Simonas Bartkus | Blog

Šiandien oficialiai pasirodė skelbimas, kviečiantis aviakompanijas teikti pasiūlymus ir gavus valstybės paramą vykdyti skrydžius iš Vilniaus į London City oro uostą. Galite susipažinti su visomis sąlygomis arba pranešimu spaudai. Parama vykdoma bendru Ūkio ir Susisiekimo ministrų įsakymu, o konkurso administratoriumi paskirti „Lietuvos oro uostai”.

Apie susisiekimą tarp Vilniaus ir Londono kalbama daug. Nuo tada, kai low cost bendrovės daugiau mažiau užpildė visą Europos žemėlapį tiesioginiais skrydžiais iš Vilniaus, Londono tema liko vienintele skambančia politiniuose sluoksniuose: „Wizz Air” ir „Ryanair” produktai į Lutono ir Stanstedo oro uostus, nors ir patogiais laikais, vertinami kaip nepakankamas verslui skirtas susisiekimas su svarbiausiu Europos verslo centru. „Investuok Lietuvoje” paskelbus ekonominę ir socialinę analizę dėl maršruto reikalingumo, tie patys ministrai paskelbė Vilnius-London City maršrutą „gyvybiškai svarbiu socialinei ir ekonominei šalies plėtrai”.

Tiesioginio susisiekimo su Londono City oro uostu neturi Talinas, Ryga, Helsinkis, Stokholmas, Kopenhaga, Oslas, Madridas ar Viena. Tačiau, visada sveikinu ketinimus lenkti, o ne vytis. Juolab, kad šie miestai gali pasigirti geresniu susisiekimu su kitais Londono oro uostais (Gatwicku ir Heathrow).

Kokios pagrindinės sąlygos? 

Ne mažesnis nei 98 vietų lėktuvas, ne mažiau kaip 6 (ir ne daugiau kaip 12) skrydžių per savaitę, išvykimas iš LCY oro uosto tarp 06.00 iki 10.30 val. arba nuo 16.00 iki 20.00 val. vietos laiku. Skrydžiai privalo prasidėti tarp 2019 metų kovo 31 d. ir birželio 1 dienos, vykti visus metus vienodu tvarkaraščiu (teisė atšaukti ne daugiau 3% skrydžių). Paramos dydis nėra ribojamas (teoriškai aviakompanijos gali prašyti visų sąnaudų ir protingos pelno maržos padengimo) ketveriems metams, tačiau valstybė gali paramą atšaukti, nenumatydama tam lėšų biudžete.

Kas galėtų dalyvauti?

London City yra labai specifinis oro uostas su labai trumpu pakilimo taku (1500 metrų) ir rimtais ribojimais – ne veltui pagal aptarnaujamų keleivių skaičių tai mažiausias oro uostas Londone ir tik keturioliktas Jungtinėje Karalystėje. Oro uostas veikia tik nuo 6:30 iki 22:30 darbo dienomis, nuo 6:30 iki 13 val. šeštadieniais ir nuo 12:30 iki 22:30 sekmadieniais. Kilimas iš oro uosto ypatingai status (5,5 laipsniu kampu, kai įprastinis 2-3 laipsniai). Dėl visų apribojimų, tik nedideli lėktuvai yra sertifikuoti skraidyti iš Londono City oro uosto. Nė vienas „Boeing” lėktuvas nėra sertifikuotas kilti iš LCY. „Airbus” turi tik sumažintos konfigūracijos A318 (32 vietų lėktuvas skraido su sustojimu Šanone į Niujorką) bei naujajį „Airbus A220-100” (geriau vis dar žinomą kaip „Bombardier CS100”), kuris yra didžiausias lėktuvas, galintis skraidyti iš London City.

Natūralu, jog maršrutu galėtų susidomėti aviakompanija, kuri jau bazuojasi London City oro uoste arba turi interesų Lietuvos rinkoje.

Kas bazuojasi London City?

Londono City oro uoste šiuo metu bazuojasi tik trys aviakompanijos: „British Airways” padalinys „BA CityFlyer”, „Cityjet” ir „Flybe”.

„Flybe” skrydžius iš LCY vykdo turbopropeleriniais „Dash Q400”. Šio lėktuvo skrydžio nuotolis greičiausiai negalėtų pasiekti Vilniaus, be to, tokiu lėktuvu konkurse dalyvauti negalima, nes jis turi mažiau nei 98 vietas. Galų gale, kas norėtų iki Londono skristi propeleriniu lėktuvu. Savo parke „Flybe” dar turi „Embraer 175” ir „Embraer 195”, bet šie modeliai nėra sertifikuoti kilti iš LCY.

„Cityjet” iš London City skraido tik vienu maršrutu – į Dubliną. Skraido „Avro RJ85” lėktuvais, kurie turi 95 vietas: vėlgi, neatitinka mažiausio vietų skaičiaus reikalavimo. Teoriškai jie turi sertifikuotus „Sukhoi Superjet” lėktuvus, tačiau kol kas jų nenaudoja skrydžiams į LCY ir, sklinda gandai, ketina atsisakyti šių Rusijoje pagamintų lėktuvų.

„BA CityFlyer” iš London City skraido „Embraer E170” ir „Embraer E190” lėktuvais. E170 neatitinka mažiausio vietų reikalavimo, o E190 pataiko kaip tik – įrengtos lygiai 98 vietos. Tačiau, BA labai reitai įsivelia į sandorius, kuomet atidaro maršrutus su valstybės institucijų taikoma parama.

Be to, Londone besibazuojanti aviakompanija, galėtų atitikti reikalavimus tik skraidydama rytais iš Londono, t.y. skraidyti ne dažniau negu kartą per dieną (išskyrus sekmadienius, kada rytais šis oro uostas uždarytas). Vakarinis reikalaujamas laikas netiktų: jeigu lėktuvas kiltų iš LCY 16 val. vietos laiku, tai Vilniuje nusileistų ±20:45. Iš Vilniaus galėtų kilti tik ±21:20 ir į Londoną atskristų tik ±22:20 vietos laiku. Tokiu laiku aviakompanijos neplanuoja skrydžių į London City. Šiuo metu, vėliausiai nusileidžiantis London City oro uoste lėktuvas yra 21 val. 30 min. besileidžiantis reisas iš Ženevos. Kodėl? Oro uostas griežtai užsidaro 22 val. 30 min, todėl aviakompanijos pasilieka mažiausiai valandą, galimiems vėlavimams dėl oro sąlygų, techninių ar operacinių priežasčių: jokios išimtys LCY oro uoste vėlavimams netaikomos.

Kokios aviakompanijos turi interesų Lietuvos rinkoje? 

Trys didžiausi Vilniaus oro uoste operatoriai – „Wizz Air”, „Ryanair” ir „Small Planet Airlines” – naudoja lėktuvus, kurie negali leistis London City oro uoste: yra per dideli. Visų tų aviakompanijų strateginė kryptis kita ir naivu būtų tikėti, jog būtent dėl vieno maršruto ir valstybės paramos imtųsi įsigyti visai kito tipo lėktuvus.

Lietuvos rinka labai įdomi „airBaltic”, tačiau ši bendrovė neturi tinkamų lėktuvų vykdyti skrydžius į London City. „Dash Q400” netinkami dėl per mažos talpos (ir skrydžio nuotolio). „airBaltic” plečiasi plėsdama „Airbus A220-300” lėktuvų parką, tačiau šis modelis nėra sertifikuotas leistis LCY. Sertifikuotas yra tik mažesnysis brolis „Airbus A220-100”, kurių „airBaltic” įsigyti neketina. Taip, tai yra to paties tipo lėktuvas ir teoriškai bendrovė galėtų sutarti su „Airbus”, kad vienas iš jiems pristatomų orlaivių būtų mažesnysis modelis, tačiau tam yra likę mažai laiko, be to vienas orlaivis visam parke sukeltų begalę operacinių problemų (techniniai gedimai, planinė lėktuvo priežiūra ir t.t.), nes kiti turimi orlaiviai negalėtų pakeisti net vienam reisui šiame maršrute. Susitarimas su „Airbus” turėtų būti pasiektas ypatingai greitai, o „Airbus” per kelis mėnesius turėtų pagaminti šį lėktuvą, nes, pagal paskelbtas sąlygas, bendrovėms už vėlavimą pradėti maršrutą numatoma 30 000 EUR bauda už kiekvieną neįvykdytą skrydį. Todėl, galimybė, jog „airBaltic” dalyvautų šitame valstybės kvietime yra tik labai teorinė.

Kiti Lietuvos rinkoje skraidantys vežėjai turi aiškų profilį – skraidina tik į savo hub’us – SAS į Kopenhagą ir Stokholmą, „Lufthansa” į Frankfurtą ar „Finnair” į Helsinkį (ne Europos Sąjungos vežėjai skraidyti šiuo maršrutu negali).

Tačiau, yra vienas vežėjas, kuriam šis maršrutas turėtų būti labai įdomus.

Kodėl „LOT Polish Airlines”?

Šių metų birželio mėnesį „LOT Polish Airlines” paskelbė, jog įsigis keturis „Embraer 190” lėktuvus. LOT regioninių lėktuvų pagrindą sudaro „Embraer 175” ir „Embraer 195” lėktuvai, todėl šis lėktuvų tipas yra nacionalinei Lenkijos aviakompanijai labai gerai pažįstamas. Tačiau, nei „Embraer 175”, nei „Embraer 195” negali būti naudojami skrydžiams į London City oro uostą. LOT atstovai neslepia – E190 įsigijimas susijęs su planuojamais skrydžiais į LCY.

Vos įsigiję lėktuvus, LOT paskelbė apie skrydžius iš Varšuvos į London City. Skrydžiai prasidės nuo 2019 metų sausio 7 dienos ir vyks 12 kartų per savaitę.

LOT turi interesų Vengrijos sostinėje Budapešte. Šią vasarą jie pradėjo skrydžius iš Budapešto į Niujorką ir Čikagą. Sekantis maršrutas, kurį LOT ketina atidaryti į London City – 12 skrydžių per savaitę iš Budapešto. Skrydžiai prasidės nuo 2018 m. vasario 19 dienos.

Kiekvienam iš šių skrydžių, kurie bus vykdomi po 2 kartus per dieną, reikalingi po vieną „Embraer 190” lėktuvą. Kaip skelbė, LOT tokių lėktuvų įsigijo keturis. Todėl, bendrovė gali atidaryti dar vieną maršrutą tokiu orlaiviu. Logiškai mąstant, ketvirtasis orlaivis gali būti naudojamas tiesiog LOT bendrame tinkle ir, esant reikalui, darbuotis kaip pakaitinis orlaivis viename iš trijų vykdomų maršrutų.

Taigi, labai logiška, jog „LOT Polish Airlines” dalyvaus šiame konkurse ir jį laimės. Tikėtina, jog Lietuvos pusės atstovai jau ne kartą bendravo su LOT atstovais ir žino jų interesus bei galimai žodinį patvirtinimą, jog šis projektas domintų LOT.

„LOT Polish Airlines” šiuo metu skraido penkis kartus per dieną iš Vilniaus į Varšuvą, o taip pat jos vardu ir kodu naudojasi estų „Nordica”, vykdanti skrydžius 2-3 kartus per dieną tarp Talino ir Vilniaus. LOT yra „Nordica” dukterinės kompanijos „Regional Jet” akcininkė, o „Regional Jet” vykdo skrydžius ir LOT, ir „Nordica”. Vilniuje jau yra LOT/”Nordica”/”Regional Jet” įgulų bazė.

Paskelbtame konkurse taip pat numatyta, jog negalima kliautis trečiomis šalimis, tai yra vykdyti skrydžius galima tik nuosavais orlaiviais. Taigi, negalima tikėtis jog kažkas iš esamų Lietuvos rinkoje veikiančių bendrovių išsinuomotų lėktuvą su įgula (wet-lease), kad vykdytų šį maršrutą.

Todėl, turim tik vieną realų kandidatą – „LOT Polish Airlines” vykdyti šį maršrutą bei keletą labai teorinių variantų („BA CityFlyer”, „Cityjet” ar „airBaltic”).

Drįstu prognozuoti, jog LOT dalyvaus konkurse ir taps jo nugalėtoja. Taip pat manau, jog bendrovė pasiūlys 12 skrydžių per savaitę, lygiai taip pat kaip iš Budapešto ir Varšuvos. Pagal konkurso sąlygas, geriau vertinami pasiūlymai, siūlantys didesnį nei minimalų skrydžių skaičių.

London City oro uoste nėra laisvų slotų išvykimams tarp 8 ir 9 val. ryto, todėl atvykimai į Londono City oro uostą turėtų būti vėlyvą rytą. Tai leis LOT, esant reikalui, sukeisti lėktuvus Londone dėl operacinių priežasčių.

Prognozuoju, jog skrydžių tvarkaraštis bus maždaug toks:
LOxxxx VNO0745 – 0845LCY E90 x7
LOxxxx LCY0915 – 1400VNO E90 x7
LOxxxx VNO1700 – 1800LCY E90 x6
LOxxxx LCY1830 – 2315VNO E90 x6

Rytinis skrydis nevyks sekmadieniais, o vakarinis šeštadieniais dėl London City oro uosto uždarymo.

Kodėl taip būtų ypatingai gerai Vilniui ir Lietuvai?

• „LOT Polish Airlines” yra gerai žinoma bendrovė Lietuvoje, todėl distribucija ir marketingas nebus iššūkis. LOT vykdo tris skrydžius per dieną iš Varšuvos į Heathrow, atidarys po 2 kasdienius reisus iš London City į Varšuvą ir Budapeštą, todėl turės gana stiprias pozicijas Londono pusėje taip pat;
• Skrydžių tvarkaraštis – tiesiog puikus. Galima galvoti, jog rytinė rotacija vyktų dar anksčiau, tačiau tai greičiausiai bus neįmanomą dėl laisvų slotų London City;
• Visiškai naujas „Embraer 190” lėktuvas. Mano vertinimu, Embraer E-jet šeima yra pats patogiausias lėktuvas trumpo ir vidutinio nuotolio kategorijoje dėl 2-2 sėdynių ir ypatingai plataus fiuzeliažo;
• LOT lojalumo programa yra „Miles and More”, o bendrovė yra „Star Alliance” narė, todėl neturėtų būti barjerų korporatyviniams keliautojams naudotis šiais skrydžiais.

Galima diskutuoti dėl kelių dalykų – ar tikrai šis maršrutas yra „gyvybiškai svarbus”; ar teisinga, jog realus kandidatas dalyvauti konkurse yra tik LOT; ar teisinga valstybei kištis į aviakompanijų konkurenciją. Tačiau atrodo, jog šie klausimai jau yra atsakyti ir traukinys nuvažiavęs – jį pakeisti gali tik Europos komisijos konkurso blokavimas arba ypatingai kietas „Brexit”, panaikinsiantis „Open Skies” režimą tarp ES ir Jungtinės Karalystės.

Tačiau, tikėtina, jog šio valstybės konkurso baigtis būtų labai gera visiems.

Labai sunku spėlioti, kokio dydžio paramos gali prašyti LOT iš Lietuvos Respublikos (matydama, jog konkurentų pasirodymas konkurse tik teorinis, ji gali būti motyvuota nesivaržyti taupyti), nes konkurencinė kova bus ypatingai sunki. London City oro uostas yra brangus operuoti (sudėjus visas rinkliavas ir valstybinius mokesčius, vien keleivio „išvežimas” iš LCY atsieis apie 70EUR), o vienos kėdės savikaina bus maždaug dvigubai didesnė už „Wizz Air” 230 vietų A321. Konkurse yra numatytas „rinkos kainos” reikalavimas, tačiau labai sunku jį nustatyti (su kuo lyginti? Su „Wizz Air” kaina į Lutoną ar SAS jungiamuoju skrydžiu į Heathrow?).

Ar įsivaizduojate kitą šio konkurso baigtį?