reikalui ir galerijas sutvarkytų- vienam/dviems lėktuvams…
Tik klausimas kur jie skrist nori? Ar JAV kryptimi (kur reisą atidaryt labai paprasta) ar Kinijos kryptimi (kur poreikis didėja)?
Įdomiai – „airBaltic” savo rytinį pagrindinį jungiamąjį reisą Vilnius-Ryga vasaros tvarkaraštyje perkėlė į 6 val. 55 min., atvykimas į Rygą 7 val. 50 min. Keista yra tai, jog anksčiausi išvykimai iš Rygos yra 9 val. 20 min., atvykusių iš VNO lauks mažiausiai 1,5 val. jungimas. Anksčiau ypatingai trumpi connections buvo vienas iš esminių privalumų iš VNO skristi per RIX.
http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/finansai/daugiausia-pinigu-per-viena-diena-vilniuje-isleidzia-turistai-is-suomijos-662-317817
O tai Rygoj turėtų būt dar ankstesnių reisų į visokius Briuselius ir pan. Tai galėtų paakstint kokia valanda- manau kaip tik tiktų.
Jei patogių laikų neliks, AirBaltic konkuruos tik kaina…
Tik du BT reisai ankstesni iš RIX: 5:45 išvykimas į SVO ir 6:05 į BRU. Kad jungti BRU, išvykimas iš VNO turėtų būti 4:45 val.
Čia ką SK pardavė?
2013-03-20: News to break today on sale of SAS Group carrier ?
Linai, kiek žinau, šiandien SAS Group board meeting’as neplanuotas, tai spėliojama, kad greičiausiai approve’ins Wideroe ir/ar SAS GH pardavimą.
Aj, jau SAS GH buvo parduotas praeitą savaitę Swissport. Tai greičiausiai kalba apie WIderoe eis.
Vilniaus ir Palangos oro uostai užtikrins saugesnius skrydžius
http://www.balsas.lt/naujiena/723546/vilniaus-ir-palangos-oro-uostai-uztikrins-saugesnius-skrydzius
Taip, Simonai, apie SAS GH pardavimą aš jau žinojau… Tai matyt Wideroe..
Su Wizzair į Kijevą …
Авиакомпании Wizz Air Ukraine, „ЮТэйр Украина” и Air Onix получили часть маршрутов „АэроСвита”
http://www.ato.ru/content/aviakompanii-wizz-air-ukraine-yuteyr-ukraina-i-air-onix-poluchili-chast-marshrutov-aerosvita
Wizz Air Ukraine, дочерняя фирма венгерского низкотарифного авиаперевозчика Wizz Air, получила право на обслуживание линий из Киева в Москву, Санкт-Петербург, Дубай, Бухарест, Вильнюс и Софию, а также из Донецка и Харькова в Кутаиси.
Per debesis Kaune įžiūrėjau, kad leidosi Turkish lėktuvas :) Pasitikslinu – na tikrai:
2013-03-20 13:45 FHY933 STAMBULAS Nusileido 13:38
Čia jau Kaunas aplenkė Vilnių, ar šiaip koks netyčiukas?
mikai, atsakymas turbūt yra čia:
2013-03-21 19:25 Kauno „Žalgiris“ – Stambulo „Anadolu Efes“
Turkai čarteriu atskrido.
Mikas nesidomi krepšiniu. Dėkui už info.
Įdomu ar AeroSvit veikla galutinai nutrūko, ar dar kažkokie pavieniai reisai vyksta?
Įdomu kiek reali Vilniaus kryptis su Wizz? Šiaip pagal duotus paskyrimus atrodo, kad Wizz gali skraidyt ne Ukrainiečių lėktuvais. Tokiu atveju klausimas- galima tai apiformint kažkaip (pvz. per bendrą kodą ar pan.), nes Eruropinis Wizz teisės kraidyt negavo.
Tuo tarpu UtAir Ukraine plėtros planai įdomūs- jie norėjo griebt Vakarų Europa, kur dar iš pačios rusijos nelabai skraido. Ar didelių lėktuvų tam turi?
kas pamena, kada Ukraine Int. turi pradėt skraidyt į Vilnių?
@Vytautas-NT VNO pranešime rašoma:
Nuo kovo 31 d. kartą per dieną maršrutu Kijevas – Vilnius – Kijevas skrydžius planuoja pradėti aviakompanija „Ukraine International Airlines“. Šiuo metu bendrovė ieško galimybių ankstinti skrydžių pradžią. Skrydžiai bus vykdomi lėktuvu AN148, orlaivis Vilniuje leisis 11 val. 40 min., iš Vilniaus kils 15 val. 50 min.
Gal taip ir bus, jei nėra kitų pranešimų.
http://en.wikipedia.org/wiki/Vilnius_International_Airport
bet kazin ar VNO bereikia naujo operatoriaus i Kijeva
Bet tai jau poryt :
UTair-Ukraine Kiev-Zhuliany [begins 22 March 2013]
Jei Wizzair Ukraine pradėtų skraidyt į Vilnių, tai pirmiausia ir konkuruotų su iš to paties oro uosto skrendančia UTair-Ukraine.
Vienas tik pakeitimas – Ukraine International skraidys su B735. AN148 neskrenda :)
Šiemat SPA planuoja pagaliau atsinaujinti:
http://www.smallplanet.aero/en/read-news/65-small-planet-to-upgrade-its-product-for-uk-in-summer-2013.html
O tai beje, ką Ukraine International lėktuvas veiks VNO, visas tris valandas. Suprasčiau, jei skrydis naktinis. O dabar…………..
Įdomu o kur tie An-148 pasidėjo. berods juos iš AeroSvit paėmė Ukraine Int.
Įdomu ką jie darys skraidydami su B737 vos ne kasdien į Vilnių? Gal paleis pigių bilietų akcija iki Kijevo? Ar varinės sidelį lėtuvą su 40-50 proc. užpildymu?
Tai žodžiu į BRU dar sumažės variantų ryte nukeliauti spėjant į susitikimus. Na dabar tai tikrai matau neartus dirvonus AirLituanicai šioje vietoje :)
AN-148 yra savo vietoje, tačiau jie nepaskrenda (bent jau taip, kad leisti į reguliarų tarptautinį reisą).
pliumbum: BT neveža į Briuselį rytais jau beveik metai.
Realiai dėl BRU variantas lieka vienas- FRA su tradiciniais vėlavimais. Prakštiškai be variantų…
Toks keistas (bet ne teorinis) klausimas, tarkime man pavyko į VNO atskristi su pasibaigusio galiojimo lietuvišku pasu ne iš Šengeno erdvės ir pasieniečiai pastebėjo. Kas man gresia? Ar įsileis mane Lietuva?
I Lietuva ileis,nes pasas Lietuviskas…
Ketvirtadienį šešiuose Vokietijos oro uostuose streikuos „Lufthansa“ darbuotojai
http://www.balsas.lt/naujiena/723671/ketvirtadieni-sesiuose-vokietijos-oro-uostuose-streikuos-lufthansa-darbuotojai
Kauno oro uoste bręsta konkurencinė kova dėl aviacijos specialistų
http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/transportas/kauno-oro-uoste-bresta-konkurencine-kova-del-aviacijos-specialistu-667-318032#ixzz2O6c9IF7y
Šiuo metu į Vilnių skrenda Lufthansa iš Frankfurto, po valandos nusileidimas, VNO laukia. Rytoj ryte turėjo skristi, neskris – skrydis atšauktas. Čia kaip ir kodėl? Dėl to streiko? Tai skris tuščia?
Dar toks klausimas. Dėl aviakompanijų keistos pozicijos. Nusipirkua SAS bilietus Vilnius – Kopenhaga – Vilnius. Į priekį neskrisiu. Nusigausiu į Kopenhagą kitais keliais. Atgal noriu skristi. SAS neleidžia. Tipo jei neskrydai į priekį – rezervacija ir aviabilietai anuliuojami. Čia kodėl taip? Iš anksto nepranešu, kad į priekį neskrendu – prašome tą pačia vietą dar kartą parduoti ir užsidirbti. Kodėl atgal neleidžia skristi? Kas čia per politika, gal kas žino?
@Pipas – tai berods vadinama Throwaway ticketing.
http://en.wikipedia.org/wiki/Airline_booking_ploys
Na nežinau, teko į BRU skristi tikrai ryte, tikrai su BT per Rygą, ir labai aiškiai atsimenu tą skrydį, nes kartu skrido Kauno Žalgiris ir Plaza sėdėjo per dvi vietas nuo manęs :) O jis tikrai nedirba Žalgiryje daugiau kaip metai :) Kažkas čia ne taip.. turiu omenyje tą 4:45 ar 4:50 skrydį, kuris būdavo.
@Pipas: Dar vienas galimas pavadimas yra Cross Ticketing. DE yra leidziamas, t.y. aviakompanijos anuliuoti bilietu negali.
Tuo tarpu Norwegian, laiku negausianti savo Dreamlinerių ir long haul skrydžius pradėsianti nuomotais A340-300 praneša apie dar vieną naują kryptį. Florida iš Kopenhagos ir Stockholmo, po 2x weekly. Porma tolima kryptis iš Kopenhagos. Pradžia lapkričio galas. Kainos bent jau kol kas niekuom neypatingos, paranku tik jei one way fare reikalingas.
Siandien 11 val VNO Wizz spaudos konferencija apie „skrydziu pletra”.
pliumbum: suklydau, nuo 2012 m. spalio nebėra to jungimo :)
Pipai, čia yra pigių bilietų taisyklės. Segmentus galima naudoti tik eilės tvarka, praleidus vieną segmentą, pasinaikina visi po to einantys segmentai biliete. To išvengti galima tik perkant „full flex” bilietus, bet, aišku, tarifai ten jau kiti.
Taip realiai daro visos jungiamuosius skrydžius sulančios aviakompanijos.
Įdomu k1 reiškia, kad An-148 nepaskrenda? Gedimų skaičius toks didelis, kad toli skrist negali? Šiaip tai Vilnius šia prasme vos ne tas pats, kas koks Ukrainos miestas pagal atsumą. Aišku su dažnais gedimais ir lėktuvų keitimais, griūna visas tranzito tvarkaraštis.
Beje, pagal paskelbtas kainas Ukraine Int. labiau orientuota į tranzitą, nes tieisoginiai skrydžiai į Kijevą po 320 EUR tai jau labai daug. Ims- kam labiau reikia, o kiti skris su UtAir Ukraine…
Utair Ukraine tarifai praktiškai tokie patys – apie 305 EUR roundtrip. Ukraine International pranašumas – frequency, nes Utair Ukraine reisai tik tris kartus per savaitę.
Na negi Wizzair šiandien paskelbs Kiev-Vilnius reisą ? :)
Įdomu kodėl į Kijevą tokios aukštos kainos, ypač kai du vežėjai skrenda? Net į Maskvą senais laikais, kai skraidė vos ne vienas UtAir mažesnės buvo. Negi ten toks didelis tiesioginis srautas iš kurio tikimasi uždirbt? Ar tai lemia iš esmės maža jungimų galimybė ta kryptimi (Ryga, Maskva ir gal Varšuva bei Viena)..?
Pagrindinis dalykas, tai visų vežėjų patirtis rodo, kad Ukraina ir Rusija yra nestimuliuojamos rinkos. Paleidus pigius bilietus keleivių nepadaugėja praktiškai nė vienu, tiesiog prarandi pajamas. Todėl vežėjai ir stengiasi išlaikyti „reasonable” verslo srautui kainas. Nemanau, kad 300EUR roundtrip tarifas verstų ieškoti kitų alternatyvų ar priverstų ką nors atsisakyti kelionės.
FlyGeorgia po truputį artėja prie Vilniaus ;)
FlyGeorgia to Start Kiev and Dusseldorf Service from April 2013
http://airlineroute.net/2013/03/20/9y-kbpdus-s13/
Wizzair savo puslapyje jau rodo kryptį iš Vilniaus į Kyiv Zhulyany. Tik tvarkaraščio nėra.
Nu va, ir paslapties nebėra. Wizzair Kiev-Vilnius.
Manau, kad Utair Ukraine ilgai neislaikys konkurencijos, nebent Wizzair skraidys nelabai patogiu grafiku.
Nuo liepos 5 dienos:
WU 6278 IEV-VNO 06:20 – 07:40
WU 6277 VNO-IEV 08:10 – 09:25
Pigiausias tarifas 227 grivinos, kas yra 74 litai. Wizz Air Ukraine operuojamiems skrydžiams įskaičiuotas bagažas ir airport check-in.
Keturis kartus per savaitę – 1,3,5,7. Tiesioginė konkurencija Utair Ukraine, kurie skraids tomis pačiomis dienomis (išskyrus sekmadienius) ir tik keliomis valandomis vėliau.
Atia Utair Ukraine :)
Labai smalsu pamatyti, kokį efektą Wizz šitas reisas duos.
„Capacity” milžiniškas – vien WIZZ įmeta 6000 kėdžių: Aerosvit tiek pervežė per mėnesį tik per patį patį piką.
Aišku, WIZZ tai yra labai trumputis segmentas operuoti A320. Actual flight time neturėtų siekti valandos. Įdomu, ar atsiras self-connecting ukrainiečių – LCC neskraido iš Ukrainos į tokias kryptis kaip Paryžius, Roma, Norvegija, Olandija.
Įdomu kodėl Kijevo kryptis nestimuliuojama? Aišku, Ukrainiečiams gal ir Lietuva nėra tokia įdomi. Bet iš kitos pusės lietuviams į Ukrainą vizų nereikia. Nors Kijevas nėra tokia turistinė kryptis, kaip Roma ir pan., bet sausumos transportu sunkiai pasiekiamas, dėl tranzito per baltarusiją ir prastų Ukrainos kelių.
Tuo tarpu įdomu iš kur toks Rusijos augimas? Ar čia tiesiog baisiai išaugo turistų srautas. Aišku Maskva su 10 mln yra tiesiog milžiniška rinka…
Na dabar tik turizmo departamentui pasistengt ,kad vizos lengviau prieinamos butu, ir turetu nemazai turistu sulaukt.
Nelabai turiu laiko ieskot.Smalsu kokia turizmo statistika(turiu galvoj atvykstanciu Ukrainieciu)
O per Kijeva varysim į Kutaisi…
Wizz ir Ryanair turėtų būti dėkinga už keleivių privežimą.
Aišku pagal tvarkaraštį čia bus jungimai į vieną pusę, nes grįžtant atgal reikės nakvot Vilniuj (proga oro uostui apie pigų viešbūtį pagalvot)..
Tiesa įdomiai skydžiu laikas atrodo. Toks jausmas, kad Wizz 15-20 min rezervo užmetė. Čia Ryanair politika? Kad gerint atskridimo laiku rodiklius?
Ir pabaigai- nei Wizz-Ukraine taip didina lėktuvų skaičių, kad visas naujas kryptis su Kijevo bazės lėktuvais varys? Čia buvo klausimas ar gali likusio Wizz dalis ukrainos reisus operuot?
Ne, negali. Reisas paskirtas „Wizz Ukraine” ir tik ji gali operuoti šį reisą.
Užsimetimo ant laiko nėra – Ukraine International ilgesnius laikus laiko (tiesa, B735 šiek tiek lėtesnis, be to KBP yra toliau nei IEV).
O VNO yra pigus kokybiškas viešbutis AIR INN.
Na, tiesą sakant, ir air Lituanica turi peržiūrėti savo planus dėl Kijevo :)
Siek tiek radau; 2012-03-28 – Lietuvos turizmo galimybės pristatytos Ukrainoje
http://www.ukmin.lt/web/lt/naujienos/naujienos/lietuvos_turizmo_galimybes_pristatytos_ukrainoje
Na Wizz Air (Hungary) lėktuvai tikrai gali esant reikalui skraidyt už Wizz Air Ukraine – ilgą laiką Vilniuje bazuoto HA-LWP suskraidymas Vilnius-Londonas-Kijevas kovo 14 d. tą įrodo
http://www.flightradar24.com/data/airplanes/ha-lwp/
Pranai, LTN-IEV reisas yra vykdomas Wizz Air – išimtinis reisas visų kitų reisų iš IEV.
Su „Wizz Air“ – tiesiogiai į Kijevą
http://www.lrytas.lt/verslas/energetika-ir-susisiekimas/su-wizz-air-tiesiogiai-i-kijeva.htm
Tai penkiolikta „Wizz Air“ kryptis iš Vilniaus. Bilietų kaina prasideda nuo 112 litų į vieną pusę.
@ Simonas. taip pat ir BUD-IEV, tiesa ten Wizzair yra paskirtasis vežėjas iš vengrijos pusės :).
Šiaip įdomu ant kiek ši rinka gali būti stimuliuojama. Beje, tarp rytdienos VNO atvykimų nematau Utair iš IEV. Kainas duoda tik grivinom…
Dar viena reta rytai-rytai lcc kryptis :) smagu
matyti isimtis Lietuvoje.
Jei neklystu, Ukrainos vežėjai visada turi kainas rodyti grivinomis.
Šiaip tikrai keista, kad nei VNO arrivals, nei IEV departures skrydžio nėra..
Šiaip būtų įdomu pamatyti kiek netiesioginio srauto buvo Vilnius – KIjevas kryptimi tuo metu kai VV jau neskraidė, ir per kur jis jungėsi.
Apie 1000 keleivių per mėnesį, jungėsi daugiausia per RIX, mažiau per WAW.
Bet kaina duoda tik grivinomis, parduoda gi skrydžius ir į IEV. Įdomi logika arba kvailas įstatymas.
Esu tikras, jog jeigu tik galėtų, visas Wizz Air Ukraine produktas nesiskirtų nuo Wizz Air produkto, tačiau, manau, apribojimai yra įstatymo lygyje. Ukraine ne ES, todėl ten gali veikti daug niuansų, kurie mums keistai atrodo. Įskaičiuotas bagažas, nemokamas airport check-in, bilietai tik už grivinas, neveikia Wizz Account ir XClusive Club nuolaidos netaikomos.
O Liepos mėnesį bus siūloma arti 15000 kedžių į abi puses. Bus įdomu žiūrėti, ypač žinant Wizz kainas :).
Kalbant apie MOS ir LED spėju, kad iki reisų paleidimo dar gali praeiti nemažai laiko, turi Rusijos pusė viską patvirtinti. Tiesa, SOF jau irgi yra pardavime.
Na panašu, kad Wizz pramuš dar didesnius ledus rusijoj, nei EasyJet su Gatwick ir Manchester skrydžiais.
Nors aišku radikaliausias bus skrydis į Dubajų. Nors arabai turi savo LCC, bet Wizz tvarka juos turėtų nustebint…
Klausimas gudručiams: Nuo kada Lietuva yra RYTŲ Europa? Geografiškai žiūrint tai yra Šiaurės Europa. Politiškai nebent, vien dėl to kad valdžioj komunistai…….
Bet tai tokiu atveju ir Grenlandija gaunasi kad yra Rytų Europa, ten irgi komunistai valdžioje.
o tai tik Siaurine Europa ir Pietine Europa? :)))) Jei geografiskai tai mes vidurio europa.
Nelabai suprantu kieno tu cia klausi ? Visas pasaulis mus Rytu Europa vadina
Visas pasaulis mus Rusija vadina, su sostine Ryga.
8 klasės vadovėlis teigia,kad Europa skirstoma į Rytų,Vidurio,Vakarų Europą,Skandinavijos,Baltijos ir Balkanų pusiasalio šalis,tai manyčiau,jog Lietuva būtų Baltijos šalių narė :))
P.S. Senai vartytas tas vadovėlis,tai ir žinios gali būti pasenusios :)
Europos skirstymų yra N, tas mes galim būt ir Šiaurės ir rytų ir vidurio Europa. Nebūsim tik pietų ir vakarų…
Tęsiant Wizz temą, įdomu kodėl jie nepabando iš Lietuvos į Gruziją paskraidyt? Aišku Varšuva, kaip didesnė rinka, galima daugiau keleivių tikėtis ta kryptimi.
Ar su Kijevo atsiradimu Wizz žemėlapyje, galime kalbėt apie skraidymo Rytų Europoje pradžią, ar čia matome tik Wizz Ukraine naują strategiją?
Su ta Gruzija tai gaunasi tokie popieriai, kad meilė deklaruojama didelė, bet skristi toli, išlaidos nemenkos. Vat ir viskas. Jei į kokį Šarm el šeiiką imtu skraidyt, tai tauta plotų rankomis :)
Jei jau kalbam apie Wizz, tai pastarieji atnaujino savo mobilią programę ir nuo dabar check iną galima atlikti telefonu ir išsisaugoti laipinimo kortelę passbooke. Super.
turejau klausimeli – gal kas bus susidures. yra Ryanair bilietai, kuriuose vardas su pavarde sukeisti vietomis (nzn, kokiu budu tai kazkam pavyko) – yra sansu isspresti sita beda? nekreipti demesio ir bandyti eiti tiesiog (checkinantis problemu nebus, nes bagazo nera), skambinti i Litcargus (ar kur ten) ar tiesiog ramiai nusipirkti kitus bilietus?
Varyk su sukeistom pavardem, nebus jokiu problemu, nelabai ten kas ir ziuri…. esu raides pavardes sumaises ir nieko… kartai atrodo kad uzrasytum bet ka ant tu lapu ir praeitum… nes tarkim italijoje kelis kartus net neziurejo niekas i tuos lapus… visai nesenai atskridus i UK, juodukas pasienio kontroleje net paso neatverte, tik paklause is kur skrendu ….. security nepaisant visu raikalavimu yra ziauriai prastoje padetyje, o biurokratija masto apie visokius naujus apribojimus, ant kuriu jau senai visi deje…. Bet kaip kitaip etatus islaikyti … :)
Dėl Lietuvos vietos tai tiesiog sąvokos „Rytai” ir „Vakarai” populiariojoje sąmonėje įgijo daug skirtingų prasmių, todėl visi teisūs priklausomai nuo to, kuria prasme vartosime. Būtų off-topic’as tai pačias prasmes išvardijau bloge: http://augustinas.net/lietuva-rytai-vakarai-siaure-ar-pietus-397
@mikas – kad Kutaisis yra arčiau Viniaus, negu Dublinas ar Bristolis ir tik vos toliau nei Londonas (ir skrydžio kaštai didesni neturėtų būti). Kad dabar ilgai tenka skristi tai tik dėl to, kad reiso tiesioginio nėra – kai nebuvo iš Vilniaus tiesioginio reiso į Londoną irgi jei iš VNO tai būtų tekę skristi ilgai ir brangiai, bet atėjo LCC ir tai pasikeitė.
@klausYmas, nekreipk dėmesio, viskas bus gerai.
Litcargus nepadės, tik pasakys, kad „praleisim, nieko tokio”. Pakeistų tik pačiame Ryanair call centre, bet neverta dėl to vargintis.
@Wincas: esu su broliu specialiai susikeites isodinimo kuponais prie vartu, norejom butent isitikinti ar kreipia jie demesi i „kas ten parasyta”:) Atkreipe…
Nesakau kad visada nekreipia… Nuo zmogaus priklauso, bet tikrai buna kartu kad ne tik i pavarde neziuri, bet ir kur skrendi … :) Didesniuose RYR oro uostuose baisu ne i savo skrydi nueiti… :)
aciu. panasu, kad ir surizikuosim. siaip pazistamiems buvo panasus atvejis su Qatar skrendant is FRA i MEL – kazkas bookino bilietus ir padare ta pacia klaida, tai teko naujus bilietus isigyti, nes checkine nesugebejo vieno keleivio rasti (matyt, labai sudetinga pasirode tarp visu neisicheckinusiu checkino pabaigoje tai padaryti). tiesa, po diskusiju Qatar grazino pinigus uz pirmaji bilieta (nezinau, kokiu pagrindu).
Keletą kartų esu turėjęs tokią situaciją, kai vardas su pavarde buvo sukeistas arba pavardė parašyta blogai. Paskambinus į Ryanair be problemų pataisydavo esamas klaidas. Šiaip kažkada Estų avialinijos rekomendavo tokias klaidas išsitaisyt prieš skrydį, kad nekiltų netikėtumų oro uoste.
Estonian Air posted 35.8 mln euros of operating loss in 2012. http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=72266
Žmogaus pavadinime gali būti 3 neteisingos raidės. Bent jau skrendant su klasikinėm kompanijom. Mano žmonos pavardė prasideda „Pe…”, o LH biliete buvo parašyta „Ta…”. Ir nieko, nekilo jokių problemų nei viename segmente.
LH automatizavusi procesus ir „intra-schengen” iš vis netikrina pavardės nė viename etape.
Tiesa, jei paskaitysi bilieto taisykles, tai keliavimas ne savo pavarde užtraukia keliasdešimt tūkstančių EUR baudą ir pagal šalies įstatymus administracinę/baudžiamąją atsakomybę :)
O kortelę LH realiai tikrina ar ne? Perkant jų puslapyje rašo, kad oro uoste indentifikacijai būtinai reikia turėt kortelę su kuria apmokėti bilietai. Ar čia tik kokiam self-service checkino automatui, o nuėjus pas gyvą žmogų registruotis (jei jų visur yra) problemų nekiltų?
Pranai, turi omenyje kreditinę?
Kai kuriems pirktiems bilietams – taip. Ypač, jeigu perki kokį VNO-FRA su JAV išduota kortele, pvz. Kiek aš pirkęs, manęs niekada neprašo, o jeigu „credit card check” reikalingas, tai būna parašyta ant boarding pass’o.
Du kartus teko pirkti Etihad ir Singapore bilietus kreditine, tai abu kartus ant boarding’o buvo išspausdintas „fraud alert” ir reikėjo eiti į check-iną rodyti kreditinės kortelės.
Utair Ukraine nukele skrydzius? Turetu siandien jau skrist,bet nera?
Yra atsiprasau.Kazkaip galvojau,kad ryte skrenda:)))
SAS naikina 3 klases europiniuose skrydžiuose.
Economy taps SAS Go, realiai nesiskirs nuo dabartinės economy – vienas vienetas registruoto bagažo ir kava/arbata on-board.
Economy Extra ir Business bus panaikinta vietoje jos – SAS Plus. Maitinimas, lounge access ir fast track access. Kaip suprantu, SAS Plus turės full seating’ą, t.y. nebus paliekama vidurinė kėdė laisva 3-3 seating’e.
Del to siandieninio Kijevo. Atvyks 12:10 isvyks 16:10 .Siaip pagal ankstesnius planus buvo 13:10 isvykimas?
Smalsu ,cia del to kad pirmas skrydis ,ar kaip cia?
Skamba keistai, bet bankrutuoja ir užsidaro oro uostai. Italijoje Forli oro uostas bankrutavo, į jį skraido Wizz Air, turėjo persikelti į Boloniją. Kroatijoje šiandien bakrotą paskelbė Bol oro oustas Brač saloje.
Tai dabar bus klausimas kaip vertint tą SAS Plus klasę. Pagal ES taisykles draudžiama sraidyt verslo klasėmis (bet nedraudžiama ekstra ekonominėmis).
O Go klasės kokybė gerėja- jei jau atsigert duoda…
Bankrotas dar nereiskai,kad isnyks.Gi bankroto administratorius parduos kam tai ir visai realu ,kad vel veiks tik nuo balto lapo.
priezasciu gali buti daug.Vadovu neukiskumas,gal tos pacios krizes pasekmes.O gal siaip netoliese esantys Oro Uostai vykdo agresyvia pletra.
Idomu ar apie Wizz Alesundo kryptį (Norvegijoj) buvo sebniai paskelbta, ar čia jie dabar sugalvojo kuom pakeist Cork’ą?
Vytautas-NT: Alesundo kryptis pakeitė Liverpulio kryptį. Paskelbta prieš kelias savaites.
Vytautai NT, SAS seniai kava ir arbata nemokamai duoda nepriklausomai nuo klases
2013 m. sausio-vasario mėn. į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 397,5 tūkst. keleivių – tai 0,6 procento mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausia keleivių atvyko iš ir išvyko į Jungtinę Karalystę (99,3 tūkst., arba 25 proc. visų keleivių), Vokietiją (46,8 tūkst., arba 11,8 proc.), Daniją (29,2 tūkst., arba 7,3 proc.), Italiją (26,6 tūkst., arba 6,7 proc.) ir Latviją (26 tūkst., arba 6,6 proc.). Palyginti su 2012 m. sausio-vasario mėn., daugiau keleivių atvyko iš ir išvyko į Daniją – 6,4, Latviją – 2,4, Vokietiją – 1,8 procento, bet sumažėjo asmenų, keliaujančių iš ir į Italiją – 4,1 ir Jungtinę Karalystę – 8,1 procento. Dauguma keleivių – 94,8 procento (376,9 tūkst.), arba 2,1 procento mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, – atvyko ir išvyko reguliariaisiais skrydžiais. 2013 m. sausio-vasario mė! n. oro uostuose pakrauta ir iškrauta 2,4 tūkst. tonų krovinių ir pašto, arba 56,3 procento daugiau nei atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Per pirmus du 2013 m. mėnesius Lietuvos ir užsienio oro bendrovių lėktuvai oro uostuose nusileido ir pakilo 5,6 tūkst. kartų, arba 8,2 procento mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
2013 m. sausio-vasario mėn. Lietuvos oro bendrovių lėktuvais vežta 34,8 tūkst. keleivių – tai 28,4 procento mažiau nei 2012 m. sausio-vasario mėn. Keleivių apyvarta sudarė 67,4 mln. keleivio kilometrų ir, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, padidėjo 22,5 procento. Lietuvos oro bendrovių lėktuvais vežta 87 tonos krovinių ir pašto, arba 61,9 procento mažiau, o krovinių apyvarta sumažėjo 68,8 procento ir sudarė 47 tūkst. tonkilometrių.
http://www.marketnews.lt/naujiena/2012_m_ketvirtaji_ketvirti_kroviniu_vezta_daugiau_o_keleiviu_maziau;itemid=30492
Cia tas kritimas kiek didesnis nes aviacijos rinka augo,kas rieskia net esant 0% faktiskai kritimas laikomas.
Cia del to ,kad emigrantai apart skride is VNO nei KUN atsisako/retina keliones?
http://www.lrytas.lt/verslas/energetika-ir-susisiekimas/wizz-air-i-kauna-neskraidys.htm
Seksas ir miego trūkumas pražudė 228 lėktuvo keleivius
http://www.delfi.lt/news/daily/world/seksas-ir-miego-trukumas-prazude-228-lektuvo-keleivius.d?id=60965899
Kaip 5 mėnesius gyvenusiam Forli, man tikrai šio oro uosto gaila :(
http://www.lrytas.lt/verslas/karjera-ir-rinkodara/paskelbtas-vilniaus-oro-uosto-vadovo-konkursas.htm
Nors ketino steigti bendrą šalies oro uostų valdymo įmonę ir tik tuomet ieškoti jai vadovo, panašu, Susisiekimo ministerija apsigalvojo. Paskelbtas Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) vadovo konkursas.
VNO wikipedijos puslapyje rašoma, kad nuo birželio 1-os Utair Ukraine skraidys į Simferopolį. Kas nors gali patvirtinti ar paneigti ? Čia wikipedia gi..
Kągi, atrodo Vilniuje bus Ukrainos invazija, sveikinimai VNO su dar viena nauja kryptimi :).
Iš oficialaus oro uosto pranešimo:
Šių metų kovo 22 d. bendrovė išplečia savo maršrutų tinklą ir pradeda siūlyti skrydžius, jungiančius Lietuvos ir Ukrainos sostines. Šiuo maršrutu bus skraidinama reguliariai tris kartus per savaitę: pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Nuo balandžio 27 d. skrydžiai bus vykdomi kasdien.
Iš Kijevo Žulianų oro uosto Lietuvos gyventojai galės lengvai pasiekti ir kitus Ukrainos miestus, į kuriuos skraidina „UTair-Ukraine“: Odesą, Lvovą, Donecką, Charkovą, Luhanską ir Tbilisį. Nuo birželio 1 d. bendrovė taip pat siūlys skrydžius Vilnius–Simferopolis.
Ryanair fined by Dutch consumer authority for breaking website rules
Wednesday 20 March 2013
The Dutch consumer authority Consumentenautoriteit has fined budget airline Ryanair €370,000 for breaking European airline rules on online ticket sales.
The Irish firm had failed to mention inclusive ticket prices on its website, consumers were unable to check their details to correct mistakes during the booking process, there was no email address for direct contact and the company’s customer service staff only speak English, which is not mentioned on the Dutch language website.
The authority said the site has now been adapted to include full ticket prices since summer 2012. In addition, the website mentions that the customer service department operates in English.
But Ryanair will face further fines of €240,000 each if it does not resolve the other two issues within three months, a spokeswoman told Nos.
The airline said later on Wednesday it would appeal against the ruling, which is ‘without foundation’ and full of mistakes, Nos said.
© DutchNews.nl
VNO Tvora kas nors keis? Ar ji tokia ir liks?
Susidaro ispudis, jog buvusio overcapacity nebelieka ir pradedamas kurti naujas – dabar i Ukrainos puse. Simonai, galbut turi kokios info del Oslo krypties? Uzpildymai, kainu tendencijos butu idomu.
Pirmadienį bus paskelbta apie pirmąją Easyjet bazę Norvegijoje – Bergen.
SAS šiandien atsiuntė MD-81. Kaip senais gerais laikais. :)
Yra numatytas projektas,apie kurį galima pasiskaityti vno puslapyje,kuris numato,jog tvora turi būti pakeista vieline per 2012-2013 metus,bet kaip senoji stovi,taip stovi. Niekas nepradėta kiek mačiau… O gaila.
Vaišvilai išėjus, pamažu VNO palieka visas managementas ir projektų vadovai. Likę nieko nedaro, tai projektai stoja.
Kiek aš pamenu, tai šiemet numatyti trys didesni rekonstrukcijos projektai:
1. Naujo VIP terminalo įrengimas buvusiame patrulinės pastate;
2. Senojo terminalo galerijų rekonstrukcija, įrengiant keleivių patekimą iš lėktuvų į sterilią zoną ir išėjimą iš sterilios zonos į bagažo salę;
3. Tvoros rekonstrukcija.
Pirmas ir antras matau vizualiai, kad vyksta aktyviai, nežinau dėl Nr.3
Simonai, iškilo toks klausimas:
Kaip žinia, aviakompanijai pervežant tam tikrą skaičių keleivių VNO taiko mažesnius mokesčius.
Kaip bus su Wizzair Ukraine – ar kompanija bus traktuojama kaip atskiras vežejas, ar galės naudotis tom pačiom lengvatom kaip ir Wizzair ?
@Al, o kaip pats manai?:))
Karoli, dėl Norvegijos.
Atėjus RYR ir Wizz, Norwegian maršrutas nustojo augti yra toks „flat” maršrutas, su vidutiniu užpildymu, neperlipančiu 70%.
Wizz TRF maršrutas gavosi gan stabilus/vidutiniškas Wizz maršrutas palyginus su visais jų maršrutais iš VNO. Atrodo veikia tai, jog TRF turi gana unikalią catchment area, palyginus su OSL ir RYG. Neveltui KLM, Norwegian ir SAS skraido į TRF atskirai nuo OSL. Pastebėtina, jog su Wizz daugiausia norvegų turistų atkeliauja.
Kas liko Ryanair, tai visiškas emigrantų maršrutas, nenuostabu, jog dalį „capacity” gražino atgal į KUN. Kai maršrutas yra grynai emigrantinis, tai jis ypatingai sezoniškas – per Kalėdas ir vasaros mėnesiais užpildymas 95%, tuo tarpu vasarį – apie 50%.
@ Mindaugas, logiškai mąstant tai ir yra viena kompanija, su Ukrainos divizija (kuri turi pastaroji turi skirtingą skrydžių kodą ir kitoje šalyje registruotus orlaivius). Nežinau, kodėl ji turi būti traktuojama kitaip (kaip pvz Easyjet ir Easyjet Switzerland) .
Bet paklausiau, susipažinęs su sutarties tarp aviakompanijų ir VNO sąlygomis. Taigi negaliu būti 100 procentų įsitikinęs :)
dingo pora žodžių kažkur:
‘paklausiau, nes neesu susipažinęs’
Kas tiesa, tas ne melas – megstame skraidyti pigiai.
Labai super interviu. Ir pritariu atvirutei :) Skraidyti pigiai tikrai mėgstame :)
kas tiesa tas nemelas, idomus interviu.