Simonas Bartkus | Blog

Šią savaitę Lietuvos kino rinkos lyderis „Forum Cinemas” pradėjo bilietų į kino teatrus prekybą internetu. Sveikintinas žingsnis, nors ir stipriai pavėluotas. Juolab, „Forum Cinemas” naudojama verslo valdymo sistema „Markus Cinema System” jau kelis metus turi šią funkciją – Latvijoje ir Estijoje ji naudojama jau senokai.

Beje, praėjusį savaitgalį TV jau sukosi „Yomayo” dienos reklama, kuri, be kitą ko, anonsavo ir naujieną – bilietų pirkimą internetu, realiai prekyba prasidėjo tik pirmadienį.

Sistema pakankamai patogi – susirandi seansą, pasirenki kiek bilietų reikia, ir tuomet gali net tiksliai išsirinkti vietas salėje (nereikia kaip „Tiketoje” refreshinti, kad tavo norimas išmestų). Mokėjimas – tik per hanza.net, todėl kitų bankų vartotojai yra nuskriausti. Nors „Hansabankas” yra el. bankininkystės lyderis, bet reikia tikėtis, spektras bus išplėstas.

Didžiausias minusas „Forum Cinemas” rašomas už prekybos internetu kainodarą. Šiais laikais, kai interneto parduotuvės kainomis nukonkuruoja tradicines, laikais, kai brangstant žmogiškiesiems ištekliams taupyti padeda elektroninės sistemos, pirkti „Forum Cinemas” bilietą internetu yra brangiau nei kasoje prieš seansą! Kiekvienas bilietas yra apmokęstinamas papildomu 1 LTL mokesčiu.

Panašius mokesčius taiko ir „Tiketa”, bet skirtumas tas, jog „Tiketos” kasose mokesčiai dar didesni, tai pirkdamas internetu vistiek bent litą sutaupai arba nors moki lygiai tiek pat.

Mąstykime logiškai: jeigu perku internetu, tai kino centras sutaupo. Mažiau reikia kasininkių darbo (tarkim – kasininkės darbo valanda 20 LTL, 1 bilieto pardavimas trunka 1 min., t.y. vieno bilieto aptarnavimas kainuoja 30 cnt.), sutrumpėja eilė prie kasų (auga klientų pasitenkinimas), nėra pinigų inkasavimo kaštų, galų gale taupomas popierius ir elektra. Ir še tau – papildomas mokestis.

Pati sistema taip pat veikai ne be priekaištų. Patys „Forum Cinemas” pripažįsta, jog dėl klaidų sistemoje eilė žmonių liko be pinigų ir bilietų. Kuomet aš pirkau bilietus internetu, jų nepavyko atsispausdinti naudojant „Firefox” („Windows” sistemoje, beje) – kažkodėl spausdindavo lape viską, bet ne barkodą, reikalingą įėjimui į salę. Jau ruošiausi kreiptis į „Forum Cinemas” laišku, bet el.paštu, pasirodo, atsiunčiamas PDF su bilietais, kurie, spausdinasi nepriekaištingai. Ačiū, bet galėjo sistema ir informuoti, jog dar gausiu ir PDF’ą.

Praėjus „Yomayo” dienai „Forum Cinemas” paskelbė, jog tą dieną per 1000 bilietų pardavė internetu. Kadangi iš viso parduoda 20 tūkst., tai 5% visų pardavimų buvo internetu. Esu tikras, jog šį rodiklį būtų nesunkiai galima pakelti iki 20%, jeigu perkant internetu bilietas nekainuotų 17% brangiau (ne 6 LTL, o 7 LTL).

Ir dar – kartu su elektronine prekyba, startavo ir rezervacija internetu. Tiesa, kaip suprantu iš skurdžios pateikiamos informacijos, tai galima tik „Kino klubo” kortelės turėtojams. Aš ją turiu, bet paaiškinkite – kaip susieti „Kino klubo” kortelę su internetiniu account’u?

Bet kokiu atveju – džiugu, jog greičiau negu NT auganti kino rinka, atrandą ir internetą. Todėl kaip bebūtų – sėkmės „Forum Cinemas”.

Beje, „Cinamon” dar 2006 m. balandį skelbė, jog „šiuo metu kaip tik yra diegiama ir testuojama sistema, prie kurios mūsų lankytojai galėtų prisijungti Internetu ir rezervuotis ar pirkti bilietus„. Matyt, vis dar testuoja …

Šiek tiek pavėlavę, „Gemius” paskelbė populiariausių interneto svetainių Lietuvoje birželio mėnesio duomenis. Kaip žinia, „Gemius Audience” metodologija remiasi „slapukų” (cookies) skaičiavimu ir procentiniu svėrimu su gautais „TNS” duomenimis apie bendrą vartotojų skaičių.

Pirmas skaičiukas rodo, kiek tinklapis per mėnesį pasiekia visų interneto vartotojų (reach), antras skaičiukas – procentais išreikštas pokytis, lyginant su 2007 m. gegužės mėnesiu.

1. delfi.lt 70.41% 2.36 žemyn

DELFI stabiliai lieka lyderiu, nors šio mėnesio trend’as – šiek tiek žemyn. 70,41% interneto vartotojų pasiekiamumas yra žemiausias DELFI rezultatas nuo 2005-ųjų vasaros. Visgi, manau, jog per drąsu būtų teigti, jog tai jau rodo rimtus signalus.

2. one.lt 61.09% 2.00 žemyn

Paskutiniu dviejų mėnesių one.lt trend’as rodo žemyn – manau, jog tai susiję su birželį įsibėgėjusiomis moksleivių atostogomis. Realias tendencijas pamatysime paanalizavę rugsėjo-spalio duomenis.

3. plius.lt 37.57% 4.24 žemyn

Birželį pradėjo atostogauti ir automobilių pirkėjai bei pardavėjai. Dar kartą pasitvirtino teorija, jog nauji plius.lt projektai (eko.plius.lt, 69.plius.lt, tele.plius.lt) yra totaliai nesėkmingi ir visą portalą tempia autoplius.lt ir šiek tiek domoplius.lt.

4. lrytas.lt 32.41% 18.74 aukštyn

Kaip pastebėjo „internetas_lt”, šis skaičius šiek tiek apgaulingas. Lrytas.lt šoko aukštyn kompiuterija.lt puslapio sąskaita – kompiuterija.lt iki birželio mėnesio buvo nepriklausomas tinklalapis ir figūravo antrajame populiariausių interneto puslapių dešimtuke. Birželį jis buvo prijungtas prie portalo lrytas.lt – kompiuterija.lrytas.lt.

5. zebra.lt 31.86% 8.09 žemyn

Tai jau tendencija. Zebra.lt užtikrintai smunka žemyn. Per šešis 2007 metų mėnesius zebra.lt pasiekiamumas smuko nuo 40% iki nepilnų 32%. O dar 2006 metų pradžioje šis skaičius siekė 50%…

6. draugas.lt 23.19% 3.92 žemyn

Nors 3,92 trendas žemyn nėra labai grėsmingas, draugas.lt jau turėtų susimąstyti – taip vyksta jau trečią mėnesį iš eilės. Mano asmeninė nuomonė – draugas.lt vartotojai „subręsta” ir pamažu palieka pažinčių portalus, o augantis auksinis jaunimas renkasi one.lt.

Pavasarį buvo garsių kalbų apie derybas dėl draugas.lt pardavimo, bet, atrodo, kol kas niekas nepasikeitė – draugas.lt toliau valdo su „Elektronine prekyba” susijusi bendrovė „Liukartas”.

7. alfa.lt 22.62% 5.60 aukštyn

Alfa.lt toliau tęsia kopimą aukštyn. Manau, per 2007-ųjų rudenį, jei niekas nepasikeis, Alfa.lt aplenks „Draugą” ir „Zebrą” ir pateks į lankomiausių lietuviškų tinklalapių penktuką.

8. maps.lt 19.42% 5.58 aukštyn

Maps.lt „Gemius” reitinguose dalyvauja tik nuo 2007-ųjų sausio, tai negaliu savo teorijos patvirtinti istoriniais duomenimis: mano nuomone, žemėlapių portalas išgyvena sezoniškumą – vasarą susidomėjimas keliavimu ir kelionėmis padidėja, kartu padidėja ir lankomumas.

9. klase.lt 16.75% 1.89 aukštyn

PR’as, jog trečdalį klasė.lt akcijų įsigijų V.Vižinis, padėjo sustabdyti lankomumo kritimą. Žiūrėsim, kaip tęsis toliau, bet, prognozuoju, jog klase.lt dėl vizijos neturėjimo ir perdaug dažnų permainų iškris iš dešimtuko.

10. supermama.lt 16.58% 2.81 žemyn

Populiariausių tinklapių sąrašo stabilumo įsikūnijimas. Jau porą metų supermama.lt lankomumas laikosi 16-17 proc. pasiekiamumo ribose. Iškrapštyti esamų vartotojų iš ten neįmanoma, pritraukti naujų – taip pat. Visos mamos jau sėdi supermama.lt

11. orai.lt 16.53% 2.02 žemyn

Keista, jog vasarą šiek tiek smuktelėjo orai.lt lankomumas. Nors, jų lankomumas šokinėja kaip širdies kardiograma. Ar fenomenalų susidomėjimą orų prognoze specializuotoje svetainėje sumažins lrytas.lt nauja tikrai neblogai išvystyta orų skiltis – žiūrėsim.

12. visalietuva.lt 15.81% 4.32 žemyn

Labai keista, jog įmonių katalogus internete dar kažkas varto. Pritarčiau vytauc teorijai, jog „Visa Lietuva” lankomumas laikosi „Google” paieškos sistemos dėka – įvedus įmonės, kuri neturi interneto svetainės, pavadinimą – dažnai pirmu rezultatu gražinamas visalietuva.lt.

13. perlas.lt 14.98% 0.00

„Gemius Audience” tyrimo naujokas. Perlas.lt prisijungė tik birželio mėnesį prie tyrimų – pasirodo, jog ši loterijos svetainė Lietuvoje yra trylikta. Neblogas akibrokštas tiems, kurie mano, jog „Teleloto” žaidžia tik pensininkai ir namų šeimininkės. 15% Lietuvos interneto vartotojų tikrinasi bilietus internete.

14. blogas.lt 13.65% 8.44 žemyn

Išgyvenę piką 2007 m. pavasarį, kuomet apie blogus rašė daugybė laikraščių ir žurnalų, taip pat buvo suorganizuota pirmoji blogerių konferencija, blogas.lt paskutinius du mėnesius šiek tiek krito. Mažėja susidomėjimas blogais ar nauji blogeriai renkasi kitus servisus?

15. aruodas.lt 12.67% 3.80 aukštyn

2007-ųjų sausį „Edomus” įsigijo „Aruodą”, o šiek tiek vėliau dar ir „skelbiu.lt”. Kol kas visos svetainės vis dar veikia kaip atskiros. Susidomėjimas nekilnojamuoju turtu vis dar nemažėja.

16. cvonline.lt 12.14% 8.98 aukštyn

2007 m. birželio mėnesį „Verslo žinios” įsigijo projektą „CV.lt” ir apskelbė jį didžiausių, nors pagal lankomumą, cvonline.lt yra dvigubai labiau lankomas (cv.lt birželį buvo 29 vietoje su 6,01% pasiektų vartotojų). Cvonline.lt tuo metu vykdė sėkmingą reklaminę kampaniją, kuri davė neblogų rezultatų.

17. autogidas.lt 11.10% 3.27 žemyn

„Autogido” rezultatai rodo, jog „Autoplius” nėra fenomenali sėkmė Lietuvoje, o tiesiog laiku ir vietoje pasirodžiusi visuotinio domėjimosi mašinų kainomis išdava. Lietuvoje yra vietos ir antram portalui – aktyviau dirbdamas „Autogidas” gali pasiekti ir geresnių rezultatų.

18. cha.lt 9.71% 12.91 žemyn

Šis rezultatas turėtų kelti susirūpinimą šio humoro portalo savininkams. 2007 m. vasarį buvo pasiektas 13,2% rezultatas. Aišku, lankomumas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek „gerų bajerių” žmonės persiuntinėja vieni kitiems, bet tinklalapio autoriams pagrindinis darbas būtų kuo labiau lankomumą stabilizuoti.

19. balsas.lt 9.28% 18.34 žemyn

Pamenu, kažkada buvo juokiamąsi iš Omni.lt, jog jie tėra „tik ketvirti”. Aha, 2007 m. sausį mutavę į Balsas.lt, jie dabar yra devyniolikti…

20. point.lt 8.94% 3.80 žemyn

Estijos pažinčių portalų pasaulyje dominuojantis Rate.ee, labai labai lėtai braunasi Lietuvon. Jie jau aplenkė ieskok.lt, kuris jau iškrito net iš 20-tuko, nors geriausiais laikais galynėjosi su draugas.lt dėl 6-8 vietų. Visgi, nemanau, jog point.lt laikas dar gali ateiti.

Nemažai daliai išprususių interneto vartotojų “Delfi” komentaruose ir kitose viešos nuomonės reiškimo vietose drąsiai netiki reitingas ir mėto pareiškimus, “o kas gi lankosi tame one”.

O lankosi. “Gemius Audience” teigia, jog tai yra akivaizdžiai antras interneto tinklapis Lietuvoje, atsiliekantis pagal mėnesio auditoriją tik nuo “Delfi”.

www.one.lt 2007 m. gegužės mėnesį pasiekė 62,34% Lietuvos interneto vartotojų. Šiame portale gegužę apsilankė 733 tūkst. interneto vartotojų (1 vieta – “Delfi” – 848 tūkst., 3 vieta – “Plius.lt” – 461 tūkst.).

Yra du svarbūs rodikliai, pagal kuriuos “One” yra akivaizdžiai pirmas Lietuvoje. Tai – vidutinis laikas, kurį praleidžia vienas lankytojas per mėnesį – 12 val. 15 minučių. Pagal šį rodiklį antroje vietoje esantį ieskok.lt, “One.lt” lenkia keturis kartus!

Pagal atverstus puslapius “One” taip pat yra akivaizdus lyderis – 728389069 (728 milijonai) puslapių per mėnesį. Antras yra “Delfi” su 87 milijonais.

Mano “One.lt” account’as yra sukurtas 2000 m. gruodžio 30 d. Tuo metu tokio tinklapio www.one.lt dar net nebuvo. Registravausi www.one.lv, ir kenčiau latvišką vartotojo sąsają, nes tuo metu “One” žavėjo nemokamais SMS. 2001 m. vasarą account’ai iš Lietuvos buvo perkelti į sukurtą www.one.lt.

Iš pradžių SMS buvo visai nemokami, tada limitas per dieną, tada 1 nemokamas SMS į sąskaitą už prisijungimą… Interneto vartotojų daugėjo, o reklamos internete daugėjo ne taip sparčiai, todėl toks servisas ilgai gyvuoti negalėjo.

Nepaisant to, “One” sugebėjo pritraukti šimtus tūkstančių nemokamo el. pašto vartotojų – nepaisant to, jog el. paštas buvo text-only, tik 5 MB talpos, skaitomas tik per WWW … www.one.lt įrodė, jog galimybės – tai ne viskas. Vadinčiau 2003-2004 – one’inio pašto dominavimo epochą pirmuoju “One” fenomenu. Paskui, aišku, atėjo “GMail’as” ir suvalgė viską.

Tuo pat metu kaip el. paštas, “One” bene pirmieji Lietuvoje užščiuopė telefonų melodijų, logotipų, paveikslėlių telefonams aukso gyslą. Piko metu, “One” turėjo gal 50 konkurentų, kurie visi turėjo iš ko valgyti, o, neoficialiai manoma, “one.lt” turėjo per 40% mobiliųjų pramogų rinkos.

Atėjo internetas ir “mandresni” telefonai, todėl mobiliųjų pramogų kreivė nuėjo žemyn. Ir – tada – dar vienas “One.lt” šuolis aukštyn. Pats didžiausias visų laikų šuolis.

Latvijoje socialinių tinklų pasaulyje dominavo “Frype.lv”, kuris tuo metu vadinosi “Draugiem.lv”. “Frype.lt” (tuo metu “Draugams.lt”) į Lietuvą ėjo keistais marketinginiais veiksmais (burdamas uždarą ratą “žvaigždįms”), kiti dalyviai buvo dar vangesni, o “One.lt” skiltis “Draugai” prarijo viską.

”One.lt” sprogo atidarius socialinį tinklą. Nuo 2006 m. vasaros iki 2007 m. vasaros “One.lt” lankomumas išaugo 70% ir jis bene labiausiai augantis interneto tinklalapis, nepaisant to, jog jis jau yra gigantas. Proveržiu gali lygintis nebent “Alfa.lt”, bet jis nuo mažo augo prie didesnio …

Kaip ir “One.lt” paštas, taip ir “One.lt” socialinis tinklas negali būti apkaltintas tobula “usability”, paslaugų ir galimybių gausa. Be to, beveik už kiekvienos skilties atskleidimą reikia SMS’u mokėti pinigėlius.Nepaisant to, “One.lt” lankosi _visi_. Susiformavusi jaunuomenė yra tokia, jog “aš privalau būi ten, kur yra visi” (nors iš tikrųjų – ir mes tokie buvom. Tik tada nebuvo “One.lt”, o ir internetas dar buvo ne toks).

”One.lt” pastoviai nesilanko tik 35% internautų.

Beje – socialiniai tinklai veikia One.lt ir One.lv, tuo tarpu One.ee vis dar veikia mobiliosios paslaugos – kalbama, kad Estijoje tas dalykas atsirado pirmas, ir ilgiausiai „veža”.

„One.lt” direktoriumi, beje, nelabai seniai pradėjo dirbti Aldas Kirvaitis, buvęs „Metasite Business Solutions” direktorius ir vienas iš šios kompanijos įkūrėjų ir akcininkų. Žinant, jog „metasite” garsėjo ne tik brangiais ir unikaliais sprendimais, bet, taip pat, yra turbūt vieninteliai tikri „usability” specialistai. Galbūt, „usability” pradės kvepėti ir „One.lt”. Nors – aš jau pradedu abejoti, jog žinau, ko reikia Lietuvos paaugliams.

„One.lt” valdanti bendrovė „Forticom” prieš kelis mėnesius atidarė video portalą, „youtube” kloną – videogaga.lt. Analogiškas veikia ir Latvijoje.

Peržiūrėjus „TNS Gallup” daromą „TNS Metrix” naujausią tyrimą, matome, jog tas portalas tikrai populiarus – nors dvigubai atsilieka, nuo One.lt ar Delfi.lt, bet lenkia lrytas.lt, skelbiu.lt, alfa.lt

Matau, jog ten įdiegtas „Gemius Audience”, todėl, tikėkimės, greitai jis atsiras tos kompanijos skelbiamuose reitinguose ir bus galima įvertinti „Videogagos” sėkmę. Atsižvelgiant į „TNS Metrix” duomenis, tikėtina, jog turėsime naują ketvirtosios vietos savininką ir populiariausių Lietuvos puslapių dešimtuke „Videogaga.lt” turėtų įsitaisyti tarp „Autoplius” (tfu, „Plius.lt”) ir „Zebra”.

Beje, jeigu jau paminėjau „Zebra” – „Zebra video” yra beviltiškai nevykęs jų projektas. Nors, kaip matom iš „Videogaga” lankomumo – tokių dalykų Lietuviams reikia. Velniop, tą „youtube„…

Apskritai, pati „Zebra” darosi visiška nevykėlė ir „sėkmingai stabiliai” krenta žemyn lankomumo grafike. Ar tik neištiks dar vienas „Omni.lt/Balsas.lt” likimas? Apie tai – atskirai ….

Turbūt metų lietuviškos interneto rinkos naujiena – kompanija „Ekspress Group” įsigijo „Delfi” portalų grupę. Iki šiol „Delfi” portalų grupė priklausė suomių kompanijai „Findexa”, kuri įsigijo portalus iš „Microlink” prieš kažkur 4-5 metus už 5,1 mln. EUR. Šiandieninio sandorio vertė – 54,05 mln. EUR.

Nebloga investicija prieš kelerius metus buvo į interneto portalus. Nors „Delfi” padėtis nė vienoje rinkoje praktiškai nei pagerėjo, nei pablogėjo, bendra verslo vertė ir perspektyva išaugo 10 kartų.

Kas yra „Delfi”? Tai www.delfi.lt, www.centras.lt, www.delfi.lv, ru.delfi.lv, ru.delfi.ee, www.delfi.lt ir www.delfi.ua.

Kas yra „Ekspress group”? Tai Estijos žiniasklaidos koncernas, kuriam priklauso krūva su leidyba ir šiek tiek su internetu susijusių verslų Baltijos šalyse. Lietuvoje veikia „Ekspress leidyba”, kuri leidžia „Panelę”, „Moterį”, „Naminuką”, „Mano namus”, o prieš kelis mėnesius metė didžiulius pinigus į žurnalą „Klubas”, bandydama išjudinti iš sosto lietuvišką žiniasklaidos fenomeną – „Žmones”.

Beje, „Ekspress group” Lietuvoje priklauso UAB „Medipresa” – viena iš dviejų Lietuvos spaudos platinimo oligopolinės rinkos žaidėjų. Kalbama, jog „Medipresa” ir „Impres Teva” (praktiškai dvi vienintelės spaudos tiekėjos į prekybos centrus ir kitus populiarius „taškus”) labai skriaudžia mažuosius ir įėjimas į žurnalų ir laikraščių rinką yra labai sunkus.

O kas dabar bus?

Aš manau, jog nieko. „Delfi” veidas, turinys ir gyvenimas neturėtų pasikeisti – pasikeitė tik savininkai, kurių pagrindinis tikslas – pelningo verslo darymas. Kitaip būtų, jei, tarkim, „Delfi” būtų įsigijęs koks nors koncernas, kuriam žiniasklaidos priemonės reikalingos korporacijos komunikacijos sklaidai – ala „MG Baltic”, „Achemos grupė” ar „Rubicon” (išvardinau juos todėl, jog šie koncernai žiniasklaidos rinkoje veikia aktyviausiai).

Kitąvertus, „Delfi” savininkų pasikeitimas gali įnešti ir šiokių tokių permainų – bent jau leidyboje ši kompanija patirties, žinių ir resursų turi. Vis dėl to, ankstesni savininkai – „Findexa” – tikrai nebuvo žiniasklaidos, juolabiau internetinės, specialistai. Tikėtina, jog „Ekspress group” gali imtis kažkokių „Delfi” stiprinimo veiksmų. Bet ar to reikia? Bent Lietuvoje – vargiai. „Delfi” yra užtikrintas ir, atrodo, nepajudinamas lyderis, kurio nepajudina net šiuolaikinės tendencijos (blog’ai, socialiniai tinklai, paieškos sistemos….) – žmonėms jis įaugęs į kraują ir patinka toks, koks yra.

„Ekspress group” internete nėra stipri kompanija. Estijoje koncernui priklauso nekilonajomo turto portalas 4Seina.ee, automobilių portalas ekspressauto.ee ir laisvalaikio portalas weekend.ee. Vargu, ar kuri nors patirtis gali būt sėkmingai perkeliama į Lietuvą – neišgelbėtų turbūt nė „Delfi.lt” priedanga. Vargu ar automobilių srityje galima įkąsti „Autoplius.lt”, laisvalaikio srityje „Delfi” galbūt ir galima stiprėti (Delfi Blog’as, Delfi Gatvė iš tikrųjų nepateisino savęs ir jaunimo kategorijoje „Delfi” nesustiprėjo), o nekilnojamojo turtų portalų rinkoje Lietuvoje jau gana ankšta. Be to, iš pastarųjų „Delfi” neblogai uždirba parduodama „kobrendintus” saitus ir „infoblokus”.

Ką įrodė šis sandoris – Baltijos šalių interneto portalai yra tikrai vertinami – 54 mln. EUR yra tikrai solidi suma. Lietuvoje „Delfi” stipriausias iš visų Baltijos šalių, dėl to didžiąją tos sumos dalį galima priskirti lietuviškojo „Delfi” nuopelnams.Galimas daiktas, jog „Ekspress group” gali domėtis ir kitų interneto portalų pirkimu.

Tikėtina, jog šis sandoris toliau judins lietuviškų interneto verslų pirkimo/pardavimo rinką. Atrodo, pavienių asmenų valdomos svetainės netrukus masiškai ims įsileidinėti stambųjį kapitalą. Be to, turėtų įsibėgėti svetainių jungimąsis.

Niekada nerašykite PR straipsnių, nereklamuokite ir neanonsuokite interneto svetainių, kurios dar neveikia, o tik ketina atsidaryti – nebent turite mažiausiai 500 tūkst. litų įvadinei kampanijai (kaip pvz. „Gilette Fusion”). Priešingu atveju – tai niekada, kartoju, NIEKADA neveikia. Jeigu skaitau apie svetainę, tai noriu iškart ir į ją nueiti, jeigu įdomu. Niekas niekada neužsidės priminimo apsilankyti „rytoj” arba „nuo pirmos dienos”, net jei ta svetainė apie geriausia, nuostabiausia, naudingiausia ir visaip kitaip teigiamiausia.

NIEKADA nekiškite laiko ir pinigų ir pareiškimams svetainė www.blablabla.lt atsidarys rugsėjo pirmą dieną! Skubėkite apsilankyti pirmieji! Tai NIEKADA neveikia.

www.alfa.lt yra vienas iš „naujosios bangos” interneto portalų, kurie 2006-aisiais bandė mesti iššūkį „Delfi.lt” karaliavimui Lietuvoje. „MG Baltic” koncerno valdomas projektas vis toliau bando, ir jiems, panašu, pradeda sektis.

www.alfa.lt buvo atidarytas 2006 m. rugpjūčio mėnesį, kartu rugpjūčio 3 dieną per to paties koncerno „MG Baltic” valdomą LNK televiziją startavo realybės šou „alfa.lt”, kurio pagrindinis prizas – darbas interneto portale www.alfa.lt. Geresnės įvedimo kampanijos interneto svetainei vargu ar sugalvosi. Nenuostabu, jog vos prasidėjęs realybės šou sugeneravo alfa.lt kelių tūkstančių per dieną lankytojų srautą.

„MG Baltic” investicijos į interneto portalą buvo didelės: iš karto suburta gana galinga (kaip internetinei žiniasklaidos priemonei) redakcijos komanda iš beveik 20 žmonių, vadovaujama gana solidžios asmenybės Virgio Valentinavičiaus. Investuota ir į reklamą: „Leo Burnett” sukūrė ir įgyvendino gana kūrybišką, bet sunkiai suprantamą ir įsimenamą reklamos kampaniją. Manoma, jog investicijos į „alfa.lt” jos atidarymo metu siekė apie 2 mln. litų.

Bet, kaip paaiškėjo, tai buvo niekas – pasibaigus realybės šou, alfa.lt lankomumas smigo žemyn. Pagrindinė to priežastis – žmonės nesugebėjo atskirti realybės šou ir interneto svetainės – jiems tai buvo vienas ir tas pats. Paklausinėjus apie „alfa.lt” 2006 m. spalį galėjai išgirsti atsakymą: „O ar ta laida dar nepasibaigė?”. Nepasibaigė, nes tai ne laida, o naujienų svetainė.

Pati „alfa.lt” koncepcija buvo netobula ir neišbaigta: alfa.lt buvo stengiamasi kurti, kad „nebūtų panašu į delfi”, nepagalvojant, jog „Delfi.lt” „usability” yra įaugusi lietuviškam vartotojui iki kraujo. Vartotojų auklėjimas, pratinimas ir išlaikymas turėjo būti ilgas ir sudėtingas procesas.

Nuo 105 tūkst. lankytojų rugpjūčio mėnesį, „alfa.lt” lankomumas smigo iki niekingų 49 tūkst. lankytojų spalį (realybės šou „alfa.lt” baigėsi rugsėjo paskutinėmis dienomis). Palyginimui – tokį lankomumą pasiekia specializuotos svetainės kaip f-1.lt, cvmarket.lt, cosmopolitan.lt. Kas yra pakenčiama nišinei svetainei, tas yra niekas į mases orientuotam interneto portalui.

Bet, „alfa.lt” komanda ir investuotojai nemetė visko ir nenuleido rankų. Nuolat buvo tobulinamos svetainės techninės galimybės, atsižvelgiant į naršymo įpročius tobulinama koncepcija, plečiamas turinys naujomis skiltimis. 2007 m. sausį-balandį buvo suorganizuota kur kas labiau apgalvota ir geriau organizuota reklaminė kampanija, orientuota į bendrą žinomumo didinimą ir turinio išskirtinumą.

Rezultatas – akivaizdus. Štai jums „Gemius Audience”, didžiausios ir labiausiai pripažįstamos interneto tyrimų bendrovės, lankomumo duomenys apie „alfa.lt” lankomumą.

252 tūkst. lankytojų 2007 m. gegužės mėnesį ir 7 vieta populiariausių interneto svetainių Lietuvoje dešimtuke. Vilties „alfa.lt” suteikia ir tai, jog lankomumo šuolis nevienkartinis, o grafike aiškiai matoma stabili augimo tendencija. Tai „alfa.lt” jau teikia daugybę pagrįstų vilčių. Žiūrėsime, kaip „alfa.lt” pavyks išgyventi štilio laikotarpį – vasarą, juolab, jog reklaminė kampanija jau baigėsi.

Vis dėl to, yra dar vienas svarbus interneto svetainių lankomumo rodiklis, kurį puikiai pastebėjo „blogas.lt/internetas„: vieno lankytojo puslapyje praleistas laikas. Atskirai interneto svetainių pagal šį rodiklį galbūt vertinti nereikėtų, bet panašaus turinio svetainės galima:

„Alfa.lt” atsilikimas šiame reitinge rodo:

1) www.alfa.lt turi mažai ištikimų skaitytojų – grėsmė, jog šiek tiek suprastėjus portalui, arba, pvz. užlūžus vienai dienai jam, skaitytojai gali išsilakstyti;

2) www.alfa.lt daug kam yra interneto portalas nr. 3 ar nr.4 – jie perskaito esmines naujienas delfi.lt ar lrytas.lt ir tada užšoka į alfa.lt, kad peržvelgtų tik tai, ko kitur nėra;

3) www.alfa.lt struktūra yra paini ir žmonės ilgiau čia neužtrunka;

4) www.alfa.lt lankytojai į šią svetainę užsuka tik kartą per dieną, ir „nerefreshina” kelis kartus per dieną, kaip „Delfi”.

Greitai – ir apie kitas Lietuvos populiariąsias interneto svetaines.

SMS siuntimo bei įvairias SMS paslaugas verslui teikiančiame portale www.gsms.lt praėjusią savaitę išsiųsta jubiliejinė šimtas tūkstantoji trumpoji žinutė.

Jubiliejine žinute tapusi SMS buvo siųsta naudojant vieną iš portale teikiamų paslaugų – SMS siuntimą per internetinėje svetainėje patalpintą formą. Ši paslauga naudotojui leidžia itin greitai sukurti svetainei pritaikytą SMS siuntimo formą, per kurią tinklalapio lankytojai gali nemokamai siųsti žinutes. Kiekvienos žinutės gale galima patalpinti reklaminį tekstą ir tokiu būdu naudojant nestandartinį marketingo būdą populiarinti svetainę ar bet kokią paslaugą. 100000-ąją trumpąją žinutę išsiuntė svetainės www.patiekalai.lt lankytojas, norėdamas nemokamai ją rekomenduoti savo draugui ar pažįstamam.

Pasak individualios įmonės savininko Tomo Černiausko, besinaudojančio svetainės rekomendacijos SMS žinutėmis paslauga, po rekomendacijos formos patalpinimo, pradėjo didėti svetainės lankomumas. „Paslauga yra itin patogi ir reikalinga. Būtent šiuo metu yra labai populiaru, jog svetainėje būtų integruotos SMS paslaugos ar pramogos. Esu labai patenkintas Jūsų teikiamomis paslaugomis”,- teigė įmonės savininkas T. Černiauskas. Pasak jo, www.gsms.lt portale teikiamas SMS paslaugas galima efektyviai panaudoti reklamos tikslais, vadybininkų informavimui ar tiesiog įmonės CRM sistemoje. Jubiliejinės SMS siuntėjui T. Černiauskui UAB „Elektroniniai verslo projektai” dovanoja nemokamų SMS portale www.gsms.lt, kuriuos jis ketina išleisti žinučių siuntimui bei marketingo tikslais.

Džiaugiamės naudotojams galėdami pasiūlyti ne tik patogią trumpųjų žinučių siuntimo paslaugą, kurioje naudojama adresų knygelė, SMS katalogai ir kitos naudingos funkcijos, bet ir teikti SMS sprendimų, pritaikytų verslui bei marketingo plėtrai”,- teigė K. Noreika. Rinkoje esančios standartinės masinio informavimo priemonės paprastai yra vertinamos trimis faktoriais: pasiekiamumu, kaina ir įsiminimu ar veiksmingumu. Portale www.gsms.lt teikiamos marketingo požiūriu itin efektyvios SMS paslaugos skirtos tiems, kurie nori už nedidelę kainą perduoti įvairią informaciją tiesiai į mobiliuosius telefonus. Tokiu būdu klientus galima informuoti apie bet ką: įmonės naujienas, neapmokėtas sąskaitas, nuolaidas, akcijas, renginius, naujus gaminius, klubų vakaro programą, dienos pietus ir t.t.

Portalo paslaugomis naudojęsi verslo klientai liko patenkinti jų kokybe bei teikiama nauda. Interaktyvaus marketingo sprendimų bendrovė „Interactive Marketing Partner Baltic”, kurianti novatorišką reklamą internete, naudojo SMS siuntimo paslaugą viename internetiniame reklaminiame projekte, kuris leido kai kurių populiariausių lietuviškų svetainių lankytojams, atsakiusiems į tris paprastus klausimus, nemokamai siųsti SMS žinučių.

„Džiaugiamės radę patikimus partnerius įgyvendinti Lietuvos interneto reklamos naujovę – SMS žinučių siuntimą tiesiai iš reklaminės antraštės. Įgyvendinant kiekvieną inovatyvų sprendimą svarbu techninis patikimumas – per penkias akcijos savaites nebuvo jokių problemų siunčiant SMS žinutes, o srautai buvo tikrai nemaži”,- teigė „Interactive Marketing Partner Baltic” projektų vadovas Simonas Bartkus.

Sėkmingai veikiantys EVP projektai leidžia įmonei plėtoti bei kurti naujų sprendimų, todėl artimiausiu metu bus pristatytas internetinių atsiskaitymų portalas Mokejimai.lt bei didžiausiu skelbimų portalu Lietuvoje tapsiantis Rinka.lt, o portale www.gsms.lt netrukus ketinama sumažinti SMS siuntimo į „Omnitel” tinklą kainas. Kitų projektų, pateikiamų svetainėje www.evp.lt, įgyvendinimui UAB „Elektroniniai verslo projektai” šiuo metu ieško patikimų partnerių.

Siekdama sumažinti rašybos klaidų skaičių interneto svetainėse, UAB „Idamas” turinio valdymo sistemoje „Smart Web” įdiegė lietuvių kalbos gramatikos tikrinimo galimybę. Naudojant šią papildomą funkciją, visi tekstai, prieš patalpinant juos interneto puslapyje bus patikrinami rašybos tikrintuvu.

Anot UAB „Idamas” direktoriaus Kosto Noreikos, net nedidelė apmaudi rašybos klaida reprezentacinėje organizacijos svetainėje gali smarkiai pakenkti bendrovės įvaizdžiui, todėl galimybė greitai ištaisyti netikslumus svarbi daugeliui. Direktoriaus manymu, greičiausiai tikrintuvo naudą įvertins operatyviai publikuojantys daug skirtingos informacijos internete, nes poreikis greitai įdėti informaciją dažnai „suvalgo” laiką skirtą atidesniam teksto tikrinimui.

Klaidų tikrinimui naudojama pripažinta lietuvių kalbos rašybos gerinimo programa „Juodos Avys”, kuri taip pat naudojama „Microsoft Office” programinio paketo programose. Duomenų bazėje sukauptas nemažas skaičius Lietuvos vietovardžių, žymių žmonių pavardžių, firmų pavadinimų, naujadarų, koreguojamos ne tik gramatinės klaidos, bet ir neteiktini žodžiai iš „Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo”.

„Klaidų tikrinimas prieš talpinant informaciją internete neretai būna apsunkintas, todėl stengėmės sukurti kuo paprastesnį tikrintuvą”, sako Kostas Noreika. „Sistemos priedas pažymi klaidas ir automatiškai jas ištaiso – viskas vyksta taip pat, kaip visiems žinomame „Microsoft Word” tekstų redaktoriuje.”

Savo sukurtą turinio valdymo sistemą „Smart Web” UAB „Idamas” diegia nuo 2002 m. rudens. Per nepilnus dvejus produkto gyvavimo metus universali sistema įdiegta daugiau nei 100-ame interneto svetainių.

Autorius: Simonas Bartkus

Vilius Mackonis
„Sostinės” korespondentas

Vilniaus apskrities gyventojai gali naudotis naujuoju apskrities viršininko
administracijos portalu www.apskritis.lt.

Neseniai veikti pradėjęs tinklalapis atlieka virtualaus interesantų
priimamojo vaidmenį.

Jo lankytojai gali dalyvauti diskusijose, elektroniniu paštu užsisakyti
naujienas, pateikti klausimus ir gauti atsakymus.

„Ankstesnis apskrities tinklalapis buvo pasenęs. Jame gyventojai galėjo tiktai skaityti tekstus”, – sakė portalą atnaujinusios bendrovės „Idamas” rinkodaros vadybininkas Simonas Bartkus.

Atnaujintame internete tinklalapyje taip pat pateikiamos apskrities aktualijos.
Tinklalapyje yra nemažai informacijos apie regiono plėtrą, ekonomikos
būklę, žemės reformos eigos statistika, pageidaujančiųjų atkurti nuosavybės
teises į žemę eilė.

Tinklalapyje įdiegtos turinio valdymo programos dėka informaciją atnaujina
patys apskrities viršininko administracijos darbuotojai.

Interneto tinklalapyje naujienos kol kas pateikiamos tiktai lietuvių kalba.
Vėliau čia atsiras informacijos anglų, rusų, lenkų bei vokiečių kalbomis. Portale galima rasti visų apskrities viršininko administracijos darbuotojų
telefonus ir kabinetų numerius. Atskiroje skiltyje yra skelbiama viršininko bei kitų administracijos vadovų priėmimo tvarka bei laikas.

Išspausdinta „Lietuvos ryto” priedo vilniečiams „Sostinė” 2004 m. liepos mėn. 9 d. numeryje.

Turinio valdymo sistemos (TVS) Lietuvoje populiarėja labai greitai. Jeigu dar prieš porą metų įmonių vadovai sunkiai įsisavindavo tokių produktų privalumus, tai šiandien TVS pranašumų vardinti nereikia. Galimybė sumažinti interneto svetainių priežiūros išlaidas ir paversti jas patogesnėmis ne tik lankytojams, bet ir administratoriams, sąlygojo tai, jog beveik kiekvienas šiuo metu įgyvendinamas interneto projektas turi įdiegtą turinio valdymo sistemą.

Lietuvos rinkoje šiandien platinama nemažai TVS, o pagrindines lyderių pozicijas užima mūsų šalies gamintojų produktai: UAB “Gaumina” 2000-aisiais sukurtas “Building Blox 4 Web”, UAB “Idamas” gaminys “Smart Web” bei UAB “Linkarta” “EasyWeb”, kurie, kartu su įvairių bendrovių platinama latvių sukurta sistema “Site Supra”, sudaro pirmaujančių pagal įdiegimo skaičių ketvertą. Prie Lietuvos programuotojų sukurtų TVS dar verta paminėti “I-Manager” (“Penki kontinentai”), “AM System” (“AM Studio”), „Optimal Site“ („M2 technologijos“) ir „iPyramid“ („Assis“).

Šie 10 patarimų turėtų padėti išsirinkti tinkamą turinio valdymo sistemą.

1. Pasidomėkite, ar turinio valdymo sistema gali atlikti ir kitas funkcijas.
Kai kurie Lietuvos rinkoje siūlomi produktai gali ne tik valdyti interneto svetainių turinį, bet ir padėti valdyti duomenis apie darbuotojus, dokumentus įmonės viduje, o gal net turėti kontaktų su klientais (CRM) ir projektų valdymo modulius. Taip vienu šūviu nušausite ne vieną zuikį.

2. Mokėkite tik už tai, ko jums reikia.
Įsigilinkite į produkto pardavimo kainodarą. Jums nereikės palaikymo keliomis kalbomis, jeigu rengiatės pristatyti produkciją tik Lietuvos rinkai, nereikės diskusijų forumo, jei interneto svetainė atlieka tik reprezentacinę funkciją. Nemokėkite už tą funkcionalumą, kurio jums visai nereikia.

3. Įvertinkite plėtros galimybes.
Ko jums nereikia šiandien, nereiškia, kad nereiks rytoj. Ar bus galima svetainę praplėsti papildomomis galimybėmis, nediegiant jos iš naujo ir nestabdant dabartinio tinklapio? Per kiek laiko šios galimybės bus jums įdiegtos?

4. Išsiaiškinkite visas garantinio aptarnavimo sąlygas.
Turinio valdymo sistema nėra standartinė programa, veikianti Jūsų kompiuteryje, kuria galėsite naudotis iki tol, kol ji atsibos. Nuolatinės konsultacijos elektroniniu paštu ir telefonu, nuolatinio svetainės veikimo užtikrinimas – tai tik dalis paslaugų, būtinų visą sistemos naudojimo laikotarpį. Sužinokite, kokias vartojimo instrukcijas gausite, ar yra integruoti pagalbos tekstai pačioje sistemoje, kaip operatyviai bus reaguojama į jūsų klausimus.

5. Susipažinkite su sistemos kūrėju.
Svarbu, ar ta pati įmonė platina ir kuria TVS. Išsiaiškinkite, kokie yra kūrėjų planai dėl sistemos tobulinimo, kokiomis sąlygomis gausite klaidų ištaisymus ir sistemos atnaujinimus.

6. Pasidomėkite sistemos išplėtojimu.
Dauguma sistemų yra paremtos branduoliu ir konkrečias funkcijas atliekančiais moduliais. Pasidomėkite visais moduliais – net tais, kurių jums šiandien nereikia. Vėliau, prireikus tam tikros funkcijos, gali tekti brangiai mokėti už specialaus modulio sukūrimą arba bus būtina net pirkti naują sistemą.

7. Įsitikinkite produkto ekonomiškumu.
Kai kurios turinio valdymo sistemos gali valdyti ne tik vieną svetainę, bet leidžia kurti ir papildomas. Pavyzdžiui, turint www.mano-įmonė.lt, sukurti mediena. mano-įmonė.lt ir baldai. mano-įmonė.lt galėsite patys. Dar daugiau – dalis sistemų gali kurti ir palaikyti visiškai atskiras ir nepriklausomas svetaines.

8. Susipažinkite su sistemos lankstumu.
Galimas daiktas, jog sistema pareikalaus dar kitos mokamos programinės įrangos Jūsų serveriui. Kai kurios sistemos veikia tik su vienokia operacine sistema, kitos palaiko tik vieno tipo duomenų bazę. Neatmeskite galimybės, jog svetainę gali tekti laikui bėgant perkelti į kitą serverį, todėl visų populiariausių operacinių sistemų ir duomenų bazių palaikymas yra didelis privalumas.

9. Ar bus galimybė visiškai pakeisti svetainės dizainą neįdiegiant naujos sistemos?
Turinio valdymo sistema – ilgalaikis produktas, o tinklapio dizainą gali kilti poreikis keisti dėl greito jo “pasenimo”, firmos stiliaus pasikeitimo ar paprasčiausiai atsibodus ir atsiradus norui atsinaujinti. Iš karto numatykite, kiek Jums kainuos naujo dizaino sukūrimas ir jo integravimas į esamą sistemą.

10. Sužinokite, ar sistemoje yra integruota lankomumo statistikos sistema ir kokius duomenis ji teikia.
Interneto svetainės lankytojų veiksmų analizė yra rimtas marketingo įrankis. Funkcionalus statistikos įrankis gali pateikti grafikus, kuriuose matoma, kokiais jūsų produktais ar teikiamomis paslaugomis labiausiai domisi lankytojai, o kurios yra pamirštamos. Galėsite analizuoti, kaip lankytojus veikia paskelbtos akcijos ir kaip auga svetainės populiarumas.

Pagal šio straipsnio patarimus ir individualius reikalavimus sistemai sudarykite reikalavimų lentelę, pagal kurią galėsite patikrinti kiekvienos siūlomos sistemos atitikimą jūsų poreikiams.

Neleiskite platintojo vadybininkams formuoti jūsų nuomonės ir nepirkite katės maiše – neatsakykite išbandyti sistemos prieš ją įsigydami, pasistenkite atlikti visus veiksmus, kurių jums reikės. Idealu, jei kiekvieną reikalingą jums funkcija galima iliustruoti jau veikiančiu pavyzdžiu anksčiau įgyvendintame projekte. Tai garantuoja, jog įsigysite išbandytą ir patikimą sistemą.

Autorius: Simonas Bartkus. Publikuota interneto portale „E-Zine„.