Rekordinis vežėjų dėmesys skrydžiams iš Vilniaus į Ukrainą
Comments(685) 2013 m. pačioje pradžioje „Aerosvit Airlines” dėl finansinių problemų sustabdžius skrydžius tarp Vilniaus ir Kijevo, kiti vežėjai staigiai parodė dėmesį šiam maršrutui.
Išties, maršrutas pastaraisiais metai stipriai išaugo.
Po „flyLAL – Lithuanian Airlines” veiklos sustabdymo, skrydžiai tarp Vilniaus ir Kijevo nutrūko tik trumpam. Greitai skrydžius perėmė Ukrainos vežėjas „Donbassaero”, kuris elgėsi konservatyviai, tačiau vėliau, maršrutą perėmus „Aerosvit”, keleivių skaičius pradėjo augti. 2012 m. maršrutu keliavo 65,7 tūkst. keleivių ir reisas į Kijevo Borispylio oro uostą buvo 11 populiariausias maršrutas iš Vilniaus.
„Aerosvit” augino maršrutą ne tik per tiesioginio srauto iš Lietuvos į Kijevą sąskaita, tačiau vystė ir tranzitą per Borispylio oro uostą. 2012 m. tranzitinis srautas sudarė maždaug pusę viso srauto.
Pats populiariausias jungimas per Kijevą – Izraelio sostinė Tel Avivas (11,7 tūkst.). Visos kitos kryptys – gerokai mažiau populiarios: Alma Ata (2,1 tūkst), Astana (1,7 tūkst.), Tbilisis (1,6 tūkst.), Atėnai (1,5 tūkst.) ir Baku (1,4 tūkst.), Larnaka (1,3 tūkst.) ir Dubajus (1,2 tūkst.).
„Aerosvit” nutraukus skrydžius, savo ketinimus skraidinti iš karto paskelbė „Ukraine International”, kuri Ukrainoje laikoma „Aerosvit” įpėdine. „Ukraine International” skrydžius į Kijevo Borispyl oro uostą pradės nuo kovo 31 dienos. Bendrovė ketina kasdien skraidinti 123 vietų „Boeing 737-500” lėktuvu.
Vėliau paskelbė, bet pirmoji skrydžius šią savaitę pradėjo „Utair Ukraine” bendrovė, kuri skraidina į arčiau Kijevo centro esantį Zhuliany oro uostą. Pirmąjį mėnesį skrydžiai bus vykdomi 3 kartus per savaitę, o nuo balandžio 27 dienos 68 vietų ATR-72 skraidys kiekvieną dieną.
Šią savaitę „Wizz Air” padalinys Ukrainoje „Wizz Air Ukraine” paskelbė, jog nuo liepos 5 dienos keturis kartus per savaitę į Kijevo Zhuliany oro uostą skraidins 180 vietų „Airbus A320” lėktuvu. „Wizz Air Ukraine” iš karto pasiūlė kelis kartus mažesnius tarifus nei įprasta šiame maršrute.
Toks vežėjų susidomėjimas maršrutu reiškia, jog maršrutu bus pasiūlyta net 18 tūkst. kėdžių. Esminius pasikeitimus rinkoje rodo šis grafikas:
Kėdžių skaičius tarp Vilniaus ir Kijevo bus dvigubai didesnis negu praėjusiais metais. Be to, pirmą kartą maršruto istorijoje bus tiesioginė konkurencija šiame maršrute – iki šiol iš Vilniaus į Kijevą skraidindavo tik vienas vežėjas.
Kėdžių skaičius ypač įspūdingai atrodo palyginus su tiesioginių keleivių srautu. Tik vasaros mėnesiais srautas viršydavo 3 tūkst. keleivių per mėnesį, o kėdžių bus pasiūlyta net 18 tūkst.
Be jokios abejonės, išlieka galimybė vežėjams vystyti tranzitą. Per IEV oro uostą „Utair Ukraine” siūlys jungimus po kitus Ukrainos miestus. „Ukraine International” per KBP oro uostą iš Vilniaus keleivius jungia populiariausiomis „Aerosvit” išvystytomis kryptimis – į Tel Avivą, Tbilisį, Alma Atą, Astaną, Larnaką, o taip pat į Rusijos miestus (Maskvą, Samarą, Rostovą, Sankt Peterburgą, Sočį, Novosibirską, Jekaterinburgą), Kirgizijos sostinę Biškeką.
Vis dėl to, reikėtų pripažinti, jog bendros „Utair Ukraine” ir „Ukraine International” jungimo galimybės gerokai mažesnės negu buvusio „Aerosvit” tinklo, be to, vežėjai atskirai Vilnius-Kijevas maršrute turės žemesnius skrydžių dažnius. Dėl šių priežasčių bus sunku pasiekti „Aerosvit” tranzito srautų lygį, o tinkamam lėktuvų užpildymui bus reikalingas dar didesnis srautas.
Panašus pasiūlos šuolis 2012 m. ištiko Vilnius-Maskva maršrutą, kuomet vietoje šalia vieno vežėjo atsirado du nauji žaidėjai. Tokia situacija keleivių srautą padvigubino. Jeigu toks efektas ištiks ir Vilnius-Kijevas maršrutą, galima tikėtis, jog tarp Lietuvos ir Ukrainos sostinių keliaus virš 10 tūkst. keleivių. Bet kokiu atveju, toks srautas nebus pakankamas pelningai visiems vežėjams užpildyti savo reisus.
Tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Simferopolį
Šią savaitę „Utair Ukraine” taip pat anonsavo tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Simferopolį, kuriuos ketina vykdyti nuo birželio 1 d. Greičiausiai tai bus sezoninis reisas į kurortinio Krymo pusiasalio centrą.
Po keturis mėnesius tarp Vilniaus ir Simferopolio 2005 m. ir 2006 m. skraidė „Donbassaero”. 2008 m. vasarą skraidino „Air Baltic”.
