Simonas Bartkus | Blog

2003 m. kino teatruose pasirodžiusi komedija „Briusas Visagalis“ pralinskmino vasariškai nusiteikusius žiūrovus ir sugebėjo apsisaugoti nuo kritikų strėlių. Jimas Carrey tame filme nebuvo toks juokingas kaip „Kaukėje“ ar „Eise Venturoje“, bet suvaidino Dievo vietininką žemėje puikiai ir sužavėjo labai labai gausų savo gerbėjų būrį visame pasaulyje.

Komedijų prodiuseris ir režisierius Tomas Shaydacas galėjo didžiuotis „Briusu Visagaliu“. 81 mln. JAV dolerių kainavusi juosta vien kino teatruose uždirbo 459 milijonus. Labai pasitikėdamas savo jėgomis ir tikėdamas „Briuso Visagalio“ tęsinio sėkme T.Shaydacas „Yvanui Visagaliui“ surinko ir išleido sunkiai įsivaizduojamus 175 mln. JAV dolerių. Tokiomis sumomis disponuoja tik specialiųjų efektų ir „fantasy“ žanro filmo kūrėjai, juolab, už „Yvaną Visagalį“ honorarų mokėti neteko Jimui Carrey ir Jennifer Aniston, kurie yra tikrai brangūs aktoriai.

Tomas Shaydacas ryžosi statyti komediją J.Carrey ir J.Aniston atsisakius pasirodyti tęsinyje. Pagrindiniu tęsinio herojumi tapo ir pirmoje dalyje pasirodęs TV žinių pranešėjas Yvanas, kuri vaidina komijas Steve Carrell\’as. Matyt, labai žavėdamasis serialu „Draugai“, T.Shaydacas bandė Yvano žmonos vaidmeniui prisikalbinti Lisa Kudrow, bet – lieka džiaugtis jog taip nenutiko. Sunkiai įsivaizduoju rūpestingos paauglių sūnų būrį vaidinančią „Fibi“, o etatinė kino ekrano mama Lauren Graham paskirtą vaidmenį atliko neblogai.

Jimo Carrey nebuvimas „Yvane Visagalyje“ iš filmo atėmė labai daug. Nors Steve Carrellas puikiai pasirodė juostoje „40-ties ir vis dar skaistus“ bei nekomerciniame „Mano mažoji mis“, Yvanas turėjo būti laisvesnis, emocingesnis, lankstesnis ir judresnis. Nebe taip gerai atrodo ir Morganas Freemanas, visiems netikėtai „Briuse Visagalyje“ suvaidinęs Dievą ir už tai gavęs keletą mažo kalibro apdovanojimų. „Yvane Visagalyje“ jis jau atrodo tik kaip profesionalas aktorius, sukandęs dantis darantis darbą, už kurį gaus eilinį milijoną.

Filmo siužetas – gana įdomus ir netikėtas. Kongresmenu išrinktą buvusį TV pranešėją aplanko Dievas ir įsako jam pastatyti Biblijoje aprašytą arką (laivą), kuriame galėtų nuo potvynio išsigelbėti gyvūnai. Stebėti sukamą istoriją ir laukti atsakymo kas bendro tarp Biblijos, valdžios vyrų vykdomos nešvarios politikos ir potvynio – išties įdomu. Reikalą gadina buki dialogai ir nuolat besikartojantys juokeliai „herojus nugriuvo“, „paukštis apdergė“ ir panašūs.

Kur buvo išleisti 175 mln. dolerių pasimato paskutinėmis filmo minutėmis. Minia gyvūnų, upė tękanti per Vašingtoną ir milžiniškas medinis laivas plaukiantis upe pareikalavo didelio kompiuterinių efektų kūrėjų darbo – vaizdelis neblogesnis nei „Dienoje po rytojaus“.

Šiai dienai „Yvanas Visagalis“ yra brangiausiai kainavusi visų laikų komedija. Bet – šiam filmui per 7 pirmąsias demonstravimo dienas JAV vos pavyko uždirbti 40 mln. JAV dolerių. Finansiškai šį filmą Vakarų kino teatruose neišvengiamai praris „Kietas riešutėlis 4“ ir „Transformeriai“, todėl T.Shaydaco įkalbėti investuotojai patirs finansinį krachą.

Trečiosios „Visagalio“ dalies turbūt nebus. T.Shaydacui imtis tęsinio vertėtų imtis nebent tik tuomet, jei Jimas Carrey sutiktų dar sykį įkūnyti Briusą.

Plačiau apie filmą Yvanas Visagalis | Evan Almighty, 2007 

Autorius: Simonas Bartkus. Paskelbta interneto svetainėje www.kinas.info, 2007 m. liepos mėn.

Justina Juršytė
justina.jursytevzinios.lt

Kino rinkos dalyviai šiuos metus vadina „sprogimu”. Ir pajamos, ir žiūrovų skaičius per metus išaugo kone dvigubai. Rekordinio lankomumo priežastys – sumažintos kainos ir lietuviškai dubliuotų animacinių filmų populiarumas.

„Šiuos metus galima vadinti sprogimu. Gruodžio 1 d. visų kino teatrų pajamos siekė beveik 22,5mln. Lt. O žiūrovų skaičius – beveik 2,2mln. Lt. Pernai per visus metus apyvarta siekė 13 mln. Lt, o kino teatruose apsilankė 1,2 mln. žiūrovų”, – VZ.LT sako Simonas Bartkus, www.kinas.info redaktorius. Pasak jo, vietoje prognozuotų 20 mln. metų pabaigoje kino teatrų pajamos gali siekti ir 25 mln. Lt. Didžioji dalis šios sumos, apie 14 mln.Lt, tenka „Forum Cinemas” tinklui.

Pono Bartkaus teigimu, tokią sėkmę šiemet lėmė kino teatrų plėtra, sumažėjusios bilietų kainos ir keli anšlaginiai filmai.

„Iš septynių populiariausių filmų, keturi – lietuviškai dubliuoti animaciniai filmai, kurie sulaukia rekordinio lankomumo, dalį jų aplankė daugiau nei milijonas žiūrovų. Praėjo laikai, kai tėveliai vaikams kino teatruose turėdavo skaityti titrus. Lietuviškas dubliavimas masiškai sutraukia mažuosius žiūrovus. Filmai pradėti dubliuoti prieš porą metų, ir akivaizdu, jog tai pasiteisina”, – teigia p. Bartkus.

Anot jo, didesnį žiūrovų palankumą lėmė ir sumažėjusios kainos. Pernai bilietas į kiną vidutiniškai kainavo 10,69Lt. Šiemet – 10,30Lt.

„Be abejonės, didelės investicijos anksčiau sąlygojo bilietų kainų augimą, tačiau vėliau kainos sumažėjo ir primena buvusias 2002-aisiais. Bilietų kainos Lietuvoje yra bene mažiausios lyginant su kitomis Europos šalių sostinėmis”, – sako Arūnas Baltrušaitis, „Forum Cinemas” generalinis direktorius.

„Išaugusias pajamas lemia ir kino teatrų plėtra. Kitąmet tokio didelio augimo tikėtis tikrai neverta, bet trečdalio augimas kitąmet turėtų būti. Puikiai sekasi „Cinamon” kino teatrams Kaune ir Klaipėdoje. Kalbama ir apie galimą tinklo plėtrą į Vilnių. Apie savo planus netrukus atidaryti kino teatrą Kaune paskelbė ir „Forum Cinemas” – teigia p. Bartkus.

Pasak jo, populiariausi ir toliau turėtų išlikti kino teatrai, įsikūrę prekybos centruose ar šalia kitų didesnių traukos vietų.

Paskelbta – VZ.lt, 2006.12.21

seniai berašiau ką nors apie kiną ;)

karibų rekordai

Pasaulis turi trečią filmą-milijardierių kino istorijoje. Prie „Titaniko” ir „Žiedų valdovo” trečiosios dalies prisijungė „Karibų piratai: Numirėlio skrynia”, kuri bendrai pasaulyje per du mėnesius uždirbo milijardą JAV dolerių.

Nors sutinku, kad antra dalis silpnesnė už pirmąją, dėl šio rezultato džiaugiuosi. Walt Disney/Bruckheimerio/Verbinski/Deppo komanda sugražino viltį, kad kinas vis dar gali būti nuotykis.

tas milijardas tikra atgaiva Holivudui – bendras žiūrovų skaičius mažėja, visišką kūrybinė krizė – ir štai, gimė naujas milijonierius.

AXX

Vakar „AXX” pristatė du pilnametražius filmus. Trumpametražių filmų festivalis išstenėjo dvi pilno metro juostas – greičiausiai iš viso 2006-aisiais tebus pristatyti iš viso keturi didžiajam ekranui skirti filmai.

Abiejų filmų biudžetai – oficialiai vos po 40 tūkst. litų. Dėl to visą tai yra paradas kas-daugiau-iš-ko-iškaulys-už-dyką. „AXX” – be jokio valdiško finansavimo. Filmai filmuoti video kameromis, kino teatruose projektuojami iš DVD disko. Toks jau laikas, kad net kino juostos nusipirkti deja neišgalima.

Pirmadienį bus galima įvertinti tų filmų žiūrimumą – kažkaip mano nuojauta krebžda, kad šie du filmai gali visiškai nežiūrimi …

Venecija

baigėsi Venecijos kino festivalis. Geriausiu išrinktas kinų filmas „Vis dar gyvenimas”.

Visgi, kaip raportuoja Marijus iš Venecijos ir ką tvirtina daugelis pasaulio kritikų – Venecijoje pristatyta kaip niekada daug labai aukštos klasės Holivude sukurtų filmų. Atrodo, po kelis metus trukusios krizės šį kino sezoną sulauksim visos krūvos gerų filmų. Tai ir „Hollywoodland”, ir „Bobby”, ir „Žmonių vaikai”, ir „Requiem for A Dream” režisieriaus naujas filmas „Fontanas”. Briano De Phalmos filmą „Juodasis jurginas”, kuriame vaidina Joshas Harnettas ir Scarlett Johansson, daugelis kritikų išrinko festivalio nusivylimu, bet man patiko „Hollywood Reporter” atsiliepimas apie šią juostą – maždaug ‘kamon, žmonės, šis filmas patektų į geriausių pastarojo penkmečio filmų trisdešimtuką. jiems nepasisekė, kad šiemet Venecijos festivalio lygis labai aukštas’.

Visi šie filmai bus rodomi Lietuvos kino teatruose šį kino sezoną. Kol kas neskelbiama, kad būtų rodoma juosta „Karalienė” – britų filmas, vienas iš Venecijos favoritų. Filmas pasakoja apie karalienę Elžbietą II ir jos gyvenimą iš karto po Dianos žūties. Hellen Mirren gavo „Sidabrinį liūtą” už geriausią moters vaidmenį. Manau, filmo siužetas galėtų būti įdomus plačiajai masei ir kuris nors platintojas turėtų susigundyti ir nupirkti šį filmą.

Visų aukščiau paminėtų filmų labai laukiu šiame kino sezone.

ko dar verta laukti šiemet?

iki naujų metų rodysimų filmų viršūnėlės (chronologine rodymo tvarka):

„Pirmoji eskadrilė” / „Flyboys” – filmas, kuriam prognozuojama „Perl Harboro” ateitis. Iš tikrųjų daug panašumų: pasakojama apie naivius vaikinukus, kurie tapo pirmajais lakūnais pirmajame pasauliniame kare stojusiais į mūšį. Yra meilės istorija ir visą kita ko reikia. Beveik nėra garsių aktorių – gal tai taps netgi pliusu. Vienintelis Jeanas Reno pažįstamas – bet ir jo vaidmuo ne pagrindinis.
Filmą prodiusuoja komanda, padariusi „Nepriklausomybės dieną” ir „Patriotą” – ta xebra nedaug filmų daro, bet retai pašika.

„Ir velnias dėvi Prada” / „The Devil Wears Prada” – 2006-ųjų „bridžitos džouns” istorija. romanas vidutiniškas, bet šį filmą YPAČ palankiai sutiko kritikai, kurie paprastai tokiam žanrui kaip romantinė komedija būna negailestingi. Dėl to ir smalsu – na kas gi čia.

„Pasaulio prekybos centras” / „World Trade Center” – šiemet amerikonai pagaliau išdrįso pradėti statyti filmus apie šią tragediją. Pirmeji du filmai – labai vykę – „Flight 93” ir „United 93” pasakojo ketvirtojo lėktuvo istorija. Šis filmas – reali istorija apie du išgyvenusius gelbėtojus griuvėsiuose. Režisierius – Oliveris Stone’as, pagrindinis vaidmuo – Nicolas Cage. Venecijoje žiūrovai plojo 4 minutes atsistoję.

„Infiltruoti” / „Departed” – mažai žinau apie šį filmą, bet tokios komandos pasirodymo negalima pražiopsoti. Režisierius – Martinas Scorsese, pagrindiniuose vaidmenyse – Leonardo DiCaprio, Mattas Damonas, Jackas Nicholsonas.

„Žmonių vaikai” / „Children of Men” – jau aprašiau viršuje šiek tiek. Filmas pasakoje futuristinę istoriją apie žemę, kurioje nebegali gimti vaikai, dėl to visi tik sensta. Vienai moteriai pavyksta pastoti. Misija – surasti būdą jai sėkmingai pagimdyti. Pasak kolegos Marijaus, kuris matė filmą Venecijoje, filmas pribloškia tuo, kad „tu tikrai patiki tuo, kad taip gali būti”. Pagrindiniame vaidmenyje – Clive Owen, turbūt mano mėgstamiausias aktorius-vyras šiuo metu.

„Boratas” – no comments. Vietoje jų įdedu pikčersą, kaip atvyko pagrindinį vaidmenį atliekantis aktorius į filmo premjerą Toronto kino festivalyje. Vežime su juo sėdi kartu arklys, o vežimą tempia moterys:

„Geri metai” – „Gladiatoriaus” režisierius Ridley Scottas vėl dirba su Russellu Crowe. Man tas aktorius labai ne prie širdies, bet sako, kad bus žvėriškai šiltas filmas.

„Scoop” – antrasis Woody Alleno filmas su Scarlett Johansson.

„Juodasis jurginas” – kaip jau minėjau, jį išrinko Venecijos nusivylimu. Bet. Scarlett Johansson ir Josh Harnett – vieni geriausių jaunosios kartos aktorių. Nu negali būti blogai.

„Apokalipsė” / Apocalypto – Lietuvos priešas Nr.1 Melas Gibsonas po „Kristaus kančios” stato dar vieną sensacingą filmą – filmą apie amerikos čiabuvius. Filmas bus įgarsintas majų kalba ir sakoma, kad bus rodomas be jokių titrų – neva žiūrovas privalo viską suprasti. Tikras šyzikas tas Gibsonas. nu bet verta laukti.

Visa tai laukia musu dar iki Naujuju metu. Cia subjektyviai isvardinau tuos didelius filmus, kuriuos tikrai rodys ir kurių verta laukti. Tikiu, kad dar spes islysti ir kitu geru filmu.

O taip pat šį rudenį laukia tokios pasaulinės premjeros kaip „Pagieža 2”, „Pjūklas 3”, „Babelis”, „James Bond 21” – šitų filmų nerekomenduoju iš anksto, bet tai turėtų būti patys pelningiausi filmai šalia kitų jau mano sąraše esančių.

Dėl į kino teatrus vėl plūstančių žmonių šiemet kino rinkos pajamos gali padvigubėti. Pasak svetainės www.kinas.info vyriausiojo redaktoriaus Simono Bartkaus, tokią tendenciją leidžia prognozuoti nuolat didėjantis žiūrovų skaičius – parduotų kino bilietų skaičius didėja kiekvieną mėnesį, trečiadienį praneša dienraštis „Lietuvos žinios”.

Pagrindine priežastimi, dėl kurios kino rinka plečiasi, laikoma gerėjanti gyventojų finansinė padėtis ir vis didėjanti lėšų dalis, kurią šeimos gali skirti kokybiškoms pramogoms. Vis dėlto negalima tokios plėtros tapatinti tik su šalies ekonominės būklės gerėjimu: daugėja kino salių, komerciniai kino teatrai įgyja daugiau patirties ir randa tinkamą kainodarą bei imasi rinkodaros veiksmų, kurie duoda maksimalią naudą pritraukiant žiūrovus.
Reklama

Bendros kino rinkos pajamos šių metų sausio-liepos mėnesiais sudarė 12,37 mln. litų -buvo 70,1 proc. didesnės negu pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Praėjusiais metais Lietuvos kino teatruose apsilankė 1,22 mln. žiūrovų ir sumokėjo į kasas 13 mln. litų.

Kino platintojų asociacijos duomenimis, per septynis pirmuosius 2006 metų mėnesius

Lietuvos kino teatruose apsilankė 1,189 mln. žiūrovų – tai yra 81 proc. daugiau nei analogišku 2005 metų laikotarpiu.

Pastebima, kad žiūrovų skaičiaus didėjimas kino teatruose šiais metais kur kas didesnis nei bendras kino rinkos pajamų didėjimas, nes pastaraisiais metais vidutiniškai kino bilieto kaina sumažėjo beveik litu.

2005-ųjų pabaigoje Kaune, o 2006-ųjų pradžioje Klaipėdoje buvo atidaryta po daugiašalį kino centrą. Pasak www.kinas.info kino rinkos analitikų, tokia padėtis yra dėsninga: visame pasaulyje vienaekranius kino teatrus keičia komerciniai „multipleksai”, įsikūrę miegamuosiuose rajonuose arba šalia didžiųjų prekybos centrų.

Kauno mieste statomame „Akropolio” prekybos centre kino žiūrovams duris atverti turėtų dar vienas daug salių turintis kino centras. Be to, kino teatrų plėtra planuojama ir mažesniuose Lietuvos miestuose.

Nuo 2000-ųjų iki 2005-ųjų kino žiūrovų beveik kasmet nuolat mažėjo, o vidutinė bilieto kaina kiekvienais metais kilo.

2000-aisiais vidutiniškai kino bilietas kainavo 7,9 lito, o 2004-aisiais jau 10,8 lito. Piką vidutiniškai už bilietą išleidžiama suma pasiekė 2005-ųjų pavasarį, kai žiūrovams už bilietą teko mokėti beveik po 12 litų. Nuo tada bilieto kaina ėmė mažėti.

Straipsnį parašė BNS, publikavo DELFI ir kiti.

Tęsiam tradicinę filmų apžvalgą:

Rekomendacija:

Iš vasaros repertuaro sunku ką nors rekomenduoti. Bet reikia surasti.

„Piter FM” – rusų filmas apie nieką. Šiame filme apybanalis scenarijus, labai bloga vaidyba, kiek kvailokai atrodančios užuominos į netradicinį filmavimo stilių, šabloninis rusiškas soundtrackas. aj, dar nepaminėjau, jog filmo žanras – grynas „Romance”, Holivude beveik visada paverstas į „Romance / Comedy”. čia galite gauti tikrą „Romance”.
ir nepaisant to, kad praktiškai pagal visus filmų vertinimo kriterijus šita juosta yra „total crap” aš jį rekomenduoju:
1) Visiems, kuriems patinka šilti filmai. Šis yra toks kaip „Elizabethtown”. Traukiantis prie „Love Actually”, aišku, toli gražu tokio lygio nepasiekiantis. LABAI šiltas filmas.
2) Visiems kurie yra buve Sankt Peterburge. Puikus miestas ir filme puikiai tai matosi.

Nei rekomenduoju nei ne:

Greiti ir įsiutę: Tokijo lenktynės / Fast and the Furiuos: Tokyo Drift.
Trečia dalis patiko tuo, kad neapsimetinėja kuo nesą. Visą filmą tarsi eina pranešimas iš už ekrano – „patys suprantat, kad šūdą žiūrint, bet mes pasistengsim, kad jums būtų linksma”. ir stengiasi. niekam nežinomi aktoriai, greitas tempas ir daug bosų turinti ritminga muziką. Po dviejų alaus galit eiti į šį filmą ir patenkinsite visus savo „forsiškus”, „geziškus” ir „reiserio” pradus, kuriuos tikriausiai laikote užgniaužę.
p.s. pagrindinė filmo „fyfa” visai simpatiška. įdomu iš kur ją ištraukė, nes iki šiol ji net epizodinių vaidmenų kine neturėjo. prognozuoju jai žvaigždės karjerą. ji tam tinkama.

Nerekomenduoju:

Mergina vaikino kelnėse / She`s the Man. Visų JAV paauglių dievaitė Amanda Bynes apsimeta savo broliu ir daro karjerą vyrų futbolo komandoje. Nejuokinga? Tai ir nežiūrėkit.
Filmo pliusas: Amanda Bynes bent jau gražesnė už Lindsay Lohan ir Avril Lavigne. Geriau jau paauglės tegul stengiasi būti panašios į ją.

Poseidonas / Poseidon. Nepavykęs „Warner Bros.” projektas. Totalus finansinis krachas. Lietuvoj dvi savaitės buvo žiūrimiausias filmas. Originalas, kaip ir „Omen” atveju, kur kas geresnis. Per vieną mėnesį pasirodė du filmui, kurie „remeikai”, atsatyti žodis žodin. Apie kokį scenarijaus krizės nebuvimą Holivude dar galime kalbėti?
Nežinau kaip kitiems, bet man kliuvo ir begalė efektuose paliktų klaidų, nekalbant jau apie neapdirbtus elementus.

Amerikietiška svajonė / American Dreamz. Iš į nerekomenduojamų sąrašą patekusių filmų šis yra geriausias. Gana sveika satyra, besityčiojanti iš relybės šou, amerikietiškos kultūros ir JAV prezidento. Kai rodys per TV – būtinai pažiūrėkit.

Lemties ženklas 666 / The Omen. Totalus „remeikas” 1 prie 1 su originalu. Kaip dėl marketingo triuko – 06.06.06 – perstatyti gal buvo ir verta. Bet žiūrėti šį filmą birželio 7 ar vėliau – tikrai ne.

Kitaip tąriant, dabar tas laikas kai kiną aplenkti nėra nuodėmė. Visi tvarkingai baigiam žiūrėti futbolą ir braukiam dienas likusias iki liepos 14 dienos. Kas tada? Jūs klausiat kas tada? Jūs nežinot kas tada? „KARIBŲ PIRATAI” !!!

Ataskaita apie per paskutinę savaitę matytus filmus:

Rekomendacija Nr. 1: Laimingas skaičius… Kitas” / „Lucky Number Slevin”. Šis filmas primena „lengviau suprantamuosius” Guyaus Ritchio filmus (neskaitant paskutinio jo pravalo), šiek tiek turi aliuzijų į „Nuodėmių miestą” (kaip kažkas pasakė, tas pats tik spalvota ir su realiom dekoracijom), šiek tiek panašumų į „Kovos klubą”, dar šiek tiek panašu į neseniai matytą „Domino”..

Pirmoje pastraipoje vardydamas panašumus, turėjau omenyje stiliaus panašumus – tikrai šis nėra toks geras kaip visi anie kartu paėmus. Pagal gerumą „Laimingas skaičius kitas” būtų kokie 8/10, bet tikrai reikės žiūrėti dar kartą tą filmą per DVD, nes kelių epizodų nepagavau, o nemažai epizodų yra tikri perliukai.

„Laimingam skaičiui kitam” restepka (uch koks kvailas žodis) už tai, kad tai yra originalus filmas. Ne ekranizacija, ne tęsinys ir neperdirbinys. Stiprioji vieta yra scenarijus, nors turi keletų skylių, apie kurias, suvirškinęs filmą pamąstai – „o kodėl tie durniai elgėsi taip durnai, galėjo elgtis kitaip”. Taip elgėsi dėl to, kad taip išsivystė geras scenarijus :-). Aš žinojau, kad filmo „išrišimas” bus netikėtas ir dar žiūrėdamas filmą sumąsčiau kokias galimas filmo pabaigas. Neatspėjau ;-) Ir dar buvo ne vienas epizodas, kur tikrai mane nustebino.

Aj, dar reikia paminėti aktorių listą: Josh Harnett, Bruce Willis, Lucy Liu, Morganas Freemanas ir dar keletas neblogų, kuriuos tikrai būsit matę, bet kaip ir aš neprisiminsit pavardžių. tikrai visi neblogus vaidmenis padarė ypač Harnettas, katram daugiausia darbo čia ir buvo.

Rekomendacija Nr. 2: „Anapus tvoros” / „Over the Hedge”. Iš principo visas mintis apie filmą išdėsčiau čia. Pakartosiu pagrindinę mintį: šiame filme nėra tokių legendų kaip voverė iš „Ledynmečio”, pingvinai iš „Madagaskaro” ar bet kas iš „Šreko”. Tiesiog čia visas filmas, visa idėja yra gražus nuoseklus FUN trunkantis valandą su kapeikom. Rekomenduoju.

Nerekomenduoju:

Iksmenai: žūtbūtinis mūšis / X-Men: The Last Stand. Iš principo neblogas, įdomus filmas apie kurį galima pasakyti – „viskas yra gerai su tuo filmu”. BET: nežinau nė vienos priežasties, dėl kurios tokį filmą reikėtų pamatyti.

Lankas / Hwal. Po tokio filmo aš absoliučiai niekinu Kim Ki Duką ir linkiu apsišikti jam galvą. Popsistas. Po tokio filmo jis stovi mano vertybių sąraše žemiau Britney Spears, Vino Dieselio ir Geltonos. Vis dėl to, jam nepavyko nukristi žemiau nei tokioms asmenybėms kaip Rolandas Paksas ar Stevenas Seagalas. Su tuo jį ir sveikinu.

Šuns kailyje / The Shaggy Dog. Šis filmas būtent ir yra toks, kokį jį įsivaizduojate. TIk biški šlykštesnis (vien ko verta varlė su šuns galva). Geriau pažiūrėkite tris „Auksarankio” serijas.

Šiandien baigėsi Kanų kino festivalis. Laimėjo man ir jums tikrai mažai žinomi režisieriai. Neblogai buvo įvertintas naujas Pedro Almodovaro filmas „Volver” su Penelope Cruz. Tikrai lauksiu liepos pabaigos, kada ši juosta bus sukama mūsų kino teatruose. Dar vienas dviprasmiškai įvertintas kūrinys – Sofios Coppola (taip, čia ta pati, kur statė „Jaunąsias savižudes” ir „Lost in translation”) naujas filmas, kurio tikrai visi ilgai laukė. S.Coppola ekranizavo istoriją apie Mariją Antuanetę, kurią vaidina Kirsten Dunst (Kadangi Kirsten Dunst ir Scarlett Johansson yra dvi S.Coppolos favoritės, tai tikiuos, kada nors ji pastatys filmą su jom abiem :). Apie „Mariją Antuanetę” atsiliepimai tokie: visi JAV kritikai filmą mala su šūdais, o visi europiečiai, ypač prancūzai, duoda mažiausiai 9 žvaigždutes iš 10. Kaip yra iš tikrųjų, pamatysime negreit. Lietuvoje turbūt tik 2007 metų pradžioje. Nepradėkite varyti ant mūsų kino platintojų ir apie tai, kad Lietuvoje viskas vėluoja šimtą metų: filmo teises valdo „Sony Pictures” ir ji nusprendė, kad geriausias laikas „Commercial Release” yra lapkričio mėnuo – tada filmą pamatys eilinis amerikietis, vokietis ir prancūzas. Mes irgi ne anksčiau :)

Anyway, reikia eiti prie šito posto temos, apie šiemetinius Kanų rezultatus galite paskaityti čia:
pirmą kartą normalioje Kanų programoje buvo rodomas lietuviškas filmas. Kristijono Vildžiūno „Aš esi tu”. Visas pasirodymas apipintas apkalbomis, dažniausiai iš lietuviško pavydo – na, panašios kalbos kaip apie „LT United”. Skirtumas tas, kad „LT united” visi mato per teliką, o kas vyksta kanuose tai mato tik tie, kurie yra ten.

Patekti į Kanų kino festivalyje yra lobizmas. Man, susipažinusiam su tuo reikalu taip paviršutiniškai, iš vis yra kosmosas, kai bandau įsivaizduoti, kaip ten visokios srovės veikia. Į Kanų festivalį submitinama apie 2000 filmų kasmet, jų visų niekas net neperžiūri. Norint submitinti filmą festivalin net nereikia nusiųsti jo kopijos! Štai ką galima vadinti lobizmu tikrąja to žodžio prasme.

Pasigirsta kaltinimų kodėl Lietuva nenusiuntė kito filmo, kodėl buvo siųstas „Aš esi tu”. Iš tiesų Kanuose šalys ne prie ko. Šalies pavadinimas neturi jokios reikšmės, juolabiau, kažkokie valstybiniai sprendimai irgi jokios įtakos neturi. Visai kitas dalykas yra „Oskarai”, kur kiekviena šalis turi teisę siųsti po vieną filmą ir jis tikrai bus peržiūrėtas ir įvertintas. Visos šalys, įskaitant mūsų kaimynes, siunčia ten savo filmus. Lietuva niekada nėra siuntusi nė vieno filmo. Kodėl pernai nebuvo nusiųstas „Dievų miškas”? Sakote, filmas šūdas? Tai aišku, kad šūdas. Bet vistiek, bent keliasdešimt „Oskarų” komisijos narių būtų filmą pamatę, gal kur parašę ar užsirašę. Ir pamatas ateičiai taip būtų klojamas, nes iš kart su šedevru į sostą neužšoksi. Anyway, vėl nukrypau.

Didžiąja dalimi sutinku, jog filmo prodiuserės Uljanos Kim nuopelnas yra tai, jog filmas pateko į Kanų kino festivalį ir netgi į antrą pagal svarbumą programą „UN CERTAIN REGARD”. Iš viso šiemet šioje programoje rodyti 23 filmai.

Kaip Kanuose iš tikrųjų atrodė „Aš esi tu” pasirodymas? Suinteresuoti asmenys aka Lietuvos kino gėda Loreta Sutkaitienė ir kiti siuntė signalus, jog visi labai šiltai sutiko, buvo tokių visko mačiusių, jog žmonės masiškai žmonės ėjo iš salės per filmo peržiūrą. Iš savų šaltinių šiek tiek žinau kaip buvo iš tikrųjų:
Kanuose juosta buvo sukama du kartus. Pirma peržiūra spaudos atstovams, kita – vieša filmo premjera. Per peržiūrą spaudos atstovams apie 70 proc. žurnalistų išėjo nesutikę pabaigos. Iš tiesų, tai nėra kažkoks filmo žlugimas – Kanuose normalu toks žurnalistų elgesys. Ten filmai sukami dešimtyse salių, daugybė programų, retrospektyvų, t. t. Todėl daugelis žurnalistų prabėgomis laksto vienur kitur norėdami tik susipažinti kas ką daro.
Oficialus filmo demonstravimas vyko vienoje pagrindinių festivalių kino salių (vėl įtariu gerą lobistų darbą). Žiūrovų buvo sausakimša salė (3000). Niekas ten masiškai neišėjo, nes tiesiog iš tokių seansų išėjimas yra negerbimas kūrėjų. Po seanso – interviu, autografų dalybos. Sako, kad Jurga Jutaitė susilaukė ypač didelio dėmesio. Vėl galėčiau sakyt respect prodiuseriams, kad filmo reprezentuoti buvo nusiųsta ji, o ne, atleiskit, ne prekinės išvaizdos aktorius Bialobževskis (gal ir teisingai užrašiau). Iš tikrųjų tai Bialboževskis nevažiavo todėl, kad turėjo sekmadienį vest „Dainų dainelės” laureatų koncertą ir nebūtų spėjęs grįžti. Prisimenat anekdotą apie Sigutį Jačėną, kurį kvietė Spielbergas filmuotis, bet jis nevažiavo todėl, kad filmavimai vyko gruodį ir jis tuo metu Kalėdų seneliu dirba?

Kas toliau?

Dabar „Aš esi tu” bus neišvengiamai kviečiamas į daugybę festivalių (nu tokių kaip mūsų „Kino pavasaris” tik dauguma jų šiek tiek „krūtesnių”, turinčių komsiją ir laureatus). Kodėl aš garantuotas, kad bus kviečiamas? Todėl, kad visiems festivaliams yra prestižas turėti programoje filmą, kuris buvo rodytas A lygio festivalyje. Kanai ne tik, kad A lygis, bet ir A tarp A.

Būtent šie festivaliai ir parodys, ar „Aš esi tu” tikrai yra vertinamas. Prieš keletą metų ta pati prodiuserė Uljana Kim prastumė kitą Kristijono Vildžiūno filmą „Nuomos sutartis” į Venecijos kino festivalį. Po to tas filmas buvo pakviestas į apie 40 įvairių festivalių. Nė vieno titulo, nė vieno laureato vardo.

Aš manau, kad „Aš esi tu” yra bent dviem galvom geresnis filmas už „Nuomos sutartį”.
„Aš esi tu” yra labai neoriginalus filmas. Jeigu jūs pamatysite šį filmą, tikrai suprasite nuo kokių „režisierių-festivalinių žvaigždžių” K.Vildžiūnas kopijavo. Pliusai? 1) Jurga Jutaitė – žibantis charizmatiškas žavesys. 2) Vaizdas ekrane. Tikrai gražu. 3) Stiklo namelis. Buvo pastatytas tikras stiklo namelis medyje, kuris suėdė gal 80 proc. filmo biudžeto. Bet jis atrodo tikrai gerai. 4) Dar man patiko muzika, bet čia gal jau kiek subjektyvu.

Da Vinčio kodas / Da Vinci Code – didžiausias komercinio kino disasteris nuo „Aleksandro Makedoniečio” (Alexander, 2004) laikų. Net jį lenkiantis, bet kito tokios nesėkmės po tokio sukelti „haipo” nepamenu.

kompanija „Sony” (kino rinkoje dirbanti su brandu „Columbia”) įsigijusi teises į „Da Vinčio kodo” ekranizaciją, šiemet planavo 19 proc. padidinti savo pajamas dėka šio filmo ir naujo LCD teliko modelio. Kol kas neturiu finansinių duomenų, kaip pasirodė filmas JAV, bet tikėtina, kad gali būti viltys ir nepateisintos. Aišku, pirmo savaitgalio pajamos dar gali būti „so so”, nes pirmą savaitgalį žmonės eina filmo žiūrėti tik dėl sukelto reklaminio šaršalo, o nuo antros savaitės veikia praktiškai tik draugų bei kritikų atsiliepimai.

svarbiausias kritikų nuomonę apibūdinantis leidinys „Rotten tomatoes”, perskaitęs 152 įtakingiausių JAV kritikų straipsnius, filmą vertina 19%. Kitaip tariant 1.9/10. Ir tikrai nepamažina.

Aš taip ir neperskaičiau „Da Vinčio kodo” knygos iki galo. nekabino. kelis kartus bandžiau, davariau iki kokio 50 psl. anyway, fabula žinojau, dauguma paslapčių irgi. Ekranizacija gavosi tokia bloga, kokia tik gali būti. Kalbančios galvos stengiasi greitakalbe per dvi su puse valandos perskaityti visą romaną, o kad nebūtų taip liūdna dar pasirodo visokie istoriniai vaizdai.

Aktorių darbas – pasibjaurėtinas. Visi sutartinai ypač keikia Toma Hanksa, kuris visą filmą tiesiog stovi susiraukęs ir mąsto. Nieko daugiau. Bet jis imho dar visai pakenčiamas palyginus su Audrey Tautou pasirodymą. Iš vaidmens, kuris šiaip turėtų būti dramatiškiausias ir įdomiausias, liko tik dar viena eilinė statula bevardėje katedroje. Išpūstos akis ir piktas žvilgsnis.

priekabių galima rasti ir bendrame ekrano vaizde. kas skaitė knygą, puikiai žino, kad 80proc. veiksmo vyksta naktį. Kadangi herojai veikia ne bevardėje erdvėje, o didelę reikšmę turi aplinka, tai reikia kažkaip padaryti, kad kažkas matytųsi. Priimtas labai paprastas sprendimas, rodyti viską pusiau pilkai. Pilkuma užvaldo akis nuo pirmų minučių ir nepaleidžia iki galo, taip tarsi simbolizuodama visą filmo pilkumą.

Kažko gero filme tenka ieškot su prožektorium. Na, nebent „Opus Dei” vienuolis Paulas Bettany pasirodė tikrai neblogai.

Reziumė 2/10.

kažkaip net pagailo knygos, nes ji, kad ir kokia bebūtų, nusipelnė tapti geresniu filmu.

na štai, gavau praėjusio savaitgalio JAV kino rinkos preliminarius duomenis. „Da Vinčio kodas” surinko 77 mln. JAV dolerių. Nėra tai labai ypatinga suma (13 rezultatas istorija), bet viršijo rinkos analitikų prognozės, kurie sutartinai prognozavo 60 mln.

manau, kad labai išmintingai sužaidė „Sony” nerengdama jokių išankstinių peržiūrų kritikams ir taip vadinamųjų „test-screeningų” (tai tokie specialūs seansai iš „focus” grupės atsitiktinai atrinktiems žmonėms, kurie net nežino į kokį filmą eina). Pirmas filmo demonstravimas tebuvo vos trečiadienį, todėl neigiamos recenzijos plaukti pradėjo tik penktadienį-šeštadienį, kada amerikonai savo šiknas jau buvo pradėję nešt link kino salių.

kitas matomas marketingo triukas – „Sony” nesistengė, kad filmą pradėtų rodyti kiek įmanoma daugiau kino teatrų. Netgi dirbtinai buvo apribotas demonstravimas – ~20 proc. JAV kino teatrų negavo teisių rodyti šio filmo. Tokiu būdu buvo sukeltas šaršalas, kad „oj ne visur rodo, galim nepatekt į salę”, todėl labai daug bilietų buvo rezervuota/parduota iš anksto.

taip pat JAV, su gan įspūdingais 37,2 mln. JAV dolerių pajamomis debiutavo naujas „Dreamworks” animacinis filmukas „Over the Hedge” (lietuviškai „Anapus tvoros”), katras yra įtartinai panašus į lygiai lygiai prieš metus matytą „Madagaskarą”. anyway, pramintas takas dažnai gali būti neblogas, juolab ir kritikai gana palankiai atsiliepia apie „Over the Hedge”. mes tą filmuką pamatysim po dviejų savaičių (06.02).

teko užmušt akropolyje valandą laisvo laiko, kaip tik pastebėjau, kad tą pačią minutę prasideda seansas filmo Slibinas Goriničius ir Dobrinia Nikitičius / Dobrynya Nikitich i Zmey Gorynych. šio filmo žiūrėt nežadėjau, bet kadangi turiu akreditaciją į visus filmus tai nusprendžiau pasidomėt rusiško multiko stilistika ir tematika.

filmukas keistokas. istorija tikra rusiška, apie galiūną kareivį, slibinus, karalius, princeses, meilę, etc. Animacija pieštinė, labiausiai primena paskutinį multiką apie Sinbadą (berods šita). vietomis rusai pabando panaudot kameros judėjima ala matrica ar ala 3D multikai. techniškai gal ir neblogai, bet pieštinėje animacijoje šiek tiek juokinga. Filme pridėliota tokių pigių savotiškų juokelių, nevengiant pasišaipyt iš tautinių rusiškų tradicijų, kas nėr blogai.

bendrai filmas silpnokas ir įdomus turbūt tik tuo atžvilgiu, kad pažiūrėt, ką rusai daro animacijoje šiais laikais. Iš principo šis darbas primeną tą „super duper” animaciją, kurią lietuviai daro, bet niekam nerodo, tik kažkodėl visi ją liaupsina.

įvertinimas 4/10.
antrą kartą nežiūrėčiau, išėjau nepažiūrėjęs iki galo, nes neturėjau laiko, bet anyway, noro iki galo žiūrėt nebuvo. laukelyje „pažintis su rusiška animacija” užsidedu pliusą.