Simonas Bartkus | Blog

Viešųjų ryšių išnaudojimas kino demonstravimo versle Lietuvoje darosi įdomesnis, nors beveik visų platintojų informacinis triukšmas susidaro tik iš banalių vertimų – žinučių iš garsenybių gyvenimo.

Štai vakar pirmą kartą kino centre „Coca Cola Plaza” pamačiau ūsuotą vyriškį, kuris trynėsi pagal eilių prie kasų galą ir siūlė bilietus į 19.30 prasidedantį filmo „Likimo ironija arba Laimingų Naujų” seansą po 20 LTL. Ant kino centro švieslentės tuo metu jau kabėjo A4 lapas, pranešantis, jog „19.30 seanse bilietų nėra”.

Šiandien apie šį nutikimą užsiminiau vienam pažįstamam „Forum Cinemas” darbuotojui. Ši mano trumpa žinutė virto išsamiu straipsniu – „Likimo ironija, arba Laimingų Naujų!” sulaukė bilietų perpardavinėtojų dėmesio”.

Tiesa, pranešime jau kalbama, jog „Kino teatro darbuotojai pastebėjo perpardavinėtoją” ir keli kiti faktai buvo švelniai pakeisti. Bet „ACME Film” interesams atstovaujanti kompanija „Infor” pukiai mano pranešimą „suvirškino”. Nenuostabu, kad šią žinią maloniai suvirškino beveik visi didieji interneto portalai (pvz, kaip čia).

Pamoka paprasta – gaudykite visas smulkmenas ir rašykite istorijas. Jos patinka visiems.

Norėjau ir aš šiandien šį filmą pamatyti, bet, nebuvo bilietų.

Prodiuseris Jerry Bruckheimeris pastaraisiais metais gražino į Holivudą nuotykius. Pastatęs tris „Karibų piratų” nuotykių dalis, produktyvus kino verslininkas po ta pačia „Walt Disney” vėliava 2004-aisiais pastatė šiandieniniame pasaulyje vykstančią lobių ieškotojų nuotykių istoriją.

Statydamas pirmąją „Kodas L.O.B.I.A.I.” dalį J.Bruckheimeris, stengėsi pasinaudoti „Da Vinčio kodo” ir kitų Rono Howardo romanų sukeltu domėjimųsi paslaptingais ženklais ir užbėgo už akių „Da Vinčio” kodo ekranizacijai, kuri pasirodė 2006-ųjų pirmoje pusėje. Užbėgo ir sugebėjo aplenkti – tiek kritikai, tiek žiūrovai beveik vieningai sutaria, jog originali „Kodo L.O.B.I.A.I.” istorija daug labiau įtraukia nei R.Howardo bestselerio ekranizacija.

Kas žino, ar nebus „Kodo L.O.B.I.A.I” sėkmė priežastimi, dėl ko Stevenas Spielbergas kitų metų vasarą į ekranus sugražins legendinį lobių ieškotoją Indianą Džonsą. Kol Indiana Džonsas dar tik pakeliui į ekranus, o „Angelų ir Demonų” ekranizavimo procesas stringa, 2007-ųjų Kalėdoms ekranus suskubo pasiekti „Kodo L.O.B.I.A.I.” tęsinys „Paslapčių knyga”.

Pirmoji nuotykių filmo dalis kainavo 100 mln. JAV dolerių ir uždirbo 338 milijonus. Atrodo, sėkmė ir nuotykiai įkvėpė visą juostos komandą, todėl „Paslapčių knygos” pirmosiose titrų eilėse – tos pačios pavardės kaip ir „Kode L.O.B.I.A.I”. Už režisieriaus šturvalo stovi Jonas Turteltaubas, ekrane – Nicolas Cage, Diane Kruger, Jonas Voightas, Harvey Keitelis. Antrosios juostos biudžetas, matyt, ūgtelėjo ir pavyko prisivilioti dar karštą „Oskarą” laikančią Helen Mirren (ši, atsisakė audiencijos pas Karalienę Elžbietą II dėl filmavimosi JAV) ir Edą Harrisą.

Jerry Bruckheimeris yra tikrai apsukrus šių laikų prodiuseris, kadangi jam, kaip ir „Kode L.O.B.I.A.I.” pavyksta išlaikyti tas pačias žvaigždes filmo tęsiniui, kaip pavyko ir „Karibų piratams”. XXI-ajame amžiuje komerciniame kine darosi sunku statyti neplanuotus tęsinius, kadangi su žvaigždėmis darosi labai sunku sutarti.

„Paslapčių knyga” neišradinėja dviračio ir plaukia pirmajame filme prakasta vaga: Beno Geiso (akt. Nicolas Cage) vadovaujama grupė ieško paslaptingų istorinių raktų, kad surastų lobį (aišku, garbė aukščiau turtų). Konkuruojantys blogiečiai jiems trukdo, o pakeliui iki lobio komandai tenka įminti neįtikėtinų viešuose istoriniuose objektuose paslėptų mįslių.

Scenarijų „Paslapčių knygai” rašė ta pati autorių grupė, pasivadinanti „The Wibberleys”. „Paslapčių knygoje” lobių ieškotojai Aukso kambario, o rakto iki jo tenka ieškoti ir ant Laisvės Statulos, stovinčios Paryžiuje ir Bekinhemgo rūmuose, ir iš JAV prezidento lūpų. „Paslapčių knygoje” scenarijus vietomis „persistengia” ir pradeda peržengti tą ribą, kur žiūrovas įsijautęs į nuotykius dar gali patikėti vaizdu ekrane. Vietomis tenka atitrūkti nuo filmo tempo ir badyti pirštais į akivaizdžias „nesąmones”.

Kaip ir didžioji dalis populiariosios literatūros apie lobių ieškotojus ar istorinės tiesos mįslių sprendėjus, „Kodas L.O.B.I.A.I” manipuliuoja istorijos spragomis – laisvai interpretuojami istorijoje ginčytini klausimai, šiek tiek istorinių mitų ir žaidimas žiūrovo fantazija. Jeigu žiūrėtum filmą sulėtintai – smulkmenos badytų akis taip, jog visas nuotykis virstų niekalu.

Deja, „Paslapčių knyga” turi smulkmenų, kurios iššoka iš nuotykių juostos tempo ir kiša pagalius į filmo ratus. Nepaisant to, „Kodas L.O.B.I.A.I. 2” yra „žiūralas” per kurį smagu ir nesinori miego. Pakilus nuo šventinio stalo nedaug rastume pramogų, kurios nepriverstų snausti.

„Paslapčių knyga” baigiasi akordu, kuris tiesiai daro įžangą į dar vieną tesinį. Iš tiesų, dar neaišku, ar tęsinys tikrai bus. Bet jeigu būsite tinkamai nusiteikę ir gerai įsijautę, istorijos tęsinį norėsis žiūrėti iškart.

Plačiau apie filmą – Kodas L.O.B.I.A.I.: Paslapčių knyga

Pirmąjį žiemos savaitgalį Lietuvos kino rinka sulaukė ketvirtojo filmo-milijonieriaus šiais metais. Lietuviškai dubliuota animacinė juosta “Ant bangos” lapkričio 30-gruodžio 2 dienomis savo kasą papildė 23,3 tūkst. litų ir to pakako, kad filmas peršoktų milijono pajamų kartelę. Iš viso filmo sąskaitoje šiuo metu yra 1,008 mln. litų.

Be “Ant bangos”, šiais metais milijono ribą peržengti pavyko “Simpsonų filmui” (2,24 mln.), “Šrekui Trečiajam” (1,55 mln.) ir “La Troškiniui” (1,5 mln.). Pažymėtina tai, jog visi šių metų “milijonieriai” Lietuvos kino teatruose buvo rodomi įgarsinti lietuviškai.

Populiariausiu praėjusio savaitgalio filmu tapo fantastinis nuotykių epas “Beovulfas”. Viršūnėje debiutavusi juosta per pirmąjį demonstravimo savaitgalį uždirbo 117,3 tūkst. litų.

Antrojoje pelningiausių filmų sąrašo vietoje debiutavo “Walt Disney” studijos pusiau animacinis darbas “Užkerėtoji”, kuris Lietuvos kino teatruose lapkričio 30-gruodžio 2 dienomis uždirbo 88 tūkst. litų.

Labai sėkmingai Lietuvoje debiutavo ir Emiro Kusturicos naujausias filmas “Pažadėk man!”. Vos dviejuose kino teatruose rodyta juosta per tris dienas sulaukė 2,3 tūkst. žiūrovų dėmesio ir surinko 32,2 tūkst. litų.

Ateinantį penktadienį, gruodžio 7 dieną Lietuvoje įvyks trijų stiprių filmų premjeros. Cate Blanchett vėl pasirodys kaip Anglijos karalinė filme “Aukso amžius”, kuris laikomas 1998-aisiais susukto filmo “Elžbieta” tęsinys. Komiksų ir veikso gerbėjai sulauks kompiuterinio žaidimo “Hitmanas” ekranizacijos.

Romantinio žanro gerbėjus pasieks drama “Niekada nebūsiu tavo” su Michelle Pfeiffer.

Nors dabar dar tik spalio paskutinė diena, bet jau galiu konstatuoti, jog antrus metus iš eilės kino teatrų pajamos iš bilietų pardavimo padvigubės. Tai reiškia, jog 2007-ųjų metų pajamos bus keturis kartus didesnės, negu 2005-aisiais. Stulbinantis augimas – iš tiesų.

Kuomet rinka išgyvena sprogimą, visi nori plėstis. Kino teatrų verslas nėra tas, kur galima staigiai (na, per pusmetį ar metus) išplėsti veiklą, atidarant naujus kino teatrus.

Vis dėl to, Lietuvoje veikiantys žaidėjai spartina plėtros tempą – kitaip tariant, kalbos ima virsti darbais. Po daugiau nei dešimtmetį užtrukusio kino teatrų užsidarymo vajaus, rinka perėjo į augimo etapą – klausimas, kiek tai užtruks.

Su dideliu augimu vyksta ir tylūs kainų kėlimai: „Forum Cinemas” prieš kelias savaites darbo dienos kainą padidino nuo 13 iki 14 litų, o štai šią savaitę tyliai savaitgalinė kaina virto iš 15 į 16 litų. Ypač tai pasijaus Kaune, kur savaitgalio kainodara iš vis nebuvo taikoma ir visi bilietai kainuodavo po 13 litų.

Aišku, kultūros puoselėtojams negali badyti tendencija, jog vienasalius tarybinius kino teatrus keičia prekybos centruose įsikūrė „multipleksai”. Kaip bebūtų, tai yra pasaulinė tendencija (tiesiog tie procesai įvyko anksčiau) – kinas yra vartojamosios kultūra forma, todėl konkurencija su DVD grotuvais ir televizoriumi verčia kurti patogumą vartojančiam žiūrovui.

Artimiausi žinomi/arba pusiau žinomi naujų kino teatrų atidarymo planai:

– „Tilžė” Šiauliuose – atidarymas 2007 m. gruodį, 2 kino salės – operatorius UAB „Amfiteatro filmai” (tie patys, kurie iš Šiaulių miesto savivaldybės yra išsinuomoję 2 vienasalius nuo tarybinių laikų veikiančius kino teatrus „Saulę” ir „Laiką”);

– „Forum Cinemas” Panevėžyje – atidarymas 2008 m. vasarą, 3 kino salės (priestatas prie „Babilono”) – operatorius UAB „Forum Cinemas” (valdo 2 kino centrus Vilniuje ir vieną Kauno „Akropolyje”);

– „Cinamon” Vilniuje – atidarymas 2009 m. – Kaune ir Klaipėdoje veikiantis prieš porą metų pradėjęs kurtis kino teatrų tinklas nuo pat pradžių kalbėjo apie įžengimą į „Forum Cinemas” dominuojamą Vilniaus miestą. „Cinamon” atstovai kol kas slepia galimą kino teatro vietą – mano spėjimu, tai gali būti „Rubikon’o” valdomas prekybos centras „Ozas” arba, mažesnė tikimybė, naujas „Akropolio” projektas buvusioje „Velgos” gamyklos teritorijoje;

– Kino teatras Šiaulių „Akropolyje” – atidarymas 2009 m. UAB „Vilniaus Akropolis” jau paskelbė apie būsimą „prekybos ir pramogų sostinę” Šiauliuose, bet statybos dar neprasidėjo. Projekte numatyta, jog bus įkurtas 5 salių kino centras. Operatorius kol kas nežinomas, bet statyčiau, už „Forum Cinemas”;

– „Forum Cinemas” plėtra Klaipėdoje – konkrečių detalių nėra. „Forum Cinemas” pražiopsojo gardų kasnelį – Klaipėdos „Akropolio” 6 salių kino teatrų operatoriumi tapo „Cinamon”. Buvo kalbų, jog „Forum Cinemas” ketina gaivinti Klaipėdoje pernai uždarytą „Žemaitiją”, bet kalbos liko kalbomis. Manoma, jog „Cinamon” rezultatai Klaipėdoje nėra tokie geri kaip buvo galima tikėtis, bet „Forum Cinemas” plėtros portfolio ryškiai trūksta trečio pagal dydį Lietuvos miesto. Tikėtina, jog vyksta pakankamai intensyvios žvalgybos Klaipėdoje.

Ką kino rinkos šuolis reiškia pačiai rinkai? Manau, jog ūgtelėjus rinkai, turės pasikeisti didžiųjų kino kompanijų požiūris į Lietuvą. Pirmiausia, Lietuva nebebus tik viena šalis, kurioje irgi reikia prasukti vieną ir kitą filmą. Kino kompanijos neabejotinai kels didesnius reikalavimus distributoriams, galbūt atsiras ir atvejų, jog kažkuri iš didžiųjų kino kompanijų ims veikti per tikrą atstovą, o ne per distribotorių.

Šiuo metu „Forum Cinemas” atstovauja „20th Century Fox”, „Paramount”, „Buena Vista” ir „Universal” kino kompanijas, „ACME Film” astovauja „Sony Pictures” bei aktyviai dirba gaudydama mažesnių kompanijų filmus (jų bendras išleidžiamų filmų kiekis per metus yra didžiausias), „Garsų Pasaulio Įrašai” pasyviai transliuoja turbūt stipriausios kompanijos – „Warner Bros” filmus.

Tikėtina, jog gali vykti ir persiskirstymo distributorių tarpe, kadangi kontraktai toli gražu neamžini.

Kaip bebūtų – turėtų būti labai įdomu.

Lietuvos kino rinka pergyveno rugsėjo mėnesį komercinių filmų badą, o spalio pabaigoje repertuare susidarė populiarų juostų spūstis – į vakarinius kino seansus sunku gauti bilietus, o didelė konkurencija galbūt net pakenkia bendroms kino teatrų pajamoms.

Praėjusį savaitgalį debiutavo keiksmų ir gatvės žargono kupina komedija “Kietakiaušiai”. “Sony Pictures” drauge su “Acme Film” surizikavo dubliuoti necenzūruotą filmą lietuviškai ir rizika pasiteisino – per pirmąjį demonstravimo savaitgalį “Kietakiaušiai” uždirbo 212,8 tūkst. litų. Pridėjus per išankstinius seansus surinktas pajamas “Kietakiaušiai” savo kasoje turi 234 tūkst. litų.

Iš viršūnės “Kietakiaušiai” išstūmė kitą lietuviškai dubliuotą juostą. Visai šeimai skirtas animacinis filmas “Ant bangos” per antrąjį demonstravimo savaitgalį surinko 148,9 tūkst. litų. Po dešimties juostos sukimo dienų “Ant bangos” žiūrovai į kino teatrų kasas jau sunešė 537,4 tūkst. litų. Šiai juostai greičiausiai nepavyks pasiekti “La Troškinio” ir “Šreko Trečiojo” rezultatų (po 1,5 mln. litų) bet su milijono karte “Ant bangos” dar turi galimybę pasigalynėti.

Trečiojoje pelningiausių filmų sąrašo vietoje debiutavo siaubo trileris “Pjūklas 4”. Kino platintojai Lietuvoje pražiopsojo pirmąją “Pjūklo” dalį (ji net nebuvo parodyta mūsų šalyje), o šios juostos tęsiniai “Acme Film” tapo tikra pinigų kasykla. Lygiai prieš metus prieš Helovyno savaitgalį buvo surengta “Pjūklo 3” pasaulinė premjera – filmas debiutavo su 100 tūkst. litų pirmojo savaitgalio pajamomis. Šiais metais “Pjūklas 4” pasiekė dar geresnį rezultatą – spalio 27-29 dienomis uždirbti 127,9 tūkst. litų.

Kiti du premjeriniai filmai praėjusį savaitgalį išsirikavo 6 ir 7 vietose. Šeštąją vietą užėmė užsienio kritikų palankiai sutiktas trileris “Pagrobti ir perduoti”, kuris trijuose kino teatruose uždirbo 23 tūkst. litų. Ši juosta aplenkė penkiuose kino teatruose pradėtą rodyti paaugliškos fantazijos istoriją “Išrinktasis. Blogio imperijos iškilimas” (22,5 tūkst. litų).

Praėjusios savaitės repertuaro filmai savo pajamas dar galės padidinti trečiadienio vakarą ir ketvirtadienį – šis savaitgalis prasidės kaip niekada anksti, o konkurentai repertuare tradiciškai pasirodys penktadienį.

Lapkričio 2 dieną įvyks dviejų filmų premjeros – kino gurmanų laukia pasaulinė Ridley Scotto filmo su Russellu Crowe ir Denzeliu Washingtonu “Amerikos gangsteris” premjera, o rusiško kino gerbėjų – veiksmo juostos “Kova su šešėliu” tęsinys “Revanšas”.

Pelningiausių praėjusio savaitgalio filmų sąrašą rasite čia – http://www.kinas.info/?boxoffice=2007-40

Nežinau, kas šovė į galvą „Sony Pictures”, kuriai šovė į galvą mintis „teen comedy” žanro filmą dubliuoti lietuviškai. Juolab, jog lietuviškai šis filmas skamba taip „stipriai”, jog gavo sąžiningą reitingą „N-16”. Esu tikras, jog jei būtų rodomas angliškai su titrais – nieko baisaus dorovės sargai nebūtų įžvelgę.

Taip pat nežinau, kas šovė į galvą „Acme Film”, kuri „Kietakiaušius” anonsuoja kaip „pirmą lietuviškai dubliuotą vaidybinį filmą”? Negi „Acme” jau pamiršo pačių platintą „Zebriuką Dryžių” arba šiemet suktą „Šarlotės voratinklį”?.

Nors dar nemačiau „Superbad” anglų kalba, bet esu tikras – tai viena geriausių visų laikų paaugliško sekso tematika pastatytų komedijų. Absurdiškas, bet vežantis scenarijus, puikiai išvystyti net smulkūs veikėjai, bei krūva juokelių, kurių dar nebuvo kitur. Lietuviškas dubliažas dar prarijo kalną skambių dialogų, kurie matėsi filmo anonsuose ir „persimato” per lūpų judesius.

„Superkiaušių” lietuvių kalba – be jokios cenzūros. Čia galima išgirsti visus šiandienos paauglių žargono žodelius – nuo rusiškų keiksmažodžių iki gatvės „slengo”. Pradžioje juokas ima vien iš negirdėto skambesio iš kino teatro garso sistemos (tarkim, E.Vėlyvio „Zero” nesiskaito). Vėliau ausis įpranta, tai pradeda kliūti klaidos, „perlenkimai” ir vietomis gėda dėl tokios kalbos.

Blogiausias dalykas filme – amerikoniško elgesio ir lietuviško žargono susidūrimas ekrane. Visą filmą negali persilaužti, visko suvokti ir mintyse įsijausti. Lietuvai yra neįprasta, jog paaugliai turi padirbinėti pažymėjimus (juk visada yra kioskai), jog jie gyvena namuose su dideliu kiemu ir iš karto kai tėvai išvyksta rengia vakarėlius, jog jie pabaigę mokyklą stoja į koledžus. Amerikietiška kultūra mums gerai pažįstama, todėl jau suprantame tokį gyvenimą ir galime iš jo pasijuokti. Bet toks amerikietiškas pasaulis sąmonėje visiškai nedera su žodžiais „karoče” ir kitais, riebesniais.

Filmui „Kietakiaušiai” scenarijų rašė Evanas Goldbergas ir Sethas Rogenas (pastarsis suvaidino ir vieną iš policininkų). Šie du vaikystės draugai scenarijų filmui pradėjo rašyti dar būdami trylikos. Galbūt tai yra viena iš priežasčių, kodėl filmas gavosi natūraliai juokingas. Natūralumo filmui prideda ir tai, jog pagrindiniams paaugliškiems vaidmenims buvo paimti tikrai jauni aktoriai – pvz. Fiogelį vaidino septyniolikmetis Christopher Mintz-Plasse – pagal įstatymus filmuojant sekso sceną, filmavimo aikštelėje turėjo būti jo mama.

Jeigu vertintume vertimą atplėštą nuo „Kietakiaušių” filmo – jis tikrai yra kokybiškas. Žargonas nėra persūdytas ar panaudotas nenatūraliai. Bet – jis daugiau iš „Kietakiaušių” atėmė, negu jam davė. Galbūt, ateityje filmų platinimo kompanijos imsis dubliuoti ir silpesnius ne vaikams skirtus filmus – dubliažas gali išgelbėti filmą nuo nesėkmės. „Kietakiaušiai” yra per stiprus filmas, kad jį dubliuoti.

Paskelbta – www.kinas.info

Plačiau apie filmą: Kietakiaušiai | Superbad, 2007

Išėjus iš filmo „Sėkmės, Čakai!” seanso mintyse kirbėjo du klausimai: kas buvo šio filmo vertėjas ir ar matė šį filmą komisija, suteikinėjanti Lietuvoje rodomiems filmus reitingus?

Lietuviškuose filmo titruose, kaip reta, labai daug klaidų. Kai kurios salėje sukelia graudų juoką: pavyzdžiui, ekrane pasirodantis užrašas „Present” (net nemokant anglų kalbos galima atspėti, jog jis rodo, jog veiksmas pradeda vykti dabartyje) išverstas gražiu lietuvišku žodžiu „Dovana”. Tik nelabai aišku, prie ko ta dovana.

Lietuvos kino teatruose šiai sukamai juostai suteiktas reitingas „T”. Tai antras „laisviausias” reitingas – šis reitingas tik rekomenduoja nepilnamečiams pasitarti su tėvais žiūrėti šį filmą ar ne, o realių apribojimų nėra jokių. Palyginimui – JAV šiam filmui buvo suteiktas reitingas antras „grieščiausias” reitingas (R) – į kino teatrą galima patekti tik su tėvais.

Nuogybių ir juokelių apie antrą galą filme „Sėkmės, Čakai!” yra tiek, jog „Amerikietiškas pyragas” nespėtų uostyti dulkių, jei bandytų lenktyniauti „kas daugiau ir stipriau”. Įsivėlimas į šlykščių scenų ir pigių juokelių tiradą tapo didžiausia komedijos problema. Pradėję dar vidutinišku tempu, į filmo pabaigą jie nori rodyti tik stipriau ir stipriau, o galutinai užmuša jau per titrus.

Kadangi juosta yra tik komercinė, pagrindiniam vaidmeniui buvo pakviesta viena ryškiausių jaunųjų Holivudo žvaigždžių Jessica Alba. Kažkada buvusi nominuota „Auksiniam gaubliui” už vaidmenį Jameso Camerono seriale „Tamsos angelas”, J.Alba pradeda skęsti vis gilesnėje komercinių juostų duobėje – pasimokyti ji galėtų iš Scarlett Johansson ar Keiros Knightley, kurios sugeba spėti pasirodyti visur ir gerai.

„Sėkmės, Čakai!” JAV kino teatruose uždirbo 40 mln. JAV dolerių – tikrai ne pats geriausias rezultatas. Viena iš priežasčių, kodėl komercinė romantinė komedija ne tapo ekranų hitu – reitingas. Jessica Alba pirmiausia yra paauglių žvaigždė, o šie, norėdami patekti į filmą, kartu turi temptis tėvus.

„Sėkmės, Čakai!” tapo pigių sekso juokelių kratinių – nelaimė dar ir ta, jog daugelis jų jau buvo girdėti ar matyti anksčiau. Neišspaudę kokybės, scenaristai perspaudė juokelių kiekio srityje. Juokeliais buvo bandyta užmaskuoti visiškai nevykusi ir buka filmo fabula – 10-metė gotė užkeikia kitą dešimtmetį, jog su juo permiegojusios merginos iš karto po sekso su juo sutiks savo gyvenimo vyrą. Prakeikimas kaip ir nekenkia, kol (o, netikėtume!) jaunuolis tikrai įsimyli vieną merginą. Atspėti kaip viskas tęsis toliau – lengviau nei pataikyti pirštu į nosį užsimerkus.

„Sėkmės, Čakai!” – viena bukiausių ir absurdiškiausių juostų, rodytų šiemet. Keista, jog Lietuvoje tokias leidžia žiūrėti bet kokio amžiaus žiūrovams … Matyt, kitaip ši juosta nesugėbėtų tapti populiariausiu savaitgaliu filmu.

Paskelbta www.kinas.info

Plačiau apie filmą –  Sėkmės, Čakai! | Good Luck, Chuck, 2007

Lietuvos kino rinkai prireikė devynerių metų, jog būtų pagerintas “Titaniko” rezultatas. Praėjusį sekmadienį, spalio 7 dieną “Simpsonų filmas” peršoko “Titaniko” dar 1998-aisiais iškeltą pajamų kartelę: 2 mln. 228 tūkst. 112 litų. “Simpsonų filmo” sąskaitoje po praėjusio savaitgalio yra trimis šimtais litų daugiau.

“Titanikas” prarado pelningiausio filmo Lietuvoje titulą, bet meilės istorijai nuskendusiame laive pavyko išlaikyti daugiausia žiūrovų sulaukusio filmo vardą. “Titaniką” pamatė 247 tūkst. žiūrovų, tuo tarpu “Simpsonų filmą” – 217 tūkst.

Tuo tarpu praėjusį savaitgalį – spalio 5-7 dienomis – populiariausias filmas Lietuvoje buvo “Absoliutus blogis: išnykimas”. Fantastinis veiksmo trileris per tris pirmąsias demonstravimo dienas uždirbo 162 tūkst. litų. Trečioji “Absoliutaus blogio” dalis debiutavo kelis kartus geriau nei pirmoji ir antroji filmo dalys, kurios pasirodė atitinkamai 2002 ir 2004 metais.

Po trijų savaičių pirmavo į antrąją pelningiausių filmų sąrašo vietą pasitraukė kitos komercinės juostos trečioji dalis – “Piko valanda 3”. Nuotykių komedija su Jackie Chanu ir Chrisu Tuckeriu praėjusį savaitgalį uždirbo 64,2 tūkst. litų, o iš viso filmo sąskaitoje jau 404 tūkst. litų. Kaip ir “Absoliutus blogis 3”, “Piko valanda 3” taip pat kelis kartus lenkia savo pirmtakų rezultatus.

Į šeštąją pelningiausių visų laikų filmų sąrašo vietą pakilo lietuviškai dubliuota animacinė juosta “La Troškinys”. Filmas spalio 5-7 dienomis papildė savo kasą 41 tūkst. litų ir bendromis pajamomis aplenkė “Boratą”. Iš viso “La Troškinio” sąskaitoje – 1,33 mln. litų.

Valstybinės bendrovės “Lietuvos kinas” pristatytas naujausias prancūzo Francois Ozono “Angelas” debiutavo dešimtojoje pelningiausių filmų sąrašo vietoje. Viename Vilniaus kino teatre sukta juosta per tris dienas uždirbo 4,8 tūkst. litų.

Rugsėjį prasidėjusį aukšto lygio filmų repertuare badą spalio 12 dieną bandys numalšyti trys naujos juostos. Daugiausia žiūrovų dėmesio turėtų sulaukti romantinė komedija su Jessica Alba “Sėkmės, Čakai”. Pastaruoju metu mažiau besifilmuojanti garsi Holivudo aktorė Jodie Foster pasirodys filme “Nepalaužiama drąsa”. Gurmaniško kino mėgėjų laukia naujausio Davido Lyncho filmo “Vidaus imperija” premjera.

Šios paskleistos žinios atgarsiai:

DELFI:  Kinas.info: “Simpsonų filmas” – pelningiausias visų laikų filmas Lietuvoje
lrytas.lt: „Simpsonų filmas“ tapo pelningiausia kino juosta Lietuvoje
VZ.lt: „Titaniką” pelningiausių filmų sąraše paskandino 300 litų
Alfa.lt: „Simpsonų filmas“ – pelningiausias visų laikų filmas Lietuvoje
Balsas.lt: “Simpsonų filmas” – pelningiausias visų laikų filmas Lietuvoje
ELTA: kinas.info savaitės apžvalga: „Simpsonų filmas” – pelningiausias visų laikų filmas Lietuvoje
vtv.lt: Simpsonų filmas – pelningiausias visų laikų filmas Lietuvoje

Man patinka, jog geidžiamiausia (režisierių) šių laikų jauno žvaigždė Scarlett Johansson puikiai renkasi vaidmenis. Jai dar tik 22-eji, bet jos filmografijoje jau 25 labai įvairūs filmai. Du pasirodymai pas Woody Alleną, „Auksinio gaublio” nominacijų nusipelnę vaidmenys „Pasiklydę vertime”, „Mergina su perlo auskaru”, „Meilės eilės Bobiui Longui”, „Lemiamas taškas”, sėkmingas šuolis į komercinį kiną („Sala” su Ewanu McGregoru), savotiškai patrauklus „Prestižas” …

Šį kartą jaunąjį talentą prisivilioti pavyko režisierių duetui Shari Springeriui Bermanui ir Robertui Pulcini, kurie rašė šiam filmui ir scenarijų. Ši pora ilgai dirba kartu, bet tai tik antras judviejų bandymas pilnametražiame vaidybiniame kine (prieš tai režisieriai dirbo televizijoje ir dokumentikoje), bet už pirmąjį darbą „Amerikos puikybė” („American Splendor”) vos nenusipelnė „Oskaro”.

Scarlett Johansson tik 22-eji, bet apie dabar pasirodančius filmus su ja jau galima pasakyti – „vaidmuo panašiausias kaip …”. „Auklės” vaidmuo „Auklės dienoraštyje” labiausiai panašus į Alex iš „Geros kompanijos”. Čia Scarlett vėl vaidina jauną, patrauklią, bet gyvenime dar nesusipratusią merginą. Eni Bredok, nežinodama, kuo nori būti gyvenime, griebiasi atsitiktinio – auklės – darbo.

Kadangi ji nėra auklė-profesionalė, ji padaro pagrindinę profesinę klaidą – įsimyli prižiūrimą bernioką. Eni priversta kentėti darbdavių „priespaudą”, bet meilė vaikui ją laiko toliau darbe.

Beveik visi filmo personažai – išgryninti ir hiperbolizuoti. Darbdavys-tėvas labai užsikasęs darbuose, neskiria laiko šeimai ir turi meilužę. Darbdavė-mama yra išpaikinta nedirbanti turtuolio žmona, kurios užsiėmimas – dalyvavimas moterų susibūrimuose, bendravimas su draugėmis, SPA ir kitų pramogų lankymas. Darbdavys-klientas Grėjus – išdykęs ir išlepintas miesčioniukas.

„Auklės dienoraščio” bėda ta, jog juosta norėjo būti viskuo, bet nė vienos linijos nepavyko išvystyti iki galo. Scarlett Johansson herojė tarsi Meri Popins atmaina, bet jai kažko trūksta. Filmas stengiasi moralizuoti tipiško miesčioniško turtuolių gyvenimo ir šeimos/darbo santykių klausimu, bet neįtikina. „Auklės dienoraštis” dar bando įpinti ir meilės liniją, bet ji visai padrika ir dar labiau griauna vientisą liniją.

Neaiškus ir filmo žanras. Fantazija? Komedija? Drama? Romantika? Vėl bandyta gaminti iš visko, o baigiasi šiupinine sriuba, o ne gurmanišku patiekalu.

Palinkėjimas režisieriams – kitą kartą pasirinkite vieną idėją ir pasakykite ją iki galo. O gal problema tame, jog režisieriai du?

Paskelbta www.kinas.info

Plačiau apie filmą – Auklės dienoraštis | The Nanny Diares, 2007

Šią savaitę Lietuvos kino rinkos lyderis „Forum Cinemas” pradėjo bilietų į kino teatrus prekybą internetu. Sveikintinas žingsnis, nors ir stipriai pavėluotas. Juolab, „Forum Cinemas” naudojama verslo valdymo sistema „Markus Cinema System” jau kelis metus turi šią funkciją – Latvijoje ir Estijoje ji naudojama jau senokai.

Beje, praėjusį savaitgalį TV jau sukosi „Yomayo” dienos reklama, kuri, be kitą ko, anonsavo ir naujieną – bilietų pirkimą internetu, realiai prekyba prasidėjo tik pirmadienį.

Sistema pakankamai patogi – susirandi seansą, pasirenki kiek bilietų reikia, ir tuomet gali net tiksliai išsirinkti vietas salėje (nereikia kaip „Tiketoje” refreshinti, kad tavo norimas išmestų). Mokėjimas – tik per hanza.net, todėl kitų bankų vartotojai yra nuskriausti. Nors „Hansabankas” yra el. bankininkystės lyderis, bet reikia tikėtis, spektras bus išplėstas.

Didžiausias minusas „Forum Cinemas” rašomas už prekybos internetu kainodarą. Šiais laikais, kai interneto parduotuvės kainomis nukonkuruoja tradicines, laikais, kai brangstant žmogiškiesiems ištekliams taupyti padeda elektroninės sistemos, pirkti „Forum Cinemas” bilietą internetu yra brangiau nei kasoje prieš seansą! Kiekvienas bilietas yra apmokęstinamas papildomu 1 LTL mokesčiu.

Panašius mokesčius taiko ir „Tiketa”, bet skirtumas tas, jog „Tiketos” kasose mokesčiai dar didesni, tai pirkdamas internetu vistiek bent litą sutaupai arba nors moki lygiai tiek pat.

Mąstykime logiškai: jeigu perku internetu, tai kino centras sutaupo. Mažiau reikia kasininkių darbo (tarkim – kasininkės darbo valanda 20 LTL, 1 bilieto pardavimas trunka 1 min., t.y. vieno bilieto aptarnavimas kainuoja 30 cnt.), sutrumpėja eilė prie kasų (auga klientų pasitenkinimas), nėra pinigų inkasavimo kaštų, galų gale taupomas popierius ir elektra. Ir še tau – papildomas mokestis.

Pati sistema taip pat veikai ne be priekaištų. Patys „Forum Cinemas” pripažįsta, jog dėl klaidų sistemoje eilė žmonių liko be pinigų ir bilietų. Kuomet aš pirkau bilietus internetu, jų nepavyko atsispausdinti naudojant „Firefox” („Windows” sistemoje, beje) – kažkodėl spausdindavo lape viską, bet ne barkodą, reikalingą įėjimui į salę. Jau ruošiausi kreiptis į „Forum Cinemas” laišku, bet el.paštu, pasirodo, atsiunčiamas PDF su bilietais, kurie, spausdinasi nepriekaištingai. Ačiū, bet galėjo sistema ir informuoti, jog dar gausiu ir PDF’ą.

Praėjus „Yomayo” dienai „Forum Cinemas” paskelbė, jog tą dieną per 1000 bilietų pardavė internetu. Kadangi iš viso parduoda 20 tūkst., tai 5% visų pardavimų buvo internetu. Esu tikras, jog šį rodiklį būtų nesunkiai galima pakelti iki 20%, jeigu perkant internetu bilietas nekainuotų 17% brangiau (ne 6 LTL, o 7 LTL).

Ir dar – kartu su elektronine prekyba, startavo ir rezervacija internetu. Tiesa, kaip suprantu iš skurdžios pateikiamos informacijos, tai galima tik „Kino klubo” kortelės turėtojams. Aš ją turiu, bet paaiškinkite – kaip susieti „Kino klubo” kortelę su internetiniu account’u?

Bet kokiu atveju – džiugu, jog greičiau negu NT auganti kino rinka, atrandą ir internetą. Todėl kaip bebūtų – sėkmės „Forum Cinemas”.

Beje, „Cinamon” dar 2006 m. balandį skelbė, jog „šiuo metu kaip tik yra diegiama ir testuojama sistema, prie kurios mūsų lankytojai galėtų prisijungti Internetu ir rezervuotis ar pirkti bilietus„. Matyt, vis dar testuoja …