Simonas Bartkus | Blog

„Air Lituanica” į Amsterdamą skraidins nuo rugpjūčio 31 dienos.

Skrydžiai bus vykdomi kiekvienos dienos rytą. Išvykimas iš Vilniaus – lygiai 7 val.

„Air Lituanica” šiuo maršrutu skraidė 2013 m. vasarą ir rudenį bendradarbiaudama su „Estonian Air”, tačiau partnerystei nutrūkus, šį maršrutą toliau vykdė „Estonian Air”, kuri sausio mėnesį skrydžius nutraukė. „Air Lituanica” vykdys skrydžius šiuo maršrutu savarankiškai, „Embraer” lėktuvu.

Amsterdamo Schiphol oro uostas yra ketvirtas pagal dydį oro uostas Europoje. Geležinkeliu iš Schiphol lengvai pasiekiami ir kiti Olandijos bei kaimyninių šalių miestai.

Pagal „Skytrax” Schiphol yra penktas geriausias oro uostas Pasaulyje ir antras geriausias oro uostas Europoje.

Pagal tranzitinių keleivių aptarnavimą Schiphol yra ketvirtas geriausias oro uostas Pasaulyje. Per Schiphol oro uostą bus galima pasiekti 133 miestus 66 šalyse, tokiu būdu „Air Lituanica” ne tik vienintelė aviakompanija užtikrinanti tiesioginį susisiekimą tarp Lietuvos ir Nyderlandų sostinių, tačiau stipriai pagerins Lietuvos pasiekiamumo galimybes per vieną svarbiausių tranzitinių taškų Pasaulyje.

Nuo 2014 m. birželio 16 dienos „Air Lituanica” vykdys tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Bilundą Danijoje. Tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Bilundą papildys „Air Lituanica” vasaros skrydžių programą – šalia Bilundo „Air Lituanica” taip pat vykdys tiesioginius skrydžius į Švedijos miestus Geteborgą ir Malmę.

Bilundo oro uostas yra antras didžiausias oro uostas Danijoje, aptarnaujantis 3 mln. keleivių kasmet ir laikomas Vakarų Danijos skrydžių centru. Antrasis pagal dydį Danijos miestas Arhusas nutolęs nuo Bilundo oro uosto 96 kilometrais, trečiasis pagal dydį miestas Odensė – 103 km, ketvirtasis Alborgas – 200 km. Visuomeniniu transportu Bilundo oro uostas yra sujungtais su visais svarbiausiais Vakarų Danijos miestais.

Garsus Legolendo pramogų parkas yra įsukūręs prie pat Bilundo oro uosto. Iš viso Bilundo oro uosto aprėpties zonoje gyvena apie 2,6 mln. gyventojų.

„Air Lituanica” iš Vilniaus tiesiogiai į Bilundą skraidins pirmadieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Pirmadieniais ir ketvirtadieniais lėktuvai iš Vilniaus kils 18 val. 15 min., šeštadieniais – 10 val. ryte. Pirmasis skrydis vyks birželio 16 dieną.

„Air Lituanica” vienintelė aviakompanija, teikianti tiesioginį oro susisiekimą tarp Lietuvos ir Vakarų Danijos regiono.

„Air Lituanica” vasarą vykdys tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į antrąjį ir trečiąjį pagal Švedijos miestus – Geteborgą ir Malmę.

Skrydžiai į antrąjį didžiausią Švedijoje Geteborgo Landvetter oro uostą prasidės birželio 15 dieną ir vyks du kartus per savaitę – trečiadieniais ir sekmadieniais. Iš Vilniaus lėktuvai kils 18 val. 15 min., iš Geteborgo – 19 val. 30 min.

Geteborge gyvena 530 tūkst. gyventojų, o įskaitant apylinkes – apie 900 tūkst. gyventojų. Geteborgo regionas yra vienas didžiausių ekonominių centrų Šiaurės šalyse – Geteborgo uostas yra didžiausias Skandinavijoje, o regione įsikūrusios tokios kompanijos kaip „Volvo”, „Ericsson”, SKF ir kitos.

2013 m. Geteborgo Landvetter oro uostas aptarnavo 5 mln. keleivių. 

Skrydžiai į Malmės oro uostą prasidės birželio 17 dieną ir taip pat vyks du kartus per savaitę – antradieniais ir penktadieniais. Iš Vilniaus lėktuvai kils 18 val. 15 min., iš Malmės – 19 val. 25 min.

Pietinė Švedija yra tankiai apgyvendintas Švedijos regionas – 3% šalies teritorijos susitelkę 13% šalies gyventojų. 60 min. atstumu aplink Malmės oro uostą gyvena 1 mln. žmonių. Be to, Malmės oro uostas yra tik 55 km nutolęs nuo Danijos sostinės Kopenhagos ir sujungtas garsiuoju Oresundo tiltu – į Kopenhagą reguliariai vyksta autobusai, o taip pat Kopenhagą galima pasiekti dažnai vykstančiu traukiniu iš Malmės centro – kelionė trunka tik 35 minutes.

Tiesioginis susisiekimas su Geteburgu ir Malme sustiprins abipusio turizmo ryšius. Valstybinio turizmo departamento duomenimis, Švedija patenka į didžiausių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų dešimtuką ir yra viena iš labiausiai augančių rinkų. 2013 m. iš Švedijos į Lietuvą atvyko per 50 tūkst. turistų – dešimtadaliu daugiau 2012 m.

Dviem naujais maršutais „Air Lituanica” tarp Švedijos ir Vilniaus ketina pervežti 5000-6000 keleivių.

Su šiais Švedijos miestais tiesioginio susisiekimo iš Vilniaus niekada nebuvo. 2010 m. rudenį „Ryanair” buvo pradėjusi skrydžius iš Kauno į Gothenburg City oro uostą, tačiau po metų juos nutraukė. 

Kovo 12 dieną „Air Lituanica” pradės tiesioginius skrydžius tarp Lietuvos ir Estijos sostinių. Kiekvieną darbo dieną vyks du reisai tarp Vilniaus ir Talino.

Iš Vilniaus lėktuvai kils 7 val. 30 min. ir 18 val. 15 min. Iš Talino lėktuvai kils 9 val. ir 19 val. 45 min. Skrydis reaktyviniu lėktuvu truks valandą ir 5 minutes.

Taip pat „Air Lituanica” keleiviams iš Estijos su persėdimu Vilniuje suteiks galimybę skristi į Paryžių, Miuncheną, Berlyną ir Prahą – analogiškai keliautojai iš šių miestų galės Taliną pasiekti per Vilniaus oro uostą. Iš Talino į Berlyną ir Paryžių bus galima skristi 3, į Miuncheną ir Prahą 2 kartus per savaitę.

Iš Talino nėra pastovių tiesioginių skrydžių nei į Paryžių, nei į Miuncheną, nei į Prahą, nei į Berlyną.

Skrydžiai bus vykdomi „Air Lituanica” lėktuvais „Embraer 175” ir CRJ200. Nuo gegužės „Air Lituanica” parką papildys du „Embraer” lėktuvai.

Tęsdama pasirinktą misiją – patogius skrydžius iš Vilniaus – „Air Lituanica” 2014 m. didins lėktuvų parką ir plės produktą didindama skrydžių dažnius.

Anksčiau negu planuota, jau nuo kovo 7 dienos, skrydžiai iš Vilniaus į Paryžiaus Charles De Gaulle oro uostą bus vykdomi tiesiogiai, be sustojimo Prahoje, keturis kartus per savaitę. Nuo gegužės 3 dienos bus dažnis padidintas iki 5 skrydžių per savaitę – pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais.

Skrydžių iš Vilniaus į Prahą padaugės iki 5 skrydžių per savaitę.  Nuo kovo 13 dienos skrydžiai iš Lietuvos į Čekijos sostinę bus vykdomi kiekvieną darbo dieną.

Didžiausias skrydžių dažnio didinimas numatomas Berlyno krytimi – iš Vilniaus į Vokietijos sostinę jau kovo mėnesį bus galima skristi 6 kartus per savaitę. Skrydžiai vyks kasdien, išskyrus šeštadienius.

Nuo kovo 17 dienos bus padidintas skrydžių skaičius ir Miuncheno kryptimi – bus pradėtas vykdyti papildomas skrydis sekmadieniais. Iš viso iš Vilniaus į Miuncheną bus skraidoma keturis kartus per savaitę.

Iš Vilniaus į Briuselį „Air Lituanica” toliau skraidins 6 kartus per savaitę – kasdien, išskyrus šeštadienius.

2014 m. „Air Lituanica” išplės lėktuvų parką dviem „Embraer” E-Jet lėktuvais, o prieš „Embraer” atvykimą dviems mėnesiams nuo kovo 1 d. nuomosis 50 vietų CRJ200 iš Danijos aviakompanijos „Cimber”.

Dėl suprantamų priežasčių kilus aistroms ir išsiplėtus komentarų skaičiui, kuriu naują įrašą su mažai savo komentarų, tačiau apie šios dienos naujieną. Šis post’as draftuose laikėsi jau porą savaičių. Komentaruose esu pasiruošęs atsakyti į  klausimus apie „Air Lituanica” veiklą, tačiau prašau suteikti tam pakankamai laiko.

„Air Lituanica” skraidins iš Vilniaus į Paryžių

Skrydžiai vyks keturis kartus per savaitę – pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. Nuo vasario 14 d. iki balandžio 27 dienos skrydis bus vykdomas su trumpu 20 min. sustojimu Prahoje (išskyrus sekmadienius, sekmadieniais iš karto bus vykdomas tiesioginis skrydis), o nuo balandžio 28 dienos bus vykdomi tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Paryžių.

Tiesioginis skrydis iš Vilniaus į Paryžių truks 2 val. 45 min. Tiesioginių skrydžių Vilnius-Paryžius tvarkaraštis:

VNO-CDG 06:30-08:15

CDG-VNO 09:45-13:20

2,5 mėnesio skrydžiai į Paryžių bus vykdomi su trumpu sustojimu Prahoje, dėl ko skrydžio trukmė pailgės iki 3 val. 50 min.

VNO-PRG-CDG 06:15-07:00/07:20-09:05

CDG-PRG-VNO 09:50-11:30/11:50-14:25

Paryžiaus CDG oro uostas yra antras didžiausias oro uostas Europoje ir septintas pagal dydį oro uostas Pasaulyje pagal aptarnaujamų keleivių skaičių. Tai pats didžiausias oro uostas į kurį bus vykdomi tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus. Pagal skrydžių skaičių per metus CDG yra didžiausias oro uostas Europoje.

Tiesioginė Vilniaus oro uosto jungtis su Paryžiaus CDG oro uostu buvo viena pirmųjų, kuria „Lietuvos avialinijos” sujungė dar nepriklausomybės pradžioje periorientuodama skrydžių tinklą iš Rytų į Vakarus.

Baigėsi trys 2013 metų ketvirčiai ir jau galima gana realiai įsivaizduoti, kaip šie metais baigsis. Vargu ar galima tikėtis, jog rinkose įvyks kažkokie didžiuliai pokyčiai, kurie galėtų iš esmės pakeisti vietinę rinką.

Praėjusią savaitę ruošiau pranešimą apie aviacijos verslo būklę Lietuvoje ir Pasaulyje bei atnaujindamas duomenis apie bendrą vaizdą Lietuvoje ir Baltijos šalyse.

Lietuvos oro uostuose keleivių srautas toliau auga gana aukštu tempu, nors tempas šiek tiek ir bus sulėtėjęs, lyginant su augimu 2010-2012 m.:

Jeigu ir nepasieks simbolinės 3,5 milijono keleivių ribos, tačiau bendras trijų Lietuvoje reguliarius reisus aptarnaujančių oro uostų keleivių skaičius priartės labai arti šios ribos.

Baltijos šalyse tokio laikotarpio, kuomet visiems sekasi vienodai gerai nebuvo nuo ekonominės krizės pradžios.

Latvijos oro uostai (tiksliau – Rygos oro uostas, kiti Latvijos oro uostai jau keli metai į statistiką įneša apvalų nulį), po gan ženklaus kritimo 2012 m., 2013 m. stabilizavosi ir bando išlaikyti 2012 m. lygį. Pastebėtina, jog „airBaltic” keleivių skaičius 2013 m. toliau krenta, tačiau kitų vežėjų kvėpavimas 2013 m. Rygoje šiek tiek lengvėja.

Po tranzitinio modelio „Estonian Air” kūrimo 2011-2012 m. Talino oro uoste išsipūtęs keleivių srautas Estijos sostinėje 2013 m. krenta. Esu jau apie tai rašęs, tačiau, norint bendrai vertinti rinkos būklę, svarbu eliminuoti transferinių keleivių srautą (kai keleivis iš Maskvos keliauja į Miuncheną per Rygą – kuo čia dėta Latvijos rinkos būklė?).

Nėra paprasta surinkti tikslius skaičius, kurie atfiltruotų, kokia tiksliai dalis keleivių yra konkrečiame oro uoste, tačiau keli įrankiai leidžia padaryti gan tikslias prielaidas (IATA PaxIS, BSP Sales Data, aviakompanijų duomenys). Paveikslas atrodytų maždaug taip:

Šie metai gali būti ypatingi tuo, jog pagal keleivių skaičių, pradedančių (arba baigiančių) kelionę keleivių skaičių Lietuvos oro uostuose Lietuva susigražins lyderio marškinėlius Baltijos šalių regione lygiai po 10 metų. Tiesa, realiai šiuos skaičius bus galima patvirtinti tik kitų metų gegužę-birželį, kuomet bus visi keleiviai tinkamai apskaityti.

Artimiausiu metu aviakompanijos turėtų pradėti skelbti savo planus 2014 m. vasarai. Kaip visuomet, ypatingai anksti tai padarė „Wizz Air”, kuri ketina Vilniuje bazuoti jau trečiąjį savo lėktuvą. Nors teoriškai lėktuvų padaugės net 1,5 karto, pagal paskelbtą tvarkaraštį „capacity” „Wizz Air” didina mažesniu skaičiumi – 18%, lyginant su šia vasara.

Nepaisant to, „Wizz Air” plėtra Vilniuje įspūdinga. Klaustuką kelia kitas dalykas – „Wizz Air” aktyviai plečiasi vasarą, tačiau žiemą yra įšaldžiusi savo plėtrą ir šią žiemą net 25% savo bazuojamų lėktuvų Vilniuje pajėgumų laikys ant žemės. Klaustukas kyla, koks elgesys bus tolimesnėmis žiemomis – vis daugiau laiko ant žemės ar plėtra į naujas rinkas?

***

„Air Lituanica” rugsėjo mėn. pervežė 9,2 tūkst. keleivių ir užėmė 8% non-LCC keleivių rinkos Vilniaus oro uoste. Planas iki metų pabaigos pasiekti 10% non-LCC rinkos. „Air Lituanica” skrydžiai rugsėjį sudarė 6% visų Vilniaus oro uoste įvykdytų skrydžių.

* turbūt. Jeigu mano skaičiavimai ir dalinės prielaidos yra teisingos.

Gruodžio 20 – sausio 4 dienomis „Air Lituanica” vykdys skrydžius keturiais maršrutais.

Vilnius – Londonas (Gatwick). Skrydžiai vyks gruodžio 20, 21, 22, 23, 28, sausio 2, 3, 4, 5 dienomis. Išvykimas iš Vilniaus – 8 val. 30 min., išvykimas iš Londono – 16 val. 50 min. (išimtis gruodžio 20, 22, sausio 3, 5 dienomis – išvykimas iš Londono 10 val. 15 min.)

Vilnius – Dublinas. Skrydžiai vyks gruodžio 20, 22, 29, sausio 3 ir 5 dienomis. Išvykimas iš Vilniaus – 8 val., išvykimas iš Dublino – 17 val. 25 min.

Palanga – Londonas (Gatwick). Skrydžiai vyks gruodžio 21, 23, 28, sausio 2 ir 4 dienomis. Išvykimas iš Palangos – 15 val. 30 min., iš Londono – 10 val. 15 min.

Palanga – Dublinas. Skrydžiai vyks gruodžio 20, 22, 29, sausio 3 ir 5 dienomis. Išvykimas iš Palangos – 15 val. 40 min., iš Dublino – 10 val. 10 min.

„Air Lituanica” bus vienintelė aviakompanija, vykdanti skrydžius į Londoną ir Dubliną iš Palangos. Taip pat „Air Lituanica” vienintelė iš Vilniaus siūlys skrydžius į Londono Gatwick oro uostą.

„Air Lituanica” reaguoja į gerokai sumažėjusią pasiūlą šią žiemą skrydžiams tarp Lietuvos ir Londono bei ypač Dublino. „Air Lituanica” taip pat siekia išpildyti savo misiją – patogiausius skrydžius, kas atsispindi „Air Lituanica” skrydžių tvarkaraščiuose.

Skrydžiai bus vykdomi „Small Planet Airlines” lėktuvais „Airbus A320” ir „Boeing  737-300”. Iš viso kalėdiniu laikotarpiu bus pasiūlyta apie 6700 vietų.

„Air Lituanica” rugsėjo mėnesį pradės skrydžius dviem naujais maršrutais – iš Vilniaus skraidins į Prahą ir Miuncheną.

Vilnius-Praha

Skrydžiai iš Vilniaus į Prahą prasidės rugsėjo 20 dieną. Skrydžiai bus vykdomi keturis kartus per savaitę – pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais.

„Air Lituanica” „Embraer 175” lėktuvas iš Vilniaus kils 9 val. 45 min., Prahoje leisis 10 val. 30 min. Iš Prahos oro uosto pakilęs 11 val. 50 min., Vilniuje leisis 14 val. 25 min.

Prahos oro uostas yra didžiausias Centrinės Europos oro uostas, 2012 m. aptarnavęs 11,8 mln. keleivių.

Skrydžius tarp Vilniaus ir Prahos iki šių metų sausio vykdė „Czech Airlines”. 2009 m. šiuo maršrutu Čekijos nacionalinis vežėjas pervežė net 113 tūkst. keleivių. „Air Lituanica” bendradarbiaus su „Czech Airlines” vykdydami jungiamuosius skrydžius per Prahos oro uostą.

Vilnius-Miunchenas

Skrydžiai iš Vilniaus į Miuncheną prasidės rugsėjo 21 dieną. Simboliška, garsiausia Miuncheno šventė „Oktoberfest” šiemet prasideda būtent šią dieną ir tęsis iki spalio 6 dienos.

Skrydžiai bus vykdomi tris kartus per savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.

Lėktuvas iš Vilniaus kils 9 val. 50 min., Miunchene leisis 11 val. Iš Miuncheno pakilęs 12 val. 10 min., Vilniuje lėktuvas leisis 15 val. 10 min.

Miuncheno oro uostas praėjusiais metais aptarnavo 38,4 mln. keleivių. Tai yra antras pagal dydį oro uostas Vokietijoje ir septintas daugiausia keleivių aptarnaujantis oro uostas Europoje. „Air Lituanica” skraidins į pirmąjį Miuncheno oro uosto terminalą, kuriame taip pat dirba „Air Berlin”, „Condor”, „TUIfly”, „Qatar Airways”, „Emirates”, „Etihad Airways” ir kitos.

Skrydžiai tarp Vilniaus ir Miuncheno nevyko nuo 2011 m. kovo, kuomet maršrutą nutraukė „airBaltic”. 2008 m. šiuo maršrutu keliavo 39,8 tūkst. keleivių.

Šiandien, rugpjūčio 5 dieną, „Air Lituanica” pradeda trečiąjį maršrutą – tiesioginiu skrydžiu sujungs Lietuvos ir Vokietijos sostines.

„Air Lituanica” skrydžius vykdys 4 kartus per savaitę, 76 vietų „Embraer 170” lėktuvu. Skrydžiai bus vykdomi pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais – išvykimas iš Vilniaus 13 val. 55 min., išvykimas iš Berlyno – 15 val. 5 min.

Skrydžiai tarp Vilniaus ir Berlyno nevyko nuo 2011 m. spalio mėn., kuomet skrydžius sustabdė Švedijos aviakompanija „Skyways”.

Skrydžiai tarp Lietuvos ir Berlyno – vienas nestabiliausių maršrutų. Iki 2009 m. sausio mėn. gan sėkmingai šiuo maršrutu skraidė „airBaltic”. Padariusi pertrauką, 2009 m. gruodį „airBaltic” dar sykį atidarė šį maršrutą, kuriuo skraidė iki 2010 m. birželio pradžios. 2011 m. gegužę, beveik tuo pačiu metu skrydžius tarp Vilniaus ir Berlyno pradėjo dvi bendrovės – „Estonian Air” ir „Skyways”, pirmoji pasitraukė greičiau. 2010 m. gegužę skrydžius iš Kauno į Berlyno Schonefieldo oro uostą pradėjo „Ryanair”, tačiau užbaigė 2011 m. pradžioje.

Srautas tiesioginiais skrydžiais tarp Vilniaus ir Berlyno buvo nepastovus ir svyruojantis, tačiau „airBaltic” šiame maršrute 2007-2008 metais įdirbus maršrutą pavykdavo vežti po 2000-3000 keleivių per mėnesį.

Keleivių srautas Vilnius-Berlynas, 2007-2011 m.

Nuo 2011 m. rudens tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Berlyno nevyko, tačiau keleiviai tęsė keliones netiesioginiais skrydžiais. Su vienu persėdimu tarp Vilniaus ir Berlyno 2012 m. keliavo apie 12,5 tūkst. keleivių.  27% keleivių skrido per Rygą, 25% – per Frankfurtą, 15% – per Kopenhagą, 12% – per Varšuvą, 7% – per Vieną, 6% – per Briuselį, 4% – per Helsinkį. Šių metų liepą „LOT Polish Airlines” sustabdė skrydžius tarp Varšuvos ir Berlyno, todėl keleiviams iš Vilniaus sumažėjo jungimo galimybių.

„Air Lituanica” maršrute Vilnius-Berlynas pasiūlys po 2700 kėdžių per mėnesį.

Kodėl „Air Lituanica” pavyks įsukti šį maršrutą:

– tinkamas šiam maršrutui lėktuvas. „Ryanair” ir „Estonian Air” bandė tarp Lietuvos ir Vokietijos sostinių skraidyti per dideliais lėktuvais (189, 118 vietų), „airBaltic” blaškėsi tarp per didelio („Boeing 737 – 120 vietų) ir per nepatogaus turbopropelerinio („Fokker 50” – 50 vietų).

– įdirbis su kelionių agentūromis ir tiesiogiai su korporatyviniais klientais. Berlynas yra ta kryptis, kurioje svarbus pasiekimas visų parodų ir mugių lankytojų; svarbus turistinių grupių į abi puses pritraukimas – šie dalykai reikalauja kruopštaus darbo rinkoje.

– jungiamųjų skrydžių galimybės: „Air Lituanica”  pradėdama skrydį tarp Vilniaus ir Berlyno siūlo jungiamuosius skrydžius su „Air Berlin”. Pagal išankstinius pardavimus populiariausi jungimai – į kitus Vokietijos miestus (Frankfurtą, Miuncheną, Štutgartą, Diuseldorfą), tačiau aktualios ir kitos europinės kryptys – Malaga, Viena, Ciūrichas, Roma. Nors Berlyno Brandenburgo oro uosto atidarymo data dar nepaskelbta, tačiau tikėtina, jog po maždaug 1,5 metų atsidarius naujam Berlyno oro uostui keleiviai sulauks dar patogesnių jungimo galimybių.

– srautas tarp Vilniaus ir Berlyno auga – 2013 m. pirmąjį ketvirtį netiesioginis srautas tarp Lietuvos ir Vokietijos sostinių paaugo 12%.