Simonas Bartkus | Blog

Sausio 31 d. vakarą pilnutėliuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose buvo išdalyti „Radiocentro” muzikiniai apdovanojimai. Tai neabejotinai didžiausias ir įtakingiausias lietuviškos muzikos renginys. Sakau „neabejotinai”, kadangi realių alternatyvų „Radiocentro” gimtadieniui nėra.Nuolat nesutarimų ir kritikos draskomi bei stabilumu nepasižymintys „Bravo” apdovanojimai negali nė iš tolo prilygti šiam renginiui. (Gal kas nors žinote, ar šiemet išvis įvyks „Bravo 2001”?). Renginio svarbą neslėpdama išreiškė prestižiškiausia save laikanti leidybos firma „Bomba Records”, kuri likus kelioms savaitėms iki balsavimo pabaigos visiems žurnalistams išplatino kreipimąsi į „aktyvius, geros muzikos gerbėjus”, kuriame tiesiogiai raginama balsuoti už atlikėjus, dirbančius su šia bendrove.Populiariausios komercinės radijo stoties gimtadienis nesikeičia jau ne vienus metus – apdovanojimai „geriausiems”, žymiausių lietuvaičių atlikėjų koncertas ir antrarūšė užsienio grupė. Po to diskutuojama, kas geriau – populiariausi vietiniai atlikėjai, kurie ruošėsi šiam renginiui nuo kalėdinio maratono pabaigos, ar Lietuvoje, bet nebūtinai visame pasaulyje žinoma europietiška grupė. Teigiamų poslinkių lietuviškos muzikos pasaulyje yra – skelbiama, kad dauguma grupių šių metų koncerte dainavo gyvai… Bet šį kartą ne apie tai, kas gero ar blogo buvo „Radiocentro” gimtadienio koncerte – šįkart apie grupes ir atlikėjus, kurie nuo praeito penktadienio save gali vadinti geriausiais.Geriausia atlikėja – Gintarė. Už šį apdovanojimą dainininkė pirmiausia turi dėkoti Lietuvos televizijai. Būtent nacionalinio transliuotojo gimtadieniui buvo atgaivintas senasis šlageris „Debesėlis”. Gintarė aplenkė Atlantą, kuri šiemet nieko naujo neišleido, tik retkarčiais prabyla apie ilgai ir nuosekliai brandinamą antrąjį albumą; Nedą, kuri praėjusiais metais labiausiai žinoma iš dainos, skambančios „Maximos” reklamoje; bei Astą Pilypaitę, kuri geriausiai įsiminė ELeNKenio palydovės vaidmeniu.Geriausias atlikėjas – Andrius Mamontovas lygiai taip pat sėkmingai galėjo gauti apdovanojimą už nuopelnus muzikai. Ne paslaptis, kad daugiausiai balsų šiuose rinkimuose aktorius ir muzikantas gavo už ankstesnį įdirbį. Žvelgiant iš kito taško, stiprių konkurentų šioje kategorijoje buvęs „Foje” lyderis neturėjo. Marijus Mikutavičius, pernai įrašęs tik savotiškąjį „Bliamba, juk aš tave myliu” ir duetą su Neda, prieš mėnesį pasakė, kad absurdas, jei šį apdovanojimą gaus jis – įvertinimas turi būti skirtas muzikantui, o jis viso labo žurnalistas. Kiti du kandidatai į šį apdovanojimą dar silpnesni – „blogiausias Europos atlikėjas” Aivaras, vis dar besislepiantis po pernykščiais lapais, ir savo naujo veido niekaip nerandantis Alanas Chošnau.Metų debiutas – „Geltona”. Šioje nominacijoje didelės konkurencijos taip pat nebuvo. „Geltona” per metus giliai įsiliejo į popmuzikos rinką ir retas beprisimena, kad šis klaipėdiečių duetas tik 2002-aisiais atidegė savo veidus. Per metus vokalistė Dija spėjo pasivaidenti televizijoje, užsidengusi veidą, atsiskleisti „Akvariume” ir nusifotografuoti erotinėje fotosesijoje. Tokios veiklos gausos galėtų pavydėti didžioji dalis senbuvių, ką jau kalbėti apie kitus debiutantus. „Kastaneda” kol kas žinoma vieninteliu vasarą skambėjusiu hitu „Vakar vakare”, „Outside” keliais ypač tiesmukais dainų tekstais („Paskambink man”, „Bet man nereikia jo”, „Ožys tu”), o Tigros iškirptė kur kas populiaresnė už jos dainas.Geriausia šokių muzikos grupe tapo „Cisco Kid”. Lietuvoje jau tapo įprasta, kad gimtinėje išgarsėjusios grupės veržiasi į užsienio rinkas, dažniausiai į didžiosios Rusijos, todėl belgų grupės atėjimas į Lietuvos rinką tapo netikėtai dideliu akibrokštu. Grupei pakako dviejų viena už kitą skandalingesnių dainų („Sex su blondine” ir „Kas nešokinės, tas py…), kad pelnytų sau prestižinį apdovanojimą. Kaip ir kitose nominacijose, „Cisco Kid” turėtų labiausiai būti dėkingi konkurentams, kurių… nebuvo. Ar verti apdovanojimo yra „Happyendless”, kurie, be darbo su įvairiais muzikantais, savo kūrinių neleidžia; „Flex”, pradėjusi skambėti radijo eteryje tik pastaraisiais mėnesiais su „Virtualia mergina”, ar juo labiau „Sel”, apie kurių naujus darbus apskritai negirdėti.Geriausia roko grupė – „Biplan”. Apdovanojimas, kurį šis kolektyvas gavo už vienintelį kūrinį – „Anzelmutė”. Jeigu geriausios dainos apdovanojimas būtų dvigubas, šios nominacijos apskritai nebūtų reikėję. Antra vertus, ši nominacija pažengė į priekį – apdovanojimą gavo bent jau gitarinę muziką grojanti grupė, o ne kaip prieš kelerius metus, kai šioje nominacijoje laimėjo „Studija” ir „Radijo šou”. „Biplan” aplenkė atgimstančius, bet taip pat perdarytu šlageriu „Pokštas” pagarsėjusius „Merlin”, pagaliau debiutinį albumą išleidusius „SH”, kurie turbūt yra vieninteliai tikro roko propaguotojai; bei paslaptingą grupę „Weekends”, pasakojusią istoriją apie tai, kaip „buvau girtas ir buvau blaivas”.Geriausia grupė – „B’Avarija”. Iš tiesų būtų neteisinga, jei šioje nominacijoje „B’Avarija” nebūtų laimėjusi: praėjusiais metais vaikinų tercetas laimėjo galimybę atstovauti Lietuvai Eurovizijoje, kurią per savo aplaidumą vėliau prarado, išleido turbūt perkamiausią albumą, grupės narys debiutavo televizijoje. „B’Avarija” laimėjo, aplenkusi tikrai stiprius konkurentus – didžiulę paauglių gerbėjų armiją turinčius „G&G Sindikatą”, saldžiuosius „Pikaso” berniukus, spėjusius išleisti net du albumus, netoli pergalės „Akvariume 2” buvusį „delfiną” ir į įvairias gyvenimo sritis pasklidusius „Žas”.Geriausia metų daina – „Žas” „Palanga močiučių”. Apdovanojimas, kuriame renkama mažiausiai „užknisusi” muzika. Klausytojai išsirinko „Žas”. Ši nominacija labiausiai atspindi kūrybinį lietuviškos muzikos skurdą – daugumą pretendentų į šią nominaciją – perdaryti seni kūriniai: „Biplan” „Anzelmutė”, Gintarės „Debesėlis”, „Skamp” su Vytautu Kernagiu „Mūsų dienos kaip šventės”. Vienintelė visiškai originali Andriaus Mamontovo daina „O, meile” nesugebėjo pelnyti metų dainos titulo.Geriausias metų albumas – „Mango” „Reikalingi žodžiai”, geriausia „Lietuvos TOP 20” grupė – „Mango”. Du apdovanojimai, kuriuos gavo viena grupė ir dėl to ją galima vadinti absoliučia geriausios muzikos rinkimų nugalėtoja. Keista, „Mango” teoriškai pretendavo tik į šiuos du apdovanojimus ir abu juos gavo. Kovoje dėl geriausio albumo titulo klaipėdiečių merginų trijulė aplenkė „Pikaso”, „G&G Sindikatą” ir „Delfinus”, kurie liko visai be apdovanojimų, ir rinkinį „Euro.lt”, kuris į geriausiųjų sąrašą patekti labiausiai nusipelnė dėl skambaus vardo ir kilnaus tikslo.Už nuopelnus muzikai apdovanoti balso stygų gydytojai Violeta Budrienė ir Henrikas Ališauskas. Džiugu, kad prisimenami žmonės, padedantys dainininkams užkopti į sceną, bet tokiu atveju galbūt reiktų padėkoti ir siuvėjams, kirpėjams, ir aparatūros montuotojams?Apskritai paskelbus pretendentus į apdovanojimus buvo džiaugiamasi, kad daug naujų vardų atsirado geriausiųjų gretose. Praėjusiais metais tris apdovanojimus susižėrę „Skamp”, šiemet pretendavo tik į geriausios dainos apdovanojimą, ilgametės „etatinės” statulėlių rinkėjos „Mango” tarp pretendenčių buvo minimos tik vienoje nominacijoje (kandidatai į geriausią „Lietuvos TOP 20” grupę neskelbiami), geriausias praėjusių metų atlikėjo Deivio vardas geriausiųjų sąrašuose nefigūravo. Bet laimėtojų gretose nieko nauja: tarp šeimos ir scenos besiblaškanti Gintarė, neatsiejama popmuzikos dalimi tapęs A. Mamontovas, jau scenos veteranėmis galinčios vadintis grupės „Žas” ir „B’Avarija”, nuo alternatyvaus roko iki „popso” atžygiavę „Biplan”. Jokių naujovių, jokių netikėtumų…Autorius: Simonas BartkusPaskelbta interneto vartuose www.omni.lt, 2003 m. vasarį

Pasibaigus abejoms “Akvariumo” dalims galima drąsiai pasakyti, jog nė vienas iš šių projektų neatliko savo misijos. Debiutinės laidos misija buvo parodyti tautai niekam nežinomus žmones ir padaryti iš jų „žvaigždes“ (ką jūs žinote apie tai, ką veikia didžioji dalis „akvanautų“ dabar?), o antrajame jau populiarūs visuomenės veikėjai buvo uždaryti stikliniame narve tam, kad tauta į juos pasižiūrėtų. Bet gavosi atvirkščiai – „Akvariumas 2“ sugražino Džordaną Butkutę į populiarumo viršūnę – savo nuoširdumu ir taktiškumu popmuzikos atilikėja pavergė žiūrovus ir klausytojus bei tapo nemažiau populiari nei paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje, kuomet nė vienas gimtadienis neapsieidavo be jos šlagerio „neliūdėk, jei tavęs neaplankė draugai, tai žinok, jie nebuvo tikri“.

Žiniasklaida gali triumfuoti. Džordanos atvejis patvirtina, jog radijas, televizija bei spauda šiais laikais gali viską. Anksčiau, nupiešusi atlikėjos portretą kaip varganos palūžusios alkoholikės, o galbūt net narkomanės, žiniasklaida šiandien pakeitė spalvas. D. Butkutė šiandien – buvusi labai populiari, bet likimo vėjų nešiota ir mėtyta dainininkė.

Ne kartą atvirai ją juodinusiai žiniasklaidai Džordana ir anksčiau bandė papasakoti savo gyvenimo problemas, bet, kaip yra pasakiusi pati dainininkė, „jeigu jūs užsnūsite prie rožių krūmo, augančio patvoryje, tai devyni iš dešimties mačiusiųjų pasakys, kad jūs miegojote ne prie rožių krūmo, o patvoryje“. Ant televizijos atlikėja anksčiau turėjo teisę pykti, bet dabar jai turi sakyti „ačiū“. D. Butkutė ir neslepia dėkingumo „Akvariumui“ dėl sugrąžinto populiarumo – prie kol kas dažniausiai girdėto kūrinio iš naujojo albumo „Dėl tavęs“ (nors ši daina geriau žinoma dėl priedainio „Galbūt labiau“) yra prierašas „Aquarium Mix”.

Bet Džordanos grįžimas į populiariausiųjų gretas – ne vien žiniasklaidos nuopelnas. Iškart po ypač pavykusio pasirodymo „Akvariume 2“, D. Butkutė išleido naują albumą – tokį, kokio jos ištikimiausi gerbėjai laukė penkmetį. Prieš tai atlikėja išleido pora „Geriausių dainų“ rinkinių, tuo tik dar labiau sustiprindama gandus apie savo krizę ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir kūryboje. Naujausias Džordanos darbas „Galbūt labiau“ nespėjo patekti į kalėdinių pirkinių sąrašą, bet, turbūt, ir pati atlikėja dėl to pernelyg neišgyvena – tuomet ji dalyvavo skandalingajame „Akvariumo“ projekte, kur savo piniginę papildė solidžia 30 tūkst. litų suma. Simboliška, bet viena albumo daina pavadinta „Viskas praeity“ – dainininkė tarsi apsiriboja nuo visko, kas ją gaubė pastaruosius metus.

Džordanos gerbėjai tarsi feniksas iš pelenų atgimė kartu su pačia atlikėja. Albumas „Galbūt labiau“ užima trečiąją vietą perkamiausių albumų „Muzikos bomba“ parduotuvėse bei lygiai tokią pačią vietą „Radiocentro“ „Lietuvos TOP-20-uke“ užima pirmuoju numeriu albume pažymėtas kūrinys „Sapnas“. 10 visiškai naujų kūrinių bei naujai perdainuotą dainą „Išvažiuosiu prie jūros“ ras kiekvienas, nusipirkęs naująjį Džordanos darbą.

Jeigu jums pirmą kartą klausant dainą atrodo, kad ją jau kažkur girdėjote, vadinasi, šis kūrinys labai geras. O tai galima pasakyti beveik apie kiekvieną albumo „Galbūt labiau“ dainą. Kūrinys „Parašyk“ skamba taip, tarsi būtų sukurtas pačiais geriausiais Džordanos laikais, o baladė „Mama“ niekada neleis sumaišyti šios atlikėjos su jokia kita Lietuvos dainininke. Būtent savitumas yra didžiulis D. Butkutės koziris neleidžiantis jai paskęsti konkurencingoje šių dienų popmuzikos rinkoje. Greičiausiai 9 iš 10 jaunųjų scenos žvaigždžių, tokių kaip Gintarė, Atlanta ar Tigra pavydi Džordanai to specifinio užpakalio kraipymo meno, kuri moka ji ir tik ji.

Nors mastai ir ne tie, apskritai Džordanos istoriją galima palyginti su Maiklo Džeksono – kažkada labai populiari, turinti savitą šokį bei savitą balsą, apipinta ne pačiais gražiausiais gandais. Minios ją giriančių, minios keikiančių, bet abejingų sunkiai rastume. Vienintelis, bet didžiausias skirtumas – Džordana grįžta į popmuzikos sceną iš naujo ir pirmieji jos atgimimo žingsniai sveikintinai sėkmingi. Belieka laukti, kas bus toliau.

šis straipsnis nebuvo niekada išspausdintas. 

Keturios savaitės prieš šventas Kalėdas svarbios ne tik uoliems katalikams, besilaikantiems penktadieninio pasninko ir kasdienio susikaupimo bei rimties.  Popmuzikos atlikėjams – tai derliaus nuėmimo metas. Mėnesį prieš Kalėdas jie išleidžia naujus albumus, jei pritrūksta idėjų – perleidžia senus, tikėdamiesi masinio šventinio pirkimo ir didžiulio pelno. Ir tai nenuostabu – prieššventiniu laikotarpiu, ieškodami dovanų draugams, broliams, seserims ar tėvams neretai užsakame į muzikos prekių skyrių, tikėdamiesi čia rasti nebrangią ir neįpareigojančią dovaną. (Neretai su mintimi, kad padovanoję galėsime paprašyti duoti persirašyti).

Siekdami bet kokia kaina išleisti naujus albumus atlikėjai neretai laikosi taisyklės – „geriau blogiau, bet svarbu iki Kalėdų“. Noras įsitraukti į švenčių vajų, renginių, koncertų, tv laidų maratoną lemia muzikos kokybės pablogėjimą, melodijų ir tekstų kartojimąsi, albumų vienodumą.

Praėjusių metų geriausi prodiuseriai pagal „Bravo“ Gintaras ir Mindaugas Bendžiai Kalėdoms pasiruošė nepriekaištingai. Visos trys jų valdomos grupės išleido naujus albumus. Per metus pasikeitė nedaug kas – į Vilnių išvykusį Deivį, pakeitė įspūdingai debiutavusi „Geltona“, o „Pikaso“ ir „Mango“ toliau save drąsiai laiko geriausiomis atitinkamai „berniukų“ ir „mergaičių“ grupėmis Lietuvoje.

Klaipiediečiai nepriekaištingai surezgė „Geltonos“ debiutą. Iš pradžių buvo pirmasis radijo singlas ir reti pasirodymai viešumoje uždengtais veidais. Po to sekė antras kūrinys ir akių atidengimas tiesioginėje televizijos transliacijoje.  Ypač įspūdingai atrodė šuolis nuo paslapties uždengtos šydu iki viešumo viršūnės – gyvenimo „Akvariume“. Be jokios abejonės, „Geltonos“ vokalistės Dijos buvimas stikliniame name buvo ne garsenybės pasirodymas, o bandymas sėkmingo TV projekto dėka „padaryti“ naują muzikos žvaigždę. Eksperimentas pavyko. Iš niekam nežinomos atlikėjos Dija tapo vokaliste grupės, kurios debiutinis albumas labai laukiamas. Maža to, po viešų pareiškimų „Akvariume“, jog niekada nepasirodys nuoga, Dija pasirįžo erotinei fotosesijai. Prodiuseriai nebetempė „Geltonos“ pirmosios plokštelės pasirodymo iki švenčių – vos prasidėjus Adventui, darbas jau tapo auksiniu, neabejojama, kad iki Kalėdų pasieks ir platininio albumo ribą.

Pats pirmasis „Geltonos“ albumas vadinasi „Prisiminimai“. Įdomu, ką grupė gali prisiminti? Ilgą ir turiningą savo istoriją? Toks pavadinimas geriau tiktų geriausių grupės dainų rinkiniui, o ne debiutiniam darbui. Be to, įdomu, ką veikia antrasis grupės narys Tadas? Jo paskirtis grupėje nusifotografuoti viršeliui šalia nuogos Dijos? Matyt, patys prodiuseriai buvo pamiršę, jog „Geltona“ susideda iš dviejų narių – albumas pasirodė savaite vėliau dėl to, kad buvo nuspręsta įtraukti papildomą dainą „Mintys“. Tai vienintelė daina, kurioje galima išgirsti vyrišką balsą.

Kitos Bendžių auklėtinės „Mango“ save drąsiai laiko geriausia grupe Lietuvoje ir teigia, kad šiuo albumu tik siekia išlaikyti pozicijas. Tokas noras suprantamas, tik gaila, kad toliau važiuojama tuo pačiu vežimu. Antra nieko nebestebinanti erotinė fotosesija, ir dar vienas dešimtukas kūrinių, kuriuos lyginant su praeito albumo „Reikalingi žodžiai“ dainomis būtų galima žaisti žaidimą „surask 10 skirtumų“: pernai „snaigės sukos ratu“, šiemet „balta gėlė sušalo lange“, ankstesniame albume kaito „karštos svajonės“, o dabar dega „meilės liepsna“.

Paskutinis Klaipėdos prodiuserių produktas – saldieji „Pikaso“ numetė ant savo gerbėjų „Bombą“. Praeitame albume Lietuvą apibarstę nuo savęs sklindančiu „Cukrumi“ vyrukai toliau stebina kontrastais. Prieš metus jie buvo raumeningi boksininkai, turintys „auksinę širdelę“ ir braukiantys „ašarėlę“, o dabar dar stipriau – jie tapo gražiai nuaugusiais kareiviais, bet dar saldžiau dainuoja „kaip tyliai tyliai verkia vyrai“, o naujausiame radijo single kamuojami neaiškaus skausmo šūkčioja „ajajajaj, ojojojoj“. Ar tokie turi būti Lietuvos gynėjai, pasiruošę apginti nuo tautą nuo bet kokio priešo? Atrodo, kad Mindaugas ir Gintaras Bendžiai visas savo idėjas sudėjo į „Geltonos“ debiutą, o jau išpuoselėtus „Pikaso“ bei „Mango“ tik stumtelėjo toliau tais pačiais pelningais bėgiais.

Kad užščiuoptum pelningą gyslą nereikia būti geriausiu metų prodiuseriu. Tai puikiausiai supranta ir daugybė kitų grupių bei atlikėjų. Prieššventinį laikotarpį savo debiutiniam albumui pasirinko ir dviejų buvusių reperių Luko ir Kipišo duetas, pasivadinęs „Kastaneda“. Vasarą išpopuliarėjęs judviejų kūrinys „Vakar vakare“ tėra tik jaukas, skatinantis pritraukti pirkėją. Kiti albumo kūriniai stipriai atsilieka nuo vienintelio tikro hito. Grupė, matyt, orientuojasi į paauglišką publiką, trokštančią išgirsti savai šnekai artimą muziką. Nereikia net klausyti viso albumo – tai galima suprasti iš albumo pavadinimo („Nesiparink“), o visiškai įsitikinti perskaičius dainų pavadinimus – „Nuogos bobos“, „Papuolėm“, „Laisvas plotas“.

Viena populiariausių Lietuvos grupių „Žas“ išleido geriausių savo kūrinių šokių versijų albumą, pridengę eilinį savo „bestą“ dedikacija Lietuvos stojimui į Europos sąjungą. „Žas“ per 7 savo gyvavimo metus iš bedievių anarchistų tapo, ko gero, įtakingiausia Lietuvos popmuzikos grupe. Nė vienas Lietuvos atlikėjas negali pasididžiuoti tuo, kad jų albumo pristatyme dalyvavo vyriausias Lietuvos euroderybininkas, sostinės meras ir eilė Seimo narių. Prie naujai skambančių senųjų savo kūrinių, „žasai“ pridėjo dvi originalias dainas „Vyrai mūrai“ ir „7 ožiukai“, pavadino albumą magišku šių dienų žodžiu „Europa“ ir, be jokios abejonės, šis darbas bus įvertintas nemenku populiarumu ir pajamomis.

Bekompromisėje kovoje dėl patekimo į pirkėjų krepšelius atlikėjai pasitelkia visas įmanomas priemones ir bet kokia kaina siekia perspjauti konkurentus. Štai nuskriaustieji „Eurovizijos“ „b’avarai” į savo albumą įtraukė net 18 kūrinių. Žinant, kad šiais laikais atlikėjai retai išspaudžia vos tuziną – tai neblogas pasiekimas. „B’avarija” tarsi nori įrodyti, kad kiekviena muzikos minutė iš jų albumo pirkėjams kainuoja pigiausiai. Maža to, kaip ir su kiekvienu albumu, „B’avarija“ stengiasi sukelti bent mažytį skandalą. Dabar, neva tai netyčia „kažkas“ ant albumo viršelio klaidingai užrašė grupės pavadinimą, bei albumą pavadino „Angelay“, o ne paprasčiausiai „Angelai“.

Ko gero geriausia Lietuvoje šiuo metu gyvenanti vokalistė Erica Jennings nusprendė netylėti kartu su paslaptingai paskutiniu metu dirbančiais „Skamp“. Ji išleido būtent Kalėdoms skirtą naują albumą “Coming Home For Christmas”, kuriame pademonstravo visas geriausias savo vokalo savybes, perdainuodama senus ir populiarius užsienio atlikėjų kalėdinius šlagerius: „White Christmas”, “Merry Christmas Everyone”, “Auld Lang Syne” ir dar 5 kitus. Toks kalėdinių dainų popuri tinka tik dovanai – prasukus kompaktinį diską keletą kartų, jį teks išimti iš grotuvo ir padėti. Iki kitų Kalėdų.

Neda, norėdama nustelbti kitus konkurentus dėl perkamiausio kalėdinio albumo titulo, pasitelkė keletą kitų garsių Lietuvos atlikėjų – tą pačią vokalo virtuozę Ericą Jennings bei visą eilę metų svajonių jaunikiu laikomą žurnalistą bei TV laidų vedėją Marijų Mikutavičių. Maža to, geriausia ir melodingiausia albumo daina „Šalia“ buvo parduota prekybos centro reklamai. Būtina pripažinti, kad nors muzikos komercializavimas ir niekinamas, skambesys visiems žinomoje TV reklamoje smarkiai prisidėjo prie kūrinio ir naujojo albumo populiarumo.

Kalėdoms stipriai pasiruošė ne tik muzikos atlikėjai, bet ir leidėjai. Pastarieji surinko populiariausias metų dainas ir išleido jas šventiškai pavadintuose rinkiniuose. Net „Radiocentras“ paankstino savo „Geriausių Metų Dainų“ išleidimą – per matus radijo nuvalkioti kūriniai pasirodė ne po gimtadienio sausio pabaigoje, o prieš šventes. Juk Kalėdos – stebuklų metas …

Autorius: Simonas Bartkus

Paskelbta interneto vartuose www.omni.lt, 2002 m. gruodį.

Lietuvos radijo stočių rinka nėra tuščia. Savo klausytojo ieško tiek lietuviško „popso”, tiek bliuzo propaguotojai. Nors kiekvienas turi didelį pasirinkimą, ką klausyti, didžiausią rinkos dalį nugriebia didžiosios stotys, besiorientuojančios į bendrąją auditoriją. Nors jos skelbiasi „European Hit Radio” (EHR) stotimis, grojaraščiuose galima rasti visko.Drąsiai galima teigti, kad paskutinis vien tik Vakarų Europos standartus atitinkančią muziką grojantis radijas mirė tuomet, kai tuo metu populiariausioje radijo stotyje „M-1” nuskambėjo pirmoji lietuviška daina (tai buvo „Hiperbolės” „Vasara” berods 1998-aisiais). „M-1” tokį pasikeitimą motyvavo tuo, kad Lietuvoje pagaliau atsiranda autorių, sukuriančių vakarietiškos kokybės muziką. Bet, kaip matome dabar, tai buvo tik noras įtikti klausytojui, kuriam „savi marškiniai arčiau kūno”. Nė vienas Lietuvos atlikėjas nebuvo dorai išgirstas plačiau nei užsienio lietuvių klubuose. Anksčiau „M-1” dar vykdė griežtą atranką, kuri lietuvio atlikėjo daina yra verta jų eterio, dabar net ir to nebeliko – imama viskas, ką sugeba įbrukti prodiuseriai. Iš dalies tai yra sveikintina – kūrėjams didesnis stimulas kurti. Tačiau nebeliko oazės, lavinančios klausytojo ausį – ne veltui koją kojon reitingų lentelėse kartu su „Radiocentru” ir „M-1” žengia „Pūkas”. Būtent tokios muzikos propaguotojams prieš keletą metų buvo prognozuojama greita mirtis, bet, atrodo, lietuvis klausytojas įstrigo pigaus sintezatoriško „popso” dykynėje amžiams.Didžiosios radijo stotys anksčiau transliavo užsienio topų apžvalgas: „Radiocentras” kiekvieną sekmadienį apžvelgdavo 40-ies perkamiausių Jungtinės Karalystės singlų sąrašą („UK TOP-40”), o „M-1” šeštadieniais grodavo šimtuką populiariausių Europos kūrinių („Eurochart Hot 100”). Dabar nieko panašaus nebėra. Populiariausios laidos savaitgaliais – sveikinimų koncertai.Dabartinis didžiųjų Lietuvos radijo stočių formatas nenusakomas. Viena po kitos grojamos dainos, tarp kurių ryšį randa turbūt tik programų direktoriai – štai britų numylėtinis Robbie Williamsas, kita daina – Lietuvos „popso” atspindys „Debesėlis”, po poros minučių – brangiausio pasaulio užpakalio savininkė Jennifer Lopez ir Lietuvos veteranai „Hiperbolė”. Reikia dar? Šekit – groja vienintelė populiari latvių grupė Europoje (nors tas jų populiarumas reliatyvus – taip greičiausiai atrodo tik patiems latviams ir pavydiems lietuviams) „Brainstorm”… Ir šitą sąrašą būtų galima tęsti be galo.Turbūt visą savo gyvavimo dešimtmetį didžiosios Lietuvos radijo stotys viešai deklaravo – jokios rusiškos muzikos! Kažin ar tai lėmė muzikos nekokybiškumas. Greičiau tai nuo „Sąjūdžio” laikų išlikęs nepakantumas buvusiai „didžiajai tėvynei”. Ne per seniausiai teko muzikos redaktoriams susidurti su akibrokštu, kai rusaičių lesbiečių „T.A.T.U” dainas pradėjo groti Vakarų radijo stotys, Lietuvos stočių programų direktoriams nebeliko nieko kito, kaip tyliai užmiršti savo pažadą ignoruoti Rusijos atlikėjus. Maža to, įtakingiausia Europos muzikos milžinė MTV pakvietė „T.A.T.U” į savo muzikinius apdovanojimus, prilygstančius kino „Oskarams”. Dvi, vos pilnametystės sulaukusios rusaitės kartu su geriausiais Europos muzikos debiutantais „The Calling” pristatė vieną iš nominacijų, t.y. darė tą patį, ką Whycleffas Jeanas, Pamella Anderson, Ronanas Keatingas ir apie ką daug žvaigždžių tik svajoja.Nebus nieko nuostabaus, kad daugybė Rusijos atlikėjų dabar stengsis sekti „T.A.T.U” pėdomis – savo dainas perrašys angliškai ir išleis albumus Europos rinkai. Matyt, radijo stočių direktoriams teks stengtis kuo tyliau užmarštin nukelti deklaracijas apie Rusijos grupių ir atlikėjų ignoravimą. Belieka tik spėlioti, kaip elgtųsi Lietuvos radijo stotys, jei, pavyzdžiui, Robbie Williamsas nuspręstų pavergti didžiulę Rusijos rinką ir įrašytų albumą rusiškai?Į grojaraščius įtraukusios kol kas tik vieną „T.A.T.U” dainą Lietuvos radijo stotys savo kailiu patyrė, kokia gali būti populiari Rusijos atlikėjų muzika. Angliška „All The Things She Said” tikrai nėra geresnis kūrinys už rusiškąją „Ja soshla s uma” – daugelis muzikos ekspertų sutinka, kad tai tik tiesioginis vertimas su tekstui nepritaikyta aranžuote, o ir „T.A.T.U.” merginos nepasižymi nepriekaištinga angliška tartimi. Jau „All The Things She Said” pretenduoja tapti populiariausia metų daina radijo stotyse – „M-1 Top40” debiutavusi ketvirtoje vietoje, „T.A.T.U.” greitai užkopė į pirmąją, kurioje laikosi jau trys savaitės iš eilės ir nežinia, kada iš ten pasitrauks. „Radiocentro” kiekvieną dieną renkamame „Grundig Top-3” ši Rusijos grupės daina karaliauja be pertraukų jau ne pirmą ir ne antrą savaitę. Kažin ar rusiška dainos versija būtų mažiau populiari.Nuosekliam didžiųjų Lietuvos radijo stočių darbui ir pastoviam grojaraščiui labiausiai trukdo norai vienu metu ir prisitaikyti prie Vakarų stočių, ir įtikti kiekvienam klausytojui, ir išreikšti priešiškumą rusiškai muzikai. Atrodo, didžiosios stotys turės apsispręsti, ar pasirinkti vieną kryptį, ar aprėpti viską. Priešingu atveju ir toliau didės mažųjų stočių, turinčių konkrečią tikslinę auditoriją, rinkos dalis.Komentarams – smb@mail.ltP. S. Į klausimus, kuo remiantis sudaromi grojaraščiai, neatsakė nė vienos iš didžiųjų stočių programų direkcija.Autorius: Simonas BartkusPaskelbta interneto vartuose www.omni.lt, 2002 metų gruodį.