Apie keliavimą ir keliones
Šiame tinklaraštyje nutariau šiek tiek aprašyti savo kelionių įspūdžius – susikaupė daugybė įvykusių kelionių per pastaruosius penkerius metus ir varo du motyvatoriai – pirma, norisi uždokumentuoti įspūdžius sau, o antra, mano patirtis ar patarimai galbūt padės kitiems keliautojams. Prieš porą savaičių parašiau apie Odesą.
Prologo vietoje – koks aš esu keliautojas.
Mano įrašuose bus mažai patarimų, kaip keliauti pigiau: kur ieškoti pigiausių bilietų, pigiausios nakvynės ar kaip apgauti viešojo transporto sistemą. Komfortas kelionėse yra svarbu – tai dalis žavesio. Yra tūkstančiai tinklaraščių ir netgi kelionių agentūrų, kurios kupinos patarimų, kaip keliauti pigiau. Šaunu – jos ilgina žmonių sąrašą, kurie gali keliauti, nes niekas taip neplečia akiračio kaip kelionės. Tačiau yra žmonių, kurie du kartus buvę Turkijoje ir vieną kartą Londone mano, jog matę ir žino viską – koks yra „tikras kebabas”, koks turi būti suši ir kaip reikia pilti alų į bokalą, o labiau nei jie žino yra linkę tuo dalintis. Didžiausia klaida yra su jais ginčytis, aš patyliukais mintyse jų gailiuosi.
Aš žinau, kaip veikia klaidingi aviakompanijų tarifai, kuomet yra ypač mažos kelionių kainos ir esu ne kartą jomis pasinaudojęs (pavyzdžiui, legendinė „American Airlines” klaida, pardavusi maršrutą ARN-LHR-JFK-DCA-MIA-SJU-ORD-LHR-ARN už 1199 LTL, Australija roundtrip iš Dublino už 1400 LTL arba 32 000 kilometrų, praktiškai aplink pasaulį, verslo klase su keturiomis skirtingomis aviakompanijomis už 9000 LTL). Tačiau, norėčiau visada skraidyti tik „Business Class”, o dar geriau „First”.
Man sunku kalbėtis su žmonėmis, kurie yra išbandę „Singapore Airlines” A380 verslo klasę ir mano, kad gyventi reikia taupiai. Mane 12 val. „full-flat” 100x200cm kėdėje motyvuoja dirbti ir siekti, kad keliavimas būtų tik toks.
„Viešbutis yra skirtas tik pernakvoti” – kvailystė. Keliaujant, viešbučiuose dažniausiai praleidžiame daugiau negu pusę kelionės laiko. Keliaujant darbo reikalais, kartais dar daugiau, tai ne tik poilsio, bet ir darbo vieta. Net jeigu viešbutyje tik miegama, prastas miegas dėl triukšmo, nešvaros ar prasto oro gali sugadinti bet kokią kelionę. Naktis „Park Hyatt” Tokijuje gali būti visos tolimos kelionės tikslas.
Mano įrašai bus gausūs apibendrinimų – kai kuriose vietose lankiausi darbo reikalais, kai kuriose poilsio, kai kuriose dėl abiejų priežasčių. Nesistengiu konspektuoti chronologiškai įvykių – stengiuosi užrašyti kas įstrigo ir kas atrodo svarbu. Dėl šios priežasties niekada nerašysiu „ant karštųjų” – manau, kad įspūdžiai privalo susigulėti, nes karšti įspūdžiai dažnai apgauna. Pavyzdžiui, prieš trejus metus penkios dienos Marakeše atrodė baisiai – grįžęs ant Maroko norėjau piešti raudoną kryžių kaip ant šalies, kur niekada nenorėčiau grįžti. Įspūdžiams susigulėjus, tai atrodo kitaip – suprantu, kur vietą suvokiau klaidingai, ko neįvertinau ir dabar norisi Maroką aplankyti dar kartą.
Mano „Flight Diary” rodo, kad artėju prie 1 000 000 oru nukeliautų kilometrų (rašant šias eilutes jų suskaičiuoju 959 793), esu skridęs ir leidesis 609 kartus, esu aplankęs 101 Pasaulio oro uostą su 58 skirtingų aviakompanijų skrydžiais.