Simonas Bartkus | Blog

Pasibaigus pirmajam ketvirčiui, užmečiau akį į Vilniaus oro uosto populiariausių krypčių statistika – apžvelgsiu ir pakomentuosiu visas jas, daugiau dėmesio skirdamas ir šių krypčių „pasirodymui” 2017 metais.

1. Londonas (LTN 74 000 + STN 31 000) – 105 tūkst. keleivių

Bendrame pyrage, kas dešimtas keleivis iš Lietuvos (jei atmetam atostoginius maršrutus) keleivio į LTN. Panaši tendencija lieka ir šiemet. Kai 2017 m. balandžio mėnesį „Ryanair“ įjungė Vilniuje Lutono reisą, VNO-LTN linija absoliučiai atitrūko populiariausiųjų sąraše. Jau 2016 m. VNO-LTN maršrutas buvo pats populiariausias su 230 tūkst. keleivių per metus, o 2017 m. – jau 243 tūkst (augo, nepaisant Vilniaus oro uosto uždarymo). Apskritai, LTN oro uostas dominuoja kaip pasiekiamumo taškas iš visos Lietuvos – tiek „Ryanair“, tiek „Wizz Air“ skraido į Lutoną iš Kauno, o „Wizz Air“ dar skraido ir iš Palangos.

Ar gali kažkas keistis? Politikų ir biurokratų lūpose yra svajonė susisiekimo „ne pigių bendrovių skrydžiais” tarp Lietuvos ir Londono. Manau, jog gerokai labiau tikėtina, jog „Ryanair” ar „Wizz Air” padarytų viražų mėtydami „capacity” į kitus oro uostus, negu atsiras naujas vežėjas maršrute. Nors Vilnius-Londonas rinka yra pati didžiausia, tačiau „Ryanair” ir „Wizz Air” sukūrė labai aukštą „frequency” įėjimo barjerą – naujokas tiesiog privalo siūlyti labai aukšto dažnio skrydžius, maršrutui tinka tik B737/A320 tipo lėktuvas, kas reikalauja iš karto užsiimti nemažą rinkos dalį.

2. Varšuva – 59 tūkst. keleivių

„Wizz Air” atėjimas į Vilnius-Varšuva maršrutą sukėlė tiesiog bumą. Ilgus metus vienintelis buvęs maršrute vežėjas „LOT Polish Airlines” ir ankstesniais metais gan ženkliai augino srautą – jo nebūtų galima kaltinti stagnavimu monopoliniame maršrute. 2007-2009 m. maršrute dar buvo po ~50 tūkst. keleivių per metus, 2013-2015 m. jau ~100 tūkst. keleivių, o 2016 m. – 126 tūkst. keleivių. 2017 metais „Wizz Air” labai anksti anonsavo rudenį prasidėsiančius jų skrydžius šiuo maršrutu, į ką LOT sureagavo iš karto ir nuo 2017 m. pavasario padidino skrydžių nuo 3 iki 5 per dieną. Viso to rezultatas – 167 tūkst. keleivių 2017-aisiais metais (vėl, priminsiu, jog 5 piko savaites Vilniaus oro uostas dar buvo uždarytas).

2018 m. pirmą ketvirtį keleivių augimas 88% – vis dar papildomos pasiūlos efektas. Priešingai negu daugeliu atvejų – LOT išlaiko dominuojančią rinkos dalį – kovo mėnesį 79% keleivių skrido su LOT. Žinoma, jų augantis jungiamųjų skrydžių per WAW tinklas rimtai padeda konkurencijai.

3. Frankfurtas (FRA 41 000 + HHN 17 000) – 58 tūkst. keleivių

2017 m. „Lufthansa” po penkerių metų vienodo produkto Lietuvos rinkai davė „dovanų” – papildomą sezoninį trečią kasdienį reisą darbo dienomis. Tačiau – jis pildėsi gan sunkiai. Praėjusių metų balandį „Lufthansa” pervežtų keleivių srautas augo 3%, gegužę 12%, birželį 16%, rugsėjį 10%, spalį 2% (liepą-rugpjūtį ištraukiu iš statistikos dėl VNO uždarymo) – tai maži skaičiai, atsižvelgiant, jog skrydžių skaičius padidėjo apie 36% („Lufthansa”, žinoma, adaptuojasi prie užpildymo ypač aktyviai keisdama orlaivius tarp A319 ir A321).

2018 m. pirmas ketvirtis „Lufthansa” neatnešė gerų ženklų – pirmąjį ketvirtį jų keleivių skaičius Vilniuje krito 7%. Vasarai vėl atsiras papildomi skrydžiai, norėtųsi tikėti, jog jų užpildymai pasivis rinkai keliamus lūkesčius.

LCC sektoriuje įvyko viražų – 2015 m. „Wizz Air” atidarė maršrutą VNO-HHN, „Ryanair” sureagavo skrydžius į HHN perkeldami iš Kauno į Vilnių, „Wizz Air” maršrutą uždarė; liko tik „Ryanair” su VNO-HHN. Gan siurprizas, jog „Wizz Air” nelabai sekasi su maršrutais į Vokietiją – po VNO-HHN, 2018 m. kovą buvo nutrauktas ir skrydis iš Vilniaus į Memingeną. Tuo tarpu „Ryanair” tęsia eksperimentus neseniai paleidusi Vilnius-Kelnas ir Vilnius-Niurnbergas (tiesa, reikia prisiminti, jog yra uždariusi anksčiau Vilnius-Karslrūhė ir Kaunas-Weeze).

4. Oslas (OSL 40 000 + TRF 18 000) – 58 tūkst. keleivių

Vienintelis maršrutas iš Lietuvos, turintis net tris pigių skrydžių bendroves maršrute – „Ryanair” ir „Norwegian” skraidina į OSL oro uostą, o „Wizz Air” į Sandjeford TRF. Nenuostabu, jog tokiam paveiksle SAS 2016 m. paspruko iš šio maršruto – juolab, jog „Ryanair” siūlo gan patrauklų produktą keliaujantiems darbo reikalais.

5. Kijevas (KBP 36 000 + IEV 9 000) – 45 tūkst. keleivių

Kartu su „LOT Polish Airlines”, „Ukraine International” viena iš sėkmingai su LCC konkuruojančių bendrovių. Jungiamojo tinklo pagalba (=mažiau vietų tiesioginiam srautui), dideli lėktuvai (=mažesnės sąnaudos vienai sėdynei), patraukli kainodara (=tarifai be bagažo) ir geras tvarkaraštis (=du skrydžiai kasdien) leidžia išlaikyti apie 80% rinkos dalies. Kad per lengva nebūtų – rudenį į šį maršrutą ateina ir „Ryanair” su trim skrydžiais per savaitę į tą patį Borispyl oro uostą.

6. Milanas (BGY 41 000 + MXP 1 800) – 43 tūkst. keleivių

VNO-BGY keletą metų buvo dar viena „Ryanair” ir „Wizz Air” tiesioginės kaktomūšos aikštelė – abu vežėjai po truputį didino skrydžių skaičių, tuo vystydami mašrutą iki vieno populiariausių maršrutų iš Vilniaus. Dabar 2018 m. neša permainas – kovo mėnesio pabaigoje „Wizz Air” Vilniaus reisą perkėlė į kitą – Malpensa oro uostą, kuris laikomas labiau pagrindiniu oro uostu keliaujantiems į Milaną. Rudenį „Ryanair” ketina pradėti skrydžius iš Kauno į Malpensa oro uostą. Bet kokiu atveju, didesnė įvairovė gali įnešti daugiau pasirinkimo keleiviams ir prisidėti prie tolesnio maršruto augimo.

7. Ryga – 42 tūkst. keleivių

2017 m. keleivių skaičius Vilnius-Ryga buvo šiek tiek didesnis nei 2015 m. ar 2016 m. – vėlgi, turim nepamiršti konteksto, jog 5 savaites vasarą Vilniaus oro uostas buvo uždarytas. Eliminavus uždarymo efektą, keleivių skaičius Vilnius-Ryga būtų augęs apie 12-13% praėjusiais metais. 2018 m. pirmą ketvirtį auga toliau – paaugo dar 15%. O kovo mėnuo „airBaltic” šiame maršrute buvo pats geriausias iš visų kovo mėnesių – pervežta daugiau keleivių nei 2009-2011 metais (priminsiu istorinį kontekstą – tai metai, kuomet vyravo nuomonė, jog iš Lietuvos „visi skrydžiai vyksta tik per Rygą”).  Žinoma, santykinė Rygos maršruto dalis gerokai sumažėjusi (siekia 4,6% nuo reguliariųjų skrydžių), o Ryga nebeužima pirmosios vietos populiariausių maršrutų sąraše, tačiau srautas šiuo maršrutu vėl auga – matyt, dėl gerėjančio „airBaltic” įvaizdžio rinkoje (nauji CS300 lėktuvai, punktualiausia aviakompanija pasaulyje), siūlomų kombinacijų su tiesioginiais skrydžiais iš Lietuvos ir augančio tinklo iš Rygos.

8. Maskva – 32 tūkst. keleivių

Vienas iš nedaugelio „ne low cost” maršrutų, kuriame šią vasarą sulauksime naujienų – „Aeroflot” nuo birželio 1 dienos planuoja papildyti tvarkaraštį trečiu kasdieniu reisu Vilnius-Maskva. Žiūrint bukai į skaičius, pirmąjį šių metų ketvirtį keleivių skaičius maršrute mažėjo 9%, bet labai svarbu prisiminti kontekstą – iki 2017 m. kovo pabaigos šiuo maršrutu dar skraidė kita rusų bendrovė „Utair”. Jei lyginsime tik „Aeroflot” skaičius, tai šių metų pirmą ketvirtį jų pervežtas keleivių skaičius augo 9%, todėl „Aeroflot” žingsnis atrodo logiškas.

9. Stokholmas (ARN 20 600 + NYO 9 700) – 30 tūkst. keleivių

Keleivių skaičius šiame maršrute pirmą ketvirtį praktiškai nekito, nors mėnesiniai svyravimai gana žymūs – juos greičiausiai lėmė „Norwegian” viražai kaitaliojant „capacity” šiame maršrute.

10. Hurgada – 25,9 tūkst. keleivių

Keleivių skaičius Vilnius-Hurgada išaugo 83% per pirmąjį 2018 m. ketvirtį ir tai leido populiariausiai žiemos užsakomųjų skrydžių krypčiai pakliūti į populiariausių krypčių dešimtuką. Atkreiptinas dėmesys, jog per pirmąjį šių metų ketvirtį keleivių užsakomaisiais skrydžiais augo bendrai tais pačiais 83%. Tikėtina, jog populiariausia vasaros kryptis – Antalija – gali būti pati populiariausia kryptis visame Vilniaus skrydžių žemėlapyje ir lenkti net tokias kryptis kaip Londonas ar Frankfurtas.

11. Paryžius (BVA 20 000 + CDG 5 700) – 25,7 tūkst. keleivių

„airBaltic” CDG reisą pradėjo 2017 pavasarį, tai vasaros duomenys parodys ar sekasi šiame maršrute keleivių skaičių auginti.

12. Roma (CIA 12 800 + FCO 9 600) – 23,4 tūkst. keleivių

Paryžiaus ir Romos maršrutams sunku rasti komentarų – daugiausia keleivių skaičius įtakojamas „low cost” bendrovių siūlomos pasiūlos.

13. Kopenhaga – 22,5 tūkst. keleivių

SAS vis toliau netenka srauto šitame maršrute. Per pirmą šių metų ketvirtį jų sumažėjo 11%.  Jei lyginsime 2018 m. ir 2016 m. – kritimas yra 17%. Kas tai lemia? Kažiek, galimai „Ryanair” maršrutas iš Kauno į Kopenhagą – bet jis jau pradėtas 2015 m., tai palyginamajai bazei neturėtų įtakos. Yra nemažai duomenų, jog CPH oro uoste ženkliai mažėja tranzitinis srautas ir SAS daugiau orientuojasi į tiesioginius keleivius iš CPH – gali būti, ši strategija įtakoja ir maršrutą į Vilnių. Dar iš kitos pusės – matyt, auganti pasiūla tiesioginių skrydžių iš Vilniaus ir stiprėjanti konkurencija iš augančių vežėjų („airBaltic”, LOT, „Finnair”, „Lufthansa”) pirmiausia atima keleivius iš silpniausios grandies (panašiai kaip, 2011 m. staigiai padidėjęs tiesioginių skrydžių skaičius Vilniuje iš rinkos išstūmė „Czech Airlines”).

14. Helsinkis – 21,4 tūkst. keleivių

„Finnair” yra viena iš aviakompanijų, kuri didino pasiūlą nuo 2017 m. vasaros, kas virsta į augantį jų keleivių skaičių – pirmąjį šių metų ketvirtį jų paaugo 26%.

15. Briuselis (BRU 12 500 + CRL 8 000) – 20,5 tūkst. keleivių

Maršrute praktiškai nieko nevyksta jau keletą metų ir keleivių skaičius maršrute panašus – bent užpildymo rodikliais nė vienas iš vežėjų skųstis neturėtų.

16. Talinas – 19,3 tūkst. keleivių

Rekordinis srautas šiame maršrute – konkuruojantys „Nordica” ir „airBaltic” nuosekliai augina keleivių skaičių Vilnius-Talinas maršrute bei dabar jau lenkia tuos laikus, kuomet konkuruodavo ir trys vežėjai („flyLAL”, „airBaltic”, „Estonian Air”) arba „Estonian Air” transferinį srautą vystydavo per Taliną.

Toliau sąraše – Barselona – 18 tūkst. keleivių, Stambulas (17,8), Eindhovenas (16,1), Berlynas (16).

 

Mano skaičiavimai rodo, jog neskaitant pavienių žingsnių, ne-LCC srautas Lietuvoje praktiškai neauga – paaugę „airBaltic”, LOT arba „Finnair” daugiausia atima srautą iš SAS, „Lufthansa” ir „Austrian”. Ar gali būti kitaip? Ko gero – ne.