10 tendencijų 2022-iesiems metams
Comments(305) temos: Be kategorijos
Šis aviacinis įrašas pirmiausia pasirodė mano patronams „Patreon” platformoje.
2021-aisiais aviacija ir turizmas šiek tiek pakėlė galvą. Tiesa, ne visur – yra valstybių, kur 2021-ieji tapo net blogesniais metais negu 2020-ieji (pvz. Tailande ar Indonezijoje). Bet mūsų, vakarų pasaulyje žodynuose liks kaip „atsigavimo” metais: kas kukliau, kas drąsiau, 2021-aisiais daugelis judėjo pirmyn. Nemažai industriją palikusių žmonių buvo pakviesti grįžti, bet toli gražu ne visi norėjo vėl dirbti šiame nenuspėjamame versle. Atsigavimas buvo labai netolygus, o profesionalai keiksnojo kintančias valstybių taisykles, naujas COVID atmainas ir taikėsi prie senų bei naujų ribojimų.
Per 2021-uosius metus įpratome prie taisyklių, pildomų formų, vakcinacijos sertifikatų ir testavimo. Kelionės atgimė, bet drąsus planavimas pusmečiui į priekį kol kas ne – Omicron atmainos atsiradimas ir kai kurių valstybių reakcija į tai neleidžia pamiršti, jog laisvė keliauti vis dar yra labai trapi. Susitaikėme su kaukėmis lėktuvuose, pripratome prie prastesnių paslaugų, pigių kainų sulaukėme tik epizodiškai vienur ar kitur, o visuomenė suskilo tarp darbo namie ir grįžimo į biurus, bet čia jau bendriniai gyvenimo pokyčiai.
O kas laukia 2022-iesiems? Praėjusiais metais šoviau 13 tendencijų, aprašiau kaip man sekėsi į jas pataikyti, o šiais metais pateikiu 10 dalykų, kas vyraus prasidėjusiais metais.
1. Brangs. Bilietai, viešbučiai, viskas. 2022-aisiais kelionių kainos ir augs ir augs matomai. Jos augo ir 2021 m., bet augimas buvo paslėptas: dažniau keliaujantys mokėjo už bilietų keitimus, perplanavimą ar negražinamas rezervacijas. Visi mokėjome už testus ir neoptimalius maršrutų pasirinkimus, kada kelionės planus keitė ribojimai, kad ir persėdimo taškuose (pavyzdžiui, 2021 m. ne vienas keliavo į Meksiką ar Karibus, bet europiečiams buvo neįmanoma skristi per JAV). Kas pabrango matomai buvo tik automobilių nuoma, kurios kompanijos susidūrė su neregėtų automobilių trūkumu. Šiemet gali brangti viskas: nors bendras keliautojų skaičius nebus toks kaip 2019 m., bet viešbučiai, kurie įsikūrę prieinamuose taškuose gali drąsiai kelti kainas, nes didelė dalis pasaulio vis dar lieka uždaryta. Aviakompanijoms spaudimą darys pakilusios naftos kainos, kurios įtakoja kintančius skrydžio kaštus: kai degalai brangūs, kartais geriau neskristi. Arba paimti iš keleivių tinkamą kainą.
2. Poilsinės kelionės išliks dėmesio centre. Nesvarbu, koks buvo aviakompanijos fokusas prieš pandemiją, tai jau 2021 m. visos bendrovės tapo „atostogų avialinijomis”. Dabar nereikia niekam aštuonių skrydžių per dieną tarp Briuselio ir Milano: užteks trijų, o atlaisvintus lėktuvus reikia siųsti į kretas ir maljorkas. 2022-iesiems „British Airways” paleido „BA EuroFlyer” low-cost’ą Gatwicko oro uoste, kurio tinklelyje vien tik malagos, farai, tenerifės, antalijos ir salonikai. Nesvarbu, kad 97% visų maršrutų teks konkuruoti su low-cost bendrovėmis, bet poilsinės kelionės bus paklausesnės nei skrydžiai į Londono į Ženevą.
3. Išryškės darbuotojų (pirmiausia, pilotų) trūkumas. JAV aviakompanijos su įgulos trūkumu susidūrė dar rudenį, kuomet apsiskaičiavo, kiek į prastovas paleistų pilotų nebenorės grįžti dirbti šio darbo. Per šias Kalėdų šventes tūkstančiai skrydžių buvo atšaukti, kuomet į aviakompanijų darbuotojų ratą įsisuko omikronas, o jo izoliacijos protokolai išėmė iš darbingųjų rato šimtus žmonių. Ne viena aviakompanija stabdė pilotų mokymą 2020-2021 metais, o dalis žmonių išėjo atostogauti visam laikui. Veikia kaip automobilių kamštis: priekyje stovintys jau juda ir ruošiasi naujus pilotus, bet kamščio gale kai kam gali tekti stovėti. Pilotų trūkumas vėl bus tema žiniasklaidoje ir skrydžių skaičiaus riboklis ateinančią vasarą.
4. „Pilnų lėktuvų” sindromas. Praėjusiais metais pamatę pilną oro uosto terminalą žmonių dėdavo nuotrauką į socialinius tinklus – „žiūrėkit, visi vėl skraido”. Statistika atsitiktinių nuotraukų nepatvirtino, tačiau populiarių vietų perpildymas bus prasidėjusių metų tendencija. Populiarūs viešbučiai jau parduoti vasarai, aviakompanijos išmoko tiksliau prognozuoti paklausą ir skraidys būtent ten, kur reikia, o resursų trūkumas dar privers planuoti kruopščiau. Su darbuotojų trūkumu aptarnavimo sferoje susiduria visas vakarų pasaulis, tad pilnas lėktuvas nebus taip nemalonu, kaip didelės eilės prie autonuomų, viešbučių recepcijose ar, neduokdie, oro uostų check-ino langelių, kur toliau pervargusiems darbuotojams reikės tikrinti testų pažymas, skiepų sertifikatus, užpildytas formas ir visus kitus papildomus popierius, kuomet prieš trejus metus pakako tik įlaipinimo kortelės QR kodo. „#overtourism” vėl taps naudojamu hashtag’u socialiniuose tinkluose – tiesa, tik kai kuriose vietose.
5. Politinės įtampos koreguos skrydžių grafikus. O jūs prisimenat tokius egzotiškus laikus, kada „Belavia” buvo daugiausia skraidanti į Lietuvą aviakompanija? Žinokit, tai buvo viso labo prieš aštuonis mėnesius. Dabar Baltarusiją apskridinėja net niekuo dėti švediški lėktuvai skrendantys į Dubajų jau nekalbant apie tos šalies bendrovės reguliarius skrydžius į Europą. Turistai iš Kinijos kelis dešimtmečius buvo pagrindinis turizmo Europoje variklis, o „Finnair” atidarinėjo skrydžius per Helsinkį į Kinijos miestus, kurių pavadinimus tik mokėmės ir mėtėm juokučius apie „kaimas su 10 mln. žmonių”. Kinija lieka užsidarius žmonėms iš Vakarų ir sunku tikėti, kad 2022 m. vasarą kinai užkimš pėsčiųjų perėjas Eliziejaus laukuose. „Aeroflot” vis dar neskraido iš Maskvos į Vilnių. „United” vis dar neskraido iš San Francisko į Šanchajų (prieš trejus metus „Apple” pirkdavo 50 garantuotų „business class” vietų šitame reise kiekvieną dieną). Kai kurie vartai ir toliau liks uždaryti politinių nesutarimų.
6. Ilgais atstumais su mažais lėktuvais (pagaliau). Apie tendenciją, jog 737MAX ir A321NEO skraidys per Atlantą pradėjome kalbėti dar prieš penkmetį, o šiais metais šita tendencija sprogs. Atsiradusi technologija pagaliau išplito, o visi kas užsisakė A321LR ir kitus ištvermingus nedidelius lėktuvus dabar trina rankomis. Praėjusį mėnesį pirmą tokį gavo SAS ir ilgai negalvojusi pasiuntė iš Kopenhagos į Bostoną. Nuo pavasario tokiais mažais lėktuvais iš Danijos į Bostoną ir Vašingtoną skraidys kasdien. Ilgo nuotolio skrydžiai atsigauna žymiai lėčiau negu trumpo, žmonės vengia persėdinėti didžiuliuose oro uostuose, todėl tokie 150-200 lėktuvai tampa išsigelbėjimu: maršrutas gal ir nėra labai paklausus, bet gali skristi tiesiogiai. Kuomet ilgiems skrydžiams maži lėktuvai buvo projektuojami, tai kalbėta apie galimybes atsirasti naujiems tiesioginiams skrydžiams tarp „antro lygio” miestų: kol kas apie tokius liks pasvajoti, nes lėktuvus naudos susitraukusiems buvusiems populiariems ilgiems skrydžiams.
7. Paslaugų lygiu tradicinės aviakompanijos toliau vysis ULCC. Girdėjote apie aviakompanijas, kurios sumažino maisto kiekį lėktuvuose siekiant mažinti kontaktų skaičių? Aha, bet dabar dar pamatė, jog ir pinigų taip susitaupo. Iš ekonominės klasės nemokamą alkoholį metą lauk ir ilguose skrydžiuose bei turi tam paaiškinimą: mažiau gerk, ilgiau būk su kauke. Kaukės 2022 m. iš lėktuvų dar neišnyks, o panaikinti maži malonumai išnyko visam. Ir kalba ne tik apie pervirtą makaronų porciją ar degintos kavos puodelį: produkto savybės toliau dar labiau vienodėja. SAS savo pigiausiuose bilietuose „SAS Light” panaikino galimybę neštis lagaminėlį į saloną – visai kaip „Wizz Air”. Galvos skausmo ir pasiruošimo kelionei daugiau nebus: kelionės tapo kaip tas švediškas stalas, kur valgai akimis, o susimokėti kasoje paprašo pasvėrę lėkštę – pilvas pilnas, bet vis tiek jautiesi apgautas.
8. Paskutiniai metai, kai naudosime žodį „atsigavimas”. Ypač apie keliones darbo reikalais. Viską iki šiol industrijoje matuojame su 2019 m. „Skrydžių skaičius Europoje atsigavo 70% 2019 m. lygio”, „turime trečdalį atvykstančių turistų nei prieš pandemiją” – įprastos frazės, naudojamos industrijos profesionalų pokalbiuose ir žiniasklaidos tekstuose. 2022 m. gal dar naudosime tą žodį, bet į metų pabaigą vis rečiau: pradėsime lygintis su praėjusiais metais kaip norma. Jau aišku, jog ne visi segmentai „atšoks” į 2019 metus – kai kas išnyko visai, kai ka jau yra daugiau nei priešpandemiją, o daug aspektų, tiesiog atrado naują „normalų” lygį. Nemažas būrys darbo reikalais jau keliauja, o jeigu jūs vis dar laukiate, kada jus vėl siųs į komandiruotes, siūlau apsižvalgyti ir galbūt jos jau išnyko iš jūsų gyvenimo visam. Kalbant apie oro keleivių skaičius, nemanau, jog Lietuvoje 2019 m. lygis grįš anksčiau nei 2024 m., bet iki to laiko nustosime „atsigavimo” sąvoką vartoti visai: industrijoje net mažėja žmonių, kurie dar pamena tuos laikus.
9. „Sustainability”, žaliosios kelionės, ekologija ir kiti buzz-žodžiai. Apie tvarumo tendenciją kalbama jau gerą dešimtmetį, tačiau per pandemiją iš turizmo žodyno tai išnyko: badaujantys vaikai nesikalba apie ekologinį pastarnokų auginimą. Tačiau pasaulis per šiuos gerus dvejus metus nužingsniavo tolyn ir aviacijos bei turizmo sektoriai turėjo tik laikiną indulgenciją šiuo klausimu. Kaip padarysime keliones tvaresnes ir su mažesniu poveikiu aplinkai? Būsimų nerealistiškų elektrinių lėktuvų brėžinių nebeužteks, o valstybinis reguliavimas ir visuomenės spaudimas vers ieškoti sprendimų dabar. Aviacija čia neturi akivaizdžių ir greitų sprendimų – o jų reikės, kitaip skrydžius trumpais atstumais ims uždarinėti.
10. Šie metai bus konsolidacijos Europoje proveržis. Aviakompanijų mūsų žemyno žemėlapyje vis dar yra labai daug, tad iš „survival mode” išėjusių bendrovių vadovai ir akcininkai ims konkrečiau kalbėtis apie įsigijimus ir susijungimus. Kad mano įžvalgą būtų lengviau patikrinti, tai prognozuoju, jog 2022 m. Europos aviaciją sudrebins bent vienas didesnio mąsto įsigijimas ar susijungimas. Prisiminkime, dar rudens pradžioje nutekėjo „Wizz Air” bandymas įsigyti „easyJet”. Mes nežinome, koks scenarijus yra labiausiai realistinis, bet didelė iššauta raketa gali įsukti pagreitį tam tęstis. Tikėkimės, jog po viso šito Europoje neliks kaip JAV 4 super-didelės aviakompanijos (tiesa, laisvosios rinkos pragaro ratai nestoja, tai atsikvošėję mažieji auga ir start-up’ai vėl ima veistis).
O kokie bus skaičiai? Lietuvos oro uostuose 2021 m. preliminariai keliavo apie 2,5 mln. keleivių. 2021 m. buvo žingsnis 10 metų atgal – keliautojų buvo šiek tiek mažiau nei 2011 m. 2022 m. prognozuoju, jog gali keliauti net 2 mln. žmonių daugiau – bet tai bus viso labo maždaug 2015-ieji.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
305 komentarai
Leave a reply
Kam reikalingos kaukės lėktuve? Niekaip nesuprantu. Juk tai turbūt saugiausia vieta žemėje, o pati kaukė juk visiškai neefektyvi nuo virusų. Be to, visi keleiviai paskiepyti. „Ryanair” bosas pernai prognozavo, kad kaukių nebeliks nuo šių metų vasaros sezono. Manau, reikėtų dar greičiau.
Juolab kad dauguma vistiek istisai uzkandziauja ir geria, kad tik galetu be tos kaukes butu. Cirkas tiesiog
Priminsiu, kad skrydžiuose tarp Skandinavijos šalių kaukės jau nereikalingos nuo praėjusių metų pabaigos.
kad zmones nenori persedineti dideliuose oro uostuose – cia kazkokia studija atlikta ar aksioma?
Pvz savo pazistamu tarpe rasciau n kartu daugiau zmoniu, kurie nenoretu tabaluoti maza gelda per Atlanta, nei persedineti kazkur.
Įdomumo dėlei, tai ir su Belanca per Atlantą įdomu.
„Kaukė neefektyvi nuo virusų?” – tai kokio velnio mes jas nešiojam jau du metus?
Nepasitikėkit per daug oro linijų PR’u apie greitai pakeičiamą ir filtruojamą orą ir pan. Jeigu šalia jūsų sėdės sergantis žmogus su Omikron atmaina, lėktuvo filtrai tikrai nepadės, o FFP2/3 efektyvumas (teisingai naudojant) >90proc.
nesuprantu koks skirtumas koks lėktuvas skrenda per atlantą – siauras ar platus? man geriau mažas bet be 2-3 val layoverio (ypač grįžtant su jetlagu). Ar dideliam ar mažam gauni 31-32 colius kojom.
11.Kažkiek tai „tarp eilučių“ paminėta Simono, bet manau svarbu akcentuoti: kas ypač matėsi 2021 m. ir toliau matytis 2022 m. tai turizmo, kelionių ir kas susiję deglobalizacija.
Buvome įpratę prie gana standartinės turizmo patirties. Buvo keli variantai, kaip štampas ar viza (faktiškai tapusi perkamu leidimu į šalį) ir tik kažkiek išimčių (Šiaurės Korėja ar karo zonos, kur ir šiaip beveik niekas nenorėtų patekti).
Dabar kas kita. Čia iš savo patirties, ~2-3 mėn. pabuvimų svetur:
*Artimieji Rytai. Aplankiau 3 šalis per 2,5 mėn. Tam reikėjo 10 PGR testų, nors buvau pilnai vakcinuotas (nevakcinuotas išvis nebūčiau įleistas). Nes pvz. Abu Daby yra tokie reikalavimai: tetsuotis kas 14 d. visiems žmonėms, tetsuotis atvykus ir 6 d. po atvykimo, testuotis prieš 4 d. iki patekimo į tam tikrus renginius ir t.t. Dubajuj EXPO 2020 į kai kurias zonas gali patekti tik jei testavaisi prieš 2 d. Visais atvejais vakcinavimas pareigos testuotis nenaikina. Testai tik PGR, laimė, valstybė nustačiusi kainas 12 EUR, kai kada daro ir nemokamai. Užtat viskas atidaryta ir iš esmės nebuvo rizikos, kad uždarys (to nebuvo jau nuo 2020 m. vasaros). Kaukės privalomos ir lauke.
*Centrinė Amerika. Panaši buvimo ten trukmė, trys šalys. Pakako 3 antigenų testų (tik prieš skrydžius), galėjau tą patį maršrutą vykti ir nevakcinuotas (dar buvau neskiepytas). Užtat kai kur buvo rizika, kad uždarys kažką, komendanto valandos ir pan.
*Įmanoma pasidaryti ir maršrutą kur keliautum nevakcinuotas be jokių testų ir su mažai rizikų „kaip kažkada“ (kokia ten Meksika, Kosta Rika, skrendant į priekį per Švediją ir pan.)
*Ir yra vietų, kur viskas uždarinėjama gana reguliariai, neprognozuojama. Ir yra vietų, kur išvis nepateksi (daugiausiai Azijoje ir Okeanijoje).
Beveik viskas, kas parašyta Simono, varijuoja pasaulyje totaliai. Pvz. autonuomos kainos – keliavau JAV, ten iš tiesų tragedija, kainos išaugusios bent trigubai. Bet štai kokiam Dubajuj kaip po senovei, daug kur Lotynų Amerikoje irgi.
Turistų srautai irgi varijuoja, bet neidentiškai kainoms: tarkim Dubajuj turistų kiek buvo, o kainos nekilo.
„Turkish” buvo pakeitę šiltą patiekalą šaltais sumuštiniais, o rankinio bagažo svorį nuo 8 kg mažino iki 4 kg (taip buvo 2020-2021 m. sandūroje) bet visgi grąžino kaip buvo. Kažkas negrąžino. Kažkas ir nebuvo pakeitęs.
„Sustainability” varijavo ir iki pandemijos – vienur tai svarbus reikalas, kitose kalbose gal išvis tas žodis neturi vertimo / atitikmenų.
12.Galimybės prognozuoti ir keliavimas remiantis tomis prognozėmis. To 2021 m. dar nebuvo, o dabar yra: jau gali gana aiškiai prognozuoti, kaip elgsis ta ar kita šalis. Kur yra rizika, kad uždarys sienas, atšauks reisus, uždarys lankytinas vietas, įves kokių privalomų nemalonių, brangių, laiką gaišinančių testų, komendanto valandas ir t.t.
Nekalbu apie riziką susirgti – ji seniai antrame plane ir žiūrint į populiarias kryptis (Meksika ir pan.) nefigūruoja turistų sprendimų priėmime.
Pagal tai, kaip šalys reagavo seniau, jau gali numatyti, kaip reaguos ir vėl: kas neturėjo karantinų nuo 2020 m., matyt nieko panašaus ir neturės, kur kaukės nebuvo privalomos, tai ir nebus; o kur sienos uždarinėjamos prie kiekvienos naujos atmainos, turbūt ir vėl bus ir t.t.).
Nes viskas jau kartojasi. Izraelis štai uždarė sienas totaliai ir po Alfa, ir po Delta atmainos. Marokas irgi atšaukė visus skrydžius ne kartą ir t.t.
Tiesa, viskas eina paprastėjimo link: t.y. kaip taisyklė kiekvienas sekantis „karantinizmo“ smūgis būna silpnesnis, nei ankstesni, priemonės žmonėms lengvesnės.
Ir, bent jau dabar atrodo, kad turizmą lemia ne (tik) realybė, o tikėjimasis, t.y. „teigiama prognozė“, panašiai kaip akcijų kursus. Daugiausiai išlošė šalys, kaip Meksika ar Dubajus, kurios nuosekliai laikosi laisvės politikos jau nuo 2020 m. vasaros. Žmonės joms tiki, tiki, kad gali ten planuotis keliones, kad nieko neatsitiks, neuždarys, nereiks gaišti laiko ir pinigų visokiems „niekams“. Ir statistiškai kai kurios tų vietų skaičiais jau pralenkia 2019 m.
Tačiau yra ir kitokių šalių. Kai kurios jų man lankantis buvo atviros, galėjai lankyti viską – kaip Gvatemala ar Panama – bet tuščios turistine prasme, daug viešbučių uždaryta ir t.t. Nes arba siunčia neaiškius signalus, arba karantinai buvo taip neseniai / tiek daug kartų, kad žmonės netiki tomis šalimis, agentūros bijo tą organizuoti, taigi, daug viešbbučių uždaryta ir t.t.
Mano nuomone, kol bus neigiamo testo reikalavimai, kad ir iš anksto prognozuojami, turizmas ir skrydžių kiekis neatsigaus. Bent jau man tai atrodo per didelė rizika gauti neigiamą testo rezultatą dieną prieš kelionę ir ją atšaukti, ar dar blogiau – gauti neigiamą rezultatą jau atvykus ir izoliuotis.
Ne į temą:
Vakar W6 HRK-TLL diverted to VNO:
https://www.flightradar24.com/data/flights/w66951#2aa66927
Galima įsivaizduoti koks smagus buvo kelionės tęsinys naktį :)
Tuo tarpu papildant Augustino komentarą, deglobalizacija įvyko ir kitose kelionės patirtyse, tarkim, buvo įprasta su rankiniu bagažu nueiti prie įlaipinimo vartų ir be jokios dokumentų patikros nukakti į kitą Europos galą. Dabar gi kai kuriomis labai artimomis kryptimis (DE, NL) net ir įlaipinimo kortelės, pvz., W6 negausi be eilės atstovėjimo prie cki ir dar krūvelės papildomų dokumentų patikrinimo (skiepai, PLF). Kitos sąlyginai artimos šalys tapo tiek uždaros, kad be svarios priežasties ir išankstinio dokumentų tvarkymo išvis nenuvyksi, nors anksčiau nereikėjo nieko (Izraelio pavyzdys).
Gerai, kad turime tokią kaimynę kaip Lenkija, kurioje covi-idiotai nesįsigalėjo ir žmonės jaučiasi pakankamai laisvai tiek kasdieniame gyvenime, tiek keliaudami.
Lenkijoj įsigalėjo PiS mafija, kuri pavertė Lenkiją Europos intelektiniu bomžynu. Į Lenkiją rimtai težiuri gal tik mūsų Gitanas. Tad nereikia čia pasakų apie laimės šalį.
Kas kam yra laimė. Gal kažkas džiaugiasi gyvendamas ir koncentracijos stovykloje. Lenkai apie savo valdžią taip nemano, o ką apie juos galvoja „intelektualai”, jiems nelabai rūpi. Žmonėms reikia gyventi čia ir dabar.
Na taip, jeigu reikia bambalio, išmokų už vaikus, kad būtų galima nedirbt, ir kad per teliką aiškiai papasakotų kas dėl visko kaltas (Lenkijos opozicija ir Vokietija), tai tada tikrai laimės šalis. Dar LGBT-free zonos sukurtos, kad piličiai jaustųsi saugūs, ir neleidžia darytis abortų, dėl ko miršta kartais moterys, bet juk pačios kaltos, per daug ten iššaukia tikrus lenkus, vargšai nesusivaldo.
Dar galima paminėti ir Lenkijos teismus, tapusius valdančiųjų žaisliuku sąskaitoms suvedinėti ar valstybinę televiziją, pamiršusią objektyvios žiniasklaidos principus. Bet kas čia tėra tasai teismų ir žiniasklaidos šališkumas ar mažumų diskriminacija, svarbiausia gi kad didžiausio XXIa. siaubo – kaukės – neprivaloma dėvėti.
O šiaip pagarba Kardiobatonui, matosi žmogus neblogai savaitgalį pašventė :)) na, bet visiems pasitaiko
@Ugnius. Ne Jums spręsti apie mano savaitgalio pomėgius. Ką noriu, tą ir darau, aš Jums nieko neskolingas.
Taip pat siūlyčiau pabendrauti su pačiais lenkais, kad galėtumėte tiesiogiai išgirsti jų nuomonę. Bet, žinoma, jeigu Jums labiausiai rūpi LGBT atstovų teisės, klimato kaitos aktyvistų kliedesiai ir besąlygiškai priimate visą skleidžiančią europropagandą, geriau rinkitės kitą šalį.
Lenkijos teismų reforma nėra geras dalykas, bet neatskaitingi europiniai teismai ginantys nežinia kur už sienos esančius pabėgėlius be dokumentų irgi ne stebuklas, kaip ir labai nepriklausomas Vokietijos teismas aiškinęs jų centriniam bankui kokią pinigų politiką vykdyt. Valdžios kompetencijų padalijimas yra sudėtingas klausimas ir nereiškia, kad jei kažkas tempia smarkiai į vieną pusę (kad teisėjai ar ES biurokratai turi neribotą kompetenciją visais klausimais), kad taip ir turi būti.
Labai geras pavyzdys su aviacija susijęs yra kuo pavirto EU261 po daugelio teismų išaiškinimų. Tikrai ne tuo kam buvo originaliai kurta direktyva. Čia nekalbant, ar tas pokytis geras ar blogas. Bet nemanau, kad verslo šakos reguliavimas yra teismų kompetencija.
EU261 pavirto tuo, kuo reikia, neskaitant keliu vienetiniu isaiskinimu. ir tai iki galo neveikia Ryanair, Wizzair ir pan fronte.
@Artūras – sutinku, kad labiau matter of perception tas widebody vs narrow-body, na ir bet kokios turbulencijos atveju sedeti A380 ar B747, net ir tam paciam 777 ar 787 yra way maloniau nei 737.
Zodziu, kaip ir nereikia, bet bus privaloma, nes niekas nedris pasakyti kitaip.
Experts have warned that airline passengers will be made to wear face coverings for many years with strict regulations in place for some time.
It will be “nigh-on impossible” they say, for individual airlines to allow passengers to travel without face coverings as international rules would need to be “consistent”.
“Until there is a harmonised lifting of mask mandates on flights by governments worldwide it is simpler for airlines to keep the rules in place,” a senior aviation source told The Times newspaper.
Most airlines currently follow guidelines from bodies including the European Union Aviation Safety Agency and the International Civil Aviation Organisation.
Another British airline source told The Times: “We’ll almost certainly keep the same policy until it is safe to move. For example, the rules in the US are very clear on masks. It would be ridiculous of us to ask passengers to put them on when we enter their airspace.”
Ryanair’s finance chief, Neil Sorahan, showed no indication that facemasks will soon no longer be a requirement to fly, telling passengers to “get used to them.”
Sorahan compared face masks on flights to the liquid restrictions imposed on planes after the September 11 attacks 20 years ago.
“Masks will be something that will be with us for a while longer to come,” he said.
Perdemos peso al instante – https://bit.ly/2W5gK05
@trolis. Žinoma, jeigu visi tylės, absurdo spektaklis tęsis. Vėliau sugalvos naujų ritualų – prieš lipant į lėktuvą pašokinėti ant vienos kojos, kad virusas iš ausų iškristų.
Naujienos rytiniame fronte: Ryanair atšaukė visus skrydžius į Charkovą (gaunas, kad iš viso paskraidė vos du mėnesius – lapkritį ir gruodį). Wizz 105-ą kartą atidėjo skrydžių į Sankt Peterburgą startą (šįkart iki birželio vidurio)
Beje, pagal aptarnautų keleivių skaičių 2021-aisiais Stansedas aplenkė Gatwicką :)) (STN 7.1 mln ir -5% lyginant su 2020, LGW 6.2mln ir -39%). Dauguma JK oro uostų 2021 aptarnavo mažiau keleivių negu 2020 (pvz LHR yra vienintelis oro uostas Europos TOP30-uke, kurio metinis keleivių skaičius sumažėjo)
Žiūrint lokaliai, VNO taip ir negrįžo į Europos oro uostų TOP100. Latviams jau irgi šviečiasi iš jo iškristi, pernai liko 90-ti.
Frontier and Spirit airlines unveiled a blockbuster merger Monday, announcing plans to combine operations and fly as a single company.
Ar avialinijos palaukia vėluojančių?
Smagi istorija nutiko šį savaitgalį. Penktadienį vakare SAS neatskrido į VNO, nes apsisukęs grįžo į CPH. Atskrido ryte (lyg be keleivių), todėl skrydis iš Vilniaus vėlavo 3 valandas.
Tačiau 3 valandas vėlavo ir SAS skrydis iš Kopenhagos į Tenerifę, nes laukė atskrendančių keleivių iš Vilniaus. Sako, daugiau kaip pusė VNO-CPH keleivių buvo būtent tranzitiniai į TFS. Gal kas turite tikslesnės info?
@Mindauqas: buna, kad laukia. Jeigu didele grupe keleiviu is vieno reiso i kita nespeja – tada taip. Dubline Aerlingus uzlaiko reisa, jei veluoja bent 10-15 zmoniu, bet ju lagaminu nelaukia.
Kazkada turejom jungima AGP-MAD-GIG ir tai buvo viena is to error fare kelioniu. AGP-MAD velavo, bet MAD-GIG lauke del gausaus keleiviu kiekio
>EU261 pavirto tuo, kuo reikia, neskaitant keliu vienetiniu isaiskinimu. ir tai iki galo neveikia Ryanair, Wizzair ir pan fronte.
Dėl Ryanair nesutinku, vėlavo skrydis, nes neužsidarė lėktuvo durys, atsiuntė naują lėktuvą. Užpildžius claimą, gražiai visą kompensaciją išmokėjo. Keliavo ir kūdikis (infant fee), irgi pervedė kompensaciją.
Dėl palaukimo – Airbaltic Rygoj paskutinis į Vilnių palaukia ;). Kažkada sėdėjau, sakė, lėktuvas iš Paryžiaus vėluoja, atėjo 2-3 žmonės. Pačiam irgi teko bėgti.
LOT WAW irgi laukia vakarais, bet ne po 3h kaip aprasytu CPH atveju :)
Pritariu dzin – daznai tekdavo skrist vakarais CPH-RIX-VNO tai tikrai palaukdavo, ir ne tik sito reiso, ir kitu tranzitiniu per RIX ant paskutinio sujungimo i VNO/TLL kur ju lektuvai nakvodavo po to
Dabar kaip mirazas kazkoks is fantastikos srities atrodo, bet tuose skrydziuose apie vidurnakti net Airbaltic padalindavo pagalveles keleiviams nusnusti :) Ir ne taip seniai tai buvo, na gerai gal 10 metu :)
Aš tai prisimenu, kaip BT vežė su autobusu į Kauną. Iki dabar laikau pyktį. Ir ne dėl to, kad Kaune atsiradom ryte.
Sunexpress iseme is prekybos bilietus i Vilniu? Kazka praleidau? Neberandu bilietu, nera pardavime.
Uztai idejo Ryga!
Viskas aisku, bus netycia sumaise sostines. Net visi straipsniai is VNO puslapio apie sunexpress tyliai dingo, gaila.
įdomioji LOT kainodara: šią savaitę turėjau bilietus zrh-waw-vno ir atgal skrydžiai ketvirtadienį – sekmadienį, bet nutiko taip, kad turėjau skubiai į zrh grįžti šeštadienį ryte (t.y. šiandien). Vakar bandau pasikeist ekonom klasės bilietus ir meta tik vieną variantą – ir tik biznio klasė, su visais keitimo mokesčiais ir pritaikytom „nuolaidom” ~750 eur į vieną pusę (pabrėžiu – esamo bilieto keitimas!). Uždarau browserį, ieškau iš naujo – likęs vienintelis bilietas (paskutinis kaip sako sistema) ir tiktai biznio klasėje už 550 eur. Aišku, paimu kas liko bijodamas likti visai be vietos (lufthansa pigiausias buvo virš 900 eur). Jau sėdint lėktuve matosi, kad yra ir ekonom ir biznio klasės vietų, tiek vno-waw, tiek waw-zrh lėktuvuose ir man kilo įtarimas, kad paskutinę dieną iš pradžių avialinijos bando parduot visą biznio klasę, o paskui kas liko ekonom klasėje – parduot už biznio klasės kainą? plius rašydami, kad „liko paskutinė vieta” aiškiai duoda per smegenis. Ar kam yra buvę panašių atvejų? Nu ir aišku man užstrigo bilieto keitimo kaina – šiaip turėčiau primokėt bilieto skirtumą kažkokį keitimo mokestį, nu bet neturėjo viskas gautis 200 eur brangiau negu perkant naują bilietą.. tiek iš viso to išreklamuoto „covid flexibility” ir pan š..
Keitimas buvo brangus, nes perskaičiavo kainą (ir skrydžio pirmyn) dėl per trumpo buvo ir kad negaliojo „sekmadienio taisyklė“. Tik pigiau būtų buvę pirkti ne į vieną pusę, o pridėti grįžimą po mėnesio pigiausia ekonomine klase.
SkyUp panašu į Lietuvą nebeskris. Ar apskritai skraidys klausimas. Lėktuvų nuomotojai sugalvojo, kad Ukrainoje lėktuvams nesaugu.
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2022/02/13/news/is-portugalijos-i-ukraina-skridusiam-lektuvui-teko-leistis-kisiniove-22368334
Gal kas nors neseniai skridot i JAV ir daretes antigeno greitaji testa? Idomi situacija, kad taisyklese raso, jog lyg ir priima tiek PCR, tiek antigeno testa, bet paskambinus i kelias klinikas, kur atliekami testai, gavau ta pati atsakyma: I JAV geriau darytis PGR, del visa ko… Kazkur lyg ir maciau, kaip zmogus dalinosi, kad neileido i lektuva su antigeno testo, nors kaip ir nebuvo privaloma pagal taisykles. Bet ka tuomet reiskia tos taisykles? Gal kas nors turejot patirties?
Pries mazdaug menesi skridau per US, reikalavimai tie patys kaip ir i US. Abiems atvejais antigeno testo pakako, niekas nesikabinejo.
Atsimenu pries skrydi buvau issitraukes ju oficialius reikalavimus, ten labai aiskiai parasyta kad antigeno testas tinka. Galima tai issisaugoti in case
O klinikos ko gero bando uzdarbiauti
Gera mintis, reikes atsispausdinti oficialius reikalavimus ir tiek.
Nebe taip ir neseniai (pastarąjį kartą rugsėjį), bet jau buvo galimi antigenai ir dariausi antigenus. Viskas ok. Iš viso į JAV su antigenų testu atvykau du kartus (2021 m. birželį ir rugsėjį), abu kartus ok.
Aišku, žiūrėkite, kokie reikalavimai tiksliai yra, bet teisybė ir ta, kad kas prekiauja kažkuo, aišku, suinteresuotas parduoti brangiau…
Reikalavimai tikrai raso tiek US GOV puslapyje, tiek oro liniju (siuo atveju Finnair) puslapyje pasirinkus USA kaip keliones krypti, kad tinka antigeno: You must be tested with a viral test to look for current infection – these include an antigen test or a nucleic acid amplification test (NAAT).
bet visa paranoja kilo,nes tiek Unavita klinika, tiek Anteja, paklausus (gal nereikejo net klausti..) kas tas viral test, sake nieko nezino ir geriau darytis PGR :D „I Amerika tai tikrai gali neuztekt antigeno”
Ir taip pat keli zmones prigasdino, kad ju oro linijos reikalavo (konkreciai Lufthansa) butent PGR testo, nors ir taisyklese uzteko antigeno.
Tokiu legendu dabar sklando daug, sunku islaikyti sveika prota :D bet turbut reikia kliautis oficialiais saltiniais ir tiek, nes butent del tokiu paranoju ir gaunasi visa sita betvarke, jei visi „del viso pikto” darosi tuos brangiausius testus…
Tikrai taip. Pirmiausia reikia pačiam gerai žinoti reikalavimus, atsispausdinti juos. Net ir oro uostų darbuotojams kartais tenka juos paaiškinti. Ir tikrai ne klinikos yra kelionių reikalavimų ekspertai.
Neįsivaizduoju, iš kur tiek abejonių, koks testas tinka. Įėjus į cdc.gov aiškiai rašo:
Phrases indicating a test is an antigen test could include, but not are not limited to:
Rapid antigen test
Masine paranoja matyt :))
Manau abejonės būna visai pagrįstos nes šiame pandemijos etape, kai viskas keitėsi begalę kartų, internete gausu ir pasenusios informacijos – kažkurią svetainę atnaujino, kažkurios ne, ir pan. Pilna netgi viena kitai prieštaraujančios informacijos iš tos pačios šalies skirtingų institucijų tinklapių (nes kažkuri atnaujino, kažkuri ne).
Tiesa, su JAV viskas aiškiau, daugiau problemų su visokiom mažesnėm ir mažiau turtingom šalim, ypač kur turizmas nėra esminė pramonė.
aaa, cia liecia musu teisininka AZ, mano zmonai ryanair apmokejo viska be papildomu klausimu (viska) (praejus 2 metam nuo 2020 dalyko pradzios kai prasidejo), buvo paduotas ieskinys (ji irgi teisininke), jie turetu visiem taip daryti nepriklausomai ar teise supranti ir kaip elgtis (panasiai ir masinu nuoma bande uzlipti – fuck – be klausimu)!
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1616753/kaip-keisis-lietuvos-aviacija-nedrasiai-kalbama-ir-apie-20-mln-keleiviu-sostines-oro-uosto-laukia-kardinalus-pokyciai – 20 mln tai yra daugiau negu 2019 m. aptarnavo WAW oro uostas. Man įdomu iš kur tokie hyper-optimistiniai skaičiai? čia reikia, kad Vilnius belenkaip užaugtų ir turėtume savo avialinijas arba bent jau per 8 metus pas mus išdygtų pasaulio stebuklas ir visi pasišautų jo žiūrėt.
Tai per 8 metus planuoja turėti 10mln. visoj Lietuvoj, iš kurių VNO aptarnautų 8mln. Tad atsižvelgiant į tai, kad 2019-aisiais VNO aptarnavo 5mln., šitas prieaugis neatrodo toks jau didelis.
20mln. yra planai tolimesnei ateičiai su neapibrėžta data, matyt prielaida kad oro uostuose keleivių skaičius augs net ir po 2030-ųjų
1995 m. Londono Heathrow oro uoste buvo 50 mln. keleivių, galėjai kalbėti, jog nebėra kur augti, žmonės daugiau nekeliaus, pajėgumų nėra ir t.t. praėjo 25 metai ir keleivių Heathrow 80 mln.
Tas pats manau ir Lietuvoje, ilgas laikotarpis yra understimating. Nuo 6 mln. iki 20 mln. skiria 25 metai su vidutiniu 5% augimu – ar skamba nerealistiškai? ir taip ir ne: daug dedamųjų kaip pasaulyje atrodys 2050-ieji metai.
Lyginti Londoną su Vilniumi nėra visai teisinga, nes aplink Londoną yra bent 6 dideli oro uostai ir keleivių augimas (arba smukimas) galimas dėl jų persiskirstymo tarp oro uostų. Tuo tarpu VNO iš esmės turi tik vieną kiek rimtesnį konkurentą – tai KUN, tačiau net jį visiškai uždarius, keleivių augimas VNO nebūtų labai reikšmingas, nes dalis keleivių persikraustytų į RIX arba WAW.
Na, Heathrow paemiau kaip pavyzdį, kuris augo mažiausiai. Gatwick, Stansted augo daug labiau, o 1995 m. Luton iš viso nebuvo laikomas Londone.
Bet aš čia bendrai sakau, nėra priežasčių netikėti, jog 5% augimas ilgu laikotarpiu yra nerealus.
Juodi debesys skandinaviškame danguje:
https://www.forbes.com/sites/davidnikel/2022/02/22/sas-forward-how-scandinavian-airlines-plans-to-save-itself/amp/
SAS pastarąjį žiemos ketvirtį patyrė $275 milijonų nuostolį (smarkiai didesnį, nei planuota)
Taip pat paskaičiavo, jog norėdami išgyventi privalo sumažinti kasmetines išlaidas $800 milijonų, kurs du naujus padalinius: SAS Link (skraidys su E195) ir SAS Connect (vietoj buvusio airiško padalinio, skraidys su A320neo)
Manau, kad tą „20 milijonų keleivių po 30 metų” reikėtų suprasti kaip bendro pobūdžio teiginį, kad „yra palikta vietos tolesniai plėtrai”, ir neieškoti tame teiginyje kažkokio tikslių, gilių ir mokslinio prognozavimo.
Nes prognozavimas 50 metų į priekį – tai astrologija, ir nieko daugiau.
Netgi žiūrint konkrečiai į aviaciją:
– kokiu kuru bus varomi lėktuvai po 50 metų? Tuo pačiu kaip dabar, iš naftos? Žibalu, pagamintu iš rapsų? Vandeniliu? Elektra?
– Ar kuras kainuos 10 kartų pigiau (skaičiuojant 1 kilometrui), ar 10 kartų brangiau, ar panašiai kaip dabar?
– Kokie po 50 metų bus automobiliai – autonominiai save vairuojantys? skraidantys? tokie kaip dabar, tik elektriniai? Kokie bus traukiniai? Kokie bus jų greičiai? Kokios dar transporto priemonės atsiras/paplis?
Čia vien tik konkretūs klausimai dėl transporto, nekalbant apie platesnius dalykus.
Prognozės, kur tiesiog pratęsiamos šiandienos tendencijos į tolimą ateitį – na jas įdomu paskaityti pramoginiais tikslais, bet tik tiek.
Ryanair nuėmė maršrutą Chania – Vilnius.
Aš manau, kad SAS išgelbės papildomas mokestis už rankinį bagažą ekonom klasei. Išvis kiek žiūriu lieka vis mažiau „tradicinių” avialinijų. Dauguma jau perėjo prie „low cost” modelio – bagažą, maistą, vandenį, vietą pirk atskirai. Kiekvieną kartą kai reikia pirkti bilietą prasideda matematika (insert calculating meme here), o prie įlaipinimo vartų atsiranda nerimas ir panikos priepoliai dėl papildomo centimetro ar puskilogramio (žiūriu į tave airbaltic).
@c2h5oh, nepritariu, kad prognozavimas 50 metų į priekį yra astrologija. Anaiptol, aviacijos vaizdas po 50 metų turbūt yra kaip tik pats aiškiausias, lyginant su kitu transportu.
Pats Simonas yra kažkada akcentavęs, kad dabar skraidome iš principo tais pačiais lėktuvais, kokiais buvo skraidoma prieš 40-50 metų. Taip, pasikeitė efektyvumas, tam tikri konstrukciniai niuansai, bet iš esmės skraidome tais pačiais B737 kaip ir tada. Dabar orlaivių užsakymai yra daromi ne vienus ir ne dvejus metus į priekį. Dabar gaminami tie patys B737 bus tikrai gaminami ir 2030-aisiais, ir turbūt 2040-aisiais. Turint galvoje, kad su B737 skraidoma ir 20, ir 30 metų, tai net ir imant mažiausius rėžius 2030 20=2050. 2050-aisiais vaizdas bus praktiškai toks pat, kaip dabar. Imant platesnius rėžius, 2040 30=2070. 2070-aisiais įsibėgės pagal dabartinius planus gaminamų B737 išėmimas iš apyvartos su sąlyga, kad serija nebus pratęsta.
Kokių inovacijų bus sukurta po 50 metų – taip, prognozuoti labai sunku. Bet kas realiai vyks po 50 metų – iš esmės naudosimės dabartiniu ir – pastaruoju metu sukurtais vaisiais.
Dėl automobilių – taip, prognozuoti 50 metų į priekį yra daug sunkiau, nes automobilių kūrimo programos ir sertifikavimas neužima ištisų metų, be to, elektra varomi automobiliai jau dabar kai kuriose šalyse užima didžiąją rinkos dalį, ko nepasakysime apie elektrinius orlaivius, kurių dabar tik užuomazgos. Kuro kainos spėliojimas irgi yra daugiausiai spekuliavimas.
Na, o prognozės neturėtų būti vertinamos tik pramoginiais tikslais. Tai, kaip ateityje atrodys vienas sektorius, darys įtaką kitam sektoriui, ir atitinkamai to antrojo sektoriaus vystymo strategija gali keistis priklausomai nuo to, kokia linkme turėtų judėti pirmasis sektorius. Akivaizdus pavyzdys – jei aš esu elektros technologijų vystytojas aviacijos pramonėje, man yra labai aktualu, kaip vystysis elektros technologijos automobilių pramonėje, rimtai nagrinėsiu pastarųjų prognozes, nes nuo to priklausys mano priimami sprendimai ir jų pasisekimas.
Kodėl visokiems Aeroflotams Maskva-Larnaca leidžiama praskristi virš Lietuvos?
Nes reikia atsiklausti ES.
Geriau tegu Aeroflotas skraido negu rusų MIG’ai
Nes kitaip susisiekimas su azija taps sudetingas
Buvo klausimas kodel leidziama Aerofolotams skraidyti virs Lietuvos? Nereikia pamirsti, kad 1968 m. Prahos Ruzynes oro uoste neva del techniniu kliuciu nusileido civilinis lektuvas is Maskvos. 100 specnazovcu uzeme oro uosta ir paruose ji kariniu lektuvu priemimui.
Aeroflot ar kitų rusiškų avialinijų uždraudimas virš Lietuvos gali triggerinti kalbas apie kaliningrado blokadą, kas didina šansus į didesnį chuilo dėmesį Lietuvai. Tas pats apie tranzitinius traukinius ar fūras.
@eee. Būtent, rusai gali pasidaryti koridorių naikintuvų pagalba. Juk jie neprognozuojami.
@arnas
Ne visai sutinku, kad „dabar skraidome tokiais pačiais lėktuvais kaip prieš 50 metų”.
Prieš 53 metus (1969) įvyko pirmasis Concorde skrydis. Prieš 46 metus (1976) prasidėjo reguliarūs reisai juo.
Dabar to nebėra. Concorde miniu kaip pavyzdį vilčių, kurios totaliai neišsipildė.
Kardiobatonas. Eik nx, rusiškas urode.
Kodel tiek wizzair skrydziu i Gdanska?
Nes nuo ketvirtadienio pradėjo siųsti VNO bazės lėktuvus nakvoti į Lenkiją (po to ryte jie grįžta).
Ukrainoj laikėsi tokios taktikos jau berods kokias porą savaičių
https://www.delfi.lv/news/national/politics/latvijas-gaisa-telpa-krievijas-lidojumiem-tiks-slegta-maksimali-atri-sola-ministri-papildinata-plkst1330.d?id=54100088
Wizz mažina bazuojamų lėktuvų skaičių VNO ? Ant smūgio pakeitė tvarkaraščius taip, kad nuo kitos savaitės kur tik įmanoma skraidytų kitų bazių lėktuvai (pvz iš Vilniaus į Lutoną ir Milaną skraidys atitinkamai nebe VNO, o LTN ir MXP bazių lėktuvai). Nesilaiko net įprastinio 2 savaičių termino, visi tvarkaraščių pokyčiai įsigalioja poryt
Na, jei alternatyva skraidyti nakčiai į Gdanską – matyt geriau skraidyti kitų bazių lėktuvais.
Kaip suprantu, bent Flightradar duomenimis, kažkiek Wizz lėktuvų šiuo metu įstrigę Žulianų oro uoste – tad vien skraidymas nakčiai kitur (jei jau buvo vykdomas) nepadėjo.
Kaip suprantu, Baltijos šalys uždarė oro erdvę Rusijos avialinijoms?
Šiaip tai neizoliuoja Karaliaučiaus krašto nuo Rusijos – ir neizoliuotų net jeigu Suomija ir Švedija irgi uždarytų oro erdves (ko jos galbūt nedarys, nes Rusijos atsakomieji veiksmai užkirstų kelią Finnair skristi į Aziją). Kadangi šalies oro erdvė apima tik žemės teritoriją ir teritorinę jūrą, bet neapima ekskliuzyvinės ekonominės zonos jūroje. Iš Rusijos yra įmanoma nuskristi į Karaliaučių nekertant jokios ES šalies oro erdvės, tik virš jų ekskliuzyvinių ekonominių zonų (iš Sankt Peterburgo galima išskristi tarp Estijos ir Suomijos oro erdvių). Žr. šį Baltijos jūros žemėlapį https://maritime-spatial-planning.ec.europa.eu/sea-basins/baltic-sea-0
Jei Flightradar duomenys teisingi, šiuo metu Žulianuose yra 3 Wizz lėktuvai, Lvove 1 lėktuvas.
Ryanair lėktuvai nėra įstrigę niekur.
Kiti įstrigę lėktuvai daugiausiai vietinių avialinijų.
@mikas. Tik pamėjau galimybę, kurios negalime atmesti, kai pašonėje turime psichopatus.
Kai tuei šalia psichopatą, tai padeda tik sidabrinė ulka arba tramdokieji marškiniai.
Neprovokuokime Putino, neduokime Ukrainai vilčių ir ginklų. Na, nedavėm nei ginklų nei vilčiųm ir ką?
Šiaip šitas oro erdvių uždarymo karas, matyt, bus naudingiausias trečiųjų šalių avialinijoms, kurios gaus konkurencinį pranašumą. Pvz. Rusijai uždarius oro erdvę britų avialinijoms, Londonas-Seulas jos turėtų skristi aplink, kai tuo tarpu kokia Asiana skrenda tiesiai. Analogiškai užsakomiesiems skrydžiams iš Rusijos nusamdytos trečiųjų šalių avialinijos skrenda kur nori, o Rusijos avialinijos negali kirsti tam tikrų šalių – taigi, interesas „čarterinti” trečiųjų šalių avialinijas. Na, matyt tai ir logiška tokių sankcijų pasekmė, nes kerta vietos verslui.
Į Kaliningradą iš Maskvos jau skrenda virš Sankt Peterburgo ir tada palei Estijos oro erdvę.
Šveicarija lieka „neutrali” ir SWISS nestabdo skrydžių į rusiją, o taip pat nešaldo jokių aktyvų žmonių, kuriems pritaikytos EU/US sankcijos.
SRF: For the time being, Swiss will continue to fly to and via Russia, as a spokeswoman said when asked by SRF. A day earlier, the parent company Lufthansa had announced that it would no longer fly to or via Russia for at least the next seven days.
“The hottest places in Hell are reserved for those who in time of moral crisis preserve their neutrality.” – Dante.
Gostomelyje sunaikinta Mrija (tik nesuprantu iki galo, ar ta vienintelė skraidanti, ar antras egzempliorius kuris neskraidantis buvo). Neaišku kaip su AN-124.
Bus poveikis stambagabaritinių krovinių gabenimo rinkai – nes jeigu nebus detalių ir iškris AN-124, tai likęs didžiausias lėktuvas lieka 747?
https://twitter.com/typesfast/status/1497656877731094528?s=21
Įdomu, kiek realu A380 konversija į krovininį? Turbūt yra keleivinių perteklius.
Na šiandien Swiss neišskrido į Maskvą… Canceled
:) :) :)
The country’s air space is closed to Russian aircraft, while Swiss airlines have cancelled their flights to Russia.
Make no mistake, this is a huge step for Switzerland, which has often agonised over what being neutral actually means.
Today Swiss President Ignazio Cassis made it clear: the attack on Ukraine was an unacceptable attack on freedom and democracy, „playing into the hands of aggression is not neutral”, neither is standing by while the Geneva Conventions, which Switzerland is home to, are „trampled underfoot”.
@Augustinas – A380 perteklius yra jau kokius 10 metu, nors kai kurioms airlines uztruko tai suprasti. Nei vienas nebuvo perdaryti i freighter ir nebus, nes A380 yra tragiskas lektuvas cargo tikslams.
Įdomiai čia – aerofloto reisas SU7236 šiandien po pietų skrido į Veroną Italijoje (???). Priskridęs Graikijos oro erdvę buvo pasiųstas ten kur dabar visi siunčia ruskio laivus ir ruskį. Nusileido Turkijoje. Kas čia per variantas toks gali būti kaip skrydis į Europos sąjungos miestą? Propagandonas Solovjovas bandė į savo vilą prie Como ežero patekt?
https://www.facebook.com/RadarBox/posts/4602960943166005
Atsiimu savo žodžius dėl šveicarų – šaunuoliai, šiek tiek užtruko, bet ok – nelengva per naktį palenkti visus neutraliteto šalininkus. Šiandien rusai uždarė orą šveiracam.
Sudėtinga dabartinės Rusijos aviacijos realybė pačių rusų lūpomis (anglų k.): https://en.newizv.ru/news/business/01-03-2022/tourism-business-where-else-can-russians-fly-and-what-does-it-cost
Kažkur buvau radęs komentarus, kad planuoja pasitelkti Kazachstano, Kinijos ir kt vežėjus aptarnauti RU-EU susisiekimą.
Būtų logiška, bet, kiek suprantu, jei dėl reguliarių reisų, tai turi patvirtinti ana šalis trečiųjų šalių bendrovę. Čia panašiai kaip Wizz Air norėjo skraidyti Vilnius-Maskva kažkada, bet Rusija nepatvirtino, nes ne Lietuvos įmonė Wizz Air, tai jie turėjo tokią teisę (kadangi Lietuvos aviabendrovių nėra išvis, reiškia, iš esmės Rusija sunaikino konkurenciją Rusijos bendrovėms tam reise). Aišku gal ne visur tokia tvarka, priklauso ir nuo dvišalių sutarčių, gerai nesu analizavęs Rusijos sutarčių su ES šalim, jei kokios yra. Bet manau kad čia nebent su charter’iais kažkaip, ir tai jie gali būti riboti ateity.
Rusiški Telegram kanalai rašo, kad rusų turistus tiesiog pametė kurortinėse šalyse – skrydžiai tiesiog cancelled. Pagalbos nėra, tradicinis rusiškas požiūris – sukitės kaip išmanot, ieškokit traukinių, autobusų.
Evakuacinių skrydžių irgi nėra, nes:
1) rusų kompanijos bijo skristi, nes už RU ribų gali būti areštuoti jų lizinginiai Airbusai ir Boeingai (kurie beveik visi yra nuomoti, plius aviakompanijos ignoruoja, kad lizingas nutraukė sutartis ir reikalauja lėktuvus grąžinti)
2) sutarčių su kitomis kompanijomis neišeina sudaryti dėl sankcijų (tiek dėl pačių sankcijų, tiek dėl aviakompanijų baimės įsivelti).
Salis, kurios kareiviai sauna i savus suzeistuosius, nesusirenka mirusiu, pamete kelias Mashas ir Dimonus kazkur – tikrai nustebino.
ar tikrai 1) yra tiesa – ar yra patvirtintos info?
Del China – buvo komentaru, kad jie naftos nenori pirkti, kad neisiveltu i sankcijas/blokuotus atsiskaitymus – labai abejoju, kad tokiu atveju velsis i rusu aviacija, kad kazka pargabentu.
Niekur nerandu paaiškinimo, kodėl kelionių organizatorius TUI įtrauktas į ES sankcijų sąrašą ir priverstas atšaukti skrydžius (bent jau iš Baltijos šalių). Gal kas žinote?
https://m.delfi.lt/keliones/naujienos/article.php?id=89601491&utm_medium=Social&utm_source=Facebook#Echobox=1646232943
TUI dirba kaip franšizė, TUI Baltics savininkas yra rusas.
Bet aš kaip suprantu, TezTour irgi yra rusiško kapitalo įmonė (nors ir registruota ES) ? Kodėl jai nėra jokių sankcijų ?
SunExpress grąžino reguliariuosius VNO-AYT skrydžius į pardavimų kanalus. Pradėjo užuosti mažėjančią konkurenciją ? :)
@trolis „ar tikrai 1) yra tiesa – ar yra patvirtintos info?”
Dabartinėj situacijoj labai daug gandų, o „oficiali” informacija atsilieka ir apsiriboja biurokratiniais šūkiais „viskas gerai, padėtis kontroliuojama. Потерь нет”.
Dabar rusų Telegram kanalai jau rašo apie gandus, kad RU vyriausybė svarsto atlikti lėktuvų nacionalizaciją – tipo, tokia geriausia išeitis, kad „teisėtai” negrąžinti lėktuvų jų savininkams (lizingo bendrovėms).
Bet RU premjeras Mišustinas viešai paskelbė „paramos verslui” paketą, kurio vienas iš punktų – nebus vykdomi planiniai patikrinimai. Nu tai galės skraidyti nacionalizuotais Airbusais be remonto.
Dėl Rusijos aviacijos ateities iš Tviterio:
https://twitter.com/janedvidek/status/1498723248183382020
Airbusai ir Boeingai iškrenta dėl sankcijų atsarginėms dalims (pasijaus po 2-3 savaičių). Gamintojai imasi priemonių, kad rusų lėktuvai nebūtų aptarnaujami ir užsienyje (apeinant sankcijas).
Draudimo bendrovės atsisako drausti, tai paveiks tarptautinius skrydžius (net kur oro erdvė neuždaryta).
Dalis tarptautinių skrydžių liks (Turkija, Emyratai, aišku Kinija), bet jų skaičius nedidės dėl reguliavimo (Rusija su tomis šalimis neturi „open sky” sutarčių, ir galioja tradicinis krypčių ir dažnumų reguliavimas, pariteto reikalavimai).
Dėl sankcijų bankams bus daug problemų su apmokėjimu (pvz. kontragentai užsienyje iš Rusijos įmoniųm suprasdami rizikas, gali reikalauti išankstinio apmokėjimo)
ir iš ten pat – airiškas straipsnis apie lizingo bendroves: https://www.irishtimes.com/business/irish-aircraft-leasing-firms-face-mission-impossible-recovering-planes-from-russia-1.4814266
Jeigu dabar reikėtų rinkti nelogiškiausią skrydžio maršrutą, tvirtai laimėtų Kaliningradas-Minskas. Skrenda per visą Baltijos jūrą iki Sankt Peterburgo, o tuomet per kitą Baltijos šalių pusę žemyn.
Dėl atsarginių dalių ir sankcijų – kaip suprantu, Iranas kažkaip apėjo tą? Naujų lėktuvų negalėjo pirkti, dėl ko pas juos labai seni iki šiol, dar 747-200 Iran Air skraido, A300, A310, MD-80, o ne per seniausiai ir 747-100 – bet juos kažkaip išlaiko. Ar ten perka dalims kitus lėktuvus tų modelių?
Apie Mria.
https://www.facebook.com/zanstiserbazi/videos/3509946115898666/?app=fbl
Beje, pastarąsias dvi naktis du Wizz lėktuvai vėl nakvojo Vilniuje :)
Ryanair artėjančiame vasaros tvarkaraštyje pridėjo po vieną papildomą rotaciją į Berlyną, Vieną, Atėnus ir Milaną
Gal kas daugiau info apie TUI Baltics turite? FB komentarus prašlavė, oficialios pozicijos nepateikia jokios…
Ryanair lenkiškos naujienos: Kaunas-Varšuva ir Vilnius-Gdanskas nuo gegužės
FR nuima 19 krypciu is LIS, nes negavo TAP „uzgrobtu” slotu. TAP, dar zinomas, kaip „Take Another Plane” to slotu, panasu, sia vasara net nepanaudos.
Atiduokime visus slotus FR, tada tai gyvensim!
niekam nereikia ju atiduoti visu, bet uz valdiskus pinigus juos laikyti ir nenaudoti irgi labai logiska
Ryanair pradėjo pardavinėti Vilnius-Niurnbergas nuo gegužės, atrodo pastaruoju metu nebuvo tokio maršruto, skraidė seniau iš Kauno.
Spėju kad Ryanair nori šią vasarą išlaikyti idealią lėktuvų utilizaciją, tai tieisog atidarinėja naujus maršrutus vietoj uždarytų maršrutų į Ukrainą. Į Gdanską bus skraidoma vos ne 100% tapačiu tvarkaraščiu, kaip kad buvo skraidoma į Charkivą, o Niurnbergas atsiranda vietoj Kijevo (analogiškai spėju kad KUN-WMI identiškas tvarkaraštis KUN-LWO).
Wizz tai tiesiog išskraidino vieną lėktuvą iš VNO, tad daugmaž trečdalis visų skrydžių balandžio-gegužės mėnesiais vyks “atvykstančiais” lėktuvais: MXP, LCA, KUT, DTM, BLL, taip pat pavienės rotacijos į TRF ir NYO
airBaltic išvis jokių tvarkaraščio korekcijų ryšium su panaikintais VNO-KBP skrydžiais nedarė. Na bet jie ir taip dabar gauna daug lėktuvų, tai ko gero utilizacija nėra jų pagrindinis rūpestis.
Simonai, laukiam tavo naujo posto apie karo poveikį aviacijai
@Posparnis. Simonas dabar laižo rusišką medų.
ir išdidžiai mėgaujasi savo postais mokamose interneto erdvėse. Mes jau jam nebeįdomūs.
@Džeksonas – tai kad čia jis mums įdomus, ne mes jam. Kieno rogėse sėdi, to ir giesmę giedi :)
Davai inicijuojam kampaniją #SimonaiGrįžkĮAviaciją
Mes ir vėl gausim naujų įdomių postų, o blogo autoriui nebereiks galvoti kaip išsukti Girtekos subinę nuo meilės rusiškiems pinigėliams
manau, be Vytauto protesto prie prezidenturos Simono nesusigrazinsim.
Bet ir Vytautas pradingęs. Neramu.
Sveikas ir gyvas Vytas. Prieš kelias dienas žygiavo Gedo prospektu kaip visada besišypsodamas :)
@Džeksonas negi gaila kelių eurų kūrėjui, jei pačiam tema įdomi? juolab, kad dabar viskas „keliauja” Ukrainai.
„Sky Team” aljansas lig šiol skelbia, kad „Aeroflot” yra jų narys. Labai gražu.
Susisiekimo ministerija vakar paskelbė 34 psl. PDFą – Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 metų
https://sumin.lrv.lt/uploads/sumin/documents/files/Lietuvos aviacijos gairės iki 2030(1).pdf
Labiausiai pralinksminęs sakinys – “pastaruosius keletą metų ES oro vežėjai ypač aktyviai domėjosi galimybėmis pradėti skrydžius į Pakistaną, Tadžikistaną, Uzbekistaną, Kazachstaną, Kirgiziją, Armėniją, Rusijos Federaciją”. LOL, taip ir įsivaizduoju kokį nors Susisiekimo ministerijos klerką sėdintį ir rimtu veidu rašantį apie aktyvias galimybes skraidyti tarp Vilniaus ir Pakistano (nebent aprašomas veiksmas vyko 2021m. birželį-liepą, tada gal ir galima suprasti).
Pereinant prie rimtesnių reikalų – naujo oro uosto Žasliuose nebus. VNO bus plečiamas iki galimybės aptarnauti 8mln. keleivių per metus, tai bus pasiekta maždaug 2030m., o tuomet plėtra pereis į KUN. Tiek VNO, tiek KUN bus sujungti RailBaltica, oro uostų integravimas per Rail&Fly bilietus etc. etc. Na, ant popieriaus atrodo gražiai, žiūrėsim kaip realybėje seksis įgyvendinti.
Susisiekimo ministras iki metų galo patvirtins prioritetinių krypčių ir rinkų sąrašą, kuris bus atnaujinimas kas metus.
Taip pat, susisiekimo ministerija bendradarbiaudama su LTOU, iki metų galo paskelbs naują skrydžių skatinimo modelio verslo planą, kadangi dabartinis “de minimis skatinamasis poveikis nėra ryškus”.
Komentuojant paskutinį sakinį: De Minimis tada puikiai atlieka savo vaidmenį, nes būtent ir leidžiamas ES todėl, kad negali daryti didelio poveikio ir iškraipyti rinkos :)
Gal kas gali patarti kiek skirtingos LOT ir Lufthansa Miles&More programos? Dabar turiu vokišką M&M account’ą, bet ateityje nusimato daugiau skraidyti su LOT. Ar verta užsiimti account’o transferinimu iš Lufthansa į LOT? Kiek skirtusi uždirbtų mylių kiekis skraidant economy Europoje?
ar myliu kiekis skiriasi nzn, nes siaip M&M nemegstu, bet (bent jau seniau) redeeminant ant LOT dalis mokesciu (gal fuel?) nesiskaiciuodavo tai bilietai budavo pigesni.
Anksčiau čia būdavo aviaciniai pliotkai, kur dabar paskaityti?
Dabar pliotkų dievas bučiuoja putino furistų subines,nėra jam kada su labusais draugaut.
Naujas kelioniu organizatorius:
https://www.delfi.lt/keliones/naujienos/lietuvoje-veikla-pradeda-didziausias-ukrainos-kelioniu-organizatorius-join-up.d?id=89972115
Kas atsitiko Ryanair, kad atšaukė daug šiandienos ir savaitgalio skrydžių į ir iš Vilniaus?
Panašu, kad kažkas netyčia užmigo ne ant to mygtuko:) visi skrydžiai vėl atstatyti:)
Very serious delays of more than 2 hours at WAW. Of WAW’s 216 flight controllers, 44 quit in March and some 130 are threatening to quit in April.
Stebuklų stebuklai:
Italijos vyriausybė nori parduoti savo dalį ITA (eilinė „Alitalia” reinkarnacija), ir gavo pasiūlymą iš Lufthanzos. jeigu sandėris įvyks, Italijos vyriausybės investicija į „ITA” netgi bus pelninga – turbūt pirmas toks atvejis Alitalia istorijoje :)
https://www.politico.eu/article/mario-draghi-coup-money-italy-airline-ita-alitalia/
OK, pries pusmeti sakiau kad SAS varineja 320NEO is arlandos i svedijos kaimus pustuscius. Dabar MMX-ARN-MMX pilnuteliai buvo, ne 100% bet tikrai netoli to uzpildymas. Gal ne veltui Ryanair atidare is ARN skrydzius including MMX (reklamuojasi daug arlandoj, gal kokios 5-6 kryptys…)
BT vėl serviruoja puikų aptarnavimą. Pakeitė skrydžius tiesioginius į jungiamuosius per RIX, po patvirtinimo online rezervacijos valdymas neveikia, o abu tel. nr. (tiek latviškas, tiek 900 linija) neveikia. Kaip išvengt €35 reketo už check-in oro uoste? Gal koks dar slaptas tel. nr. egzistuoja?
Ačiū kolegos ;)
@Vytautas –
Lithuania: 370 52107195 (jei dar gyvas)
International: 371 6700 6006
E-mail address: reservations@airbaltic.com
Twitter: @airBaltic
Ar dar liko oro bendrovių, kurios skrydžio metu kankina keleivius reikalavimu dėvėti kaukę?
@Kardiobatonas,
O išties įdomus klausimas.
Tik iš kitos pusės – kurios bendrovės jau nebekankina?
Balandžio mėnesį FR reikalavo, BT reikalavo, SS reikalavo ir labai itin griežtai prižiūrėjo (9.5h skrydyje naktį kas 20min ėjo ir žadino tuos, kur kaukė nusmuko)…
Kol kas tik teko skaityti, kad U2 skrydžiuose iš UK nebereikalauja, bet neteko susidurti.
@F. Finnair prieš savaitę atsiuntę pranešimą, kad reikalavimas atšaukiamas. Balandžio pabaigoje Skridau iš WAW su Smartwings charteriu, tai nereikėjo ir nei vieno kaukėto nebuvo. Oro uoste – taip pat.
BT-nereikia :)
KLM jau nereikėjo balandžio 17, tik „recommended”
Balandžio 28 Ryanair. dar reikėjo, vėliau SAS, easyJet, wizzair jau nebe. Čia manau gali priklausyti nuo šalies kur registruosta lėktuvas. Pvz Ryanair UK nereikėtų, o kokiam Malta air reikės. Bet panašu kad dabar Europoj šitie reikalavimai baigia išnykti.
LOT pries pora savaiciu jau nereikejo.
Wizz savam stiliuje dabar ėmė ir pakeitė pusę tvarkaraščio vasarai, skrydžiams nuo birželio. Tiesiog perstumdė į skirtingas dienas, dažnių lyg nekeisdami, nes nu kam žmonėm iš anksto atostogas planuotis.
Wizzair iš vis jau nusivažiavo su savo planavimu, ar gal labiau su jo nebuvimu… ir dar pakeistiems skrydžiams kelias dienas kaina buvo 299EUR į vieną pusę, šiandien po pietų tik sugebėjo sutvarkyti.
Jau pries 2menesius buvo aisku, kad keisis wizz skrydzio laikai nuo Birzelio men. Puiki proga pigiai paskraidyti- tiesiog perki pigiausius bilietus ir pasikeiti veliau i norima data :)
FR atsiuntė pranešimą, kad antsnukių atsisako nuo gegužės 16-osios. Turbūt liko paskutiniai Europoje.
Vakar skriday su Turkish tai reikalavo uzsideti kaukes ir pora kartu skrydyje tikrino ir prase uzsideti. Na bet jie bent jau jas dalina boardinantis
Orouoste aptarnaujam Avion express, tai irgi įgula vis dar prašo kaukių
kai kur dar ir zmones tebevalgo – nebutina i „pirmaujancius” lygiuotis.
Kokia prasmė aviakompanijos turėti kelis skirtingus AOC ? Va pvz, Wizz paskelbė steigsianti Wizz Air Malta, šalia jau egzistuojančių Wizz Air Hungary, Wizz Air Abu Dhabi ir Wizz Air UK. Kokia tokio poelgio prasmė ?
UK ar Abu Dhabi tai priežastis yra skrydžių teisės: nėra Europos Sąjungos narės, tai negautų kitaip leidimų skraidyti kai kurių tarptautinių maršrutų.
Europoje tai tiesiog bandymas atsipiginti, pagrinde pigiau pasisamdyti įgulas. Ryanair laviruoja tarp AOC Lenkijoje, Maltoje, Airijoje, kad įgulos mažiau balso turėtų ir galėtų samdytis pigiau.
Vienok įdomu kad naujas AOC bus būtent Maltoje, šalyje kur Wizz komercinė veikla yra labai minimali, net lėktuvų jie ten nebazuoja. Taip išeina, kad gali randomu tuos naujus AOC steigti, nepriklausomai nuo to kuriomis kryptimis iš tikrųjų plečiasi kompanija :)
Nauji AOC steigiami ne atsitiktinėse šalyse, o ten, kur vežėjas gauna privalumų plėsti veiklą. Šiuo požiūriu Malta yra labai palanki šalis, nes turi daug tarpvalstybinių sutarčių dėl susisiekimo. Daugybę metų taip elgiasi ir laivų savininkai, kurie registracijai renkasi Maršalo salų, Panamos, Singapūro ir kitas patogias vėliavas.
Tos tarpvalstybinės sutartys visvien yra tarp Maltos ir šalies X. Kadangi Wizz faktiškai neskraido iš Maltos (tiksliau sakant skraido tik į EU, kur sutarčių jiems nereikia), tai tarpvalstybinės sutartys šiuo atveju negroja.
Tuo tarpu airBaltic toliau mažais kąsniukais ima pernykštę 90mln. paramą iš Latvijos Vyriausybės (kaip suprantu EK tvirtina šią sumą kažkaip dalimis, todėl pernai BT gavo 45mln., šiemet 33mln., dar 12mln. eurų lieka)
https://www.schengenvisainfo.com/news/eu-approves-latvian-measure-of-e33-4-million-to-recapitalize-airbaltic-in-context-of-covid-19/
Ar kas naudojotes BER (Brandenburg). Ten jie teisybe sako apie taxi apie 55eur i centra (Friedrichstraße)? Ar geriau traukiniais baladotis :) praziopsojau per covida keitima uostu… beje buvau nustebes kad CPH-BER beveik nera skrydziu, kame saknys
Šiandien praskrido Air France Boeing-777 CDG-SVO. Kas tai galėtų būti?
Kaži kas nutiko BT vakar/šiandien – vakar nuo pietų praktiškai visi skrydžiai delayed, parskridom RIX-VNO su 7h vėlavimu, šiandien žiūriu – vėl panašiai. Lėktuvų/įgulų trūkumas?
Gal kam tekę EU261/2004 iš BT claimint?
Man irgi is Dubrovniko apie 30min velavo. Kaip aiskino kapitonas, del lenku oro dispeceriu streiku
Aha, aš irgi mėgstu pastaruoju metu užmesti akį į Flightradarą, tai kažkokios rimtos operacinės problemos pas airBaltic’ą, tik kad prasidėjo ne vakar ir ne šiandien, o berods praėjusį mėnesį.
Kadangi VNO bazės lėktuvai nėra pilnai utilizuoti, tai pastaruoju metu dažnai pasitaiko toks atvejis, kad suskraido ryte į Amsterdamą/Berlyną/Paryžių/Miuncheną, o tuomet ferry’ina tuščią lėktuvą iš Vilniaus į Rygą, todėl popietėmis VNO lieka vienas lėktuvas ir vakariniai vėlavimai, arba apskritai atšaukimai skrydžių. Pvz. vakar OSL vėlavo kažkur apie 2,5 valandos, nes kai liko tik vienas lėktuvas, tai prieš tai jis dar turėjo suskraidyti į Dubrovniką. Šiandien vėl panaši situacija, suskraidys VNO-BER-VNO ir po to siųs tuščią lėktuvą į Rygą gelbėti RIX bazės operacijų.
Vienok ironiška kažkiek, kad šią vasarą bemaž trečdalį savo parko yra wet-leasinę visokiems Eurowingsams, o patiems pajėgumų jau nebeužtenka, pvz. dabar yra išsinuomavę A319 iš rumunų ir B738 iš čekų, kol jų naujutėliai A220 skraido iš Vakarų Europos bazių.
Matyt, airBaltic’ui taip apsimoka. Bent jau atsiuntė žinutę prieš pusantros paros, kad lėktuvas vėluos pusantros valandos. Kapitonas pranešė, kad véluojama dėl lėktuvų trūkumo. Deja, jei vėluojama nusileisti mažiau 3 valandų, jokia kompensacija nepeiklauso.
@Posparnis – nu kadangi vėlavo 7val, tai aš jau nepatingėsiu su jais pasikapoti. Tuo labiau, kad kol laukėm, mus vis „stūmė” tolyn, nors kitom kryptim varė nesustodami. Pragmatiškas požiūris – lower LF/Yield = lower priority ;)
Vakar pirkau bilietus VNO-RIX-VNO uz 38eur i abi puses. Pagalvojau, kad kelione su masina gaunasi bent 2x brangiau. Kuras ~100eur plius parkingas 2dienos ~30eur. Tikiuosi, kad nepasigailesiu savo sprendimu del pastoviu velavimu :)
Airbaltic truksta atsarginiu detaliu, kazkas ivyko pas Airbus.
Ryanair įdėjo į pardavimus naujus skrydžius iš Vilniaus į Turiną. 2 kart per savaitę, nuo gruodžio 1
Vytautai> butinai, o jei dar gali prideti tikra teisininka i bendravima – labai greit issisprendzia :)
LH irgi paserviravo puikų, MXP-FRA vakar vakare suvėlavo 1,5h, LH888 išskrido į VNO nepalaukę, o šnd nėr vietų nei į rytinį nei į vakarinį. Nors apsilaižyk iš džiaugsmo :)
Lufthansa skelbia apie būsimus liepos mėnesio skrydžių atšaukimus (tame tarpe ir Vilnius-Frankfurtas po porą skrydžių kiekvieną savaitę nukirps)
https://www.15min.lt/m/id/verslas/transportas/lufthansa-europoje-liepos-menesi-atsaukia-900-skrydziu-sumazes-ir-marsrutu-vilnius-frankfurtas-667-1691898?campaign_content=post&campaign_name=15min&fbclid=IwAR19a2xEVUUzbqRqTcAO650RdlZcU9QBw1sqAQqUGkRhPIHOYL_lEUAJIeU&utm_medium=social&utm_source=Facebook#Echobox=1654853984
Tai matyt vietų trūkumo problemos kitą mėnesį tik gilės
Tuo tarpu Danija, gelbedama kompanija nuo savininku pasikeitimo, ilieja 3.5B DKK i SAS
airBaltic nuo rugsėjo paliks Vilniuje tik vieną lėktuvą: uždaro LGW, HAM, DUB, OSL, mažina CDG iki 3x weekly, BER iki 2x weekly
@Ugnius. Nieko nuostabaus – kovifašistai jau atvirai kalba apie naujas bangas rudenį, karantiną ir judėjimo ribojimus.
OSL ar LGW nepasiges čia niekas, bet šiaip labai liūdna, kad BT nuima visą lėktuvą iš VNO, tik veda prie situacijos, jog Ryanair turės Lietuvoje tuoj 60% rinkos dalies.
Air Baltic: bet skrydžių sumažinimai numatyti tik rugsėjui ir spaliui, o nuo lapkričio vėl viskas sugrįžta į savo vietas.
Dabar peržiūrėjau BT tinklo iš Rygos pokyčius, tai rugsėjo/spalio mėnesiais uždaro Aberdeen, Bergen, Stavanger, Edinburgh, Manchester. Toks emigrantinių maršrutų karpymo vajus tiek RIX, tiek ir VNO. Beje, didžioji dauguma maršrutų nebuvo ilgaamžiai – atidaryti 2020 ar 2021m.
O šiaip prisiminiau, kad BT dabar turi tam tikrą lėktuvų trūkumą ir yra priversti wet-leasinti visokius senus B737/Fokker 100 iš trečiųjų šalių. Tai gal pasiskaičiavo, kad tokia trumpalaikė nuoma ilgainiui pasidarys per brangi, ir kad geresnė alternatyva būtų tiesiog susimažinti lėktuvų parką (likti tik su „savais” A220), tai ir apkarpė blogiausius rezultatus generuojančius maršrutus.
Scandinavian airline SAS files for bankruptcy as pilots strike
@Zuikis – files for Chapter 11, which is more like ‘reorganization’ than ‘bankruptcy’ in the more common meaning of the word. Many airlines have gone through Ch11 in recent years, including Avianca, Aeromexico, LATAM and PAL, and all of them are successfully operating.
Wizzair grąžina Grenoblį trims mėnesiams
Užtat uždaro žiemos sezonui Atėnus ir Nicą
Kaip manote, Grenoblio skrydžių laikus tradiciškai keis ar nekeis šįkart? Su Billundu rizikavau, pasiteisino ;)
@dzin – tvarkaraštį aišku dar keis 5 kartus, bet yra niuansų. Wizz pradėjo neduot nieko už mažus keitimus, iki 2 val. O Grenoblio oro uostas turi labai ribotas darbo valandas, realiai normaliai tik šeštadieniais ir dirba, tai kad dienas keis mažai tikėtina.
Na, šiuo metu žiemos tvarkarašty jie turi keturis išvykimus šeštadieniais po pietų (Grenoblis 13:10, Eindhovenas 13:15, Paryžius 13:30, Bilundas 14:10), tai faktas kad kažkokius keitimus turės atlikinėti. Bet iš principo žiemos sezonu šeštadieniais stovės tušti lėktuvai vietoj dabartinių skrydžių į Santorinį, Zakintą, Atėnus, tai gali būti kad susitvarkys ir be savaitės dienų perstumdymo, tik gal šiek tiek pakilnodami laikus šen bei ten
loterijų mėgėjams tai į DSA galite bilietus pirkti – gali būti, kad uždarys šitą oro uostą rudenį :)
Ačiū už info. Nerizikuosiu.
Idomus laikai, kai ieskai kur butu galima skristi spalio pirmai savaitei atostogu ir pigiausiais variantas is lietuvos yra su SWISS i Valencija :)
Wizz pridėjo visokių frequency increases artėjančiame žiemos sezono tvarkaraštyje: po vieną papildomą rotaciją gavo KUT ir NYO (iki 3x weekly), Milanas bus 4x weekly, o Kalėdiniu laikotarpiu – net 5x, analogiškai vieną papildomą savaitinę rotaciją tik šventiniu laikotarpiu gavo EIN. Ir kažkas keisto su Dortmundu, šiaip dvigubina reisų skaičių iki 4 per savaitę, bet per Kalėdas bus vėl tie patys 2.
@ Ugnius
Gal jiems akis bado Rynair Milanas 6 weekly dabar ir 5 weekly žiemą :) Pagal Ryanair kainas (kaip ir visomis kryptimis), net ir 6 weekly kainos yra…kažkas tokio :)
Na, per šį ir kitą mėnesį Wizz uždaro 5 sezoninius vasarinius maršrutus (Santorinis, Zakintas, Splitas, Atėnai ir Nica), tai realiai atsilaisvina kažkur apie 10 rotacijų. Matyt nebenori tuščiai laikyt lėktuvų (kaip kad darė pvz. praėjusią žiemą), todėl nusprendė didinti skrydžių dažnumą populiariausiomis kryptimis ir kariauti kainų karus su Ryanair.
Dabartinė jų strategija plėstis Vakarų Europoje generuoja didelius nuostolius, tai matyt po truputį grįžta atgal iš kur pabėgę – atgal į CEE rinkas
O šiaip tai nuo lapkričio jau kai turėsim 3 skrydžius per savaitę į Kutaisį ar 4 į Dortmundą, tai man atrodo tokiu intensyvumu net prieš pandemiją neskraidė
Tuo tarpu tas pats Wizzair atidarė 2023 vasaros pardavimus. Bent jau Wizzair Discount clubo nariams. Kryptys tos pačios, kai kur dienos, laikai pakaitalioti šiek tiek. Kas loterijoje dėl skrydžių laikų pakeitimo dalyvauja, galbūt gera proga :)
Kadangi porą savaičių spalio 10-24 Kutaisi takas bus uždarytas, leisis Tbilisyje, kam aktualu tiesiogiai į ten:)
Wizzair vel grizo atgal prie slyksciu praktiku paskutiniame pirkimo zingsnyje pries ivedant korteles duomenis prideti „service fee”. Negi istatymai pasikeite ar jiems visai jau dzin?
SERVICES
1 × System Surcharge €20.00
Kutaisi ir Jerevanas dabar yra visiškai rusų naudojami maršrutai imigruoti į Lietuvą laikinai ar pastoviai, kadangi susiekimas tarp Armėnijos/Sakartvejo ir Rusijos vyksta toliau.
Nežinau, kaip su atvykimu, bet išvykime žmonės pagrinde su gruziniškais ir armėniškais pasais atitinkamai, rusiškų pasų kuo toliau, tuo rečiau tenka sutikti
O aš neatsimenu kada būčiau matęs tiek keleivių su rusiškais pasais kiek buvo reise iš Splito. Tie kuriuos girdėjau kalbant važiavo žemės transportu į Rusiją per Baltarusiją. Baltarusių taip pat buvo – vaikai savo tėvų klausinėjo kiek dar užtruks kelionė autobusu į Minską. Kažkiek paaiškina dideles kainas į pietus – važiuot iki Vilniaus ir skrist už 200 eur į vieną pusę turbūt gaunas vis tiek pigiau nei skraidyt per Turkiją.
Jei imti Wizzair, paprastai minimum 10proc keleivių yra baltarusiai, ypač į atostoginius reisus: Graikija, Kroatija, Nica. Orouoste nuolat galima pamatyti prie išvykimų salės didelius baltarusių autobusus. Jiems matyt patogus krypčių pasirinkimas, o ir alternatyvų daug nėra.Bet baltarusių ir rusų srautas tikrai skirtingas, nes rusai vis dažniau skrenda per Turkiją, kai iš Maskvos per dieną po 20 skrydžių. Pavasarį rusiškų pasų tikrai teko matyti daugiau negu dabar. Tuo tarpu baltarusių visad labai daug, kaip ir ukrainiečių, kurių absoliučiai bet kokia kryptimi įskaitant charterius galima sutikti bent po keletą kiekviename skrydyje. Kas liečia rusiškus pasus – labai dažnai pastebiu, jog jie turi antrąją pusę su lietuvišku pasu ir turbūt tik todėl ir atsiduria Lietuvoje. Tokių kaip atsitiktinių keliautojų rusiškais pasais palyginti nedaug
Ryanair nuima Budapeštą iš Kauno (taip pat ir iš Rygos) dėl naujų Vengrijos mokesčių.
Gal yra oficiali info, kiek sudaro baltarusiai, ukrainiečiai ar rusai užpildymo?
Tokia info nėra kaupiama, tai nustatoma galėtų būti tik LTOU apklausų metodu, bet paskutiniu metu nėra skelbta tokia info.
Ar teisingai suprantu, kad galimai apklausos tokios vykdomos, bet tiesiog neskelbiama?
Kad bendrai kauptų tokia informaciją tikrai nežinau, bet kiekvienam skrydžiui individualiai per check-in sistemas galima atsifiltruoti kokių šalių dokumentai buvo naudojami, tai Litcargus ir BGS galėtų, jei norėtų, daryti tokią statistiką
Dasigyvenom, CPH-FRA-CPH 500E, ir dar stebek ar aplamai skris nes „zmogisku istekliu” visada truksta siais laikais kazkodel. Normaliuose bizniuose mokek ir bus zmoniu kita diena..kas per…
cia yra bandymas nusipjauti saka, ant kurios sedi. jei covidas nepribaige, tai pribaigs verslo demando uzmusimas visais cancelation’ais ir kainom.
Na mane tai uzmusa tokie dalykai per si pavasari ir vasara, net nesu ekonomistas:). Bet, atmetus visus verkimus del aviacios specifokos blah blah kaipo ten sudetinga vel bla bla, oro uostuose nera zmoniu dirbanciu – neva!!! ARN, BER, CPH, net suknistas VBY, oh – nera aptarnaujancio personalo uztektinai, kavines uzsidaro 17 val nes nera kas dirba. Zinot knisau toki pasiteisinima :)))) jau net nekalbant apie kilometrines eiles prie saugumo… vieninteliam BER praejau kaip senais laikais, 2 min, bet liepe stoveti prie karsto ekrano issisketus :))) (cia norma dabar?)
pirmiausia cia yra eilinis atskaitomybes trukumas – aviacijos industrija gavo milijardines paramas vien tam, kad pusmecio nustebtu, jog zmones vel keliaus ir siulytu tragiska servisa bei totalu nesusitvarkyma. taip, nemaza dalis susije su seasonal/low level darbuotojais ground handliguose, oro uostese (kas ne oro liniju beda) ir pan, bet ir pacios avialinijos nesusitvarko.
bet gi zmones prie 6 valandu eileje AMS gal pripras? prie 100ml laikino skysciu apribojimo priprato – laikinas nuo 2006m.
@vs –
Su Wizzair sistema yra kažkas blogai.
Pas mane kaina kaitaliojosi taip:
*Reklamuojama kaina Wizzair nariams – 13,98 už bilietą, du bilietai, turėjo būti 27,96.
*Paspaudus kelis žingsnius į priekį, užmetė „Administration Fee” po 16 už bilietą ir kainą jau rodė 59,96. Dar rašė prie dėmenų rodo, kad neva prideda Wizzair narystę 29, nors aš turiu narystę ir tie 29 galutinėj kainoj neatsispindi.
*Paspaudus dar kelis žingsnius, kaina vėl staiga sumažėjo. Rodė, kad yra 13,98*2 bilietas ir 16*2 administracinis mokestis, bet galutinė kaina tapo 29,98 – kuri niekaip matematiškai nesusideda iš dėmenų ir nėra pradinė kaina (realiai išeitų, kd tikras „administracinis mokestis” yra 1,01 už bilietą). 29 už narystę dingo iš dėmenų sąrašo.
Nupirko bilietus už 29,98, tada parašė kad „Unusual activity detected”, t.y. gal aš esu botas, ir buvo dar paaiškinimas „What if I am really a bot?”, kad reikia sudryti sutartį su Wizzair ar pan. :-) . Na, kažkas gerai vertina bilietų pirkimo botų AI, jei galvoja, kad supras botas tokį tekstą :-) .
Tada po kelių sekundžių pranešimas botams dingo ir užkibo tinklapis.
Bet bilietus atsiuntė, nurašė 29,98.
Žodžiu, Wizzair programuotojai / sistemos administratoriai prisidirbo.
Ir kadangi vs žinutė rašyta rugpjūčio 13, o dabar ju rugpjūčio 24, panašu, kad nelabai kas sprendžiama.
O dėl tų aviacijos problemų, tai kol kas nesusidūriau su kažkuo neįprastu. Kaip suprantu jos apsiriboja kažkokiais konkrečiais oro uostais, per kuriuos neteko skristi (JK, Vokietijos ar pan.) ir yra keleto šalių problema. Manau verta įsidėmėti tuos oro uostus / šalis / avialinijas ir tiesiog jų vengti, panašiai kaip „amžinųjų streikų” eroje vengėm Lufthansos. Kas būdavo „geras persėdimas” seniau tiesiog nebūtinai yra dabar, deja, COVID ir postCOVID eroje kai kurios „anksčiau normalios” šalys įgijo žiupsnelį „stereotipinio trečiojo pasaulio” dvasios, reikia turėti omeny kurios.
P.S. Šią vasarą skridau iš Lietuvos per Varšuvą į JAV ir atgal, JAV viduje, Kanados viduje, iš JAV į Kanadą. Vilniuje, Varšuvoje, Niujorke, Čikagoje, Toronte, Edmontone, Ferbankse viskas ėjo kaip seniau (kiek girdėjau, Niujorke buvo kažkuriuo metu problemų, bet ne tuo). Buvo vienas didesnis vėlavimas – 4 val. Varšuva-Niujorkas, kaip suprantu, dėl vėliau į Varšuvą atskridusio lėktuvo, kuris gal vėliau atskrido dėl šitų problemų. Na, jei bilietui Vilnius-Varšuva-Niujorkas-Varšuva-Vilnius kainavus 550 eurų už tai gausiu 600 eurų, tai nesiskųsiu :) .
P.S. Dėl Wizzair atsiuntė sąskaitą.
Tai galutinis išdėstymas sąskaitoje yra toks (bet jo nesimatė niekada pirkimo metu):
Bilietai – 2*6,99
Administration Fee – 16
Augustinai, appse pirkai ar tinklalapyje?
Šiandien perkant bilietus į Nicą Wizzair rodė, kad su mažu bagažu IŠPARDUOTA ir galima pirkti tik wizzgo su registruotu 20 kg bagažu, dviem salono bagažais, nemokama vietos rezervacija ir priority. Kas čia per nesąmonė?
ir bilieto kaina net 241€ vienam asmeniui, nors salonas visai neatrodė užpildytas smarkiai
Kainodara tokia dabar – vis tiek perka.
Ir Wizz (lygtais šiandien) praretino lapkričio tvarkaraštį, nebeliko dažnių didinimų.
@posparnis – pirkau Wizzair tinklapyje.
@Pranas ir PS – Nežinau, kur ten kainodara, kur bug’ai.
Pažįstama moteris skrido LH iš VNO į FRA ir tikino, kad kaukės skrydžio metu buvo privalomos. Ar šiais laikais dar gali būti toks cirkas?
Bent jau liepos mėnesį kaukės buvo privalomos ir Vokietijos traukiniuose
@Kardiobatonas – kaip kur. Iš mano skrydžių šią vasarą, kaukės buvo privalomos Kanados avialinijose. Iš skrydžių pavasarį, Filipinuose, ir nemanau kad ten kas pasikeitė – berods Filipinuose tik vakar ar užvakar pirmą kartą nuo 2020 m. atidarė mokyklas nenuotoliniam mokymuisi.
Kaip visuomet, prie pandemijos pasaulis tapo įvairus kaip niekada – nors kažkodėl daugeliui žmonių atrodo, kad „visu kaip pas mus” (kol buvo karantinai, daugelis klaidingai įsivaizdavo, kad „visame pasaulyje karantinai, nieko čia neišrasi”, kai karantinai kažkieno šalyje pranyko, daugelis įsivaizduoja, kad visur išnyko ar pan.). Aišku, dabar vidutniškai ribojimų pasaulyje mažiau, nei pernai, bet tikrai yra, kur jų daug. Yra ir kur jų niekada nebuvo.
@Augustinas Žemaitis. Filipinai ir dauguma kitų Azijos šalių turi savotišką įsivaizdavimą apie pandemiją bei kovą su ja, tačiau kai tokios nesąmonės tebevyksta Europos viduryje, sunku net patikėti.
Beje, gal Simonas galėtų pakomentuoti dėl skrydžių paklausos (demand) šią vasarą?
Ar iš esmės paklausa atsistatė į 2019 m. lygį Europoje, dėl to tos problemos kai kuriose šalyse – trūksta darbuotojų, pakilusios kainos?
Ar gal net pralenkė 2019 m. lygį, nes žmonės nori „atsigriebti” kelionėm?
Ar nepasiekė to lygio, bet, tiesiog, ir nedidelio pakilimo (sąlyginai) pakako sukelti problemoms dėl kitų veiksnių (dėl gautų išmokų ir pripratimo per pandemiją gyventi iš pašalpų kai kurie žmonės nenori grįžti į darbus; pakilo kuro kainos ir pan.)?
Ar gal nors pati paklausa yra skraidymo lygiui, didesniam nei 2019 m., bet realiai tiek neskraidoma, nes nėra pajėgumų, dėl ko dalį paklausos „atkerta” visokie skrydžių ribojimai? (t.y. jei būtų 2019 m. lygio kainos ir nebūtų problemų su eilėmis, žmonės skraidytų daugiau nei 2019 m., bet, kadangi to nėra, tai skraido kažkiek mažiau).
Ar tai labai priklauso nuo šalies?
kad imtume ir Lietuvą, atsigavimas liepos mėnesį buvo 97% (tiesa, vienas geriausių pasaulyje), Vakarų pasaulyje daugiausia svyruoja 85-90%.
Tačiau reikėtų žiūrėti į atskirus segmentus; keliaujančių darbo reikalais yra žymiai mažiau, kelionės į Aziją stipriai apribotos, turistai iš Kinijos ir Japonijos praktiškai visiškai nekeliauja, tai kai kuriuose segmentuose, pvz. Viduržemio jūros ar Persijos įlankos pliažinis turizmas yra gerokai virš 2019 m. lygio.
Vokietijoje kaukės transporte privalomos iki April 7, 2023 (neseniai pratęsta), o nuo spalio 1 dienos netgi reikalaus N95 kaukių. Labai skirtingos politikos, rudenį planuoju skristi su „Qatar Airways”, ten irgi kaukės privalomos.
del kaukiu – tai covidas, kaip valdininko bukumo benefisas tesis dar ilgai. dar ne visi pasirode labai reiksmingi ar bijantys tiesiog pasakyti kitaip. Vokietija yra sito pirmune – oro uoste be kaukes, lektuve su kauke – logiskiau nebuna.
airBaltic nebepardavinėja (tiksliau sakant kalendoriukas visdar rodo, bet kai paspaudi ant konkrečios datos tai tiesioginių skrydžių pasiūlymų jau nebemeta) žiemos sezono bilietų į LGW, DUB, OSL, HAM ir BER
Pagal dabartinius pardavimus atrodo, kad airBaltic žiemos sezono metu paliks Vilniuje bazuoti vieną lėktuvą, kuris rytais suskraidys į AMS, o popiet 3x CDG ir 3x MUC.
O kad lietuviai nesijaustų pernelyg nuskriausti, tai iš Talino BT nuėmė tuos pačius tiesioginius į BER ir OSL bei ARN. Vilnius-Talinas irgi paliko tik 6 skrydžius per savaitę, rytiniai skrydžiai nuimti
Tai kaukes Vokietijoje visa laika privalomos kaip ir buvo. Ant visu transporto appsu raudonuoja pranesimai, lipdukai visur autobusuose, traukiniuose, S-banuose ir tt. Prigasdintas geguzi kai buvau tai tvarkingai nesiojau visur tai jauciausi kaip balta varna, nepagrazinant tai max 10% zmoniu kazkokia kaukele devejo ten kur atseit grieztai privaloma :)
Autobuse, kuriame važiuoja 20-30 žmonių, kaukės privalomos, o kai dabar krepšinio čempionate kiekvienose rungtynėse susirinks keli tūkstančiai siautėjančių žiūrovų, tai nieko nereikia. Stogeli, stogeli, kur tu nuvažiavai ir kodėl negrįžti namo? Kas tiems vokiečiams nutiko, gal dėl karo šitaip?
BT šiandien jau update’ino savo skrydžių kalendorių, tai panašu jog Miunchenas žiemą bus ne 3x per savaitę, o 4x (antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais) – kas yra daugiau negu kad buvo šią vasarą (ir apskritai tai bus rekordinė pasiūla, nuo pat to momento kai airBaltic’as atidarė šį maršrutą)
ANT Kaledu i Miunchena yra OK ;) Taip pat kaip i koki Hamburga :)
https://onemileatatime.com/news/finnair-doha/
Finnair, užsidarius Rusijos oro erdvei, feedins su savo A330 Dohą iš HEL, CPH ir ARN. Kaži kokia priešpandeminiais laikais AY dalis buvo iš Baltijos šalių į Aziją? Gal susigundys TLL,RIX,VNO->DOH? PAsvajot nedraudžiama :)
Gal ką žinote, kas čia nutiko?
Turkish Airlines skrisdamas į rusiją, staiga nusileido Vilniuje.
Šiandien po pietų, Turkish Airlines orlaivis skridęs iš Antalijos į sankt peterburgą, būdamas virš Lietuvos staiga apsisuko, pradėjo skristi atgal, įskrido į Lenkiją, tačiau vėl apsisuko ir nusileido Vilniuje. Tikėtina, kad orlaivis susidūrė su techniniais gedimais. Orlaiviui nusileidus, jo keleiviai buvo išlaipinti ir saugumo lydimais autobusais nuvežti į terminalą.
Dėl karo veiksmų, rusų tiesioginių skrydžių diapazonas susitraukė, o pavogtiems bei kitiems jų, pasaulyje analogo neturintiems orlaiviams į ES draudžiama įskristi. Pastaruoju metu virš Lietuvos padangės itin suintensyvėję Turkish Airlines skrydžiai iš Turkijos į rusiją, kurie skraidina rusus į įvairius kurortus. Akivaizdu, kad ir šio divertinusio orlaivio keleiviai buvo ne turkai. Verta paminėti ir tai, kad tai jau nebe pirmas analogiškas atvejis.
Turkish Airlines (Discover of the Potential livery)
Airbus A321-231 (Reg.: TC-JRG)
EYVI – Vilnius Intl.
Wizz šiandien nucancelino Skavstą iš Vilniaus nuo rugsėjo vidurio iki 2023 vasaros sezono.
@Pranas – ne tik Skavstą, bet ir Bilundą
Tuo tarpu aviacijos žiniasklaida praneša, kad ITA Airways atsisakė Lufthansos pasiūlymo, nes atseit tokiu atveju per mažai akcijų liktų valstybei :) tai panašu, kad pagrindinė akcininkė ir toliau išliks italų vyriausybė, mažus kasnelius turės ir Delta bei Air France-KLM
https://simpleflying.com/italy-eyes-delta-air-france-klm-for-ita-sale/amp/
Kas žinot, kada šiandien leidosi SK1742 Vilniuje? Oro uosto puslapyje parašyta 16.50, o Flightradar’e keistai nutrūksta ties Trakais, bet ęsą leidosi 3.44. PM.
https://www.flightradar24.com/data/flights/sk1742#2d52cf50
Iš CPH pakilo beveik su valandos vėlavimu.
Negalima visiškai pasitikėti nei vienu, nei kitus šaltiniu. Gali nutikti įvairių techninių trikdžių.
@Laimonas Gryva – įprastai nuo tos pozicijos dar kokių 10 minučių, o paskutinė pozicija 12:40 UTC, kas yra 15:40. Tai gal realybė, kad 15:50, o oro uosto tinklapyje netyčia pridėjo valandą? Nebent buvo kokie „apskridimai” (go around), bet ir tai valanda daug.
Dar teoriškai galėtų būti kažkokia problema su durų atidarymu, dėl ko, tarkim, nusileido anksčiau, o atidarė duris ir išleido vėliau, o nusileidimo laikas skaičiuojamas durų atidarymo laikas. Rijade esu sėdėjęs ir laukęs lėktuve nes „kažkodėl neatvažiuoja autobusas”.
Na, bet jei klausiate, turbūt kažkas iš pažįstamų skrido ir geriau žino ar kas tokio buvo.
Trumpas story:)
Kad ir kaip LH skrydžius karpytų, šmaikštumo jie nepraranda. Nusipirkom VNO-PUJ lapkričio mėn, su persėdimu FRA. Prieš porą sav parašė kad atšaukė tos dienos VNO-FRA, pakeitė VNO-BRU-FRA diena anksčiau, kaip ir all good. Gaunu ką tik dar vieną laišką, kad BRU taip pat atšauktas, ir jie skraidins mus taip: VNO-FRA-BRU-FRA ir kitą dieną FRA-PUJ :)))))))
Panašu, kad Brussels Airlines žiemos sezonu nebeskraidys tarp Vilniaus ir Briuselio. Paskutinis skrydis numatytas spalio 28 d., vėlesni atšaukti.
Kam skristi VNO-FRA-BRU, jeigu jau būsite FRA?
@Kardiobatonas – logiškai mąstant taip, galėčiau tiesiog neskristi tų dviejų segmentų ir tiek. Bet susisiekus su LH supportu, išsprendė patys šitą rebusą.
Teks skristi į egzotišką Europos sostinę ir supratau, kaip blogai kad nėra Austrian Airlines skrydžio iš Vilniaus. Jei neliks ir Brussels Airlines, dar susiaurės variantų. Pritariu, kad skrydžių paramą reiktų teikti į hubus, o ne tiesioginiams skrydžiams kažkur į Europos pietus. Iki šiol net nebuvau apie tai pagalvojęs. Abejoju, kad poilsiautojas, tiesiogiai pasiekdamas pajūrio kurortą subsidijuojamu skrydžiu, atneša daugiau naudos valstybei.
nepergyvenkit – iki 2030 metų susisiekimo ministerija žada turėti bent 150 skrydžių į verslą orientuotus miestus, o iki tol skraidykit RYR ir WIZZ kur ir kada jie nori, o ne jūs!
o jei rimtai tai liūdna, legacy uodegų mažėja, normalių krypčių irgi.. tuoj liks tik kurortai ir londonas, visa kita per RIX, WAW ir FRA.
Ryanair – nacionalinės Lietuvos avialinijos.
Jo, hub’ai svarbu, bet įdomu kaip apibrėžti tokį skatinimą? Realiai tikra nauda ne skrydis į hub’ą, o miestų poros, kurios susidaro per tą hub’ą (na kaip Austrian į Balkanų sostines buvo). Kažkoks papildomas kad ir didelis hub’as gali neteikti daug naudos, jei siūlys iš esmės tą patį, ką jau siūlo (na, gal numuš kainas kažkiek). Dar gi su hub’ais svarbu ir laikai.
Kita vertus, tų netiesioginių skrydžių, patogių jungimų reikšmės, panašu, žmonės, kurie tuo užsiima, išvis nelabai supranta, kalbėdavo tik apie tiesioginius skrydžius net į kokią Kiniją.
@Augustinas Žemaitis:
Straipsnio antraštė tiesiog pati rašosi: „Biurokratai išleis X milijonų eurų PATOGESNIEMS skrydžiams” :)
DSA uostas oficialiai uždaromas už mėnesio.
Wizz spalio mėnesį sustabdo skrydžius į Belfastą (kolkas atseit tik mėnesiui, bet manau kad po to jų taip ir nesugrąžins), lapkritį dings skrydžiai į Donkasterį. Liks Ryanair vienvaldystė skrydžiuose tarp LT ir JK.
O juk UK yra pati didžiausia rinka iš Lietuvos
Del hub – as pavyzdziui subsidijuociau skrydzius / taikyciau nuolaidas pagal oro uosto dydi. Pvz, pagal pax skaiciu 2019 metais, t.y. LHR gautu daugiau benefits, nei LTN, arba FRA daugiau nei HHN, ir papildomi benefits butu del frequency. Maziau nei 7 weekly flights = 0%, 8-13 – X benefits; 16-20 – 2x benefits, etc. Reikia siaip vertinti, kad turim up to 5x per diena i WAW, up to 3x i HEL. Noretusi, kad griztu 3x i FRA, butu stabilus 2x i IST. O tai skrydziai 2x per savaite su BT i MUC yra geriau, nei nieko, bet connectivity nelabai padeda. Siaip connectivity modeliavimas yra joks rocket science, ir visokie IATA turi formules ir methodologies, tai reiketu musu valdininkams maziau isradinet dviracius, o tiesiog naudotis, tuo kas yra jau sukurta.
Ar kada nors buvo 3x į FRA?
Būdavo vasaros sezono metu, berods nuo 2017 iki 2019 imtinai
Buvo 2018-2019 metais. Ir dabar iš anksto LH būna 3x įsidėję, bet artėjant sezonui vis nuima. Dabar 2023 m. vasarai parduoda tuos 3x daily, bet realybėje dabar net 2x daily nepadaro, visą žiemą nebus rytinio 2-3 kartus per savaitę.
Sausio mėnesiui išvis tik 7 skrydžius per savaitę nusimatę
Del ivairoves :) pries 2 sav CPH-FRA-CPH. mix SK ir LH, na OK, velavo abu apie 40min, ko nebuna siais pokovidiniais laikais kai niekas nebemoka dirbti ne is namu:) Bet Deutsche Bahn, kazkas siaubingo :))) is FRA i Heidelberg, su ICE normaliai 45min ar kazkas tokio (ten persedemas Mannheime yra aisku), bet i abi kryptis uztruko po 2.5val :)) uffff, ir velavimai traukiniu pastovus nezmoniski ir info „0”
BT S23 sezonui mostelėjo naujienų iš Vilniaus – Malaga, Palma, Nica ir Heraklionas
Į Malagą ir Palmą iš Kauno pigiau RYR skraidina, Nicą kas norėjo jau Wizzairu aplankė. Įdomus nebent Heraklionas, bet kainos pradedant birželiu tokios biški „kosmonautinės”…
@Linas K. – tai jei šitaip žiūrėt, tai ir į Heraklioną lėktuvo bilietus iš Tezturo, Novaturo, Corendono, SkyUp galima pirktis, nėra nauja kryptis, dažniai į ją dar gerokai didesni nei į kitas, pvz antradienį skyscanner į 3 skirtingus skrydžius bilietus randa.
Ryanair dar nepaskelbę kito vasaros sezono, tad nei kryptys, nei kainos dar yra neaiškios. Kiek pamenu, rugsėjo pirmą savaitę įprastai skelbdavo, bet šį kartą tempa, nors konkurentai suskelbę.
Tai ką, panašu jog nuo gegužės mėnesio BT grąžins į Vilnių antrą lėktuvą. Be Vytauto pristatytų naujų krypčių, taip pat grįš 3x weekly BER ir HAM bei 2x weekly DBV, kurie dabar yra sustabdyti žiemos sezonui
Užtat dar labiau mažėja skrydžių į Taliną, kitą vasarą liks tik 5 per savaitę, nebeliks antradieninių skrydžių. Kas gerėja, tai kad MUC bus 4x weekly (nu bet čia jau nuo žiemos tvarkaraščio taip)
Taline, žiūriu, jau netgi trečią lėktuvą bazuoti nusimatę
@Justas – bet, turbūt, praleidai pagrindinį momentą „kas skraido”. Kad į didelį oro uostą skraido įmonė, kuri neturi tame oro uoste didelio hub’o – mažai naudos. Na, visokie „netikri jungimai” galimi, bet jie ktualūs tik tam tikram segmentui, o kitiems svarbu bendras bilietas.
Wizz eilinį kartą perstumdė žiemos tvarkaraštį.
@Augustinas – ne, nepraleidau, del keliu priezasciu:
1. Mum pagaliau reikia suprasti ir apsibrezti, ko mes siekiame is subsidiju / lengvatu / nuolaidu. Mano, kaip zmogaus, kuris is situ dalyku valgo duona 10 metu, nuomone, ‘connectivity’ turetu buti pagrindinis tikslas. Ir ‘connectivity’ nera, tai kas vyksta dabar – kai VNO skelbia tiesioginiu krypciu skaiciu, yra tiesiog marketing’as. Kas yra gerai – marketingo reikia, bet tai pasako labai mazai apie ‘connectivity’.
2. „Connectivity” yra skrydziu daznis, oro uostai, i kuriuos skrenda, ir avialiniju partnerships. Taip, partnerships yra svarbu, bet…
3. Niekada nebus jokiu paramu tokiu dideliu, kad marsrutai pelningi pasidarys vien del ju, ir joks Ryanair neskris i LHR vien del lengvatu. Nemanau, kad yra is Lietuvos bent vienas marsrutas i ‘main’ hub, kuriam uztektu P2P srauto, ypac su aukstu dazniu- visur reikes jungimu, tai kuri avialinija beskris, jie tikrai bus suinteresuoti jungimais. Taip, as noreciau LH i MUC, KLM i AMS ar AF i CDG – bet turim BT, ir jungimai pakankamai gerai veikia.
4. Kaip apibrezti tas ‘teisingas’ avialinijas, ir tai padaryti legaliai? Nemanau, kad mes esame tokioje situacijoje, kur mes galime buti labai isrankus. Ir as asmeniskai labai dziaugciaus, jei Vueling skristu i kokia BCN ir pasiulytu visus jungimus is ten.
5. Kartais geriau suprasti, kad kazkiek skyliu visada liks, bet daryti, nei trypcioti 10 metu ir ieskot tobulo sprendimu. Nera cia tobulo sprendimo – bet padarom 80% to, ka galim o jei koks Wizzair paskraidys i koki MAD kasdien vasara, ir gaus pinigu – gal nebus jau tokia didele problema?
Wizz Air su pertvarkymais žiemai nukalė dar vieną maršrutą – nebeskris į Oslą. Per du mėnesius nuo keturių vežėjų Oslo kryptimi liko du. Vienas aukštesnio dažnio maršrutų, kurie buvo pas Wizz.
@Justas. Viskas teisingai, nenorėčiau sutikti dėl dėl 5 punkto. Mokama parama oro vežėjams – tai visų mūsų mokesčių mokėtojų pinigai. Ir aš visiškai nesutinku, kad jais būtų apmokamos mano kaimynų atostogos kur nors Graikijos salose. Galbūt man labiau patinka atostogauti Maljorkoje. Arba emigrantų draugų noras pigiai aplankyti bičiulius. Skiriant paramą turėtų būti vertinami trys kriterijai: Jūsų minimas Connectivity, Lietuvos verslo poreikiai bei galimybė atsiskraidinti turistų.
Kažin Wizz nesugalvojo eilinį kartą nuimti vieno lėktuvo iš VNO bazės ? Nes su tvarkaraščių pertvarkymu nuėmė visus frequency increase, kur buvo sudėję prieš mėnesį, dabar paliko grynai tik kalėdiniam laikotarpiui MXP ir EIN po vieną papildomą rotaciją (nu ir LTN didins iki 9x weekly, bet berods ir vasaros piko metu tiek skraidė)
Akurat, padėliojau ant Excelio Wizz žiemos tvarkaraštį, tai Vilniuje lieka tik 2 lėktuvai
https://imgur.com/a/CeYJK7v
(kalėdiniu laikotarpiu tvarkaraštis atrodo biškį pilnesnis, bet esmės tai nekeičia – tie patys 2 lėktuvai)
https://imgur.com/a/M4t44Ss
Kaip manot, kokia tikimybė, kad šiemet per Kalėdas VNO aptarnaus mažiau keleivių negu kad buvo per 2021 Kalėdas ?
@Ugnius. Nematau priežasčių, kodėl tai turėtų įvykti. Žmonės dar turi kalnus pinigų, prieš Kalėdas energetikos brangymečio nebus spėję pajusti, noras keliauti išlieka didelis. Aišku, nebent vienas pilietis kaimyninėje šalyje vėl sukvailiotų ir dar kokią kvailystę iškrėstų.
Kiek matau iš savo http://www.augustinas.net blogo lankomumo, tai jis, palyginus su 2021 m., pakilęs, iš esmės 2019 m. lygyje. Kadangi dažniausiai žmonės ne šiaip sau skaito ir tai smarkiai koreliuoja su kelionėmis, tai manau, kad skraidys ir šią žiemą labiau nei 2021 m. Nebent būtų koks praeitos krizės variantas, kur neliko skrydžių iš Vilniaus ir daugelis į Rygą važiuodavo.
@Kardiobatonas, @Augustinas Žemaitis – turiu omeny pagal pasiūlą, labiau gal ne lietuvių keliones į užsienį atostoginiu laikotarpiu (nes šitoms kelionėms kaip ir nėra jokių nuostatų, kodėl turėtų mažėti), o emigrantų keliones atgal į Lietuvą šventėms. Nes case-by-case galim žiūrėti, pasiūla šiemet labai sumažėjo, o bilietų kainos išaugo (kas gali mažinti motyvaciją skristi). Wizz pernai per šventes skraidė į 5 JK miestus, šiemet skris tik į vieną, Ryanair irgi karpėsi visokiuse ten MAN ir LPL maršrutuose.
Na, dar ir tam tikras psichologinis aspektas egzistuoja, kažkaip įtariu, kad Lietuva šiemet ne vienam užsienyje žmogui atrodo nebe tokia saugi kaip kad pernai.
Wizz šią naktį lapkričio kelioms savaitėms dar pamažino skrydžių į Londoną, nuėmė VNO-LTN trečiadieniais. Iš principo su jais pavojinga pirkt jei bilietai pigūs (nebent tikslas yra pasikeisti į kitą brangesnį laiką).
Pranai, taip, su Wizz žaidimas – pirkti pigiai panašiu metu (intervalas pas juos keitimui: minus 14 d. arba plius 30 d. nuo datos biliete), o po to persikelti į Kalėdas/Velykas/Jonines ir pan. Bet čia tai tikra loterija – pasiseks ar nepasiseks, nežinia. Šiemet per Jonines pavyko, o pvz per Kalėdas pabandyt nerizikavau ir kol kas džiaugiuosi, tų padidintų dažnių taip kol kas ir nenuima.
@dzin – dėl Kalėdinio nekeitimo, papasakok pvz tiems kas sausio 5 ir 7 norėjo į Milaną skristi/parskristi (abiejų neliko šią savaitę).
@dzin – tai kad nuiminėja tuos padidintus dažnius, gi praeitą savaitę dar pardavinėjo Kalėdoms 5x MXP, 3x KUT, 10x LTN ir 5x TRF, o šią savaitę kai sugalvojo nuimti trečią lėktuvą tai nuėmė po vieną rotaciją iš MXP, KUT, LTN, o TRF apskritai visus skrydžius nutraukė
Pastebėjau, kad žiemos sezonui Ryanair perkelia skrydžius iš Romia Ciampino į Roma Fiumicino, tik neaišku, kokiam laikui
Imkit SAS 30% eurobonuso trisdesimtmecio tasku nuolaida geriau :) o jei dar turit premium, tai super
SAS EuroBonus fyller 30 år och det firar vi med 30% poängrabatt på bonusresor!* Erbjudandet gäller alla resor med SAS – oavsett destination,
Ryanair pradėjo į sistemą dėti vasaros sezono planus, tiesa, kolkas visus skrydžius rodo kaip sold-out, bet jei rankiniu būdu pasikoreguoji URL, tai gali pamatyti planuojamus tvarkaraščius
Panašu Turino maršrutas bus orientuotas ne vien tik į slidininkus, nes liks ir vasaros sezonui. Gdanskas irgi sugrįš kitą vasarą, gal veiks kaip summer-seasonal
Pridedant Ugniui, ir Varsuva lieka
o kodėl vakar LH888 nusileido WAW? Rūkas buvo?
Tradicinis verslo planas rinkėjo ausims – https://www.delfi.lt/verslas/transportas/pinigu-rado-plano-parengimui-bet-ne-patiems-skrydziams-skuodis-jau-praso-taisyti-biudzeta.d?id=91494505 Daug primalta, bet apie hubus gal tik per skrydžius į Londoną ir į Briuselį, reik suprast, užsimenama. Panašu, kad darbo reikalais (kai reikia kažkur būti konkrečią dieną ir konkrečią valandą) lauks įprastinė dienotvarkė – trumpas skrydis labai anksti ryte į kukliai iš LT aptarnaujamą hubą, 4-6 val persėdimo laukimas ir vėl pora valandų skrydžio. Sutinku, rast aukso viduriuką nelengva, reikia daug dirbt ir ilgai laužyti galvą. Paprasčiau atidaryti 150 krypčių pasideginti ;)
EU – ASEAN pasirašė tarpblokinį tarptautinį susitarimą dėl aviacijos sektoriaus.
https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/IP_22_6126
@dzin – panašu, kad niekam neįdomi naujiena. Net VŽ neužsiminė apie tai nors tikslinė auditorija ir buvo verslininkai. Man atrodo 6 milionai tokia maža suma, lyginant su visokiom nesąmonėm į kurias kiša pinigus. Galėtų iš kavinių, restoranų ir viešbučių PVM’o ar pagalvės mokesčio finansuot, bet kaip visad – mokestis yra, o kam skirtas bbz.
@dzin – na, ne vien tik apie Londoną ir Briuselį užsiminta, gi dar rašo ir apie Paryžių, Amsterdamą, Berlyną, Miuncheną, Romą. Nu bet kadangi overall tokių krypčių bus 14, tai daugmaž pusė dar lieka neaiškios
Galų gale, jeigu jau sako kad tai bus strateginės ekonomikos plėtrai kryptys, tai man atrodo kad Europos didžiausi centrai vienaip ar kitaip visvien yra hub’ai, kažkaip sunku sugalvot pavyzdį koks miestas Europoje būtų „strateginis”, bet nebūtų aviacijos hub’as (nu nebent koks nors Hamburgas ar Štutgartas)
Aš gal šiek tiek pragmatiškesnį klausimą užduosiu, bet tame pačiame straipsnyje minimi ir VNO-LHR skrydžiai: ant kiek realu dabar gauti slotų Heathrow vykdyti bent jau daily skrydžius į VNO ? Nes anksčiau juk vienas pagrindinių argumentų „prieš” ir būdavo tas, jog elementariai LHR nėra laisvų slotų. Ar dabar situacija pasikeitė ?
Kita vertus, jeigu planuoja skrydžius pradėti 2023 spalį (jeigu gerai suskaičiuoju tą 5 mėnesių sutarties su LCY pratęsimo terminą), tai gal žiemos sezonu tokios didelės problemos su slotais nebūna, o iki 2024 vasaros jau kaip nors susirankiotų.
@Ugnius. Problema sprendžiama labai paprastai. Jeigu BA vadybininkai suskaičiuos, kad į Vilnių skraidyti pelningiau negu į, tarkime, Bukareštą, tai taip ir padarys: į Bukareštą nebeskaidys, o skraidys į Vilnių. Iki to laiko, kol Rumunijos valdžia pasiūlys daugiau negu Lietuva. Arba nepasiūlys. Visais atvejais papildomų slotų nereikės.
Na štai ir mūsų diskusijos finišas:
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2022/10/19/news/m-skuodis-del-lesu-stygiaus-atidedama-oro-skrydziu-skatinimo-programa-24912356
Wizz Air nebeplanuoja grąžinti trečio lėktuvo į VNO bazę (o su juo kartu ir tokių krypčių kaip Atėnai, Nica, Splitas) anksčiau nei 2023 liepa
O dalis krypčių apskritai išimta iš pardavimų, reik suprast kad išvis nebesugrįš – Santorinis, Zakintas, Belfastas, Stokholmas
Liūdesys su Wizzair visai. Beje, dar perkaitaliojo ir skrydžių tvarkaraštį kai kurių likusių skrydžių
Na, tvarkaraščio perkaitaliojimas yra neišvengiamas, jei pusę visų sezono operacijų reikia perdėlioti ant 2 lėktuvų
Tuo pačiu, nuo liepos, į Jerevaną, Splitą, Nicą, Dortmundą, Reikjaviką, Tel Avivą, Milaną, Eindhoveną ir Barseloną bus skraidoma didesniu frequency, negu kad buvo šiemet
@Ugnius – ne bus skraidoma, o šiuo metu parduodami bilietai didesniu freequency. Su tuo kaip bus realiai skraidoma tai kol kas neturi nieko bendra.
Aš kaip suprantu, tai kadangi net ir grąžinus trečią lėktuvą 5 šiemet buvusios kryptys visvien nebesugrįš, tai matyt priėmė sprendimą didinti kėdžių skaičių tuose maršutuose kurie liko, tam kad vasaros piko sezonu jų lėktuvai nestovėtų tuščiai.
Bet šiaip pritariu išsakytai minčiai, jog keis dar savo planus matyt ne vieną kartą. Chaosas ir yra tasai vienintelis stabilus dalykas jų tvarkaraščiuose
Negi gali nutikti taip, kad kitą vasaros sezoną neliks RYANAIR skrydžių į Romą ir Atėnus? Bent dabar skrydžiai į šiuos miestus nėra paskelbti.
Nėra ir Graikiją dar apskritai. Bet…nepatikėjau, galvojau klaida, dar šiai žiemai nuo gruodžio vėl grąžino Eilatą. Vėl, nes per Covidą dingo, dbr iki kovo pb. Round trip po 100 eur, leidžia rezervuoti :)
Austrian sugrįžta nuo vasaros sezono su 3x weekly VNO-VIE
Ryanair nuo kovo galo skraidys iš Kauno į Burgasą ir Barį, sistemoje taip pat uploadino skrydžius iš Vilniaus į Varną, bet pirkti bilietų dar neleidžia
Ryanair su atsitiktinių maršrutų generatoriumi pamėtė Burgasą, Barį, Varną ir dar Kaunas-Bratislava.
Tuo tarpu gal įdomesnis Norwegian bandymas 3x weekly paleisti VNO-CPH. Reikia tikėtis geriau seksis nei PLQ-CPH ar VNO-BGO, kur užsibaigė vos kelis mėn. paskraidžius.
Ryanair Kaunas-Burgasas skrydžio trukmė tokia įdomi, nors į Varną gerai sudėjo.
Žiūriu Wizz turi naują paslaugą, sėdėkite kartu vadinasi, tipo nesirenki vietos, tik susimoki, kad automatiškai parenkant vietas neišmėtytų po lėktuvą vieno užsakymo keleivių.
@Pranas – tai Wizz dabar ieško būdų kaip čia išvilioti iš keleivių papildomų pinigėlių nesiūlant papildomų paslaugų :) čia panašiai kaip kad buvo prieš porą dienų į pardavimus paleidę self-connecting skrydžius, kur pvz. iš Tenerifės galėjai nusipirkti bilietus į Vilnių (nors dabar panašu kad dingo toks pasiūlymas iš jų pardavimų sistemos)
Nu bet o ką daryt, revenue tai kažkaip susirinkt reikia, o pamatinė veikla – skraidymas iš Rytų Europos šalių sekasi vis prasčiau ir prasčiau (pvz. nuo kovo galo uždaro maršrutą iš Kauno į Eindhoveną).
Tuo tarpu Estijos vyriausybė tarp savo atliekamų funkcijų įsirašė vieną naują – skraidinti estus poilsiautojus atostogauti
https://trip.ee/uudised/nordica-alustab-tsarterlendudega-egiptusesse-ja-kanaaridele
Nordica atgimė, ir dabar užsiiminėja charteriais iš Talino oro uosto į Tenerifę, Šarm el Šeichą ir Hurghadą
Labai nesmagu, kad Wizz mūsų rinkoje užsilenkinėja, nes būtų fainai jei būtų kur savo milžinišką sąskaitą naudoti. Bet jie tikrai dirba kaip paskutiniai idiotai, baidydami savo mokiausius klientus. Paskutinis dalykas – prieš kokią savaitę pakeitė Vilnius-Milanas tvarkaraštį šeštadieniais nuo sausio vidurio (na ir dar krūvą kitų, tą patį Grenoblį vėl perstūmė). Milanas žiemą šeštadieniais yra vienas brangiausių reisų mūsų rinkoj, bet vat dabar jie vietoj skrydžių vakare turės skrydį Milano bazės lėktuvu ryte, su nuostabiu 7 val. ryto išvykimu iš ten atgal (jų požiūriu pakeitę į didesnį A321 uždirbs). Nesvarbu, kad tokiu metu didelė dalis jau viską susiplanavę buvo ir sekantį kartą po eilinio planų sugadinimo nepirks (bent jau pas mane kolegos slidinėjimo atostogoms skrydžius ėmė iš Lufthansa, Wizz po ankstesnių patirčių nebesvarstė).
Wizz šiandien visai išėmė iš prekybos Vilnius-Bilundas (buvo likęs 2023 vasaros sezone).
Ryanair užtat vasarai turės 4 weekly į Bilundą.
@Aras – tai jau ir pernai Ryanair keturis kartus per savaitę skraidė. Nors šiaip galėčiau lažintis, kad anksčiau ar vėliau mažins. Čia jų tokia taktika yra, užpulti konkurentą, palaukti kol jis atsitrauks ir tada patiems susioptimizuoti. Galim pažvelgti į Vilnius-Dublinas skrydžius, kur buvo 6x weekly tol, kol maršrute reikėjo konkuruoti su airBaltic, o štai kitos vasaros tvarkaraščiuose, nebelikus varžovų, jau matosi skrydžių sumažėjimas – 6 kartai per savaitę liks tik pikiniais birželio-rugpjūčio mėnesiais, kitu metu skraidys tik tris.
Naujas Ryanair frontas yra Berlynas, reisų skaičių po truputį didina sulyg kiekvienu sezonu, kitą vasarą jau bus 5x weekly. airBalticui bus sunku.
>tai Wizz dabar ieško būdų kaip čia išvilioti iš keleivių papildomų pinigėlių nesiūlant papildomų paslaugų :) čia panašiai kaip kad buvo prieš porą dienų į pardavimus paleidę self-connecting skrydžius, kur pvz. iš Tenerifės galėjai nusipirkti bilietus į Vilnių (nors dabar panašu kad dingo toks pasiūlymas iš jų pardavimų sistemos)
Vėl įdėjo Tenerifę su persėdimu. Įdomu, jeigu vienas iš tų 4 segmentų persistums – pinigus už visus 4 segmentus grąžins? Ar čia jau keleivio reikalas, ką tokiu atveju daryti?
Dzin- parasyta, kad perki atskirus skrydzius. Tad manau grazins tik uz viena
Wizz paleidžia maršrutą Vilnius – Roma.
Sveiki,
gal žinot, kokiu mailu, ar kokioj web formoj siųsti Turkish Airlines claim’ą dėl kompensacijos už atšauktą skrydį?
Dėkingas
Airijos pigių skrydžių įmonė „Ryanair“ ketvirtadienį pranešė nuo balandžio skraidinsianti iš Vilniaus į Romą.
„Artėjant Velykoms ir 2023-iųjų vasarai, mes džiaugiamės į tvarkaraštį pateikdami dar pasirinkimų ir vertės mūsų Lietuvos klientams, pridėdami šį naują maršrutą į Romą kaip dalį mūsų 2023-iųjų vasaros maršrutų ir pasiūlydami klientams Vilniuje dar daugiau pasirinkimo planuojant savo ilgai lauktas vasaros atostogas“, – pranešime cituojamas „Ryanair“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas Dara Brady (Dara Bredis).
Lėktuvai šiuo maršrutu vyks keturis kartus per savaitę.
PRANEŠIMAS PATEIKIAMAS KAIP NAUJIENA, NORS RYANAIR JAU SENIAI REGULIARIAI SKRAIDO Į ROMĄ, TIK NESENIAI PAKEITĖ ORO UOSTĄ – IŠ CIA SKRYDŽIUS PERKĖLĖ Į FCO.
Naujiena yra pateikiama paskutiniame pranešimo sakinyje – kad skraidys keturis kartus per savaitę, nes šiaip tai buvo susiplanavę tik du. Bet dabar sistemoje jau matosi nuo gegužės papildomi skrydžiai pirmadieniais ir penktadieniais, kolkas rodo kaip sold-out, nu bet susitvarkys artimiausiu metu.
Wizz šiaip susiplanavę Vilniaus bazės lėktuvu skristi, tai įdomu, kažkurį iš egzistuojančių maršrutų turėtų uždaryti ar kur nors mažinti frequency
Kazka praleidau per covida. Kodel tik 2x i diena liko CPH-VNO. Ar ryanair nuima ar Norwegian draskosi dabar…
nes SAS labai draskosi vidiniuose skrydziuose su A320, puse uspildytu tik, vis dar keista kad outsoursina rytine Baltijos pakrante…CRJ OK, bet jau kazkaip..
Finnair didina skrydžių skaičių iki 26 per savaitę, nuo gegužės 1 skrydžiai bus vykdomi 4x per dieną – 28 skrydžiai per savaitę
puikiai. galetu dar savo minamas geldas atgal i kazka padoraus pakeisti, nes dabar gyvenantis Vilniaus vakarineje puseje gali per ta pati laika nuvaziuot iki KUN, nuskristi su FR ir bus anskciau nei vaziuoti iki VNO ir minti ATR’u.
Aisku, AY jungimus duoda gerus, bent jau i Azija. Tiesa, su kainom paskutiniu metu jie kazkur paraleliniam pasaulyje – siuntineja „dealus” i USA po 800Eur ar Europoj po 400Eur.
Plius paciam HEL po oro uosto paskutines renovacijos situ ATR produktas yra totalus sh – leidziasi toliausiai nuo isejimo ir bagazo paemimo – dar vos ne 20 min kulniuoti reikia per tai kas buvo Terminal 1
Ryanair uždaro KUN-HEL, tai galima sakyti, jog capacity push’u išstūmė Ryanair.
Noriu pasidalyti savo patirtimi atgaunant pinigus is Ryanair uz skrydi su Lufthansa. Gal kam pravers ateityje.
Mano skrydis su Ryanair i Vilniu buvo atsauktas 3 val iki skrydzio del oro salygu. Aisku, paskambinus i customer service, siulo du variantus:
1. perkelti i kita Ryanair skrydi
2. grazinti pinigus uz skrydi.
Mano netiko nei 1-as, nei 2-as variantai, todel pasakiau, kad noriu skristi i Vilniu su kitom oro linijom. Ryanair darbuotojas patikrino sistemoje, kad nera skrydziu i LT per artimiausias 3 dienas ir dave leidima „pirkti bilieta uz protinga kaina”, pazadejo, kad salia mano booking’a parasys, kad suteiktas leidimas. Nusipirkau bilieta su LH, nes tai buvo pigiausias variantas, apie 400 eur i viena puse.
Po keliu dienu submitinau Invoice Boarding pass per Ryanair puslapi. Po 3 savaiciu gavau atsakyma is Ryanair:
Following a review of your claim, we regret to advise that no liablity to compensation arises under the EU261 regulation as your flight was disrupted due to adverse weather, heavy icy conditions, outside Ryanair’s control..
Teko skambinti jiems ir aiskinti, kad as submitinau prasyma ne del kompensacijos, o del „reimbursment” ir kad as turiu ju kolegos leidma. Jie patikrino kazka savo sistemoje ir pasake, kad as teisus, ir kad jie perduos mano prasyma i atitinkama departamenta.
Kazkur po 2 savaiciu po pokalbio gavau emaila, kad man bus grazinti pinigai uz skrydi.
As sumokejau 100 eur uz bilieta su Ryanair 400 su LH.
Ryanair turi grazinti 400 eur, tai vyksta taip:
100 eur jau gavau savo Ryanair paskyroje (wallet). Galiu tuos pinigus pervesti i savo kortele arba panauduoti Ryanair skrydziams.
300 eur (kainos skirtumas €100-€400) = bus pervesta i mano banko saskaita.
Isvados:
1. Ryanair gali leisti skristi su kitom oro linijom, jei nera vietu Ryanair skrydziuose i ta sali (ne i miesta, bet i sali) per artimiausias 72 val.
2. Reikia aiskiai pasakyti, kad nenorite atgauti pinigu uz neivykusi skrydi. Atgavus pinigus uz bilietus, oro linijos nebeatsako uz jus ir nieko daugiau jums nera skolingos.
3. Reikia gauti leidima pirkti bilietus su kitom oro linijom. Tas leidimas bus irasytas kazkur Ryanair vidineje sistemoje
4. Ryanair gali atmesti jusu prasyma del pinigu grazinimo uz nauja skrydi, jums teks jiems skambinti ir aiskinti, kad jus turejote leidma.
EU261 nieko nesako, kad oro linijos turi perkelti keleivi i kitas oro linijas (arba padengti nauju bilietu islaidas), tas paaskinimas yra Europos Teisingumo Teismo sprendimuose.