Archive for the 'marketingas' Category


Apie Lietuvos mobiliojo ryšio išankstinio mokėjimo paslaugų rinką

Seniai seniai, atsirado „Labas” pakuotė, kuri kainavo 200 LTL, o mažiausias papildymas buvo 50 LTL. Šiek tiek vandens į priekį nutekėjus atsirado „Extra” ir visi pakankamai laimingai gyveno mažindami kainas dvigubai per metus.

Tada atsirado „Tele 2” su išankstinio mokėjimo paslauga „X-GSM” (viešpatie, na ir pavadinimas). Nemokami SMS ir 1LTL/min. tarifas į visus tinklus tuo metu buvo revoliucija. Vėliau SMS tapo mokami, bet tarifai vistiek atrodė revoliuciniai.

„X-GSM” protingai pavirto „Pildyk”.

Ir gyveno jie laimingai tryse, du gražūs ir vienas pigus.

Tada vieno iš gražiųjų šeimininkas nusprendė sudrumsti vandenis. „Omnitel” kartu su reklamos kūrėjais sukūrė „Ežį” – vieną iš pačių sėkmingiausių lietuviškų brand’ų. „Omnitel” bandė atsiribot nuo „Ežio” – „Ežį” neva stovėjo „Simas”, kuris priklausė „Omnitel”. matyt manė, kad niekas neatseks septinto vandens nuo kisieliaus. Bet lietuvis šitoj vietoj nedurnas. Dabar „Omnitel” drąsiai savinasi „Ežį”, o „Simas” prieš kokį pusmetį virto „Omnitel MINI”.

Ir ką. „Tele 2” tuoj prisiminė savo šūkį „Mažiausios kainos garantija” ir sukūrė „Mažylį”. Kūrė ryškiai naktį, gavosi toks nedadirbtas. „Tele 2” greit konkurencijos tarnybai apskundė „Ežio” šūkius „pigiausias”, skundus vidutinišku greičiu patenkino, bet „Ežys” vis dar sėkmingai save pozicijonuoja. Kelis mėnesius vyko nedidelė kova kas bus pigesnis taip ir taip pigūs tarifai dar šiek tiek pakrito, paskui „Ežys” pasidavė ir standartiniai tarifai „Mažylio” berods centu mažesni. Tam, kad nebūtų galima įrodyti skaičiavimais kuris yra pigesnis, pradėjo kurt visokias „Ežio kaladė”, „Ežio ledas”, etc. etc.

„Mažylio” stilistika jau pasikeite bene tris kartus. Pamenu pačioj pradžioj buvo toks piktas veikėjas primenantis SIM kortelę ir mušantis „Ežį”. Dabar va yra toks čiuvakas didele galva. Niekaip nesuprantu, ką jis simbolizuoja. anyway.

Pasidėję priešais save pardavimo ataskaitas „Omnitelininkai” ir „Teledušnikai” pastebėjo, kad „Ežys” ir „Mažylis” kenkia „Ekstra” ir „Pildyk” pardavimams. Pirmi tai pastebėjo „Omnitel”, bet ir tai gana pavėlavę.

„Omnitel” IMHO priėmė gana protingą sprendimą: „Extra” pavirto į „Omnitel Ekstra” – pavirto į pilną „Omnitel” paslaugų paketą, o išankstinis mokėjimas pavirto ne neigiama savybe, o tiesiog mokėjimo planu. Dabar su „Omnitel Ekstra” gauni visas mobiliojo ryšio paslaugas (tarptautinius skambučius, GPRS, EDGE, etc. etc.). Tiesa už gana nemažą kainą. Bet, matosi, kad paslauga yra orientuota į tokius turtingesnius vartotojus, kurie negali pasirašinėt sutarčių: užsieniečius atvykstančius kokiems dviems mėnesiams, iš Airijos grįžtantiems uogų rinkėjams atostogų ir pan.

„Tele 2” turbūt tik dabar pradeda dašilt, kad „Mažylis” tiesiogiai konkuruoja su „Pildyk”. Kai pamatau reklamą, kuri baigiasi šūkiu „Pildyk – pigiausia” nežinau ir ką begalvot. Niekaip nesugebu surasti skirtumų tarp šių dviejų paslaugų.

Kaip bebūtų „Bitė” vėl liko miegaliaus vietoj. „Omnitel Ekstra” – ok, brangu, solidu, pilna paslaugų gama. „Ežys”, „Mažylis” – pigios bazinės paslaugos, tobulas servisas paaugliams ir ypač jautrioms kainai grupėms. O kas po velnių yra „Labas”? Kam jis skirtas? Kas yra jo vartotojas? Išankstinio mokėjimo paslauga nepasižymi klientų lojalumu, todėl paskutinis, kurie iš įpratimo naudojasi „Labas”, jau turbūt mirė praeitame amžiuje. Negi paslauga gali važiuoti tik ant erzinančio šūkio „Kiek kainuoja SMS?”

Media Lietuvoje

Viena didžiausių pasaulyje žiniasklaidos paslaugų kompanija „Zenithoptimedia“, šiemet įsteigusi padalinį Lietuvoje, prognozuoja, kad reklamos apimtys Lietuvos žiniasklaidos priemonėse šiemet sudarys 397,8 mln. litų.

400 mylikų. Už tiek reklamos žmonėms yra suimportuojama į smegenis per TV, radiją, laikraščius ir žurnalus, outdoorą (įskaitant lauko ekranus), internetu, kino teatruose ir ant pistoletų degalinėse. Kitų medijos formų niekas neskaičiuoja. 400 milijonų gauti neatsižvelgiant į media nuolaidas, bet didžiąją dalį nuolaidų suvalgo media agentūros ir kiti tarpininkai, todėl užsakovams reklama daugiau mažiau tiek ir kainuoja.

Kur dar visa apskritai nesuskaičiuojama reklama – pusiau legaliai dalinamos skrajutės, nelegalūs stendai gatvėse ir ant namų sienų, rėmimas, šventės, netradicinės reklamos formos, užslėptoji reklama, legalus ir nelegalus spam’as, lokali reklama (reklama pačioje parduotuvėje, kur reklamuojamos toje parduotuvėje vykstančios akcijos ir/ar parduodamos prekės), …

Į tuos 400 milijonų neįskaičiuota reklamos kūryba, daugeliu atveju ir reklamos gamyba, išlaidos viešiesiems ryšiams …

400 mylikų per žinisklaidą – tai apie 130 Lt reklamos sustumiama vienam aktyviam Lietuvos gyventojui.

Jeigu sugalvojote kažkokį naują masėms skirtą produktą ir jo reklamai skiriate 1 mln. litų – tai reiškia, kad kiekvienam reklamos valgytojui duodate saldainį už 30 centų, kai jis jau šiemet suvalgė šokolado už 130 Lt.

Palyginimui – JAV vienas vartotojas per metus suvalgo reklamos už 500 JAV dolerių. Skaičiuojama, kad didmiesčio gyventojas per dieną gauna ~4000 reklaminių žinučių…

Augsim ;-)

„Lietuvos telekomas” tapo TEO

Viena didžiausių ir žinomiausių Lietuvos bendrovių „Lietuvos telekomas” keičia pavadinimą į TEO. Įvairių atgarsių pasitaiko šiuo klausimu.

Kadangi ši bendrovė man įdomi nuo pat privatizacijos, norėčia šiek tiek paporinti savo nuomonę šiuo klausimu.

Populiarus mitas: „Lietuvos telekomas” keisdamas pavadinimą bando gelbėtis nuo žlugimo. Maždaug – jeigu aš atsijungiau telefoną, reiškia visa lietuva jau atsijungė. 2000 m. „Lietuvos telekomas” uždirbo 240 mln. Lt. pelno. Visi suvokia, kad tos dienos jau nebegrįš. Lūžis veikloje įvyko 2003 m., kada bendrovė net patyrė 35 mln. Lt. nuostolių. Nuo tų metų sustabdytas pajamų mažėjimas, o pelnas nuosekliai didėja. Grynasis 2005 m. pelnas – 84 mln. Lt., 2006 m. pirmo ketvirčio pelnas – 39 mln. Lt. Be abejo, didžiųjų bendrovių veikloje pelnas nebūtinai yra pagrindinis veiklos rodiklis ilgame laikotarpyje. Bet detaliau panagrinėjus kitus skaičius, pelno augimo/mažėjimo dinamika „Lietuvos telekomo” atveju gana tiksliai atspindi visą įmonės padėtį.
Jeigu šis mitas būtų teisingas, pavadinimo keitimas turėjo įvykti 2003 m., kai bendrovė buvo papuolusi į duobę, bet laiku susisgribo permainoms. Pavadinimo keitimas specialiai buvo suplanuotas tam laikui, kai bus stabilizuoti bendrovės rezultatai ir kreivė kils aukštyn (Estijoje buvo pasirinktas kitas variantas – pavadinimas keistas tada, kai bendrovė buvo duobėje. Kitaip tariant, sugriauta buvo viskas, pasilikta infrastruktūra ir viskas statyta iš naujo. Bendrovė kyla stabiliai, bet labai lėtai. Šiuo metu yra blogesnėje padėtyje nei Lietuvos TEO).

Pavadinimo keitimas nėra staigus žingsnis. Pavadinimo keitimo procesas prasidėjo daugiau nei prieš dvejus metus. Visam pavadinimo keitimui vadovauja komanda, kuri savo laiku žmonių galvose žodį „taupkasė” pakeitė į „Hansabankas”. Įvertinkite ar tai sėkmingas žingsnis ar ne. Manau, kad jeigu kas nors rašytų lietuvišką „rebrandingo” vadovėlį, šis pavyzdys turėtų būti Nr.1 kaip sėkmingas įvaizdžio (vardas nėra tik vardas) pakeitimas.

Mano Abejonė
Šiek tiek man kelia abejonių prekės ženklo „Zebra” strategija. „Zebra” – tai naujas namams skirtų interneto paslaugų vardas. IMHO, „Takas” buvo pankamai neblogas vardas, bet …
deja, jo išlaikyti nebuvo galima, nes jis būtų stabdęs visos bendrovės keitimąsi visuomenės galvoje. Kodėl? Paklauskite penkiolikos draugų su kuo jums asocijuojasi „Takas”. Gausite mažiausiai 12 atsakymų, jog tai – „Telekomo internetas”. Vardą pakeisti yra paprasčiau, negu įvaizdį to, su kuo tavo vardą sieja.
Grįžtant tiesiogiai prie „Zebros”: sudėtingas dalykas yra tame, jog bendrovė TEO keičia ne tik produktų pavadinimus, bet ir produktų išsidėstymo struktūrą:
Palyginkime:
anksčiau buvo 2: „Lietuvos telekomas”, kurios vardu vadinama bendrovė ir dauguma paslaugų, bei atskiras vardas „Takas”, kuriuo vadinamos interneto paslaugos.
dabar yra: „TEO” – tai tik bendrovė. „Zebra” – tai internetas namams. Internetas verslui vadinasi „Teo verslas”. „Teo verslas” vadinasi ne tik internetas, bet ir daugelis verslui skirtų „TEO” paslaugų. Telefono ryšys namams vadinasi „VOX”.
Naujoji struktūra aišku yra geresnė. Lengviau atskirti ir klasifikuoti paslaugas vartotojų galvose: verslui nereikia telefono ryšio, jiems reikia sprendimo. Tuo tarpu „VOX” yra ryšys, kuris leidžia paskambinti močiutei. Manau, kad artimiausiu metu gali išsiskirti ir „VOX” bei „TEO verslo” kainodara, kiek tai leis RRT įpareigojimai. („VOX” kaina turėtų mažėti).

Apibendrinant: viso įvaizdžio keitimas yra labai savalaikis. Telekomunikacijų rinka gyvena permainose ir tai yra pati geriausia proga keitimuisi + naujų vardų įvedimui. Prisiminkime, kad dar atsiranda toks ženklas „Gala” – TEO skaitmeninės televizijos brandas. TEO eis į tą rinką greičiausiai kartu su Lietuvo radijo ir televizijos centru (plačiau žinomu kaip TV bokštu :).

Ar keitimasis bus sėkmingas? Esu 98 proc. įsitikinęs, kad taip.

Ką iš to išlošia TEO?
1) Nepriklausomybę nuo savo brando. Nors „Lietuvos telekomo” internetas namams buvo aukštos kokybės, tuom buvo sunku įtikinti žmones. Nesvarbu, kas tu esi, svarbu, ką apie tave mano. Žmogus mato Lietuvos telekomo interneto reklamą, bet jis galvoja apie tai, kad „čia tie, kurie mano močiutę prieš dešimt metų be ryšio paliko”. Jeigu blogai veikia „VOX” ryšys, žmonės netapatins jo su „ZEBRA”. Pagalvokite, kodėl „Proctor&Gamble” gamina „ARIEL”, „TIDE”, „BONUX” ir „BOLD”? Didelėms kompanijoms tai yra labai svarbu. Jeigu konkurencinėje kovoje žus vienas mano brandas man skaudės, bet aš nemirsiu (galima rasti sąsajų su „Heroes” – nieko baisaus jeigu vienas tavo monstras žuvo, o jeigu eini kautis su pagrindiniu „Heroesu” ir žūni – žaidimas baigiasi).
2) Galimybę formuoti naują įvaizdį. Vardo pakeitimas leidžia greičiau kurti naują kartą, kuri greitai pamirš „Lietuvos telekomo” istoriją. Ką jūs žinote apie „Lietuvos taupomąjį banką”?
3) Jau minėtą galimybę pagal šiandienos rinkos sąlygas perskirstyti brandus. Net nekeičiant būtų reikėję tai daryti. Ateitis priklauso internetui, skaitmeninei televizijai.
4) Gražų vardą. Aišku, čia subjektyvus dalykas, bent jau pradžioje. Ar jūs turite pasiūlymų kaip kitaip galėtų vadintis viena didžiausių bendrovių Baltijos šalyse?
5)
6) … dar įrašysiu ;)

Ne apie vardą.

IMHO, „TEO” šiuo metu yra perspektyviausia telekomunikacijų bendrovė Lietuvoje.

„OMNITEL” susiduria su labai rimtomis problemomis savo pozicionavime. Toliau nuo marketingo – pradeda lysti ir didelės bendrovės ydos – imho bendrovė peraugo savo vadovus ir pradeda nebesusitvarkyti iš vidaus.
„BITĖ” – niekaip neranda savo įvaizdžio. Šiandieninėje rinkoje ji yra niekas. Užduokite sau du klausimus, kuriems atsakyti turite 0,5 sekundės (sakykite pirmą žodį, šovusį į galvą).
– Kas teikia kokybiškiausią mobilų ryšį?
– Kas teikia pigiausią mobilų ryšį?
Jeigu jūs esate statistinis lietuvis, į pirmą klausimą atsakėte „Omnitel”, į antrą „Tele2”, nepriklausomai nuo to, kokiu ryšiu naudojatės.
Dar vienas klausimas – ką jums sako „BITĖ”? Statistiniam lietuviui, tai „vienas iš operatorių”. Jeigu žmonės mano, kad tu esi „vienas iš” – tu esi niekas.
„TELE-2” – turinti pavydėtiną užsispyrimą pozicionavime. Ji yra PIGIAUSIA. Sunku tokį įvaizdį sukurti. Bet tas įvaizdis tave ir labai apriboja.

« Ankstesnis puslapis