Simonas Bartkus | Blog

Nuo kovo 27 dienos „Ryanair” tiesioginiu skrydžiu tris kartus per savaitę sujungs Vilniaus oro uostą su Karlsrūhės/Baden-Badeno oro uostu. Tai pirmas kartas istorijoje, kuomet Lietuvos sostinė tiesiogiai pasiekiama iš Badeno-Viurtenbergo žemės.

Karlsrūhės/Baden-Badeno oro uostas pirmiausia aptarnauja 55 tūkst. gyventojų turintį Baden Badeną, tačiau yra artimiausias oro uostas nuo 300 tūkst. gyventojų turinčios Karlsrūhės (40 kilometrų). Iš šio oro uosto taip pat patogu pasiekti Prancūzijoje esantį Strasbūrą, kuris su 630 tūkst. gyventojų yra nutolęs per 55 kilometrus. Badeno-Viurtenbergo žemės administracinis centras Štutgartas yra už 110 kilometrų nuo Karlsrūhės/Baden-Badeno oro uosto, o šio didmiesčio metropoliui priskiriama daugiau nei 5 mln. gyventojų.

Skrydžiai iš Vilniaus į Karlsrūhę vyks tris kartus per savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Lėktuvas iš Karlsrūhės kils 6 val. 35 min., Vilniuje leisis 9 val. 45 min. Iš Vilniaus pakils 10 val. 10 min., Vokietijoje leisis 11 val. 25 min.

Karlsrūhės/Baden-Badeno oro uostas šiuo metu aptarnauja 1,2 mln. keleivių per metus, tačiau šis skaičius gali gerokai šoktelti, nes šis oro uostas taps 47-ąja „Ryanair” baze.

Badeno-Viurtenbergo žemė Vokietijoje yra vienas turtingiausių regionų Europoje. Šiame regione savo centrines būstines yra įkūrusios tokios kompanijos kaip „Daimler-Chrysler”, „Porsche”, „Bosch”, SAP ar „Carl Zeiss”. Baden-Badenas yra vienas populiariausių Vokietijos kurortų gausus SPA centrų.

Tai antroji tiesioginė „Ryanair” kryptis iš Vilniaus į Vokietiją ir septinoji kryptis, kuria bendrovė skraidins iš Lietuvos sostinės. „Ryanair” iš Vilniaus skraidina į Londoną, Romą, Milaną, Barseloną, Dubliną ir Brėmeną.

Tai penktoji nauja kryptis iš Vilniaus, kuria bus pradedami tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus 2012 m. vasarą. Kitų metų vasaros tvarkaraštyje be Karlsrūhės/Baden-Badeno, numatomi tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Paryžiaus, Liverpulio, Oslo-Stanjeford ir Bergeno oro uostus.

2011 m. rugsėjo mėnesį Vilniaus oro uoste aptarnauta 179 539 keleiviai – 38,4% daugiau nei praėjusių metų rugsėjį. Skrydžių padaugėjo 19,9% – iki 2594.

Rugsėjis buvo sėkmingas mėnuo Vilniaus oro uoste, ne tik dėl įspūdingo augimo, tačiau ir dėl kelių labai teigiamų ženklų keleivių srautuose.

Lyginant pagal kryptis su praėjusiais metais, viso labo dvi kryptys tenusidažė raudonai. Tik Talino ir Kopenhagos kryptimis keleivių srautas mažėjo, lyginant su praėjusiais metais. Tai paaiškinti iš dalies galima ir tuo, jog pernai rugsėjį buvo gan didelis „overcapacity” šiuose maršrutuose rugsėjį, kas šiek tiek dirbtinai stimuliavo srautą, tačiau ilgu laikotarpiu naudos neatnešė.

Lėktuvų užpildymo grafoje raudonai tenka dažyti tris eilutes, tas pačias, kaip ir praėjusį mėnesį – Talino, Stokholmo ir Berlyno kryptis. Situacija šiuose maršrutuose artimiausiu metu ketina keistis, todėl, tikėtina, jog šių krypčių problemos spresis.

Kaip žinia, nuo spalio pabaigos „airBaltic” nebeskraidys tiesioginiu reisu Vilnius-Talinas, o tiesioginį susisiekimą toliau užtikrins du kartus per dieną skraidantys „Estonian Air” – greičiausiai, šiuo metu keturių kasdienių skrydžių yra per daug.

Stokholmo kryptimi skraidanti aviakompanija „Skyways” dvigubins skrydžių dažnį, o kėdžių pasiūlą padidins du su puse karto. Nuo spalio pabaigos „Skyways” rytinį skrydį vykdys 68 vietų ATR72 lėktuvu, popietinį – 50 vietų „Fokker 50” lėktuvu. Būtent per žemas dažnis ir netinkamas tvarkaraštis kenkia šiuo metu „Skyways” sėkmingai užpildyti tiesioginį reisą į Stokholmą, atsižvelgiant į tai, jog „Skyways” taiko „Return Fare” kainodarą, kuomet skrydžiai tik į vieną pusę yra gana brangūs.

Nuo spalio pabaigos „Skyways” taip pat padidins skrydžių į Berlyną skaičių iki 7 kartų per savaitę, o patogesnis tvarkaraštis leis labai patogiai per Berlyną jungtis į „Skyways” reisus į Ženevą.

Visų laikų geriausius rezultatus rugsėjį pasiekė keleivių srautai į Frankfurtą, Milaną, Varšuvą, Romą, Maskvą, Kijevą ir Reino-Rūro regioną Vokietijoje.

Džiugi tendencija yra to, jog po beveik trijų metų pertraukos nuosmukio, ženklų augimą rugsėjį demonstravo verslo keleivių srautai. Šis teigiamas verslo srauto augimas, ypač atsiliepia kelioms aviakompanijoms, kurios jau daugiau nei dešimtmetį dirba Vilniaus oro uoste. Dvi aviakompanijos – „LOT Polish Airlines” ir „Austrian Airlines” pasiekė visų laikų rekordus. Rekordinį rezultatą pasiekė ir nuo 2009 m. pavasario į Vilnių skraidanti „Brussels Airlines”.

„LOT Polish Airlines” rugsėjo mėnesį pervežė 6455 keleivius – daugiau nei bet kurį kitą veiklos mėnesį Vilniuje. Rugsėjo mėnesį LOT į Vilnių daugelį reisų vykdė „Embraer-175” ir „Embraer-190” lėktuvais, siekdami patenkinti išaugusio srauto poreikius. Nuo šių metų pradžios LOT demonstruoja gerus rezultatus Vilniuje veždama verslo keleivius į Varšuvą bei į kitus miestus per Varšuvos oro uostą, o rugsėjį atsinaujinus verslo sezonui, srautas tapo rekordinis.

Rekordinį keleivių skaičių Vilniaus oro uoste pervežė ir „Austrian”, kurios keleivių srautas stabiliai auga nuo pat šių metų pradžios. Pažymėtina tai, jog nuo šių metų gegužės kasdienius skrydžius į Vieną „Austrian” vykdo „Fokker 100” lėktuvu.

Nuo 2009 m. kovo pabaigos tarp Vilniaus ir Briuselio skraidanti „Brussels Airlines” pirmą kartą per savo darbo laikotarpį pervežė daugiau nei 4000 keleivių per vieną mėnesį. „Brussels Airlines” kasdien, išskyrus šeštadienius, skraidina tarp Vilniaus ir Briuselio.

Dar vienai daugiau nei dešimtmetį Vilniaus oro uoste dirbančiai aviakompanijai „Finnair” nedaug trūko iki rekordo rugsėjį – tik 2008 m. liepa „Finnair” buvo geresnė nei 2011 m. rugsėjis pagal pervežtų keleivių skaičių:

Nuoseklus „Finnair” keleivių skaičiaus augimas 2011 m. rodo augantį Lietuvos verslo ryšį su Azijos šalimis – „Finnair” tvarkaraštis Helsinkio kryptimi būtent pritaikytas patogiems jungimams į Azijos didmiesčius.

Kol kas neturiu patvirtintų duomenų pagal keleivių judėsenos analizę ir keleivių apklausos duomenų, tačiau pastebėtina tendencija, jog kai kurioms aviakompanijoms ir kai kuriems maršrutams „žemų sąnaudų” aviakompanijų atsiradimas Vilniaus oro uoste pradeda formuoti „sniego gniūžtės” efektą – keleivių srautai „gimdo” kitus keleivių srautus. Tai pasakytina tiek apie oro uosto traukos augimą, tiek apie „multi-destinations” keliautojus, tiek apie „atskirų bilietų” tranzitą.

Švedijos aviakompanija „Skyways” nuo spalio 31 dienos ketina padvigubinti skrydžių tarp Vilniaus ir Stokholmo Arlanda oro uostų skaičių. Darbo dienomis „Skyways” lėktuvai Vilnių ir Stokholmą sujungs du kartus per dieną.

Šalia šiuo metu vykdomo rytinio „Skyways” reiso Vilnius-Stokholmas-Vilnius, nuo žiemos tvarkaraščio pradžios bus pradėti vykdyti popietiniai reisai Stokholmas-Vilnius-Stokholmas. Pakilęs iš Arlandos oro uosto 13 val. 25 min. vietos laiku, Vilniuje „Skyways” lėktuvas leisis 16 val. 10 min., atgal iš Vilniaus pakils 16 val. 40 min., į pagrindinį Stokholmo oro uostą atvyks 17 val. 25 min.

Du kasdieniai reisai tarp Vilniaus ir Stokholmo užtikrins ne tik geresnį susisiekimą tarp Lietuvos ir Švedijos sostinių, tačiau ir sudarys geresnes galimybes pasiekti mažesnius Švedijos miestus „Skyways” skrydžiais per Stokholmą.

Vilnius-Stokholmas/Stokholmas-Vilnius 06:45-07:15/07:45-10:10

Stokholmas-Vilnius/Vilnius-Stokholmas 13:25-16:10/16:40-17:25

Rytinis „Skyways” reisas bus vykdomas reaktyviniu „Embraer 145” lėktuvu, pietinis – turbopropeleriniu „Fokker 50”, todėl kelionė užtruks 15 minučių ilgiau. Abu lėktuvai turi po 50 vietų.

Iš viso „Skyways” tarp Vilniaus ir Stokholmo pasiūlys 4000 kėdžių per mėnesį. Ligšiolinis rekordinis srautas žiemos sezonu tarp Vilniaus ir Stokholmo – 3000 keleivių 2008 m. sausį.

„Skyways” taip pat vykdo skrydžius Vilnius-Berlynas-Vilnius kasdien, išskyrus šeštadienį.

Nuo šių metų spalio 17 d. Palangos oro uostas taip pat turės tiesioginį susisiekimą su Švedija – kita Švedijos aviakompanija „Sweden Airways” vykdys reguliarius skrydžius iš Palangos į Ronneby ir Stokholmo Bromma oro uostus. Abiem kryptimis skrydžiai vyks tris kartus per savaitę su 8 vietų „Piper PA-31-350” lėktuvu.

Aviakompanija „Wizz Air”, po sėkmingos pirmosios vasaros Vilniaus oro uoste, ateinančiais metais dvigubins pajėgas ir bazuos antrąjį „Airbus A320” lėktuvą.

Antrasis 180 vietų A320 lėktuvas veiklą Vilniuje pradės 2012 m. gegužės 26 dieną, šeštadienį. Išplėsdama veiklą Vilniuje, aviakompanija „Wizz Air” pasiūlys iš Vilniaus skrydžius keturiomis naujomis kryptimis, o taip pat skrydžiai kai kuriomis esamomis kryptimis bus padažninti.

Šalia skrydžių į Barseloną, Londoną, Romą, Milaną, Donkasterį, Dortmundą, Korką, Eindhoveną, aviakompanija „Wizz Air” 2012 m. pasiūlys tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Bergeną, Oslą, Paryžių ir Liverpulį.

Vilnius-Bergenas

Nuo gegužės 27 dienos aviakompanija „Wizz Air” pradės tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į antrąjį pagal dydį Norvegijos miestą Bergeną. Bergenas įsikūrės ant pietvakarinio Norvegijos kranto ir dažnai vadinamas Vakarų Norvegijos sostine.

Tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ar kitų Lietuvos oro uostų ir Bergeno niekada nebuvo vykdomi.

Skrydžiai Vilnius-Bergenas-Vilnius vyks du kartus per savaitę, trečiadieniais ir sekmadieniais.

Vilnius-Paryžius

Nuo gegužės 28 dienos „Wizz Air” pradės skrydžius iš Vilniaus į šalia Paryžiaus esanti Beauvais oro uostą.

Tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Paryžių vyks pirmadieniais ir penktadieniais.

Tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Paryžių sugrįš po metų petraukos – tiesioginius skrydžius Vilnius-Paryžius „airBaltic” nutraukė šių metų kovo mėnesio pabaigoje.

Vilnius-Liverpulis

Nuo gegužės 28 dienos „Wizz Air” pirmą kartą istorijoje Vilniaus oro uostą sujungs tiesioginiu skrydžiu su Liverpuliu. Prieš keletą metų atšventęs 800 metų jubiliejų, „The Beatles” gimtasis miestas Liverpulis yra vienas turizmo traukos taškų Anglijoje.

Skrydžiai tarp Vilniaus ir Liverpulio vyks du kartus per savaitę, pritaikyti tiek atvykstamajam, tiek išvykstamajam turizmui – pirmadieniais ir penktadieniais.

Tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Liverpulį papildys Vilniaus pasiekiamumą su Vidurio Anglija. „Wizz Air” taip pat skraido į labiau į Rytus esantį Donkasterio/Šefildo oro uostą. Nuo Liverpulio iki Johno Lennono oro uosto iki 2,5 mln. gyventojų turinčio Mančesterio metropolio centro vos 55 km. Liverpulio oro uostas yra vienas didžiausių pigių aviakopmanijų centrų Didžiojoje Britanijoje – „Ryanair” iš Liverpulio vykdo skrydžius daugiau nei 30 krypčių, „easyJet” – daugiau nei 20.

Vilnius-Oslas

Nuo gegužės 27 dienos „Wizz Air” pradės tiesioginius skrydžius tarp Lietuvos ir Norvegijos sostinių – Vilniaus ir Oslo. Skrydžiai vyks du kartus per savaitę, trečiadieniais ir sekmadieniais.

Aviakomapnija „Wizz Air” skraidys į Sandefjord Torp oro uostą, kuris yra nutolęs 115 km nuo Oslo į Pietus. TRF oro uostas laikomas Rytų Norvegijos pagrindiniu „low cost” oro uostu.

Aviakompanija „Norwegian” skraido į pagrindinį Oslo Gardermoen oro uostą, kuris yra nutolęs nuo Oslo į Šiaurę apie 40 km. Sandefjord Torp ir Gardermoen oro uostus skiria beveik 200 km, todėl nors jie abu aptarnauja Norvegijos sostinę Oslą, turi skirtingą „catchment area” kas liečia Oslo apylinkes, kas yra ypač aktualu žinant labai aukštas antžeminio transporto kainas Norvegijoje.

Kaip rašiau apžvelgdamas rugpjūčio mėnesio rezultatus, Oslo kryptimi šiuo metu pasiekiamas keleivių srautas yra dvigubai mažesnis negu rekordiniais metais – 2008 m. vasarą šia kryptimi keliaudavo apie 7 tūkst. keleivių. „Wizz Air” šia kryptimi pasiūlys apie 3000 kėdžių per mėnesį.

12 „Wizz Air” krypčių iš Vilniaus oro uosto

Po šio plėtros paskelbimo, „Wizz Air” aviakompanija skrydžius iš Vilniaus vykdys 12 krypčių:

„Wizz Air” iš Vilniaus skraidys trimis kryptimis į Didžiąją Britaniją (Londonas, Liverpulis, Donkasteris/Šefildas), po dvi kryptis į Italiją (Milanas, Roma) ir Norvegiją (Oslas, Bergenas), po vieną į Prancūziją (Paryžius), Ispaniją (Barselona), Airiją (Korkas), Vokietiją (Dortmundas) ir Olandiją (Eindhovenas).

Daugiau skrydžių esamomis kryptimis

Plėsdama veiklą Vilniaus oro uoste „Wizz Air” didins skrydžių skaičių kryptimis, kuriomis skrydžiai prasidėjo iš Vilniaus šiais metais. Tokiu būdu įdirbtose kryptyse tikimasi keleivių skaičiaus augimo bei geresnio produkto.

Didžiausias skrydžių didinimas numatomas Londono kryptimi. Vietoje dabar vykstančių 5 skrydžių per savaitę bus vykdoma 11 savaitinių skrydžių. Tai yra, keturias savaites dienas vyks po du skrydžius per dieną tarp Vilniaus ir Londono Lutono oro uostų.

Daugiau skrydžių numatoma ir Eindhoveno kryptimi – šia kryptimi ateinančią vasarą bus skraidoma tris kartus per savaitę.

Pagal dabar numatomą planą, nuo 2012 m. gegužės pabaigos aviakompanija „Wizz Air” vykdys mažiausiai 35 skrydžius per savaitę. Tokia apimtimi „Wizz Air” Vilniaus oro uoste turėtų pervežti daugiau nei 0,5 mln. keleivių per metus.

Aviakompanija „Wizz Air” 2012 m. planuoja plėsti veiklą esamose bazėse. Anksčiau paskelbta apie tai, jog dar vienas lėktuvas papildys Varšuvos bazę 2012 m. pavasarį.

Aviakompanija „Wizz Air” pasilieka laisvos „capacity” Vilniaus bazės lėktuve – atsižvelgiant į ateities pardavimų rezultatus ir veiklos rezultatus žiemą bus didinamas skrydžių dažnis kai kuriomis kryptimis.

2011 m. rugpjūčio mėnesį Vilniaus oro uostas aptarnavo 190,1 tūkst. keleivių – 28,2% daugiau negu praėjusiais metais.

Skrydžių aptarnauta 2657 – 15,6% daugiau negu 2010-aisiais. Krovinių pervežta 459 tonos – 11% daugiau nei prieš metus.

Šį kartą rugpjūčio mėnesio duomenis pateiksiu viena lentele – kiti rodikliai ir rinkos pasidalijimas labai panašus birželio ir liepos mėnesiams.

Šalia įprastų duomenų pateikiu kiekvienos krypties skrydžių palyginimą su rekordinių metų ta kryptimi pervežtų keleivių skaičiumi rugpjūčio mėnesį. Kaip matyti, šią vasarą skraidoma 5 kryptimis, kuriomis niekada dar nebuvo skraidoma, o rugpjūtį 7 kryptys demonstravo patį geriausią rugpjūčio rezultatą.

Liepos mėnesį atidaryta nauja „Wizz Air” kryptis – Dortmundas – pamažu įsisuka. Šia kryptimi pervežta 3,6 tūkst. keleivių ir pasiektas 78% orlaivių užpildymo rodiklis.

Patį geriausią užpildymą rugpjūtį pademonstravo skrydžiai į Donkasterio/Šefildo oro uostą. Lėktuvai šia kryptimi skrido užpildyti 92% ir dviem skrydžiais per savaitę pervežta beveik 3 tūkst. keleivių.

Kuomet lyginame su rekordiniais tų krypčių pasiekimais, turiu atkreipti dėmesį, jog skrydžių kai kuriomis kryptimis rinkos situacija yra pasikeitusi iš esmės. Pavyzdžiui, rekordinis keleivių skaičius (23,6 tūkst.) keleivių Londono kryptimi buvo pasiektas dar 2005 m. – kuomet tik prasidėjo „Ryanair” veikla Kaune, o šiuo metu Londono kryptimi iš Kauno vyksta skrydžiai 15 kartų per savaitę.

Talino, Helsinkio kryptimis rekordai pasiekti 2008 m. kai iš šių miestų įvairios aviakompanijos vežė tranzitą per Vilniaus oro uostą. Tačiau šių metų rugpjūtis yra geriausias rugpjūtis „Finnair” aviakompanijai – tiek keleivių Vilniuje „Finnair” dar neturėjo.

Kelionių organizatoriai šiemet kaip niekada daug leidžia pranešimų spaudai apie savo pardavimų sėkmę. Tačiau realūs rezultatai nėra labai geri. Užsakomųjų atostogų skrydžių rinka Lietuvoje traukiasi.

Be jokios abejonės, ši tendencija Lietuvoje nėra specifinė – organizuotų „pilno paketo” kelionių paklausa mažėja visoje Europoje, labiausiai dėl žemų sąnaudų oro vežėjų plėtros bei dėl augančio keliautojų noro ir besiplečiančių galimybių organizuotis patiems savo atostogas.

Iš kitos pusės – du didieji kelionių organizatoriai Lietuvoje turi vietos džiaugtis. Nors rinkos pyragas šiemet yra mažėjantis, tačiau jo nereikia dalintis su trečiu didesniu kelionių operatoriumi, kas leidžia numanyti apie galima didesnę vidutinę vienos kelionės kainą. Daugiau nei metus kelionių organizavimo rinkoje konkuravo „Star1 Holidays”, kuris vykdė atostogų keliones populiariausiomis kryptimis.

Turkija toliau užtikrintai yra kryptis Nr.1 išvykstamojo atostogų turizmo sąraše.

Pagal pirmų septynių mėnesių duomenis, kas antras keliavęs užsakomuoju reisu iš Vilniaus atostogauti, keliavo į Turkijos kurortus.

Per septynis metų mėnesius iš Lietuvos į Turkiją atostogauti keliavo virš 58 tūkst. keleivių, t.y. mažiau negu praėjusiais metais ir keliasdešimt tūkstančių keleivių mažiau nei rekordiniais 2008-aisiais.

Tiesa, skaičius didesnis nei 2008 ir 2009 m., tačiau kelionių organizatoriams nerimo turėtų kelti šis grafikas:

Šių metų liepos mėnesį į Turkijos kurortus buvo pervežta mažiausiai keleivių per pastarąjį penkmetį. Pradiniai rugpjūčio mėnesio duomenys rodo, jog tendencija išliks tokia pat – taigi, kreivei toliau krentant, bendras 2011 metais pervežtų keleivių skaičius į Turkiją bus rekordiškai mažas. Pastebėtina tai, jog lėktuvų užpildymas reisuose išlieka aukštas (kaip ir įprasta užsakomiesiems reisams), tačiau į paklausos mažėjimą kelionių organizatoriai reaguoja mažindami skrydžių skaičių. Šiuo metu kiekvieną savaitę į Turkijos kurortus atliekama 3-4 skrydžiais per savaitę mažiau, negu buvo numatyta pradiniame vasaros sezono tvarkaraštyje.

Analizuojant keleivių pervežimą į Turkijos kurortus reikia atsižvelgti į tai, jog 2008-2010 m. po keliolika skrydžių į Turkijos kurortus buvo organizuojama ir iš Palangos bei Kauno oro uostų – šiemet tokie skrydžiai nevyksta.

Rekordiškai mažą keleivių skaičių šiemet kelionių organizatoriai perveža į Graikijos kurortus:

Šiemet į Graikijos kurortus buvo pervežta mažiau nei 15 tūkst. keleivių. Graikijos turizmo sektorius šiemet išgyvena rekordinį nuosmukį – pranešama, jog Graikijos atvykstamojo turizmo rinka traukiasi keliasdešimčia procentų. Tačiau šiemet „Ryanair” atidaryti tiesioginiai skrydžiai iš Kauno į Graikijos Kos ir Rodo salas kompensuoja Graikijos turizmui netektį, dėl sumažėjusio organizuotų kelionių mėgėjų skaičių. Neoficialia statistika remiantis, balandžio-liepos mėnesiai iš Kauno į Graikijos salas keliavo apie 15 tūkst. keleivių.

Tuo tarpu iš Vilniaus į Egiptą šiemet pervežamas tragiškai mažas keleivių skaičius:

Kelionės į Egiptą šiemet smigo žemyn dėl objektyvios priežasties – pačioje metų pradžioje kilusi karinė krizė akivaizdžiai smogė Egipto turizmo sektoriui. Sausio-kovo mėnesiai yra pagrindiniai, kuomet organizuojamos kelionės iš Lietuvos į Egipto kurortus, o šiuo laikotarpiu šiemet daug skrydžių neįvyko dėl įtemptos padėties Egipte. Pastebėtina tai, jog tais mėnesiais Lietuvos kelionių organizatoriai realiai neturėjo rinkai pasiūlyti jokios alternatyvos, dėl to kelionių organizatoriai patyrė didžiulę keleivių netektį.

Vienintelė ženkliai auganti rinka šiemet – Bulgarija. Tačiau ji labiau yra alternatyva jau kiek nuvalkiotoms Graikijos, Turkijos ir Ispanijos kryptimis vasaros metu, negu rimtai didžiųjų krypčių smukimą kompensuojanti rinka:

Vietoje išvadų reikėtų pastebėti, jog per paskutinius trejus metus organizuotųjų išvykstamųjų kelionių rinka labai persimainė. 2007-2008 m. ši rinka augo po keliasdešimt procentų ir bijodami laiku nepasotinti rinkos poreikio bei prarasti rinkos dalį skrydžių operatoriai „Aurela” ir tuomet rinkoje dirbęs „flyLAL” skubiai pirkosi po du „Boeing 757” lėktuvus, kurie turėjo ir daugiau kėdžių, ir ilgesnį skrydžių nuotolį. Tačiau rinkos prognozės neišsipildė. Nors keliavimas oro transportu šiais metais rodo labai akivaizdžius atsigavimo ženklus, organizuotų užsakomųjų skrydžių rinkai šviesiesios prognozės pateikti neišeina. Pirmiausia, keliautojų įpročiai keičiasi ženkliai – labiau išprusę keliautojai vis dažniau organizuojasi keliones patys, o tai gali tapti masiniu reiškiniu. Antra, prognozuojama tolimesnė reguliarių skrydžių įvairovės plėtra gali paskatinti dar daugiau keliautojų imtis organizuoti keliones patiems.

Dvi didžiausios rinkos – Tukrija ir Egiptas – dar ilgai išliks unikaliu produktu, kurį gali pasiūlyti kelionių organizatoriai. Dėl tarpvalstybinių reglamentų reguliarūs dažni skrydžiai tarp Lietuvos ir šių šalių kurortų nebus pasiūlyti. Tačiau realiai norėdami išlaikyti keliautojų apimtis kelionių organizatoriai privalės ieškoti kitų rinkų ir įvairesnių produktų, kuriuos rasti mažai Lietuvos rinkai bus sunku. O akivaizdūs pavyzdžiai rodo, jog siauras asortimentas yra labai pažeidžiamas – riaušės Egipte, streikai ir protestai Graikijoje veikia keliautojų srautus į šias šalis.

Vilniaus oro uosto keleivių augimo tempas stabilizuojasi ties 25-30% kiekvieną mėnesį atžyma. 2011 m. liepos mėnesį Vilniaus oro uostas aptarnavo 185,9 tūkst. keleivių – 26,3% daugiau nei praėjusių metų liepą.

Skrydžių skaičius paaugo 6% – iki 2,6 tūkst. skrydžių per mėnesį.

Populiariausiųjų skrydžių lentelėje ir užpildymuose bei pokyčių rodikliuose esminių pokyčių nėra:

Liepos mėnesio pabaigoje „Wizz Air” debiutavo su nauja kryptimi – Dortmundu, kuris sėkmingai debiutavo su 73% užpildymu. „Wizz Air” Vilniaus maršrutų vidurkio užpildymas nesiekia, tačiau šiek tiek mažesnis užpildymas sietinas su trumpu pardavimų periodu. „Wizz Air” ir „Ryanair” starto patirtis rodo, jog pilnam išpardavimui „low cost” kompanijoms reikia mažiausiai 15 savaičių išankstinės bilietų prekybos.

Beje, pastebėtina, jog pirmuose reisuose lėktuvai silpniau krovėsi Vilnius-Dortmundas segmente, tuo tarpu Dortmundas-Vilnius demonstravo labai gerą užpildymą.

Akivaizdu ir tai, jog didžiausią naudą Vilnius ir Lietuvai atnešė akivaizdžiai šią vasarą rekordinis susisiekimas su Italija ir su Ispanija. Tarp Lietuvos ir Italijos keliauja trigubai daugiau keleivių nei praėjusiais metais, tarp Lietuvos ir Ispanijos – dvigubai.

Be abejo, įdomu kaip sekasi maršrutams iš Vilniaus oro uosto, kurie vyksta jau ne vienerius metus. Šį mėnesį norėčiau išskirti Maskvos maršruto išvystymą, kuris pasiekė rekordą nuo tų laikų, kuomet skrydžių žemėlapis iš Vilniaus persiorientavo iš Rytų krypties į Vakarų krypti praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje. Šį birželį tarp Vilniaus ir Maskvos keliavo 5,5 tūkst. keleivių – daugiau, negu LAL/”flyLAL” laikais:

Pažymėtina tai, jog maršrute dirbanti „utair” sėkmingai valdo „capacity” šiame maršrute neperlenkdama lazdos ir sauganti savo rinką nuo konkurentų, galinčių taip pat atidaryti skrydžius šiuo maršrutu. Su augančiu keleivių skaičiumi „utair” didina lėktuvus ir liepą lėktuvai buvo užpildyti „sveikais” dviem trečdaliais.

Prasidėjęs rugpjūčio mėnuo, deja, bus paskutinis, kuomet „Estonian Air” Vilniaus oro uoste bazuoja „Boeing 737” lėktuvą. Šio mėnesio pabaigoje skrydžiai į Amsterdamą ir Stokholmą bus sustabdyti. Akivaizdu tai, jog su toks lėktuvas šiai dienai yra netinkamas šiems maršrutams aptarnauti.

Vilnius-Amsterdamas maršrute „Estonian Air” dirbo daugiau negu pusantrų metų ir, deja, net piko mėnesiais birželį-liepą nepavyko viršyti būtino 60% lėktuvų užpildymo. Akivaizdu, jog lietuvių tarpe dingo įprotis keliauti su KLM per Amsterdamą bei dabar egzistuojantis geresnis Vilniaus pasiekiamumas su „Lufthansa” ir SAS neleido šiam maršrutui pasiekti kritinės reikalingos keleivių masės:

Tuo tarpu Stokholmo kryptimi akivaizdu, jog reikalingas tinkamas 60-90 vietų lėktuvas šiam skrydžiui aptarnauti. „Estonian Air” pasiūlė tinkamą tvarkaraštį – vieno vakarinio reiso per dieną pakanka, „Estonian Air” užėmė net 90% šio maršruto rinkos 2010-2011 m. žiemą, tačiau ypač verslo ne-sezono (business low season) metu ypač išryškėjo per didelio lėktuvo bėda:

Toliau skrydžius tarp Vilniaus ir Stokholmo kiekvieną darbo dieną rytais vykdys aviakompanija „Skyways” „Embraer 145” lėktuvu.

Aviakompanija „Ryanair” nuo lapkričio 2 dienos pradės skrydžius du kartus per savaitę tarp pagrindinio Barselono El Prat oro uosto (BCN) ir Vilniaus.

Šiuo vasaros sezonu „Ryanair” skraido tarp Žironos oro uosto netoli Barselonos ir Vilniaus. Kaip ir buvo planuota, skrydis į Žironą buvo sezoninis ir spalio pabaigoje bus nutrauktas.

„Ryanair” skrydžiai iš Barselonos į Vilnių vyks trečiadieniais ir sekmadieniais. Trečiadieniais lėktuvas Vilniuje leisis 17 val. 55 min., atgal į Barseloną kils 18 val. 20 min. Sekmadieniais atvykimas į Vilnių – 19 val. 45 min., išvykimas – 20 val. 10 min.

Be „Ryanair”, į Barselonos oro uostą taip pat skraido aviakompanija „Wizz Air”. „Wizz Air” skrydžiai į Barseloną yra vykdomi penktadieniais ir pirmadieniais. Po šios „Ryanair” plėtros Vilnius ir Barselona bus sujungti keturis kartus per savaitę – nelyginėmis savaitės dienomis.

Šiuo žiemos sezonu „Ryanair” į Vilnių kaip ir vasarą skraidys  6 kryptimis: į Londoną – 7, į Brėmeną – 4, į Romą, Dubliną ir Milaną – po 3 kartus per savaitę.  Nuo lapkričio mėnesio nauja kryptis „Ryanair” žemėlapyje – Barselonos oro uostas, į kurį skrydžiai vyks 2 kartus per savaitę.

Be to, nuo šio rudens „Ryanair” papildys ir krypčių iš Kauno oro uosto žemėlapį. Nuo spalio mėn. paskutinės dienos du kartus per savaitę skraidys tarp Eindhoveno ir Kauno.

Šis įrašas yra apie istoriją. Ne seną, bet visgi. Tokie įrašai gal taps archyvu tiek man tiek kitiems, jog internete būtų išsaugota informacija, kaip atrodė aviacija lygiai prieš dešimt metų. Tai savotiškai daug, bet kartu ir mažai.

Kaip atrodė 2001-ieji? Vis dar tik popieriniai bilietai, jokio „laisvojo daugaus” ir tik nacionalinių vežėjų skrydžiai pagal tarpvalstybinius susitarimus, valstybinis LAL dar skraido į Heathrow, labai brangūs bilietai, jokių atostoginių krypčių ir žemas (šių dienų masteliais) efektyvumas.

2001-aisiais skrydžiai iš Vilniaus oro uosto vyko 14 krypčių. Vilniaus oro uostas 2001-aisiais aptarnavo 519 tūkst. 887 keleivius – daugiau nei tris kartus mažiau nei planuojama šiemet.

Vasaros tvarkaraščiu skrydžiai buvo vykdomi tokiais dažniais:

Vilnius-Kopenhaga – 25x: SAS vykdė skrydžius du kartus per dieną – pirmasis vidurdienį vykdavo MD-81 lėktuvu, antrasis popietę – DC-9 lėktuvu. 11 skrydžių per savaitę vykdė LAL (keturi rytiniai skrydžiai su SAAB 2000, 6 vakariniai skrydžiai su B737);

Vilnius-Frankfurtas – 14x: kasdien LAL su SAAB 2000/B737 bei vienas šeštadieninis B737 reisas per Palangą; „Lufthansa” skraidė B737 lėktuvu kasdien;

Vilnius-Varšuva – 14x: kasdieniai LAL SAAB 340 reisai ir kasdieniai LOT reisai (Embraer 145/ATR 72 lėktuvai);

Vilnius-Helsinkis – 12x: 9 skrydžiai per savaitę LAL SAAB 2000 (antradieniais – B737), 3 skrydžiai – „Finnair” dabar nebenaudojamu DC-9 lėktuvu;

Vilnius-Maskva – 12x: 7 kartus per savaitę LAL, SAAB 340/SAAB 2000, 5 kartai per savaitę „Aeroflot” su TU-134 lėktuvu;

Vilnius-Talinas – 11x: 5 kartus per savaitę LAL, SAAB 340 (rytiniai skrydžiai), 6 kartus per savaitę „Estonian” „Fokker 50” lėktuvu (vakariniai skrydžiai);

Vilnius-Berlynas – 7x: kasdieniai LAL reisai su SAAB lėktuvais bei vienas šeštadieninis SAAB2000 reisas per Palangą;

Vilnius-Stokholmas – 7x: kasdieniai SAS reisai „Dash 8-400” lėktuvu;

Vilnius-Londonas – 7x: kasdieniai LAL B737 reisai;

Vilnius-Amsterdamas – 7x: kasdieniai LAL SAAB 2000 reisai (nurodyta tvarkaraštyje, jog vykdoma ir B737, tačiau tvarkaraštis sudarytas SAAB lėktuvams);

Vilnius-Praha – 6x: „Czech Airlines” 6 kartus per savaitę ATR lėktuvais;

Vilnius-Ryga – 6x: „airBaltic” 6 kartus per savaitę „Fokker 50” lėktuvais;

Vilnius-Viena – 5x: „Austrian” reisai 5 kartus per savaitę;

Vilnius-Kijevas – 4 kartus per savaitę LAL, SAAB 340;

Vilnius-Paryžius  – LAL reisai tris kartus per savaitę analogiškai Amsterdamo krypčiai tvarkaraštis sudarytas SAAB lėktuvams.

2001-aisiais Vilniaus oro uoste buvo sulaukta vieno naujoko – aviakompanijos „Czech Airlines”, kuri 2001 metų kovo mėnesio pabaigoje atidarė naują maršrutą į Prahą. Praha tapo 14-ąja kryptimi, pasiekiama tiesiogiai iš Vilniaus oro uosto. Beje, greičiausiai „Czech Airlines” buvo pirmoji pionierė, šeštadieniais atsiųsdavusi lėktuvą „nakvojusį” Vilniaus oro uoste – nėra duomenų, jog anksčiau taip darytų kitos aviakompanijos. Tiesa, ir CSA 2001-aisiais taip darė tik naktį iš šeštadienio į sekmadienį – kitomis dienomis vykdavo dieninės rotacijos.

Populiariausios kryptys tais metais:

1. Kopenhaga – 117,7 tūkst. keleivių;

2. Frankfurtas – 76 tūkst. keleivių;

3. Londonas – 47,7 tūkst.;

4. Amsterdamas – 45,2 tūkst.;

5. Helsinkis – 43 tūkst.;

6. Varšuva – 35 tūkst.;

7. Stokholmas – 36,6 tūkst.;

8. Viena – 19,4 tūkst.;

9. Talinas – 19,3 tūkst.;

10. Berlynas – 14 tūkst.

Kaip ir tais laikais priklausydavo, pagal rinkos dalį, nacionalinis valstybinis vežėjas LAL tuo metu Vilniaus oro uoste dominavo:

Žvelgiant iš dabartinių pozicijų į statistiką ir tvarkaraščius, krenta į akis LAL neefektyvumas. Pagal sudarytą tvarkaraštį, daugelis reisų buvo vykdoma anksti ryte, kas reiškia, jog parke buvo labai daug lėktuvų, kurių dauguma atlikdavo po vieną, o kai kurie – 2 kartus per dieną. LAL lėktuvų vidutinis užpildymas nesiekė 50%, geriausias reisas į Londono Heathrow oro uostą buvo vasaros sezonu užpildomas 61% – sunku įsivaizduoti, kaip pildėsi žiemą.

Turimais duomenimis, 2001-aisiais LAL valdė 7 lėktuvų parką – 1 „Boeing 737-300”, 2 „Boeing 737-200”, 2 „SAAB 340” ir 2 „SAAB 2000”.

Bet, LAL greičiausiai regione nebuvo išimtis – „airBaltic” reisą Ryga-Vilnius vykdė su 21% vidutiniu metiniu užpildymu, „Estonian Air” reisą Talinas-Vilnius – 42%. Aišku, tuomet egzistavo „vieno tarifo” laikai ir į daugelį reisų bilietai buvo kelis ar net kelioliką kartų brangesni nei yra šiuo metu.

2001-ieji dar buvo popierinių bilietų ir griežtų tarpvalstybinių susitarimų laikai. Ypač aiškus tarpvalstybinis atsidalijimas matosi Maskvos krypties tvarkaraštyje – pirmadieniai, trečiadieniai ir penktadieniai priklausė LAL, kada jie skraidė po du kartus per dieną, o antradieniai, ketvirtadieniai ir šeštadieniai – „Aeroflot”, kada jie irgi skraidė ryte ir vakare.

Kas tuo metu dėjosi kituose Lietuvos oro uostuose?

Kauno oro uoste skraidė aviakompanija „Air Lithuania”, tuo metu turėjusi savo parke JAK-40 lėktuvus ir vieną ATR-42 lėktuvą. Šiais lėktuvais buvo skraidoma: Kaunas-Palanga-Hamburgas – kasdien, Kaunas-Palanga-Oslas – 5 kartus per savaitę, Kaunas-Palanga-Bilundas – 6 kartus per savaitę, Kaunas-Palanga-Kristianstadas – 5 kartus per savaitę, Palanga-Maskva – 2 kartus per savaitę. Šiais skrydžiais veždavo apie 50 tūkst. keleivių per metus.

Būtent „Air Lithuania”, dukterinė LAL įmonė buvo pagrindinė vežėja ir Palangos oro uoste, tuo tarpu LAL savaitgaliais vykdydavo reisus iš Palangos į Vokietijos miestus.

2011 m. birželio mėnesį Vilniaus oro uoste aptarnauta 186,1 tūkst. keleivių – 24,5% daugiau nei pernai tą patį mėnesį.

Reguliariaisiais skrydžiais skrido 150 tūkst. keleivių – 32,5% daugiau nei pernai, tuo tarpu užsakomųjų reisų keleivių sumažėjo 0,5%.

Skrydžių 2011 m. birželį vyko 6% daugiau nei praėjusiais metais, o krovinių pervežta 15% daugiau.

Birželį lyginant su gegužės mėnesiu, keleivių padaugėjo 6%. Atsižvelgiant į tai, jog birželis yra viena diena trumpesnis negu gegužė, tai vidutinis per dieną aptarnautų keleivių skaičius išaugo 10%. Vidutiniškai per vieną dieną Vilniaus oro uostas aptarnavo per 6.200 keleivių.

Reguliariaisiais skrydžiais pervežamų krypčių statistika atrodo taip:

Sparčiausią augimą, lyginant su praėjusiais metais, patyrė „žemų sąnaudų” oro bendrovių vystomos kryptys – Roma, Milanas, Barselona. Ypatingas augimas jaučiamas vystantis skrydžiams tarp Lietuvos ir Italijos – Romos kryptimi keleivių skaičius trigubėjo, Milano – pašoko net keturis kartus.

Kiti geri ženklai rodo, jog daugelis krypčių, kuriomis skraidoma panašiu skrydžių dažniu ir kėdžių skaičiumi, auga. Apytiksliai ketvirtadaliu augo keleivių skaičius į Rygą, Frankfurtą, Prahą, Amsterdamą, penktadaliu – į Helsinkį ir Maskvą.

Keleivių skaičius sumažėjo kryptimis, kurios patyrė „capacity” nuosmukį. Kopnhagos kryptimi praėjusiais metais šalia ir dabar esančios tokios pat SAS „capacity” šalia skraidė „airBaltic” su skrydžiais du kartus per dieną. Šiais metais maršrute likus tik SAS, keleivių skaičius kryptimi sumažėjo beveik trečdaliu, tačiau lėktuvai skrido kur kas geriau užpildyti. Aukštą užpildymą demonstruoja ir Dublino kryptis, tačiau ja šiemet „capacity” yra sumažėjęs, praėjusiais metais šiuo maršrutu birželį skraidė trys vežėjai – „Aer Lingus”, „Star1” ir „airBaltic”. Dublino kryptimi nuosmukį pilnai kompensuoja atsiradęs naujas srautas į kitą Airijos miestą Korką.

Žemiausią užpildymą birželį demonstravo kryptys, kuriose dominuoja verslo srautas – Talinas, Berlynas, Stokholmas. Pastarosios dvi kryptys birželį išsiplėtė, šiais maršrutais pradėjus skraidyti bendrovei „Skyways”, tačiau birželį verslo srautui keliaujant žemyn šiomis kryptimis užpildymas nepavijo aukšto siūlomo kėdžių skaičiaus.

Aviakompanija „Skyways” birželio mėnesį pradėjo vykdyti skrydžius „Aerosvit” vardu į Kijevą. Kijevo kryptimi srautas toliau auga daugiau nei dvigubai, tačiau pirmą kartą po ilgos pertraukos šiek tiek sumažėjo:

Tačiau, pradėjusi bendradarbiauti su „Skyways”, „Aerosvit” akivaizdžiai išsprendė kitą problemą – normalizavo „capacity” šiame maršrute. Pirmuosius penkis šių metų mėnesius, nepaisant rekordinių keleivių skaičiaus, užpildymas šiame maršrute nesiekė 50%, o vieną iš mėnesių siekė vos 37%. Tuo tarpu birželį dėka pakeitimų šis rodiklis ūgtelėjo iki gan sveiko 68% rodiklio, kas rodo, jog aviakompanijos finansiniai rezultatai turėtų būti kur kas geresni:

Bendradarbiavimas su „Skyways” „Aerosvit” gali duoti ir kitą efektą – ilgainiui atsikračiusi dažnai vėluojančios aviakompanijos įvaizdžio „Aerosvit” gali iškovoti dar didesnės dalies keleivių pasitikėjimą. Juolab, jog šiuo metu „Aerosvit” iš Vilniaus siūlo gerą produktą į NVS, Artimųjų Rytų šalis, su kuriuo gali konkuruoti atskirais atvejais tik „airBaltic” siūlomi skrydžiai panašiomis kryptimis.

Keleivių pasidalijime tarp aviakompanijų birželį didelių pasikeitimų neįvyko. Tačiau „Wizz Air” baigus skraidyti Stokholmo kryptimi ir dar nepradėjus skrydžių Dortmundo kryptimi, „Ryanair” siūlo gerokai didesnę „capacity” Vilniuje, todėl ir su žemesniu salono užpildymo rodikliu pervežė Vilniuje daugiau keleivių: