„Wizz Air” vykdys skrydžius į Rygą
Comments(32) temos: lėktuvai
Vengrų aviakompanija „Wizz Air” plėtros Baltijos šalyse pradžiai nusprendė pasirinkti Rygos oro uostą.
Nuo kovo 29 dienos „Wizz Air” iš Londono Luton oro uosto tris kartus per savaitę skraidys į Rygą. Iš Oslo Sandefjord Torp tris kartus į Rygą bus skraidoma tris kartus per savaitę. Iš Turku bus į Rygą kartą skraidoma du kartus per savaitę.
Visuose maršrutuose „Wizz Air” stos į konkurencinę kovą su jau egzistuojančiais vežėjais. Į Londoną iš Rygos skraido „airBaltic” ir „Ryanair”, tiesa, abi šios kompanijos naudoja kitus oro uostus – atitinkamai Gatwick ir Stansted, tačiau visos veža tik „point-to-point” srautą.
Dar įdomesnė konkurencija vyks Ryga-Oslas maršrute. Iki šiol tris kartus per dieną šiuo maršrutu skraidė „airBaltic” bei keturis kartus per savaitę „Norwegian”, o nuo kovo pabaigos tris skrydžius per savaitę pradės „Ryanair”, o prie šios konkurencijos dar prisijungs tuo pat metu skrydžius pradėsianti „Wizz Air” – taip ogi tris kartus per savaitę. Tiesa, „airBaltic” ir „Norwegian” naudoja Gardermoen oro uostą, o „Ryanair” skraidys iš Rygge, „Wizz Air” – iš Sandefjord Torp.
Į Suomijos Turku miestą nuo šių metų liepos mėnesio pradėjo skraidyti „airBaltic” – skrydžiai vykdomi du kartus per dieną, rytinis skrydis vykdomas su nusileidimu Taline. „Wizz Air” papildomai skraidys du kartus per savaitę iš Turku į Rygą.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
32 komentarai
Leave a reply
Na, bent jau kol kas gandai, kad jie Rygoje darys bazę nepasitvirtino. Visi skrydžiai vykdomi atskrendančių lėktuvų. Nors kalbama, kad vėliau tai gali ir įvykti, šitos kryptys tik pradžia.
As manau, kad esnat tokiai konkurencijai visais marsrutais, jie ilgai netemps :) arba tures keisti skrydziu marsrutus arba …..
Labiau noretusi ziniu is VNO nei is RIX… :(
Tai čia ir yra tos „geros naujienos dar šiemet”?
ka manot apie sia Zuoko ideja?
http://www.zuokas.lt/2009/12/02/nacionalines-krizes-ipatumai-1-milijardine-kaina-uz-ministro-klaidas/
Nesąmonė kažkokia atrodo. Kas ten per kryptys ir supratimas pas juos?
Is ties tai tubut tos „gerosios naujienos dar siemet”
Įdomiausia, kad Wizzair bilietus iš Rygos parduoda tik iki birželio vidurio, vėliau nėra. Nors iš kitų oro uostų skrydžiai visai vasarai parduodami. Toks vaizdas, kad nuo tada galvoja rimtai keisti tvarkaraščius (gal ir lėktuvą kokį laikyti).
Iki birželio mėnesio tikriausia tikrins ar pasitvirtina maršrutai.
P.S. Simonai, būtu maloniau sulaukti žinių iš VNO nei RIX
kaip tik vakar skridau iš Torp’o – žiauroka, ~1,5 val. traukiniu 5 min autobusu (~80 Lt) iki oro uosto tikrai nėra pats patogiausias variantas
įdomu, kuo vengrams labiau įtiko Ryga vs. Vilnius?
Turbūt tuo, kad pvz. Norwegian iš Oslo į Rygą per savaitę 4 lėktuvus užpildo nepaisant 19 airBaltic reisų, tuo tarpu į Vilnių žiemai sumažino nuo 3 iki 2 savaitinių reisų (ir kainos nuo to labai didelės nepasidarė).
Manau, kad po šių naujienų paskelbimo Vilnius dar turi šansą persivylioti WIZZ’ą arba Kaunas vylioti Ryanairą, kad airiai steigtų savo bazę. Bet tam prireiks titaniškų pastangų. Klausimas, ar matys kažkas interesą stengti dėl to? Konkurencija Rygoje taps žvėriška. Kita vertus, tai bus labai patogu keliaujantiems. Keleivių srautas augs Rygoje ir ,matyt, galimų vėl Lietuvos oro uostų keleivių sąskaita…:(
Dėl Rygos Wizz’o s[randimas atrodo keistai iš vienos pusės. Aišku, šio oro uosto srautai dideli. Bet tuos srautus kuria AirBaltic vežiodamas keleivius iš Lietuvos ir kitur. Dar kažkiek įtakos turi susisiekimas tarptautiniais autobusais su oro uostu. Nukonkuruot Ryanair irgi bus nelengva. Pinigų kainų karui jie tikrai turi. Kas nors gali pateikti pavyzdį kada kokiam nors vežėjui yra pavyke Ryanair išstumt iš Maršruto..?
Šiaip tai klausimas dėl Vilniaus/Rygos pasirinkimo yra gana atviras. Pagrindinis Vilniaus pranašumas (galima kalbėt ir apie Kauną)- Daug mažesnė konkurencija. Tiesa tuo atveju, jei kalbėtume ne apie Londono krytį.
Oslas dabar yra uždarbiautojų kryptis, kaip ir Londonas. Kitas klausimas kas skraidytų į Turku? Ar čia Suomių turistams skirta?
Aišku, reikėtų patobulinti susisiekimą su Viniaus oo uostu. Manau, kad kai kainos geros, Latviai ir į Kauną atvažiuoja. Lygiai taip pat galėtų ir į Vilnių…
„…bus į Rygą kartą skraidoma du kartus per savaitę” – tai cia KIEK? karta ar du kartus???
Jei kas nori nemokamos keliones i Londona ar Milana (tik mokescius susimoketi, laimejus kelione…)
http://www.facebook.com/notes/star1-airlines/are-you-in-design/221325052183
Turbūt Wizz Air pasirinko Rygą dėl to, kad tikisi tuo pačiu apžioti ir Lietuvą su Estija, bet žinant AirBaltic’o politiką, jiems šita avantiūra gali nepasiteisinti…
Beje, siandien pastebejau,kad Ryanair vel pakeite bagazo politika. Pirmas bagazo vienetas pabrango iki 15€,o taip pat atsirado antras 15 kg vienetas uz 35 €. Taigi Ryanair Vietoj to,kad kovotu su bagazo svoriu, tiesiog ji apmokestino.
Ta proga klausimas-kiEk kainuoja skraidinti 1 kg lektuvu pvz. 2000 km?
Ne į temą, bet Susisiekimo ministerija patvirtino valstybei svarbias tiesioginio reguliariojo oro susisiekimo kryptis 2010 m. ( http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=359782 ):
Amsterdamas, Barselona, Berlynas, Briuselis, Diuseldorfas, Dublinas, Frankfurtas, Hamburgas, Helsinkis, Kijevas, Kopenhaga, Londonas, Madridas, Maskva, Milanas, Miunchenas, Oslas, Palanga, Paryžius, Praha, Ryga, Roma, Sankt Peterburgas, Stokholmas, Talinas, Varšuva, Viena.
@Vytautas-NT – bagažas pas Ryanair pabrango jau nuo lapkričio 1 d. Naujesnės jų naujienos, kad gruodžio 1 pradėjo be kortelės mokesčio priimt Mastercard Prepaid, o nuo sausio 1 mokant su Visa Electron tą mokestį jau reikės mokėti. Nors bendrai Wizzair politika kortelių mokesčių klausimu dar bjauresnė – nemokamai tik kažkokio angliško supermarketo išduodamas Freedom Card (jei teisingai sugooglinau) ir jų pačių tik Vengrijos gyventojams išduodamas Wizz Air Credit Card.
Ryanair pigiam apmokejimui pukiai sueina EntroPay. Gal yra kokiu variantu ir Wizz?
Na tikrai jie kažkaip idomiai skaičiavo, kad atsistojus į tas pačias kryptis užpildyti lėktuvą… Bet gal čia dar ne visa info, padarys pre-sale’us ir pasižiūrės ką ir kaip apkarpyti.
Įdomu, kaip tie karpymai atrodys? Vietoj dviejų savaitinių reisų padarys vieną?
Kas link tu krypčių, tai iki galo neaišku ką su jom daryt? Į kokią Prahą, Vieną, Frankfurtą ir Varšuvą visada bus kas skraido, nes tai tų šalių bendrovių bendrovių Hub’ai.
Taip pat neaišku ką saraše veikia Ryga, kuria galima autobusu per 4 val. pasiekt. Palanga svarbi, kaip vidinis reisas, bet iš jo būtų daugiau naudos, jei funkcionuotų jungtys iš Vilniaus.
Toliau svarbumo geografija savotiška- Vokietija, Skandinavija. Vokietijoj kažkodėl dar prireikė Miuncheno (tas nėra blogai), Diuseldorfo (AirBerlin Hub’as) ir Hamburgo (čia nežinia kieno Hub’as, aktualus Palangai.
Bet užtat be Romos nėra pietų Europos. Budapeštas, Atėnai, Larnaka, Zagrebas, Bukareštas? Nėra šveicarijos.
Labiau primena nora atkurt „senų gerų laikų” Vilniaus geografiją…
Hamburgas, Miunchenas ir Diuseldorfas yra Vokietijos ekonomikos centrai ir atitinkamai 5, 2 ir 3 pagal keleivių srautą Vokietijos oro uostai.
Klausima formuluokime kitaip. Į visus minėtus oro uostus AirBaltic iš Vilniaus skraidė. Kokie to skraidymo rezultatai?
Tiesa Diusseldorfas yra labai specifinis atvejis- Jis yra Rūro anglomeracijos teritorijoj, tad ten gretimi oro uostai netoli. Bet į jį skraido daug Azijos ir net iš už atlanto…
Esminis klausimas- ko siekiama rengiant „svarbių” krypčių sąrašą. Užtikrinti susisiekimą su kuo platesne geografija, ar remiantis verslo ryšiais/turizmo srautais (vokietijos miestai didele dalim neturistiniai)?
Pvz. nėra jokio ryšio su Šveicarija, Vengrija, Bulgarija, Portugalija (beje, svarbus Hub’as skrendant į lotynų Ameriką ir Afriką). Nėra kitų UK ar Prancūzijos miestų, be Sostinių (išimtis tik Vokietijai) ir t.t.
Aš manau, kad ministerijos įsakymu buvo patvirtintos svarbios ir, kas svarbu, realios atsirasti kryptys.
Kviečiu prisiminti savo pateiktus skaičius apie tai, kur keliauja tranzitiniai keleiviai iš Vilniaus: http://simonas.bartkus.lt/blog/2009/10/19/kur-skrenda-keleiviai-is-vilniaus/
Diuseldorfas, Hamburgas, Barselona, Madridas yra tarp krypčių, kurių tikrai reikia nemažam skaičiui žmonių, galiu pasakyti pagal pokalbius su aviakompanijomis šios kryptis realiausia, kad gali atsirasti. Į Prancūzijos, UK kitus miestus, Vengriją, Bulgariją, Lisaboną keliauja po tik apie 100 žmonių per mėnesį.
@Simonai – bet šitą požiūrį, kad kitur keliauja tik 100 žmonių, tai ir kryptys nevertos dėmesio, reikia keisti. Nes pačiam netikint tikrai nepavyks įtikint kitų (kad ir to paties Wizzair), kad čia verta skraidyti. Kas kad dabar iš Vilniaus į UK kitus miestus keliauja tik 100 žmonių, bet va Ryanair iš Kauno tai sugeba į juos skraidyti ir į kiekvieną lėktuvą daugiau keleivių pririnkti. Ir su daugeliu kitų krypčių būtų tas pats, ypač atvykstantys turistai (realiai Wizzair kryptys iš Turku ir Torp gausis būtent tokios) gali užpildyti reisus net ten, kur dabar apskritai jokio srauto nėra.
Pranai, tokio požiūrio tikrai nėra.
Čia kalbame apie svarbiausių krypčių sąrašą, manau, kad imant tokio ilgio sąrašą, koks jis yra, tai kryptys yra surašytos optimalios. Aišku, jeigu tame sąraše būtų 50 ar 100 krypčių, tai jame atsirastų vietos ir kitiems miestams, tame tarpe ir Turku, ir Lisabonai, ir kt.
Iš principo ydingas toks įsakymas, nurodant skrydžių kryptis iš Vilniaus oro uosto. Tai laisvos rinkos pažeidimas. Jei būtų valstybinė aviakomopanija, tai jai būtų galima nurodyti, kur skristi, o dabar užsienio ar lietuviškoms aviakompanijoms negali įsakyti skristi ten ar ten. Kita vertus, jei jau reikia tokio įsakymo, tai reikia nurodyti, jog būtina užtikrinti tas kryptis iš Lietuvos, o ne konkrečiai iš Vilniaus oro uosto, tai gaunasi protegavimas ir tokį įsakymą būtų galima apskųsti Europos Komisijai.
Vis tiek neitikina,kodel Vokietijos tiek daug? O pvz. Budapesto isvis nera. Svarbu dar ir principas. Ar cia pagrindas yra tiesiogiai skrendantys keleiviai, ar tranzitiniai oro uostai?
Vokietojoj, galima taip parinkt oro uostus,kad toliau butu patogu traukiniu nukeliaut iki vietos bet kur.
Manau,kad ismetus akivaizdziai komercines kryptis (kuriomis visad skraidys kazkas), galima buvo gauti geografiskai idomesni sarasa.
Ar yra dar Europoje miestu,kurie i sarasa nepateko,bet i kuriuos yra zymesnis keleiviu srautas?
Nauja geografija visad susijusi su rizika-ar atsiras kam skraidyt..?
Dar viena galima sio saraso pasekme-vezeju santazas,t.y. Panaikina reisa,kad gauti dotacija,nes kryptis „svarbi”.
beje, del saraso skaidrumo-cia problemu nera,jei vezimo remima organizuos konkurso budu, kuriame varzytis gales visi norintys…
Tai mums sužinoti svarbias kryptis kainavo 800.000 Lt ir puse metų ispanų darbo… Venesueloje arba Baltarusijoje tokie specialistai sedėtu už lėšų išvaistymą, bet demokratijoje tas įmanoma. Idomu ar Vaštakas kiek nors aviacijoje gaudytis pradėjo? Vytautai-NT – svarbiausias dalykas, manau, kad susisiekimas būtų su pagrindiniais pinigų ir turizmo darymo šaltiniais būtų, visa kita reikia palikti kada ekonomikai augant ir taip atsiras norinčių. Bet kada į aviacija pažiūrių Šemetos stiliumi, tai tada geriau nieko nedaryti – pigiau bus :) Aj dar reikėtu Oro navigacijos įkainius kokiais 30% padidinti kaip Armėnai ir bus daug pelningiau nei apie civilinę aviaciją galvoti :)
Jo, sąrašas diskutuotinas, bet dėl Vokietijos miestų sutinku, kad jie turėtų jame būti.
Iš lietuvio pusės – taip, jei reiks nuvykti į Hamburgą, galima ir per Frankfurtą, paskui važiuoti traukiniu.
Tačiau žiūrint hamburgiečio akim yra kitaip. Jei jis norės nuvykti į Pabaltijo regioną ar kažkur aplinkui ir į Rygą bus tiesioginis reisas, o į Vilnių ne, tai bus sunku konkuruoti. Ypač savaitgalio turizmui, kuris ir yra aktualiausias, nes į Lietuvą ilgam laikui mažai kas atvyksta.
Čia reikia prisiminti, kad Vokietija yra šalis, kurios žmonės išleidžia užsienyje daugiausiai pinigų pasaulyje, o Hamburgas, Miunchenas, Berlynas – milijoniniai miestai.
Studija buvo skirta ne tam,kad svarbiausias kryptis nustatyt,o tam,kad atsakyt i klausima ka daryt su Baziniu vezeju. As nesutikciau,kad atsakymas akivaizdus,nes visas tas reikalas reikalauja didziuliu investiciju,be garantiju,kad pinigai nenueis i smeli.
O svarbiausios kryptis buvo nustatytos atskirai. Ir cia vel esme-paramos mechanizmas, nes tokias subsidijas teikti teisetai…