Mano Eyjafjallajökull istorija
Comments(141) temos: kelionės
2010-ųjų metų 15-ąją savaitę leidau Tulūzoje. Buvo suplanuota turininga savaitė – 5 mokymų dienos Europos aviacijos širdyje ir savaitgalis Amsterdame. Pietuose balandžio viduryje jau buvo šilta ir kvepėjo artėjančia vasara.
Jau kelionė į Tulūzą buvo savotiškai įdomi. Į Tulūzą skridau iš Frankfurto „Cirrus Airlines” „Embraer 170”. Perone sulaipinus keleivius į lėktuvą kapitonas pasveikino įdomia žinia, jog vienas iš Frankfurto oro uosto kilimo/tūpimo takų yra uždarytas ir mes gavome slot’ą pakilti po 5 valandų. Yra tikimybė, jog netikėtai atsilaisvins slot’as, todėl galime laukti lėktuve, bet jeigu yra salone daugiau nei vienas keleivis, kuris nori grįžti į oro uostą ir pareikš norą paspausdamas mygtuką – visus keleivius parvešime į terminalą ir skrydis bus atidėtas 5 valandoms. Įdomi demokratijos apraiška. Tokių neatsirado ir į lėktuvą buvo papildomai atvežta laikraščių bei sulčių, prasidėjo laukimas. Bet, praėjus gal 50 min., kapitonas džiugiai pranešė, kad atsirado slot’as ir ruošiamės staigiai pajudėti.
„Cirrus Airlines” 2012 m. sausį sustabdė veiklą.
Tai buvo mano pirmas apsilankymas Tulūzoje, po to šiame Prancūzijos pietų mieste buvau dar du kartus. Puikus, ramus, optimalaus dydžio man miestas (dažnai mane sužavi miestai, panašaus dydžio kaip Vilnius). Tuo metu padarė įspūdį Tulūzos naktinis gyvenimas – su labai daug žmonių gatvėse ir lauko baruose. Dabar jau lygiai tokį turime ir Vilniuje.
Naktinis gyvenimas Tulūzoje
Įdomios žinios atėjo tos savaitės ketvirtadienį, kuomet jau ne tik aviacinė žiniasklaida, bet pamažu ir populiarieji kanalai pradėjo skelbti apie ugnikalnio išsiveržimą Islandijoje ir skrydžių apribojimus Škotijoje ir Norvegijoje. Darėsi įdomu. Daug dėmesio tam neskyriau, ruošiausi egzaminui penktadienį.
Po egzamino penktadienį ryte visa grupė kartu atsitokėjome, jog, panašu, jog jokie skrydžiai iš Tulūzos į Šiaurę nevyksta. Į Vilnių galimybės keliauti tik per Paryžių, Amsterdamą ir Frankfurtą. Kanadiečiai mokymų instruktoriai privalėjo sekmadienį būti Narobyje, todėl susiorganizavo automobilį su vairuotoju, kuris šeštadienį ryte juos nuveš 400 kilometrų iš Tulūzos į Barselonos oro uostą, o iš ten „Turkish Airlines” skraidins per Stambulą į Nairobį.
Mano savaitgalis Amsterdame atšauktas. Nuvykstu į „Air France” biurą Tulūzos oro uoste pasidomėti galimybėmis skristi šeštadienį ar sekmadienį. Skrydžiai neatšaukti, tačiau artimiausia diena, kuomet yra laisvų vietų į Amsterdamą yra antradienio rytas – „Air France” atsiprašo ir man išrašo „Business Class” bilietą į Vilnių antradieniui. Sužinau įdomu niuansą, jog dėl mokesčių vingrybių, „Air France” negali perrašyti tarptautinių segmentų į domestic, t.y. negalima skristi per Paryžių vietoje Amsterdamo (tuo metu „Estonian Air” skraidydavo AMS-VNO, o „airBaltic” dar „Dash” paskutinį sezoną skraidė CDG-VNO). Prasitęsiu savo viešnagę „Novotel” ir sudalyvauju penktadienio vakaro mokymų pabaigtuvėse, kuriose neplanavau dalyvauti.
Šeštadienį mokslo draugai ėmė skristytis. Kai kas prisijungė ir išvyko į Barseloną iš ten skristi į JAV, Afriką ir Artimuosius Rytus. Kiti traukiniais pajudėjo į Ženevą ir Romą.
Šeštadienį apie piet supratau, jog artimiausiu metu skristi link Lietuvos sunku tikėtis. Turimas bilietas antradieniui toli gražu neleidžia tikėtis, jog antradienį kažkur judėsiu – tuo metu sklindančios žinios buvo pesimistiškesnės viena už kitą.
Keliauju į Tulūzos geležinkelio stotį – ji graži, buvau jau ją apžiūrėjęs, bet neteko įsivaizduoti, kad galėčiau kur iš jos keliauti.
Atstovėjęs poros valandų eilę susipažįstu su žvitriu bilietų pardavėju, su kuriuo pradedame planuoti mano kelionę. Nežinau, kur keliauti geriausiai, bet „kažkur link Lietuvos”. Pažiūrėjus į žemėlapį įvertinau, jog geriausia galima stotelė man gali būti Berlynas – iš Berlyno į Lietuvą kursuoja autobusai.
Ne viskas taip paprasta – skrydžiams nevykstant traukiniai perpildyti. Užtrukę apie valandą sudėliojame man maršrutą: startuoju sekmadienį ryte iš Tulūzos į Bordo, iš ten kitu traukiniu iš Bordo į Paryžių, iš Paryžiaus į Strasbūrą. Strasbūre tektų nakvoti, visi naktiniai traukiniai perpildyti. Pirmadienį ryte – trumpas pervažiavimas iš Strasbūro į Karslrūhę Vokietijos pusėje, o jau iš ten – 5 valandų traukinys į Berlyną. Skamba egzotiškai. Prasitęsiu dar vienai dienai viešnagę „Novotel”, rezervuoju „ibis” šalia Strasbūro geležinkelio stoties ir nusiperku „Eurolines” bilietą iš Berlyno į Vilnių, kuris išvyksta iš Berlyno pirmadienio vėlų vakarą.
Pirmas etapas – iš Tulūzos į Bordo
Kelionė traukiniais nebuvo tokia bloga ir varginanti – nors ir aplinkiniais keliais, keliauti paprasta ir patogu. Eilinį kartą įsitikinu „travel light” taisykle, kuri galioja visada ir visur. Ilgesnė kelionė negu savaitė, daug stovėjimo vienoje vietoje suplanuota, todėl gausiai prisirinkau daiktų ir keliavau su dideliu lagaminu. Ši kelionė davė pamokų, kurių dėka į Nairobį ar Sidnėjų vėliau keliavau su rankiniu lagaminu.
Kelionė padeda pažinti. Tik atvykus į Paržių supratau, jog atvykau į Gare Montparnasse, o į Strasbūrą išvyksta traukinys iš Gare du Nord (ta pati, iš kurios važiuoja traukiniai į Charles De Gaulle oro uostą). Pervažiavimas duoda dar vieną pažintį su Paryžiumi, kuriame apsilankiau tuometu tik antrą kartą ir kuria mažus kelionės malonumus.
Greitos prancūziškos kavos puodelis Gare du Nord
Sekmadienio vakare iš Paryžiaus atvažiuoju į labai europietišką Strasbūrą. Parodoksalu, jog tai ir lieka vienintelis mano apsilankymas Stasbūre, antrojoje Europos sostinėje. Į „Facebook” tą vakarą dedu šią nuotrauką su prierašu „Čia daugiau Europos, net yra žurnalų neprancūziškai.”
„Strasbūras. Čia daugiau Europos, net yra žurnalų neprancūziškai.”
Tą patį vakarą Strasbūre sužinau, jog prie stoties yra du „ibis” viešbutyje, po 10 minučių aiškinimosi suvokęs, jog atėjau ne į tą viešbutį. Kiek žinau, dabar vieną iš viešbučių „Accor” grupė pervadino į „Mercure” ir Strasbūro stotis turi vieną „ibis”. „ibis” yra mano vienas nemėgstamiausių viešbučių brand’ų – bet puikiai atlieka savo darbą tokiose kelionėse.
Strasbūro geležinkelio stotis man primena Šiaulių areną
Balandžio 19 diena, pirmadienis. Lietingas pirmadienio rytas prasideda trumpu reisu per sieną – iš Strasbūro į Karslrūhę. Ten dar vienas didelės kelionės mažų džiaugsmų taškas.
Pusryčiai Karslrūhės geležinkelio stotyje
Žodį Karslrūhė užrašyti per dvi sekundes išmoksiu po pusantrų metų – tada su „Ryanair” skelbėme apie naują maršrutą iš Vilniaus į Karslrūhę/Baden Badeną, kuris gyvavo nepilnus metus. Niekada negali žinoti.
Tą rytą pasklinda žinios, jog skrydžiai Europoje jau „tuoj tuoj” gali vykti. Užsisakau „airBaltic” bilietą tam vakarui Berlynas-Ryga-Vilnius, jeigu nevyks – gražinsiu.
Dėl nepatyrimo keliaujant traukiniais Karslrūhėje pasirinkau ne tą traukinio galą ir vietoje reikalingo antro vagono patekau į šešioliktą. Kol su lagaminu („travel light”! „travel light”!) perėjau per visą traukinį mano vieta buvo užimta, nes pagal taisykles vietos rezervacija galioja 10 minučių nuo kelionės pradžios. Pamoka – po jos bene dvi valandos kelionės stovint, nes vietų traukinyje tiesiog nėra. Atsiranda tik įpusėjus kelionei.
Prieš atvykdamas į Berlyną sužinau, jog šį vakarą skrydžiai iš Berlyno oro uosto dar nevyks. Gražinu lėktuvo bilietą.
Į Berlyną traukinys atvyko popietę, autobusas į Vilnių išvyksta 22 val. Nors iki autobusų stoties 8 kilometrai, nusprendžiu pasivaikščioti šį atstumą pėsčiomis. Puiki pažintis su Berlynu – vienu mėgstamiausiu mano miestų.
Berlyno autobusų stotis tamsi, šalta ir baisi, nelygintina su geležinkelio stotimi. Visgi, tai visai kitos kategorijos transportas. Autobusas vėluoja, informacijos apie tai nėra. Leidžiu laiką skaitydamas apie tai, kaip „Apple” tyčia/netyčia pametė barė „iPhone 4”.
Berlyne keleivių į autobusą įlipa tik trys. Autobuso auditorija – lietuviai, keliaujantys iš įvairių Vokietijos miestų ir miestelių, nes autobusas kelionę pradeda Štutgarte. Naktinė kelionė autobusu labai labai varginanti ir padedanti suvokti oro susisiekimo Lietuvai svarbą.
Balandžio 20 diena, antradienis. Tik atvykus į Kauną suprantu, jog bilietas su „autobusiniu transferu” – Kaune tenka persėsti į kitą autobusą, vežantį į Vilnių.
Kelionė baigiasi balandžio 20 dienos popietę. Tos pačios dienos vakarą lėktuvų skrydžiai pradėjo Europoje vykti. Merfis gyvas.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
141 komentarai
Leave a reply
Labai nuotaikingas ir pamokantis pasakojimas. P.S. Berlynas – man taip pat vienas mėgstamiausių miestų Europoje. Sentimentai. TXL buvo pirmasis oro uostas, kuriame atsidūriau keliaudamas į Europą (Paryžių). Neturėjome tranzitinių vizų, tai policininkai (pasieniečiai?) apsupę palydėjo iki CDG vartų. Veiksmas vyko maždaug 1994-aisiais. Vėliau taip jau susiklostė, kad 5-6 metus Berlyne būdavau bent kartą per metus.
Niekada nepamirsiu sito issiverzimo. Keliavome VNO-RIX-BCN-AGP. Grizti turejome taip pat, tik skrydis takart ivyko AGP-BCN. Dvi ar tris dienas praleidom hostely karstligiskai ieskodami keliones atgal, nes autobusu ir traukiniu bilietai ispirkti ilgam laikui. Buvo akivaizdu, kad Air Baltic skrydziai neivyks. Tik laimingo atsitiktinumo deka radome lenku vezejo bilietus Barcelona-Warsaw. Net nenoriu prisiminti, kiek laiko uztruko toks turistekas per visa Europa autobusu ir kuo maitinomes keliones metu – pamenu tik, kad i baltos duonos gaminius ilgai paziureti nenorejau. Is Varsuvos toliau per nakti keliavome i Vilniu, o is ten man dar reikejo nusigauti iki Klaipedos. Kosmariska kelione. Travel light indeed.
Man irgi teko tuo metu ilgai keliauti namo iš Vokietijos. Nebelikus susisiekimo lėktuvais, teko suvokti, visgi kokie kiekiai žmonių jais keliauja ir kaip tai svarbu Lietuvai. Viso kito transporto šiandieniniai pajėgumai dėl pigių skrydžių yra gan kuklūs. Bilietai į keltą buvo išpirkti akimirksniu kelioms dienom į priekį, autobuso taip pat, o traukinio Lietuvon beveik ir nėra.
Taigi iš Vokietijos gryžau autobusu iki Varšuvos, o iš ten jau kolega su savo automobiliu atvažiavo pasiimti, nes buvom keliese.
O man pasiseke, kai issiverze ugnikalnis turejau tik isskrisi is Lietuvos, tai tiesiog skrydi savaitei nukeliau. Dar pamenu KUN nebuvo RYR baze, bet ten bazavosi vienas ju 737 kuris atskrides nebegalejo isskristi, varikliai buvo uzdengti, vis galvojau ar jie patys veziojasi tuos brezentus ar KUN turejo…. :)
Prasedejau 4 dienas MUC per tuos ivykius. No regrets :)
Man tai pasisekė, kainavo tik daug nervų, nes apie skrydžio vykdymą sužinojome paskutinėmis valandomis, juk LT CAA leido vykdyti skrydžius vieni pirmųjų – turėjau bilietus su Star1 į Tabą, mūsų skrydis įvyko ryte po iš vakaro atnaujintų reisų iš VNO.
Šiandien iš Baku atskridęs cargo Silkway B-747 drebina SQQ, neseniai buvo KUN. Ką jie čia tiek skraidina?
Norwegian announces plans for low-cost direct flights from Cork to Boston, New York and Barcelona
http://www.atn.aero/article.pl?mcateg=&id=56407&member=696E666F406C697467696E612E6C747C323936337C323031352D30392D3235
Simonai
bet PostFactum sudeliojus visus uz ir pries nepatogumai atsiperka expyrancu kuri gavai…Ir be abejo ispudziais:))
Man teko jau nepamenu kelintieji metai buvo,dar gerokai iki istojimo i ES vaziuot i Londona draugu aplankyt ir po miesta paturistaut:)
Tai Dover’i gavau kryziuka nes buvau jaunas ir pamirsau draugams(net nemaniau ,kad cia svarbu labai) primint tokia smulkmena,kad mano pasas pilnas vizu .Tada mes Lietuviai galejome laisvai judet po Europa su 3men turistine Viza stampuojama muitininku.
Pamenu turejau 2sav laisvo laiko tai galvoju ka as veiksiu Lietuvoj.Pabuvau Kale is ten i Vokietija ir t.t. Bene iki dabar pamenu. Tik Lenkijoj keikiausi nuo tokios egzotikos.Cia dabr Lenkija susitvarkiusi iki istojimo i ES buvo kosmaras:) bet vis viena prisimunus manau fun buvo:)))
Grįžtant prie mūsų mylimo AirBaltic- kaip paaiškint skrydžių iš Vilniaus mažinimą?
Na tarkim Varšuva nuimamas, kaip nepasiteisinęs reisas (matyt analogiškai su Helsiniu). Tačiau kitos kryptys. Berlynas, Amsterdamas, Paryžius?
Ar čia AirBaltic ieško „pelningų” dienų, kai į tiesioginį suisirenka daugiau keleivių, o kitu laiku visus siunčia per Rygą?
Beje, dabartinis AirBaltic tvarkaraštis leidžia į rytinius išskrydimus spėt?
Ir pabaigai- Taline ta pati tendencija? Ar ten kalamasi su Estonian daugiau dėl principo, kas ką įveiks..?
AirBaltic po paskutinio sugrįžimo iš Talino nėra maršrutų uždariusi – skraido į Paryžių, Berlyną ir Vieną, o pavasariui yra „pažadėjusi” Amsterdamą ir Stokholmą. Koks klausimas apie rytinius išvykimus? Briuselyje, Rygoje galima; Amsterdame priklauso ką laikyti „rytiniais” – labiau į 2 iš 6 KLM bangų taiko.
Kažkada AirBaltic turėjo skrydį iš Vilniaus, su kuriuo buvp galima spėt į rytinius skrydžius iš Rygos (t.y.) jais pakeisti tiesioginį.
Tai kokia gali būt AirBaltic skrydžių mažėjimo Vilniuje priežastis? Perdaug ambicingai užsimojo? Juolab, kad karpomi reisai pasiteisinę ir Air Lituanica laikais…
AirBaltic rytiniai skrydžiai (išskyrus Maskvą) iš Rygos kyla apie 7:30, tai 6:00 skrydis VNO-RIX realiai apima visus rytinius BT skrydžius iš RIX.
OT: Ar bus reikalinga vizą į Rusiją jei skrydis iš Šeremetjevo bet visiškai skirtingos avia kompanijos. Pvz iš Vilniaus su Aeroflot,ir tada kitas skrydis su Air China t.y. du skirtingi bilietai VNO – SVO ir kiti bilietai SVO – HKG vieni bilietai pirkti per Aeroflot kiti per Air China.
Del SAS Go Light, tai elementarus atsakas i LH, kol kas tik kelios kryptys, aisku bus visos ateityje…kita vertus EBB silver sumazintas ziauriai, tik 10 segmentu per metus ir ta cemodana kartu su lounge kartais ir fast track gausi. O kainos tai neslepiamos, go ir go light skirsis 15 eu
Nu Silveriui duodami tie lounge ir fastrack tik kelis men per metus kazin ar yra didelis benefitas
Ne, nera. Man Silveri dave iskart, nekarto nesutapo kad reiktu skrysti per CPH butent per tuos 2 menesius per metus =]
Su nauja LH politika farminu M&M silveriui. Bet ziuriu, VNO-FRA vasara budavo 750 tasku, kelione i JAV po 9000 pointsu kiekviena pusen. Dabar Segmentas Europoje 125, FRA-BOS – 950, BOS-ZRH – 930. Nelabai ir prifarminsi =(
Also isbandziau SWISS BOS-ZRH, ZRH-BRU. Daug daugiau tikejausi is ju kazkaip =(
Jei skraidoma su LH ir iki Gold netraukiama, tada apsimoka LH Silver del LH Business lounge’u FRA ir t.t., bet jei myliu renkama daugiau nei Silver, tada, manau, labiau apsimoka zaistu su Aegean, Turkish ir pan del Gold. Pvz tas LH skrydis, uz kuri M&M duoda 125 mylias, M&B duos bent 500.
Is to kiek naudojau, M&M mylios yra naudingos nebent pirkiniams ar upgrade’ams, nes skrydziai tai sori virai – pvz VNO-MAD RT su bargains kainuoja 20000 ar 25000 myliu beveik 200Eur mokesciu, kai tuo pat metu tas pats RT be myliu kainuoja gal 220Eur. Much wow.
Aegean, SAS, Turkish mokesciai yra labiau reasonable ir sudaro desimtis euru, o ne simtus…
Šiandien VNO oficialiai spaudai pranešė uždarymo datas. Įdomu, kad apie terminalo permainas nekalbėjo, bet sako, kad po rekonstrukcijos vno pralaidumas padidės nuo 3,5mln iki 5mln keleivių. Kaip? Nuo naujo asfalto? Be to, pranešė, kad kitą vasarą bus išplėstas KUN terminalas.
Beje, SAS ir Turkish pranešė, kad neskraidys į KUN VNO uždarymo metu.
Kurie iš oro vežėjų nusprendė iš Kauno neskraidyti, jis neatskleidžia. Rinkoje kalbama, kad tai gali būti SAS ir „Turkish Airlines“.
Plačiau: http://vz.lt/sektoriai/transportas-logistika/2015/09/29/turizmo-sektorius-puse-turistu-atkris-del-oro-uosto-remonto#ixzz3n8amx5sE
Rinkoje kalbama =]
Uz tai rinkoje nekalbama, kiek tu perkeltu skrydziu vyks overall per remontu laikotarpi.
SAS is refurbishing all its A340-300 aircraft, which will be replaced by the A350 starting in 2018
– socool, nes SAS long-haul kainos P klaseje labai panasios kaip LH economy T, U, V. Po refurbisho tikiu bus dar geriau.
http://vno.lt/lt/naujienos/?id=1301137
Oficialiame puslapyje informacijos, kad pagerinus ktt bendras pralaidumas padides iki 5 mln. nera. Kazkodel netikiu kaip butu imanoma praplesti iki tokio skaiciaus nieko nedarant ar minimaliai tvarkant atvykimo sale. Realiai butu tik naujojo terminalo statymas, kurio greiciausiai nebus.
Beje, simonai, anskciau planavo flylal statyti, dbr nera jokiu tokiu kalbu is lt veikianciu bendroviu. Klausimas kokia minimali suma buvo anksciau paskaiciuota naujajam terminalui? Jeigu ktt rekonstrukcija kainuos 27 mln. (Kur dali gaus is ES)tai gal ir terminalui gautu tam tikra is ES? Kazkaip truksta vizijos ar konkreciu planu siuo klausimu..
Simonai, kaip tik siandien buvo G.Almantas pas mus paskaitoje. Uzdaviau ta pati klausima: rekonstruos ir terminala, konkreciau – aviacijos saugumo patikra isples ir bagazo juostas rekonstruos. Klausiau ir del dabartines situacijos su aviacijos saugumo patikra – sake, bus vienas „quick fix”, kad pratempti iki rekonstrukcijos – pastatys dar viena irangos komplekta suspaudus esamus. Kada? I si klausima atsakymo konkretaus nebuvo.
Na bent jau kalbos apie rekonstrukcija yra, kažin ką jie turi omeny – rekonstrukcija ar plės esamą terminalą ar spaus viską kas yra viduj…
Bet rašoma, kad paruošiamieji darbai prasidės vos ne 6 mėn prieš tai aš nemanau, kad tako rekonstrukcijai reikia tiek laiko pasiruošti, matyt bus kažkas daroma ir su terminalu, na norėčiau tuo tikėti, nes dabartinis na jau kiek atgyvenęs savo reikėtų šiek tiek jį plėsti, tik įdomu kaip tai padaryti per mėnesį. :) Nebent gal kažko nepasako, pvz kad takas pasislinks ar kažkas panašaus, o to pasekoje bus galima išplėsti peroną ir terminalą per kelis metus. Bet čia mano pamastymai. Manau pamatysime kai prasidės realūs darbai.
@Little_man bijau nuvilt, bet manau, kad tako „pasislinkimas” mažai tikėtinas :)
Takui nėra kur slankioti, o bet koks paslinkimas kaina padidintų keliais kartais.
Dėl renovacijos, tai patikra dabar pasikeitus irengti du papildomi skaneriai ir susitraukes „fast track”, o bagazo juostu rekonstrukcija jau dabar prasidejus.
O ką nors su atvykimo terminalu ir senąja išvykimo dalimi ką nors darys? Ar paliks stovėti kaip praeities atsiminimą? Mano nuomone, tos dalys yra didelė gėda. Kiek teko kalbėti su užsieniečiais, visi pasijunta lyg rusijos autobusų stotyje kai atvyksta į mūsų terminalą.
To Spectacor
mes per daug save kalame prie kryziaus:)
Del senosios VNO pastato dalies: buvo daryta gan nemaza apklausa tarp ,Lietuva lankanciu, uzsienieciu ir ,net nepamenu,bet stipriai teigiamai jie vertino ,musu,senaji atvykimo terminala (isvaizdos prasme) .Beveik niekas neissake tokiu minciu,kad slogi atmosfera ir pan.
Cia ta pati situacija,kaip su Lietuviu Tautos ivaizdziu pasaulyje.Taip pat kokius 5 metus atgal buvo daryta apklausa(berods is Europiniu pinigu,jei gerai pamenu:)Ten taip pat mes nebuvome ivardijami,kaip BUDULIU tauta.Net tokios salys,kaip Ispanija,Anglija,Skandinavija nevadina mus nusikalteliais NR1.
Cia,kad Delfi’s perspausdina kokio miestelio Local laikrascio straipsni apie mustynes,dviracio vagyste ir t.t. Mum ir atrodo siaubas.Ten pvz UK netgi ,100-150tuks gyventoju ,vietos miesto laikrastyje tas straipsnis buna toli grazu netituliniame puslapyje ….Kai pas pereina per visa spauda pirmuose puslapiuose…
To Marius: na, aišku, galime pasiguosti save, kad viskas nėra taip blogai, žiūrėk ir durys pačios atsidaro ir net šviesa įjungta būna, tad nėr taip baisu. Dirbu šitoj srity, ir nesu girdėjęs nė vieno teigiamo atsiliepimo apie VNO arrivals. Įvaizdis yra labai svarbus, ypač mums, norintiems pabėgti nuo ‘ex-Soviet Union’ šalies reputacijos. Pažiūrėkit į Talino oro uostą, kuris nors ir mažas, bet jaukus ir turi skandinavišką stilių. Pažiūrėkit į taksi Talino oro uoste, visi naujutėliai, visi priima korteles. Tuo tarpu Vilniuje nusileidus pasijunti lyg Minske ar kur dar baisiau. Išėjus į lauką laukia kažkokie treninguoti taksi vairuotojai. Baisu. Kelias iki centro irgi neprideda pliusų. Taip kad yra kur padirbėti, ir jei galvojam su tuo oro uostu gyventi dar 20 ar 30 metų, tai būtų ne pro šalį investuoti į bendrą vaizdą.
Kazkaip praleidom visi:
Rugsėjo pabaigoje „Air Baltic“ paskelbė, kad nuo šių metų spalio 25 d. iš Vilniaus į Švedijos Arlandos oro uostą skrydžių bendrovė keleivius skraidins iki 6 kartų per dieną – vienu tiesioginiu maršrutu bei 5 per Latvijos sostinę Rygą.
Tai Stokholmas dingsta,na palieka tik 1xW .Bet tai kaip parasyta,tokio talento ilgai ieskot reiktu:))
Tada VNO susisiekimas su pasauliu superinis,nes is VNO skraidom mes visur:su persedimu Frankfurte,Kopenhaoj ir t.t.
MyBad,viskas tvarkoj lieka ,bent kol kas,tiesioginis i Stokholma(neisiskaiciau ir paskubejau:))nes tokia labai reali zinia butu)
Bet tas ,6kartus per diena,nu be zodziu:))
1 daily gi parasyta. Jei teisingai skaitau.
Olso https://www.flightglobal.com/news/articles/wizz-air-lifts-full-year-net-profit-forecast-417214/
Central European budget carrier Wizz Air is raising its net profit forecast again, to around €190-200 million ($215-225 million).
Wizz expects to increase capacity by 19% in the second half of the year, and that its overall capacity hike for the full year will be around 18% – up by a point on previous guidance.
Ryanair toliau bazę Berlyne plečia – net 18 naujų maršrutų 2016 metų vasarai. Jokio papildomo judesio į Baltijos šalis iš Berlyno.
Šiandien airBaltic švenčia 20 metų jubiliejų. Šiek tiek istorinių foto: http://www.delfi.lv/bizness/biznesa_vide/latavio-pectecis-pirms-20-gadiem-gaisa-pacelas-airbaltic-pirma-lidmasina.d?id=46532377
FR dėl CDG ir ORY slot’ų:
http://news.airwise.com/story/ryanair-has-applied-for-cdg-orly-slots
SAS toliau daro keistus viražus su savo wet-lease.
SAS have entered an agreement with Cityjet to sell their Blue1 subsidiary. At the same thime SAS has entered into a wet lease agreement with Cityjet that will provide SAS with 8 CRJ-900s, to be operated on thinner routes.
Trumpai esmė:
– SAS parduoda Cityjet savo Blue1 padalinį;
– SAS nuperka 8 CRJ900, kuriuos išnuomoja Cityjet dry-lease;
– Cityjet teikia wet-lease SAS, t.y. 8 CRJ skraido už SAS.
Ta tampe lieka Cimber, kuris priklauso SAS ir valdo skraido 12 CRJ900.
Naujas menuo:) Kas pateiks pirmi skaicius? Speju RIX:(
Idomu kaip stipriai BT kilstels menesinio augimo kreive %
RIX jau sudėjo statistiką:
SEP’15 – 471015 pax
plius 4,8 %
Kažkaip buvau pozityviai nusiteikęs dėl BT ateities Vilniuje, bet, kai iš 4 skrydžių jau du pakeisti į skrydžius per RIX, tad istorija pradeda priminti 2010 m. Atvažiuoji į oro uostą rodo, kad Vilnius „canceled” ir bilietas perrašomas per RIX.
Manau, kad greit ir ARN išnyks iš jų žemėlapio, apie augimą turbūt galima net nediskutuoti, galiausiai liks RIX ir AMS. (pastarąjį apskritai galėtų perimti WA).
Patikėsiu BT tik tuomet, kai pamatysiu VNO bazuojamus CS300 ir DHC-8 su LY registracija.
Idomu,kad siemet BT nebeskelbia savo rezultatu:)?
Pernai ,kazkaip stebuklingai nemazai pelno jie gavo,nors metai iki to rimtoj duobej buvo?
Na suprantu:atsigavo ekonomika,krito degalu kainos ir t.t. Bet asmeniskai netikiu tokiu super suoliu,kai nuo didelio minuso i rimta pliusa.Juolab nemazai pletesi,o tam reikalui reikalingos lesos.Kaip jau ir esu ,cia mastes, speju buvo turto pardavimas ir tas dalykas fiksuotas,kaip grynas pelnas:) BT gi valstybine imone ir vienas is Latvijos pasididziavimu(gal net nesuklysiu nr1) ir cia tie pelno skelbimai is tos operos buna.
Reguliariuose skrydziuose,Europoje, konkurencija milziniska ir arba tu augini rinka arba pelna.Abu dalykai nezengia koja ,kojon …Juolab valstybinese imonese:)
Kuo skiriasi valstybine imone nuo privacios? BIUROKRATIJA,POLITINIAI INTERESAI ir cia tikrai nedadaeda kompanijai EFEKTYVUMO.
Na speju (kazkaip pamegau:) siemet BT rodikliai pajudejo zemyn…Neziurint,kad dingo LT ,Estai buksuoja,Ekonomika atsigauna,lieka itin geros kuro kainos ir t.t.
Nors viskas rodytu turetu kreive kopt i virsu…pasikartosiu netikiu tuo ju pernyksciu suoliu
Na ir esminis dalykas,kodel taip mastau?
Jei BT turetu pliusa arba dar kokiu geru naujienu,jau butu paskelbta senu seniausiai. LV vyriausybe tikrai nepraleistu progos
Sorry to intervene in english.
LY registration guarantees nothing. SAS for example mixes the planes between three hubs. But perhaps BT will get Sukhoi SSJ-100 :) That fresh scheme look like 2010 as well.
http://www.delfi.lv/bizness/transports-logistika/potencialais-airbaltic-investors-latvija-jau-dibinajis-tris-uznemumus.d?id=46526785
Big part of BT profit came from settling bad Krajbanka loan. Gauss says „at least 10 million”.
http://www.bloomberg.com/news/articles/2014-04-04/airbaltic-may-consider-ipo-after-return-to-profit-ahead-of-plan
BT has admitted in Latvian media that they do not pay to RIX for most of the services. That should be 10 million per year at least, based on previous debts.
Odesoje ir Antalijoje dėl skolų neleidžiama pakilti „Transaero“ lėktuvams
Antalijos oro uose buvo įstrigę trys Rusijos užsakomųjų skrydžių bendrovės „Transaero“, kuriai gresia bankrotas, lėktuvai. Lėktuvai neišleidžiami dėl įmonės skolų už techninį lėktuvų aptarnavimą, rašo newsru.com.
http://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/odesoje-ir-antalijoje-del-skolu-neleidziama-pakilti-transaero-lektuvams-667-531364
todel kad «Аэрофлот» официально отказался от покупки «Трансаэро»
https://meduza.io/news/2015/10/01/aeroflot-ofitsialno-otkazalsya-ot-pokupki-transaero
Posūkis – wow. Bet gerokai logiškesnis. Aeroflot nereikia nei Transaero lėktuvų, nei maršrutų, nei darbuotojų. Kadangi jau valstybė taip liepė – pigiau bus Aeroflot bilietus kompensuoti. P.S. Kaip įmanoma įsiskolinti privačiai įmonei 3 MILIJARDUS dolerių?
UN – vienas iš FL tech. didesnių klientų – ar nebus FL’ams dėl to problemų…?
Šiaip mačiau gal 3 Transaero lėktuvus VNO pirmadienį
Nuo kada Carpatair F100 skraido uz OV?
Kokia tikimybe, kad Ukraine International Airlines paseks Transaero pavyzdziu? Kiek ziuriu bilietus is Europos i Azija, ju kainos zemesnes £100-£150 round-trip.
Įdomybės toliau – šiandien dar keliolika Transaero lėktuvų skrenda. Nors paskelbta buvo, kad kuro tiekimas lėktuvams nutrauktas nuo spalio 2 d. Bilietų pardavimas sustabdytas.
Tegyvuoja SU monopolis. Ko gero ir tai, kad Rusija yra pagrdindinė Aeroflot akcininkė nepanoro imt Transaero po savo sparnu. Dabar SU situacija turėtų tik gerėt.
Na, bet su tokio dydžio minusu Transaero negalėjo gyvuoti – beveik 50% neigiama marža.
O šiaip, kai paaiškėjo kokio dydžio yra Transaero skola, tai galimai Transaero paėmimas į Aeroflot galėjo subankrotinti patį Aeroflot.
Ar tik neveltui DME plečiasi dabar? VKO irgi dielis kritimas nusimato. O iš SU turėtume sulaukti nemažos plėtros.
Transaero jau buvo paskelbę anksčiau, kad skraidys tik iš VKO. DME tai perkrautas bet kokiu atveju.
Šiaip Rusijoje international srautas stipriai krenta, bet domestic auga (dėl valstybės dotacijų ir dėl to, kad žmonės nebeturi pinigų skristi į užsienį, skrenda locally).
Visai realu,kad ir FL liko skolingi…?
According to the Russian Interfax news agency, all the negotiators have acknowledged bankruptcy as the only possible way out. A source close to the deal told Interfax there are three reasons for that.
First, the airline’s shareholders have not been able to consolidate 75 percent plus one share that were expected to be transferred to Aeroflot. Secondly, Transaero creditors refused a debt restructuring model, proposed by Sberbank that is overseeing the deal. An the final reason was the Russian Ministry of Finance’s reluctance to give state guarantees of 85 billion rubles ($1.3 billion) for the restructuring of Transaero, which was promised in the early stages of negotiations.
http://atwonline.com/it-distribution/ryanair-norwegian-long-haul-feeder-agreement-possible
“We’ve been in talks with [Norwegian] and a couple of other airlines,” said Ryanair spokesman Robin Kiely. “It would primarily be for feeding their base at [London] Gatwick.”
Ryanair has also been talking about feeding traffic into Aer Lingus’s transatlantic services at Dublin, TAP Portugal’s South American services in Lisbon, Virgin Atlantic’s services at Gatwick and International Airlines Group—parent company to British Airways and Iberia—at London Stansted. Currently, Stansted does not host any long-haul services.
Visi šneka, o Transaero skraido.
Transaero paskutinį skrydį atliks gruodžio 15 d.
Norėčiau paprašyti kelių praktinių patarimų dėl bilietų pirkimo siekiant aplankyti pietų Vietnamo regioną:
– kokiu terminu iki kelionės geriausia įsigyti economy bilietus? kokia kaina yra normali?
– ar yra ypatingas skirtumas dėl waw ar rix alternatyvų vietoj vno?
– ar verta svarstyti skrydį su 1-2 d. persėdimu Pekine – ar yra low cost skrydžių Kinija -Vietnamas segmente?
Taigi, norima vieta daugiau mažiau aiški, klausimas kaip ten patekti ne su didžiausiu biudžetu. Ačiū
Dėl Transaero, tai Aeroflot paskelbė, kad jie rūpinsis Transaero keleiviais, kurie turi bilietus skrydžiams iki gruodžio 15 dienos. Tai nereiškia, kad iki tada vyks skrydžiai. Skrydžius Aeroflot užtikrino per šį savaitgalį, dabar pradės perkėlinėti keleivius į kitus reisus/savo reisus, o kurie skrydžiai pigiausia bus vežti vykdant reisą, tai vykdys Transaero lėktuvais.
Vakar mačiau du Transaero lėktuvus priparkuotus VNO – jie ne prie FL Technics, reguliariose aikštelėse, matyt, koks lessor atsiėmė jau tuos lėktuvus ir priparkavo saugesnėje erdvėje.
Ryanair“ pažadas – bilietų kainos mažės. Skrisime už nulį eurų?
Airijos žemų sąnaudų bendrovė „Ryanair“ žada reikšmingai sumažinti bilietų kainas. Oro įmonės vadovas Michaelis O’Leary kalba netgi apie 0 eurų vertės bilietus. Priežastis, paskatinusi taip žadėti, – kritusi naftos kaina.
http://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/ryanair-pazadas-bilietu-kainos-mazes-skrisime-uz-nuli-euru.htm
Kieno bbj 727 priparkuotas VNO?
O’Leary sugebejimas daryti reklama lygioje vietoje yra epic
Kodėl šiandien FR iš Maltos leidosi VNO, o ne KUN?
Turbut Rukas…
KUN rūko beveik niekada nebūna
Šeštadieni nakti apie Kauną rūkas kaupėsi tikrai…
Buna Buna, Siandien ryte kaip tik buvo rukas. Dar nuo vejo labai priklauso. Esu laukes terminale Lektuvo, nesimate per langus net laiptu aiksteliu. Dublino lektuva nukreipe i Ryga, o lektuvas is Londono nusileido po 15min, nes pakilus vejus rukas issisklaide akimirksniu :) O jau galvojau, reiks i Ryga belstis
Siandien daug kur Lietuvoj rukas buvo.Buvotoks,kad net spaudoj rase,neva sunku net automobili vairuot:)
Na bet lektuvas leidosi apie 12 vl. Nejaugi iki pietu rukas buvo? Ir atgal i Malta jis ishskrido is KUN, ne VNO.
France just being France :)
http://www.telegraph.co.uk/finance/newsbysector/industry/11911943/AIr-Frances-HR-boss-his-shirt-as-he-escapes-furious-mob.html
Vueling plečiasi į Baltijos šalis – kitą vasarą FCO-TLL 2x weekly ir FCO-RIX 1x weekly.
Vueling pradeda skrist ir i Kijevą. Atidaro Kijevas-Roma reisą.
Лоукостер из Испании Vueling с 3 июля 2016 года откроет сезонные рейсы между Киевом и Римом.
VNO paskelbė skaičius, big-boost rugsėjo mėnesį. Nors skrydžių skaičius paaugo tik 3,3%, keleivių skaičius padidėjo net 16% – 327.669 keleiviai.
Šiais metais jau penki mėnesiai iš eilės 300k per mėnesį aptarnauja. Jau 2,5 mln. yra. Tai galima tikėtis gal net gi 3,2 – 3,3 šiemet.
@Simonas
gal turi detalią VNO ataskaitą, kur matomas pakytis pagal avialinijas/kryptis…?
Simonai,
geriau gal kedziu skaiciu skaiciuoti :)
be uzsakomuju kedes augo apie 12%, o pax 16%.
SP augo apie 15%, tai tikrai ne deka didesnio LF.
Lauri, taip, būtų teisingiau, bet tokia tiksli info nėra skelbiama prieinama, o darant assumptions, galima ir prašauti nemažai. Kai sekdavau kiekvieną pokytį lėktuvo pagal vežėjus, tai galėjau tiksliau tai įvertinti, o dabar būtų labai „šakėm ant vandens”.
Šiaip pažiūrėjau tokį dalyką, kad BT load’us rugsėjo mėnesį:
– Berlynas: 55 pax per leg;
– Bromma: 34 pax per leg;
– Helsinkis: 18 pax per leg;
– Amsterdamas: 58 pax per leg;
– Briuselis: 42 pax per leg;
– Paryžius: 89 pax per leg.
Nenuostabu, kad uždaro HEL ir daro keitimus STO.
STO su BRU ko gero bus sekantys. Greičiau tegul susirenka savo žaislus.
http://www.nydailynews.com/news/national/american-airlines-pilot-dies-phoenix-boston-flight-article-1.2385926
Klausimas del SAS CPH-EWR all business skrydzio su 737. Sakykim, all business skrydis turi kazkokia prasme, bet dabar sakoma, kad veliau tas skrydis bus vykdomas business economy – wtf su 737 skraidyti per Atlanta jei tai – ne all business?
Trokštantiems BT išėjimo priminsiu, jog kartu išnyktų KLM, AF ir AB presence Lietuvoje irgi.
Dar įdomus niuansas, BT reisai ir Wizz Air augimas lėmė, jog srautas Vilnius-Ryga yra pats mažiausias nuo 2009 metų ;)
Nes niekas nebenori skraidyti per RIX, jei su persėdimu yra ir geresnių variantų nei RIX, o daug kur dabar galima ir tiesiogiai skristi. Mano favorite hub yra Viena, greitas persėdimas ir krypčių daug.
Na, dar vienas klaustukas, ar Bombardier pajėgus pagaminti CSeries lėktuvą. Bombardier pasiūlė įsigyti Airbus Bombardier su visu CSeries.
http://www.reuters.com/article/2015/10/07/us-bombardier-airbus-group-idUSKCN0S02MF20151007
BT nepasisekė su pirkiniu :)
AMS manau jiem apsimoka net su nedideliu minusu laikyt.Nes atbaido KLM,kuris atejus i VNO dar stipriau RIX pjautu.
Na taip neateitu jie sekancia diena,bet kai ateitu tai jau rimta butu:)
Aplamai ,musu VNO keleiviai,BT labai svarbus yra.Speju ,kad net esam Nr1 ,is kur jie prisiveza, transferu …Kartais tie 5-10% lektuve sedinciu Lietuviu ir padaro skrydi is minusinio i pliusini.
KLM atsiradimas VNO yra absoliučiai neįtikėtinas bet kokiu atveju :) Viena iš aviakompanijų, kuri tikrai yra atsižegnojusi nuo Baltics.
Vueling will launch direct flights from Tallinn to Rome
http://www.baltic-course.com/eng/good_for_business/?doc=111361
O.K. tikrai nesitikejau,kad taip SoSad…:( O tai ,kodel taip jie ten? Sipolis nenori daugiau tranzitiniu keleiviu,ar mes tokie labai mazi?
@Simonas. Kodėl tokia KLM nuostata? Jie nuo senų laikų turi partnerius reise VNO-AMS, bet anksčiau ar vėliau jų netenka.
Jei neklystu KLM kažkada skraidė AMS-RIX su city hopper.
KLM skraidė ir AMS-RIX ir AMS-TLL, abu buvo 2x daily su F70/F100, load factor virš 90% ir pradirbo daug pinigų :)
Sudėtingas maršrutas AMS, ypač legacy. AMS per toli, kad dirbtų tiesiog kaip just feeder route ir žemas point-to-point srautas.
Simonai,
is kur tokios ryskios izvalgos, kas leme VNO-RIX srauto mazejima? :)
is esmes srautas vs LY sumazejo ne pilnais 500 keleiviu, kas yra vos 3%.
Manau daugiausia tam itakos turejo, nauji tiesioginiai skrydziai, kuriuos per rugsejo pasirinko daugiau kaip 9500 keleiviu.
@Simonas – kuo AMS „blogesnis” nei koks FRA – atstumas skiriasi minimaliai. FRA sulaukia daug daugiau point-to-point srauto?
troli, panašu. Čia labiau airline strategy / airline attitude tuo klausimu. FRA pavyko peršokti tą kartelę, kad galima 2x daily A320 užpildyti.
Su AMS irgi taip būtų galima (netgi efektyviausias būdas taip į AMS skraidyti), bet tam reikėtų apie 10 mln. EUR investicijų (nuostolingo skraidymo) trejetui metų.
Ryanair šiandien Osle spaudos konferencijoje paskelbė apie naują maršrutą Rygge-Vilnius. Pamiršo, kad jau skraido :) Tik sako, kad bus 6x weekly. Gal čia norėjo nurodyti, kad iš Kauno į Rygge nebeskraidys?
Na, peržiūrėjau visų Baltics programas, panašu, kad viskas jau sudėta ir Rygge pilnai konsoliduojamas Vilniuje. Kitą vasarą KUN neteks dviejų emigrantinių maršrutų – LTN ir RYG.
Kažin kodėl FR nebando LGW, o lenda į tiesioginę kovą su Wizz LTN. Būtų daug fake connections galimybių.
Kad FR LGW tik keturis istorinius maršrutus turi. Neturi ten bazės ir vargiai slotų gautų
@Simonas – o kas pasikeistų per tuos 3 metus? Amsterdamo atveju didelė dalis srauto būtų su persėdimu, todėl nėra taip aktualu, kad žmonės „įprastų kad ten galima atostogauti” (kas aktualu Ryanair atidarant kryptis). Tiek perkantys per agentūras, tiek internetu galės gauti greta ir KL, ir LH pasiūlymą į tarkime Ameriką (nebent kažkas pirktų iš, tarkime, LH puslapio). Be to, per Amsterdamą su interlainu ir šiaip skraido žmonės, tai Šengeno miestas – nėra kažkoks naujas „egzotiškas” pasiūlymas.
Ar čia dėl „dažnų keleivių” (su kortelėm) prisiviliojimo ir kažkokių korporacinių sutarčių sudarymo (dėl komandiruočių)? Ar dėl pačios rinkos augimo?
Kokia realiai dalis srauto prognozuotina, kad KL atidarius reisą dėl kažkokių tokių priežasčių neskristų su persėdimu per Amsterdamą (nors ten ir būtų geresnis pasiūlymas nei, tarkim, per Frankfurtą), bet po kelerių metų galėtų imti skraidyti?
Kažkaip nieks nesureagavo – o gal čia pasenę žinios?
http://vz.lt/verslo-aplinka/politika/2015/10/02/sinkeviciusbendra-air-baltic-valdyma-vertina-atsargiai&template=comments
Trumpai apie mano logiką dėl AMS.
Skraidyti į AMS su Regional jetu turi kėdės kainą apie 100EUR. Skraidydamas su A320 turi kėdės kainą apie 60EUR. Didžioji keleivių dalis bus transferas, reikės dalintis vežant keleivius KLM. Connecting keleiviai niekada neatveš tokio yield kaip 100EUR iš segmento, bet 60EUR išspausti galima. Be to, su tokia kaina gali stimuliuoti Leisure srautą, po 150EUR su mokesčiais Europoje dar žmonės skraido. Po 230EUR jau nelabai.
Kodėl reikia laiko? Transferiniai įpročiai gimdomi lėtai – reikia žmonėms pastebėti, parskristi, išbandyti, tapti loyalty program nariais ir kt. Kodėl reikia dažnio? Kad turėtum maždaug panašų produktą kokį turi Lufthansa, SAS, Finnair, LOT. Su 5-7x weekly KLM tiesiog yra nekonkurencingas topinėse kryptyse, kaip LHR, JFK, MAD, CDG.
Geriau pasakykit kiek aviakompanijai kainuotų vežti keleivius iki lėktuvo ne vienu autobuso reisu, o bent dviem. Šiemet pačios blogiausios skraidymo patirtys iš to. Gali aviakompanija lėktuve kiek nori gerą servisą turėt, bet po 20-40 min stovėjimo pergrūstam autobuse man jau nebesvarbu.
Siandien FRA beveik visa A321 i autobusa sukiso :)
@Simonas – tas ir įdomu – koks procentas žmonių iš tikrųjų pradžioje neskristų „transferu” su KLM, nors KLM pasiūlymas būtų jiems geresnis, o paskui galėtų „prisijaukinti”?
Nes iš mano aplinkos manau abosoliučiai visi, esant KLM pasiūlymui, jei jis būtų geresnis, iš karto juo ir naudotųsi, nemąstydami, kad „dar neišbandė ir reiktų palūkėti”.
Kai kurie turi savo „juodąjį aviakompanijų sąrašą”, kai kurie dusyk pagalvotų prieš skrisdami per Kijevą ar Maskvą, bet kitais atžvilgiais renkasi geriausią pasiūymą (pagal kainą, laiką, trukmę – čia jau priklauso nuo žmogaus, skrydžio tikslo, kas svarbiausia). Tiesiog dauguma „tradicinių” ES aviakompanijų (kaip ir jų bazinių oro uostų) labai panašios ir žmonės neskiria jų produktų, nebent kažkuri pelnytai ar nepelnytai patektų į asmeninį „juodąjį sąrašą” (pvz. po eilinio LH streiko ar BT perregistravimo per Rygą).
Juoba sunkiau rinktis produktą pagal aviakompaniją Lietuvoje, kur konkurencija ne tokia kaip didžiausiuose oro uostuose ir dažnai identiškų pasiūlymų skristi „transferu” beveik nebūna: t.y. skirtingų pasiūlymų laikai, kaina ir trukmė skiriasi sąlyginai smarkiai, todėl norint persėsti į norimą aviakompaniją tektų atsisakyti gana nemažai (primokėti, turėti ilgesnį persėdimą/skrydį, skristi mažiau palankiu laiku), ko daryti dažniausiai neverta.
Bet LT&Estonian 2xdaily VNO-AMS pelningas buvo?
https://www.change.org/p/спасите-трансаэро-от-банкротства
Reikejo tokia LT padaryti =]
Mariau, nebuvo. Load’as buvo geras, tačiau trūko yield.
Bet TE ir KL draugystė buvo ilga ir sėkminga (bent taip atrodė). Pamenu, kad TE lėktuvai į AMS būdavo tiesiog prigrūsti. Tai buvo pats patogiausias kelias į Ameriką, Japoniją, taip pat daugelį Europos miestų. Negi ir tuomet viskas ėjo į minusą?
Logiška, nes LAL laikais nebuvo tokios geros jungties su Frankfurtu. Tai Amstedamas buvo patogiausias
Kardiobatonas: nelabai galima sakyti „prigrūsti”. Artipilniai, taip, bet tik 2008 m., po daug metų kantraus tarbo. Ir pasiekimas buvo 8000 keleivių per mėnesį – jeigu du reisai per dieną, tai 66 keleiviai reise.
AMS buvo istoriškai lietuvių hub’as. Frankfurtas atsirado vėliau, ten bandė skraidyti LAL, LH ilgai išvis turėjo kelis reisus per savaitę, tik vėliau pavirto į vieną dieninį.
Jo, 1999 m. vasarą į AMS visam LAL Boeinge tik keliolika kelevių buvom, atrodė visai tuščias.
Mano pirmoji lėktuvinė kelionė į užsienį buvo 1993-aiais. Namo skrido maršrutu CDG-AMS-VNO. Tai paskutiniame segmente (lėktuvas Jak-42) skrido mūsų 6 žmonių delegacija ir dar tiek pat keleiviū, bet išties 2007-2008 metais Boeing būdavo pilni, o į SAAB-2000 netilpdavo žmogai.
12OCT AY131 will operate A321
Gal jums visiems ir ne naujiena, bet dalinuosi.
Airbus files patent for two-storey aeroplane passenger seating.
Plane manufacturer Airbus has applied to patent mezzanine aeroplane seating that would stack passengers on top of one another.
http://www.dezeen.com/2015/10/08/airbus-patent-two-storey-airplane-passenger-seating/
Prie krypčių iš Vilniaus atsirado Birmingemas. ATA KUN-BHX
Visiškai identiškas tvarkaraštis, kaip dabar parduodamo KUN-BHX.
Ryanair sutartis su VNO baigiasi, o maršrutai iš KUN keliasi į VNO.
jau nebėra Birmingeno iš VNO
Ryanair šiandien darė spaudos konferenciją apie planus 2016 m.:
– naujų krypčių nėra, KUN-CPH „nauja”;
– BHX ir LTN perkeliami iš KUN į VNO;
– mokesčiai nepatinka, bet grasinimų nėra.
http://www.delfi.lt/verslas/transportas/ryanair-zada-naujas-kryptis-is-lietuvos-miestu.d?id=69223064
Ryanair’ai is RIX nepabego,kai jie SecurityCheck’inima ant skrydziu kompaniju perkele,taimanau VNO tikrai jiem geri mokesciai:)
Cia nei jokiu valtybiniu a/k ale :Airbaltic,Estonian ,tai nebera net ideju,kaip sugalvot padejuoti:)
Jei mes neturetume Wizzair(dar ir Ispanai,nuo kitamet,dasides) tai tikrai visos kalbos aukstyn kojom butu…
Na del KUN ,bukim biedni ir teisingi, ten jokio engimo ar isdavystes nera.Elementari ekonomika.Jei Wizz’ai is VNO skrenda iXmiesta,kad ir 10Eur brangiau nei Ryanair KUN’e i ta pati Xmiesta.Kas belieka daryti FR,Kaunas mazesnis trecdaliu,bet jei imsim galinciu sau leisti keliauti zmoniu skaiciu:Kaunas atsilieka nebe trecdaliu,o minimum dukart.Toliau atvykstanciu turistu skaicius:cia Kaunas pagal tai ka turi parodyt atsilieka nuo Vilniaus koki 10kartu.
Viena bendrove nevykdys veiklos tako tvarkymo metu. TK ar SK?
@Šarūnas. Ne viena, daugiau nevykdys.
„Ryanair“ pristatė 2016 m. planus: svarsto apie Palangą
http://vz.lt/sektoriai/transportas-logistika/2015/10/08/ryanair-pristate-2016-mplanus-svarsto-apie-palanga#ixzz3o0CZv64K
LH is FRA i Nairobi vietoj A340 siuntines 737
Nuo kitų metų visoms į Vilnių skraidančioms bendrovėms bus taikomi vienodi oro uosto mokesčiai, sako susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas. Tai reiškia, kad oro uosto mokesčiai padidės Airijos pigių skrydžių bendrovei „Ryanair“ ir Vengrijos oro linijų įmonei „Wizzair“, kurioms iki šiol jie buvo nustatyti mažesni, o susitarimo galiojimo terminas baigiasi.
Visą straipsnį galite rasti http://balsas.tv3.lt/naujiena/848584/naikinamos-lengvatos-skrydziu-bendrovems-ryanair-ir-wizzair
Dabartinėje situacijoje manau, kad tikrai labai išmintingas sprendimas. Jis gali apnuoginti kitą dalyką, kad netgi prie tokio mokesčių skirtumo tarp KUN ir VNO abi aviakompanijos toliau skraidys iš VNO – kas iš esmės jau patvirtinta, kadangi sutartys baigiasi pavasarį, o abi kompanijos didina veiklą vasarai. Kas iš principo ilgojoje perspektyvoje absoliučiai naikina KUN perspektyvas.
Dar Ryanair tyliai uždaro Cagliari maršrutą iš Kauno. Iš viso suskaičiavau kad bus 40 skrydžių per savaitę iš KUN – 25% mažiau negu šiemet (52).
Lietuva ir Kazachstanas sieks sostines sujungti tiesioginiais skrydžiais
http://www.ivilnius.lt/naujienos/transporto-naujienos/lietuva-ir-kazachstanas-sieks-sostines-sujungti-tiesioginiais-skrydziais/69643d33333931
Iskart klausimas, koks srautas LT-KZ? cia manau baigsis taip pat, kaip su TBS.
„Ryanair” pristato 2016 m. vasaros sezono skrydžių tvarkaraštį Lietuvai
http://www.ivilnius.lt/naujienos/transporto-naujienos/ryanair-pristato-2016-m-vasaros-sezono-skrydziu-tvarkarasti-lietuvai/69643d33333933
http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/siltnamio-salygas-prarandanti-ryanair-musu-cia-niekas-nespaus.htm
Panašu į šantažą
Kardiobatonas – man nepanašu. Tiesiog paklausinėjo žurnalistai executive, kuris bendrinius atsakymus pateikė generalizuotus, tinkamus bet kokioms rinkoms.
Gaila KUN, bet nu ką – tiesiog Kaunui reikia tapti didesniu ekonominiu, kultūriniu, mokslo ir visokiu kitokiu centru.
Panašu, kad ilgametį Vilniaus – Kauno grybų karą užbaigs Ryanair (bent jau aviacijos srityse).
Karas yra kai kurių šio forumo veikėjų galvose.
kas cia darosi su tais 737 long-haul:
SAS is Launching 737 Service from Boston to Copenhagen
Jos duomenimis, Vilniuje ir Kaune vidutinis „Ryanair“ lėktuvų užpildymas yra toks pat. „Todėl nematome didelio skirtumo keleiviui, iš kurio oro uosto skristi pasirinkta kryptimi.
(„Lietuvos oro uostų“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Baltrušaitienė.)
serious?
SK iš savo bbj bando max naudą išspausti, viskas prasidėjo nuo SVG-IAH maršruto, Stavangerio naftininkams.
Gal tiksliau – kaip mažiau pinigų prarasti. SAS išsinuomavo BBJ ilgam laikui, bet SVG-IAH nesuveikė ir bando kitus maršrutus.