Lietuva šiemet taps didžiausia aviacijos rinka Baltijos šalyse *
Comments(1 806) Baigėsi trys 2013 metų ketvirčiai ir jau galima gana realiai įsivaizduoti, kaip šie metais baigsis. Vargu ar galima tikėtis, jog rinkose įvyks kažkokie didžiuliai pokyčiai, kurie galėtų iš esmės pakeisti vietinę rinką.
Praėjusią savaitę ruošiau pranešimą apie aviacijos verslo būklę Lietuvoje ir Pasaulyje bei atnaujindamas duomenis apie bendrą vaizdą Lietuvoje ir Baltijos šalyse.
Lietuvos oro uostuose keleivių srautas toliau auga gana aukštu tempu, nors tempas šiek tiek ir bus sulėtėjęs, lyginant su augimu 2010-2012 m.:
Jeigu ir nepasieks simbolinės 3,5 milijono keleivių ribos, tačiau bendras trijų Lietuvoje reguliarius reisus aptarnaujančių oro uostų keleivių skaičius priartės labai arti šios ribos.
Baltijos šalyse tokio laikotarpio, kuomet visiems sekasi vienodai gerai nebuvo nuo ekonominės krizės pradžios.
Latvijos oro uostai (tiksliau – Rygos oro uostas, kiti Latvijos oro uostai jau keli metai į statistiką įneša apvalų nulį), po gan ženklaus kritimo 2012 m., 2013 m. stabilizavosi ir bando išlaikyti 2012 m. lygį. Pastebėtina, jog „airBaltic” keleivių skaičius 2013 m. toliau krenta, tačiau kitų vežėjų kvėpavimas 2013 m. Rygoje šiek tiek lengvėja.
Po tranzitinio modelio „Estonian Air” kūrimo 2011-2012 m. Talino oro uoste išsipūtęs keleivių srautas Estijos sostinėje 2013 m. krenta. Esu jau apie tai rašęs, tačiau, norint bendrai vertinti rinkos būklę, svarbu eliminuoti transferinių keleivių srautą (kai keleivis iš Maskvos keliauja į Miuncheną per Rygą – kuo čia dėta Latvijos rinkos būklė?).
Nėra paprasta surinkti tikslius skaičius, kurie atfiltruotų, kokia tiksliai dalis keleivių yra konkrečiame oro uoste, tačiau keli įrankiai leidžia padaryti gan tikslias prielaidas (IATA PaxIS, BSP Sales Data, aviakompanijų duomenys). Paveikslas atrodytų maždaug taip:
Šie metai gali būti ypatingi tuo, jog pagal keleivių skaičių, pradedančių (arba baigiančių) kelionę keleivių skaičių Lietuvos oro uostuose Lietuva susigražins lyderio marškinėlius Baltijos šalių regione lygiai po 10 metų. Tiesa, realiai šiuos skaičius bus galima patvirtinti tik kitų metų gegužę-birželį, kuomet bus visi keleiviai tinkamai apskaityti.
Artimiausiu metu aviakompanijos turėtų pradėti skelbti savo planus 2014 m. vasarai. Kaip visuomet, ypatingai anksti tai padarė „Wizz Air”, kuri ketina Vilniuje bazuoti jau trečiąjį savo lėktuvą. Nors teoriškai lėktuvų padaugės net 1,5 karto, pagal paskelbtą tvarkaraštį „capacity” „Wizz Air” didina mažesniu skaičiumi – 18%, lyginant su šia vasara.
Nepaisant to, „Wizz Air” plėtra Vilniuje įspūdinga. Klaustuką kelia kitas dalykas – „Wizz Air” aktyviai plečiasi vasarą, tačiau žiemą yra įšaldžiusi savo plėtrą ir šią žiemą net 25% savo bazuojamų lėktuvų Vilniuje pajėgumų laikys ant žemės. Klaustukas kyla, koks elgesys bus tolimesnėmis žiemomis – vis daugiau laiko ant žemės ar plėtra į naujas rinkas?
***
„Air Lituanica” rugsėjo mėn. pervežė 9,2 tūkst. keleivių ir užėmė 8% non-LCC keleivių rinkos Vilniaus oro uoste. Planas iki metų pabaigos pasiekti 10% non-LCC rinkos. „Air Lituanica” skrydžiai rugsėjį sudarė 6% visų Vilniaus oro uoste įvykdytų skrydžių.
* turbūt. Jeigu mano skaičiavimai ir dalinės prielaidos yra teisingos.
