Simonas Bartkus | Blog

Kažin, ar daug papildomų skaitytojų sulaukiau dėl tokio įrašo pavadinimo? Spėju, kad bent vienam ar antram žmogui šis užrašas „Google Reader’yje” arba ieškant informacijos „Google” paieškos sistemoje užkliuvo, kad jį paspaudėte.

Zvonkė pasižymėjo šį kartą tuo, jog iškėlė mintį, jog žinomiems žmonėms už pasisakymus spaudai turėtų būt mokama*.

Šio įrašo pavadinimas veikia analogiškai kaip žurnalo viršelis ar laikraščio antraštė. Garsios antraštės ar įdomesnės nuotraukos ant viršelio didina skaitomumą – o dar labiau perkamumą. Kitaip tariant, jos padeda parduoti daugiau.

Garbingesnė žiniasklaida turi vidinius garbės kodeksus, jog už „Interviu herojams yra nemokama”. Bet nemaža dalis žurnalistų kartais redaktoriams nežinant (arba nenorint žinoti) moka 10 LTL už įdomesnį interviu valkatoms, 200 LTL prostitutėms. Bulvarinėje spaudoje tai yra oficialiai legalizuota. Ir tai suprantama – žiniasklaida iš esmės dirba dėl reitingų – o reitingus galima pasikelti kokybišku turiniu. Už kokybišką turinį reikia mokėti, nes nemažai straipsnių ašis yra būtent herojai.

Koks biznis Arvydui Saboniui dalinti inteviu į kairę ir į dešinę, fotografuotis žurnalams (aišku jam ir pinigai, matyt, nėra reikšmingi (tiksliau tie pinigai, kuriuos gali teoriškai žurnalai/laikraščiai/laidos sumokėti, jam nėra reikšmingi), bet galėtų žmogus nustatyti aiškius tarifus ir pajamas už juos atiduoti, kad ir savo krepšinio mokyklai?

Beje, Natalija Zvonkė mažą naujieną čia pasakė – Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas jau taip darė dar pernai. Ir nusipelnė viešo žiniasklaidos nuplakimo. Bet – ar jų darbas yra dalinti interviu? Žmonės šoko ir savo atšišoko, ką pasiekė, tą pasiekė. Juolab, jog dabar žiniasklaidai įdomus jų šeimyninis gyvenimas, o tikrai ne pasibaigusi karjera.

Kokie galėtų būt tarifai? Manau Arvydas Sabonis galėtų duoti inteviu žurnalui už 5000-1000 LTL, o TV laidoje sudalyvauti už 20 tūkst. Beje, savo laiku Drobiazko ir Vanagas save įvertino gana logiška suma – 3000 LTL.

Jeigu Lietuvoje taptų įprasta mokėti žinomiems žmonėms už interviu, ką toks žingsnis padarytų?

– mažos žvaigždes, siekiančios dėmesio gaus jo sąlyginai daugiau, nes nemažai žiniasklaidos priemonių pasirinks rašyti apie jas, kadangi kokybiškesnio turinio kūrimas bus brangesnis;

– neišvengiamai Bžeskas, Bendžius, Stano, Zvonkus ir kiti šulai turėtų jungtis į asociaciją, kuri turėtų nustatyti taisykles, kaip nustatomi honorarai už nuotraukas, interviu ir pan;

– mokami interviu su žvaigždėmis turėtų padidinti kokybiško analitinio turinio kiekį. Kaip? Ogi pavyzdys – trijų puslapių interviu su Tarasovu gali padaryti trečiakursė studentė už 150 LTL honorarą. O kad patyręs specialistas parašytų analitinį trijų puslapių straipsnį, jam atseikėti reikia 1000 LTL. Jeigu skaitomumas panašus, tai kam mokėti brangiau?;

– turėtų atsirasti žiniasklaidos priemonių, kuriose pasirodyti būtų garbė. Nors JAV yra įprasta mokėti už pasirodymą ant viršelių, CNN pokalbių šou vedėjai nemoka už pasirodymus net didžiausioms žvaigždėms. Nemoka ir nežinomiems, bet kažkuo nusipelniusiems (kartais tai būna neturtingi žmonės) – apmokamos tik kelionės išlaidos iki TV studijos.

______________________________________________

* Aš asmeniškai mokėčiau 10 LTL daugiau už „Lietuvos ryto” šeštadienio numerio pusmečio prenumeratą, su sąlyga, kad ten nerašytų apie Zvonkę.