Vasaros sezonas Lietuvos oro uostams atneša esamų vežėjų augimą
Comments(958) temos: lėktuvai
Praėjusį sekmadienį su pasuktais į priekį laikrodžiais prasidėjo naujas aviacinis sezonas pagal IATA kalendorių. Nors komerciniuose tvarkraščiuose aviaciniai sezonai reiškia vis mažiau, tačiau pagal juos planuojami slotai oro uostuose ir techniškai jie dar nemažai reiškia aviakompanijų virtuvei.
Ką naujas sezonas atneš Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro uostams?
Lietuvos oro uostuose 2015 m. vasarą neplanuoja pasirodyti nė viena nauja aviakompanija, tačiau Vilniaus oro uostas gali sulaukti didelio keleivių srauto augimo – dėl žemų sąnaudų aviakompanijų („Wizz Air” ir „Ryanair”) bei bazinio vežėjo „Air Lituanica” plėtros.
„Wizz Air” 2015 m. vasarą Vilniuje plėsis net 23%. Nors viešųjų ryšių prasme jų šiemetinė plėtra neskamba įspūdingai, nes „Wizz Air” į savo bazę neįveda naujo lėktuvo, tačiau „Wizz Air” kėdžių pasiūla šiemet augs greičiau nei pernai. 2014 m. vasaros pradžioje ši Vengrijoje registruota aviakompanija į bazę įvedė trečiąjį lėktuvą, tačiau trečiasis lėktuvas vykdė nemažai „out of base” reisų, o nuo šių metų balandžio pabaigos visi trys lėktuvai „sąžiningai” vykdys po tris rotacijas kiekvieną dieną ir „Wizz Air” per savaitę iš Vilniaus pasiūlys 63 išvykimus. „Wizz Air” lėktuvų utilizacija išties įspūdinga – lėktuvai užkrauti nuo 5-6 val. ryto iki 24-2 val. nakties:
„Wizz Air” geografija padidės trimis naujomis kryptimis nuo balandžio pabaigos – nauji skrydžiai iš Vilniaus į Frankfurto Hahno, Malmės ir Belfasto oro uostus.
Nuo antrojo sezono Vilniuje „Wizz Air” „Ryanair” pastatė į gynybines pozicijas. „Ryanair” stengiasi per daug neatsilikti nuo „Wizz Air” pagal bendrą kėdžių kiekį ir ginti geografijos pozicijas. Nuo vasaros sezono pradžios „Ryanair” iš Kauno į Vilnių perkėlė Frankfurto Hahno maršrutą – reaguodama į „Wizz Air” atidarymą balandžio pabaigoje.
Po susitraukimo 2014 m. „Ryanair” 2015 m. grįžo į augimo fazę ir šių metų vasarą pasiūlys rekordininį skrydžių skaičių iš Vilniaus oro uostą. Iš viso – 44 išvykimai per savaitę iš Vilniaus.
Didžiausia „Ryanair” vasaros naujiena Lietuvoje – ilgai rinkos ir politikų lauktas maršrutas į Ispanijos sostinę Madridą. Maršrutas turės gana aukštą dažnį, 4 reisus per savaitę ir gana patogų tvarkaraštį (rytiniai skrydžiai iš Madrido bazės). Neskaitant trumpo reto Reikjaviko pasirodymo, Madridas dabar bus ilgiausias reguliarusis skrydis iš Vilniaus, aplenkęs Tel Avivą.
Tuo tarpu iš Kauno oro uosto „Ryanair” toliau mažina veiklą. 2015 m. vasarą išvykimų iš Kauno dar sumažės ir Vilnius gali greitai būti didesnis veiklos taškas nei vienintelė Baltijos šalių bazė Kaune.
Kaunas labiausiai nukentės nuo Frankfurto Hahno maršruto perkėlimo į Vilnių ir nežymaus skrydžių į Londoną skaičiaus sumažėjimą. Tuo tarpu „Ryanair” sustabdė atostoginių skrydžių augimą iš Kauno oro uosto – praėjusių metų „įdomybinės” kryptys, ko gero, parodė, jog pasiūla bent jau šiai dienai pasiekė lubas.
Be žemų sąnaudų aviakompanijų, Vilniuje šią vasarą augimą vykdys tik „Air Lituanica”. Palyginus su praėjusia vasara, sausį „Air Lituanica” tvakraštį papildė Stokholmo Bromma maršrutas, o balandžio pabaigoje geografiją papildys Hamburgo kryptis.
Be „Air Lituanica”, skrydžių pasiūlą vasaros sezone didinti ketina „Turkish Airlines” (7 skrydžiai per savaitę vietoje 5) bei „Ukraine International”, kuri ruošiasi trumpai vasaros pikui pasiūlyti naktinį Odesos reisą. Palyginus su praėjusia vasara, daugiau reisų vykdys „Aeroflot”, kurie papildomą dažnį įvedė nuo žiemos sezono pradžios.
Palangos oro uostui šiai vasarai nepavyko pasiūlyti jokių naujienų – oro uostas lieka su SAS, „airBaltic” ir „Norwegian” skrydžiais į Kopenhagą, Rygą ir Oslą bei „Rusline” čarterine programa iš Maskvos. Atrodo, jog regiono savivaldybių parama, apie kurią skelbta viešai, taip pat liks nepanaudota.
Tuo tarpu Rygos ir Talino oro uostai pritraukė daugiau naujų vardų.
Rygoje per šią žiemą ir pavasarį atsirado keturi nauji vardai – „Brussels Airlines”, SAS, „Swiss International” ir „Ukraine International”. Įdomu, jog visi atidaro maršrutus tiesiogiai konkuruojančius su „airBaltic” vykdomais maršrutais – atitinkamai Briuseliu, Stokholmu, Ciurichu ir Kijevu.
„airBaltic” tuo tarp po truputį toliau mažina „weekly departures” iš Rygos. „Capacity” mažėja kiek lėtesniu tempu, nes 2012-2014 mažinimas buvo darytas „Fokker 50” išvedimo pagalba, kuriuos pakeitė žymiai didesni „Dash 8-Q400”. Iš „airBaltic” geografijos pokyčių akivaizdžiai toliau mažinama „connecting” geografija, uždaryti tokie maršrutai kaip Kupio, Kaliningradas, Kaunas, Lappeenranta, Umea, Vaasa, Jerevanas. Taip pat traukiasi iš emigracinių maršrutų, jeigu į juos ateina „low cost” bendrovės – vos „Wizz Air” paskelbus Bergeną, „airBaltic” šį maršrutą uždarė. 2014 m. „airBaltic” bandė įvesti Aberdyną, Geteborgą ir Bukareštą – pirmasis buvo greitai uždarytas, o pastarieji du tapo sezoniniais maršrutais.
„airBaltic” plečiasi sezoniniuose atostoginiuose maršrutuose ir visos šios vasaros naujienos susijusios su saulės paieškomis arba lėktuvų perbazavimo poreikiu užsakomiesiems reisams: Alborgas, Dubrovnikas, Rodas, Salonikai and Pisa.
Šuolį aukštyn Rygoje šiai vasarai suplanavo „Wizz Air”, kuri į Rygos bazę įves antrąjį lėktuvą ir padidins veiklos apimtis beveik trečdaliu – 32%. „Wizz Air” geografijoje atsiras trys nauji maršrutai – Liubekas, Stavangeris ir Liverpulis.
„Ryanair” šią vasarą irgi pasiūlys didžiausias kada nors rodytas apimtis Rygos oro uoste. Taip įvyks nepaisant to, jog šį pavasarį baigėsi ilgalaikė „Ryanair” sutartis su Rygos oro uostu (truko lyg ir 10 metų?) ir nuo balandžio 1 d. „Ryanair” prisiims į bilieto kainą įtrauktą Rygos oro uosto saugumo mokestį. Rygos oro uostas deklaruoja nepasirašęs jokios naujos sutarties su „Ryanair”, kas reikštų, jog „Ryanair” vykdys veiklą bendrosiomis sąlygomis, kas rodo iš esmės pasikeitusius šios aviakompanijos prioritetus.
Talino oro uoste atsiras vienas naujas vardas su sezoniniais skrydžiais „Aegean Airlines”. Planavusi vieną skrydį per savaitę, aviakompanija pardavimų procese padidino skrydžių skaičių į Atėnus iki dviejų bei prailgino sezoną.
Kur kas didesnį efektą Talino oro uostui darys į plėtros fazę grįžusi „Estonian Air”, kuri šiai vasarai pasiūlys dvi naujas kryptis į Miuncheną ir Vieną, bei išplės Berlyno skrydžius. Konkurenciją „Estonian Air” Talino oro uoste nuo gegužės padidina „airBaltic”, kuri šalia kasdienių skrydžių į Paryžių pridės tiesioginius reisus į tą patį Berlyną ir Vieną.
„Ryanair” grįžta į augimo fazę ir Talino oro uoste. Šią vasarą ji atstatys praėjusią vasarą neegzistavusius maršrutus į Dubliną ir Diuseldorfo Weeze.
Beje, Taline „Ryanair” yra labiausiai sezoniška. Žiemą „Ryanair” Taline vykdo tik 4 maršrutus (11 išvykimų), o vasarą 8 maršrutus ir 19 išvykimų. Sezoniškumo intervalas Taline yra 72%, kai tuo tarpu Vilniuje 25%, o Rygoje – 0% (t.y. tiek pat skrydžių žiemą ir vasarą).
Kaip ir Vilniuje, Taline veiklą plečia „Turkish Airlines” ir „Aeroflot”.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
958 komentarai
Leave a reply
Berods buvo kalbėta apie double daily į Kijevą? Bet pagal UIA tvarkaraštį to nesimato.
Duoble daily ir yra, kaip ir pernai:
PS VNO 07:05 KBP 08:25 1h20 Direct
PS VNO 11:25 KBP 12:45 1h20 Direct
PS KBP 09:25 VNO 10:45 1h20 Direct
PS KBP 19:35 VNO 20:55 1h20 Direct
Visgi Ukraine International reikėtų priskirti prie didėjančių, nes pernai buvo 11x weekly, overnight buvo nekasdien.
SAS atidaro ARN-RIX? Berods kalbėjo tik apie CPH-RIX.
ARN-RIX, 18x weekly:
http://www.riga-airport.com/en/main/newsroom/news/sas-enters-summer-season-with-direct-flights-from-riga-to-stockholm
Tai SAS bando pasiimti visą skandinaviją sau?
Iš viso Ryga-Stokholmas bus 38 000 kėdžių per mėnesį, o keleivių pernai buvo vidutiniškai buvo 14000 per mėnesį.
SAS – 10280 kėdžių;
airBaltic – 23000 kėdžių (gali mažinti keisdami į Dash, bet manau capacity war darys, jeigu su SAS konkuruos);
Norwegian – 4700 kėdžių.
SAS nors paliko codeshare BT RIX-CPH, bet gali nukreipti „sales force” connecting pirmiausia savo operuojamą skrydį užkrauti.
Simonai, o koks VNO-STO capacity? Tik dabar pamačiau, kad Norwegian vėl skraido į ARN.
Vėlgi nuogirdos, bet gal tiesos yra, kad SAS neatidaro OSL-RIX/VNO, ne tik dėl didelio „low-cost” įsisavinimo, bet ir dėl to, kad Oslo bazėje lėktuvai yra per dideli šiam maršrutui.
Oslo maršrutas veiktų, kaip vidinių skrydžių „feed’as” ir tam reiktų 50-70 vietų orlaivio x2 daily.
Čiurlioni, šiaip SAS praktiškai plečiasi vien tik „wet lease” lėktuvais, kur dabar jie pasidarė konkurencingi – nes pats SAS nepajėgus konkuruoti regioninių skrydžių versle. VNO-CPH perėmė Cimber ir JetTime su ATR’ais; VNO-ARN buvo atidarytas Braathens SAAB’ais, dabar ARN-RIX JetTime ATR72.
Praktiškai nieko naujo neatidarėja SK su savo lėktuvais, apart sezoninių maršrutų, kur mato progą utilizaciją pasididinti.
Iš Skandinavijos rinkų, Oslas negali lygintis su STO ar CPH verslo keleivių srautu.
Stokholmas turi apie 65 000 metinių keleivių;
Kopenhaga turi apie 50 000 metinių keleivių;
Oslas turi apie 35 000 metinių keleivių.
Jeigu pastatytas būtų koks 90 seater’is VNO-OSL 2x daily, jam tektų tik ±20-25 O-D keleiviai. Visus kitus rinktis vien connecting būtų nerentabilu.
Įdomus paradoksas- keleivių į Stokholmą yra daugiau, nei į Kopenhagą.
Panašu, kad kainos į Kopenhagą/Stokholmą kris. Ką AirLituanica darys, jei AirBaltic pradės Stokholmą po 10 EUR stumdyt?
Kiek suprantu Odesa, tai bandymas vežtis turistu į Ukrainos pajūrį. Kuris dabar bus labai pigus.
Beje, o Maršrutas Palanga-Minskas turėtų perspektyvą?
Iš kur paradoksas? Švediją ir Lietuvą sieja gerokai stipresni verslo ryšiai nei Lietuvą ir Daniją: SEB, Omnitel, TEO, Swedbank, RIMI, Sweco, t.t.
O Rimiakas ne norvegams priklauso?
Algi, atsiprašau, tikrai norvegams. Bet CEO namo į Stokholmą skraido ;)
Rimi priklauso ICA kompanijų tinklui, kiek žinau kuris yra švedų, tiesiog yra dukterinės įmonės, Rimi Norge ir Rimi Baltic. Tarp kitko ICA produktų pilnos Rimi lentynos ir mūsuose :)
Off topic: šiandien į KUN nusileido gražus paukštis A333. Gal kas žinot kokia proga?
http://www.alfa.lt/straipsnis/49826484/estonian-air-svaidosi-kaltinimais-airbaltic
Beje, kodėl http://estonian-air.ee/en/arrivals/ rodomi LT skrydžiai?
Į KUN A333 Atskraidino Portugalų karius.
O TAP Air Portugal dar skraido į TLL?
Kardiobatonas: ne, nebeskraido, uždarė sausio mėn.
SWISS pries keleta dienu savo staffo menesiniam naujienlaiski issamiau „pristate” apie nauja fare concepta, Nera naujo ar kazkokio perversmo bet pats produktas „tobulinimas”.
Nuotrauka bendrai info susidaryti http://i57.tinypic.com/210kqpj.png
P.S. Simonai, galbut gali atsakyti i iskulusi klausima, jeigu is lietuvos (nesvarbu LR ar sengeno pilietis) yra DEPA ar kitokios formos ekstradicijos ar pati aviakompanija kaip juridinis asmuo turi galimybe sudaryti sutarti su tam tikromis istaigomis del tokiu keleiviu gabenimo ar jokiu paslaugu sutarciu nera galimybes ir viskas vyksta bendra tvarka pasiliekant a/k teise svarstyti kiekviena atveji? :)
Kad jau apie ekstradicijas. Prisiminiau buvo pernai ar užpernai skrendant iš Londono keleivis, kuris labai nenorėjo į Lietuvą skristi, rėkė kaip skerdžiamas ant viso lėktuvo, daužės kiek įveikė, dar rėkė, kad bomba, lėktuvas nukris ar kažką tokio. Laisvų vietų nelabai buvo, jautriausius keleivius netoliese palydovės pakeitė atsparesniais vyrais. Nepasisekė jo planas, neišlaipino. Jau pradedant kilt ar kažkada panašiai kai suprato, kad be reikalo stengias – nutilo.
Bet apskritai keista, kad kapitonas nepramete jo.
Tai tikriausiai ne ekstradicija buvo, nes pagal taisykles, (dar aisku nuo tipo) dazniausiai jis yra lydimas (nelabai ir pasireiksti jie gali), ir nelaipinamas kartu su kitais keleiviais (nesupratau ar Pranai pas Jus skrydyje buvo laipinimas kartu ar jau buvo ilaipintas). Jeigu esi pirmasis ilipes i orlaivi ir paciame gale matai kokius 2-3 kampe sedincius zmones gali itarti kad kazka nelabai gero vidurinysis padare. Nors BT kazkada senai turejo kitokia tvarka negu visi ir DEPU/ DEPA atvejus sodindavo mazdaug per orlaivio viduri.
Nu taip, buvo lydimas, jau sėdėjo gale tarp 2 lydinčių tik prasidėjus boardingui. Ir dar keli uniformuoti anglai papildomai galvojo kaip jį nuraminti. Bet pradėjo boardingą taip ir nesulaukę kol nurims.
DEPU būna lydimi ir būna nelydimi.
Sutarčių atskirų nėra, DEPU keliauja visada preferentiškai tiesioginiais skrydžiais, labiau jau nuo lydinčiųjų tvarkaraščio priklauso.
O kažką girdėjau apie gruzinų avialinijų bandymus tiesiogiai susieti Vilnių su Tbilisiu. Tik gandai?
Apie tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Tbilisio girdime jau maždaug 5 metus, bet dar nieko konkretaus neįvyko ir turbūt artimiausiu metu neįvyks.
Gandų apie gruzinų avialinijų planus sujungti Vilnių su Tbilisiu girdėjom kasmet nuo neatmenamų laikų. Kas nors naujo?
Įdomu, kodėl Wizz skraidina į Kutaisį, o ne Tbilisį? Sostinės oro uostas žymiai brangesnis turbūt? Nes, kiek pažįstamų skrido į Kutaisį, nemaža dalis visvien visą laiką neleidžia prie Juodosios jūros, nemažai ir į sostinę traukia.
Algi, todėl, kad naudojimasis KUT oro uostu yra visiškai nemokamas, o TBS vien išvykstančio keleivio mokestis yra 50$.
O tai kokia KUT nauda iš tokių skrydžių? Gauna pajamas kitais būdais? Ar subsidijas gauna iš vietos valdžios, populiarina regioną ar pan.?
Dar Saakašvilio laikais vietoj karinio oro uosto, kuris dar buvo pabombarduotas per Rusijos-Gruzijos karą, valstybės lėšomis buvo pastatytas Kutaisio oro uostas su mintim aptarnauti pigių skrydžių bendrovės – iš tos dotacijos ir gyvena. Kutaisio oro uostas yra vienintelis valstybinis Gruzijos oro uostas.
Tbilisio ir Batumio oro uostai yra valdomi Turkų (TAV bendrovės).
Pasižiūrėjau oro uosto Arrivals/Departures, taip, absoliuti dauguma skrydžių vykdo Wizzair. Matyt dar ir vengrams kažkiek moka, kad tik skraidytų. Beje, įdomu, kad šiandien leidžiasi ir Iraqi Airways, skrydis iš Bagdado. Kaži kas šiuo maršrutu skraido :)
http://scandinaviantraveler.com/en/newcabin
new SAS cabin for long hauls
„Ryanair“ žiemą iš Lietuvos skraidins 3 naujomis kryptimis
http://vz.lt/article/2015/4/1/ryanair-ziema-is-lietuvos-skraidins-3-naujomis-kryptimis#ixzz3W3P2OYU6
Aviakompanija „Ryanair“ 2015 m. žiemos sezonui pasiūlė tris naujas kryptis: iš Vilniaus skraidins į Madridą bei Frankfurtą, o iš Kauno – į Maltą.
Bendrovė vykdys 12 maršrutų iš Vilniaus oro uosto ir 9 iš Kauno oro uosto. Iš viso 2015 m. „Ryanair“ planuoja pervežti apie 1,3 mln. klientų Lietuvoje.
Taip pat bus padidintas Vilnius–Milanas skrydžių skaičius – jie bus vykdomi 4 kartus per savaitę. Iš viso kompanija iš Lietuvos per savaitę įvykdys 67 skrydžius.
Ryanair dar skraidins KUN-KSF
Ukrainiečiai palaidojo wizzair’ą – https://twitter.com/Auto_Maidan/status/583206858833440768
http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/nelaimes/vilniaus-oro-uoste-keleivi-istiko-sirdies-smugis.htm
Mjoo, per 13 min ir užsilenkti spėsi ne vieną kartą.. Kaip užsienio oro uostose su med. punktais? Yra, nėra?
Posparni, kas čia per info? FR nėra patvirtinusi, jog skraidys į Kassel.
Simonai, čia: http://www.exbir.de/reise-magazin/13822-yeahhh-kassel-steht-kopf-ryanairbasis-mit-18-routen-ab-oktober.html
Nors gali būti Balandžio 1 pokštas… Sorry, ne aš jį sugalvojau:)
Pernelyg nerealiai skamba, kad Ryanair savo dabartinės strategijos fone atidarinėtų bazę oro uoste, kuriame ji dabar neskraido, kuris yra tikrąja ta žodžio prasme „middle of nowhere” ir dar žiemą kaltų 18 maršrutų.
Šiaip, Lietuva-Vokietija niekaip „Ryanair” nesugeba „make it work”, ko tik nebandė – KUN-SXF, KUN-NRN, VNO-NRN, VNO-FKB, KUN-BRE. Keista būtų, kad KUN-KSF kažkokiu mistiniu būdu suveiktų.
Na visais išvardintais atvejais Ryanair nebandė skraidyt į Lietuvą ne 6-7 ryto.
Kadangi žinau, wizzair ir ryanair planningo virtuvę – jie visiškai nežiūri į laikus ir nežiūrės. Išskyrus, Ryanair business routes, tuos, kurie 2x daily ir nedaugiau.
Planavimo procesas susideda taip:
– forecast kiek weekly reikia;
– weekly flights simetrija;
– operational aircraft needs;
– crew planning needs.
Keleivių poreikiai laikui nė vienam taškė nėra vertinami.
Įdomu kodėl Wizz pasirinko iš Vilniaus Frankfurt-Hahn vietoj Hamburg-Luebeck? Ar čia dėl Ryanair įdirbio?
Kokie sansai,kad Ryanair’as ir VNO pabandytu Versla skridinti? Ar mes cia ,beviltiskai,permazi esam?
Tiesiog Ryanair lėktuvai beviltiškai per dideli. O verslas ir dabar gali skraidyt- tos klasės bilietai parduodami iš bet kur…
FR MAD PAX182
Ryga šovė į viršų:
Riga, March 2015
371413 vs
332418 March 2014
Vienintelis nežinomasis kada VNO sugebės savo statistiką peteikt, ko gero, kaip visad su mėnesio lagu.
Ryanair planes got into a fender bender at Dublin Airport
http://mashable.com/2015/04/01/ryanair-runway-accident/?utm_cid=mash-com-fb-main-link
Dėl KUN-KSF, tai ten teksto gale parašyta, kad bilietus galima pirkti jau balandžio 01d. 18.00 valandos….
Geras pokštas.
Visiškai neišmanus pokštas. Jeigu tariamas įvykis yra artimas tikrovei, tai taip juokauti yra visiškai negudru.
Tuo tarpu naujienos apie A330:
http://www.flightglobal.com/news/articles/easa-approves-higher-weight-a330-300-410812/
Talino oro uostas kovas: 162,7K pax, augimas 9,3%.
Viskas – ir Wizz Air panaikina free seating:
https://wizzair.com/en-GB/about_us/news/wizzen307
@Kardiobatonas – ten skaitant tą straipsnį vokiškai apie Ryanair Kaselyje labai akivaizdu, jog tai pokštas – kiekvienam sakinyje jaučias, kad juokaujama.
O kur dar Europoje liko free seating?
Įdomus momentas, kad taip Wizz atsisako priority boarding pajamų. Nesuprantu tik, kaip 10 metų buvęs privalumas nežymėti vietų dabar tampa minusu. Simonai, kas pasikeitė, kad geriau žymėt vietas, jei kažkada buvo kitaip?
Justinai, priority boarding liks, tik atpigęs iki 2EUR (Ryanair irgi toliau Priority pardavinėja su allocating seating). O šiaip manau, kad tikisi analogiškus revenue surinkti iš seating fees. Pvz. Wizz Air priskirs vietą automatiškai, bet galėsi keisti už 1EUR į kitą panašią, arba vertingesnę už didesnę kainą ir kt.
Dėl „allocated seating” vs. „free seating” – manau, kad labiausiai groja konkurencinė aplinka ir customer experience. Keleiviai stipriai geriau vertina priskirtąjį sėdėjimą. O „free seating’o” sukurta nauda greičiausiai nebuvo tokia, kokios tikėtasi – boarding’as teroiškai motyvuoja keleivius bėgti greičiau į lėktuvą, bet kai skraidai su 97-99% load factor’iais, tai paskutinių keleivių atsisėdimas sukuria didžiulį chaosą ir ilgina procesą.
Nebežinau, kokia dar aviakompanija Europoje taiko free seating. „easyJet” perėjo pirmieji, „Ryanair” perėjo su savo transformacijos banga, o dabar ir „Wizz Air”.
Klientas visada teisus – ir teorija, kad klientas gali būti neteisus, veikė tik trumpą laiką :)
Na atsirado Ryanaire tos vietos ir ką….. Eilės nesutrumpėjo, Vistiek visi laukia, eilės prie perono prsideda dar likus geroms 1.5h iki išskridimo. Kažin, čia tik lietuviškuose reisuose ar ir tarkim iš kokio Oslo į Dortmundą ir panašiai?
Į LH, LOT ar kitų aviakompanijų reisus lygiai tokios pat eilės. Ir ne tik Vilniuje, o ir Europoje. Nereikia manyti, kad tik lietuviai stovi.
Tai Reykjaviko šią vasarą jau nebebus ?
Jurgi, WOW tinklapy startas birželio 13.
Dėl tų eilių, tai teko neseniai iš BRE keliauti į STN. Visi tvarkingai laukė – kas šalia ant suolų, kas prie baro – kol likus ~40min iki išskridimo laiko agentas pradėjo pats su šypsena kviesti keleivius eiti pas jį su bilietais. Alles richtig ;)
Pasigedau Reykjaviko, nes VNO paskelbė vasaros tvarkaraštį:
http://vno.lt/s/docs/sezoninis_skrydziu_tvarkarastis_vasara_2015.pdf
http://www.delfi.lv/biznes/bnews/aeroport-i-ryanair-dogovorilis-po-usloviyam-novogo-dogovora.d?id=45775364
Vilnius Airport facebook’e parašė, kad KEF-VNO nėra reguliarusis skrydis.
Tvarkaraštyje EL AL TLV-VNO irgi nėra.
Žemėlapis neblogai atrodo, tik, kaip visad Centrinė ir Rytų Europa pernelyg tuščia. Nors nelabai yra kam ten skraidyt. Nebent Wizz atidarytų kokį BUD, būtų daugiau galimybių fake connections.
SPA reias Edinburgas-Vilnius. Kas čia per dalykas?
kas pas Lietuvius per pomegis fotografuoti eiles, deti i FB ir aiskinti kokie cia visi lochai?.. Yra tos eiles ir Kopenhagoje ir Frankfurte ir Amsterdame ir visur kitur. Specialiai paziurejau vakar Frankfurte – tarp A11 ir A40 prie kiekvienu atviru geitu buvo eile. Didziausia beje – i Bremena su LH.
jeigu Ryanair rupetu customer experience tai pirmiausia susitvarkytu lietuviska saita, kuriame pagaliau pavyko sutvarkyti, kad „# seats left” nera „vietos kaireje”, bet nepavyko pakeisti ID korteles lietuviskai tai paliko kazkuria is skandinavu kalbu. appsas irgi jogginanciu startuoliu su prie latyciu darytas kokiam fainam hub’e – suvedus ID korteles numeri jis pasikeicia i zodi „Lithuanian”. laimes dalykas – pavyks suvesti ar ne.
kad jau lieciam customer experience tema – kas per teta igarsino skrydziu numerius VNO? ar to igarsinimo irase kas nors klausesi? ne tiek juokinga, kiek graudu…
o del eiliu pritariu – stovejimas eileje yra useless tema, nes eilese prie boardingo stovi daugmaz visur – nesvarbu low cost, legacy ar pan. gal tik skirtumas susijes su skrydziai i/is Lietuva/-os yra toks, kad bent puse nesupranta, ka jiems sako, kad ir kokia kalba sakytu.
Prieš savaitę teko iš Hanh’o į Bergamo skristi. Visi tvarkingai eilėje stovėjo, nors buvę šiame oro uoste matyt supras, kad ten nelabai ir įmanoma kitur palaukti, jokių kėdžių, nieko nėra, kažkokioj nedidelėj patalpoj pusantro šimto žmonių susigrūdę laukia pre boardinimo.
LOT CEO pasisakė, kad LOT „seriously considering” palliate Star Alliance.
Būtų labai geras žingsnis, nes LOT dalyvavimas Star Alliance tikrai beprasmis ir šono atrodo daug žalos nešantis.
O tai reiškia, kad jie prie kito aljanso prisijungs? Ar bus tokie, kaip AirBaltic?
Šiaip įdomu kokia dabar yra aljansų nauda?
http://www.delfi.lt/verslas/verslas/stabdoma-dar-vieno-kelioniu-organizatoriaus-veikla.d?id=67616238
Kažkaip netikėta. Lyg ir neblogai sekėsi jiems?
Klausimas dėl Talino Simonui. Kuris tvarkaraštis yra realus – AL puslapyje ar VNO puslapyje. VNO rodo rytinius ir vakarinius reisus Į Taliną ir atgal, tačiau AL puslapyje viskas kitaip. Kažkaip neišeina planuotis kelionių, nes grįžimo negaunu vakarinio.
Tuo pačiu – ar su airBaltic tebeegzistuoja bendras kodas į Amsterdamą – kaip suprantu jie pasirinko AL „pjovimo” taktiką vasarai.
Pagrindinis privalumas – privilioti lojalius klientus. Pvz turedamas Star Alliance statusa as pasiruoses primoketi 100-200 Lt uz skrydi, nes gausiu fast track, priority boarding, lounge access ir t.t. Be aljanso tektu konkuruoti tik kaina/kokybe/patogumu.
oxs: teisingas tvarkaraštis AL puslapyje, o visada pats teisingiausias pardavimo sistemose.
Ne, bendro kodo su BT nebėra.
Globetrotter: sutinku, bet čia realiai iš LT rinkos, kur LOT turi adekvatų connecting produktą. Bet realiai LOT pagrindinė rinka yra Lenkija, o tokios situacijos kaip Lietuvoje jie niekur daugiau neturi.
Lenkijos rinkoje buvimas Star Alliance reiškia, kad:
– keleiviai renkasi taškus ant LOT (nes skraido darbo reikalais už darbo pinigus darbo kryptimis), o taškus leidžia ant Lufthansa ar kitų (nes LOT neturi leisure krypčių);
– Lufthansa turi skrydžius į Krokuvą, Gdanską, Bydgozsch, etc. ir jie atidarydami naują kryptį Lenkijoje gali tiesiog pavogti visą LOT įdirbį – atidaro LH kokį FRA-Lublin ir visi Gold’ai gali eiti tiesiai pas LH;
– LOT nėra įtrauktas į transatlantinį joint-venture, kurį sudaro Lufthansa/United/Swiss/Austrian/Brussels/SAS, todėl skrydžiams į JAV jie turi konkurentą aljansinėje bazėje, kuris naudojasi tuo pačiu lojalumu;
– Lufthansa neleidžia feed’inti LH tinklo LOT’ui, o LOT surištos rankos bendradarbiauti su KLM/AF/BA/Finnair/Alitalia/Etihad ir kt., dėl aljanso taisyklių.
Beje, kas nors žino, kas per stebuklas yra:
http://www.goavio.com/
Nes kažkaip nesuprantu minties. Rodo kainas, bet į pardavimo tinklapį nenukreipia…
Matyt Wizzair išėjimas truputį sukrėtė Ukrainą, imasi reformų :
В аэропорту Львова ввели режим открытого неба
http://www.ato.ru/content/v-aeroportu-lvova-vveli-rezhim-otkrytogo-neba
Аэропорт Львова, на прошлой неделе попросивший украинские власти о либерализации авиационного пространства, 2 апреля получил статус открытого неба, сообщают в воздушной гавани.
MAD 188PAX
Partnerių nerado, bet skrydžius į Lietuvą skatins
http://vz.lt/article/2015/3/20/partneriu-nerado-bet-skrydzius-i-lietuva-skatins#ixzz3WKGvnBMY
Anot p. Šliupo, siūloma priemone galėtų naudotis visos skrydžių bendrovės, taip pat ir „Air Lituanica“.
Dėl Ciūricho tai Air Lituanica tikrai galėtų pasinaudot tuo Maršrutų plėtros fondu.
Tas Šilupas tiesiog įsikandęs į dantis žodį Heathrow. Na, jeigu sugebės kažką prikalbint skraidyt tai bus pasaka, bet realiai kalbant tai beveik neįmanoma. Tuoj valstybė priims mokstį – „Heathrow slotui” :D
Tuo tarpu Heathrow mažina mokesčius. Kaip suprantu, tai AirLituanica nepadės?
http://www.bbc.com/news/business-32163676
graziai nufolmuotas 744 D-check Cardiffe https://www.youtube.com/watch?v=cgLSCGaf1uw
Labai noreciau is FLTechnichs bent half as good reportazo =] Arba is FR remonto bazes KUN
Įdomu, kaip ten viskas su nenaujais lėktuvais sureglamentuota? Ar pilnas lėktuvo patikrinimas yra lizingo davėjo (savininko) atsakomybė, ar lizingo gavėjo (nuomininko) atsakomybė?
Tada išeitų geriausia imt Embrear 6 metų senumo iškart po pirmo pilno patikrinimo..?
geriausia imti 747 ir nukreipineti i suomijos kaimus:)
Suomijos kaimai vienam miestui yra tokie pat reikalingi, kaip buvo reikalinga Maskva
@Simonas
Neklausiant ir nekalbant apie detales, ar AirLituanica bandytu taikytis prie skrydziu fondo reikalavimu, ir arba atitinkamai plesti geografija, arba didinti tam tikru skrydziu dazni?
srs: taip, bet reikia suprasti, kad fondo parama realiai yra maždaug 1% patiriamų kaštų maršrute, vykdomame 3x weekly. Far from game changer.
Atradau idomu livery lituanicai, http://www.airline-empires.com/uploads/gallery/album_30/gallery_16564_30_191978.png , sis bene grazesnis uz tikraji, tik jo sukurimo ir dazymo kastai butu dvigubai didesni.
Netgi toks pakeitimas (lėktuvo galo,ne vien tik uodegos nudažymas) žiūrėtųsi žymiai dailiau: http://www.makalius.lt/wp-content/post-images/49085-post/vilniaus-oro-uoste-dar-daugiau-skydziu-i-pagrindinius-europos-oro-uostus.jpg
@Livery, labai gražiai atrodo.
@Simonas
Tai ir turejau omenyje. Is straipsnio buvo galima suprasti, kad parama bus gana maza (praktiskai minimali), ir pritraukti vezejus skraidyti atitinkamais marsrutais gali buti sunku.
Tiesa pasakius nustebino, kad AirLituanica rizikuotu su higher frequency/naujais marsrutais del tokios paramos.
Aciu uz atsakyma.
Zinau kad ko paprasysiu yra labai negrazu, bet galbut kas turit The global airline industry, ar The airline industry challenges in the 21st century pdf formatu ar zinote kur yra galimybe gauti tai, nes jas .pdf kazkada turejau, tik dabar niekaip nerandu jokiu budu gauti jas bendrai neisleidus 200eur.
Vytautas-NT: neveltui pagal apskaitos standartus lėktuvai yra nekilnojamasis turtas, todėl jų valdymas irgi panašus, kaip nekilnojamojo turto.
Be to, XXI a. sukurti lėktuvai, kaip pvz. Embraer E-Jet, jie nebeturi tokių A,B,C,D check’ais paremtų programų – dabar lėktuvų „maintanence” programos statomos kaip nuolatinis procesas, be užbrėžtų „visuotinių” check’ų. Skirtingos lėktuvų dalys check’inamos skirtingais intervalais ir retos detalės tikrinimas yra priklausomas nuo „amžiaus”, t.y. metų ar mėnesių – daugiau check’inamų detalių priklausomos nuo įvykdytų ciklų (paprasčiau – atliktų tūpimų) arba nuo flight-hours (valandų praleistų ore) arba nuo block-hours (valandų, kada lėktuvas dirba).
Ponas Simonai, Jūs geriau papasakokite, kodėl gąsdinate blogspoto propelerfobus ir skraidote į Berlyną. Nes tai prakeiks visam gyvenimui :)
Klausimas, dar prieš dvi dienas rezervacijos sistema rodė, kad vienas skrydžio segmentas atšauktas tiksliau nepatvirtintas, skambinau klausiau ir i skrydžio bendrove taip pat sake tikrai taip jis nėra patvirtintas ir nebus. Susiplanavom kitaip skrydžius , ir šiandien likus savaitei iki skrydžio gaunu patvirtinimą i pasta kad skrydis kuris buvo nepatvirtintas yra patvirtintas. Bet realiai aš nebenoriu ten skrysti susiplanavau ir nusipirkau kitur, kaip elgtis durniausias dalykas tas kad iškristi ir reikia iš miesto c i kuri patvirtino skrydį. Nors sake galėsite iškristi iš miesto B, nes miestu c nėra patvirtinto skrydžio. Skrydžių bendrovės kurios dalyvauja Swiss, ir Jetairways. Įdomu ar galiu ne skristi i miestą c po šio laiško gavimo? Ir ar grįžtant atgal išleis i lėktuvą mieste B?
Idomu kas tie XXI a. Lektuvai? B737-NG? A320? Ar tik B787 ir A350?
Kuri čia Rusijos avialinija neteko AOC?
2015-04-07: Russia’s airline industry: another carrier to lose its AOC
VOLOTEA INAGURATES ITS OPERATION IN ATHENS WITH 5 NEW ROUTES: VENICE, SANTORINI, PALERMO, PISA/TUSCANY AND BARI
http://www.atn.aero/article.pl?mcateg=&id=54391&member=696E666F406C697467696E612E6C747C323830337C323031352D30342D3033
Palanga
2015 kovas
9607 keleivių
kritimas 1.1 proc.
Įdomu kokie šansai sulaukti VOLOTEA arčiau mūsų. Ar jie į šiaurinę Europos pusę nosies kišt nežada?
To Linas: http://atwonline.com/finance-data/russian-authorities-cancel-polet-airline-s-aoc
http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/ryanair-keleiviu-skaicius-isaugo-11-procentu.htm
@knyga
Akademinės literatūros paieškom kitą kartą pamėgink scholar.google.co.uk
The Global Airline Industry
2009
http://komaristiy.ru/stud/the.global.airline.industry.pdf#page=68
Begalo bekrasto dekui!
UIA extends partnership with Chinese carriers
http://www.atn.aero/article.pl?mcateg=&id=54408&member=696E666F406C697467696E612E6C747C323830377C323031352D30342D3037
FedEx to buy TNT Express for $4.8 billion
http://postandparcel.info/64372/news/fedex-to-buy-tnt-express-for-4-8-billion/
Toks de javu įvyko lengvas del TNT.
@Edgaras
aš galvoju, kad FedEx gaus prižiūrinčių institucijų palaiminimą, priešingai nei UPS, nes jų paslaugų skvarba ir užimamos rinkos dalis Europoje žymiai mažesnė nei UPS.
TNT bet kokiu atveju turėjo parsiduoti, nes keletą paskutinių metų rezultatai prastėjo, nepaisant visų pastangų, optimizavimų ir kai kurių padalinių pardavimo…
Ta proga klausimas- kodėl LCC tarpe toks populiarus B737-800, bet ne B737-900, nors aname keleivių daugiau telpa?
Vytautas-NT:
B737-900 max seating yra 189, nes B737-900 turi tiek pat avarinių išėjimų.
B737-900 max seating turi didesnį, bet jis sukonstruotas daugiau „range” ir trumpais atstumais seat costs yra ne ką mažesnės nei B737-800. O neparduotų kėdžių rizika yra didesnė.
Va, Wizz Air kitąmet pradės naudoti 230 vietų A321 ir bus pirmi išbandę max narrow-body LCC. Matysis, kaip sepsis.
Beje, rašoma, jog „Airbus” pavyko praeiti „evacuation tests” su 195 keleiviais Airbus A320NEO (patys Airbus žadėjo klientams 190 vietų). Taigi, A320 praktiškai panaikins Boeing 737MAX8 Ryanair pasiektą skirtumą su 200 kėdžių.
Jei teisingai supratau, Airbus A320NEO su 195 keleiviais testu nedare – kol kas tai yra teoriniai paskaiciavimai.
Airbus tvirtina, kad teoriniai skaičiavimai kol kas, nors kitur manoma, kad gal jau yra ir įgyvendinta:
http://leehamnews.com/2015/04/06/pontifications-meet-the-a320neo-max-195/#more-15268
Anyway, Zodiac jau sukūrė kėdžių dizainą, kaip esamą A320 korpusą būtų galima sudėti 195 kėdes, su 27″ pitch.
“The 195 pax is just a theoretical certified envelope, based on our new overall doors’ rating and on the A320 bearable structural loads constraints” Airbus said.
Air transport blog Runway Girl Network (RGN) cites a claim from Airbus that it can show a 195-seat A320 being evacuated in 90 seconds using a simulation without using real people.
Kažkada anksčiau diskutavom čia apie mokėjimo sistemas ir stebėjausi, kodėl Air Lituanica nesuteikia galimybės mokėti PayPal. Ir ką gi, šiandien net gaunu AirBaltic pranešimą:
Save twice with airBaltic
Rome, Dubrovnik, Nice, Barcelona… over 50 destinations on sale at airBaltic.com.
It’s time to plan your summer travels. Pay with PayPal and save 5.99 EUR on transaction fee.
airBaltic начал сотрудничество платежной системой PayPal
http://www.delfi.lv/biznes/bnews/airbaltic-nachal-sotrudnichestvo-platezhnoj-sistemoj-paypal.d?id=45791131
Paypal čia mažiausia bėda pas LT. Aš atrodo kaip ir patyręs bilietų pirkėjęs, bet savaitgalį taip ir nesugebėjau niekur rasti bilietų VNO-AMS-GVA arba LYS su Air Lituanica. Su airBaltic segmentu iki AMS – kiek tik nori ir kur nori, o LT toks vaizdas parduoda tik point to point.
netiketai gavau emaila is KLM Lithuania
Paskutini karta man KLM Sweden kazka siunte 2011 metais. Gal testuoja kaip veikia LT sistema? Nes lokalaus kontento ju naujienlaisky lyg ir nera:
http://view.klm-mail.com/?j=fe9616797762047e76&m=fe9615707360037877&ls=fe20117373670d78751379&l=ff001671766d04&s=fe27157174630d75751079&jb=ffcb10&ju=fe5c11777762077f7217&r=0&WT.mc_id=L_LT_email_ExactTarget_Newsletter_null_Null_null&WT.trsc=email&WT.i_vid=111798049
2015-04-08: TNT Airways to be sold off after TNT/FedEx deal
O kas ten su Amsterdamu šiandien atsitiko? Pilnas Facebook piktų komentarų…
Kas čia per neišspręstas Gibraltaro klausimas ? Apšvieskit.
Украина до сих пор не договорилась с ЕС об „открытом небе” – Еврокомиссия
http://obozrevatel.com/politics/48657-ukraina-do-sih-por-ne-dogovorilas-s-es-ob-otkryitom-nebe-evrokomissiya.htm
Решение об „открытом небе” между Украиной и ЕС остается заблокированным с осени 2014 года из-за неурегулированности вопроса по Гибралтару.
EU Single Skies creating turbulence between London and Madrid
http://www.panorama.gi/localnews/headlines.php?action=view_article&article=12820&offset=0
Bet prie ko čia Ukrainos prisijungimas prie ES open sky ?
Paprastai visi įvairių klausimų „neišsprendimai Gibraltarui” įvairios tarptautinėse organizacijose susiję su tuo, kad Ispanija, laikydama, kad Gibraltaras turėtų priklausyti jai, būdama atitinkamų organizacijų narė blokuoja atitinkamus sprendimus.
Taip Gibraltaro futbolo asociacija, viena seniausių pasaulyje, nepriimama į FIFA ir pan.
Tai negi dėl Gibraltaro dabar blokuojamas visų naujų šalių prisijungimas prie ES open sky ?
Su Gibraltaru, klausimas neišspręstas jau kokie 300 metų, Madridas nepripažysta, kad ta teritorija priklauso UK. O tie net nesiruošia jos atiduoti Ispanijai, tai dėl to pastoviai kai tik gali vieni kitiems kaišioja pagalius į ratus. Šiaip Gibraltaro dalis, kuri randasi Afrikoje priklauso Ispanijai, o kontinentinė dali UK.
To Augustinas Zemaitis
Gibraltaras nuo pernai metu jau priimtas i FIFA,jis jau dalyvauja atrankoje i Euro kuris prasidejo pernai(jei neklystu)
Jis dalyvauja atrankoje į EURO, bet negali dalyvauti atrankoje į WC, nes jį priėme tik UEFA, o FIFA vis dar ne.
to Algis
nu tu duodi,kaip koks Pogrebnojus.O kas yra FIFA? Gibraltar was confirmed as UEFA’s 54th member on 24 May 2013(Wikipedia)
Del paypalo viskas labai paprastai Sprendziama su Paypal Mastercard.
FIFA ir UEFA ir dvi atskiros federacijos. Pirmoji – vienijanti pasaulio futbolo federacijas, antroji – Europos. Nebuk kaip koks Spalvis.
*atskirjos asociacijos, vienijancios federacijas.
To Algis
FIFA sudaro 6 konfederacijos ,is kuriu viena yra UEFA:))Del sito tu skraidai padebesiais(bet cia i tema,nes Bloga’as apie aviacija:))
PasiGooglinau,taip tiesa,Gibraltaras kolkas dar nera FIFA member’is.Bet cia tik laiko klausimas.Nes FIFA su savo SuperBiurokratija yra issikrausciusi is proto( na jie tai vadina tradicijomis).Nera tokios salies,kad butu UEFA(ar kitoje,bet kurioje is visu 6 konf),o nebutu FIFA.Ir Gibraltaras nera ir nebus cia jokia isimtis,o tik reikia laiko tai oficialiai iforminti.
@Little Man – Ispanija valdo ne Gibraltaro afrikinę dalį (tokios nėra), tačiau kelis kitus miestus Afrikoje – Seutą ir Meliliją. Pastaruosius miestus savo dalimi laiko Marokas.
Su Gibraltaro ginču tai susiję tuo, kad anglai kaltina ispanus veidmainyste: patys ispanai panašioje padėtyje atsidūrusių „paskutinių kolonijinių miestų” atiduoti gretimai nepriklausomai valstybei nenori, o iš Jungtinės Karalystės to reikalauja.
Mariau, tu gal pats neskraidyk padebesiais, ka? Pats sau priestarauji ir dar varai ant zmogaus budamas neteisus.
Marius – 2015 04 8, 15:55
To Augustinas Zemaitis
Gibraltaras nuo pernai metu jau priimtas i FIFA
Marius – 2015 04 8, 16:33
To Algis
taip tiesa,Gibraltaras kolkas dar nera FIFA member’is.
Iš tiesų LT kažkur dingo iš KLM tinklapio. Anksčiau rasdavo, dabar tik BT liko.
Na pasitaisiau,ar tu ne viska skaitai:) Ir pasiaiskinau,kodel taip parasiau.Keistas tu kazkoks:)
Gibraltaras de fakto,jau yra,iki pilno de jure reikia sutvarkyti visus formalumus.Dabar vyksta EuroQ,dar iki prasides atrankai i WC(kas yra FIFA atsakomybe)marios laiko ir niekas nesaukia neeilinio susitikimo.
O kas nors žino kas per katastrofa vakar atsitiko su Amsterdamo reisu? Kiek suprantu keleivius sukišo į Briuselio skrydį. Įdomu kodėl? Per mažai bilietų parduota. Ten vėlavimas bus virš 4 val, kas gresia kompensacijom pagal ES reglamentą.
Vytautas-NT: rūkas 3h AMS, o vėliau išlindo lėktuvo gedimas. Keleivių buvo pilnas lėktuvas, todėl visų rebook’inti nebuvo galimybės į kitus reisus iš Vilniaus (trūko vietų).
Turkmenistan Airlines stabdo skrydžius į Rygą. Laikinai :)
Turkmenistan Airlines временно отменяет рейс Рига-Ашхабад
http://www.delfi.lv/biznes/bnews/turkmenistan-airlines-vremenno-otmenyaet-rejs-riga-ashhabad.d?id=45795591
@Jurgis
man patiko LF statistika – perveždavo po 15-20 žmonių :)
Tai su Amsterdamu ir šiandien tas pats. Ir LY-LTF vis dar nėra…
LOT’o Dremlaineris iš Varšuvos vis dažniau skraidina į Bariuselį ar Londoną:)
Gal baigsis braliukų svaigimas apie YYZ :D Būtų super išbandyt 787 neskrendant kur nors toli.
Ir galvoju, kad gal visai gerai daro lenkai, varinėdami 787 į LHR. Ten gi capacity problemos, kuo didesnis lėktuvas, tuo geriau :)
O WAW-LHR tokia rinka, kad ten kiek dėsi lėktuvų, tiek ir skris. Bent BA išmuš iš LHR-WAW rinkos :)
LOT tikrai turetu neblogai sektis ismusti BA keleivius, kurie transferinasi LHR…?
http://www.delfi.lt/verslas/transportas/ilgai-lauktas-atostogas-sugadino-atsauktas-skrydis.d?id=67655696
Ir vėl pirma karta skrendantis keleivis verkia, tegul pasižiūri kiek būna atšauktų skrydžių. Ar nori skristi su sugedusiu lėktuvu ?
Ryanair has banned alcohol on flights between Glasgow and Ibiza =] Idomu kiek is KUN panasios problemos labiau atsiskleidzia skrydziuose i Anglija ar prie saules?
http://www.dailyrecord.co.uk/news/scottish-news/airline-bans-booze-notorious-flight-5462177
BT vėl skelbia atšauktus skrydžius:
Please be advised that below flights are cancelled as part of S15 structural capacity reduction.
– CPH: BT133/4 DoW5 period 12JUN-23OCT (except of 19JUN, 26JUN, 21AUG, 04SEP, 25SEP), BT137/8 DoW57 period 05JUN-23OCT (except of 07JUN, 12JUL, 17JUL, 06SEP, 27SEP)
– HAM: BT253/4 DoW2 period 02JUN-13OCT (except of 30JUN, 28JUL, 04AUG, 11AUG, 01SEP)
– VNO: BT351/2 DoW3 period 03JUN-21OCT (except of 17JUN, 29JUL)
– KBP: BT400/1 DoW7 period 07JUN-18OCT, BT404/5 DoW6 period 06JUN-24OCT
– VKO: BT416/7 DoW234/345 period 02JUN-23OCT
– KIV: BT420/1 DoW4 period 01OCT-22OCT
– SVO: BT422/3 DoW6 period 06JUN-24OCT (except of 08AUG), BT424/5 DoW7 period 07JUN-18OCT
– LED: BT442/3 DoW2 period 02JUN-20OCT (except of 16JUN), BT444/5 DoW36 period 03JUN-24OCT, BT446/7 DoW124/235 period 01JUN-23OCT (except of 04/05JUN, 11/12JUN, 18/19JUN, 25/26JUN, 16/17JUL, 23/24JUL, 30/31JUL, 13/14AUG, 20/21AUG, 27/28AUG, 17/18SEP)
– WAW: BT461/2 DoW4 period 04JUN-22OCT, BT467/8 DoW15 period 01JUN-23OCT
– BUD: BT491/2 DoW4 period 04JUN-10SEP (except of 11JUN, 23JUL, 13AUG, 20AUG)
– VNOAMS: BT609/10 DoW3 period 03JUN-21OCT (except of 17JUN, 29JUL)
– AMS: BT617/8 DoW24 period 01OCT-22OCT
– OLB: BT655/6 DoW6 24OCT
– NCE: BT695/6 DoW4 period 10SEP-24SEP
– CDG BT693/4 D2 on 09JUN, 21JUL-28JUL, 11AUG, 01SEP, 29SEP-20OCT;
– CDG BT693/4 D3 on 10JUN, 01JUL, 15JUL-12AUG, 26AUG-30SEP, 14OCT-21OCT;
– TXL BT217/8 D2 on 16JUN-15SEP, 13OCT-20OCT;
– TXL BT217/8 D3 on 10JUN, 01JUL-08JUL, 19AUG, 09SEP, 30SEP-21OCT.
Dar idomu. Mano skrydis VNO-SVO-VNO April 17-18 SU puslapy kainuoja ±160€ one-way. BPC round tripa pasiule uz €150
Kazkoks magic =]
Oleg: more and more taip vyksta. Kodėl savo tinklapyje pardavinėti pigiausiai, jeigu ten su niekuo nekonkuruoji? :)
@klaustukas Išmuš tiesiogiai skrendančius, tada BA nebeturės pointo skraidintis vien jungiamųjų. Kam kam bet BA per LHR tikrai netrūksta skrendančiųjų, jiems įdomu turbūt tik BIZ jungimai.
Nejaugi BT pralaimi konkurencinę kova dėl AMS? Gera žinia iš tiesų, daugiau vietos LT manevrams. Beje ką reiškia DoW3, trys tai trečiadienis ko gero. O DoW akronimas?
DoW3 – Day of Week 3
Reiškia nebus skrydžio trečiadieniais
Išsiaiškinau jau :)
Bėda su LOT servisu WAW-LHR, kad jis kartais būna senas senas B734, o kartais Dreamliner. Skridau du kratus ir buvo one-of-the-worst experience, nes ten ir Senator card stuck’ino mane į middle-seat B734.
Šiandien Emirates pristatė A380 su 615 kėdžių (konfirgūracija 58J/557Y, no First).
Stipriai aplenkė Air France, kurie turėjo labiausiai „dense” konfigūraciją su 538 kėdėmis.
Tai tik dar kartą patvirtina, ką esu sakęs – „Emirates” yra tikras long-haul LCC ir su tokiais efektyvumo rodikliais ir 615 lėktuvais jo niekas negalės pavytų pagal „seat costs”.
Pirmas 615 kėdžių maršrutas – DXB-CPH.
@Oleg / Simonas Bartkus – įdomu tik, kiek tai pasiteisins ilguoju laikotarpiu.
Žmogus, tikrinantis visų pirma nuosavą aviakompanijos puslapį, šiais laikais ir šiaip turbūt yra „didelis turtas”, net atmetus galimybę pardavinėti brangiau. Juk jis išvis nemato alternatyvių siūlymų (kurie gali būti pigesni/geresni), jam galima tiesiogiai siūlyti kažkokias papildomas paslaugas, rodyti kitų savo skrydžių reklamas ir pan.
Tokį žmogų prarasti siūlant prastesnes kainas nei yra kitur – labai lengva, o susigrąžinti, kai atsirado visokie „Skyscanner” (įgalinantys, be kita ko, pasižymėti kurių aviakompanijų siūlymai domina, jei aktualu aljansas), labai sunku.
Pats dėl panašių priežasčių beveik netikrinu kainų avialinijų tinklapiuose, ką dažnai darydavau seniau (išskyrus kelias aviakompanijas kur panašių tendencijų nepastebėjau).
Tie, kas naudoja skyscanner, turbūt naudoja ir gismeteo :)
Yra žymiai geresnė alternatyva Kayak, negaliu patikėti, kad čia rašantys naudojasi tuo dinozauru :)
Simonai, o aš džiaugiuosi, gavęs progą skristi VNO-WAW-LHR :-) T3, į kurį skrenda, neseniai renovuotas. Gražu, blizga. Yra kur paeit, bet sveika.
Lėktuvas, gal ir senas, bet su tikrai patogiom kėdėm. O su webcheckin visada sėdžiu vietas exit row :)
Ir jungimas vakare į LHR greitas, greičiau nei iš Stanstedo iki Mayfair.
Justinai, aš naudoju abi sistemas, bet kayak nerodo kainu su mokesciais (rodoma plika kaina). Skyscanner kartais buna geresne kaina.
Pvz: VNO-PRG 07.03 – 07.06 Kayak 134 Eur (Aribaltic Ukranian), skyscanner 112 Eur Air Lituanica (direct). Tad nereikia cia sakyti, kad dinozaurai :)
Kaip Simonas ir minėjo:
2015-04-09: Emirates to set up Airbus A380 operations to Copenhagen
dinozaurai ar ne, bet kiekvienas portalas turi savo plius ir minusu – pvz matrix rodo turkish skrydzius, o google flight – ne. kaykak rodo ne visus skrydzius. orbitz, expedia kartais tuos pacius skrydzius randa pigiau. neskaitant dar tu bajeriu, kad per kazkokios salies expedia bookinti yra pigiau – kaip pvz dabar esantis dealas i azija kad ir is WAW bookinant per expedia honkonge.
Pakartosiu ką sakau dažnai – 2015 m. paprastam žmogui įsigyti bilietus savarankiškai internetu vis dar yra problema.
Beje, o kodėl Emirates stato savo super A380 į Kopenhagą, o ne į Londoną, kur galima būtų lengviau keleivių sužvejot?
Todėl, kad į Londoną gerai parsiduoda „First” ir daugiau kėdžių „Business”, o, panašu, CPH neišeina tokių parduoti, todėl tikimąsi kompensuoti low-cost’iniais Y keleiviais.
Puikus pavyzdys, kaip verslas adaptuoja produką rinkai, jeigu mato potencialą. Kitas vežėjas turbūt būtų uždaręs maršrutą. Na, bet Emirates pinigų krūvą turi, kad adaptuotis.
Spėju, sekančios kryptys, kur Emirates statys savo A380 LCC bus Bangkokas, Puketas, Manila, Vietnamas :)
Aš neatspėjau, Vytautas-NT teisus – Emirates LCC A380 stato į LGW-DXB.
Iš viso 9 reisai (su QF) A380 DXB-LON – 7x daily į LHR ir 2x daily į LGW (vienas iš kurių 615-seater).
Atvejai, kuomet lektuvo bilietai kainuotu pigiau kur nors kitur, nei oficialam aviakompanijos puslapyje turbut galioja tik tradiciniu avialiniju bilietams? Nes ne karto neteko matyti tokiu dalyku lankantis oficialiose Ryanair, Wizzair, Easyjet, Vueling ar pan. puslapiose. Prasvieskite.
iš didesnių LCC tai nesu matęs kitaip.
Wizzair išėjo iš Ukrainos, Ryanair ateina :) Planuoja pradėt nuo Lvovo, kurie atsidarė Europai.
WizzAir neišėjo- uždarė dukterinę įmone, ko pasekoje sumažėjo maršrutų…
Sumaišyta priežastis su pasėkme – uždarė tiek daug maršrutų, kad nebeliko prasmės laikyti įmonę.
http://www.galjuokauji.lt/memai/kaip-zmones-isivaizduoja-lektuvu-inzinieriai.d?id=67520142#
Ryanair рассматривает возможность зайти в Украину, еasyJet – нет
http://cfts.org.ua/news/ryanair_potentsialno_gotov_zayti_v_ukrainu_easyjet__net_26193
Крупнейший бюджетный авиаперевозчик Европы ирландская авиакомпания Ryanair рассматривает возможность выхода на украинский рынок. Об этом заявил министр инфраструктуры Андрей Пивоварский, передает корреспондент портала ЦТС.
„Ryanair потенциально готов зайти в Украину, еasyJet – нет”, – сказал Пивоварский.
Он также сообщил, что аэропорт Львов готов согласится на любые предложения Ryanair по поводу снижения сборов и введения льгот в данном аэропорту.
Андрей Пивоварский также сообщил, что его заместитель Владимир Шульмейстер сейчас находится на переговорах с топ-менеджерами WizzAir, где убеждает не закрывать свое представительство в Украине.
Kažkas minėjo, kad norėtų išbandyti long haul lėktuvus Europos maršrutais, tai keletas variantų, bent jau man žinomų: ARN-VIE 787 operuojamas ET, MAD-FRA-MAD 787 operuojamas LA, bei mano mėgstamiausias, AMS-LGW-AMS 777, operuojamas GA, 40 eur, „5 star airline expierience”.
Neabejoju, kad yra dar ir daugiau galimybių EU ribose išbandyti „egzotiškesnius” vežėjus.
Dėl kainodaros tinkalpiuose ir per agentūra. Šiuo Aeroflot atveju, kiek kita situacija – jų tinklapis taiko 3 dienų/sekmadienio taisyklę, todėl kaina ir didesnė.
Pvz. pasirink 17-19 dienomis ir 17 dienos kaina vietoje €160, pataps €57. Tiesiog per vieną iš GDS nėra 3 dienų/sekmadienio taisyklės, todėl ir galėjo bilietus pasiūlyti gerokai pigiau.
P.S. Nemažą maržą taiko BPC, jau galvojau tokių nebelikę.
@Čiurlionis – dadesiu dar, kad LHR-ARN-LHR BA daznai viena kart per diena leidzia 767
Singapore Airlines skraido MUC-MAN marsrutu.
http://rus.delfi.lv/news/daily/abroad/molniya-probila-dyru-v-samolete-letevshem-iz-rejkyavika-v-ssha.d?id=45801567
Įdomu, o kas čia užvakar buvo į Amsterdamą sugedęs? E-145 ar E-175? Jei didesnis, tai ko jis genda po nesenos profilaktikos? Kreivarankiai tikrino?
E145.
Tarp lėktuvų tikrinimo ir gedimų nelabai įmanoma rasti sąsajų.
Simonai, jei lėktuvas sugedo antrą dieną po patikrinimo- didelė tikimybė, kad buvo blogai tikrintas…
Vytautas-NT, ne, nu neteisus. Jeigu „išlindo” neveikianti sistema/pritaisas, kuris buvo tikrintas – galbūt taip, bet aviacijos safety amžiuje didelė dalis gedimų yra elektroniniai/prevenciniai/etc.
@Simonas – Kokie teisės aktai Lietuvoje nustato esant kokiems gedimams/defektams lėktuvui draudžiama kilti apskritai / draudžiama kilti su keleiviais? Ar tai grynai aviakompanijų vidiniai dokumentai (besiskiriantys skirtingose aviakompanijose) / kapitono sprendimas?
Vytautai-NT, skaitau aš tamstos komentarus jau kelis metus ir vis nesuprantu, ar nenori suprasti apie aviaciją ar tiesiog nieko neprisimeni? Jei jau ši tema pačiam yra įdomi – tai nors kiek pasidomėk, kaip lėktuvai remontuojami, o ir Simonas jau anksčiau daug buvo pasakojęs apie tai… „kreivarankiais” gali auto serviso personalą vadinti, kuriame automobilį remontuojiesi, kai nesugeba pašalinti gedimo – neranda priežasties ;)
@Augustinas: ne specialistas, nenoriu nusikalbėti su nuorodomis. Iš principo yra aviakompanijų vidinės procedūros (kurios tvirtinamos CAA, o kurių reglamentai atitinka ES reikalavimus, EASA reglamentus ir kt.), tada dar eina įgaliotos lėktuvo priežiūros organizacijos vidiniai dokumentai (kuriuos irgi tvirtina CAA, etc.), tada dar lėktuvo gamintojo procedūros – nemažas kompleksas.
Iš principo, galutinis sprendimas visada kapitono, bet pirmiausia visada kapitonas iš maintanence atsakingo asmens turi turėti parašą, jog lėktuvas yra „servicable”.
2015 04 10 11:10 Ryga Air Baltic BT 342 Skrydis atšauktas
Kas čia jiems atsitiko? Nesusirinko žmonių?
Įdomu, o kas laukia keleivių, kurie vietoj Briuselio skrido į Amsterdamą? 250 EUR kompensacija už vėlavimą?
gal kas zino, kaip Tailandui sekasi su situo tvarkytis?
http://asia.nikkei.com/magazine/20150409-The-big-tax-squeeze/Politics-Economy/Thailand-scrambles-to-avert-global-new-flight-ban
Vytautas-NT: žinoma, keleiviams, kurie kreiptųsi. Šiaip kompensacijų prasme, tai nėra jokio skirtumo tarp didelio vėlavimo ir skrydžių atšaukimo. Kas yra nelogiškumas, nes aviakompanijos motyvuojamos skrydžius atidėti ilgam, bile nesitrukdytų kiti skrydžiai.
ZXS: aš nesu matęs mūsų aplinkoje artimoje istorijoje, kad skrydis būtų atšauktas dėl to, kad „nesusirinko keleiviai”. Skrydžių atšaukimas yra reguliarus dalykas – „world class” aviakompanijos pasiekia 99,7% „regularity rate”. Industrijos vidurkus turbūt bus kokie 99,5%. Kas reiškia, kad iš 200 skrydžių yra 1 atšaukiamas. Vilniuje dabar yra arti 100 skrydžių per dieną, tai 1 atšaukimas kas antrą dieną tiesiog „privalomas statistiškai”. Priežastys įvairios – mechaniniai gedimai, crew shortage, rotacijų griūtys dėl weather, slotų ar kt., oro sąlygos, etc.
@Simonas Bartkus – Nėra kompenasacijų skirtumo tarp ilgo (virš 3 val.) atidėjimo ir atšaukimo. Tačiau yra kiti papildomi nuostoliai jei skrydis atidedamas itin ilgai (viešbutis, maistas) dar galimi nuostoliai kuriuos keleivis gali prisiteisti pagal Monrealio konvenciją (jei praras dėl ilgo atidėjimo autonuomą, viešbučius ir pan.), Lietuvos teismai būna dar ir neturtinę žalą priteisia.
Taip kad gal tas 3 val. faktas nuo kurio staiga atsiranda kompensacija ir pernelyg „atsitiktinis”, gal reikėtų panašiai kaip delspinigius skaičiuoti (t.y. procentą nuo keleivio sumokėtos bilieto kainos mokamą už kiekvieną uždelstą valandą). Bet visgi tam tikras kaštų avialinijoms ryšys su atidėjimo trukme yra (nežinau, kiek žmonių tai žino ir kiek prašo visko, ką galėtų gauti).
O dabartinės tvarkos loginis pagrindas manau tame, kad keleiviui visai tas pats, ar, tarkime, jo atidėtas skrydis (tuo pačiu reiso numeriu) atvyks po 4 valandų, ar jis po 4 val. atvyks kitais reiso numeriais (su tarpiniu nusileidimu) – taip kad bendrai skirti atidėjimą nuo atšaukimo (su nukreipimu per tokį patį laiką) nėra prasmės.
Bet, Augustinai, žiūrėk, tokia situacija (visai dažnas atvejis dabartinėje aviacijoje).
Ryte aviakompanija turi sugedusi lėktuvą. AOG, smulkus gedimas, reikia pakeisti kokį daviklį. Užtruks 3,5 val. Pirmas dienos rotation delayed 3,5 val., laukia tą dieną dar trys rotation’ai.
Keleiviai patirtų gerokai mažiau nepatogumų, jeigu visi tos dienos rotation’ai vėluotų po 3 val., jeigu viskas gerai ir oro uostai nelabai busy, tai dėka MCT turnaround’ų, įjungto aukštesnių greičių režimo į paskutinį rotation galimai sumažėtų vėlavimas iki kokių 1,5-2 val.
Bet – tokia sistema skatina aviakompaniją padaryti taip:
sutaisius lėktuvą skristi į antrą rotation, tada į trečią, paskui į ketvirta ON TIME, o tada vežti pirmo rotation keleivius, t.y. jie nuskristų su kokiu 15 val. delay.
Čarterinės aviakompanijos dabar ima elgtis būtent šitaip. LCC irgi esu pastebėjęs, kad padaro taip. Scheduled legacies, kiek kitokį požiūrį dažniausiai turi, punktualumas ten svarbesnis, tai kitokių sprendimų paieško.
Ar logiška? Mano manymu – tai nelogiška.
Dabar toliau – ketinama ruoštis didinti išmokas už vėlavimus/atšaukimus. Manau, jog pasipils tokie atvejai, kad aviakompanijos ims vis daugiau skrydžių atšaukinėti, nes kelių valandų delay ir labiau apsimokės keleiviams gražinti pinigus ir sumokėti kompensacijas, negu stengtis keleivius nuvežti.
Labai įdomu – šiandien CPH-VNO-CPH vykdė Estonian Air CRJ900.
Estonian Air šiuo metu wet-lease’ina net tris turboprop savo skrydžiams vykdyti:
vieną Fokker 50 iš Ampolaflyg,
vieną SAAB340 iš Nextjet,
vieną ATR72 iš DOT LT.
@Simonas Bartkus – Taip, dėl šito sutinku. Tačiau čia problema ne kad atidėjimai 3 val. sulyginti su atšaukimais, bet kad pasirinktas „laiptų modelis”.
1.Yra laiko laiptai (0-3 val. beveik nieko, nuo 3 val. – iš karto tiek, kad paskui jau auga lėčiau).
2.Ir yra atstumo laiptai (dydis priklauso tik nuo atstumo ir ES ribų, yra „trys pakopos”). Visgi reglamentas priimtas „pigių skrydžių Europoje aušroje” kai dar buvo įpratimas, kad „panašaus atstumo skrydžiai kainuoja panašiai”.
Todėl manau, kad „delspinigių modelis” būtų logiškesnis – nes aviakompanijai kainuotų kiekviena papildoma uždelsimo valanda (nesvarbu trečia ar penkiolikta) ir nebūtų atveju, kad už pirkęs bilietą už keliolika eurų galėtum pretenduoti į šimtus eurų kompensacijos už 3 val. atidėjimą (yra keliautojų, kuriems tai gali atrodyti kaip laimingas loterijos bilietas) ir lygiai į tiek pat galėtum pretenduoti pirkęs bilietus už tūkstantį eurų. Be to, bilietų ir kitos kainos, pragyvenimo lygis skirtingi įvairiose ES rinkose, o kompensacijos visur vienodos.
Šiaip turbūt „laiptų modelis” pasirinktas, kad būtų paprasčiau susivokti keleiviams, bet šiais viską apskaičiuojančių mobiliųjų programėlių laikais manau tai nebėra pakankamas pagrindas.
Tačiau dėl to, kad „kelių valandų delay ir labiau apsimokės keleiviams gražinti pinigus ir sumokėti kompensacijas, negu stengtis keleivius nuvežti” – netiesa. Pagal dabartinį variantą aviakompanija įsipareigojusi ir nuvežti (jei keleivis to reikalauja) ir sumokėti kompensaciją. Čia nebent vežti nereikėtų, jeigu keleivis pats pasirinktų grąžintis pinigus – aišku, jei bus atidėta 15 val. vietoje 3 val. – taip, to „atsiėmimo” tikimybė kažkiek padidėja.
Tačiau dar manau, kad, kadangi reglamentas nustato aviakompanijos įsipareigojimą „nuvežti kaip galima greičiau”, ETT (kai iškils toks ginčas) aiškiai išaiškins, kad toks elgesys (atidėjimas 15 val. kai yra daugybė greitesnių alternatyvų) pažeidžia reglamentą. T.y. keleivis tokiais atvejais, kai atidedama 15 val., galės daryti taip: nusipirkti greičiausią skrydį į galutinį tašką kitomis avialinijomis (jei tą skrydį atsisako nupirkti pati vėluojanti aviakompanija) bei pareikalauti iš vėluojančios grąžinti pinigus.
VNO greičiausiai augantis oro uostas Rytų Europoje – http://www.routesonline.com/news/29/breaking-news/248268/data-what-are-the-fastest-growing-airports-in-eastern-europe/?utm_source=content_and_community&utm_medium=social_media&utm_campaign=the-hub
Simonai, gal yra VNO skaičiai?
O tai toks klausimas – jei Estonian Air pati wetleasina turbopropus, tai kokiu tikslu nenaudoja savo parko, o jį savo ruožtu kitiems nuomoja (SAS, AL)? Per dideli lėktuvai? Per mažas apkrovimas?
Tesiant del SAS ir skrydziu su jettime ir pan, ar kur yra ju planai geguziui kokiu aparatu skraidys?
Gerbiamas Bartkus,
Cia kelis kartus klausiau koks gi pas jus yra headcountas per available seat. Inirtinga tyla. Man labqi patinka, kaip cia postringaujate kas ka blogai daro, kaip reikia geriau daryti. O savo ukyje yra visiskas pravalas. Ir lektura cia panasi tokia, kad 98,9% skraido su flightradaro ir Google priemonem. Paskutinis real skrydis buvo su tevais i Turkija, charteriniu reisu. Visas sis disputas panasus i prasigerusio destytojo postringavimus luzeriams studentams.
Gerb Teisuoli, gero skrydžio Jums i Peru.
Kaip savaitgalis, taip šitas lunatikas po nakties apsikabinus butelį lieja tulžį viešumoj…
Pauliau ne kaip tik pilnatis taip ir išlenda. Menesinis jis toks :)
RTR Planeta uzdare, dabar zmogus turi daug laisvo laiko … :)
Kreideles baigesi Teisuoliui, tai cia raso.
Nesinervuokite, is tikruju as dziaugiuosi, kad tiek daug cia besidominciu aviacijos verslu.
Paskutinis real skrydis buvo su tevais i Turkija, charteriniu reisu:))
Nebepykstam ant vaiku:)
Gal IP Simonui rodo, tai galima bus p. Teisuolį, kurio geriausias skrydis buvo Turkiją, identifikuoti. Tada padiskutuosime…
Psichiniams ligoniams reikia sypsotis, ir tiek:)
Beje, Ryanair nueme Business fare is Dublino i Vilniu ir Kauna. Cia vasarai, ar marsrutams? O norejau pirkti…
Kažkoks keistas šiandien naktį reisas Maskva-Vilnius-Hurgada.
Kaunas
2015 kovas
44966 keleivių
augimas 34,58 proc.
Idomu ar yra statistika kiek Lietuvoj perka business fare?
Gerbiami ekspertai, patarkit kaip sukabinti bilietus aplink pasaulį maršrutu Europa-JAV-Kinija-Europa? Nes spėju pirkti segmentus atskirai yra brangu…
Oho, kokį žygį sumanė Vytautas-NT. Tiesiog Mileniumo kelionė.
Vytautas-NT: Expedia leidzia berods 6 skrydzius, alliansu puslapiai taip pat turi round the world.
Reikia tik turėti omeny, jog vien tai, kad yra tinklapyje suprogramuota galimybė taip kombinuoti ne visuomet reiškia, kad tai bus pigiau, nei perkant tiesiog vienos krypties bilietus atskirai. Gali būti, kad pvz. Vilnius-Niujorkas-Vilnius ir Niujorkas-Pekinas-Niujorkas bus net pigiau pirkt nei Vilnius-Niujorkas-Pekinas-Vilnius. Bet čia priklauso nuo aviakompanijų, datos.
Bus Wizzair Budapest – Vilnius ?
Hungary’s Wizz Air won’t close Ukrainian subsidiary, will wait for lower risks
http://en.interfax.com.ua/news/economic/259953.html
Also, Shulmeister said that Hungary’s Wizz Air will service flights from Hungary to Vilnius and Sofia. The possibility of launching flights from those cities to Ukraine is also being negotiated.
Valio. WizzAir stikes back. Aišku ukrainietiškas Wizz turėjo geresnę bagažo politiką…
Būtų super, jeigu būtų tiesa. Užsipildytų spraga Centrinėje Europoje. Būtų dar viena įdomi kryptis.
Patikimasis galėtų pakomentuoti ar patvirtinti Budapest-Vilnius atidarymo tikimybę. Paprastai jis Wizzair naujienas anksčiausiai žinodavo :)
Nelabai įsivaizduoju, kad skaidys VNO-BUD. Verslo ryšiai tarp šalių labai menki, turistų srautas taip pat ribotas. Iš BUD taip pat nėra jokių itin įdomių krypčių. Kita vertus, atsiveria puiki galimybiai pigiai nulėkti iki Vengrijos.
@Kardiobatonas Ką reiškia „Iš BUD taip pat nėra jokių itin įdomių krypčių” ? Iš BUD yra viskas, ką gali pasiūlyti Wizzair tinklas, pvz. Lisbon ar Dubai.
Lietuvos skrydžių geografijoje planuojami nauji maršrutai
http://balsas.tv3.lt/naujiena/830899/lietuvos-skrydziu-geografijoje-planuojami-nauji-marsrutai
Nuskristi į Lisbon ir Dubai yra gausybė kitų galimybių iš VNO.
Na taip galima pasakyti apie bet kurį miestą :) Bet kol buvo Wizzair Vilnius-Kiev, pats mačiau ne vieną kartą, kaip buvo tranzitu per Kijevą skrendama į Dubajų. Aišku dėl kainos. O aš per tą patį Kijevą skridau į Budapeštą. Ir ne aš vienas. Taip kad tokių panašių pseudotranzitinių keleivių atsirastų ir Budapešto reise.
O gal su Wizz per BUD yra pigiau…
http://rus.delfi.lv/news/daily/abroad/v-shotlandii-pilotam-udalos-posadit-padayuschij-samolet-posle-udara-molnii.d?id=45806137
Filosofinis klausimas: kodėl islandai nevysto tranzito iš Europos į JAV? Juk tai vienintelis taškas, kur galima jungimus daryt su narrow-body lėktuvais.
O čia dar apie Norvegian vargus:
http://www.flightglobal.com/news/articles/routes-european-industry-rallies-behind-norwegian-in-us-411094/
@Vytautas-NT – Tai kad vysto. Tokio skrydžių tinklo, kuris yra iš Reikjaviko, patiems 300 000 islandų tikrai nereikia. Kaip suprantu, 14 Amerikos ir ~25 Europos miestai šiuo metu. Ne kartą esu matęs ir jų reklamas tranzitui.
Tik jie orientuojasi į tokį segmentą, kuriam galbūt per sunku skristi iš karto per Atlantą, tokiems siūloma galimybė pakeliui stabtelėti Islandijoje faktiškai vietoje vieno kokių 8-11 val. skrydžio darant kokius 4-7 val. skrydžius ( http://www.icelandair.us/flights/stopover/ ).
Bet ir šiaip jie siūlo jungimo galimybių skrydžiams, kurių nėra tiesioginių tarp „antrojo ešelono” Europos ir Amerikos miestų.
Simonai, gal būtų galima sužinoti kiek VNO kovo mėn. keleivių buvo? Nes kaškaip nepastebėjau kad aukščiau būtų skelbta.
BUD butu puikus savaitgalio destination – panasiai kaip dabar yra MAD (ypac su tokiom kainom). Beda tikriaus ta, kad abieju galimybes isgyventi – menkos
@klaustukas. Visiškai pritariu, dėkui už palaikymą.
O kodel MAD menkos galimybes? Bilietus tai gerai perka, uzpildymas bent kolkas geras, gal isivaziuos?
@Algis – bilietus perka, bet kainos artimiausiom savaitem, sakyciau, gana juokingos – 60EUR RT ir pan.
OT klausimas del VNO – cia new normal ar kaip:
https://scontent-ams.xx.fbcdn.net/hphotos-xfp1/v/t1.0-9/11012986_10152704074656507_2670928261131102411_n.jpg?oh=a6d7bc9b24d94ce127a8a5b6512a984e&oe=55AF1D57
seniau budavo kazkokia eile 5-6 ryto, bet dabar jau ir dienom ne pirma karta taip yra. didysis tautu kraustymasis? kazkokie special deeper tikrinimai?
Klausimas- žudikas. Jei skrisiu su AirLitunica į Amsterdamą, ar spėsiu į 9:33 traukinį?
Klaustuk, o gali datas nurodyti, kada bilietai po 60 EUR? Kiek ziuriu, pigiau 128 EUR nieko nematau artimiausiom savaitem.
@Vytautas-NT. Spėsi, į kitos dienos traukinį tai tikrai.
@Algis – pirkau pries gera savaite kelis savaitgalinius RT ir MAD geguzei-birzeliui ir abieju kainos buvo nuo 60 iki 80Eur/zmogui. Gal dabar situacija jau pasikeite
UIA paskelbė, kad praeitą žiemos sezoną jų lėktuvų vidutinis užpildymas buvo 75 proc. Tai mažai ar labai mažai?
Mažai, bet ne tragedija
Jeigu čia skaičius tik už žiemą, tai čia geras skaičius už Nordic Winter. Regioninės aviakompanijos regione palaiko 60-65% žiemą. Bet – load Factor yra tik labai maža dalis istorijos, yield yra viskas.
Didžiausiai žemų sąnaudų Centrinėje ir Rytų Europoje bendrovei „Wizz Air“ minint 4 metų veiklos sukaktį Lietuvoje, maloniai kviečiame Jus į spaudos konferenciją, kuri vyks balandžio 15 d., trečiadienį, 10.00 val. „Novotel“ viešbučio „Baltija“ salėje (Gedimino pr. 16, Vilnius).
Konferencijos „Wizz Air“ vykdantysis viceprezidentas John‘as Stephenson‘as pristatys artimiausius aviakompanijos plėtros planus Lietuvoje.
Na va ir Budapeštą ryt paskelbs :)
Beje, Turkmenistan Airlines load factor maršrute į Rygą buvo 8%.
O VNO kovo skaičių dar nedavė ir naudotojams.
Visai neblogai :D Turkmenai paleis reisą į RIX per MSQ. Beje, MSQ sulauks ir Air China pakeliui į BUD.
Šiaip Ukraine International labai varijuoja kainodara. Tarkime nusipirkau Vilnius-Kijevas-Lvovas-Kijevas-Vilnius po dviejų sav. už 79 eurus į abi puses (kai pigiausias alternatyvus siūlymas be Ukraine International – 281 eurų).
Kita vertus, per Kijevą į kitus Ukrainos miestus (Odesą, Dnipropetrovską) net ir perkant mėnesius į priekį 170-210 eurų, kas, atsižvelgiant į skrydžių nuotolius, turbūt neblogos sumos aviakompanijai.
Arba tiki, kad Lvovo srautą galima stimuliuoti (na, mane „sustimuliavo”), o kitų miestų sunkiai, arba pas juos „silpna” kainodaros sistema, kuri pigina Lvovą nes galbūt į Lvovą yra pigesnių alternatyvų iš Europos Sąjungos (nepaisant to, kad iš Vilniaus ir nėra alternatyvų), arba Kijevas-Lvovas reiso prasti užpildymai.
Bet su tokiom kainų variacijom sunku nuspėti, kokios realiai vidutinės pajamos į kėdę / kilometrą.
Arba testuoja LWO-VNO srauto potenciala
As LWO kainodara taip pat pastebejau seniai.
Kolegos, nesvaikite eilinį kartą – Wizz’ui VNO-BUD maršrutas būtų savižudybė ir tikrai jo neatidarinės.
Turkmenistan 8% vidutinis load’as – čempioniškai!
O dėl UIA tai gal ir nereikia labai stebėtis nes kainos paskutinį pusmetį kai buvo garsiai kvestionuojama kompanijos galimybė išlikti buvo juokingai žemos. Praktiškai visomis įmanomomis kryptimis būdavo ženkliai pigiau nei su bet kuo kitu skristi.
Pats į Dubajų iš Vilniaus už mažiau nei €200 RT skridau su UIA.
Na tai bus Vilnius-Kijevas su Wizz. Galės dabar į Kutaisi per Vilnių skraidyt…
Na ir ką gi gali Wizzair paskelbti minint 4 metų veiklos Lietuvoje sukaktį ? Proga iškilminga ir neeilinė. Jei ne Budapeštas ir ne Palanga, tai kas vertas tokios sukakties vardo ?
Skaičiai nepateikiami, bet „Lietuvos oro uostai skaičiuoja, kad, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, per Vilniaus oro uostą šių metų kovą keliavo 16,4% daugiau žmonių. Visų trijų – Vilniaus, Kauno ir Palangos – augimas siekia 13%.”
Plačiau: http://vz.lt/article/2015/4/14/sparciausiai-rytu-europoje-augo-vilniaus-oro-uostas#ixzz3XHlAUbEQ
Kas link Wizz tai kažkada buvo svaigimas apie DWC, tad galima primest ką realiai jie gali naujo pasiūlyti. Arba didint dažnius, bet visi trys lėktuvai pilnai utilizuojami.
Wizzair: keturi metai – keturi lėktuvai !
Na, gal kokią vieną kitą poilsinę kryptį numes? :)
Ryanair nuo rudens palieka Tamperę (galimai vykdys tik vasaromis kelis skrydžius), taigi Kauno svajonių maršrutas Kaunas-Tamperė iškeliauja dar tolimesnę užmarštį.
Kažkaip pagalvojau, kad visi turi savo amžiną svajonę.
Palanga turi Palanga-Hamburgas.
Kaunas turi Kaunas-Tamperė.
O ką Vilnius turi? :)
Vilnius turi Cikaga …
Skrydzius i Emyratus. Juk sovietmieciu visi ten vis skrysdavo padirbti.
Nai tas BUD, apie ji vis pakalba nuo pat W6 atejimo. Dar gi LED yra =] Taip pat daznai svajojama
LED viena aviakompanija jau yra apsiskelbusi ir tvarkaraštį patvirtinusi ir kita. Tik kažkaip pardavimų neatidaro :))
Tuo tarpu rusai varo į minusą:
http://www.gazeta.ru/business/2015/04/14/6638609.shtml
Dėl LED yra tik du variantai – LT arba SU. Klausimas kiek potencialo yra į Piterį, Ak Bars su Polet bandė, na bet jų dukart per savaitę tvarkaraštis nelabai konkurencingas buvo.
Kaip matosi ERJ-145 išvyko, o LY-LTF dar neatvyko…
Vilniaus svajonių maršrutas yra Palanga :)
Laukit press. Kalbant apie load factorius ir kita, tai as iki siol nesuprantu Madrido, praeitas skrydis 178, uzpraeitas 168, ankstesni 182 ir pan. kai tuo tarpu kiek man zinoma Oslo Ryggei siuo metu FR turi po 98-130 keleiviu.
P.S. Madrido finansiniai rezultatai yra truputi geresni nei kai kurie paisote, na bet centas i centa tiksliu tokiu duomenu ir neturiu, ir neskelbciau turedamas.
P.P.S. Turiu klausima apie BT, gal kas turi ziniu ir gali tiksliai atsakyti, nes patys BT neatsako, o zinant juos, tai ju tvarka bus kitokia tik del to kad buti kitokiems ir atsakyti teoriskai sunku. Ar BT savo LF skelbia (na net nezinau koki zodi panaudoti vietoj zodzio skelbia), jame itraukia ir non-revenue passengers? Aisku suprantu kad ne ta vieta kurioje reikia klausti tokiu dalyku, na bet gal kas zino, nes atsakymas yra gana naudingas. Sorr del rasybos.
O gal Wizz skelbs legendinį maršrutą Palanga – Londonas?
Idomu, kodel nesimato: „O gal Dubajus?”
Simonai, yra gal sąrašas krypčių ant kurių KLM duoda interline? Ant vienų yra ant kitų neranda.
Keistumas koks – šiandien Lufthansa į Vilnių su A321 turi tik 41 keleivį. Dėl weight balance visus sodino nuo 15 eilės, iki 14 eilės nustumdami Business curtain.
Šarūnai, visos kryptys available, gali tik tarifų ne prieinamumas lemti konkrečių dienų availability.
Sveiki. Turiu praktini klausima del oro dispeceriu streiku. Prancuzai paskelbe, kad balandzio 29-geguzes 2 d. bus streikas ir bus atsaukiami skrydziai. Skrydziai tranzitu virs Prancuzijos erdves atsaukimai ar redirectinami? Konkreciai domina Vilnius-Madridas skrydzio perspektyvos geguzes 1d. :) kazin ka tokiu atveju darytu Ryanair – redirectintu per vidurzemio jura virs Italijos ir Ispanijos salu apeinant Prancuzija bet gautusi nemazas lankas, ar tiesiog nuimtu skrydi?
Del LH esu beveik tikras kad DCS lufthansos atveju viska daro pati, nes bent pagal LHGOMa, niekas neturi teises priskirti vietu, apart pacios sistemos, tad tikriausiai kaip altea duoda tai ir dirba zmones.
Patikimasis, tai pilnai tikiu – mano 6F pavirto į 18F – bet vistiek ta pati trečia uz užuolaidos :)
Simonai, kokios tos dvi kompanijos pasirengusios skristi LED-VNO ? Ir nuo kada tvarkaraštyje numatyti skrydžiai ?
@Simonas – nežinau kiek tai turi įtakos keleivių susodinimui salone, bet nereiktų pamiršti, kad LH ima daug cargo – tai taip pat gali turėti įtakos centruotei. Ypač, kai tik 41 pax, tuomet bagžo tik 1 ULD ir visas belly laisvas – atiduodamas cargo reikmėms..
Kompanija viena – skrydžiai gegužę.
o kodėl LT704 šiandien atšauktas?
Simonai, jeigu atmintis neapgauna prieš kokius metus minėjai, kad Rossiya, berods, gavo paskirimą LED-VNO-LED vykdymui. Tai, jeigu nėra bilietų pardavimų tokie ten ir skrydžiai kelis kart paskraidys ir viskas.
Simonai, dėl LED – negi bandysit patys? :)
RUSLINE. 2 4 6, ar 2 6 „grafiku” lyg ir
Rusline – http://www.rusline.aero/news/rusline/In-Vilnius-from-St.-Petersburg./
Sorry už double post – naujiena Kovo 26 dienos, Rusline pasiskelbė savo tinklapy, savo socialiniuose tinkluose. Pas mus niekas nieko nežino. Kaip ir viskas aišku su šituo reisu. Kaip jie nepasimoko, trečias užėjimas į šį maršrutą. Kažin ši a.k. bent GDS bilietais prekiauja?
Į Palangą Rusline skraido sėkmingai. Gal pavyks ir Vilnius ? Tik ar nebus irgi sezoninis reisas ?
W6 – > A321 – > VNO
Taip, ir aš manau, kad bus A321 VNO iš W6. Tik klausimas, naujas lėktuvas ar vietoj buvusio :)
Penktam lėktuvui Vilniuje nėra vietos…
A321 butu kazkas tokio nematyto ir neregeto. reiks su seimom eiti ziureti kai atskris.
@klaustukas – :D :D :D
geras
Matyt dės į Londoną ir kals Ryanair toliau…
Aptarinėjat neįvykusias naujienas :) Wizz skelbia apie ketvirta lektuva, kuris dirbs kaip atsarginis ir vykdys skrydžius po kitas bazes. Ir trys naujos kryptys is vno po 2x weekly
Ketvirtas lėktuvas ir trys naujos kryptys.
Šįkart Kijevas on behalf of Wizz Hungary?
Kijevas, Glazgas ir Memingenas. Nieko įdomaus, žodžiu.
Įdomus sprendimas su Glazgu. Dar su Belfastu nieko neaišku, negirdėti, kad gerai pardavinetų bilietus, o čia dar ir Glazgas.
Memingen atims kažkiek tai iš Air Lituanica Miuncheno keleivių. Glasgow gerai- turim Škotiją .
Simonai, gal turi duomenis koks srautas tarp VNO ir GLA/EDI ?
Kaip įprasta, Wizz nuobodžiai :) čia tau ne FR su Madridu ir pan.
Paskaičius Wizz finansinius prospektus ir pan., panašu į tai, jog „Wizz Air” tikslas yra aplenkti „Ryanair” pagal kelevių skaičių Lietuvoje, nes jie labai akcentuoja lyderystės poreikį pagal rinkas.
Dabar manau laiko klausimas, kada „Ryanair” perkels EDI į VNO (o gal ir pakeis į GLA).
Įdomiausia čia: „Wizz Air“ viceprezidentas Johnas Stephensonas žada per artimiausius 12 mėnesių keleiviams pasiūlyti paslaugų Palangos oro uoste. Apie tai, kas tai bus tiksliai, oro bendrovės atstovas kol kas nekalba, tačiau pripažįsta, jog jiems Palanga – įdomi rinka.
Žada? Nesusidarė man įspūdis apie kažkokius pažadus. O kad jie kalba su Palanga, tai seniai kalba ir visiems tas žinoma.
O aš manau, kad Wizzair pirmą kartą konkrečiai patvirtino Palangą.
Įdomiausia, kad VNO generalinis nežino apie Rusline planus skraidyt LED-VNO…
„Wizz Air” apie Palangą visada tokį atsakymą sako.
Turėkite omenyje dar tokį dalyką – per spaudos konferencijas kalba speaker’iai. Didelėse kompanijose kaip „Wizz Air”, jie nelabai ir žino tokių detalių, kur kokie maršrutai yra planuojami.
Wizz Air“ viceprezidentas Johnas Stephensonas nėra tik speaker’is.
Yra – jis senior executive – tikrai network planning’o detalės nėra jo galvoje.
Daugiau detalių apie spaudos konferenciją:
1. Gruzijoje bazės nebus
2. Galbūt Wizz-Tours pradės veikti Lietuvos rinkoje po 2016
3. A320NEO nepirks, nes yra kol kas per brangūs
4. Į Lvovą neskraidys, nes neturi bazių Italijoj (Ryanair turi).
5. Galbūt atnaujins skrydžius į Stokholmą.
6. Jei skraidys į Airiją, tai bus Corck’as
7. Tolimoj perspektyvoj svarsto ir Lisabona…
8. Galvoja apie skrydžius į Islandiją.
9. Gali būt Bazelis atety
10. Daugiausia plėtros planuoja Balkanuose
11. Talino greičiausiai nebus. Ryga visada bus mažesnė už Vilnių.
12. Suomijos krypčių neplanuoja- per keblu
13 Vidinių skrydžių Lenkijoj nebus- jų lėktuvai tam per dideli
14. Tolimųjų skrydžių nebus- didesnių lėktuvų, nei A321 nepirks.
15. Jei turėtų bazę Dubajuj- skraidytų į Indiją.
16. Nuo IPO Wizz akcijos pabrango 20 proc.
Įdomu, kad Wizzair paskelbė apie skrydžius iš Varšuvos į Ženevą ir Bazelį. Taigi visi šansai, kad vieną dieną sulauksime skrydžių į Šveicariją ir iš Vilniaus.
Vytautas NT darbo metu po spaudos konferencijas vaikstineja? :)
Tegul, jau ne pirmą kartą čia mum neblogas recenzijas iš spaudos konferencijų pateikia :-). Dėkui, Vytautai.
Aišku, kad gerai. Vytautas spaudos konferencijose išgirsta žymiai daugiau nei žurnalistai, taip sakant „skaito tarp eilučių” :) Lisabona ir Bazelis būtų puiku !
Panašu, kad vienintelis didinamas maršrutas yra LTN – nuo 13 iki 16x weekly. Penktadieniais ir sekmadieniais bus 3x daily.
Ir su nauju lėktuvu vienas maršrutas gauna „mažėjimą” – Dortmundas nuo 4x iki 3x.
Destination’ai tai liudni. Geriau buciau A321 nuejes paziureti :)
LTN 3xdaily skamba įspūdingai.Sėkmės Šilupui su LHR…
Ketvirtas lėktuvas, kaip ir prieš tai buvęs trečias, su rezervu, potencija auginti kryptis ir užimtumą. Tai svarbiausia.
Na aš dar turėjau progos kai kurių dalykų paklaus individualiai po spaudos konferencijos.
Panašu, kad po 2016 Ryanair dar muš su A321. Bent jau gyrėsi, kad Vilniuj Wizz didesnė už Ryanair dvigubai…
Vytautai, o tai Budapeštas spaudos konferencijoje nebuvo paminėtas iš vis ? Gerai, kad Wizzair Vilniuje auga, keturi lėktuvai jau solidu, nors pvz. iki Bukarešto 9 lėktuvų bazės dar toli :)
Jurgi, tikrai neverta lyginti BUH ir VNO, nes nei dydžiu, nei gyventojų skaičiumi nepalyginama
biski apie kita – A380 3-5-3 seats’u salono ispudziai. #cattleclass
http://www.runwaygirlnetwork.com/2015/04/15/choice-becomes-new-paxex-curse-word-on-11-abreast-a380/
Reikes LT kazka su MUC daryti.Geriausias variantas butu mazinti lektuva.
Bergenas – Niujorkas:) Va cia tai tiesioginis marsrutas… Populiacija kaip Kauno.
nu LT tikrai turetu issigasti del MEM – kazkas netoli to, kaip LH P2P FRA traffice turetu bijoti HHN
:) tikrai prajuokinai
Norvegai labiausiai keliaujanti tauta pasaulyje,kaip manai kodel?Tavo palyginimas ,kaip Zigulys vs Ferrrari
@Marius: skaityk dar karta, ir nejuokink kitu;) Jeigu cia skaitai, turi zinoti, kad pinigai daromi is P2P, ir tik pridedama is connecting traffic.
Wizz Air labai aktyviai rotuoja fiziškai lėktuvus, todėl, įtariu, jog A321 nebus oficialių „paskyrimų”, tiesiog lėktuvai judės pagal paklausą ir tvarkaraščius.
Iš kitos pusės, kadangi Wizz Air nauja „assign seating” procedūra yra tokia, kad savo vietą sužinosi jau pirkdamas bilietą, tai realiai jie turės suplanuoti jau pardavimuose, kokie reisai bus su A320, o kokie su A321.
Ne, apie Budapešta klausiau asmeniškai- tikrai nebus. Vadinasi AirLituanica turi šansų…
Kopenhagos irgi nebus- per brangus oro uostas. Kaip ir Dublino nebus dėl tos pačios priežasties.
Zuoko paskutinė kalba:
Gindamas „Air Lituanica“ projektą A.Zuokas pasakė pagrindinį, jo nuomone kaltininką, užsimojusį sužlugdyti nacionalinę oro linijų kompaniją. Tai – prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Kaip baigiantis kadenciją meras dabar galiu pasakyti atvirai. Vieno renginio metu D.Grybauskaitė tiesiai pasakė, jog Lietuvos oro linijas turi valdyti užsienio kompanijos. Todėl atsakomybė už lietuviškos aviacijos žlugimą, jei taip nutiktų, tektų prezidentei ir jos patarėjams“, – rėžė A.Zuokas.
@klaustukas – aišku iš manęs yieldas mažas, bet po Memingeno atidarymo aš su LT į MUC nebeskrisiu, nebent pirmyn už 29 eur.
ten Zuokas dar pabaigai apie LT pajamas skaidre pagamino.
http://www.slideshare.net/MerasZuokas/vilnius-20112020
Numeris 30. Savaitiniai pardavimai virsijo 500 000 EUR
http://www.slideshare.net/MerasZuokas/vilnius-45989751?related=1 Čia dar kažkas naujo apie LT. Sudaryta sutartis su Qatar Airways, deramasi su Etihad. Simonai, per kur jungimai su Qatar, CDG?
Planuojamas 4 orlaivis?
«Atlasjet Украина» будет базироваться во Львове и летать по 30 направлениям
http://inforesist.org/atlasjet-ukraina-budet-bazirovatsya-vo-lvove-i-letat-po-30-napravleniyam/
Компания «Atlasjet Украина» откликнулась на приглашение Мининфраструктуры: базовым аэропортом перевозчика станет аэропорт «Львов» им. Данила Галицкого. Уже к началу лета украинская «дочка» турецкой компании Atlasjet начнет выполнять международные и внутренние рейсы из Львова и других городов Украины.
Atlasjet Украина начнет полеты на 4 самолетах «Аэробус 320″, постепенно увеличивая флот до 15 новых лайнеров.
Iš pristatymo dar įdomu:
-Oficialus Air Lituanica pasiūlymas strateginiam investuotojui pateiktas 2015 m. kovo 8 d.
o sekančiame puslapyje jau
– Merger evaluation for EE and LT
Negi tas galimas AL strateginis investuotojas Estonian Air ?
Jurgi, abejoju ar estai patys turi pakankamai laisvo kapitalo sau. Čia gal tokia sistema, kad investuotojui siūlo iškart dvi Baltijos rinkas. Visų pirma konsoliduot veiklą, kad sumažint kaštus ir tada parsiduot. Galbūt čia viena iš investoriaus sąlygų…
Galimo AL investuotojo ieskokite labiau pietose, lietuviu kilmes, taciau nepilnai lietuviskos tautybes, nepirma karta jis lietuvos aviacija domisi.
P.S. Vilniuj bus RYANAIR baze.
P.P.S. As labai rimtai, tikslesnes datas suzinosite veliau.
P.P.P.P.S. Kaip seniau minejau, taip ir liko ateities planuose W6 VNO penki orlaiviai, kurie bus rotuojami beveik del dirbimo is VNO, taciau skraidys jusu vadinamus W tipo skrydzius. NYO bus 100%, apart paminetos sveicarijos, tikriausiai lauks Treviso ir vasarines atostogines kryptys. Budapestas bus ateityje, nebus PRG ir nebus BRS tikrai.
Litvakas is PAR
Investuotojas investuotoju, bet draugiškas Talino skrydžių vasarinis pasidalinimas tarp AL ir EE kelia įdomių, kartu pozityvių minčių, dar ES-AEB „sugrįžimas”. Neramina tik LY-LTF toks ilgalaikis pradingimas, negi tai dėl to, kad išlinda bėdos dėl to, kad tai apskritai antrasis pagamintas E-175, taigi prototipas.
Na tai 2016 m. Vilniuje atsiras penktas lėktuvas , atostoginiai skrydžiai, Dubai ir tuo pačiu pradės veikti WizzTours. Lauksim Ryanair žinių :)
Tikrai ne 2016 m. – nes ir ketvirtas lektuvas dar turi laisvas 16 rotaciju. Jeigu dėtu penkta – atsirastų 37 :) tokios pletros nera jokioje bazėje taip staigiai Wizz vykdę (išskyrus BUD per Malev bankrotą)
Na aš čia truputį nerealiai, bet išlaikant tradiciją – kasmet po naują lėktuvą. Tai tada ir būtų – penki metai, penki lėktuvai :) Bet, kaip minėjau, dabar didesnė intriga Ryanair žingsniai.
O tai reik suprast Ryanair darys dvi bazes Lietuvoj? Ar Kaunas bus tiesiog uždaromas?
Beje, Rygoj bazės nėr kaip nėr…
Na, Patikimasis kaip visad patikimai atneša įdomybių :) Daugiau negu visi kiti kartu sudėjus :)
Beje, buvo klausimas ponui Stephenson’ui ir apie Kauną. Tai jis pasakė, kad nemato prasmės daryt bazes kas 100 kilometrų…
Nu va, Wizzair ką tik paskelbė, kad pradeda skrydžius iš Gdansko į Reykjaviką ! Gal ir Vilniui ateis eilė :)
Idomu, kas is LT i Rejkjavija skraidys.
Emigrantai, giminės, draugai ir šiaip turistai:
Pasak Islandijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Jurgitos Motiejūnaitės, šiuo metu šalyje gyvena apie 1600 lietuvių. Skaičiumi juos lenkia tik lenkai, kurių bendruomenė yra keliskart didesnė ir sudaro apie 10 tūkst. žmonių. Taigi susiklostė bene unikali situacija, kad šioje šalyje lietuviai yra antra pagal dydį užsieniečių benduomenė.
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/kas-desimtas-islandijos-uzsienietis-lietuvis-56-493112
Apie Islandiją: stovim kartą su kolegomis Reikjavike viešbutyje prie baro, žmonių gausybė. Vienas kolega garsiai pasipiktina, kad sumautas aptarnavimas, reikia ilgai laukti.
-Vyrai, tuoj jums pagelbėsiu, – gražiai lietuviškai sako žavi mergina. Pasižiūrim užrašą ant prisegto jos ženkliuko – „Irena”.
Sooo? Londone ir Dubline kas antram pub’e tokių Irenų yra, kas iš to?
Nieko, tiesiog linksma situacija, nes Reikjavikas – ne Dublinas.
Kiek pamenu Vilnius-Reikjavikas irgi kažkada bus, bet ne greitai.
Beje Lutonas jau yra neoficiali Wizz bazė. Ten lėktuvai nakvoja. Bet ne ištisus metus ir ne pastovus skaičius.
Klausimas, kuris berods jau buvo:
Kaip atrasti per gerai žinomas pirkimo sistemas bilietus jungimui per amsterdamą, kad vietoj BT mestų LT? nenoriu propelerio ir mąstymo apie bagažą. Ar čia vis dar mission impossible?
Aš ieškojau su Kayak, pirkau per lietuvišką agentūrą. Šiuo atveju BT bagažas kaip suprantu būtų įskaičiuotas, nes bilietas ant KL.
Jurgi, buvau neatkreipęs dėmesio į tavo pastabą – „Wizz Tours” Lietuvoje veikia jau seniai. Tik „Wizz Tours” neturi nieko bendro (tik brand’ą) su „Wizz Air” – „Wizz Tours” paslaugą vykdo Švedijos operatorius „Travellink”.
Kažkada anksčiau žiūrėjau, tai buvo tik lenkų ir vengrų kalba ir negalima buvo užsakyt iš Vilniaus. Matosi, kad dabar viskas perduota centralizuotai Travellink. Tai puiku, galima naudotis !
pliumbum ir Mindaugaui – nesvarbu kieno bilietas, BT ar KLM, pas visi bilietai jei su partneriais, bagazas iskaiciuotas.
Bet lieka problema, kad LT KLM bilietų įsigyt praktiškai neįmanoma, arba bent jau aš nežinau kaip.
Kaip tai negalima? O taip visi skraido? Bet kuri (normali) agentūra gali parduoti.
@Mindauqas – nu tu užrodyk internete nors kokį variantą. Gal čia tik aš kvailas nemoku rasti.
nelabai suprantu klausimo, juk rašiau, kad per Kayak galima ir ieškoti, ir vėliau pirkti per ten, kur nukreips.
Ne į temą: LOT šiandien vakarinį skrydį vykdo su Sprint air Saab340. Taip prastai sekasi su užpildymu?
Nu man kažkodėl nepavyksta rasti ir su Kayak, kad būtų LT su KLM. Dabar bandžiau VNO-LON, VNO-BHX (kur KLM skraido daug kartų per dieną), VNO-ABZ.
Pagaliau radau VNO-AMS-LAX-AMS-VNO, kur grįžimo segmetas su LT, nu bet į priekį vis tiek tik BT siūlo.
Reik suprast LT jungimai su KLM tik į ribotą skraičių rinkų? Su visokiais flybe ar net Aerlingus jungimų Europoje rast galima. O va su KLM – man nesiseka.
@Pranas. Gal tiesiog uždėtas kažkoks filtras, kuris duoda pigiausią/trumpiausią skrydį ir LT neįsipaišo į tą išklotinę?
Pagaliau radau visgi LT plius KLM, bet ne į Europą. Europoje siūlo BT. Kodėl?
Kur leisis orlaiviai 2017-ųjų vasarą? Vilnius negalės jų priimti
http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/kur-leisis-orlaiviai-2017-uju-vasara-vilnius-negales-ju-priimti.htm
pamastymai apie 747-8 ir A380 ateiti:
http://www.reuters.com/article/2015/04/16/aerospace-jumbo-idUSL2N0XC30O20150416
Ir dar:
Emirates Airline is expected to announce that it will take Rolls-Royce engines for up to 50 of its A380 aircraft, replacing the previous supplier GE-Pratt & Whitney, a source familiar with the matter told The National.
Emirates will buy the Rolls-Royce-made Trent 900 to power the superjumbos it ordered from Airbus at the Dubai Airshow in November 2013, the source said.
After the deal, Emirates will operate its A380 fleet, the world’s largest, with a mix of Trent 900s and GE-Pratt Whitney’s Engine Alliance GP7200s.
@Pranai – del tavo paties saugumo…. :DDD
Grįžtant prie lėktuvų parko: kuo blogai Sukhoj SuperJet ir AN-148? Turiu galvoje AirLituanica kontekste. Ar jie tiesiog per nauji?
Pranas teisus. Rasti skrydžius su LT KLM/AF yra visai sudėtinga. Arba reikia į kažkokias agentūras eiti. Pvz. mums visiems puikiai žinoma, kad AL kasdien varo į AMS arba CDG. Iš AMS ir CDG kone kas valandą KLM/AF varo į Nicą. Išspaudinėjau Kayak ir Skyscanner. Pirmyn-Atgal bilieto neįmanoma rasti. Kartais, labai retai skyscanner parodo VNO-NCE one way.
@Mindauqas, na, pasibandyk Kayak ir pasakyk ką suspaudyti, kad gautum VNO-NCE-VNO su LT?
Aš taip pat niekaip nesugebėjau rasti VNO-LBA per AMS su LT. BT duoda visur kur tik nori. su AF man apskritai nieko neranda, AF tinklapy duoda BT per RIX.
Kayak techninis skyrius Kaune brastos gatveje isikures, pasukit ir papasakokit apie savo problemas :)
Vytautas-NT: AN148 yra labai blogas lėktuvas, jo „fuel consumption” yra net 70% didesnis negu E175, nors tipiškai netgi ima mažiau keleivių. Neveltui Rossiya paskelbė „ground’inanti” visą AN148 fleet dėl neefektyvumo.
Sukhoi Superjet popieriuje yra neblogas lėktuvas, bet jį sudėtingai būtų „market’inti” patikimumo ir politiniame kontekste.
Įdomus dalykas – Embraer paskelbė, jog toliau tęs dabartinių E-Jet gamybą, netgi jiems uždėjo pavadinimą E1, po to, kai bus pradėti tiekti E2.
Pagrindinė priežastis – JAV aviakompanijos turi iššūkių su profsąjungomis, nes lėktuvai į regionines aviakompanijas gali būti perduoti tik iki tam tikro MTOW, o didesni E2 prašoka profsąjungų nustatytą limitą (iki 86,000lb MTOW).
@Vytautas-NT : blogai tuo, kad:
1) naujas modelis – VISADA neišvengiamai daug vaikiškų ligų. „2 lėktuvų aviakompanijai” tai žiauriai blogai.
2) rusiška technika – ji vis dar išlieka „rusiška” pagal blogiausius, mums visiems puikiai žinomus, stereotipus. Darbo kultūra Rusijoje nepasikeitė.
3) SSJ yra grynai politinis projektas be jokios ekonominės prasmės. Netgi Aeroflot ima SSJ tik mainais už dideles valstybines subsidijas.
Rusiškus lėktuvus prasminga naudoti Afrikoje – kur neaktualu saugumas ir komfortas, nėra jokių taršos/triukšmo ir pan reikalavimų, bet labai aktualu turėti galimybę pataist lėktuvą vidury džiunglių su kuvalda („područnymi sredstvami”, taip sakant). Vakarietiški lėktuvai šia prasme nusileidžia – sugedo kažkas, ir turi laukti 3 dienas, kol iš Europos atvyks detalė.
Visiems ieškantiems KL/AF bilietų – jaučiame, kad yra kokios problemos su AFKL „availability” europiniams reisams vasarai. Tai priklauso nuo AFKL. Long-haul destinacijos yra fully available.
Dėl randamumo – užvakar „Air Lituanica” prisijungė prie paskutinio GDS – „Sabre” (valio, valio!) todėl turi būti pilnas prieinamumo scope visose pasaulio kampuose.
Spėju AN-148 problemos yra dėl variklių, nes ten jie stovi ne vakarietiški. O SSJ, manau, galima gaut labai papigiai. Jei kas nors Europoj juos paimtų, spėju už pusę kainos atiduotų…
Na neimčiau aš naujo žigulio, net ir už pusę kainos. Nors tas žigulys ir turi keturis ratus, duslintuvą ir valytuvus. Man jau geriau 15 metų senumo opelis.
Esminis fokusas visgi yra geopolitinis kontekstas. Rusiškas lėktuvas? Reiškia, koloradinė avialinija. Kaip ir pats avialinijos idėjos autorius.
Simonai, sveikinimai ! O ko reikia, kad Air Lituanica skrydžių kainos atsirastų Google Flights, o ne būtų surandami pačiame gale be kainų palyginimo ir su prierašu „Check price”, t.y. praktiškai skrydžiai nematomi.
Noriu kita tema padiskutuoti su žinančiais. Vaikštot į Wizzair, Ryanair preskonfas, gal šiek tiek geriau pulsą jaučiate…
JAV, Azijoje iš esmės visi low-costai, turintys rimtus tinklus siūlo jungimus. Southwest, AirAsia, Tigerair, Scoot – visuose tikrai galima rasti connectionus.
Europoje Germanwings siūlo jungimus, airBaltic, norwegian siūlo. Tuo tarpu tie Southwest kopijos easyjet, wizz, ryanair kol kas nesiūlo.
Ar yra kažkokia specifinė priežastis kodėl jie miega? Ar galbūt tai yra jų planuose?
Rantas apie tai, kad čia neefektyvu, nėra rinkos yra tokio pat lygio argumentas kaip ir tas, kad nežymėtos vietos yra geriau. Laikas parodė, kad nėra. Laikas parodė, kad connections ir lowcoste veikia labai gerai, jei tinkamai realizuojami. Galiu įsivaizduoti reisą WAW-BUD-DXB, kur wizz net su jungimu cost per seat km bus konkurencingi su LOT ir kitais, ar pvz Bristol-BUD-DXB, kur irgi tiesioginių skrydžių nebus. Na, argumentas tas, kad ekonominės priežastys, kodėl connections apskritai egzistuoja, jos niekuo nesiskiria šitiems crazy low-costams nuo tradicinių aviakompanijų. O jungimai tarp dense maršrutų išvis gali gražiai veikti.
Kaip norwegian nestato reisų pagal jungimus bet labiau siūlo atsitiktinius jungimus, taip ir ULCC galėtų. Bet nedaro. Kodėl?
Visiskai atsitiktinai uztikau… Ar tai buvo pamineta paskutiniu ivykiu kontekste?
29 November 2013: LAM Mozambique Airlines Flight 470, an Embraer 190, crashed in Namibia, killing all 33 aboard (27 passengers, 6 crew members).[45] The co-pilot reportedly left the cockpit to use the toilet. He was then locked out by the captain, who dramatically reduced the aircraft’s altitude and ignored various automated warnings ahead of the high-speed impact.[46]
Na kažkada kažkurio EasyJet CEO interviu skaičiau, kad jungimai kelią kaštus 25 proc. Nežinau ar tai reikšmingas faktorius.
Tiesa AirBaltic nelaikyčiau LCC- tai tradicinė bendrovė su LCC elementais (mokamu bagažu).
GermanWings (kaip ir Vueling) dirba feeder’iais savo motininėm įmonėm, tad jungimai normalu.
Ta patį daro FlyBE.
Norvegian atvejis specifinis- jie visados turėjo jungimus per Oslą (kad duot didesnę pasiųlą savo regionų gyventojams).
Tad atmetus viską, kad belieka: EasyJet, Volotea, Ryanair, WizzAir.
Buvo pamineti visi panasus ivykiai
buvo įvairiai aptartas, pvz. čia – taip pat ir lietuviškas video.
http://www.lrytas.lt/pasaulis/ivykiai/kraupiausios-lektuvu-katastrofos-kurias-sukele-pilotai.htm
Klausimas bilietų specialistams. Iš Niujorko į Vilnių rugsėjo mėn. antroje pusėje reikia atsivežti renginio dalyvius verslo klase. Renginys ne komercinis ir labai jautrus kaštams. Ar įmanoma gauti už 3000 USD roundtripą su normaliomis avialinijomis?
žiauriai gerai skamba – „atsivežti renginio dalyvius VERSLO klase. Renginys ne komercinis ir LABAI JAUTRUS kaštams.” :)))
3000 USD RT iš niujorko easy. LOT standartinė kaina 2100€. Ką kayak sako?
Aeroflot dabar palankios kainos, rugsėjo mėn apie 2700 USD gaunasi.
@ Mindaugas. Suprantu, kad gali skambėti linksmai :), bet esmė ta, kad tai yra vyresnio amžiaus ir pasaulinio lygio figūros, kurių jau negali kankinti economy klasėje, nes gali pakeliui užsilenkti :)
Aeroflotas netinka.
Jeigu LOT duotų tokią kainą būtų idealu.
Kayak iš pradžių žemiau 5000 USD nieko nepasiūlė, bet šiandien jau mačiau pasiūlymų ir už 3600 USD
Aš suprantu, ir netgi įtariu kas tai.
Tokia pat situacija turėjau su skrydžiu CDG-JFK, tik tada dar buvo papildomas reikalavimas – tiesioginis skrydis. Todėl netgi perpus pigesni Icelandair netiko.
Aeroflot rugseji $2300, SAS tiesa is EWR $3530
klausimas Simonui – gal but planuose yra svarstoma idiegti interline su DL, nes Siaures Amerikos rinkoje siuo metu neimanoma israsyti bilietu su KL/LT segmentais ( DL ticket stock, nes KL nedalyvauja ARC ir Canada BSP)
O kaip ten su LT ir Qatar Airways interline?
Pagaliau grįžo LY-LTF. Lėktuvų panaudojime AL viskas stoja į vietas,nebereiks nuomotis SPA ar SmartLynx Airbus’ų.
Tuo tarpu įdomus aviacinių variklių TOP’as:
http://www.flightglobal.com/news/articles/the-power-list-top-10-delivered-commercial-turbofans-411334/
Wizzair is Dancigo skraidys i Islandija :)
Kiek žiūrėjau, Gdanskas yra artimiausias oro uostas nuo Reikjaviko, kuriame Wizz turi bazę.
Tai toks įspūdis, labai norėjo atidaryt, bet wizz skaičiavo, kad turi tilpti dvi rotacijos tą dieną, be to, tai dėkingas oro uostas dėl to, jog Wow ir kiti neskraido iš Reikjaviko pusės.
Islandija yra specifinė rinka – ten nepristimuliuosi tiek, kiek į Londoną ar Barseloną. Emigerių Islandijoje yra daugiausiai iš PL/LT, tad Ilandijon skraidyt logiškiausia iš šių šalių. Varšuva, Vilnius kaip ir atkrito, Gdanskas ir Krokuva logiškiausi maršrutai.
Apskritai, nepaisant to, kad Islandija turizmo prasme yra įspūdingą augimą demonstruojanti rinka, esu nustebęs, kiek daug avialinijų šiemet skraido į Islandiją. Wow, Adria, Austrian, krūva naujų destinationų tarp tokių kaip Luftai, germanwings, easyjet ir pan. – islandai labai daug dirbo kurdami infrastruktūrą turizmui, panašu, kad payback time.
idomu ar amsterdame kada nors parkuos lektuvus prie rankoviu?
„Na kažkada kažkurio EasyJet CEO interviu skaičiau, kad jungimai kelią kaštus 25 proc. Nežinau ar tai reikšmingas faktorius.”
Reikia nepamiršt, kad čia kalbama ne apie atskirą bilietą, brangesnį 25%, o apie visus bendrus kaštus.
Ir, pagalvojus, tai visai logiška – juk tų kaštų yra daug. Kiekvienam oro uoste reikia turėti savo žmones/atstovus, sutartis su viešbučiais, visa tą ūkį administruoti. O turint tik 2 skrydžius per savaitę – visai dar tampa dar neefektyviau. Taigi Ryanair tiesiog išvengia didelio galvos skausmo.
Norvegian jungimai, turbūt, siūlomi tik per Oslą – kas yra gana efektyvu, juk tai pagrindinis jų veiklos centras.
Justinai, dėl LCC „connections”.
Apie tai nemažai yra ir aviacijos pasaulyje diskutuojama, kodėl taip dar nėra / kada taip bus.
Taip reikalingos kelios „infrastruktūrinės” problemos, kurios nėra labai matomos, bet jos būtų iš principo brangios.
„Irragularities handling” – dabar LCC sutaupo nemažai samdydami minimaliai ground-staff ir jie tinkami žemos kvalifikacijos gana. Missed connections / transfer bags handling’as reikalauja daug staff’o ir net 1% irragularities rate’as gali vos nepadvigubinti reikalaujamo staff’o kiekį.
„Network planning complexity” – net pas didžiuosius LCC dabar network planning’ą alieka 2-3 žmonės. Viskas labai paprasta – vienas paprastas excel’is, maršruto kaštai, maršruto pajamos ir profit/loss. Jungiamųjų skrydžių planning’as yra labai sudėtingas ir kompleksinis, nes reikia simuliuoti „what if” situacijas. Pvz. Wizz network planning žiūri į WAW-BUD, mato raudona skaičių, maršrutą uždaro, o tada BUD-DXB krenta į raudoną zoną ir į dar didesnę negu raudona buvo WAW-BUD (vien dėl atstumo).
„Distribution costs growth” – distribucija išbrangtų ne tik „connections” pardavimams, bet ir visoms kitoms rezervacijoms, kas LCC yra ypatingai aktualu dėl labai žemų maržų, bet labai didelių pardavimų kiekių.
„Turnaround’s” greitis – transfer bag handle’inimas yra kompleksinis reikalas, galimai ilgintų lėktuvų apsukimus.
ir t.t.
Bet, mano asmenine nuomone, pagrindinis dalykas, kodėl Europoje LCC taip nedaro – motyvacijos stoka. Europos LCC pasiekė kosminį load factor lygį ir EZY, FR rodo load factor’ius virš 90%. Jų didinimas dar įmanomas jau labiau tik teoriškai ir rodo esminį dalyką – LCC keleivių netrūksta. Jie ir šiaip puikiai užpildo visus savo lėktuvus. Atskirų maršrutų under-performance priežastis beveik visada yra yield’as, todėl LCC linkę investuoti į yield’o didinimą (ancillery revenues, target’inimas į verslo keleivius ir t.t.). Ar jungiamieji skrydžiai intra-Europe padidintų yield’ą? Aš manau, jog bendrąja prasme TIKRAI NE. Intra-european pas legacy yra labai žemo yield’o, kad nė viena aviakompanija Europoje iš to praktiškai neuždirba. Jeigu LCC darytų Norwegian stiliaus kainodarą – jiems vėl trūksta motyvacijos į tai investuoti, nes load factor ir taip geri (už tą patį yield’ą, kuris ir dabar yra).
Dar toks niuansas – Ryanair ir Wizz Air Europoje dar turi labai daug low freqs maršrutų, kas sudėtingai daro jungimus. Jeigu kažkas galėtų iš didžiųjų tai pradėti, tai būti galėtų „easyJet”, kuri jau baigia išvalyti tinklą nuo žemo frequency maršrutų.
Del britisko verslo norincio keliauti i Vilniu: LHR-CPH-VNO. Ir ne kaip kitaip, kaip matosi.
http://www.director.co.uk/scandinavian-airlines-lhr-to-vno-via-cph/
And the funny point:
Both flights involved quick disembarkation, while the baggage – for the first time in this weary itinerant’s life – beat passengers to the carousel.
@Simonas – Manau, reti dažniai ir jungimų nebuvimas – susiję dalykai iš abiejų pusių, t.y. ne tik „nėra jungimų, nes retesni skrydžiai”, bet ir „retesni skrydžiai, nes nėra jungimų”.
Taip, užkrovimo procentus kelti nelabai yra jau kur – bet juk visada galima pakelti dažnį ir taip siūlyti daugiau kėdžių (jei atsiras papildomi keleiviai nuo jungimų). O dažnio pakėlimas gali pridėti ir papildomų „tiesioginių” keleivių kurie linkę mokėti daugiau (pvz. verslo keleivių, į kuriuos Europos LCC vis labiau bando orientuotis, bet kuriems dažnis labai svarbus).
Panašios mintys skatina aviakompanijas siūlyti jungiamuosius skrydžius net kai iš jų tiesiogiai ir neuždirbama.
Dėl VNO:
-man keista, kad VNO direktorius iš vis negirdėjęs apie skrydžius St.Peterburg-Vilnius (rašyta aukščiau)
-man keista, kad VNO statistiką išspaudžia po mėnesio ar dviejų
sąrašą galima tęsti …
229,5K keleivių VNO kovą.
Augimas 16,5%;
Skrydžių augimas 13,6%.
@Augustinas Žemaitis
Pats Simonas čia daugybė kartų yra mums pakartojęs tokį principą – tiesioginiai keleiviai yra pagrindas, tik pakankamas tiesioginių keleivių skaičius žada normalias pajamas. Tranzitiniai keleiviai – pelno prasme yra smulkmė, tranzitinis produktas jau savaime yra blogesnis nei tiesioginis, todėl juos paimti gali tik nuolaidomis, ir konkuruodamas su visais kitais tranzito galimais variantais.
Kas atsitinka, kai bandoma išvystyti „pliką” tranzitą (nesant tiesioginio srauto), mums jau parodė Airbaltic ir Estonian.
Simonai, gal įmanoma plačiau ;)
2015-04-20: Air Lituanica: route to Billund a successful experiment ..
Visi Europos LCC, kurie pardavineja connecting turi established single hub’a, per kuri viska ir routina. Vueling – BCN, Pegasus – SAW, Norwegian – OSL. Be abejo DY dabar meta connections ir per LGW, CPH etc, o VY per FCO. Bet principas panasus – viska concentruoja daugiau maziau vienoje vietoje.
Del to nerealu, kad FR ar net U2 pradetu visuose savo oro uostuose siulyti connections – geriausiu atveju kiekvienas atsidarytu po 2/3 bazes kur jungtiniai skrydziai butu siulomi, pvz LGW/STN arba MXP/BGY.
Beje, easyJet connection’us MXP galima pirkti per Via Milano – Malpensa oro uostas perkant per Via Milano garantuoja jungimą.
Bet Wizzai turi labai aiškų vieną hubą :)
@Pliumbum, didziausias W6 oro uostas net nera ju baze (pagal dep seats LTN lenkia BUD), o ir ju strategija vezti is east/central Europe sunkiai bei pagrindines rinkos pobudis nelabai tinka connecting flights vystyti.
Nežinau pliumbum, ką tu laikai Wizz’u „aiškiu hub’u”, nes didžiausias Wizz oro uostas yra LTN, kuris nėra bazė (tik crew stay base). O tada OTP ir BUD abu turi po 9 lėktuvus bazėje.
Man, kaip ne specui, pvz. atrodo taip.
Ryanair ar Wizair pardavinėja visokius draudimus ir kitas nesamones perkant bilietą. O jei jie, pvz, parduotu extra draudimą už kokius 10-20 eurų fake jungimui užtikrinti.
Perku atskirus segmentus iš X-Y ir Y-Z draudimą. Jei kuris nors segmentas failina, draudimas kompensuoja mano nusikasimą į Z bet kokiom kitom avialinijom. Naudodamaisis Ryanair fake connections, tokį draudimą pirkčiau. Tikriausiai daug žmonių pirktų.
RYR bent jau seniau budavo toks savotiskas draudimas, nespejus i lektuva, galejai uz 100 gbp pasiimti bilieta i artimiausia, ar patogiausia skrydi su RYR, net oro uosta galima rinktis is kur i kur.
Fake jungimams yra programa azuon. Ar kas naudojates? Kokie atsiliepimai?
FR valandos taisykle galioja, bet vėlgi RYANAIR sakoma, mes esame supratingi tol kol mes žinome situacija, valandos taisyklė nekartą buvo pažeista, net tame pačiame VNO. Kalbant apie jungimus pačiame FR, visad bus point to point airline, šiuo metu W6 šiuo klausimu ateičiai deja jau pakomentuoti nebegaliu bet FR tokių planų nėra, aišku nežinia kokios vidinius planus turi departamentai.
Norwegian pardavineja jungimus ne tik per OSL, o ir per ARN, CPH tikrai – nebandziau kitu. Tam tikromis aplinkybemis connectinama ir i long haul net is VNO (neradau paaiskinimo kada). Bookinant per agentura duoda 2 vnt bagazo nemokamai (Europoje). Delay atveju (kiek teko tureti) pasirupino padoriai. Taip kad nereikia pasaku apie visko routinima per viena oro uosta
DY delay atveju arba atsaukimo atveju, galima viska keisti tik per skambuciu centra, nes DY turiu griezta tokia tvarka, tad siuo atveju nezinau ar tai yra padorus pasirupinimas, veikiau gal minimalus, nes niekas tau neprivalo padeti dabar ir cia apart skrydzio pakeitimu ir pan. skambuciu centro pagalba.
Azuon programa yra super, ne vien fake jungimams, o apskritai pigiu avialiniju skrydziu paieskai, sutaupo marias laiko, ypac jei atvykimo oro uostu gali buti keli ar keliolika variantu … Tik su ja reikia atsargiai dirbti, nes skanuoja puslapius su naudotojo IP, jei per daug skanuosi gali IP isbaninti is puslapio….
@c2h5oh – Visiškai teisingai. Tačiau kodėl tuomet dauguma avialinijų skraidina jungimus? Todėl, kad aviacijos rinkoje kiekvieno skrydžio yra dideli fiksuoti kaštai ir maži kintami.
Dėl to nors *jei visi vieno reiso keleiviai* būtų jungiamieji reisas būtų nuostolingas, skraidinant dalį jungiamųjų keleivių jis gali būti pelningesnis, nei neskraidinant jų išvis.
Tarkime (labai supaprastinus), yra reisas XXX-YYY, aviakompanija turi tik 180 vietų lėktuvus (būdinga Europos LCC). Savikaina į kėdę – 300 Lt, o visą reisą 54000 Lt (čia ir kitur paprastumo dėlei oro uosto mokesčius – kintamus kaštus – atmesime).
Tarkime kiekvieną dieną XXX-YYY yra 60 keleivių, kuriems būtina skristi tą dieną ir jie moka po 600 Lt. Dar yra 400 keleivių per *savaitę*, kuriems nesvarbu diena, bet jie moka po 200 Lt. Tokiu atveju aviakompanija gali pelningai išlaikyti maks. 4 reisus per savaitę: kiekviename reise bus 160 keleivių (60 „brangiųjų” ir 100 „pigiųjų”), iš kurių pajamos bus 56000 Lt, arba 311,11 Lt į kėdę.
Dabar įsivaizduokime, kad aviakompanija pasiūlo ir tranzitą. Šiame reise kasdien būtų po 50 tranzitinių keleivių, iš kurių pajamos (atmetus papildomus kaštus) po 170 Lt. Dabar aviakompanija gali pasiūlyti jau 7 reisus per savaitę, ir tokiu būdu papildomai „paimti” po 60 „brangių” keleivių tomis dienomis, kuriomis anksčiau reisų nevykdė. Kiekviename reise bus po 60 „brangių” keleivių, 50 „tranzitinių” ir ~57 „pigūs”, iš viso 167, o reiso pajamos bus 55900 Lt, arba 310,55 Lt į kėdę.
Čia, aišku, labai supaprastinau, nes tikrovėje yra daugiau nei dvi keleivių kategorijos pagal kainas ir laiko svarbą (kai kam svarbu ir valandos, kitiems nė savaitė nesvarbi), dar aktualūs konkurentų pasiūlymai, pajamas konkrečiam reisui skaičiuoti iš tranzito sudėtingiau ir kt. Bet esmė, kodėl skraidinamas europinis tranzitas (Simonas pataisys į „transferas”) nepaisant menkų pajamų iš paties tranzito – tokia.
Ir kuo labiau LCC mėgina paimti iš konkurentų „brangius” keleivius kuriems laikas svarbus, tuo ji aktualesnė ir LCC (jeigu, tarkime, vienodų kaštų reisu ZZZ-QQQ skristų po 600 „pigių” keleivių per savaitę, tačiau jie mokėtų artimesnę kaštams sumą – po 290 Lt, ir tik po 20 „brangių” keleivių per dieną (mokančių po 600 Lt), nes kiti brangūs keleiviai dėl „neprestižo” ar prastesnio oro uosto rinktųsi konkurentus (su kuo LCC, matyt, labiau susidurdavo seniau), tai tranzito vežti neapsimokėtų).
DY puikiai skrydžius keičia ir prie registracijos stalo ne tik Osle, bet ir Vilniuje. Išbandyta asmeniškai. Ir dar kuponą duoda, sausam daviniui :)
@Augustinas Žemaitis:
Viskas taip, bet šitas malonumas papildomai jiems kainuos 25% didesnius kaštus (jeigu priimsime šitą kažkur kažkienio pasakytą skaičių). Didelė rizika vardan minimalaus pelno, ir reikėtų iš gan smarkiai keisti nusistovėjusį (ir kol kas sėkmingą) verslo veikimą.
Ir tie 25% – tai nėra konkretus bilietas, brangesnis 25% (kaip kad rašė ZXS – perku bilietą už 10 eur, tai pirkčiau su tranzitu už 12,50 eur). Ne, čia eina kalba apie bendrą sumą – jeigu dabar vidutinė bilieto kaina, tarkim, gaunasi 40 eur, tai reikėtų ją davesti iki 50 eur. Ir čia vien tam, kad padengi išaugusius kaštus.
Ir kažkodėl jaučiu, kad iš pigiausio segmento išlupti 25% daugiau pajamų turėtų būti sunkiau negu iš brangiausio.
O ir su dabartiniais, pvz, Ryanair tvarkaraščiais tų tranzito galimybių ne tiek jau ir daug.
Ir prie diskusijos dar toks dalykas – visa tarpininkų, skyscanner’ių ir kitų portalų armija realiai atlieka tą darbą – kurią fake jungimus. Ir jie prisiima problemas su pavėlavusiais keleiviais ir pan. Tai kodėl vežėjams kažką daryti?
Ir dar kartą – motyvacijos stoka. Didieji Europos LCC sėkmingai vystosi ir dirba pelningai, tai kaip koreguoti veiklos modelį iš esmės?
http://www.belfastlive.co.uk/news/belfast-news/wizz-air-begins-direct-flights-9084048
VNO Leidziasi A340
Norwegian naujienos:
Direct Route to the Caribbean. Tickets on sale now!
London-Gatwick – Caribbean: Puerto Rico-San Juan (SJU) from £269* one way. Travel from 4th November 2015.
Iš Štutgarto A340 – 200… Žinot gal kažkas, kada pakils?
Kadangi reversas sudrebino visą aplinką, tai spėjau pamatyti – man pasirodė panašu į France Air Force.
VNO FB yra nuotraukos – https://scontent-fra.xx.fbcdn.net/hphotos-xpa1/v/t1.0-9/11149298_854798931275497_3423377823141744530_n.jpg?oh=f0eb251973b03c4d974a4b23d8cc79d9&oe=55A7CF0C
Jau ir nuotrauka įkelta pas planespotterius :)
https://www.facebook.com/AviaFotoLt/photos/a.472073619526456.1073741828.472051656195319/925288987538248/?type=1&theater
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/karo-zona/i-lietuva-atvyko-vokietijos-kariai-784-498326
Vokieciai atskrido.
Iš Vilniaus skridusi užsienietė: ta sumaištis įveikė net mano užgrūdintą nervų sistemą
http://www.delfi.lt/verslas/transportas/is-vilniaus-skridusi-uzsieniete-ta-sumaistis-iveike-net-mano-uzgrudinta-nervu-sistema.d?id=67766938
Čia rimtai dabar reikia dvi valandas prieš skrydį atvykti į oro uostą? Ar čia toks vienetinis chaosas buvo?
Tai čia 6 valandos skrydžių spūstis. Per valandą išskrenda 6 ar tai 7 lėktuvai. Va tau ir spšstis, prie tų dviejų rentgenų.
Chaosas prie patikros vyksta reguliariai tam tikromis dienomis. Tik iš atstovės nevisai supratau, kokia „optimizacija” vykdoma, kas keisis. Atvykus prieš 2 valandas galima visai normaliai praeiti, bet, jei vėliau, jau tenka nervintis.
Apturėjau du skrydžius su AirLituanica. Keletas pastabų:
1. E-175 daug geriau atrodo už E-170. Tiesiog naujas lėktuvas, kaip Ryanair Boeing’ai. Kėdės plačios, patogios ir t.t.
2. Kodėl Briusely lėktuvą pastatė prie tolimiausių vartų A70? Čia pigiau ar kaip?
3. Registracija internetu gerai, bet kodėl nėra galimybės atsispausdinti įsodinimo talono? Nes buhalterija mėgsta popierinius.
4. Kodėl meniu prie patiekalų nenurodyta energetinė vertė? Vienas iš kriterijų renkantis maistą gali būt kainos/kalorijų santykis. Aišku akcijų galėtų būti daugiau.
5. Kodėl AirLituanica nesiūlo produkto skrydis traukinys. Juolab kad skraido bent į ketus oro uostus, kuriuose yra stotis?
6. Įdomu kam skrydžių žurnalas spausdinamas 3000 egz. tiražu, jei skraidoma trim lėktuvais, kuriuose nėra nė šimto vietų?
7. Paprašykit savo aptarnaujančių įmonių, kad turėtų lipduką „FRAGILE”…
Kalbant apie VNO patikrą tai kažkas klaikaus. Pirmadienį, kai skridau į Amsterdamą veikė vos vienas skaneris. Keleivių beveik nebuvo, bet vistiek sugaišau lygioj vietoj daugiau nei 15 min. laiko.
Užtat Briusely po A terminalo rekonstrukcijos- pažanga. Patikra greita ir patogi. Tiesa net kažkokia optinė apgaulė, kad terminalas priartėjo prie išvykimo salės. Nereikia eit kilometro požeminiu tuneliu. Žodžiu progresas akivaizdus.
VNO patikra tai tikrai klaikiausia, kokią bebuvau patyręs (gal tik Birmingeme buvo blogiau) – čia turiu laiko neapibrėžtumo atžvilgiu. Visur kitur egzistuoja kokia tai vidurkinė laiko matavimo trukmė, kurią net ir internete galima pamatyti. Išlipus iš taksi net nevisada suprasi, kad ta eilė, kuri iš karto už durų jau patikra. Gerai, kad taip įkliuvus ir valandą prastovėjus bei supratus, kad nebespėju, susipratau nueiti prie pradžios ir suprantančių žmonių buvau priimtas į eilę. Dabar gi, po tokios patirties, atėjus į oro uostą anksti, pvz. prieš 2 val. ir tikintis piko, kartais būna situacija, kad praktiškai vos keli žmonės stovi. Apima neviltis dėl beviltiškai sugadinto laiko.
Vytautas-NT: ačiū už komentarus.
1. Na, E170 šiaip yra naujesnis už E175, bet viską lemia pojūtis ir detalės. Pirmiausia, E175 turi Embraer firmines luxury tipo kėdes, o E170 turi specialiai Finnair sukurtas sėdynes.
2. BRU vartai skirtomi per absoliutų „random” principą, o vakarinis LT reisas yra paskutinės „departure wave” pabaigoje, todėl poreikis vartams būna didelis, kartais papuola tolimi vartai. Mokesčių skirtumų nėra.
3. Registracijos talonus atsispausdinti žinoma, kad galima.
4. Dėl energetinės vertės – galbūt papildysim. Dar nesu girdėjęs apie pasirinkimus pagal energetinės vertės ir kainos santykį pasirinkimus :) čia kuo daugiau kalorijų už vieną eurą? :) tada galima cukrų valgyti.
5. Jungiamieji su traukiniais – planuojama, gan greitai.
6. Skrydžio žurnalų apie 1500 išplatinama per lėktuvus – keleiviai išsineša (kai kurie nusidėvi). Dar 1500 išplatinama per bilietų pardavimo taškus, turizmo informacijos centrus, kelionių agentūras, business lounge’us.
7. Turėtų turėti.
Norwegian launches new routes to the Caribbean and Croatia from London Gatwick
http://www.atn.aero/article.pl?mcateg=&id=54554&member=696E666F406C697467696E612E6C747C323832307C323031352D30342D3231
@Simonas – o kiek išneša keleiviai saugumo kortelių?
@c2h5oh – kaip minėjau, pateikiau supaprastintą modelį. Rašiau apie tranzitinius keleivius: „(…)iš kurių pajamos (atmetus papildomus kaštus) po 170 Lt”. T.y. paprastumo dėlei sudengiau dalį pajamų su pakilusiais kaštais ir parašiau rezultatą.
Teiginiai, kad *vos pasiūlius* jungimo produktą automatiškai išauga *visi* kaštai tais pačiais 25 proc. nepriklausomai nuo to, kiek klientų tuo produktu naudojasi (t.y. būtų tiek pat brangiau net jei niekas realiai su jungimu neskristų), man kelia abejonių, nes:
a)Nemaža dalis jungimo siūlymo kaštų neabejotinai yra kintami (tarkime, apgyvendinimo, maitinimo, nukreipimo į galutinį tašką pavėlavus skrydžiui kaštai).
b)Nematau priežasties, kodėl jungimo siūlymo reise kaštai turėtų *tiesiogiai* priklausyti nuo lėktuvų ekonomiškumo, naftos kainų ir panašių dalykų.
Bet kuriuo atveju, tai, ką rašiau yra hipotetinis scenarijus/modelis. Tačiau į jį panašūs, tik sudėtingesni, egzistuoja realybėje ir būtent tai išnaudoja „tradicinės” avialinijos – antraip jos jungiamųjų skrydžių irgi nesiūlytų, arba siūlytų tik gerokai didesnėmis kainomis (ir, sumažėjus paklausai, tiesiog mažintų dažnius). Kaštų padidėjimas nereiškia, kad *būtent* tranzitiniai keleiviai jį turi padengti – kaip tik priešingai, jį labiausiai dengia netranzitiniai keleiviai (dažnam kurių tik dėl to, kad „tuščias vietas užpildo” tranzitinis srautas, aviakompanija galėjo pasiūlyti reikiamą skrydį patogesniu metu).
Šitaip išnaudoti jungiamuosius skrydžius „Senajame Ryanair modelyje” buvo neįmanoma. Nes ten kaštai buvo mažinami visokeriopai (įskaitant skraidymą į atokius oro uostus ir pan.). Toks produktas galėjo pritraukti tik labai nedaug tų, kam „laikas svarbesnis už pinigus” ir jo pagrindinis akcentas buvo toks: „galima uždirbti / nepralošti ir iš tų, kuriems pinigai svarbesni už laiką”. Vien dažnio didinimas ten nebūtų perėmęs iš konkurentų „laikas>pinigai” tipo keleivių.
Tačiau dabar pigių skrydžių bendrovės (pvz. Ryanair) ir šiaip savo modelį gana esmingai koreguoja, perimdamos daug „tradicinių bendrovių” praktikų, atkakliau stodamos į mūšį dėl „laikas>pinigai” tipo keleivių. Dažnių didinimas tam irgi reikalingas ir lieka vis mažiau priežasčių, kodėl „tradicinėms avialinijoms” naudingas tranzito modelis jiems naudingas nebūtų.
Be to, Ryanair iš esmės nebeturi kur plėstis Vakarų Europoje – dažnių didinimas įvedus tranzitą būtų vienas dar likusių būdų plėstis toje turtingoje atviroje rinkoje. Aišku, ar rinktis plėtrą, ar dividendus – čia jau „politinis” sprendimas.
Su Air Lituanica registracijos talonais tokia problema- jie telefone atrodo gerai. Bet kai ant popieriaus atspausdini tą miniatiūrinį paveiksliuką- vaizdelis keistokas. Be to, galėtumėt mokytis iš Rynair- dėt ant talonų reklamas.
Kalorijos šiaip naudingas dalykas. Ir anoreksikam tiktų- žinotų ką pirkt, kad neviršyt „limito”.
Briuselio reise stiuardesės tinginčios papuolė- lietuviškos demonstracijos nerodė (tik pašnekėjo).
Įdomu, o Amsterdame niekada rankovės nesuoda? Ar čia man tiesiog taip nesiseka?
Vytautas-NT: darant on-line check-in, duoda spausdinti ir PDF A4 versiją. Tik jeigu pasirinkai mobile, tai ir atkeliavo mobile versija.
Skrydžių saugos demonstracija paprastai rodoma vieną kartą, skaitant ENG, lietuviškai tik skaitoma.
AMS rankovė kartais būna, bet sunkumas dėl to, kad AMS turime ilgą turnaround, todėl sunku gauti rankovę visam stovėjimo laikui.
Wizzair plečiasi ir Rygoje – antras lėktuvas ir trys naujos kryptys:
Wizz Air открывает три новых направления из Риги
http://www.delfi.lv/biznes/bnews/wizz-air-otkryvaet-tri-novyh-napravleniya-iz-rigi.d?id=45853161#ixzz3Y1QkFaL4
Jurgi, čia nėra naujiena – tiesiog faktas įvykęs.
Kaip tik sutampa, kad nuo šiandien VNO bazėje Wizz rotacijos iš esmės keičiasi ir pasileidžia Belfastas, Malmė ir Hahnas.
http://www.balticaa.com/baltic-aviation-academy-establishes-new-training-base-in-singapore/
“The expansion and establishment of new training location in Asia has been a step taken after well weighted opportunities and thought through possibilities to expand BAA operations. Our approach to the client is based on symbiosis of quality, flexibility and timely reaction. A local training base in partnership with Haite Group, one of the leaders of the market, will help to maintain the high service standards which our company is based on”, comments Egle Vaitkeviciute, the CEO at Baltic Aviation Academy.
Per pirmąjį ketvirtį į Lietuvos oro uostus atvyko arba iš jų išvyko 782.000 keleivių, praneša Statistikos departamentas.
Susiję rašiniai
»Sparčiausiai Rytų Europoje augo Vilniaus oro uostas
»Didėjo krovinių, bet mažėjo keleivių pervežimas
Tai 18,1% daugiau, nei pernai tuo pačiu metu.
Daugiausia keleivių atvyko iš ir išvyko į Jungtinę Karalystę (174.000, arba 22,3% visų keleivių), Vokietiją (78.200, arba 10%), Norvegiją (70.200, arba 9%), Italiją (56.800, arba 7,3%), Daniją (44.900, arba 5,7%) ir Airiją (37.700, arba 4,8%).
Palyginti su pirmuoju 2014 m. ketvirčiu, labiausiai išaugo į Jungtinę Karalystę išvykusių arba iš jos atvykusių keleivių srautas, jis padidėjo 35,7%.
Lietuvos oro bendrovių lėktuvais vežta 73.900 keleivių, tai 40,7% daugiau nei 2014 m. sausio–kovo mėn. Didžioji jų dalis – 41.800., arba 56,6% – vežta nereguliariaisiais skrydžiais, tai 12,8% daugiau nei tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu.
Krovinių oro uostuose per ketvirtį pakrauta ir iškrauta 2.600 tonų, tai 7,7% mažiau, nei pirmąjį 2014 m. ketvirtį.
Plačiau: http://vz.lt/article/2015/4/22/oro-uostai-siemet-prieme-penktadaliu-daugiau-keleiviu#ixzz3Y1yWhUEM
Kas cia su UK pasidare? Gi buvo tendencija,kad judejo zemyn,o cia dabar trecdaliu i virsu…
VNO eiles prie keleiviu patikros buna tikrai ne tik 6 ryto. Jau kelis kartus 13:00-15:00 tarpe eile buvo iki lauko duru. Net fasttrack buvo eile tu, kurie siunte SMS’us ir, jei teisingai supratau, net ta pati SMS sistema buvo trumpam uzluzus, nes apie 10 zmoniu stovejo ir ilga laika lauke patvirtinimo kodu.
Zodziu, kai nera bedu, ju prisikuriama… LAX TBIT paskutinius du kartus patikra praejau per 10 min. CPH nesu ilgiau nei 10-15 min stovejes, tas pats BRU ar FRA. Bet argi galima lyginti tuos niekingus kaimu oro uostus su didinguoju VNO.
Nejaugi VNO atėjo laikas plėtrai? Bet ko gero nieko nebus daroma, kas liečia „kamščius” prie patikros dabar ten vykdo fasttracko kažkokį upgrade’ą dėl to tos eilės tokios. Bet šiaip jau reikėtų galvot ir apie long-term perspektyvą.
Jūs pažiūrėkit, kokią jie schemą puslapyje įdėję apie tai, kad vyksta ‘fast track’ rekonstrukcija.
Ant kiek reikia būti buku teisininku, kad įdėtumei viešai tokią schemą.
http://vno.lt/lt/naujienos/?id=1089428
Bet kaip jau ne kartą buvo čia rašyta – pagrindinė veikla VNO yra parkingo paslaugos, kas ir pirmiausiai atsispindi užėjus į jų tinklapį.
Viskas tai niekai, palyginus su tuo, kad 2017 mėnesiui VNO bus uždarytas – man tai galvoje netelpa – kaip viskas atrodys? Juk aplinkiniams oro uostams viso srauto nepaskirstys – KUN juk nepriims visų skrydžių… Aš jau nekalbu apie verslus, kurie tiesiogiai priklausomi nuo VNO… Kaip rusai sako – umu nepostizhimo…
Jokia pletra nereikalinga, o reikia tiesiog dazniau atidaryti tuos papildomus patikros postus ir bent siek tiek pasistengti del keleiviu poreikiu..
VNO teoriškai turi dar vieną taką? Gal jį būtų galima panaudot bent daliai skrydžių?
Vytautas-NT: Neturi.
Oro uostų takų uždarymai – vienas geresnių būdų išsigrynint nepanaudotus bilietus. Vietoj paprasto no show keiti skrydį į ateitį, susimokėdamas jei reik, o kai aviakompanija apsižiūri, kad negalės skrist atgauni visus pinigus, įskaitant ir keitimo mokestį.
Pranai, jeigu šiuo atveju pavyks VNO kaip planuoja, t.y. paskelbti uždarymo datas tiksliai iki šių metų pabaigos, tai greičiausiai aviakompanijos jau neatidarys pardavimų į VNO tam laikotarpiui.
Būtų ne visai tipinis atvejis. Wizz po Gėteburgo City uždarymo pranešimo dar kokį mėnesį iš jo bilietus pardavinėjo, Ryanair apie savaitę.
Bet ten buvo incidentinis atvejus, t.y. neplanuotas. Panašiai, kaip Modlin.
Bergame kai buvo uždarytas oro uostas keliom savaitėms prieš kelis metus, tai jei gerai atsimenu bilietai į Malpensą ne iš karto buvo, iš pradžių buvo pardavimai į Bergamo tom datom.
O Modliną atsimenu – kaip tik teko tą uždarymo šeštadienį ten būti, vienintelis mano cancelintas skrydis iš kelių šimtų.
Nelabai suprantu VNO uždarymo logikos. Akivaizdu, kad mažiausiau apie 50proc. skrydžių bus atšaukta, dalis permesta į Kauną. Kalbame apie liepą, pikinį mėnesį. Bus milžiniški nuostoliai tiek valstybei, tiek oro linijoms, tiek keleiviams. Nežinau, kodėl kiti oro uostai (RIX,TLL) sugebėjo susitvarkyti dirbdami naktimis. Tikrai keista…
O kiek ilgai trunka tokio tipo rekonstrukcija? Na nuostoliai bus ,bet kokiu atveju,bet jei pora savaiciu tai ne tokia ir didele ta beda:)
Žadamas minimumas yra 35 dienos. Jeigu tokio laiko užteks, tai maždaug 400 tūkst. keleivių paliesti, maždaug 100 mln. EUR įtaka visiems tiekėjams / vežėjams / keleiviams / etc.
Įdomu, koks šio sprendimo multiplikuotas efektas šalies BVP? Manau galim laisvai dauginti iš 4. Todėl jei mūsų BVP apie 42 milijardai EUR, dėl tako uždarymo šalis praras 0,9% BVP (!). Puikus sprendimas.
Nebus jau taip blogai. Didelė dalis skrydžių bus nukreipta į Kauną, todėl šalies mastu tie nuostoliai tikrai bus gerokai mažesni.
Pažiūrėsim, kaip čia bus. Gal perdedu, bet man kažkodėl šita idėja atrodo tikrai labai bloga.
Nukreipimas i Kauna kaip pasireiks? LH, SAS ir pan skris i Kauna ir autobusais uz savo kastus ves ar patiems kapanotis reikes? Speju didzioji dalis tam laikotarpiui nutrauks visus skrydzius tai jau tikrai, kad nebus blogai
Kun reiks perona plesti, Visgi dabar jau kartais buna uzkista remontuojamais lektuvais… o jei bus nukreipimas is VNO, reiks eileje pastoveti :) O ir terminalas kaip ir ant ribos buvo …. :) Bus smagi liepa… pasiilgsit tu 6 ryto eiliu VNO :)
Antradienį eilė prie patikros apie 5:30 buvo gal 15 min. Veikė visi postai.
Aš visgi galvoju, kad bus dideli nuostoliai, juk ne vien keleiviai nukentės, avialinijos (pvz. kur W6 laikys savo bazuojamus lėktuvus?), kaip FL tech. ir FL tech.jets vykdys priėmimą ir perdavimą remontuojamų lėktuvų, ką veiks visų oro uoste dirbančių įmonių darbuotojai, nebus parduodamas kuras avialinijoms, kaip reikės gabenti krovinius ir paštą – manau nuostoliai bus realiai LABAI dideli, nes viskas labai labai kompleksiška ir susiję… Taip, atsiras vienokie ar kitokie sprendimai, bet jie kainuos papildomai, kažkas mokės tuos kaštus. Neabejoju, kad tikrai buvo kažkoks kompromisinis sprendimas, kaip darbas naktimis, bet nueita buvo paprasčiausiu keliu…
http://www.delfi.lt/verslas/transportas/nebeapsimoka-lietuva-nebesius-keleiviniu-traukiniu-i-sankt-peterburga.d?id=67778950
idomu, ar Prezidente yra skridus AL kada nors?
Dėl tako renovacijos. O tai ką, rimtai negalima antro tako šalia patiest? Jei iš tikro gąsdinamės save 0.9% BVP, tuomet naujas takas šalia nebeatrodo nerealiai, net kažkiek tų sodų supirkus.
Prie sovietų VNO buvo du takai. Gal įmanoma iš dalies suremontuot antrą taką ir pagrindinio remonto metu naudot jį? Aišku, tai papildomai kels viso remonto kainą, bet užtat mažiau trikdžių Vilniaus oro uoste…
Prie sovietų niekada VNO dviejų takų nebuvo. Senas takas buvo pakeistas nauju (dabartiniu) kažkur aštuntajame dešimtmetyje. Senojo tako liekanų yra, nes dalis to tako tarnauja kaip riedėjimo takas. Paversti jo vėl taku nėra įmanoma – danga nė kiek nėra artima reikalavimams, jau nekalbant, kad didžioji investicijų dalis yra į elektroniką.
Sovietinė flotilė gali būti gera pramoga:)
Štai ką siūlo baltarusiai http://www.merlintour.fr/tour/30
Taigi galima darytb pačios žemiausios kategorijos taką. Berods CAT I. Be to, klausimas ar karo atveju nebūtų naudinga turėt du takus Vilniuje?
Kas liečia laukiančią tako rekonstrukciją 2017 m. negaliu kvestionuoti, ar buvo, ar nebuvo įmanoma tai padaryti neuždarant visai kilimo tūpimo tako.
Tačiau įtaka tikrai bus milžiniška. Už ribojimus naktimis dvejus metus pasisakė visi vežėjai, išskyrus Lufthansa grupę, apklausoje.
Visų pirma, dalimi krypčių iš Kauno skraidyti tiesiog neapsimokės. Labiausiai čia nukentės Air Lituanica, airBaltic ir LOT, nes keleiviai nevažiuos iki Kauno, tam, kad skristų į Rygą, Taliną ar Varšuvą.
Per 2016 m. planuojama išplėsti Kauno oro uosto peroną, tam, kad būtų galima parkuoti lėktuvus – be nepatogumų keleiviams, tai didžiausia fizinė problema.
SmallPlanet, Ryanair, Wizz Air, greičiausiai stengsis išlaikyti daugiau mažiau visą skrydžių kiekį iš Kauno, nes lėktuvų utilizacija piko metu (vidurvasarį!) jų verslui yra kritinė.
Sunku pasakyti, kaip elgsis kiti incoming vežėjai, įtariu mažins skrydžių skaičių, pirmiausia atsisakydami „overnight” skrydžių į Lietuvą.
Bazuojančios aviakompanijos, kaip Air Lituanica, SmallPlanet, Wizz Air, turės Kauno viešbučiuose apgyvendinti didelę dalį crew, dėl to, kad operavimas iš Vilniaus (su skrydžiais iš Kauno) praktiškai apriboja darbo laikus taip, jog ilgesnių rotacijų vykdyti neįmanoma. Čia jau nekalbant apie kitus brangius dalykus – kuro tiekimas Kaune tik kelių transportu (šiai dienai degalai žymiai brangesni KUN nei VNO, tokiu atveju spėju bus dar brangesni), antžeminį aptarnavimą, transportą, etc.
Kol kas nėra aišku, kaip bus organizuojamas keleivių transportas. Taip pat parkingo problema prie KUN (prognozuoju, kad 90% keleivių iš Vilniaus į KUN važiuos automobiliais), etc. etc. – dar labai daug neatsakytų klausimų.
Visumoje prognozuočiau, kad apie 60% skrydžių bus bandoma vykdyti iš KUN. Bilietų kainos bus didesnės vien dėl sumažėjusio „capacity” ir išaugusių sąnaudų. Apie 40% galimo keleivių srauto bus dingę.
Dar visi galimybių praradimai – 2017 m. į VNO tikrai neateis nė viena aviakompanija ir nebus atidarytas naujas maršrutas. Visi maršrutai yra atidaromi pavasarį/vasarą, o investiciją į kelis mėn. paskraidymą ir po to užsidarymą yra visiškai nelogiška.
Apskritai, dar labai daug neatsakytų klausimų.
Kartais toks vaizdas kad pasakei ir viskas savaime pasidaro taip lengvai, nereikia tu dvieju taku, nepaisant to kad ir apkrovimo prasme takas yra efektyvus, taciau surpaskit ir aviatorius kuriems kiekviena diena reikia skraidyti, kitiems kontroliuoti, tai atnestu nereikalinga sumaisti tokiame mazame oro uoste, realiai tam takui net vietos nera, paziurekit kokie kalnai pas mus oro uoste. Dabartinis takas neturi ydu kurios matomos plika akimi, taciau tikriausiai geriau apsidrausti ir iskart buti pasiruosus, tad tokia rekonstrukcijos esme.
Kiek žinau senasis takas buvo naudotas tik propeleriniams lektuvams, prasidėjus reaktyvinei erai, 1958-1960 buvo pastatytas dabartinis takas.
Seno tako ilgis tik apie 1,5km, šiek tiek per trumpas daugeliui reaktyvinių lainerių, pagrinde tik ATR ir Dashams tinkamas, kažin ar dėl to verta investuoti milijonus į jo trumpalaikį atgaivinimą.
Antram takui nėra jokio poreikio. Visų pirma, jo statyba kainuotų apie 300 mln. EUR (maždaug vidutinio šiuolaikinio 2500m tako statyba). Ir už tai turėtų sumokėti vežėjai? Kodėl? kodėl vežėjai turėtų mokėti už taką, kai visas srautas daugiau nei pilnai išsitenka dabartiniame take?
Aš įsivaizduoju, kad tai, ką Simonas išdėstė – tai tik ledkalnio viršūnė – tikrai nesuprantu tokio sprendimo logikos… Viską susumavus išlaidos tikrai bus milžiniškos…
Antras takas turi kitokį kampą, nei pirmas. Kiek suprantu tam tikrom oro sąlygom esant juo leisti teoriškai būtų lengviau.
Šiuo atveju aš kalbu ne apie ekonomine logiką, bet apie karine logika. Ar antras takas pridėtų oro uosto pralaidumo bent teoriškai.
Beje, ilginimo klausimas vėl iškyla, jei Vilniuj reikės leistis kokiam B747 su kareiviais…
Karinėms reikmėms nebūtų jokių problemų B747. Kariniai reikalavimai kitokie ne civiliniai.
Antras takas čia niekuo nepadėtų.
O tai valstybė ar SM nėra nusiteikusi subsidijuot tuos skrydžius į Kauną VNO tako rekonstrukcijos periodu? Dauguma kelieivių turbūt net iš principo neskris tuo metu. Tai, jeigu uždarys oro uostą mėnesiui galėtų sugalvot ir kitų kokių upgrade’ų tą proga.
Kalbant apie pirmąjį/senąjį taką, užėjimai ant jo yra neįmanomi dėl „terrain”, visų antra pietrytinės pusės „approach” greičiausiai būtų apsunkinta politiškai dėl kaimynų.
Ir galiausiai nėra jokios prasmės paleisti tą taką į darbą, nes jis kertasi su dabartiniu ir vienu ar kitu renovacijos metu, visas oro uostas būtų uždarytas.
Pabandom išsiaiškinti. Kas pigiau? (1) Renovacijos kaina praradimai BVP aviakompanijų praradimai ar (2) Naujo tako statyba per kelis metus.
Manau linksmiausia bus tai, kad uždarymui pritarė tik „Lufthansa“ grupė, kuri laikinai atšauks skrydžius iš Vienos ir Briuselio ir paliks vieną skrydį iš FRA į KUN.
Na čia labai daug klaustukų, neaišku ar LT dar išgyvens iki tų 2017 metų. Jeigu nebus investuotojo bus trečias bankrotas aviacijos industrijoje.
Na galimas variantas,kad tokiai a/k ,kaip LT, cia ir i nauda iseitu…Kodel?
Nemazai a/k nenores cackintis ir neis i KUN,o 35 dienos nera trumpas laikas paklausa skristi bus.
Tokiai LT labai lengvas sprendimas,sutari su Kautra ,kad menesi pavezios KUN-Vilnius-KUN.Jie Eurobasket2011 turi nauju autobusu uzsipirke,tai ir uzsienieciams nebutu soko.Ta 1valanda nerajokia tragedija autobuse pasedet(jei jis nepridergtas)
O gal geležinkelio atšaką iki KUN pabaigs 2017 metais?
@Simonas
Kodel LH nesutiko su naktiniu tako atnaujinimu? Jiek juk yra pora is tu, kurie nezais su KUN, o tiesiog nuims didziaja dali skrydziu.
Vytautai-NT, kosmodromo KUN nenori? :)
Antras takas VNO – visiška kosmonautika.
Palyginimui – Gatwick iš vieno tako išspaudžia 38 mln keleivių per metus, ir, pasak Wikipedijos, iki 55 movements per hour.
Pavyzdys, aišku, ekstremalus, bet parodo, kiek dar toil VNO iki tikro poreikio antram takui.
@c2h5oh jūs teisus, bet kaip atrodytų reikalai globaliai?
1. Rekosntruojam taką (pilna kaina = išlaidos, plius praradimai BVP, plius praradimai per nesurinktus mokesčius biudžetui, plius aviakompanijų praradimai).
2. Statom naują taką (pilna kaina = išlaidos minus sutaupyti aviekompanijų pinigai, minus neprarasiti mokesčiai į biudžetą, minus papildomi mokesčiai į biudžetą dėl papildomos statybinės veiklos)
Ar rekonstruojant taka jis bus ilginamas ar ne? Jei ne, tai kodel (nera poreikio, nera pinigu ar del kokiu kitu prezacsiu)? Ar neapsimoketu taka paiilginti, kad ateityje nereiketu vel uzdaryti viso oro uosto tako ilginimo darbams?
Gelezinkelis ,cia visiskai nerealu:) Net jei nusprestu tas per diena nepasidaro.
Kitas dalykas jau senokai nutilusios kalbos apie nauja kelia is VilniusKaunas magistrales i KaunoLEZ.Cia kiek realesnis variantas,bet ir tai vargu.
Gi ViaBaltica magistralei jau senai pinigai skirti yra,o tik siemet viskas pajudejo.Pas mus nera tokio istatymo,kaip Lenkija turi(jie gali paimti valstybes reikmem uz adekvacia kaina),ir labai sunku susitarti su zemes savininkais(na susitarti lengva,bet tie kaina nerealia praso)
Aš tai niekaip nesuprantu kas per kliūtys yra atlikti rekonstrukciją naktimis uždarant oro uostą anksčiau ir atidarant vėliau, kaip tai daroma beveik visur kitur? Nenoriu tikėti, kad tai kainuotų daugiau, įvertinus visą ekonominę žalą regionui ir visai šaliai, jau nebekalbu apie logistinį košmarą. Labai norėčiau šį sprendimą priėmusių argumentacijos ir normalių paskaičiavimų juodu ant balto kodėl uždaryti mažiausiai mėnesiui yra geriau, nei vykdyti rekonstrukciją oro uostui veikiant.
Mane tai stebina, kad toks sprendimas priimamas VNO/avialinijų lygyje :)
Kadangi tai yra šiais laikais kritinė infrastruktūra, tokį sprendimą lyg ir norėtųsi, jog darytų aukštesnės kompetencijos žmonės. Avialinijos, with all due respect, šitoj vietoj turi tik patariamąjį žodį.
Kita vertus, 2009ais skrydžių buvo dar mažiau, o per Eijafelajokiulo išsiveržimą dar daugiau skrydžių buvo atšaukta visoje Europoje – ir nieko, išgyveno. Manau nieko čia baisaus nenutiks, dalis atskris iki Kauno, dalis atidės keliones ar paankstins (holiday makers, VFR), tik noras, kad tai nebūtų kelių VNO veikėjų sprendimas, net jei jie ir turi daugiausiai info apie avialinijas. Čia makro sprendimas.
Justinai, labai pritariu.
Nepamirškite, kad kai kam iš dabartinės ministerijos vadovybės vis dar norisi įrodinėti KUN būtinumą (ne reikalingumą, o būtinumą) ir ypač „Ryanair“ bazės atidarymo VNO kontekste.
Čia ir kiti klausimai susipina – tam tikra galimybė subsidijuoti tam laikotarpiui pervežimą keleivių Vilnius-Kaunas, tam tikros mokesčių (ir ne tik oro uosto) lengvatos, svarbu, kad netrūktų infrastruktūros ir kad laiku ir skaidrūs sprendimai būtų priimami. Na ir aišku, kažin ar VNO lygyje, bent jau matant kas dabar darosi ir kokių elementarių dalykų nesprendžia, nors tai visiška VNO kompetencija. Vėl grįžta ta pati patirtis, kai keleiviai atvežami autobusu, išleidžiami prie durų, o durys užrakintos. Lauke lyja, tamsu. Autobusas nuvažiuoja. Niekas iš keleivių nežino ką daryti. Tada atsitiktinai enantis pro šalį koks tai oro uosto darbuotojas tai pamato ir pakviečia kažką atrakinti duris…
Oro uostas, kuris nebesugeba viešai paskelbti statistikos už kovo mėn., kai jau tuoj balandis baigsis – tikrai neatrodo kompetetingas spręsti kompleksinius infrastruktūros klausimus …
O ką konkrečiai numatyta daryti tam takui 2017 metais?
Nes situacija atrodo labia keistai. Ar yra pavyzdžių, kad panašaus dydžio oro uostas būtų uždarytas mėnesiui?
Jeigu pavyzdžių nėra, tuomet dvi galimybės:
1) ypatinga, niekur daugiau pasaulyje anksčiau nepasitaikiusi situacija (kažkokie ypatingi darbai, kurių nu niekaip neatliksi naktimis).
2) durnas planavimas. Kadangi įmonė valstybinė, tai toks variantas visai realus – viską suplanuoti taip, kaip patogiausia oro uostui/ministerijai, o ne keleiviams/oro linijoms/verslui. Būtų pilnai Ivanausko dvasioje. O taip pat atitiktų kompetenciją viceministro, kuris šiuo metu NUOLAT (ne vieną kartą, o pastoviai!) rimtu veidu kalba apie jungties su Heatrow skatinimą.
@c2h5oh
kažkaip ir man tarsi toks de javu, matant šiandienį VNO valdymą, su Ivanausko „laikais”…
Gal tai kažkaip susiję su tako pagrindu/pamatu. Viskas juk buvo padaryta sovietmečiu so to laikotarpio „kokybės” lygiu ir pasekmėmis dabartiniam stoviui. Galbūt nepakeitus generaliai visų tako pagrindų, o gal dar ir lygumo altitudžių, pačio pavišiaus (asfalto) rekonstrukcija netenka prasmės, nes yra daugiau kosmetinė ir trumpalaikė? Galbūt todėl ir neįmanoma to padaryti tik naktimis, nes per maži laiko tarpai.
viskas yra imanoma – klausimas tik kiek tai kainuoja. skaiciuojant tako projekta prarastu keleiviu, bvp ir pan skaiciuoti nereikia – skaiciuojamos tik konkrecios islaidos ir praradimai del nesumoketu mokesciu uz skrydzius ir pan.
Įdomu koks kainų skirtumas tarp darbų naktį ir viso mėnesio trukmės. Turėtų visa tai būt prieinama VNO tinklapy.
@mėgėjas
jei jau rekonstrukcija naktimis neįmanoma, tai ir 35 dienų tikrai nepakaks …
ir vėlgi, jei rekonstrukcija užsitęs ne 35, o 70 dienų, kas irgi realu – ar skaičiuojami nuostoliai esant tokiam scenarijui? kaip tai paveiks visos LT ekonomiką?
Vienas klausimas tik – ar po 2016 m. rinkimų į Susisiekimo ministeriją atėjusi protinga valdžia dar spėtų atšaukti šitą nesąmonę? Atrodo kaip išeitis.
@pliumbum
gal tai ir išeitis, bet jei bus jau pasirašytos sutartys su rangovais – nežinia kokios baudos grės ir pan… bet valdžios kaitos scenarijus būtų labai naudingas, kad išsklaidytų besiformuojantį „ivanauskinį rūką” virš VNO ir SM… ;)
jei labai norės tilps į terminus ir padarys net anksčiau, kaip kad su SGD terminalu buvo, o jei atsiras interesas rekontrukcija gali ir užsitęsti ir ne 70 dienų.
@profesionalas, bvp ir visokius kitus nuostolius ir variantus skaičiuoti vsigi reikia, bet tai jau ne VNO reikalas, o vyriausybės. Tarkim darbai trunkantys metus naktimis kainuos 10 mln brangiau. Tarkim visa mokesčių sistema praras 30 milijonų.
Tokiu atveju, jei vyriausybė nepridėtų tu 10 mln ir prarastų 30 bei sukurtų daug chaoso, galėtumėm smarkiai supykt.
@Little_man
skirtumas su SGD, kad patį laivą, kuris ir yra sudėtingiausias ir brangiausias – statė korėjiečiai :) čia mes turėsime reikalų su vietiniais statytojais ir vėlgi, tokį projektą įgyvendinant, gali ir nenumatytų – objektyvių kliūčių iškilti, kurios neleis „tilpti į terminą”…
Tiksliai neatsimenu, ar buvo aptarta pirmieji rezultatai susijungus Lietuvos oro uostams.
Info zemiau:
http://www.ltou.lt/upload/medialibrary/e19/e198e507b7070154819354c85c8c45af.pdf
Pelno marza isaugo daugiau kaip 4-is kartus :) lyginant su praeitais metais. (nuo ~2% iki 9%)
Asmeniškai man pasiūlymas susiorganizuoti kažkokį antrą kilimo-tūpimo taką VNO skamba taip kosmiškai, kad primena kokį kompiuterinį miesto statymo simuliatorių, kuriame kažką galima paspaudinėti ir pastyti/nugriauti be jokių problemų.
Visų pirma, manau, reikia visomis išgalėmis svarstyti naktinių darbų variantą. Kitu atveju, tą, ką įmanoma, perkėlus į KUN, būtina organizuoti laikiną susisiekimą, kaip jau minėta, autobusais. Tačiau abejoju, ar su lietuviška logika ir organizavimu bus nuveikta nors žodžio „normaliai” ribose, išnaudojant įmanomas galimybes.
Kažkokios labai jau jūs blogos nuomonės apie lietuvius. Paskaičius komentarus gali pamanyti, kad mes jau tokie dundukai esamę, kai kokios papuasijos džiunglių gyventojai. Nenuvertinkite mus taip, atliks tą rekonstrukciją ir gerai atliks. Mokam, kada reikia.
Atliks normaliai, jeigu bus visuomenės spaudimas, kaip su Žalgirio arena. Kitu atveju, gali būti ir kaip su stadionu :)
Nenuostabu, kad kyla abejonių. Jeigu jau vokiečiai su BER žiauriai susimovė, tai žvelgiant į VNO perspektyvas kyla visokių minčių, kaip sakė viena žinoma politikė.
Kolegos, kiek prisimenu, tai gana rimta tako rekonstrukcija buvo vykdoma ir 2003 metais. Dauguma darbų buvo vykdoma naktį. Tik, berods, porą dienų, daugiausia kokią savaitę buvo nukreipti reisai į KUN. Tuo kart ypatingai didelės sumaišties nebuvo. Bet, aišku, VNO apkrovimas buvo gerokai mažesnis.
Gal kas žino/prisimena detaliau?
Šiek tiek ne į temą: Vueling tapo pirmąja aviakompanija, kuri priėmė A320 su 186 kėdėmis:
http://www.airbus.com/presscentre/pressreleases/press-release-detail/detail/vueling-takes-delivery-of-its-first-enhanced-comfort-a320-cabin-featuring-the-airbus-space-flex-c/
Airbus skelbia, jog dabar jau gali pradėti deliveries su 189 kėdėmis. Manau, jog laiko klausimas, nuo kada nauji „Wizz Air” deliveries bus tokie.
O tai kiek dabar į A320 telpa? B737-800 berods 189 vietos.
Beje, kas nors gali moksliškai paaiškinti, kodėl EasyJet skraido į Taliną, bet į Vilnių ir Rygą- neskraido?
180 iki šiol būdavo. Dabar galimas variantas 189 vietos, o NEO turės 195 vietas. Kiek žinoma, Airbus dirba, kad ir be NEO gali būti 195 vietos.
Dėl „easyJet” istorinės priežastys – Baltijos regione „easyJet” stipriai gavo per nagus, jie bandė nemažai maršrutų: Ryga-Berlynas, Talinas-Liverpulis, Ryga-Londonas, jei neklystu, buvo dar daugiau. Išsilaikė tik vienas maršrutas Talinas-Londonas.
Bet į Lietuvą EasyJet net nebandė skraidyt..?
Ne, neskraidė.
Gal toks kovos būdas su sukčiautojais pasiteisins? http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kriminalai/ispane-vilniaus-policijai-pasiskunde-del-plesiko-taksisto.htm
Pirmasis „Honda“ lėktuvas
http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/pirmasis-honda-lektuvas.htm
AirFrance pradejo reklamuoti web keliones is Vilniaus. Kaip ir KLM atveju – visi reklamuojami jungimai – su BT.
LT jungimus gauna tik atkakliausi ir zinantys, kur ju ieskoti…
Priminkit- ar bus šiemet trečias Embraer? Nes, jei gerai suskaičiuoju, esamų lėtuvų skraidyt dukart per dieną į masterdamą neužteks.
Beje, AirBaltic padarė reisą į Amsterdama beveik tuo pačiu metu, kaipo ir AirLituanica. Jaučiasi to pasekmės?
Ir kaip yra su Air Baltic bagažu, jei jų skrydis pvz su KLM kabinasi?
Nežinau, kaip čia bus, bet pagal dabartinę mano patirtį, per AMS atskrendantys užsieniečiai, su kuriais susiduriu, tai daro su BT (anksčiau per Rygą, dabar su tuo propeleriu). Be Code share’o nerizikuoja ir kai kurių korporatyvinės sąlygos net neleidžia to daryti. Aišku, tai nėra didelis skaičius ir tai negali būti visapusiška teisybė, bet.. Jei nebus Code Share’o normalaus yra rizika, kad BT suės Amsterdamo reisą, o jei taip atsitiks, tai tą patį padarys su Paryžium.
Ne į tema. Žmogus dabar Sicilijoje. Pametė ID kortelę. 29 balandžio skrydis Trapani – Kaunas. Turi tik vairuotojo pažymėjimą, kuris oro uoste netiks. Ką jam daryti? Eiti į policiją, kažkokią grįžimo pažymą prašyti?
Pirmiausia i Ambasada Italijoj skambint.
Tartis su „Ryanair” – tik aviakompanijos politikos klausimas. „Air Lituanica” iš anksto perspėjus leidžia tiesiog tokiais atvejais skristi.
@Algis – turėtų leisti skristi, jei tai yra grįžimas į savo valstybę (namo). Buvau du kartus su tuo susidūręs, vieną kartą pats iš Belgijos parskridau tik su vairuotojo pažymėjimu, kitą kartą bendrakeleivis iš Romos.
Tik patarčiau nuvykti į oro uostą, ir su Ryanair arba GH kompanijos darbuotojais suderinti, kad tikrai leis.
Ryanair atstovė pasakė, kad būtinas grįžimo dokas, susisiekti su ambasada ir pan. Žodžiu, linskmas atostogų tęsinys nusimato :)
Sicilijoje kitokios interpretacijos;) Kantrybės ir sėkmės!
Situaciją blogina tai, kad skrydis 29 d. Ir tiesiog ilsėtis saloje, nieko nedaryti ir tikėtis, kad atvykus skrydžio dieną į oro uostą pavyks išskristi – irgi nelabai kas. O jei neleis, ką tada? :) Nes atsakymas Ryanair buvo trumpas ir aiškus: „without valid passport or an emergency one you cannot travel with Ryanair”.
Beje, o gal kas žino, kodėl aviakompanijos apskritai vairuotojo pažymėjimo nelaiko kaip kelionės doko? Dėl kokių priežasčių?
Vienas dalykas, didelėje dalyje šalių teisės vis dar yra popierinės, labai „low quality” dokumentas. Kitas dalykas – aviakompanijos nori kuo mažiau variantų dokumentų pripažinti, nes reikia darbuotojus apmokyti labiau apie kiekvieną dokumentą ir atsiranda didesnė klaidų tikimybė. O už Šengeno erdvės taisyklių pažeidimus aviakompanijoms 9000EUR bauda už kiekvieną atvejį.
Supratau. Na, bent jau ES teises galėtų pripažinti, turbūt visose ES šalyse teisės jau padoraus lygio, panašiai, kaip mūsų.
@Algis, tai nieko nedaryti ir nereikia. Reikia, kad šiandien arba pirmadienį važiuotų į artimiausią didesnį miestą, kuriame gali išduoti Emergency travel document (ETD) ir toliau ilsėtis. Kaip jau minėjo, tegul susisiekia su ambasada ar URM Lietuvoje, jie patars ir nukreips.
Siaip Italijoje daznai pasitaiko, kad nieks i dokumenta net akiu nepakelia. Taigi galima varyti ir Va Bank, zinau kas su Teisiu kortele skraido ir vargo nemato … :)
Dar apie A380:
http://www.flightglobal.com/news/articles/opinion-emirates-deal-takes-pressure-off-airbus-411574/
huh, stai ka reiskia kai Europa, bet ne ES
Fri 17.04.2015 09:21 Arrival at border point of origin country CH-8059 Zürich 59
Fri 17.04.2015 09:21 Export customs clearance CH-8059 Zürich 59
Fri 17.04.2015 10:00 Completion of export customs clearance CH-8059 Zürich 59
Fri 24.04.2015 11:13 Departure from border point of origin country CH-8059 Zürich 59
VIena savaite, viena valanda ir trylika minuciu marinavo dvirati muitineje. Nakamoon… Priprates jau kad EU viskas yra instant =]
Del FR iskart galiu pasakyti kad tikrai negalima ir tikrai nesutiks. Pranesk situacija iskarto i call centre, nes kaip sakoma „esame supratingi kol zinome situacija”. Reikia kreiptis i betkuria ES ambasada, ar galu galiausiai i konsula kad susisiektu su ambasada, isduos emergency pasa. Su vairuotojo pazymejimu skristi galima SAS, seip saso atstovai ivairiu konferenciju metu megsta pabrezti kokie jie modernus nes realiai jei turi pasiddares checkina saso marsrutuose sengeno vidduje skraiddyti galima be dokumentu. P.S. norwegian air sh. gali skristi su banko kortele jei esi norvegas.
@Patikimasis – realiam gyvenime taisyklių griežtai laikomasi toli gražu ne visada. Kad ir
http://www.dailymail.co.uk/wires/ap/article-2948979/UK-investigating-passenger-landed-UK-without-passport.html
Yra ir Ryanair komentaras, kad jie gali skraidinti su bet kokiu popieriumi.
Kaip sakiau, kai žinomos taisyklės yra reaguojama atitinkamai. Dėl šitos situacijos reikia nepamiršti kad keleivius išleidžia ne FR darbuotojai, o ground handlingas. Galutinį sprendimą visada priima kompanija, o emergency pasus išduoti gali per kelias dienas.
Zinau realia situacija, kai is HHN pilietis grizo i KUN be paso -ground handlinge dirbantis rusu emigrantas parode geranoriskuma. Tiesa, keleivis turejo paso kopija.
Aš pats prieš porą sav. skridau iš HHN su Ryanair ir turėjau tik mobile boarding pasą ir nič niekas net nepaprašė ID parodyt, nei prieš saugumo patikrą nei preboardinant :-). Po poros dienų vėl teks ten lankytis, pažiūrėsiu ar atsitiktinumas tai buvo ar ne :).
Man tai džiunglės. 21 amžius. Normali situacija. Pavogė pasą. Ko nepasitaiko gyvenime. Tai praleiskite, jei turi kopiją, vairuotojo pažymėjimą normalų, ne iš Afrikos, o ES ar kokį pan. doką. Čia kaip iki šiol su latviškais auto numeriais gali Lietuvoje baudas rinkti, su lietuviškais Latvijoje ir nieko. Niekas nieko nesiunčia. Nėra bendros sistemos. Sienų senai nėra, abi šalys ES, bet dzin. Sunku ją sukurti? Išpindėjimas kažkoks. Turi būti taip – pavogė doką – rodai bet ką, ką turi ir skrendi. Juolab ne koks transatlantinis skrydis, vizų nereikia. Iš vieno kaimo Italijoje į kitą kaimelį Lietuvoje. ES, kur nėra sienų. Absurdas.
Pauliau, gali pasakyti tikslia data ir skrydzio numeri kada tai ivyko? Taisykles yra taisykles, jeigu kam nepatinka, yra tokios aviakompanijos kaip SAS kur galite viska padaryti be dokumentu, jeigu nepriduosite bagazo tai ir naudokites ju paslaugomis tada, o realiai tokiu situaciju neturi buti, juk klientu saugumas yra prioritetas.
@Patikimas – tai tu esi tas, kuris gamina checkino monstres :)
22 d. skridau iš AMS su LT tai ID irgi nieks netikrino, ten net barkodų skaneris neveikė, dėdė skaitė garsiai vietų numerius nuo bording pasų ir diktavo tetai, kuri vedė viską rankom. Firma Serviceair vadinasi.
SAS priduodant bagaza Skandinavijoje irgi niekas netikrina dokumentu, nes pridavimas – automatinis, tagus spausdiniesi pats. Pritariu nuomonei, kad dokumentu reikalavimas kazkur ir kazkada kai kiti to nedaro yra atgyvena.
VNO boardinantis i kai kuriuos skrydzius (ne FR) toks ispudis kad sudraskys, jei staigiai paso ar ID neistrauksi tai paciai grazuolei, kuri pries 5 min su tuo paciu ID tave checkino…
@Patikimasis FR5204 HHN – BGY, datos dabar tiksliai nepasakysiu, o ir nežinau ar reikia :-).
Dėl saugumo tai nežinau ar kažką tai keičia jei skrydis šengeno erdvės viduje? Čia aviakompanijos revenue saugumo prasme nebent, kad apsisaugoti nuo pigių bilietų perleidimo/perpardavimo.
del SAS ir bagazo: Skrendant tiesiogiai is CPH be persedimu asmens dokumentai netikrinami. Skrendant su persedimu net jei pirmas segmentas SAS’o – tikrai paziuri i dokumenta priduodant bagaza.
Boardinantis is CPH manes yra tik BT prase dokumento. Skrendant su SAS is VNO boardinantis dokumento kartais praso kartai ne, matyt nuo temperaturos lauke priklauso
http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/lietuvos-dangaus-valdove-lufthansa-is-sosto-stumia-rusai.htm
Kur kalba eina apie kitų ES šalių vairuotojo pažymėjimus, tai čia visiška tiesa, kad kitose šalyse jos prasčiau atrodo nei koks lietuviškas gimimo liudijimas. Airiai, pavyzdžiui, visai neseniai pradėjo išdavinėti normalias europines teises – anksčiau tai buvo kažkas panašaus į į tris dalis sulankstytą popieriaus lapą.
THY A320 at Istanbul on Apr 25th 2015, hard landing, go-around, engine problem, gear problem, gear collapse, runway excursion. http://avherald.com/h?article=48546eb6&opt=0
Arnai, čia kaip su LT auto registracijos pasu. Ar dar kur Europoj yra toks nesusipratimas, kaip LT?
Airlituanica puslapyje pasirenku i viena puse ir spaudziant pirkti nieko nevyksta. Kazkokia klaida gal. Bandziau su Chrome ir Firefox.
Viskas veikia.Beje pastebejau,kad LT savo puslapyje jungiamuosius skrydzius pardavineti pradejo.
Nu man kazkaip neveikia, kai buna pasirinkimas i viena puse. Jeigu su gryzimu viskas ok…
Ok supratau bug’a. Jeigu tarkim yra ivesta siandiena ir isskridimui ir gryzimui, tada pasirenku i viena puse ir ivedu skrydi uz menesio nieko nevyksta. Greiciausiai todel kad isskridimo data yra velesne uz gryzimo ir nepraeina validacija. Taigi is mano trumpo testavimo yra tokie bug’ai:
1. Validacija neparodo jokio pranesimo kai isskridimas velesnis uz gryzima, tiesiog niekas nevyksta.
2. Kai pasirenkama i viena puse, vistiek naudojamas gryzimo datos laukas todel neveikia, jeigu jis buvo uzpildytas su ankstesne data
3. Nezinau kodel bet tarkim pasirinkus Vilnius-Berlynas ir pasirinkus isvykimo data balandzio 30 gryzima automatiskai uzpildo 29.
Reikia testuotoju visada programuojant :) Ziurejau su firefox.
@Marius
Jungimai su LT per Vilnių parduodami jau tikrai labai ilgą laiką.
Kas cia per naujiena? SAS Scandinavian Airlines 743 – Flight 743 Operated by Estonian Air
Estonian Air jau kokios trys savaitės vykdo SAS skrydžius VNO-CPH.
O tai čia kaip su tais Estonian? Ar SAS savų CRJ nebeužtenka. Ar estai yra pigiau?
Beje, klausimas- o air Lituanica negalvojo pasiūlyt operatoriaus paslaugų Europoj?Vykdyt už kokį didesnį vežėją skrydžių wet-lease pagrindu? Ar profsąjungos neleis?
kuo skrisi greitu metu net ispeti tikriaus nebepavyks – LT VNO i TLL skrendi su BMI CRJ, Estonian TLL i ARN – skrendi su kazkokiu Saab 340, VNO i CPH pasirodo skaidina Estonian ir t.t.
Liks Lufthansa grupe ir BT kurie dar uz kazka neskrenda ir uz kuriuos kazkas neskrenda…
Savaitgali turejo leistis idomus paukstis -STAR Starling Aviation Boeing 727-2X8
Gal zinote kokiu reikalu?
http://www.planespotters.net/Aviation_Photos/photo.show?id=510751&from=flightradar_200
Juokauja ir LV
http://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/del-sprogimo-gresmes-uzdarytas-rygos-oro-uostas-evakuoti-zmones-667-499351
Šiandien OV už SK su CRJ skrenda
VNO prie juoku kaip ir priprate jau, RIX tai buvo vienas is pirmu atveju tai panasu, nelabai kam pasiruose, bent jau eiliniai darbuotojai. Oro uoste buvo chaosas – buvo vietu, kai vienas darbuotojas sako vienaip, o uz 5 metru kitas – kitaip. Rytinis skrydis is VNO spejo nusileisti, bet po to 1h laike visus autobuse nieko nepasakodami, isjungtu A/C ir nepagaileje sildymo… Galiausiai po tos 1h isleido visus ant asfalto prie vieno angaro, o norincius i WC palydejo apsauginiai. Po dar kokiu 30 min vel suvare visus i autobusu ir isveze lauk is teritorijos – prie departures, kur dar 20-30 min reikejo sedeti autobuse, kol atsirasdavo vietos kur islipti (autobusu buvo gal 5 eileje) – visi atstovejo ilga eile prie security check/pasu kontroles ir pateko i non-shengen area, is kur dar syki ejo pasu kontrole i shengen area ir tik is ten galejo eiti i miesta/connectintis shengen.
Kiek iš paskutinių 1000 grasinimų pasaulyje susprogdinti oro uostus atvejai pasitvirtino? Gal tuoj pasieksime tokį ratio, kai pagaliau kažkas paskaičiuos ir įvertins, kad nebeverta reaguoti į tokius necredible grasinimus :)
@Justinas – na čia turbūt tas pats, ką kalbėjome dėl oro saugumo „perdėjimo”. Tarkim, bus nebereaguojama, o tada pagrasins kas nors ir tikrai sprogs (kad ir dar kiek metų praėjus). Nebūtinai oro uostas. Visi kaltins anos tvarkos panaikinimą.
O šiaip taktiką „paskambinti ir susprogdinti” iš tikrųjų naudojo kai kurios organizacijos (ne Lietuvoje), tarkime, baskų ETA. Jos tokiais išpuoliais norėdavo tik gąsdinti / padaryti nuostolių, o civilių aukų nenorėdavo, tad perspėdavo, kad pastatai būtų evakuojami.
Vis daugiau keleivių aptarnaujantis Vilniaus oro uostas įdiegė naujovę – eilių valdymo informacinę sistemą.
http://www.ivilnius.lt/suzinok/transporto-naujienos/vilniaus-oro-uosto-naujove-keleiviams-eiliu-valdymo-sistema/69643d32353532
2008 2,048,439 19.3% 37,839
2014 2,942,670 10,55% 37,254
Tiesiog idomus pastebejimas, ant kiek per 6 metus pagerejo lektuvu utilizacija
Įdomu kodėl AirBaltic lamės regioniniuose oro uostuose nebando:
http://www.gazeta.ru/business/2015/04/24/6655277.shtml
Vytautas-NT: kad labai stipriai bandė. Nuo Kauno iki Archangelsko. Ir gavosi labai blogai
O tai kodėl FinnAir, Austrian ir CSA toliau bandė tai daryt?
Na va, Simonas pasisakė
http://www.delfi.lt/verslas/transportas/oro-linijos-nerimsta-del-planu-menesiui-uzdaryti-vilniaus-oro-uosta.d?id=67820148
Gal kas turi skatistikos? Kiek šiuo metu žmonių perka aviabilietus per tarpininkus? Ir kodėl taip daro?
@Leonas:
tarpininkus – turi omeny skrydziu paiesku svetaines, o ne tiesiogiai is avialiniju puslapio?
Jei kas nori aplankyti new york liepos gale ir isbandyti Air Canada 787 Business class:
CPH-YYZ-LGA Business lowest class 4824 DKK one way.
07.31 – 08.10
http://imgur.com/QteXH8R
Majauskas FB rašo va kaip. Kažkoks debilizmas.
Gatvių apšvietimo projektą – stabdom, orolinijų projektą – stabdom, darželių tvarką – stabdom, mokyklas – sujunginėjam; ir čia dar nepradėjus spręsti miesto skolų problemų.
Klausimas ne iš aviacijos sferos- apie traukinį KUN-WAW yra žinių?
Žinant kad lenkai nuėmė visus traukinius iš Waw į Suwalkus………..
Antanas Zenonas Kaminskas, „Rail Baltica“ projekto direkcijos vadovas, sakė, kad rugsėjį nori paleisti pirmą krovininį sąstatą nuo Lenkijos sienos iki Kauno. O su keleiviniu traukiniu gali tekt palaukti iki kitų metų, nes reikia išspręsti ir bilietų prekybos klausimą, t.y. pajungti vieningą platinimo sistemą. Nežinau, čia kalba eina tik apie Lenkijos sistemą ar bendra Europos traukinių bilietų platinimo sistemą.
Traukinys KUN-WAW tikrai labai laukiamas vien dėl galimybės pasinaudoti puikiais kelionių pasiūymais iš WAW. Važiuoti autobusu ar automobiliu nėra labai patogu. Jurgis pacitavo tai, kas buvo viešai pranešta Kaune vykusios spaudos konferencijos metu. Tikėtina, kad šie greitieji keleiviniai traukiniai pajudės kitų metų pavasarį – čia mano asmeninės prognozė.
ka vadinam greituoju traukiniu? koks planuojamas vaziavimo laikas?
Gal žinote, kada galima tikėtis SAS akcijų skrydžiams rugpjūtį – rugsėjį?
Kelionė KUN-WAW turėtų trukti apie 3 val.
Turbūt juokauji? Taip bus gal po kokių 50 metų, ne anksčiau. 5 valandos jau būtų puiku.
@Kardiobatonas – prie dabartinio geležinkelio tiesumo (tiksliau kreivumo) – neįmanoma. Nuo Mariampolės iki Bialystoko kelionė truks minimum tiek.
O kaip čia niekas neaprašė, kad iš Vilniaus į Hahn 6 val. „Ryanair“ lėktuvas vėlavo? Per mažai keleivių buvo skrendančių į Vokietiją?
Na kadangi į Hahną išskrido iš London Stansted atskridęs lėktuvas, tai „londoniečiai” dėl vėlavimo tikrai turėtų pasiskųsti portalams.
Tai net nuo Šeštokų iki Varšuvos traukinys važiuodavo 6 val. Ir matomoje perspektyvoje niekas nesikeis. Juolab, kad maršrutas numarintas.
jei traukinys sutrumpintu laika, butu variantas, bet su dabartinem autobusu kainom, kai pries pora dienu dar galima po 12EUR ir pigiau bilietus pirkti VNO-WAW tai gali ta traukini pasilikti sau arba bus amzinos dejones del nuostoliu
Aha, cia geras:
2015 04 28 22:55 13:30 Londonas STN Ryanair FR 2245 Vėluojama
Vienas Ryanair lėktuvas stovi sugedęs VNO, mačiau, kad vis apžiūrima jo uodega, matyt, koks pažeidimas.
Tas lėktuvas į VNO atskrido iš HHN, keleiviai HHN-VNO išskrido su 7 val. delay, nes HHN-VNO išskrido lėktuvas, atskridęs STN-VNO. O dabar VNO-STN atidėtas daugiau nei 14 valandų.
Aš tikėjausi, kad tas Londono lėktuvas naktį sugrįš iš Hahn ir iškraidins laukiančius į Stanstedą. Bet panašu, kad „Ryanair” tik norėjo užkišti skylę Hahne, nes turbūt jame neturėjo pakaitinių lėktuvų ir jiems buvo svarbiau, kad šiandien nesutriktų skrydžiai iš Hahn.
Gal kas nors žino, kuri kompanija aptarnauja Wizzair skrydžius Barselonos oro uoste? Žmogus per per neapdairumą bagažą paliko, reikia kažkai rasti jį, o ten tiek kompanijų, nežinia net į ką kreiptis.
O jis Barselonoj? Jei ten- tai paklausi pas vieną ir jie nukreips į teisingą. Visi viską žino.
Jis jau Tenerifėj :)
Gali skambint į Wizz skambučių centrą. Beje, o Barselonoj jis nematė, kad lagamino neturi?
Čia tas atvejis, kai žmogus kažkodėl pagalvojo, kad bagažas bus perkeltas aviakompanijos.
Na jeigu zmogus paliko bagaza ant karuseles tiesiog oro uoste, tai manau cia jau reikia kreiptis tiesiai i oro uosto Lost&Found, nebereikia ieskot kas aptarnauja butent Wizzair.
I RYR lektuva pyle zaibas, todel ir veluoja…
Bet lyg nežaibavo vidurdienį Vilniuje, nes atskrido laiku, nebent pakeliui į Vilnių kažkur žaibą pasigavo.
Na bet jau sutvarkė ir išskrido į Stanstedą su 14 val. vėlavimu.
http://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/del-techniniu-problemu-i-vilniu-priverstas-grizti-berlyno-nepasiekes-air-lituanica-lektuvas-667-500009
Jau ,kad tik nebutu aprasyti LT gedimai:))Tai,kad Ryanair skrydziai velavo niekam neidomu
Negalėčiau net sugalvoti argumentų, dėl kurių kada nors dabar tiesiamas Kaunas-Varšuva ar Vilnius-Varšuva geležinkelis turėtų kokio nors potencialo keleivių vežimo prasme. Autobusai vežioja pusdykiai ir netgi nuvažiuoja greičiau negu numatomas traukinio greitis.
Simona, pamiršate konfortą. Vilnius-Kaunas yra masė autobusų. Bet traukinys yra konkurencingas.
Kaunas-Varšuva galės pasiūlyti kelione su nakvyne.
Man idomu o kodel Airlituanica nebando Varsuvos. Nepanasi kryptis i Talina butu? Ar Lot per pavojingas varzovas? :)
Nakvynės traukinyje, deja, eina į nebūtį. Ką rodo Lietuvos Geležinkelių problemos naktiniuose traukiniuose į Sankt Peterburgą ir Maskvą. Sankt Peterburgas jau uždarytas, o Maskva kabo ant plauko. Tai didesnė rinka nei Vilnius-Varšuva. Autobusus/traukinius renkamąsi tik dėl pigumo, o kai autobusai tokie pigūs ir dar greitesni, neįsivaizduoju, kodėl reikėtų rinktis traukinį.
Traukinys Vilnius-Kaunas kainuoja tiek pat, kiek autobusas, sakykim, yra patogesnis ir – daugiau keleivių pervežama autobusais. Bet Kaunas-Varšuva negali lyginti su Vilnius-Kaunas – Vilnius-Kaunas keleivių skaičius bent 100 kartų didesnis dėl natūralių priežasčių ir čia keleivių daug kam gali užtekti.
Viskas nuo kainos priklauso. Ukrainoje, pvz. naktiniai traukiniai pigūs. O keliai baisūs- kam sado-mazo užsiimt.
Analogiškai Vilnius-Talinas. Esu važiavęs autobusu. Net nauju SimpleExpress. Ne kas. O lėktuvas 600 Lt…
Beje, kodėl Wizz bendo VNO-TLL?
Taip, su ta Varšuva tiesioginis susisiekimas lėktuvu yra bėda. Tiek LOTas užsilaužęs point ot point kainą, kad tenka skraidyti per aplinkui. Tuo tarpu, kai tie patys lėktuvai jungiamuosius skrydžius duoda pigiau bendrame kontekste netgi, negu tiesioginis skrydis į Varšuvą. Čia visiškas konkurencijos nebuvimo efektas. Kaip kad buvo Briuselio atveju.
Kam svarbus laikas ir punktualumas, visada traukinys bus auksciau autobuso, ypac jei reikia patekti i oro uosta laiku.
O kol Via baltica yra tokios apverktinos bukles, autobusui sesti i kamsti yra labai didele tikimybe. Todel traukinys tikrai labai perspektyvus, bet jei vazines karta per savaite, stodamas visuose stotelese, tikrai demesio nesusilauks. Todel reikia tiketis, kad tie kurie rupinasi projektu, tures sveiko proto viska padaryti teisingai,o teisingiausia turbut butu perduoti keleiviu pervezima privaciai bendrovei….
Apie AirBerlin:
http://www.anna.aero/2015/04/29/airberlin-still-1-in-german-capital-serving-61-destinations-non-stop/?utm_source=anna.aero newsletter&utm_campaign=9b4883ba2e-anna_nl_290415&utm_medium=email&utm_term=0_ecdbf41674-9b4883ba2e-86642630
Šiaip Lietuvoje traukiniai smarkiai pralaimėjo kovą su autobusais. Žiūrėsime, kokia bus važiavimo trukmė, bet jei daugmaž tokia, kaip čia prognozuojama – nematau, kodėl turėtų būti labai populiaru, nebent veiktų „naujumo efektas”.
Juoba Kaunas-Varšuva turbūt mažesnė rinka nei Vilnius-Varšuva, o čia reikėtų dar ir persėdimo, kas yra bent 1 val., nors atstumas nuo Varšuvos iki Vilniaus ir Kauno taip nesiskiria.
Su traukiniais problema dažnai ta, kad (jei jie nėra motrisės) tai yra daugiau vietų ir būtinas didesnis užpildymas, o tai reiškia mažesnį dažnį nei autobusų. Tokiu atveju atkrenta dar dalis klientų – nes jiems pasidaro nebepatogus traukinio laikas. Ir taip toliau.
Todėl vienu ir tuo pačiu maršrutu gali važiuoti ir pelningi privatūs autobusai (tarkime, kas valandą ar dažniau), ir nuostolingi pustuščiai traukiniai (vienas ar keli per dieną).
Todėl traukiniai realiai kažką gali padaryti tik ten, kur yra
a)Tokie milžiniški srautai, kad ir traukiniai gali važiuoti labai dažnai (pvz. Japonijos rinkos) arba
b)Dideli srautai ir *ženkliai* geresnis traukinio produktas (dėl ko apsimokėtų palaukti traukinio užuot važiavus patogesniu metu autobusu).
„Produktas” šiuo atveju apima ir kainą, važiavimo laiką.
FR skrydis vėlavo 14 val. Jie rašo: We made all reasonable efforts to initially prevent and then reduce the flight delay. As it was caused for reasons outside of our control (extraordinary circumstances) we regret that no monetary compensation is due under EU261/2004.
Ar tikrai nepriklauso kompensacija tokiu atveju?
Algi, turint kantrybės, bet koks CAA pasisakytų, kad tai nebuvo „extraordinary” – bet užtruks kokie 6 mėn. susirašinėjimo. Tai kantrybės.
Marsrute Vilnius-Kaunas-Vilnius traukinys mano nuomone yra daug geresnis produktas. Wifi, patogios kedes ir t.t.
O apie kokį susirašinėjimą eina kalba? Čia tarp keleivio ir Ryanair vyktų susirašinėjimas? Dėl ko, apie ką? Tipo temptų gumą ir nenorėtų kompensuoti?
Traukinio egzistencija Lietuvoje primena autobusu egzistencija Ukrainoje, kurioje juos keicia mikriukai. UK labai daznai tenka vaziuoti traukiniu i oro uosta ir is jo, kartais traukinys kursuoja kas 10 minuciu, o uzpildymas siekia gal 5% bent jau puseje marsruto kuriuo vaziuoju. Gal tai ir nuostolinga Valstybei kompensaciju prasme, taciau stipriai mazinama tarsa, bei auto ivykiu tikimybe gatvese.
Algi, dabar turėtum kreiptis į CAA. CAA prašys paaiškinimo, lėktuvo remonto detalių ir dokumentų iš Ryanair ir t.t. Daugiausia susirašinėjimo vyks tarp CAA ir Ryanair, tačiau gali ir keleiviui dalyvauti tekti tam tikruose etapuose.
A, tai puiku, tegul susirašinėja, man negaila :) Reiks kreiptis, įdomus pats procesas.
The EU Regulation on air passenger rights (Regulation 261/2004) only applies if you are flying within the EU, or flying from a third country back to the EU and the operating carrier is an EU carrier. Delays of 5 hours due to technical error are eligible for compensation under the Regulation (Article 7). The EU Court of Justice has confirmed that the concept of ‘extraordinary circumstances’ does NOT usually extend to technical problems (C-402/07 & C-432/07 Sturgeon). The Court has also confirmed that the exemption from the obligation to pay compensation to passengers in the event of cancellation of flights does not apply in respect of all extraordinary circumstances, but only in respect of those which could not have been avoided even if all reasonable measures had been taken (C-549/07 Wallentin-Hermann).
You should complaint for compensation before the Air company and than if their reply does not satisfy you you can complaint before the national enforcement body.
Trumpai tariant: sugedo vaziuokle – skrydis atidetas (2-3 ir daugiau val.) – kompensacijos mokejimas; pataike zaibas ir sugadino lektuva – kompensacijos nebus, nes ‘extraordinary circumstances’. Bet kokiu atveju galutini zodi turi tarti CAA.
@Romanas
o „bird strike” – pataiko į extraordinary circumstances?
Beje, offtopic. Pamenat, Wizz kai listingavosi, turėjo tokį silpną dokumentą, teaserį? Radau normalų, rimtą prospektą, kiek daug įdomių įžvalgų. Pvz Wizz CASK aukštesnis nei FR, bet FR žemesnis nei Wizz skaičiuojant CASK ex-ownership.
Dar įdomus momentas tas pats CASK. Wizzui nuskraidinti keleivį 1500 km kainuoja viso labo 55€. Tuo tarpu jų pelno marža yra stunning 23%. Jokių apgavysčių, skaičiai consistent. Ar žinote kitą konkurencingoje aplinkoje dirbančią įmonę su tokia pelno marža? Tai vat, kai keleivį kainuoja nuskraidinti 55€, iš viso paima 83€ :-) Čia įvertinama jų pelno marža ir utilization (86.3%).
Dar daugiau įdomių dalykų, bet paskaitykit patys :)
https://cdn.wizzair.com/static/downloads/ipo/WIZZ_Final_Prospectus.pdf
Dar vienas dalykas, pamiršau paminėti. Wizzair rašo, kad jie leidžia overbookingą.
O ką Wizz daro su Overbooking’u…
@Algis – siūlau savo laiko nešvaistyti, užpildyti formą pas vieną iš claims užsiimančią kompaniją (pvz: http://www.flightright.com/ ). Paskutiniu metu jie labai populiarėja, specializuojasi specialiai kompensacijomis dėl atšauktų/vėluojančių skrydžių ir ima tik sėkmės mokestį. Avialinijos, gavę iš tokių kreipmąsi, skubos tvarka moka kompensacijas ;)
Vytautai-NT, esu skridęs Wizz virš 50 kartų (pažiūrėjau flightdiary…), visuomet boardinu paskutinis, dar nė karto nesu matęs overbookingo. Kita vertus, gal tik sykį ar du pas juos esu matęs full house. Kad ir kaip keista būtų, bet esu dažniau matęs full house pas finnair, lufthansa nei pas Wizz.
Šiandien rimta diena:
Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ plečia savo veiklą jungdama Lietuvą su Vokietija – nuo balandžio 30 d. reguliariųjų skrydžių tvarkaraštį papildys tiesioginis reisas į Hamburgą – skrydžiai vyks 3 kartus per savaitę.
Labai idomu,kaip su Hamburgu seksis…Nors pirmasis skrydis ,beveik nieko neparodo,bet vis viena idomu kiek skrido
С 1 мая авиакомпания Air China откроет регулярные рейсы из Минска в Пекин
http://www.ato.ru/content/belavia-i-air-china-nachali-peregovory-o-sotrudnichestve
VNO-MSQ-PEK kaip suprantu turetu veikti?
Visai geras jungimas gaunasi HAM-VNO-TLL persedimui 1h20min pats tas,tik gaila kad TLL-VNO-HAM jau persedimui 5h gausis…Juolab niekas is TLL tiesiogiai i HAM neskraido
Įdomu koks šiamet prognozuojamas keleivių skaičius AirLituanica? Ir kada planuojama EstonianAir aplenkt pagal skrydžius arba pagal keleivių skaičių…
Manau, kad dar negreit. Estonian jei gerai suskaičiavau 134 weekly departures gegužę turės, t.y. maždaug 2,25 karto daugiau nei AirLituanica su 53-im savaitiniais išvykimais. Lėktuvai sakykim panašūs. Metų pradžioje AL skelbėsi planuojanti 200 000 keleivių šiems metams, nežinau čia su Hamburgu ir dabartiniais dažniais ar be, bet Estonian dabar veža ~500 000 per metus, taip kad dar gerokai toli.
Atsiprasau, bet nesusilaikysiu ir paklausiu is smalsumo, koks skirtumas kada bus aplenktas estonian air?
Tuo tarpu įdomus Ryanair CEO interviu:
http://www.flightglobal.com/news/articles/interview-ryanair-chief-executive-michael-o39leary-411716/
Skirtumas didelis, rytu europoje yra iprasta konkuruoti su kitais, o ne su paciu saivmi, kitaip rytu europiecio samone negali ivertinti progreso, po Estonian bus Air Baltic, LOT, Finnair ir t.t… Galu gale aplenksim AA su LH ir bus galima ramiai numirti…..
Kiek prisimenu buvo Zuoko pažadas aplenkti Estonian po poros metų. Tai kaip ir laikas bei visas įdomumas ypač dabartinėje situacijoje :)
Filosofinis klausimas- Azijos vežėjams einantiems į Europos rinką įdomesnė būtų Estonian, AirLituanica ar AirBaltic?
Filosofinio atsakymo nebus.
Jiems turbūt visiškai neįdomu net šitus pirkinius kartu sudėjus.
Na, Europoj ne tiek daug liko „laisvų” vežėjų, kad būtų iš ko rinktis. Beveik visi didesni jau perpirkti…
Pirks kas nors ar ne ? O jei nepirks, koks planas B ?
Ką daryti su nuostolingai dirbančia oro vežėja „Air Lituanica“? Pripažinti, kad tai buvo nepateisinama avantiūra, bet mėginti išgelbėti.
Mokesčių mokėtojams ji jau kainavo ne mažiau kaip 12 mln. eurų, tačiau realios išlaidos gerokai didesnės, nes kitos savivaldybės įmonės skolino lėšų, o jas atgauti bus nelengva.
Naudingas švaistymas
http://iq.lt/ekonomika/naudingas-svaistymas
Nei Latvija, nei Estija savo vežėjų nebankrotino. Net priešingai- nacionalizavo…
„Jai tenka konkuruoti su „Wizz Air“ ir „Ryanair“” – viskas pasakyta apie grafomanų kompetenciją.
Yra ir kita sviesesne puse:
Siemet,apart Stokholmo ir Hamburgo,nebera nauju krypciu ….Kas reiskia nebereikia ismesti milzinisku lesu,issukti naujas kryptis.Krito degalu kainos ,kas irgi nera blogai visai aviacijai.Nuo kitu metu Ryanair,Wizzair skrisdami is VNO mokes pilnus keleivio mokescius ,kas sulygins salygas,ir padarys LT dar konkurencingesne ju atzvilgiu.Na ir beabejo kyla ekonomika,kas irgi leidzia parduoti geriau.
CIa kaip jau paziuresi.Ka noresi ta ir matysi
@Marius. Noriu atšaldyti kaistantį optimizmą:
1. Degalų kainos tokios mažos ne amžinai, situacija rinkoje labai greitai keičiasi.
2. Ryanair ir Wizzair tikrai nemokės pilno keleivio mokesčio, o koks jis bus, paaiškės po derybų (tikėtina tik šiek tiek aukštesnis negu dabar). Ryanair atstovas Kaune vykusios spaudos konferencijos metu atvirai pareiškė, kad mokesčių didinimas būtų labai neprotingas žingsnis, kuris priverstų labai rimtai įvertinti veiklos planus. Paprasčiau kalbant – jie tiesiog pasitrauktų, o šito niekas nenori.
3.Ekonomika kyla labai lėtai, o žinant kas dedasi aplinkinėse šalyse, ekonomiką palaiko tik vidaus vartojimo augimas.
Ryanair nepasitrauks, jei nepasitrauks Wizzair :)
Per daug inirtinga konkurencija tarp jų, kad dėl ambicijų vieni pasitrauktų. Derybinės galios Ryanair nebeturi, ačiū Wizz.
O oro uosto mokesčiai žemi nenaudingi tik tiek, kiek jie atbaido emigrantus atskristi į Lietuvą ir išleisti pinigus. Simuliuojamas srautas yra iš Lietuvos, lietuviai skrenda išleisti pinigų. Jei mažiau outcoming srauto bus, tai dar nereiškia, kad ekonomikai bus blogiau. Bus blogiau Kipro, Sardinijos ir Koso ekonomikoms :-)
Ir RIX gasdino ,kad pasitrauks,bet nepasitrauke.Juolab dabar turime LT,kuri derybose(del tokio spaudimo,kad trauksimes) yra musu Independence laivas :)
Mes esam ES ir LCC neturi jokiu sansu i isskirtinius tarifus,at all.Galima vel dirbtinai sudaryti salygas,kaip buvo keleta metu atgal.Bet tokiu atveju ir LT ,jau kitais metais,patektu i ta over 250 000 kluba.
padam-tss!
Cabin Crew Recruitment Event Vilnius 09th May 2015| Qatar Airways
http://careers.qatarairways.com/qatarairways/VacancyDetail.aspx?VacancyID=92707&CID=SMALL0678502232000000001104
@Oleg
man regis tai jau ne pirmas kartas, kai QR renka staff Lietuvoj…
Nusiraminkite, QR tikrai neateina į Lietuvą, jie nuolat dairosi simpatiškų lietuvaičių, kurios dirbs Dohoje.
Taip taip, aš apie tą patį ;)
pasivilioti staff’o iš SPA, ar LT… ;)
Gal kas žinote, jeigu turiu du atskirai pirktus bilietus su ta pačia AL, ar leidžia avialinijos registruot bagažą „iki galo”? Pvz turiu VNO-HEL bilietą ir atskirą HEL-azija. Ar leis VNO registruot HEL-azija segmentui?
Kaip tik Simonas gali atsakyti tau:))
Bet šiaip tai galima ir greičiausiai tau tai padarys Vilniaus oro uoste.
Teko taip pora kartu VNO daryti ir abu kartus be problemu uzchekino iki final destination.
Cha, jei skrendi į Norvegiją, tai čekina tik iki Oslo. Ten jau turi pasiimti savo lagaminą ir vėl priduoti. Nepasakyčiau kad užknisa, bet nesąmonė ir tiek :)
Sveiki,
Gal galite patarti kaip pigiausiai nuskristi i tenerife liepos menesi?
Lėktuvu.
Arnui: FR LS W7 Riga (RIX) Tenerife (South) (TFS) 1 LBA 1 BVA Kt, 2 Lie 11:45 Tr, 8 Lie 06:30* 10 h 10 [5 d 11 h] 1 d 4 h 250,09 EUR
Ryanair Riga (RIX) Leeds (LBA) Kt, 2 Lie 11:45 Kt, 2 Lie 12:45 10 h 10 32,99 EUR
Jet2.com Leeds (LBA) Tenerife (South) (TFS) Kt, 2 Lie 15:15 Kt, 2 Lie 19:55 112,13 EUR
Ryanair Tenerife (South) (TFS) Paris (Beauvais) (BVA) Tr, 8 Lie 06:30 Tr, 8 Lie 11:35 1 d 4 h 74,98 EUR
Wizz Xclusive Paris (Beauvais) (BVA) Riga (RIX) Kt, 9 Lie 08:35 Kt, 9 Lie 12:15 29,99 EUR
Abiems prieš tai parašiusiems po medali.
Ačiū. Kur pasiimti ?
FAA warns Boeing 787 bug could shut off aircraft power – See more at:
The FAA said Boeing itself identified the problem: an internal software counter in the generator control units (GCU) will overflow after 248 days of straight use. – See more at:
http://www.aviationfigure.com/faa-warns-boeing-787-bug-could-shut-off-aircraft-power/#sthash.57bxsi4v.dpuf
Iš įdomesnių taktinių dalykų – „airBaltic” uždėjo „codeshare” ant VNO-VIE reiso, operated by Tyrolean/Austrian.
Kaip BT gali uzdeti codeshare ant reiso, kai nei VNO nei VIE jie neturi bazes ir nevykdo skrydziu VNO-VIE?
Kaip suprantu, BT stums VIE per savo sales channels dabar? T.y. VNO-VIE-XXX-RIX-VNO ant BT stock?
Dar prie įdomių – „Rusline” skrydis 7R 281/282 LED-VNO-LED tvarkaraštis kabo OAG ir prieinamas per Amadeus. Pirmas skrydis – gegužės 19 d. Vakariniai skrydžiai antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais, 16:40 iš Maskvos, 19:00 iš Vilniaus.
O kodėl galėtų negalėti? Kaip British Airways vykdo HEL-VNO, kaip Singapore Airlines vykdo CPH-VNO, arba United vykdo FRA-VNO?
Manau, labiau ant BT stock’o VNO-VIE O-D bus parduodamas.
Įdomu, Ausrian pardavinės Vieną brangiai, o AirBaltic- papigiai…
Beje, o kokios tada bagažo taisyklės- austrų ar latvių?
Ir dar- kas Malmės reisui nutiko? Vasara atėjo, o jo, kaip nėr, taip nėr…
http://take.ms/vj796 – sestadieniais dar nesimato
156 EUR return ticket dabar. Truputi brangiau nei su BT ar OV. Idomu kiek isgyvens. Biski baisu pirkt i.e. vasarai
AirAsia X Coming to the US?
AirAsia X has officially applied with the US Department of Transportation for a permit as well as route authority to operate Kuala Lumpur, Malaysia (KUL) to Honolulu (HNL) via Osaka, Japan (KIX). The proposed start date would be November 2015 with 4x weekly service aboard a two class A330-300 (Business and Economy). The DOT is currently reviewing the application and should have a response sometime in the next few months.
AirAsia X does not currently fly any US routes. It’s the long-haul, low-cost affiliate carrier of the AirAsia Group that currently flies to destinations in the Asia Pacific region. The airline currently serves 19 destinations across Asia (Nagoya, Tokyo, Osaka, Seoul, Busan, Taipei, Xian, Beijing, Hangzhou, Chengdu, Shanghai, Colombo and Kathmandu), Australia (Sydney, Melbourne, Perth, Adelaide and Gold Coast) and the Middle East (Jeddah). AirAsia X operates a core fleet of 19 A330-300s, each with a seat configuration of 12 Flatbed business seats and 365 Economy seats.
@Vytautas-NT, kiekvieną kartą prieš užduodamas klausimą „šiaip sau”, pabandyk pažiūrėt, ar jis turi prasmę. Čia tas pats, kaip antradienį klausti, kodėl šiandien ne trečiadienis? Malmei nieko nenutiko – skraido kai reikia:
http://www.flightradar24.com/data/flights/w68075/
Riga,
April 2015
408115 passengers
vs 398297 April 2014
O Vilniuje vis dar vasaris :(
Pasitaisau- aš Malmės neradau tarp AirLituanica krypčių. Bet dabar matau, kad juos paprasčiausiai išmušo WizzAir…
Vytautas-NT: nei Malmės, nei Göteborgo neplanavom ir niekada nežadėjom skraidyti šią vasarą.
Gerai, o šią vasarą dar kažką bandysit? Ar nėra kur? AirLituanica turiu galvoje…
@Vytautas-NT – jei viskas bus gerai, nuo liepos vidurio pradės skraidyti į Gdanską.
Atsiprašau, jei išduodu komercinę paslaptį :)
@Pranas Tikrai ? Keista, maniau sekantis turėtų būt Ciurichas.
SuperJet-100 gerbėjams :)
Самолет SuperJet-100 при взлете в аэропорту Шереметьево потерял часть двигателя, сообщает ТАСС. Самолет выполнял рейс Москва-Киев.
http://rus.db.lv/ekonomika/transport/samolet-na-rejse-moskva-kiev-poterjal-chast-dvigatelja-66019
kad Vilnius šiandien Europoje atrodo kaip didelis vienkiemis. Norint, kad turizmas pajudėtų, mums pradžioje reikia tiesioginių skrydžių į kuo daugiau miestų, o ne papildomų numerių.
Plačiau: http://vz.lt/article/2015/5/5/viciunai-statys-hilton-viesbuti#ixzz3ZHKTlcRl
Labai teisingai paironizavo,bet yra ir kita medalio puse.Patys irgi nieko nedaro:sedi atsisede prie lango ir ziuri,kol kas nors ,i duris pabels,saldaini atnes.
Vilniuje viesbuciu labai daug ir visu noras toks pat,daugiau skrydziu,o tyli kaip muses.Vienas kitas pliurpteli ir vel tyla.
Hah! Tiems kam Vilniuje uztenka viesbuciu dovanoju si mano paveiksliuka: https://twitter.com/iWozik/status/593034613548838912
€400 uz hosteli, tiek pat uz Kempinski because ner vietu!
Mariau, o ką siūlai? Kad Vilniaus viešbučiai susimestų ir naują aviakompaniją įkurtų su skrydžiais į visus Europos miestus?
As uz tai,kad jie ,sia savo, pozicija reikstu valdziai ir jiems aiskintu,o ne zurnalistam per interviu bedavuotusi:))
Air Lituanica jokių naujų krypčių šią vasarą neatidarys. Per 1,5 metų atidarėm 10 krypčių – tokio plėtros tempo neturėjo Lietuvos rinkoje dar nė viena aviakompanija, įskaitant „Ryanair” ir „Wizz Air”.
Na man tiesiog įdomumu buvo ar Vytautas-NT patikės ar ne :) Aišku, kad šią vasarą ką nors atidarinėti jau vėlu, tuo labiau Gdanską :)
Bet ar airBaltic plėtra Vilniuje 2004 m. nebuvo dar greitesnė?
atidaryti, tai nera sunku, kai pinigeliu paduoda. Bet jas padaryti pelningomis, arba bent jau uzkrauti iki 70-80 proc. :) cia jau butu kuo girtis.
.
http://www.delfi.lt/verslas/transportas/is-vilniaus-naujas-skrydis-i-rusija.d?id=67894928
Turbut vakar Delfi’s sitam Blog’e lankesi:)
VNO mačiau jau sudėti tiek Sankt Peterburgo, tiek Odesos skrydžiai. Sankt Peterburgas matosi planuojamas visus metus, ne sezoninis.
Na po to kai LG nebevazines visai logiska,srautas gi yra.Be abejo nebebus toks,koki LG vezdavo,bet su 50vietu lektuvuku visai realu .
Butu galejusi ir LT cia pabandyt,bet tokia salis,kai ne tik rinkos ekonomika,o ir politika daug ka daro.
@Wincas – Netiesa, kad vežiojant traukiniais su 5% užkrovimu „stipriai mažinama tarša”. Taip, traukinio tarša „vienai vietai” mažesnė nei daugelio kitų priemonių, bet jei užpildyta tik kas dvidešimta vieta, tai tarša „vienam keleiviui” gali būti ir didesnė. Tuo tarpu populiarus teiginys, esą „elektriniai traukiniai neteršia aplinkos” yra klaidingas – neteršia, tik jeigu šalyje visa elektra gaminama iš tokių šaltinių kaip vėjas ar saulė. Jei elektra gaminama įprastiniais būdais (kaip ir didžioji dalis elektros Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje bei visame pasaulyje) tai elektriniai traukiniai tiesiog teršia ne „palei bėgius”, o „palei elektrines”.
@Oleg – Viešbučių verslas labai nereguliarus. Kad yra momentų, kai visi viešbučiai pilni – nebūtinai reiškia, kad įkurti papildomus viešbučius apsimokėtų. Renginiai, šventės, ilgieji savaitgaliai visgi yra tik mažas procentas visų metų, o kitu laiku užkrovimas daug menkesnis. Jei viešbučių būtų tiek, kad net per „aukščiausius momentus” jų užtektų visiems norintiems įprastinėmis kainomis, tai kitais momentais jie stovėtų beveik tušti.
Jei nuklystant nuo aviacijos,teko skaityti rimtu straipsniu,kad net elektromobiliai labiau tersia zeme negu paprasti auto.Cia sutinku,kad traukiniai taip pat turbut irgi.
Tas elektromobiliu privalumas,kad jie netersia tous vietos(miesto)kuriame vazineja,bet pagaminimas elektros ,kuria naudoja jie tersia Pasauli netgi labiau.
UK kad ir kaip skaičiuotumet, traukinys vistiek maziau ters aplinka, viska lemia tai, jog didzioji dalis automobiliu niekur nejuda, o tiesiog stovi vietoje, kamstyje ir tai ne pusvalandis, o 3 4 5, o kartais ir 12h …. Daznam per ta laika kuras pasibaigia, tuo pasekoje kamstis tik dideja…
Mano rekordas yra 5h per kurias sugebejom pajudeti ~ 500m.
Taigi turim ne tik tarsa kelionei is tasko A i taska B, bet ir tarsa prastovose. Tai pradejo spresti variklio Stop GO sistemos, Bet manau UK greiciau pilnai patenkins savo zaliosios energijos poreiki, negu zmogus investuos papildomus eurus i automobili su papildomom sistemom.
Dar nesenai traukinys atrode kaip atgyvenus susisiekimo sistema kuria pakeis lektuvai, bet viskas verciasi aukstyn kojom…. O jei kas skraidot virs Siaures juros turbut matet Vejo malunu miskus kurie kas diena pleciasi….. Zalioji energija yra neisvengiama…
@Wincas – Automobiliai ir JK važiuoja kažkokiu vidutiniu greičiu, tegu ir stringa kamščiuose labiau nei Lietuvoje. Esu ten važinėjęs autobusais – aišku, grafiko taip tiksliai negali laikytis, bet vis tiek dažniausiai nuveža ne taip jau ir labai lėčiau, nei traukiniai; tik ypatingais atvejais susiklosto aplinkybės, kad eismas stringa valandoms (aišku, tokius atvejus gerai įsimeni).
Vėjo malūnų daug, bet jų galia labai maža (lyginant su įprastinėm jėgainėm). JK vėjo energija tesudaro 2,9% gamybos – tai visiškai nereikšmingas dydis. Tuo tarpu 40,4% sudaro dujos, 32,3% anglis, 17,6% branduolinė.
Taip, ateityje, kai (jei) vyraus kitokia energija, ir elektrinių variklių tikroji tarša bus mažesnė – bet dabartinės „žalios” energijos apimtys (nepaisant ilgos ir brangios plėtros) rodo, kaip toli dar ta ateitis (jei staigiai nepasikeis technologijos). O rašiau labiau apie šiandieną.
Aišku, ir šiandien yra valstybių, kur dauguma energijos yra „žalia”, bet tai išimtys (paprastai susijusios su ypatinga geografine padėtimi): pvz. Islandija, kur yra geoterminė energija, tušti plotai su galingom kriokliuotom upėm lengvai naudojami hidroelektrinėms, o nedidelis gyventojų tankumas reiškia ir nedidelį energijos poreikį.
Strigus transportui gatveje atvejus tikrai gerai isimeni, o kai tu atsiminimu daugeja, pradedi naudotis traukiniu paslaugomis, jie irgi nera tobuli, bet stipriai urbanizuotuose krastuose pasitikiu tik traukiniais, ypac jei laikas sudeliotas minute i minute. O zalioji energetika tik igauna pagreiti, nes didzioji dalis zmoniu dar nesupranta, jog nebutina deginti angliavandeniliu, kad issiskirtu energija…. Gaila bet Lietuvoje grizome prie malku, pavadinome tai Biokuru, ir gyvename ramiai toliau….
idomu kad Nerijus trollina LT
https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10152938509952989&set=a.443652747988.236404.668082988&type=1&theater
Nieko nuostabaus, teko su Nierka bendrauti, tai labiausiai uz viska jam rupi jis pats :)
perlenke lazda zmogus.Lygina du skirtingus Oro Uostus,o gal jis to nepastebejo;),o dabar nenori to pripazinti ir todel sugalvojo siuos isvedziojimus.
Kas kaip ismano, taip pasirodo – vieni tokiais postais, kiti – nuotraukomis instagrame viesbucio lovoje su batais
Bilietai į LED su Rusline nėra brangūs. Po mėnesio RT apie 160 EUR. Gal ir pavyks išsilaikyt, tik, kad pre-sale periodo jokio nėra.
Manau, kad Rusline skrydžiai yra dalinis atsakymas į geležinkelių sprendimą. Nes kažkaip labai jau staigiai čia viskas susidėliojo. O geležinkeliai tik maždaug prieš mėnesį informavo.
Jeigu kas bandote analizuoti, tai „Lietuvos geležinkeliai“ sprendimą buvo priėmę dar žiemą, šių metų pradžioje.
Palanga
2015 balandis
10396 keleivių
kritimas 3,48%
Didžiausias užsakymas Lotynų Amerikoje iš Airbus
Avianca Purchases 100 A320s
http://www.aviationtoday.com/av/topstories/Avianca-Purchases-100-A320s_84966.html?hq_e=el&hq_m=3075915&hq_l=18&hq_v=5f0082dfdb#.VUr-eXmJjDd
Rome’s Fiumicino airport closed after major terminal fire. http://www.theguardian.com/world/2015/may/07/romes-fiumicino-airport-closed-after-terminal-fire
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis: Lietuviškos avialinijos – su laiminga pabaiga?
https://www.swedbank.lt/lt/articles/view/2271
Tiesą sakant, šiuo metu pasaulyje turbūt yra tik vienos avialinijos, kurios galėtų ir norėtų investuoti bei įsitvirtinti šiame regione. Ir Vilnius, ir Talinas turi nelengvą, bet realiausią alternatyvą – įtikinti stipriausias ir vieninteles pelningas Baltijos šalių avialinijas „airBaltic“ po savo sparnu priimti ir Estijos avialinijas ir „Air Lituanica“. Akivaizdu, kad vertinant pastarųjų metų finansinius rezultatus ir jų perspektyvas, kaina, už kurią galėtų būti nupirktos Vilniaus avialinijos, matyt, būtų nedidelė, o gal ir simbolinė. Bet Vilniaus savivaldybės biudžetas gautų daug daugiau – būtų perimami ir jos avialinijų įsipareigojimai mokėti skolas, kurių didelė dalis yra skolos kitoms savivaldybės įmonėms. Dar svarbiau – naujas šeimininkas turėtų perimti ir įsipareigojimus vykdyti skrydžius iš Vilniaus, o susisiekimas su kitais Europos miestais, lyginant su dabartine situacija, netgi pagerėtų.
Ech Lietuva
Pasigedau,vakarykstes sensacijos del Stokholmo eskalavimo…Toki anonsa padare,o straipsnis nieko naujo.Speju zmogui buvo sunki diena ir pasitaike LT po ranka.
Beje http://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/visos-savivaldybes-gales-rinkti-pinigus-is-poilsiautoju.htm Vilnius senai jau norejo tokios teises:tikimybe 99%,kad ives.Gales nebeverkti ,kad visa nauda valstybei ,o ne miestui.
Cia tikrai gali tokiame aukstyje skristi ar radaras nesamones rodo?
Bombardier Global 5000
Altitude
14,323 m
Speed
841 km/h
Wizzair naujas išdažymas:
https://www.flickr.com/photos/jujug/17207088250/
Ryanair договорилась о продаже билетов через дистрибутивную систему Sabre
http://www.ato.ru/content/ryanair-dogovorilas-o-prodazhe-biletov-cherez-distributivnuyu-sistemu-sabre
Mantui_muc:
Taip gali
Mačiulis mane kartais stebina, AB jei nupirks šias avia linijas, tai jei ne iškarto tai po kokių poros metų jas užrauks, ir vėl visi per Rygą skraidys. Tad tokių ekspertų kaip p. Mačiulis gal geriau nereikia daugiau.
Kazkaip senokai ,ka nors, apie LT girdejom…Kas nors,netolimoj ateity,nusimato idomaus? Kokios nors naujos sutartys del interline’o?Gal idiegsit atsiskaitymus su Credit’kem?
Pasirodo BY ir apart Minsko yra oro uostų :) http://traveling.by/news/item/1449
Naujasis Wizzair priekis gražiai nudažytas, vidurinė dalis kaip buvusi, o uodega kažkokia niūroka.
Simonai, Vilniaus miesto savivaldybės 2011-2015 metų atskaitoje surašyti partneriai – KLM, Air France ir Qatar Airways. Jeigu dėl KLM viskas aišku kur ieškot jungimų su AF ir QR? Bus koks nors public announcement’as dėl sutarties su QR, nes šiaip surast jungiamuosius skrydžius žmonėms, kurie pernelyg nesidomi industrija yra labai sudėtinga.
Tallinn
2015 April
174427 passengers
Pax Growth (15-14) plus 9,9%
VNO vis dar gili žiema.
Jau senokai,laiku neduoda,statistikos…Gal praretino kadrus,ar dar kas nors,kad nespeja,cia su nauja VNO valdzia taip:)
Kiek pamenu,kai S.B. dirbo VNO ,vos ne pirmaja naujo menesio darbo diena budavo.
Mariau, dėl ko tokios problemos su kableliais?
@Algis – pažiūrėjau pažiūrėjau ir radau labai įdomų maršrutą, Gardinas-Kaliningradas, Belavia šią vasarą skraidys.
Pranai, kame įdomumas? :)
Pirma, kad skristi 300 km tarp nedidelių miestų tikisi rasti keleivų, o antra, tai visai smagu būtų šiuos abu oro uostus išbandyt, skrydžio kaina nėra didelė, gaila vizos daug kainuotų.
http://avherald.com/h?article=485d4c2a&opt=0
Is idomybiu skilties: Saudo Arabijos lektuvas nusileido Izraelyje, trumpam kilo panika, suvokus jog atejo taika…. :)
Na ką taksi pas mus kaip buvo dušman and co serviso lygis taip ir liko, vakar naktį už 30 km kelionę nulupo 47 euro. Čia buvo taksas kur stovi prie orouosto :/ Reiks jaučiu kreiptis į VNO, kad kompensuotų, ar yra kam tekę tai daryti?
Man teko, kreiptis dėl to, kad nulupo ir nedavė čekio kažkada, tiesa važiavau tik iki Mindaugo gatvės tai suma buvo mažesnė. Bet jokio atsakymo į kreipimąsi el. būdu, taip ir nebuvo.
Bet esmė, kad dauguma užsieniečiu mano, kad 20-25 eur. yra „reasonable price” iki viešbučio centre ir 95% tokių atvejų VNO iš vis nepasiekia, tad dušmanai VNO, kaip inkstai taukuose.
Na gal aš kiek važinėjau ir užsienyje tai čia tikrai tarifas pagerintas pas juos Ispanijoje esu važiavęs iš kurorto į BCN ir atgal už 150 euro tiesiog gatvėje susitabdęs taxi. Na bet čia VNO tai matyt nėra ko ir tikėtis, kol SM taksistus globos tol tokios nesamonės ir bus.
Nu galėtų Wizzair jau ir Dubajų paleist iš Vilniaus:
Nuo 2015 m. gegužės 6 d. Europos Sąjungos ir Jungtinių Arabų Emyratų piliečiams, vykstantiems į abiejų šalių teritoriją ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, nustatomas bevizis režimas, tad Lietuvos Respublikos piliečiams trumpalaikiam buvimui JAE vizos nereikia.
@Jurgis – kaip suprantu, nelabai kas keičiasi, nes anksčiau buvo „nemokama oro uoste / ant sienos išduodama viza”. Tokia viza nuo įvažiavimo štampo realiai nesiskyrė (ji ir dedama kaip papildomas štampas).
Na bet dabar abipusis visa-free režimas.
Gera žinia ir dėl Indijos vizų:
Indijos vizas bus galima gauti pasienio punktuose
http://vz.lt/article/2015/5/8/indijos-vizas-bus-galima-gauti-pasienio-punktuose#ixzz3ZYKOpjcM
Nuo šiol Lietuvos piliečiai 30 d. trukmės vizas galės gauti Indijos pasienio kontrolės punktuose, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM).
Lietuvos piliečiai, keliaudami į Indiją poilsio ir pažintiniais tikslais, trumpam medicininiam gydymuisi, verslo reikalais ar norėdami aplankyti draugus ir giminaičius, gali registruotis internetu, o vizą atsiimti atvykę į Indiją.
Tokia viza yra vienkartinio įvažiavimo. Būtina turėti atgalinį arba tolesnės kelionės bilietą, pabrėžia URM. Pasas turi galioti bent šešis mėnesius nuo planuojamos atvykimo į šalį datos ir turėti bent du tuščius puslapius spaudams.
Gera žinia ir dėl Indijos vizų:
Nuo šiol Lietuvos piliečiai 30 d. trukmės vizas galės gauti Indijos pasienio kontrolės punktuose, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM).
Kiek atsimenu, dėl Dubajaus, tai reisų tarp Lietuvos ir Emiratų, negali vykdyti trečios šalies aviakompanija, kaip Wizz.
T.y. operuoti gali tik pvz. koks FlyDubai, ar Small planet.
O aš kiek prisimenu, tai Lietuva buvo davusi Wizzair autorizaciją vykdyti tokius skrydžius į JAE.
Kažin, ar Indijos vizos mokestis išlieka? Nes jos labai brangios. Kai pastarąjį kartą dariau vizą į Indiją, ji su paso persiuntimu į Varšuvą kainavo apie 280 Lt.
Indijos e-Tourist kainuoja 60 USD. Viskas bus atliekama internetu: http://en.wikipedia.org/wiki/Visa_policy_of_India#e-Tourist_Visa
Tragedija Ispanijoje: sudužo karinis lėktuvas, yra žuvusiųjų
http://www.lrytas.lt/pasaulis/stichijos-ir-nelaimes/tragedija-ispanijoje-suduzo-karinis-lektuvas-yra-zuvusiuju.htm
263,2 tūkst. keleivių VNO balandį, augimas 14%. Skrydžių augimas 8%, cargo 13%.
Reguliarių keleivių augimas 17% (toks pat kaip kovą), užsakomųjų reisų kritimas 13%.
Idomu,O kodel uzsakomuju kritimas? Ar cia kazkokio bankroto Pasekmes?
ir dar teorinis klausimas: kokios Dabar populiariausios kryptys tolimos is europos populiariausios- Azija ar Amerika?
Tikrai, kodėl krito užsakomieji, ar lėktuvai nesipildo?
Go Planet ir Plius Travel užsidarymo efektas labiausiai. Novaturas ir TezTour keliais procentais padidino „capacity”, bet visumoje skrydžių yra mažiau nei pernai.
Tai tuos 13% iš esmės vienas Corendon ir tempė?
Čiurlioni, pernai daug už Go Planet skraidė Gran Cru. Už Plius Travel dar skraidė Travel Service.
Aš įsivaizdavau, kad šitų dviejų uždarytų organizatorių indėlis buvo gerokai mažesnis.
Go Planet vienu metu turėjo beveik 25% „capacity”.
„Air Lituanica“ reikės papildomų lėšų
http://www.lrytas.lt/-14313262341429880807-air-lituanica-reikės-papildomų-lėšų.htm
„Air Lituanica“ išlaikymui – 30.000 Eur per dieną
http://vz.lt/article/2015/5/11/air-lituanica-islaikymui-30-000-eur-per-diena#ixzz3ZoLknXnH
Filosoninis klausimas- ar įmanoma, kad AirLituanica pasiektų nulį dar 2016 metais?
Gudresnis klausimas kokio dydžio turi būti Air Lituanca. Yra fiksuoti kaštai, kuriuos padengti geriau didesnė. Bet kita vertus kiekvienas sekantis bent teoriškai turėtų būti maršrutas mažiau pelningas (galima gi skraidyt ir tik vienu pačiu geriausiu). Ir dar plėtrai gali pinigų neužtekt, tiksliau gali elementariai nebeduot.
Vat ir klausimas – kodėl dabar 10 maršrutų, o ne 3, 7 ar 13.
Na reiktu ziuret,kokie marsrutai reikalingi labiausiai,o kokie ne.
Pvz Praha cia jokia verslo kryptis,didzioji dauguma keleiviu Lietuviai turistai skrendantys i Praha.Kam Vilniaus savivaldybei(arba Lietuvai) dengti tokia nuostolinga krypti? Cia LT neturi jokiu argumentu eidami pas Mera(ae Premjera)
O kol kas pasižiūrėkim į galimus biznio viršgarsinius:
http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:PXEvfYEKcoEJ:www.flightglobal.com/news/articles/m-as-in-mach-seven-supersonic-business-jet-dreams-412079/ &cd=1&hl=lt&ct=clnk&gl=be
2015-05-12: Latvian carrier now offering Transatlantic flights
Čia news to date?
na taip – neturiu aš pasijungimo prie jų
airBaltic offers connections to New York
http://www.baltic-course.com/eng/good_for_business/?doc=106037
The Latvian carrier airBaltic has extended its code share partnership with Uzbekistan Airways, to offer convenient connections between New York JFK and airports in the Baltic Sea region, reported BC vice president of corporate communications at airBaltic Janis Vanags.
Pajūris pasijuto tarsi aviacijos užkampis
http://www.lrytas.lt/-14313762591430033269-pajūris-pasijuto-tarsi-aviacijos-užkampis.htm
Jau keletą metų planuojamas naujas orlaivių maršrutas iš Palangos oro uosto į Londoną skęsta pažadų migloje. Neseniai paaiškėjo, kad derybos dėl šio reiso su bendrove „Wizzair“ atsidūrė aklavietėje.
Įdomu kokia bus AirBaltic kainų politika. Beje, jie man atrodo ir anskčiau turėjo panašų susitarimą. Spėju, jeui dirbs sėkmingai, tai lėktuvas bus iš esmės Rygoje užkraunamas.
Neįtikėtina kinų milijardieriaus dovana tūkstančiams pavaldinių
http://www.lrytas.lt/verslas/sekmes-istorijos/neitiketina-kinu-milijardieriaus-dovana-tukstanciams-pavaldiniu.htm
Kai pagalvoji apie longhaul i NYC, pirma mintis kuri sauna i galva, kuo noretum skristi – Uzbekistano avialiniju senolis 767. Whats next? Air Djibouti? Nu bet nieko – ex CCCR businessman’ai turetu susidometi
Del pajurio – labai gaila, kad niekaip nepavyksta uz savivaldybiu kisamus pinigus vezti namo emigrantu… Tikrai uzkampis
Keista, kad šis sprendimas priimtas tik dabar, uzbekai jau pora metų skraido maršrutu. Turėtų LF pakilt, bet pats produktas šiap sau.
Klaipeda galetu is Vilniaus periimti airLituanica :D Simasius tam nepriestarautu :D
Skrydžiai iš Vilniaus į JFK ir taip labai pigūs. Žemiausias BT tarifas VNO-JFK RT yra 840EUR. Motyvas skristi su Uzbekistan Airways? :)
Na, sugalvoju tik vieną, galima iš JFK atsidurti Vilniuje jau 8:10 val. ryte, kai tuo tarpu KLM, LH, SAS gali pasiūlyti tik arrival po vidurdienio.
Beje, įdomu, o tas Turkmenistano reisas per Rygą dingo ar ne?
Nebevyksta. Įvyko 4 reisai, load factor 7%.
Dar straipsnis apie Le Bourget perspektyvas:
http://www.flightglobal.com/news/articles/analysis-what-you-will-and-won39t-see-at-2015-paris-air-412151/
airBaltic earns almost EUR 10.7 mln in 2014 – fivefold increase
http://www.baltic-course.com/eng/good_for_business/?doc=106096
Latvian national airline airBaltic turned over EUR 254,179,669 and earned EUR 10,668,043 in profit last year, reports LETA
O kuom Ryga prisivilioja tuos Uzbekus labiau nei Vilnius?
kas čia dar užlinko?
2015-05-13: One more Russian carrier closing its books
Tuom,kad RIX turi BT:) Perkelkim BT is RIX i VNO ir mes patys tiek turesim.
BT svarba Latviam,kaip kokia Mazeikiu Nafta Lietuvai…
Украина совместно с Саудовской Аравией модернизирует транспортный самолет Ан-32
http://www.ato.ru/content/ukraina-sovmestno-s-saudovskoy-araviey-moderniziruet-transportnyy-samolet-32
Украинское ГП „Антонов” модернизирует легкий транспортный турбовинтовой самолет Ан-32. Новая модификация получит название Ан-132. В работе примет участие саудовская компания Taqnia Aeronautics, дочерняя структура Taqnia, занимающаяся вопросами развития и инвестиций.
Visiems tikintiems privežimo geležinkeliu tema – nuo birželio 6 d. startuoja traukinio reisai Gardinas-Vilnius, 2 kartus per savaitę.
Ollex padidino reisų kiekį iš Klaipėdos ir Kauno centrų tiesiai į Vilniaus oro uostą iki 10-12 reisų per dieną.
Simonai, mes vis negaunam ar nerandam AL jungimų su KLM, bet puikiausiai šią problemą iliustruoja VNO skrydžių lenta, kur šalia skelbiami Air Lituanica ir airBaltic išvykimo laikai į Amsterdamą. Tai va, Air Lituanica rodomas tik LT 511 kodas, kai tuo tarpu iškart po jo einantis airBaltic skrydis rodomas tiek BT 609, tiek KLM kodu. Matyt tai iškart viską paaiškina :(
O dar ir Qatar Airways…
Tuo tarpu straipsnis apie lėktuvus, tinkamus į AirLituanica parką:
http://www.flightglobal.com/news/articles/analysis-asia-develops-regional-aircraft-challengers-411671/
Tuo tarpu Norvegian toliau tęsia ilgo nuotolio LCC strategiją:
http://www.anna.aero/2015/05/13/norwegian-growing-in-uk-and-us-as-nordic-markets-stabilise/?utm_source=anna.aero newsletter&utm_campaign=f060377f01-anna_nl_130515&utm_medium=email&utm_term=0_ecdbf41674-f060377f01-86642630
Neblogai cia LG sugalvojo,kuom St.Peterburga pakeisti.
O kur marsrutas eis? Per Minska,kiek suprantu
Jurgi, esu rašęs, kad LT neturi KLM codeshare ir jo nesiekia. Užtenka ir taip konkurentų siaurame VNO-AMS maršrute, kuriame ne taip ir blogai sekasi: balandžio mėn. duomenimis LT vežė apie 50% keleivių, BT apie 35%, KLM apie 10%.
O ta naujiena apie Gardina tikra? Nes niekur jokios informacijos nemačiau. Traukinys eis per Markučius.
Traukinys eis „aplinkui”, t.y. daugiausia per Baltarusijos teritoriją, per Lydą. Todėl kelionės trukmė Gardinas-Vilnius – 4,5 val.
Vadinasi tai traukinys Gradinas-Lyda-Vilnius ir yra grynai baltarusių kurinys. Užtat Šalčininkai apsidžiaugs- pajudės traukiniai į jų pusę…
Kazkur teko skaityti,kad Sovietu laikais vaziavo Gardinas_Vilnius(per Druskininkus) ,bet po to berods LG dali begiu isarde ,o siai dienai turbut ir tie likusieji begiai netinkami naudoti(nes tiek laiko nepriziureti)
Cia turbut susia atkarpa,panasi situacija,kaip su atkarpa Maziekiai-Latvija(Venspilis berods)
Cia keleta metu atgal buvo tos kalbos,nes Druskininkai buvo uzsimane ,kad LG atnaujintu susisiekima su Gardinu.
Na nera pats blogiausias variantas ir su ta Lida.Nemazas Siauliu dydzio miestas.
Ne visai taip – geležinkelis į Druskininkus eina nuo Marcinkonių į Baltarusijos teritoriją, o po to grįžta į Lietuvą ir eina į Druskininkus. Nežinau ar tas ruožas dar prižiūrimas, spėju, kad neturėtų būti prižiūrimas. Jeigu jis būtų naudojamas, tai realiai reikėtų keturis kartus kirsti siena maršrute.
Druskuninku atšaka į Baltarusija yra išardyta. Vitoj jos paklotas dujų vamzdis. O vietoj geležinkelio stoties- kempingas.
Bėgius į Druskininkus statė dar prie caro. O siena su Baltarusija atsirado tik 1991 metais…
Per Marcinkonis eina Sankt Peterburgas- Varšuva geležinkelio atšaka…
Pasigooglinau,ganetinai aiskiai nupasakojamos tokio marsruto perspektyvos(cia kalbu apie Gardinas-Vilnius(per Druskininkus)
Butu reikalinga,dar ir,Sengenine Gelesinkelio Stotis-Muitine ir t.t.,ne tik praktiskai naujus begius tiesti. Taip ,kad atsipirktu per simta metu:))
http://www.delfi.lt/verslas/transportas/prisimine-gelezinkelio-atkarpa-i-gardina.d?id=34350035
Man nesuprantomas nesiekimas turėt codeshare. Tai faktiškai Air Lituanica neturi codeshare nė su vienu didesniu vežėju. Ir tai jau panašu, kad Air Lituanica nepasiekė vieno iš savo pagrindinių pradžioje užsibrėžtų tikslų – turėti jungimus su pagrindiniais didžiaisiais Europos vežėjais. Nereikia ir sakyt, kad manęs ir matyt daugelio tai netenkina. Air Lituanica be abejo negali konkuruot nei su airBaltic, nei su Estonian. O aš tikėjausi, kad tas buvęs geras startas su Estonian (codeshare su KLM) pereis į gerus jungiamuosius skrydžius su Air Lituanica. Gaila.
Jeigu „codeshare” didina nuostolį, kokiu motyvu reikėtų jį jungtis?
Simonai, aš galvojau, AirLituanica yra dėl connectivity:-) Jei connectivity didėja labiau, nei nuostoliai, tai yra geras sprendimas, ane?
Šiaip apskritai ironiška vadovautis pelningumo kriterijumi įmonei, kuri niekada nebus pelninga…
Na tai man reikia pasakyti ačiū airBaltic, kad atnaujino skrydžius į Amsterdamą ir gaila, kad neskrenda į Paris CDG.
„Codeshare” šiaip nepagerina „connectivity”. Ir balandžio mėnesį 25% mūsų srauto VNO-AMS buvo „connecting via AMS”, o VNO-CDG sraute 23% buvo „connecting via CDG”.
Priminsiu dar tokį dalyką, kad kai skraidėme su Estonian, tai KLM codeshare irgi nebuvo.
Aš neįsivaizduoju kaip jie gauna tą connectivity su Air Lituanica. Aš nė karto net specialių pastangų dėka to nepasiekiau. Bet už tai visada su airBaltic. Na ir gerai. Nes be to būtų jau visai blogai.
Министр: в airBaltic рассматривают возможности работы с Китаем
http://www.delfi.lv/biznes/bizopinion/ministr-v-airbaltic-rassmatrivayut-vozmozhnosti-raboty-s-kitaem.d?id=45967455#ixzz3a7GWNzcF
Beje, o kas per per mistinis AirBaltic planas skraidyt iš Heringsdorfo į Dortmundą ir Frankfurtą? Ar čia jie tiesiog neturi kur vieno lėktuvo padėt?
Simonai, aš nesusidūriau, per AMS neskraidau, bet nuolatos matau čia komentarus, kad vis nesiseka susijungti per airLituanica, kai airBaltic puikiai jungia per AMS :( Gal ir ne dėl codeshare tai, tikrai nežinau.
Justinai, ne dėl codeshare. Kai KLM aišku turi kelis partnerius, kartais mėto po availability. Bet pavyzdžių būna ir atvirkštinių.
Vytautas-NT: čarteriai. Kaip ir airbaltic skrydžiai į Pizą, Alborgą – irgi čarteriai.
Ok, fair enough.
O tai kam jie tuos charter’ius savo bilietų pardavimo sistemoje laiko? Ar tiesiog bando neužpildytas vietas iškišt?
Laukit LT rinkoje naujo kelioniu organizatorio ir dalinai naujos charteriu kompanijos, kuri bus ne su savo orlaiviais.
Įdomu, čia vis feniksai atgimsta, ar kažkas taip juodai tiki Lietuvos rinkos perspektyva?
VNO-HHN-VNO RT, pirkas savaitę iki skrydžio, kaina 35 EUR. 40 proc loadas.
Algi, maziausias HHNVNOHHN uzpildymas geguze buvo 150. Toli grazu tai nera 40 proc. Aplamai FR maziausias uzpildymas buvo KUNRYG su 94 keleiviais, o maziausias apskritai sezono skrydis is LBAIBZ su 7 keleiviais, apart STNDUBSTN dvizenkliu keleiviu skaiciu orlaiviuose niekada nebuna.
to Patikimasis
cia nauja kompanija ,tik Lietuvai,ar visikai nauja?
@Patikimasis, gal čia apie „Wizz Air“ rašė, pas juos naujas skrydis, kainos mažesnės, gal ir LF mažesnis.
Tai kad šiandien skrydis buvo, tikrai mažiau, nei 50 proc užpildymas buvo.
Taip, kalba ėjo apie Wizz.
Su Malme same shit.
Tuo tarpu apie A330 perspektyvas:
http://www.flightglobal.com/news/articles/airbus-pitches-a330neo-in-china-but-cool-on-regional-a330-412307/
Klabant apie techninę dalį, SAS Lufthans, Finair, beveik niekada nenaudoja „airspeed breaks”, visada turi „lowest descend rate”, „low and slow approach”, bei „throttle play on final”.
Tuo tarpu dauguma vakarų, nuolat naudoja „speed breaks” „steep descend” ir „hard touchdown”, ar viskas susije su „fuel consumption” ar čia daugiau kultūrinis dalykas?
Vilniaus oro uoste bus įrangta kino salė
http://www.ivilnius.lt/suzinok/transporto-naujienos/vilniaus-oro-uoste-bus-irangta-kino-sale/69643d32363331
http://www.ivilnius.lt/suzinok/transporto-naujienos/vilniaus-oro-uoste-bus-irangta-kino-sale/69643d32363331
Sugalvojo,kur pinigus praplauti:) Irdar pasigirk tu man pirmieji ir vieninteliai Baltijos salyse
Manyčiau, kad nesąmonė.
http://vz.lt/article/2015/5/15/zinia-apie-air-lituanica-pasauliui-skleis-travelport
VNO-MMX siandien apie 60%. Geriau net nei rytiniu CPH-VNO. Realiai tai nustebau bandzius praeitais metais lt produkta I malme
Uz ta pacia kaina is esmes LT imdavo po 20-30 pilieciu, wizz netoli simto….
Wizz’am 60% reiskia siauba,o SAS ir su 50% gali pelningai skristi
http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/palangos-svente-aptemde-nelaime-nukrito-lektuvas-su-keleiviais.htm
Botours?
Botours ,ne nauji,jie jau maziausiai metus veikia…
Šiandien iš Lutono turi pakilti Wizz į Vilnių, 8.00 vietos laiku išskridimas, į Vilnių turi atskristi 12.40. Lutono oro uosto puslapyje nurodyta: 08:00 W68002 Vilnius International Airport Expected 08:05. VNO puslapyje apie atvykimą nieko nenurodyta.
Klausimas: kodėl taip yra?
Todėl, kad atvykimo laikas pradedamas rodyti, kai lėktuvas faktiškai išskrenda ir tuo metu perduodama telegrama apie numatomą atvykimo laiką. Kol lėktuvas nepakilęs, tol paskirties oro uostas gali neturėti jokių duomenų apie planuojamą atvykimo laiką.
Tai taip, žinau. Bet tai kad šio reiso apskritai nėra net prie šios dienos tvarkaraščio. Tą turėjau omeny. Neklasiu, kelinta jis realiai leisis, klausiu, kodėl nėra prie atvykimo 12.40 Londonas.
Tai, kad rodo..
Vilniaus oro uostas ir oro bendrovė „RusLine” gegužės 19 d. (antradienį) pradeda skrydžius nauju maršrutu Vilnius — Sankt Peterburgas. Avialinijų atstovai pirmojo skrydžio proga kviečia apsilankyti tarp šių miestų skraidysiančiame 50 vietų kanadietiškame lėktuve „Bombardier CRJ-100″.
Skrydžiai į Sankt Peterburgą iš Vilniaus oro uosto bus vykdomi tris kartus per savaitę —antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.
„Šie skrydžiai sujungs lietuvius su taip pamėgtu Rusijos miestu Sankt Peterburgu. Mes matome didžiules galimybes keliautojams lengvai pasiekti kultūra ir baltosiomis naktimis garsėjantį miestą, juolab kad artimiausiu metu neliks susisiekimo su Sankt Peterburgu traukiniu”, — sako Vilniaus oro uosto vadovas Artūras Stankevičius.
Ekskursija į bendrovės „RusLine” orlaivį vyks jam nusileidus Vilniaus oro uoste. Jos metu dalyviai galės ne tik daugiau sužinoti apie oro linijas ir lėktuvą, bet ir susipažinti su įgula bei apsilankyti pilotų kabinoje.
Norinčius dalyvauti ekskursijoje po orlaivį kviečiame gegužės 19 d. (antradienį) 17:45 val. atvykti į Vilniaus oro uostą (Rodūnios kelias 10A). Pasitiksime Jus išvykimo salėje prie greitosios keleivių patikros („Fast track”).
Registruotis atsiunčiant savo vardą ir pavardę prašome el. paštu a.mazeikyte@ltou.lt iki gegužės 19 d. 16 val.
Finnair is also the first airline in the world to operate the A350 on scheduled services to China, where Shanghai will be served with daily A350 service from 25 October 2015. Beijing follows with daily A350 service from 21 November 2015.
http://www.thelocal.dk/20150518/copenhagen-mayor-takes-on-ryanair
@ Čiurlionis Taip, Nuo 8 iki 11 nerodė. O paskui pyst ir rodo. Labai patogu planuojantiems pasitikti šio skrydžio keleivius.
Kilo toks filosofinis klausimas. Šiemet N pilotų baigė A.Gustaičio aviacijos institutą. Ir ką jiems tolkiau daryt?
Toliau Kauno Amatu mokykla
Daryti lygiai ta pati ka ir N teisininku baigusiu..
Lietuvoj, spėju, tokių nieks nedarbina..?
Baigia ne N, o mano žiniom 8-10 (pradeda paprastai 12, ne visi baigia). „Air Lituanica” šiemet 2 (tiesa, baigė ne šiemet, o ankstesniais) priėmė pilotais. Keli dirba „Wizz Air”.
O darbo rinką, manau, klaida vertinti valstybių sienomis.
Be Simono minėto Wizz, dar paminėčiau Air Baltic, Ryanair vienas kitas atsiduria ir Small planet. Duris atviros visur, gal šiek tiek kėbliau su Skandinavija, nemokant vienos iš skandinavų kalbų.
siandien Airlituanica Amsterdame parkuota prie geito D koridoriuj. pliusas
Wizz atnaujino puslapį, naujos spalvos. Ir akcija – kas antras bilietas nemokamas.
Kas yra su VNO ? Kino teatrus atidarinėja , o statistikos įdėti tuoj bus trys mėnesiai kaip nesugeba. Kažkoks tai neįgalumas.
Tai gal susitikimą su VNO vadovybe suorganizuojam. Arba filosofinis pasiūlymas – reikia šiandien vakare tą „Rusline“ orlaivį užimti ir be statistikos neišeiti:)
Dali baigusiu Gustaiti paima visokie SPA ir pan, dalis nueina i airBaltic, zinau pora kur pernai baige traininasi UK pas Ryanair. Buna tokiu atveju, kur atkaklumas nuveda tiesiai i DLH ar panasias vietas, bet cia daugiau isimtis, nei taisykle
O kuom DHL patrauklesnis už FR, BT ir pan.? Atlyginimas didesnis, sąlygos geresnės?
streikuot galima
Tuomet turbūt Lufthansa – svajonių darbdavys šioje srityje :)
Na, spėju, iš visų išvardintų bendrovių nei viena neskolina pinigų konkretaus orlaivio licencijos įgijimui?
Labai dažnai aviakompanijos type rating suteikia savo lėšomis, su įsipareigojimu dirbti aviakompanijoje.
Lietuvoje pilotai didelės darbo vietų pasiūlos neturi, tačiau užsienyje tikrai nėra problema gauti darbą patyrusiems pilotams. Ką daryti nepatyrusiems? Jiems sunkiau, bet visose srityse, visose profesijose jauniems specialistams reikia didelių pastangų įrodyti savo vertę. Taigi, aviacija šioje srityje nėra išskirtinė.
Kardiobatonas, pilnai pritariu. Kad ir pilotų poreikis Lietuvos įmonėse:
– Small Planet – 18 lėktuvų, apie 180 pilotų;
– DOT LT – 8 Lietuvoje bazuoti lėktuvai, apie 60-70 pilotų;
– W6 bazė VNO – 4 lėktuvai, apie 40 pilotų (nėra daug lietuvių, nes, girdėjau, kad neranda);
t.t.
Aišku, jauniems ir nepatyrusiems nelengva. O gydytojams lengva? Vadybininkams su magistru? Teisininkams iš MRU? kulinarams?
BT, jei neklystu, dali algos nuraso type rating ir turi ispareigoti kazkuriam laikotarpiui. Ryanair ir kitu salygu nezinau. paskaitinekit koki pprune ir bus aiskiau, jei kam aktualu. DLH, kiek pamenu, reikalauja fluent german.
Kuo geriau uz BT ar FR? tikriaus pirmiausia tuo, kad ne visi gimsta svajodami buti based KUN, RIX ar panasiuose pasaulio bambose, jau nekalbant apie socialines garantijas ir t.t. bet in general – kiekvieno asmeninis pasirinkimas.
Profsąjunginė aviakompanija yra profsąjunginė kompanija – jeigu nedarysi nesąmonių, neatleis visą gyvenimą, turi aiškų carrier path ir žinai kiek uždirbsi po 10 metų, 15 ir 30-ties.
Ryanair ar W6 gali uždirbti daugiau, socialinės garantijos minimalios, skraidysi daug daugiau (99% leidžiamo įstatymais maximum’o), bet kada gali būti išsiųstas į Bukareštą, Tulzą, Košicę ar Kauną.
Kiekvieno pasirinkimas.
O apie kokias socialines garantijas čia kalbama? Ir kodėl pas FR ir W6 jos minimalios?
Pensijų fondai, apmokėtos atostogos, apmokėtas vaikų mokslas, nemokamos kelionės (visom IATA aviakompanijomis), nemokamas maitinimas, ankstyvesnis išėjimas į pensiją, penkiagubai apmokamas darbas out-of-base ir panašių benefit’ų gali tikėtis dirbdamas senoje profsąjunginėje aviakompanijoje, kaip British Airways, Air France, Lufthansa ar SAS.
FR nepripažįsta profsąjungų, todėl ir yra šiuo metu kilęs kipišas dėl CPH bazės. Didelės kompanijos kaip LH, BA, AF/KL ir net U2 turi profsąjungas, kurios yra išsiderėjusios gana palankias kolektyvines sutartis savo nariams, todėl ir tokiose aviakompanijose ir socialinės sąlygos yra more favorable, nei tose, kurios neturi profsąjungų. Bet netiesa, kad FR pilotai skraido max metinę normą, vidurkis kažkur apie 75-80 %.
Simonai, ar teisingai suprantu, kad FR pilotai atostogauja savo sąskaita, jeims atostogų neapmoka?
Algi, nežinau visų detalių.
LT pardavinėja jungimus per VNO. Idomu, koks jungimas yra populiariausias, neskaitant Talino?
Kiek suprantu AirLituanica tokių sutarčių (dėl atidirbimo už kursus) nesudarinėja?
Sudarinėja.
O tai šiuo metu jūs E-175 pilotų ieškot?
Nors, spėju, naudingiausia turėt A320 2 piloto licencija…
Rinka subalansuoja.
Tarp A320/B737 konkurencija irgi gerokai didesnė.
Pvz. Embraer instruktoriai yra gerokai paklausesni negu A320.
Nėra tokios A320 2ojo piloto licencijos, tai kvalifikacija.. Licencijų sąrašą galima rasti caa.lt
Simonai, kodėl nesimato skrydžių į TXL gruodžio mėn? Dar nesudėtas tvarkaraštis, ar neskraidysite?
FR del atostogu detaliu nezinau, bet pvz patys perkasi ausines ir t.t.
O kaip yra su pilotų, stiuardų darbo trukme? Tarkime, Wizz iš Vilniaus per dieną padaro 3 skrydžius pirmyn-atgal. Viena pilotų komanda ir stiuradų komanda gali per dieną suskraidyti tik kartą? Ar kelis irgi galima? Kokie ribojimai? Kiek valandų per mėnėsį vidutiniškai jie suskraido?
Algi, taisyklės sudėtingos, trumpai nepaaiškinamos.
Pagrindiniai skaičiai:
max 90 valandų per mėnesį, „block time”;
max 900 valandų per metus, „block time”.
Maksimalus „duty time” priklauso nuo to, kiek poilsio buvo prieš tai, ar skrydis iš bazės ar „out of base”. Grubiai – max 12 valandų „duty time”, bet gali būti išimčių. Priklauso nuo to, kiek įgulos narys prieš tai turėjo „stand by time” ir kt.
„Block time” – laikas, nuo kada lėktuvo durys užsidaro iki tada, kai lėktuvas sustoja stovėjimo aikštelėje.
„Duty time” – laikas, nuo kada įgulos narys „įsicheck’ina darbui” iki tada, kada „check out”. Bendra praktika yra 60 min. iki numatomo išvykimo laiko prasideda „duty time” ir 30 min. po „block time” pabaigos. Skirtingos aviakompanijos gali turėti skirtingas taisykles.
Dėl aviacijos įgulų darbo/poilsio laiko galima labai detaliai pasinagrinėti čia (jei yra laiko ir noro):
http://www.caa.co.uk/docs/620/20140218EASACombinedFTLRegulations.pdf
Praktiškai visi darbo laiko apribojimai yra griežtai reglamentuoti ir galioja visiems ES vežėjams, tik labai mažai kas nors papildomai keičiama.
Laivas „Kuršis“ rado ieškomą orlaivį An-2: lėktuve pilotų nėra
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/laivas-kursis-rado-ieskoma-orlaivi-an-2-lektuve-pilotu-nera.d?id=68013166#ixzz3abAHy8tK
Авиакомпания „РусЛайн” открыла регулярное авиасообщение между Петербургом и Вильнюсом
http://www.ato.ru/content/aviakompaniya-ruslayn-otkryla-regulyarnoe-aviasoobshchenie-mezhdu-peterburgom-i-vilnyusom
Регулярный рейс с частотой три раза в неделю пока запланирован только на летнее расписание. Первыми рейсами в Вильнюс воспользовались 10 пассажиров, в Петербург — 19, однако авиакомпания рассчитывает на полную загрузку 50-местных Bombardier CRJ200 в компоновке эконом-класса, и если прогнозы оправдаются, к следующей весне рейс станет ежедневным.
Betvarkės Lietuvos oro uostuose netrūksta:
Komercinius skrydžius virš Palangos gaubia migla
http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/komercinius-skrydzius-virs-palangos-gaubia-migla-20150519015803.htm?p=2
Civilinės aviacijos administracija pradėjo praėjusį šeštadienį iš Palangos oro uosto Mažeikių aeroklubo orlaiviu An-2 vykdytų komercinių skrydžių tarnybinį patikrinimą.
http://www.15min.lt/m/id/verslas/bendroves/brangus-a-zuoko-zaisliukas-air-lithuanica-zlugo-pradetos-derybos-del-marsrutu-pardavimo-663-504222
atsiprašau už mobilią versiją.
Gaila.
Na, kad mūsų politikai yra trumparegiai tai jau senai buvo aišku. Na tikėkimės šis straipsnis eilinė antis, visgi 15min.lt rašo ir jų duomenimis. Kol apie tai nebus oficialiai paskelbta tol nepatikėsiu, nes jau ne pirmas toks straipsnis išėjo. Tikėkimės viskas bus gerai.
Sad sad.. Kompanija tikrai turėjo potencialo.
Gal dar ir turi :) na čia pletkų lygyje visas tas straipsnis, palaukime kiti kol parašys, nes 15min.lt ne pirmą kartą rašo kad LT bankrutuoja, o kaip skraidė taip ir skraido.
Amžiną Atilsį Air Lituanica. Galvojat kas pirks dabar bilietus po šito straipsnio ? Atvirkščiai, netrukus tai platins visi portalai.
Įmetu skaitinukų apie cargo, yra apie AN-178, tai ypač Vytautui-NT bus tikrai įdomu ;)
http://issuu.com/azurainternational/docs/acw180515?e=17121373/12959288
nenustebčiau jei tą informaciją suteikė kas nors iš LLS.
Jurgis aš nusipirkau, ir ka? Tiesiog musu valstybės požiuris yra trumparegiškas ir tiek, ir jei jau nutiktu taip, kad airlituanica nebeskristu tai Lietuva atrodys baisiai aviacijos pasaulyje.
Spėju, jei AN-178 variklius pakeist, būtų dar didesnė kuro ekonomija…
Šiaip Vilniaus mero partija vadinasi LRLS. Aš turiu kitokią informaciją, nei nurodoma straipsnyje.
Jei AL PRas nesureaguos – tai tikrai nustos bilietus pirkti. Šiaip tai AL turi tikrai tvarkytis su viešųjų ryšių reikalais, kol kas viskas labai neblizga. Ne visi gi seka AL snukiaknygėje ir turi pozityvesnį vaizdą dėl to.
Aš vistiek manau, kad AL bankrutuos. Reikėtų nors visus ženklus išsaugoti, t.y. Turėtų būt operatyviai įkurta nauja įmonė ir jai perleisti visi ženklai , visas įdirbis, senąją subankrotinant. Bet problema tame, kad nėra kam kurt tą švariąją įmonę. Tai galėtų padaryt tik valstybė.
Emocine prasme AL yra nuostabus dalykas ir mūsų aviacijos pasididžiavimas, bet tikėtis ekonominės sėkmės buvo naivu nuo pat pradžių. Juk jeigu AL verslo planas yra tikrai realistiškas, jai nereikėtų jokios savivaldybės paramos, viską finansuotų bankai, kurie neturi kur dėti pinigų. Matome, kad situacija yra kiek kitokia ir be įvairiomis formomis suteikiamų dotacijų bendrovė negali išsiversti.
Norėčiau pamatyti banką, kuri finansuoja aviacijos start-up’ą…
subankrotinit AL čia yra tam tikrų mūsų pareigūnų vos ne garbės reikalas, vien tam, kad parodyti jog A. Zuokas yra niekam tikęs ir t.t. jei pas mus viskas būtų daroma nuosekliai nesiremiant emocijomis tai vyriausybė jau senai būtų įsikišusi ir perėmusi AL, kaip bebūtų keista konservatorių vyriausybė net svarstė tokį planą, o Socdemai dėl tam tikrų priežasčių ne tik to nenori daryti, bet jiems ir nebūtų leista. Nors mano nuomonė yra tokia, kad trečia kompanija per dešimtmetį būtų didžiulė gėda Lietuvai. Ir jeigu būčiau investuotojas į tokią valstybę tikrai neinvestuočiau.
http://www.delfi.lt/verslas/transportas/air-lituanica-neneigia-derybu-su-kitomis-skrydziu-bendrovemis.d?id=68017128
Na tai suprantu, kad vyksta derybos su airBaltic. Dėl ko ? Kad jie perimtu keleivius, kuriems jau parduoti bilietai ? Ar tariasi dėl to, kad Air Lituanica atiduoda visą savo įdirbtą skrydžių tinklą tam, kad airBaltic tęstų tai bazuodama savo 5 iš 25 lėktuvų Vilniuje (N.Mačiulis) ? Kaip ilgai ? Kol yra parduotų AL bilietų, o po to vėl per Rygą ?
N. Mačiulis įvardino idealų scenarijų „Air Lituanicai“
http://www.delfi.lt/verslas/transportas/n-maciulis-ivardino-idealu-scenariju-air-lituanicai.d?id=68018714
Vilniaus valdžios kontroliuojamai skrydžių bendrovei „Air Lituanica“ pardavus skrydžių maršrutus Latvijos „airBaltic“, tai būtų išsigelbėjimas miestui, sako analitikas Nerijus Mačiulis. Tačiau jis perspėja, jog sandorio kaina tikėtina nepadengtų visos „Air Lituanica“ skolos.
Neoficialūs šaltiniai teigia, kad „Air Lituanica“ siekia parduoti visus jos skrydžių maršrutus, padengti įsiskolinimus ir likviduotis.
O ne variantas būtų palikti pelningus maršrutus, gal tą veikla ir atsipirks. Kas liečia BT tai jie tikrai su malonumu perims visus skrydžius į RIX. Galima spėlioti, kaip greitai jie prikirps AMS.
Bus kaip ir su LAL atveju skraidė tol kol buvo LAL, o poto visi per RIX, o jei netelpa į lėktuvą tada autobusu visus veža.
Labai smagu kai verslo reikalu imasi profesionalas Maciulis, turetu viskas pajudeti i geraja puse, o as galvojau, kad ji i kariuomine jau paeme …
@Šarūnas – Na šitam versle labai svarbus masto ekonomijos efektas. Kuo didesnė aviakompanija (ypač lyginant „mažas” su „vidutinėmis”) tuo mažėja vidutiniai kaštai (pavyzdžiui, mažesni nuostoliai sugedus lėktuvui – paprasčiau jį pakeisti, kai didesnė flotilė; be to, kai kurias išlaidas kompanija patiria nepriklausomai nuo dydžio), didėja ir pajamos (dėl galimybės plačiau reklamuotis, turėti „svorio” derybose su kitomis kompanijomis, vežti tranzitą).
Todėl jei restoranų tinklas gali iš 10 „taškų” uždaryti 5 nuostolingus ir likti su 5 pelningais, tai analogiškas aviakompanijos „susimažinimas” dažnai efekto neduos – nuėmus nuostolingiausius skrydžius išsyk padidės likusių skrydžių vidutiniai nuostoliai (ar net pelningi taps nuostolingais, ypač jei „padalinti ant jų” fiksuotas sąnaudas, kurios anksčiau skaičiuojant būdavo „dalinamos” ant daugiau maršrutų).
Ir šiaip Air Lituanica turbūt gerokai per maža realesnei masto ekonomijai pasiekti.
@Augustinas Žemaitis. Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar AL išvis turi maršrutų, kuriuos galima vadinti pelningais.
Reikia nors vienos geros žinios šiandien:
Greito aptarnavimo sumuštinių užkandinių tinklas „Subway“ Vilniaus oro uoste atidarė užkandinę. Tai trečiasis šio prekės ženklo restoranas Lietuvoje.
http://vz.lt/article/2015/5/20/vilniaus-oro-uoste-pradejo-veikti-subway#ixzz3afzjEBQ8
@Kardiobatonas, Talinas ir dar kažkurios buvo.
Kas čia visiems aplinkui darosi su tais sumuštiakais? Tokia euforija visus apėmusi dėl to Subway, niekaip neįkertu, kame čia gėris :)
Skanu, o ir be to pries tai nebuvo kur pavalgyti VNO :)
pernai Simonas sake Talinas ir Briuselis su pliusu yra.
Jei mastant i prieki,kai LT skraidino 2xdaily i AMS,jis buvo pelningas…Tiesa tada neskrido BT is VNO i AMS.Bet ir cia jei BT perimtu rytini AMS jie labai lengvai pelninga gali padaryti,tik ar jiem to reikia? Nes 1stop’as AMS yra tiesiogine konkurencija 1stop’ui RIX(be abejo ir visom kitom 1stop’inem kryptim)
Cia yra daugybe variantu,kaip naudinga/nenaudinga nusipirkti visas LT(jau dabar idirbtas) kryptis.
Yra toks posakis:Kiekienas kvailys gali pasirinkti tarp gero ir blogo varianto,bet ne kiekvienas ,sugebes rinktis,tarp blogo ir maziau blogo.
Tad jei ,nebera ateities, tik parsiduoti BT ka darysi…Nors cia ir butu (turbut) pats blogiausias variantas nuperkantis LT:)
Del Subway ,super…ir patogu,ir VNO ivaizdis pakyla:)
To Algis
siulyciau kada uzsukt,bent is smalsumo.Cia tas pats kas lyginti McDonald’so burgerius,bulvytes su saldytais burgeriais,saldytom skrudinimo bulvytem is prekybos centro.
Aišku viena – šitos problemos išrišimas įvyks greičiau nei tikimės. Paprastai visada pinigai galu gale viską sustato į savo vietą. Jei Savivaldybė nusprendė nebeduotuoti kasdien 30000 Eur bendrovės, tai kažkas kitas irgi netrukus nuspręs nebeduotuoti ir pvz. paprašys grąžinti lėktuvus arba nebepils kuro. Ir tada viskas išsispręs savaime per sekundę.
tik Lietuvoje Subway atidarymas dar yra svente. nu bet Vilniaus juk nesustabdysi
To Klaustukas: Simonas buvo rašęs, kad jie moka į priekį.
Aš irgi niekaip, nu niekaip neįsikertu, kodėl „Subway” kioskio atidarymas oro uoste yra „GERA ŽINIA”
@MJ, ar bandei, kada nors Vilniaus oro uoste užvalgyti ar užkąsti? Ar tiesiog visada turėdavai lašinių ir svogūno?
Pamirškit tą Subway :) Atsiminkit, kai turėsit kelias minutes ir norėsit užkąst greitai. Nieko čia įsikirst nereikia :)
Dziaugtis reiketu nebent tuo, kad Subway tikriaus bus gerenis ir aukstesnio lygio variantas nei IDW Lounge
Klausimas atsižvelgiant į lauko reklamą Vilniuje- Gal AirLituanica reikėtų atidaryt skydžius į Batumį? Bent kartą per savaite..?
O kam Airbalticui AL? T.y. tas „parsidavimas” turbūt būtų toks, kad Lietuvos pusė turėtų dar primokėt airbalticui.
Dabartinėj situacijoj (tik nepradėkit kaltinti žurnaliūgų, kad pranešė faktą, kad savivaldybė nebefinansuos nuostolių) bilietų pardavimai sustos. Dabar reikėtų to, ko AL visada trūko – finansinio viešumo (ta prasme kad būtų aišku, kiek laiko yra garantuota AL veikla negavus naujų finansinių injekcijų).
Vis nesiseka mums su nacionaliniu vėžėju.Lietuvai skrydžių reik ir ne tik pigių. Aš matau tik vienintelę išeitį, Baltijos šalių valstybės kartu,tolygiai turi valdyti Airbalticą, prijungiat sunkiai finansiškai besivertančias AL ir Estonian Air. Pats Airbalticas krizės metu vos nesubyrejo. Reikia turėti SAS analogą. Nes vis esam Europos skydžių užkampį ir terorizuojami pigių skrydžių…Reikia gynti savo rinką!
Bet Lietuva nėra nusiteikusi „švaistytis” pinigais aviacijos sektoriuje. Na kas liečia LT, tai jiems suskūrus buvo aišku, kad jeigu Zuoko neperrinks įmonė bus likviduojama. Tas dabar ir nusimato. trečias bankrotas per septynis metus. Graudu ir tuo pačiu juokinga.
As irgi uz Airbaltico dominavima pabaltyje….. Reik nustot konkuruoti tarpusavyje, o pradeti dirbti kartu…. Visgi bukim biedni bet teisingi, skraidom mes pakankamai su tuo Airbalticu kad praktiskai jau desimt metu galima vadinti ja namu kompanija ….
Bukim biedni bet teisingi, bet SAS varianto cia niekada nebus kai tokios mazos rinkos. Tikimybe, kad trys salys susitars, kur bus skraidoma tiesiogiai, kiek reikes finansuoti transferius per Ryga ir t.t. yra n kartu mazesne, nei kad Lietuvos viduj bus susitarta del Air Lituanica
Kad tas SAS visai neseniai vos nesubrankrutavo. Taip kad per daug svaigti tuo pavyzdžiu nereikėtų, nebent pavyktų išvengti visų tų nesąmoningų SAS socialistinių profsąjunginių apraiškų, kurios faktiškai SAS padaro mažai arba net visiškai nebekonkurencingą. Konkretūs pavyzdžiai čia yra minėti daug kartų. Negi ir bendroj airBaltic kompanijoj įgula turėtų būti sudaryta iš esto, latvio ir lietuvio ? :)
Norejo berniukai skraidyti – gavo, norejo neikainojamos darbo patirties busimam gyvenimui pasisemti – pasiseme kurdami aviakompanija. Problema viena – nauda asmenine ar partine, vadinkite kaip norite. Nusiimkite tuos rozinius aviacijos akinius ir romantikas. Kol nebus pinigu galinciu moketi keleiviu – nebus ir jokiu skrydziu i Ciurichus arba ju dauguma bus subsidijuojami. Realybe, kad visgi tokie skrydziai reikalingi tik keliems keleiviams, o absoliuti dauguma skraido ten kur jau seniausiai yra skrydziai ir kitos kompanijos sekmingai siulo. Kai bus reali paklausa – bus ir viskas.
Flight no: SK935
Origin: CPH
Destination: SFO
Cancelled from: 21 MAY 2015
Cancelled to: 21 MAY 2015
Comment: Cancelled due to expected company conflict
SAS prepares for a possible strike among Norwegian (NSF) and Swedish (SPF) Pilot unions on May 21
The Norwegian and Swedish Pilot unions have issued a strike warning May 21 2015. We are determined to find a solution with the pilot unions on a new collective agreement but we regret to inform that we are forced to cancel some flights to avoid a situation where many customers and crew would be stranded at the wrong destination. Primarily flights to, from and within Sweden are effected but minor traffic disturbances may occur on other destinations as well.
We will update our homepage with more information continuously. Please check status on your flight here (lank).
Preliminary affect on traffic program 21 may
Norway
A few flights may be affected
Sweden
Many flights will be canceled.
Denmark
A few flights may be affected, mainly Long-haul destinations.
http://www.flysas.com/en/lt/info/
Pasakymas „esant rinkai bus ir skrydžių” ne visai teisingas, nes yra dar du veiksniai.
1.Dideli barjerai įeiti į rinką. Kartais jie finansiniai (pvz. skraidyti ne iš savo bazės – todėl realiai kiekvieną reisą tikėtina kad vykdys tik kelios aviakompanijos, ir jei neturime aviakompanijos savo pusėje, tokių variantų dar sumažėja – o tie variantai, kurie yra, gali nenorėti atidaryti reiso ir dėl strateginių ar pan. priežasčių), kitais atvejais politiniai (kaip neduodami leidimai skraidyti į kai kurias šalis už ES ribų, nes aviakompanija trečiosios šalies norėtų).
2.Bazinė aviakompanija gali labiau užpildyti skrydžius ir potencialiai dalį nuostolingų „ant ribos” skrydžių paversti pelningais, nes tuščias vietas galima užpildyti tranzitiniais keleiviais, kurie šiaip neskristų į/iš to miesto.
Tiesa, nemanau, kad būtų noras iš BT skraidyti ilgai iš Vilniaus. Tai Latvijos valdžios aviakompanija, turinti veikti Latvijos interesais. Į valstybinės kompanijos investicijas užsienyje manau latviai žiūrėtų gana nepatikliai (o investicijos bent pradžioje, aišku, neštų nuostolį, todėl būtų puikus žiniasklaidos taikinys). Be to Air Baltic turi tokią poziciją, kad nuėmusi iš Vilniaus tiesioginį skrydį vis tiek siūlo geriausią produktą iš Vilniaus dėl dažnų skrydžių į Rygą bei mažo atstumo automobiliu į Rygą (iš kai kurių Lietuvos miestų ne daug didesnis, nei į Vilnių). Tad, jei nėra stipraus konkurento, skraidančio iš Vilniaus kažkokia kryptimi tiesiogiai, ją paleisdama BT „nusiimtų” savo srautus iš kitur, sumažintų pajamas skrydžiui iš Rygos.
Jei įvyktų bankrotas, tai būtų jau *penktas* Lietuvoje per dešimtmetį iš reguliariųjų skrydžių aviakompanijų(Air Lithuania, Amber Air, FlyLAL, Star 1). Dar Aurela žlugo iš didelių užsakomųjų.
A320neo with LEAP- 1A engines takes to the sky for the first time
http://www.atn.aero/article.pl?mcateg=&id=54935&member=696E666F406C697467696E612E6C747C323834367C323031352D30352D3230
Ir visgi gaila, kad šitas visas šaršalas užvirė prieš vasaros sezoną. Air Lituanica privalo išskraidyti visą vasaros sezoną ir optimizuotis žiemos sezonui. Dabar susikoncentruot į „diplomatinį” darbą. Bet tai aišku turi daryt valdyba.
Labiausiai nervina tyla ir neapibrėžtumas. Suprantu, nesinori gadintis asmeninės reputacijos pasakius, kad viskas gerai jei paskui gerai visai nebus, bet visgi. Sakyti, kad blogai irgi.
Bet bent man sužinoti dabar, kad tarkim liepą skrydžių nebus ir pinigų negrąžinsim būtų gerokai mažesni nuostoliai negu, kad skrydžio išvakarėse (ar net ir prieš 2 sav. iki jo) sužinoti, kad nebus, bet pinigus grąžinsim.
suvoki, ką parašei?:)))
O tu ką norėtum išgirsti? Kad yra mistinis investuotojas iš Šveicarijos, kuris tuoj tuoj perves 2 mln dolerių? Nes visi kiti komentarai ir būtų, kad stabdoma veikla nuo rytojaus (ar po mėnesio). PR’ine prasme AL dabar galioja principas „jei neturi pasakyti nieko kas tau padėtų – tylėk, nes viskas ką pasakysi gali pabloginti padėtį“. Nors patį tai nervuoja – sulaiko daugelį kitų nuo spontaniškų sprendimų. O kolektyvas dabar, manau, dirba iš paskutiniųjų ieškodami sprendimo. Variantų, manau, dar yra ir ne visi jie tokie (bent teoriškai) kaip nupiešė Mačiulis, bet neabejotinai susiję su didesne ar mažesne valstybės ar savivaldybės pinigine injekcija.
Įdomiausia, kad ir pats A.Zuokas visiškai užtilo. Jau palaidojo viską ? Turėtų jaust atsakomybę jei ne prieš miestą, tai bent prieš Air Lituanica Club akcininkus. Visgi ten jau privačios lėšos įmerktos. Kur tik jis neskraidė – PAR, Malaizija ir pan., ir iš visur grįždavo su gerom optimistinėm žiniom kaip visi nori investuot į Savivaldybės oro linijas :)
Viena vieta, kur Air Lituanica galėtų paieškoti pinigų yra pajūris. Tiek šimtakart apšnekėtas reisas Palanga-Londonas. Tiek įdomesni turistiniai variantai, kaip Palanga-Minskas arba Palanga-Hamburgas ir Palanga-Stokholmas.
Iš Vilniaus būtų galima Vilnius-Saarema pabandyt…
Kalbėti apie 3 Baltijos valstybių susitarimą dėl bendros kompanijos – labai jau optimistiška. Kodėl Lietuva turėtų mokėti už mūsų keleivių vežimą per Rygą (labiausiai tikėtinas variantas)? Vežimą per Rygą mes gauname ir taip „nemokamai”, dar Latvijos valdžia primoka.
O išskaidymas į 3 mažus oro uostus padarytų bendrą aviakompaniją labai nekonkurencingą (kas reiškia, būtų dideli nuostoliai, kuriuos reikėtų subsidijuoti).
Čia vien racionalūs-ekonominiai dalykai. O kur dar emocijos (nenusileisti Rygai).
Kažkas sake, kad AL turėtų „optimizuotis” – man atrodo, kad AL jau dabar yra maksimaliai optimizuota, t.y. skraido mažai krypčių su didžiausia pajamų tikimybe. Bet, matyt, verslo niša pasirodė per siaura.
Vilnius-Saarema isgelbes AirLituanica… :))
Sakyčiau, kai AirLituanica startavo 2013 VNO jau buvo milžiniška konkurencija. Jos nepalyginsi nei su TLL, nei su RIX. Turint kapitalo, galima bandyt išm išmušinėt konkurentus. Ką labai mėgo AirBaltic. Bet tai brangus malonumas…
Jungimasis su BT, nevertas net diskusijų, bet jungimasis su OV, visai kita kalba.
Balandį – pagyvėjimas Lietuvos oro uostose
http://www.lrytas.lt/-14321992411432148574-balandį-pagyvėjimas-lietuvos-oro-uostose.htm
Šių metų balandį, lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai, Lietuvos oro uostais pasinaudojo 7,7 procento daugiau keleivių, o Lietuvos oro bendrovių lėktuvais keleivių vežta 29,8 procento daugiau.
Lietuva turėtų turėt stipriausias avialinijas Baltijos šalyse. Ir dominuot. OV ieško investuotojo, BT taip pat. Tarkim Lietuva nuperka OV ir apjungia su AL. Ar būtų pasiektas tikslas ? Ar be BT niekaip nesigaus ? Beje, o kaip baigėsi FlyLAL teismas su BT ? Dar nesibaigė ? Bet kiek prisimenu jau kažkas prarasta. Galėjo FlyLAL perimti BT akcijų paketą. Tada atsirastų visai kita situacija Lietuvai.
Nu ir nusisnekat jus cia paskutiniu metu.Lietuva nuperka OV:) LT isgelbetu skrydziai is PLQ:)
Sakydamas „nuperka OV” turėjau omeny nuperka parduodamą dalį OV, nes nei Estija, nei Latvija neparduoda 100% bendrovių akcijų. Taigi nupirkdama tampa OV bendrasavininke su Estijos vyriausybe. Juk apie tai buvo kalbos ir vyriausybių lygyje. Nežinau kaip toli jos buvo nuėjusios ir kokiam statuse jos baigėsi. Bet apie tai oficialiai kalbėjo apiejų šalių Susisiekimo ministrai.
http://www.lrytas.lt/pasaulis/ivykiai/varsuvos-oro-uoste-neplanuotas-padangiu-galiuno-nusileidimas.htm
Vienu zodziu, kazkaip su Air Lituanika komunikacija tikrai ne kas.
Valstybe kasmet isleidzia 141 mln Lt nuostolingam keleiviu vezimo gelezinkeliams padengti!
O aviakompanijai islaikyti negali skirti bent 20 mln EUR?????
Air lituanikos vietoj, daryciau press konferencijas kas savaite ir trimituoiau apie si fakta. Ko tyli Investuok Lietuvoje????
Mes tiesiog prarasime uzsienio investicijas, pralosime tiek Latvijai, tiek Lenkijai, tiek Estijai, jie turi skrydzius ir plius dar investuotojams palankesnius mokescius!!!
Ai nervai nelaiko. Absurdo valstybe.
Diana – emigruok, ir pageidautina kuo greičiau. Na ir savaime aišku, už savo pinigus pirk bilietą į vieną galą. Ar nori, kad kiti sumokėtu?
Mikai, kur taktas? Tu ką, ne džentelmenas? Kartą per metus atėjo mergaitė pas mus į svečius, o tu ją nachui siunti.
@mikas, o kas čia per pasiūlymas? Diana yra visiškai teisi sakydama, kad valstybė kišdama pingus į LG nieko nedaro, kad oro susisiekimas būtų geras ir turėtume savo kompaniją, visiškas absurdas. O jungtis su AB tai čia iš Mačiulio sapnų serijos. Jis netgi nesigilino į BT politiką, arba jam tinka jog VNO tampa oro uostu, kuris tik surenka BT klientus skrydžiams iš RIX. Man pvz netinka taip.
Kiek žinau, jokių melejonų „Lietuvos Geležinkeliai” iš valstybės negauna. o tiesiog LG pelnu, gautu iš krovinių vežimo, LG pats sau kompensuoja nuostoliu dėl keleivių vežimo.
Čia neminint to fakto, dauguma tų „keleivių vežimo nuostolių” yra išpūsti LG apskaitos (ir paskui tuo skaičiumi verkiama valdžiai).
Mikas nieko nesiuntė jokia nešvankia kryptimi. O jei vadovautis komentatorių logika, tai kokia nors UAB „PatsSauŠefas” turėtu kas savaitę rengti konferencijas ir reikalauti milijonų iš valstybės, nes girdi, kitu atveju bankrutuosim. SU tokia logika ponai, niekada nieko neturėsite.
Kad ir kaip bebūtų, Vytauto-NT pasiūlymas skraidyti Vilnius-Saaremaa praskaidrino dieną. Ruhnu arba Kihnu irgi variantas ;) Su air trike ;)
Dėl AL, nors ir kaip nesinori būti pesimistiškam, vis dėlto šansai žlugti jau artimi 100 procentų artimiausiais keliais mėnesiais. Taip pat aš nieko prieš, kurie palaiko šį projektą (vienaip ar kitaip aš irgi už), bet lietuviškas nepilnavertiškumo kompleksas čia toks ryškus, kad galėtų imti jį kaip pavyzdį kiekvienoje situacijoje. Kaipgi dabar Lietuva – tradicinis oreivių kraštas (since Darius&Girėnas) gali likti be nacionalinio vežėjo. Tačiau kaip neišeina, taip neišeina prasukti dielą.
Daug kintamųjų ir dedamųjų dėl ko pas mus vis žlunga oro vežėjai, tuo klausimu matyt būtų galima surengti tarptautinę konferenciją Fails of Lithuanian air carriers :)))
kazko Simonas tyli? gal koki komentara galetu isspausti.
SAS has signed a new collective agreement with the Swedish Pilot Union (SPF). The negotiations have reached the targets within set timeframe and thus there will be no industrial action by the pilots in Sweden.
SAS has now reached agreements with three of the four pilot unions on new contracts, which means that most of the SAS pilots are now covered by the new Scandinavian collective agreement.
SAS has not yet reached an agreement with the Norwegian pilot union, NSF, which calls for half of the Norwegian pilots.
http://www.flysas.com/en/lt/info/
LG keleiviai ir kroviniai – atskiri verslai, tai sakyti, kad valstybei nieko nekainuoja keleivių vežimas, nes jis dengiamas iš krovinių vežimo, negalima. Jei ne keleivių vežimas, dalis krovinių vežimo pinigų galėtų kaip dividendai patekti į biudžetą ar būti naudojami finansuoti kitiems infrastruktūros projektams.
Tad palyginimas su LG iš dalies taiklus – aišku, čia reikia kelti klausimą, ar tai reiškia, kad turėtų valstybė finansuot ir avialinijas, o gal reiškia tai, kad LG keleivių vežimą turėtų baigt finansuot ir leist efektyviau juos vežioti autobusams, kurie ir šiaip jau perėmė LG kadais turėtos rinkos didžiąją dalį. Ir jau nelabai kam kokioj Tauragėj, Šilutėj, Alytuj ar Utenoj turbūt ir reikėtų, kad keleiviniai traukiniai ten vėl važiuotų, kaip kadais.
@Augustinas Žemaitis – tu teisus dėl LG. Tačiau esmė ta, kad LG yra suinteresuotas dirbtinai išpūsti nuostolius dėl keleivių vežimo. Tai leidžia jiems paskui reikalauti kompensacijų iš valdžios, o galiausiai viskas baigiasi tuo, kad savininkas (Lietuvos Respublika) tiesiog palieka pelną įmonėje. Toks cozy gyvenimas LG vadovybei gaunasi.
LG – didelė įmonė, pajamas gauna iš 2 šaltinių (krovinių vežimas ir keleivių vežimas), o išlaidas patiria 3 rūšių (keleivių vežimo, krovinių vežimo, ir fiksuoti kaštai infrastruktūrai). Taigi galimybių masažuoti skaičius turi daug.
Išvada – jokių stebuklingų „šimtų melejonų” LG nėra. Kai LG nustos dirbtinai pūsti keleivių vežimo nuostolius – tą pačią akimirką netikėtai apmažės ir krovinių vežimo pelnas.
Dėl LG tai visų pirma reikia atskirti geležinkelius ir traukinius. Atidaryti rinką nepriklausomiems vežėjams. Dujų rinkoje tai sugebėjome padaryti, geležinkeliuose – ne ! Kokia stipri yra partinė korupcija.
Ar man taip atrodo, ar nebeleidžia pirkti bilietų AL puslapyje?
Viskas.
Gerbiami keleiviai, nuo gegužės 22 d. skrydžiai yra nevykdomi, atsiprašome už patirtus nepatogumus!
Čia turi eiti keturaukščiai keiksmažodžiai…
Na ką ekselencija ir naujas Vilniaus miesto meras prisižaidė. Tokio skandalo vasara norėjo – ir apturėjo.
Tokiu atveju organizuoju pirmadieni 12 val. S.Daukanto aikštėje piketą protestuojant prieš išdavikišką ir kenkėjiška Lietuvos Respublikos Prezidentės politiką tautinės aviacijos atžvilgiu…
Čia tai yra visiškai apgailėtina, sustabdyti veiklą bendrovės kuri jau buvo išsisukusi. Damn. Vėl kris galvos, vėl p. G… rėkaus kokia CAA bloga ir vėl ieškos kaltų. O kalti yra visi politikai tiek premjeras tiek p. Šimašius. ir tai jau antra gėda per savaitę po viešųjų ryšių kracho…….
Per visą miestą skamba keistas garsas toks stereo. Pokši šampano kamščiai.
Merijoje – MOET.
Prezidentūroje – Alitos.
Jokios galvos nelėks. Prezidentūrai Zuoko projektai įtartini per se, todėl šiou atveju valdininkas prispaudęs AL ar kokią kitą Zuoko įkurtą įmonę veikiau gaus pagyrimą, nei per galvą. Sad but true.
Jo diena tai ok, nuplauke ilgasis liepos savaitgalis Prahoje.
Tikrai, kad trūksta žodžių… Toks trumparegiškumas – niekaip nesuvokia mūsų valdžia, kad tai mūsų gyvybiškas interesas turėti savo avialinijas. Visi kiša tą SAS pavyzdį, tipo LT, LV, EE turi padaryti analogą, o kad SK jau nebepamenu, kada turėjo pelną ir DK, SK ir NO vyriausybės merkia kosminius pinigus kasmet – to niekas „nepastebi”… Kad į BT latviai sukišo šimtus milijonų (o kiek dar praplauta vadovaujant Flickui), kad estai merkia į OV jau kiek metų – tik mes – išdidūs litovcai – norime pelningos aviakompanijos – utopistai…
Oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ nuo šiandien, gegužės 22 d. vidurdienio, skrydžių nebevykdys.
Gegužės 22 d. „Air Lituanica“ įvykdys paskutinius skrydžius į ir iš Amsterdamo, Paryžiaus ir Talino (tik VNO-TLL). Skrydžiai į Berlyną, Prahą, Stokholmą ir Briuselį yra atšaukiami.
Nuo gegužės 23 d. visi „Air Lituanica” skrydžiai yra atšaukti.
Urara-Ka.Tumblr.Com
Simonas Bartkus | Blog » Vasaros sezonas Lietuvos oro uostams atneÅ¡a esamų vežÄjų augimÄ