Simonas Bartkus | Blog

Šią savaitę buvo aktyvi kalbomis apie Kauną, Vilnių ir „pigių skrydžių” aviakompanijas (neteisinga taip vadinti, bet tegu).

„Ryanair” atvyko surengti spaudos konferencijos apie plėtrą ir augimą – taip daro kasmet. Tik šiemet, augimo nėra. „Ryanair” „nauju” laiko maršrutą iš Kauno į Kopenhagą, kuris jau vykdomas kelis mėnesius ir „naujais” laiko maršrutų perkėlimą iš Kauno į Vilnių – Lutono ir Birmingemo maršrutai bus vykdomi į Vilnių.

Pranešime nepaminėta, bet tyliai planuojama uždaryti maršrutą iš Kauno į Sardinijos salą (Cagliari), mažės skrydžių tarp Vilniaus ir Madrido bei Briuselio Charleroi.

Susiekimo viceministras radijui pasakė, jog Vilniaus oro uostas neplanuoja naujų skatinimo programų „Ryanair” ir „Wizz Air”, 2016 m. pradžioje baigsis jų galiojančios sutartys ir šioms bendrovėms bus taikomos tos pačios rinkliavos kaip ir kitiems vežėjams. Žingsnis logiškas ir sveikintinas – investicija buvo reikalinga pritraukimui, o dabar aviakompanijoms rinkos dalis brangesnė negu noras protestuoti prieš kylančius mokesčius.

Žodžiai žodžiais, o kokie veiksmai seka šias kalbas. Juolab, kad jau aiškus ir prekyboje sudėti 2016 m. vasaros tvarkaraščiai.

„Ryanair” lėtai, tačiau stabiliai mažina veiklą Kauno oro uoste.

Šis grafikas rodo nedidelį kilimą 2015 m. – tai nulėmė netikėtai įvykęs „Ryanair” konfliktas su Danijos profsąjungomis po kurio „Ryanair” staigiai perkėlė vieną lėktuvą iš Kopenhagos oro uosto į Kauną bei atidarė 7 reisus per savaitę tarp Kauno ir Kopenhagos (išvykimai į Kopenhagą dabar sudaro 13% visų išvykimų iš Kauno). Jeigu šis žingsnis nebūtų įvykęs, mėlyna grafiko eilutė tarp 2012 m. ir 2016 m. praktiškai eitų tiesia linija.

Kodėl pamažu „Ryanair” perkėlinėja „capacity” iš Kauno į Vilnių? Atsakymai yra du. Ir juos abu tarp eilučių pasako viename sakinyje „Ryanair”: „Vilnius yra sostinė, todėl jame lengviau užpildyti lėktuvus, tai yra pirmas kriterijus, o kiti mokesčiai yra antraeilis dalykas. Jeigu mes padarytume akciją skrydžiui iš Kauno, o kita įmonė pasiūlytų tokią kainą iš Vilniaus, mes negalėtume tiesiog sėdėti ir žiūrėti”.

Pirmas atsakymas – Vilnius yra sostinė, jame lengviau užpildyti lėktuvus. Kaunas yra arčiau geografinio Lietuvos centro – faktas. Daugiau žmonių nori skrist į/iš Vilniaus – faktas. Antras atsakymas – „jeigu kita įmonė pasiūlytų”. Siūlo, siūlo daug ir auga. „Wizz Air” galbūt plėtra neskamba taip garsiai kaip pradžia, bet šios įmonės plėtra Vilniuje yra įspūdinga. Per didelė, kad galėtų „sėdėti ir žiūrėti”.

Kas tikrai yra sąlyginai nauja retorikoje – „mokesčiai yra antraeilis dalykas”. „Ryanair” yra visiškai kitoks, negu buvo prieš penkerius metus. „Ryanair” kantriai stovėjo eilėje prie slotų Amsterdame ir Kopenhagoje, įsiveržė į Briuselio ir Romos pagrindinius oro uostus net nepranešę oro uostams. Iš strategijos „keleiviai pas mus ateis”, „Ryanair” tradiciniu metodu vaikšto paskui keleivius.

Kiekvieną kartą, kai „Ryanair” ir „Wizz Air” vadovai atvyksta į Vilnių pasikalbėti su spauda, užduodamas tas pats klausimas – ar skraidysite į Palangą. Atsakymai tie patys visada – pokalbiai vyksta. Spaudai patinka ir tai visada būna pažymima spaudoje, tačiau jokio progreso nevyksta bene penkerius metus. Diplomatiški atsakymai ir jokių veiksmų.

Ar „Ryanair” rimtai domintų skraidyti iš Palangos? Mano nuomone, tikrai ne. „Ryanair” yra stiprūs Kaune ir Rygoje. Realiai jiems jokio intereso skraidyti iš Palangos – realiai aviakompanijos pagrindinis konkurentas Palangoje būtų … „Ryanair”. Juolab, maršrutai iš Palangos pirmiausia kanibalizuotų skrydžius iš Kauno, o Kauno bazė laikosi ant „buvimo baze” ribos – tam tikrame taške dar sumažinus skrydžių gali kilti išlikimo klausimas ar rotacijų kiekis pankamas išlaikyti bazę. „Ryanair” Palanga susidomėtų tik tada, jeigu ten pradėtų skraidyti „Wizz Air”. Nes, kaip patys sakė, „mes negalėtume tiesiog sėdėti ir žiūrėti„.

Palangos oro uostas galėtų dominti „Wizz Air”, nes, su skrydžiais iš Palangos jie pirmiausią trauktų keleivius nuo „Ryanair” – pirmiausia iš Kauno. Iš principo tokia strategija taktiškai būtų prasminga, nes „Wizz Air” strateginis tikslas yra būti Nr. 1 Rytų Europoje ir toks žingsnis darytų spaudimą „Ryanair” vienintelei bazei Rytų Europoje iš visų pusių. Tačiau, kaip galima pastebėti iš veiksmų kitose rinkose, „Wizz Air” nėra agresyvus kakta į kaktą konkuruoti su „Ryanair”. „Wizz Air” yra mažesnis ir dažniau ieško „kelių aplink”, o kuomet „Ryanair” agresyviai puola, net ima trauktis. Pavyzdžiui, kuomet „Ryanair” atėjo į „Wizz Air” maršrutą Korkas-Vilnius, „Wizz Air” labai greitai pasitraukė (todėl „Wizz Air” niekada nesvarstys skraidyti iš Kauno; na, bent tol, kol iš ten skraidys „Ryanair”).

Kitą vasarą „Wizz Air” turės tik maždaug 13 mažiau išvykimų iš Vilniaus negu „Ryanair” iš Kauno ir Vilniaus kartu sudėjus. „Wizz Air” ne kartą yra parodžiusi, jog ji gan stabiliai geba įgyvendinti strategijas, kurios veikia. Varšuvoje sėkmingai auga skraidydami iš Chopin oro uosto, o „Ryanair” stagnuoja skraidydami iš Modlin; Budapešte susidūrimas kakta į kaktą baigėsi „Wizz Air” pergale ir „Ryanair” susitraukimu (nuo 7 bazuojamų lėktuvų iki 3!; tuo metu „Wizz Air” užaugo nuo 6 iki 10).

Kas bus toliau? Rinkliavų padidėjimas Vilniuje visgi stipriai padidins vienos kėdės ar vieno keleivio kaštus „Ryanair” ir „Wizz Air”. Žinant viešai skelbiamas jų maržas, kai kurie maršrutai iš rentabilių gali pavirsti nerentabiliais. Kol kas atrodo, kad tarpusavio konkurencija jiems svarbesnė ir iš veiksmų nesimato, jog vyktų maršrutų karpymai, tačiau ilgu laikotapriu jų plėtros tempo strategija gali kažkuriuo metu pasikeisti. Taip gali įvykti staigiai, jeigu vienas iš dviejų vežėjų staiga nuspręstų susitaikyti, jog „antro rinkoje” vaidmuo jiems tinka. Iš kitos pusės, Europoje šiuo metu yra keli vežėjai, kurie tyko atsirandnačių skylių – „Norwegian”, „Vueling” kol kas realiai jokio dėmesio Lietuvos rinkai nekreipia, bet tai gali keistis. Galų gale dar yra vis mirštantis ir niekaip nemirštantys rumunai „Blue Air”, kurie apie stiprią plėtrą paskelbė.

O kas Kauno oro uostui? Oro uostų sujungimas į vieną, žinoma, išsprendė finansines problemas, tačiau perspektyvų dūmas nuo to neišsisklaidė. Jeigu atmesti vietinę situaciją – išgyvenimo klausimas slegia daug regioninių oro uostų. Nauja Europos Sąjungos investicijų programa nebefinansuoja regioninių oro uostų visiškai. Europoje nebeliko vežėjų, kurie savo verslo modelį grįstų veikla „antruosiuose” oro uostuose.