Simonas Bartkus | Blog

Ne vienas turi atsiminimą „vaikystėje skridau iš Kauno į Palangą už 5 rublius”, arba „mano teta skraidydavo iš Vilniaus į Kupiškį”. Atrodo, tarsi susisiekimas buvo labai labai geras, o kai susisiekimas buvo geras, tai jau žmonės skraidydavo-skraidydavo …

Tokios legendos mintyse turbūt ne vienam sukuria įvaizdį, jog Tarybinėje Lietuvoje žmonės skraidydavo kur kas daugiau, negu skraido dabar.

Atsakyti tiksliai į šį klausimą yra sunku, niekas statistikos sistemingai nekaupė, nekalbant apie elektroninius duomenis. Tačiau pavyko rasti tam tikrų nuotrupų, iš kurio man susidėliojo šis paveikslas.

Aštuntajame dešimtmetyje (1980-1985) skrydžiai iš Palangos į Vilnių ir atgal vyko AN-24 (52 vietos) – vasarą du kartus per dieną, žiemą – kartą per dieną. Iš Kauno į Palangą – vieną kartą per dieną.

An-2 lėktuvais (12 vietų) vyko reisai:
Vilnius-Rokiškis-Vilnius;
Vilnius-Kupiškis-Rokiškis-Vilnius;
Vilnius-Kupiškis-Vilnius;
Vilnius-Kupiškis-Rokiškis-Vilnius;
Vilnius-Panevėžys-Biržai-Vilnius;
Vilnius-Birštonas-Vilnius;
Vilnius-Druskininkai-Vilnius;
Vilnius-Alytus-Druskininkai-Vilnius;
Vilnius-Šilutė-Vilnius;
Vilnius-Panevėžys-Šiauliai-Naujoji Akmenė;
Alytus-Kaunas-Panevėžys-Biržai;
Kaunas-Šiauliai-Naujoji Akmenė;
Gardinas-Druskinkai-Vilnius

IL-14 lėktuvais (32 vietos):
Kaunas-Šiauliai-Ryga.

Įprastas skrydžių dažnis šiais maršrutais – 2-3 reisai per savaitę.

Kiek pavyko susidėlioti paveikslą, tai iš Vilniaus į Biržus lėktuvu keliaudavo apie 200 keleivių per mėnesį, į Kupiškį apie 150, į Druskininkus apie 180, į Šilutę apie 250. Vienintelis apčiuopiamas judėjimo maršrutas buvo Vilnius-Palanga ir Kaunas-Palanga. Šiais maršrutais piko vasaros mėnesiais keliaudavo 2000-3000 keleivių per mėnesį. Deja, neturiu skaičių pagal metus, tačiau yra duomenų, jog 1987 m. atidarius automagistralę Kaunas-Klaipėda, keleivių skaičius maršrutuose Vilnius-Palanga ir Kaunas-Palanga smuko dvigubai.

Populiariausias „tarptautinis” maršrutas, be abejo, buvo iš Vilniaus į Maskvą, kuriuo keliaudavo apie 2000 keleivių per mėnesį.

O dabar bendras paveikslas.

Vilnius-Maskva-Vilnius šių metų rugpjūtį keliavo 14 915 keleivių. Tai šešis kartus daugiau (!!) nei įprastinis skaičius „tais laikais”. Jau nekalbame apie 27 000 keleivių kas mėnesį keliaujančių į Londoną, 18 000 keliaujančių į Frankfurtą, 16 000 į Rygą ir kitomis kryptimis.

Daugiau keleivių šiandien keliauja į tokį miestelį Brėmeną (3000-4000 per mėn), negu keliavo visais maršrutais Lietuvos viduje kartu sudėjus 1980-aisiais.

Na, o Vilniaus oro uosto pajėgumai šiuo metu yra apie 300 000-400 000 keleivių per mėn. Pagal tai, kaip infrastruktūra atrodė 1980-aisiais, pajėgumas galėjo siekti ±30 000, net atsižvelgus į tai, jog nei saugumo, nei pasienio procedūros nebuvo vykdomos.

1963-ieji. Susirinkę vilniečiai sutinka iš Maskvos atvykusį nematytą TU-124 lėktuvą.

Čia jau Nepriklausomybės laikai – 1992-ieji. Nuotraukos autorius – „Austrian” pirmosios atstovybės Vilniuje vadovas

1992-1993 m. žiema. „Swissair” lėktuvas Vilniaus oro uoste, kuomet dar stovėjimo aikštelės valomos nebuvo, o fone – senas „Aeroflot” palikimas „Lietuvos avialinijoms”. Bilietų kainos – nuo $1500 dolerių „economy”, nuo $3000 dolerių „First” (taip, šis MD turėjo „first” klasės kėdes) Vilnius-Ciūrichas. „Swiss” buvo viena iš 5 Vakarų aviakompanijų patikėjusių Lietuva 1991-1992 metais, kartu su „Malev”, SAS, LOT ir „Lufthansa”. „Swiss Air” į Vilnių skraidyti nustojo 1995-1996 m., o „Swiss Air” bankrutavo 2002 m. kovo 26 d.

Jeigu turite papildomos informacijos apie skraidymą tarybiniais laikais ar nepriklausomybės pradžioje – kviečiu pasidalinti.