Simonas Bartkus | Blog

Prisimenu, prieš kokius penkerius-septynerius metus per vieną iš radijo stočių girdėjau laidą apie tai, ką Lietuvoje klausytojai laiko žvaigždėmis. Klausytojai beveik pripažino, jog vienintelė žvaigždė Lietuvoje yra Arvydas Sabonis.

Arvydas Sabonis ir elgiasi „žvaigždiškai”. Jis kartais pasirodo viešumoje girtas, kartais savo kiek stačiokišku humoru „pasiunčia” kokį politiką, kartais pasistato nelegalų namelį ant jūros kranto, kartais surengia išgertuves savo draugams draustinyje, kartais jo žmoną pagauna girtą prie vairo, nevengia atvirai pasityčioti iš kvailo žurnalisto. Su G.Einikiu nelyginkite – kitas lygis.

Bet dabar ne apie A.Sabonio lygio žvaigždes. Labiau apie tokias, kurioms būti „žvaigžde” yra darbas – iš to jos uždirba pinigus.

Man atrodo, kad tikra lietuviška žvaigždė buvo (yra) Egidijus Dragūnas. Jis nuolat konfliktavo su policija, teisėsi dėl nesantuokinių veiksmų, o tiesioginiame eteryje sugebėdavo apsiverkti nuoširdžiomis vaikiškomis ašaromis dėl negauto „Bravo” apdovanojimo. Negana to, jis leisdavo savo skelbti, jog „Saulės miestą” sukūrė toli gražu ne Andrius Mamontovas, o jis.

Dabar iš „žvaigždiškumo” gyvenančių personų yra visas būrys. Tas būrys toks didelis, kad jie vis nebetelpa į žurnalą „Žmonės” ir pastarasis yra priverstas vis storėti ir storėti. Negana to, „Žmonėms” konkurentų priviso galybė, o „žvaigždžių gyvenimo būdui” skirtų laidų didžiųjų televizijų tinkleliuose jau yra tirštai (keturis kartus per savaitę „Kakadu”, reitingų lyderė „LT Paparaciai”, o su „Lietuvos ryto televizija” grįš dar ir „Super L.T.”).

Konkurencija tarp „žvaigždžių” didėja. Girdėjau, jog viena iš konkurencinės kovos aukų tapo Rytis Cicinas, kuris neatlaiko Eugenijaus Ostapenko spaudimo ir savęs parduoda vis mažiau.

Gerbiu žurnalo „Žmonės” leidėjus, TV prodiuserius, kurie laiku užčiuopė kad ir nelabai storą, bet auksinę gyslelę – uždirbti iš žvaigždžių istorijų platinimo. O verslo planas neblogas – turinio galima prigeneruoti pigiai, o reitingai labai aukšti. Turiniu pasirūpina pačios „žvaigždės” vis žurnalistams kišdamos tai „pranešimus spaudai”, tai asmeninius „užuominas” apie vieną ar kitą savo gyvenimo naujieną. Pakanka tik nusiųsti fotografą į eilinį vakarėlį, kur rasi mažiausiai 100 „žvaigždžių” koncentratą ir nuotraukomis gali užpildyti keturis puslapius. Skaitytojai jais labai patenkinti, tik spaustuvė ne, nes rašalo daugiau reikia.

Nepaisant visko, manau, jog konkurencija tarp žvaigždžių Lietuvoje šiai dienai yra per maža. Galbūt tai sąlygoja tai, jog žiniasklaidos šaltinių, per kuriuos žvaigždės gali reikštis staigiai pasidarė per daug. Dabar užtenka bet kokiai vieną singlą į radiją išsiuntusiai žvaigždutei išsiųsti bet kokio turinio žinutę (pvz. „Sapnavau, jog mane persekioja manijakas” arba „Susižavėjau atostogomis Antalijoje”), o ją kaip rykliai ima ir valgo žiniasklaidos kanalai bei plačiai ištransliuoja.

Ar iš „žvaigždiškumo” galima gyventi? Taip, mąstantys tai sugeba. Kai kurios lietuviškos žvaigždės jau sugeba gauti realius ir apčiuopiamus pinigus už savo vestuvių ar kūdikio nuotraukas. Kai kurios geba uždirbti netiesiogiai – pavyzdžiui Žilvinas Grigaitis. Išspirtas iš vienos pozicijos, kelis mėnesius ankstesnio įdirbio dėka pasitrynė eteryje kaip „svarstantis įvairius pasiūlymus” ir gavo kitą darbą, ko gero, irgi su nebloga alga. Viename iš pirmųjų žurnalo „Versus” numerių buvo Žilvino Grigaičio gana atvira abėcėlė, kaip jis pažintimis ir žvaigždės statusu statėsi sau karjerą – gaila „Google” šio straipsnio neranda.

Reikia pripažinti, jog didelė dalis žvaigždžių po savo kojomis neturi jokio pagrindo. Aišku, ne kasdien į „žvaigždžių” pasaulį įlenda tokie žmonės kaip Arūnas Valinskas ar Marijus Mikutavičius, bet daugelis šiandieninių ekrano žvaigždžių gali būti išmestos kaip musės iš barščių ir po pusmečio jų niekas neprisimins.

Šiemet iš ekranų buvo išstumtos Giedrė Rusytė, Agnė Šemberienė, Agnė Jagelavičiūtė, Eglė Jackaitė … Kaip susitarusius beveik visos „svarsto įdomius pasiūlymus ir nenori imtis bet ko”, užsiima „širdžiai miela veikla” arba dirba „gyvenimo būdo vadybininkėmis” arba „verslo konsultantėmis”. Kas už to slypi? Taip, banalus noras grįžti į ekraną.

Kas reikalinga TV prodiuseriui? Balansas. Balansas tarp kainos (honoraro), žvaigždiškumo lygio, sugebėjimo ir noro dirbti. Kadangi yra krūva žvaigždžių, kurių vidurinis parametras neturi jokio pagrindo, tokias žvaigždes labai lengva keisti. Agnė Jagelavičiūtė rodo kaprizus filmavimo metu? Velniop ją, gali įvesti naują „žvaigždę” paėmęs eilinę manekenę – jai ir honoraro pakaks mažesnio ir atsidavimas darbui bus didesnis. O atlikusius pinigus galėsi skirti jos „populiarinimui”. Giedrė Rusytė užsiprašė per didelio honoraro? Velniop ir ją.

Jeigu nenori naujos žvaigždės lipdyti iš eilinės manekenės, gali ją „nusipirkti” iš Lietuvos televizijos. Štai Živilė Vaškytė arė metus keldamasi 4 valandą ryto po tris valandas tiesioginiame eteryje, o dabar jai pakanka filmavimo aikštelėje užtrukti tik porą valandų per savaitę. O alga, ko gero, ta pati. Tiesa, papildoma sąlyga – reikia tris kartus per metus reikia paskolinti savo krūtinę fotosesijai ir interviu.

Tuo tarpu išmestosios visaip bando išbristi iš kūdros. Kiek nustebino prieš porą savaičių pasirodžiusio žurnalo „Žmonės” viršelis, ant kurio buvo mano mėgstama Jagelavičiūtė. Teko garbė perskaityti visą interviu su šia žvaigžde – retas tuštybės ir bukumo rašinys. Spėju, žurnalistė kankinosi iš tuščio interviu medžiagos lipdydama straipsnį. Jau straipsnio antraštė kelia gailestį žurnalistės darbui: „A.Jagelavičiūtė: Išmokau nebendalinti pažadų, kurių negalėčiau tęsėti” ( ???? !!!! )

Norėčiau pamatyti kaip „Žmonių” kreivė kito tą savaitę, kai ant viršelio buvo nuoga „nugesinta” Jagelavičiūtė. Iš media žmonių girdėjau, jog šio žurnalo pardavimai ir tiražo išplatinimas tiesiogiai priklauso nuo tos savaitės viršelio.

Žvaigždžių skelbiamos žinutės ir pranešimai gana nykūs. Siūlau kokiai „žvaigždei” tiesiog nusisamdyti vidutinio lygio lietuviškos reklamos agentūros copywriter’į, kuris po darbo „pachaltūrintų” – už 1000 litų per mėnesį kiekvieną savaitę sugeneruotų įdomų pranešimą apie „žvaigždės” gyvenimą.

Ir kai atrodo, jog pseudo žvaigždynų košėje malošėje atsirado kažkas įdomesnio – „Mia susimušė su Zvonke”, žiniasklaidos noras pervertinti žvaigždžių įdomumą šią žinią tiesiog sunaikino ir supaprastino. Muštynės kaip muštynės, bet po to sekė tokie dalykai kaip laidos dalyviai gali išbalsuoti vedėją iš laidos, Stano daina apie muštynes …. Gausybė nesąmonių ir jokio skonio.

O prisimenate istoriją apie Marijų Mikutavičių ir Astą Staišaitytę prieš gerus dešimt metų? Kuomet ši pora išplatino savo vestuvines nuotraukas ir rimtu veidu kelis mėnesius dalino spaudai interviu apie savo bendrą buitį. O po kelių mėnesių patys pranešė, jog tai viso labo yra tik blefas. Pripažink Jagelavičiūte, Bžeskai, Jauniau ir Rusyte – tai tikrai aukštasis „žvaigždiškasis” pilotažas.

Tik tuo metu, vienintelis beveik bulvaras buvo „Ausis”, o laikraščiai, spausdinantis žvaigždžių interviu buvo „Lietuvos ryto” priedai „Gyvenimo būdas” ir „Mes”. Tuo tarpu, kas atsitiktų su tokia istorija dabar? …

Kuomet dar dirbau bendrovėje „Interactive Marketing Partner Baltic”, kolega Vytautas kartas nuo karto pasvarstydavo (toj kompanijoj jau koks tūkstantis milijono vertų idėjų buvo paskleista į orą), kuomet universitetuose atsiras mokymo programa „Interneto archeologas”.

„Velniop tuos interneto archeologus”, pasakė „Google” ir šiandien paleido įrankį, leidžiantį atlikti „Google” paiešką 2001-aisiais.

Šiek tiek nupurto (eilinį kartą), kiek daug visko žino „Google”. Kitąvertus, „Google” apie mane jau žinojo 2001-aisiais, kai dar nežinojo apie „YouTube” ir Nataliją Zvonkę.

Tik „Google” man primena, jog 2001-aisiais turėjau asmeninę svetainę www.simonas.com. Tais „dotkom’ų” laikais .com domeną buvo galima gauti už dyką. O mano svetainė buvo „hostinama” www.free-hosting.lt. Ar kas nors prisimena dar tokį servisą? Be kitą ko, kažkada tais metais buvau Lietuvos Moksleivių Parlamento darys.

Dar ką priminė „Google”, tai tų laikų interneto fenomeną (beveik one.lt) mokslo.centras.lt (ankstesnis pavadinimas jaunimas.net/MSDB), iš kurio buvo galima atsispausdinti bet kokį referatą ir rimtu veidu nunešti mokytojui arba dėstytojui ir gauti 10. Pamenu, buvau vienas iš didžiausių to projekto „contributor’ių” ir už tai buvau gavęs jaunimas.net marškinėlius ;-)

„Google” pasikeitė per 7 metus. Dabar gali „googlinti” savo vardą ir pavardę bei pats sužinoti tai, ko apie save dar nežinai.

Kas gali atmesti prielaidą, kad dar po kelių metų CV nebereikės – „Google” paleis įrankį, kuris surinkus žmogaus pavardę ir vardą suformuos visą žmogaus biografiją?

Taip pat istorijos vadovėliu galima nebetęsti. Nuo „Google” atsiradimo visą chronologiją galima tiesiog sugeneruoti.

Šiandien lifte peržvelgdmas rytinio „Lietuvos ryto” „iPhone” versija nustebau tituliniu dienraščio straipsniu – „Negarbingai konkuravę kaimynai – pričiupti”. Plojimai „FlyLAL” viešųjų ryšių specialistams jau vien už pavadinimą (ir didžiausio šalies dienraščio titulinę poziciją). O jau vakar buvau kiek nustebęs, kad pirmadienį „FlyLAL” neišleido jokio pranešimo spaudai – jau seniai taip nėra buvę.

Pasirodo teismo procesai vyko slaptai ir štai vieną rytą – vuolia (!) – spaudoje pasirodo informacija apie teismo areštuotą turtą. 200 milijonų – tai kokie penki „Boeing 737” lėktuvai. Žinia skambi, bet labai miglota. Ar gali Lietuvos teismas taip imti ir areštuoti Latvijos bendrovės turtą? Maža to, turtas buvo areštuotas be pačios bendrovės žinios, „mat Lietuvos bendrovės ieškinyje prašyta teismo neinformuoti apie turto areštą atsakovų”. Dar ir taip galima?! Dabar paplokite „FlyLAL” teisininkams.

O kad „airBaltic” vyksta bardakas, tai akivaizdu. Didžiausias kosmonautas eilinį kartą pasirodo jau ne pirmą kartą „žirinovskio” stiliaus pareiškimais pasižymintis Latvijos Susisiekimo ministras Ainar Šlesers – per rusišką latviško „Delfi” versiją jis pareiškė, jog „airBaltic” pasitraukia iš Lietuvos rinkos ir visi lėktuvai grįš į Rygą.

„Obetačiau” – dar praėjusią savaitę iš Latvijos valdžios lūpų ėjo pusiau oficialūs pranešimai, jog „airBaltic” plės įtaką Lietuvoje, ir, kadangi SAS traukiasi iš „airBaltic” (arba Latvijos vyriausybė juos gena lauk), jau kitą pavasarį „airBaltic” atidarys reguliariuosius reisus iš Talino (turiu omenyje ne tik į Rygą, bet ir kitomis kryptimis). „airBaltic” iki šiol į Taliną nėjo tik dėl to, jog ten operavo „Estonian Air”, kurioje SAS turi didelę akcijų dalį.

Tuo tarpu „airBaltic” atstovai Lietuvoje daro visai kitus darbus – vakar „airBaltic” atstovas Lietuvoje apsilankė pas Susisiekimo ministrą Algirdą Butkevičių ir informavo, jog „airBaltic” jau tuoj pradės skraidyti iš Kauno oro uosto bei pasigyrė sukurtomis darbo vietomis.

Tokioje situacijoje jau linkiu SAS kuo greičiau nešti muilą iš „airBaltic”. Sutepto munduro jau vien su ekologiškesniu kuru, kuriamu kartu su „Boeing” lengvai neišsiplausi.

O ne visada etišku verslo elgesiu pagrsėję „FlyLAL” savo principais ir veiksmais pasiekia vis daugiau …

Kada paaiškės, kaip čia yra viskas iš tikrųjų?

Naujasis televizijų sezonas jau išgyveno mėnesį. Naujokų sėkmė blėsta, mažiau reklamuotos laidos-senbuvės pamažu gražinasi reitingus, bet žvelgiant bendrai – drumzlių vandenyje jau mažėja.

Į stojantį vandenį žiūrėdama daugiausia ašarų lieti turėtų LNK. Labai LNK pamiršti norėtų 2008 m. rugsėjį, kurio metu ji televizijų reitingų rikiuotėje liko trečia. Pasikinkiusi Olimpiados žirgą, nacionalinė televizija LRT surinko 18,8% vidutinės mėnesio auditorijos ir nustumę LNK į trečią vietą (17,5%). TV3 – 23,1%.

Rugsėjo mėnesio vidutinės auditorijos reitingai dar nepasirodė. LNK neišvengiamai grįš į antrąją vietą, bet atotrūkis nuo TV3, panašu, gali būti dar didesnis negu praėjusiame sezone.

Mia (LNK) ir Zvonkės (TV3) fizinė dvikova, pavirto į turbūt mėnesius truksiantį žodžių karą (vyrai elgiasi atvirkščiai). Už kiekvienos blondinės stovi po didžiąją komercinę televiziją. Tai savotiškas karo dėl reitingų simbolis – LNK išeina apsikraujavusi ir lūžusiais nagais.

„Nekviestos meilės” ir „Brolių” tiesioginė dvikova baigėsi  pralaimėjimu abiems. Praėjusį pavasarį „Nekviesta meilė” rinkdavo apie 16% reitingą, tuo tarpu šiemet surenka 10%. Pirmąją rodymo savaitę „Broliai” net sugebėjo lenkti „Nekviestą meilę”, bet tai buvo tik naujoko sėkmė. Šiuo metu „Broliai” atsiliko nuo „Nekviestos meilės” ir, nors, atima dalį reitingų iš trečią sezoną rodomo kasdienio serialo, bet patys renka labai nekokius reitingus. Ar TV3 atsisakys po naujų metų brangaus projekto?

TV3, paaukojusi „Brolius” kovai su „Nekviesta meile” laimėjo kitur – serialas „Moterys meluoja geriau” tapo pačia populiariausia laida Lietuvoje – užpraeitą savaitę šis kasdienis serialas surinkdavo 14% kasdien. „Moterys meluoja geriau” aplenkė gausiai reklamuojamą žurnalo „Žmonės” paskutinių puslapių televizinę versiją „Kakadu” (iš kino platintojų esu girdėjęs, jog juodaodžiai aktoriai Lietuvoje labai nepopuliarūs …) ir šešėlyje palieka jau n metų rodomą „Dviračio šou”.

Girdėjau pastabą, jog „Dvyračio šou” šiuo metu nusisuko nuo politikus ir daugiau šiepia šou pasaulį. Ar tai susiję su artėjančiais rinkimais? Gi taip paprasta – paimi duoklę iš visų politinių partijų, jog jų nerodysi ir rodai Mia, Zvonkę ir Jackaitę. Skandalo tiek pat, o abi kišenės pilnos.

Įdomu (ir džiugu) tai, jog autorinių laidų segmente LNK stipriai atsilieka nuo TV3 su viena ryškia išimtimi: eterio senbuvė „Anapus sienos” (LNK) duoda į kaulus debilizmo apraiškai ekrane „Kriminaliniai tyrimai” (TV3). Pastarojoje su Gediminu Jauniumi ant komisaro munduro užsilipęs Vytautas Grigaravičius rimtu veidu tiesioginiame eteryje gaudo Zamolskį. Siųskite žinutę su raidele A, jeigu žinote, jog Zamolskis šiuo metu yra Labanoro girioje. B – jeigu žinutė, jog jis ne Lietuvoje. Žinutės kaina 2 litai.

TV3 dar kartą „atrado” jau daug kartų nurašytą komedinio teatro žanrą. Antroje ir trečioje populiariausių Lietuvos televizijų laidų sąraše užima „Ambrozijos TV” ir „Dzin”. Pirmoji beviltiškai triuškina Grinevičiūtės asmeninę humoro laidą „Paskutinė instancija”, o antroji tą patį daro su „Atleisk” atmaina „Kaip gyveni?”. „Takeshi” pilimi kvepianti jokio turinio neturinti laida „Skylė sienoj” stipriai lenkia tuo pat metu rodomą Mios vedamą, pazintys.lt veikėjų atliekamą mini-teatrą „Trečias nereikalingas”. O Natalija Zvonkė su eiliniais „paparaciais” įveikė net moteriško Krivicko vedamą seną laidą „Nuo… Iki…”.

LNK „Kelio į žvaigždes” sagą pakeitė į „Muzikos akademiją”. Tuo tarpu perbėgęs į TV3 Valinskas atidarė „Žvaigždžių vartus”. Ar kūrėjai nepastebėjo, jog abi laidos yra vienodos? Žiūrovai pastebėjo. Ir iš reitingų karalienių šeštadienio savaitiniai koncertai tapo pilkomis reitingų vidutinybėmis. O baisiausia, jog tuo pat metu, nacionalinis transliuotojas taip pat elgiasi su vaikais.

Gana tyliai naujame sezone LNK pakeitė savo perlo „Snobo naktis” laiką. Naujajame sezone „Snobo naktis” rodoma … sekmadieniais po 23 val. (!!!). Sveikinu visus gero kino gerbėjus – jiems pirmadienis tapo dar blogesne savaitės diena. „Labanakt ir sėkmės”, „Tramdomieji”, … Pasakykite man ar vidutinis tokių filmų auditorijos atstovas pirmadienį darbą pradeda vėliau nei 9 val.?

Naujienos iš Lietuvą „liečiančių” ar čia gyvenančių oro bendrovių gana nykios – visos bendrovės jau oficialiai patvirtino tai, kas buvo aišku ir anksčiau: šis žiemos sezonas bus nekoks. Krizė palietė ir Lietuvą: krypčių mažėjimas turbūt didžiausias per visą nepriklausomybės istoriją.

Gera žinia – „FlyLAL” bilietų rezervavimo sistemoje pasirodė žadėti jungiamieji skrydžiai per Londoną su „Virgin Atlantic”. Į Niujorką ir atgal yra krūvą bilietų po 1208 litus, į Los Anželą ir atgal – 1368 litai. Labai pigu. Į tai, jog teks Londone pervažiuoti iš vieno oro uosto į kitą (iš Gatwick į Heathrow) jau galima užmerkti akis. Keistai atrodo, jog „FlyLAL” sistema pagal nutylėjimą siūlo paprastai pačią pigiausią „Fly Chance” (akcijinę) klasę su KLM, kuri bent 500 litų brangesnė už „Economy Restricted” su „Virgin Atlantic”.

Dar viena gera žinia gali nuskambėti ryt iš ryto – „FlyLAL” savo gimtadienio proga ketina išmesti didelių nuolaidų. 99 litai skamba gražiai, bet čia, ko gero, galios tik į Taliną.

Skrydžių versle tikrai ne viskas gerai – „Novaturas” atšaukė skrydžius į Indijos kurortą Goa. Tai ne naujovė, kuriai nebuvo paklausos – šį pavasarę vykdyti reisai buvo gana sėkmingi. Darosi aišku, jog „Aurela” didžiuosius savo lėktuvus su visa įgula bazuos Varšuvoje.

Nuo blogos žinios eikime prie geros – lėktuvų stebėtojai (planespotters) jau užfiksavo, jog antrasis „FlyLAL” „Boeing 757-200” jau nusileido Vilniaus oro uoste. Kol kas jis visas baltas ir laukia nudažymo „FlyLAL” spalvomis. Tai pirmasis lėkuvas „FlyLAL” parke turintis „wingletus”. Ryt ryte skrendu į Kopenhagą – gal pavyks jį pamatyti. Liūdna, bet vienas iš „Boeing 757” bent jau parą stovės be darbo, kadangi skrydžiai į Goa yra atšaukti. Galbūt yra tikimybė pamatyti „B757” reguliariajame „FlyLAL” reise.

Kasdieniame „airBaltic” ir „FlyLAL” viešųjų ryšių kare šį kartą nustebino pirmoji kompanija – pamatę, jog sakinys apie kryptis iš Vilniaus atrodo nykiai, viešųjų ryšių specialistai į krypčių sąrašą įtraukė Romą ir Paryžių su prierašu skliausteliuose, jog skraidoma bus nuo … 2009 metų kovo vidurio. Kitaip tariant, nuo kito sezono. Plojimai už išradingumą.

Gera žinia apie skrydžių tinklelį yra ta, jog žiemos skrydžių sezonas trunka 5 mėnesius, o vasaros – septynis. Žiema tradiciškai – suveržtų diržų metas, tuo tarpu plėtra ir nedideli eksperimentai vykdomi vasarą. Tikėsimės iš karto po naujųjų išgirsti įdomesnių ir linksmesnių žinių.

Čia mano asmeninis dešimtukas – kokiomis kryptimis reisai iš Vilniaus turėtų paklausą.

10. Ciūrichas. Keista žiemą nematyti skrydžių į Šveicarijos verslo širdį. Be to, kryptis patraukli ir slidinėtojams (kalnai!) ir pažintinių kelionių mėgėjams – iš Šveicarijos daugybė kraštų yra ranka pasiekiami.

9. Krokuva. LOT skraido į Varšuvą beveik du kartus per dieną. Tuo tarpu senoji Lenkijos sostinė Krokuva ne tik gražesnė, bet ir tolimesnė nei Varšuva. Šiam reisui galima rasti ir turistų (tiek lenkų į Vilnių, tiek atvirkščiai), tiek keleivių, skrendančių su persėdimu. Iš Krokuvos LOT skrendą už Atlanto, tuo tarpu Krokuvoje bazuojasi ir „Ryanair”, kuri grasino iš ten trauktis, bet kol kas pasilieka. Iš Krokuvos „Ryanair” skrenda į Glazgą, Milaną, Dubliną, Londoną …

8. Lisabona. Jeigu norima Vilnių padaryti tranzitiniu miestu, būtina ieškoti ir išbandyti kryptis, į kurias neskraidoma iš kaimyninių oro uostų. Lisabona – vienas iš tokių. „airBaltic” iš Rygos jau „užsiėmė” visas NVS šalių sostines, Dubajų, Tel Avivą … Į Portugaliją mėgsta traukti ir pavieniai atostogautojai. Portugalija jau taip toli, kad vienas iš nedaugelio Europos taškų, į kurį važiuoti ant ratų jau yra kančia.

7. Atėnai. Lietuvos kompanijos jau surenka beveik visas Europos didžiųjų šalių sostines. Nuo rudens į Vilniaus oro uosto pasiekiamų krypčių „portfolio” patenka ir Madridas, jau kuris laikas skraidoma į Romą, tai artėja laikas ir krypčiai į kitą istorinės šalies sostinę – Atėnus. Aišku, geriausia šią kryptį būtų išbandyti vasaros sezonu. „airBaltic” šią vasarą skraidė į Atėnus iš Rygos.

6. Edinburgas. Šiuo reisu bandė skraidyti „Ryanair”, bet šią kryptį metė. Visgi, manau, jog Didžiojoje Britanijoje dirba lietuviai ne tik Londone ir aplink jį, bet tokių galima aptikti ir Šiaurės Anglijoje ir Škotijoje. Lietuvių verslo ryšiai su Škotija taip pat stiprėja (įskaitant „Ūkio banką”). Be to, įspūdingas škotiškas Edinburgas gali būti patraukliu tašku trumpalaikėms laisvalaikio kelionėms.

5. Čikaga. Transatlantinis skrydis, be abejo, būtų oro uosto ir visos šalies puošmena. Čikagoje yra įsikūrusi didžiausia lietuvių kolonija, todėl pradėti transatlantinius reisus, be abejo, reikėtų nuo šio miesto. Jeigu patogiai būtų suderinti reisai iš NVS šalių, Talino, Rygos – tokiam skrydžiui „pakrauti” būtų galima surinkti ir tranzito. Beje, Vilniaus oro uoste aktyviai dirbančioms avialinijoms šiam skrydžiui vykdyti reikia ir nusipirkti didesnį lėktuvą į savo parką – siūlau „Boeing 767”. Su juo būtų galima įvykdyti trejetą reisų per savaitę.

4. Alma Ata. „Aurelos” ir mistinio organizatoriaus „Aviastas” skrydžiai į buvusią Kazahstano sostinę, kurioje gyvas visas verslas realiai yra nutrūkę. Nors šiuo metu stabtelėjo ir prekyba naudotais automobiliais su šia šalimi, bet ji vistiek tebėra gana aktyvi ir vėliau dar gali atsigauti iki dabartinio lygio. Todėl kryptis būtų perspektyvi.

3. Tel Avivas. Šią vasarą užsakomieji skrydžiai buvo vykdomi mažiausiai du kartus per savaitę. Į Druskininkų kurortus ir apskritai į Baltijos šalis atvyksta nemažai turistų iš Izraelio. Nemažas potencialas yra ir lietuvių, kurie leistųsi į piligrimines keliones į „Šventąją Žemę”. Nemažai yra ir verslo, politinių ryšių su šia šalimi. „airBaltic” šiuo metu skrendą į Tel Avivą iš Rygos.

2. Sankt Peterburgas. Keista matyti, jog skrydžiai Vilnius-Maskva vykdomi du kartus per dieną, tuo tarpu į antrą pagal dydį ir ekonominę reikšmę Rusijos miestą skrydžių nėra visai. Beje, LR Susisiekimo ministerija aptarnauti maršrutą Vilnius-Sankt Peterburgas-Vilnius yra suteikusi kompanijai „FlyLAL”. Šis maršrutas galėtų sulaukti ir pavienių turistų, norinčių praleisti savaitgalį ar savaitę šiame gražiame Rusijos mieste. Po Maskva-Palanga reiso sėkmės tikiu, jog Sankt Peterburgas-Palanga reisas taip pat gali turėti neblogą perspektyvą. Klausimas ar lietuviškos kompanijos vėl leisas užsieniečiams pirmiems „užsiimti” reisą. Juolab, Sankt Peterburgas yra netoli, todėl galima skraidyti į šį miestą ekonomišku propeleriniu lėktuvu.

1. Palanga. Vilnių su Palangą sujungti oru reikia labai. Iniciatyvos čia laukiame pirmiausia iš „FlyLAL”, kadangi priešingu atveju pirmi suskubs „airBaltic”, ir išsiveš tranzitinius keleivius iš Palangos į Rygą. Mano pasiūlymas „FlyLAL” – siųskite bent vieną savo lėktuvą į Palangą pastoviam laikymui ten. Kas rytą ir vakarą po reisą į Vilnių, o vidurdienį lėktuvas suspės suskraidyti vieną dieną į Berlyną ar Hamburgą, kitą dieną – Sankt Peterburgą ar Maskvą. Gerai bus ir Lietuvos pajūriui – gal turistų iš Vokietijos ir Rusijos nėra tiek daug, jog prisodintume po „Boeing” kasdien, bet aktyviai padirbėjus, porai skrydžių per savaitę iš kiekvienos pusės keleivių užteks.

Rašau šį įrašą sėdėdamas ant suoliuko „Europos” prekybos centre. Kartu tai ir bandymas rašyti tinklaraštį tik iPhone pagalba.

Lietuvos drabužių ir avalynės prekybos taškų tarpe ima rastis parduotuvės, kurios savo prekės ženklu pavadintose parduotuvėse bando pardavinėti kiek brangesnių nei vidutinių prekės ženklu padabintus rūbus ar batus.

Tai nėra visiška naujovė. Prieš aštuonerius metus, kai pas mus nebuvo „Mexx”, „Tommy Hilfiger” ar „Gant” analogiškos parduotuvės pardavinėdavo šių kompanijų rūbus su 200% marža (dabar toliau tą daro „Apranga” su 150% marža ir prekės ženklų savininkų palaiminimu).

Kuom baigiasi tokių parduotuvių gyvavimas? Vienu iš dviejų.

Dažniausiai tokios parduotuvės greitai bankrutuoja, o jų savininkai į spaudą meta pareiškimą – „lietuviai dar nepribrendę pirkti šių prekės ženklų”.

Antras variantas įdomesnis. Kada statistinio lietuvio perkamoji galia pasiekia tam tikrą tašką X, o prekinio ženklo plėtros specialistas, sėdintis Londone ar Prahoje savo 100 tūkst. eurų kainavusioje „Nielsen” ataskaitoje tai pamato, tuomet įvyksta prekės ženklo „įvedimas į rinką”, o parduotuvėlės tiesiog išstumiamos.

Dabar „noname” parduotuvėlės pardavinėja „Ralph Lauren”, „Joop!” ar „Yves Saint Laurent”. Tokios parduotuvėlės pasivadina taip banaliai kaip „Vip-X”, „Denim” ar „Elegant Line”.

Jų savininkai dar nesubrendo suvokti, kad sėkmei pagauti neužtenka atsivežti atsitiktinius garsių ženklų gaminius (dar blogiau – outlet’us), pridėti 300% antkainį, per išpardavimą pritaikyti 20% nuolaidą ir išsinuomoti 80 kvadratų bet kuriame prekybos centre.

Įdomu, ar „Ralph Lauren” vadybininkai numano, jog mažoje Europos Sąjungos šalyje Lietuvoje jų gaminius parduoda rusiškai besikeikiančios ir tarpusavyje besikoliojančios 19 metų studentės, vilkinčios „Effigy” maikutėmis?

O ar „Calvin Klein” nujaučia, jog megztinis iš jų outlet’o Lietuvos parduotuvėse parduodamas po 300 eurų? O šalia jo pakabinta „Tom Tailor” blizganti striukė?

Ko gero nežino – nes jiems tai nerūpi. Parūps tada, kai „Nielsen” parodys, jog Lietuvos rinka jau pajėgi priimti šį prekės ženklą, o korporacijos veiklos strategijoje plėtros planuose bus Baltijos šalys pažymėtos raudonu kryžiuku.

Bet tuo metu tų parduotuvių, ko gero, nebebus (jų vietoje galbūt bus kitos). Jos bus bankrutavusios, o jų savininkai burbės, jog „prekybą pradėjo per anksti”.

P.S. Testas su „WordPress” aplikacija „iPhone” pavyko. Šį įrašą parašiau per 32 minutes.

Grynai penktadieninis lengvo turinio įrašas – asmeninė fantazija.

Miestai.NET forume ir apskritai žiniasklaidoje vis kyla diskusijos, kaip turėtų būti plėtojami Lietuvos oro uostai, kokia kryptimi turėtų būti vystoma kelių Lietuvoje esančių oro uostu plėtra.

Čia yra mano vizija – ką aš daryčiau jei būčiau „transporto dievas” ir kas iš to gautųsi:

2008 m.

Atidaroma traukinio linija Vilniaus stotis – Vilniaus oro uostas.

Pakeičiama Vilniaus Oro uosto valdžia :)

2009 m.

Atliekama konkreti ir skubi Vilniaus oro uosto techninės plėtros studija. Išsiaiškinama, ar yra reali galimybė nutiesti antrą (pagal aviacinį skaičiavimą trečią ir ketvirtą) kilimo/tūpimo taką, nukreiptą į Rytus virš Liepkalnio gatvės.

Vykdomas Vilniaus oro uosto esamo kilimo tako prailginimas iki 3300-3500 metrų.

Parengiamas projektas greitojo traukinio Karmėlavos oro uostas – Kaunas – Vilnius – Vilniaus oro uosto linijos statybai. Minimalus vidutinis traukinio greitis turi būti 250 km/h.

Suformuojama aiški vizija – Vilniaus ir Kauno oro uostai vystosi drauge. Vilniaus oro uostas orientuojasi į didžiųjų aviakompanijų pritraukimą, o Kauno oro uostas – į „low cost” kompanijų aptarnavimą.

Vilniaus oro uosto mokesčiai sumažinami 20% taikant į aplinkinių didžiųjų oro uostų konkurencingumą. Kauno oro uoste mokesčiai sumažinami 30% ir paskelbiama du metus trunkanti „akcija” – naujos kompanijos, pradėjusios skraidyti į Kauną, gauna 90% nuolaidą 5-eriems metams. Kauno oro uosto nuostolinga veikla dengiama iš Vilniaus oro uosto pelno, kurio šis šiuo metu uždirba po keliasdešim milijonų litų per metus.

„FlyLAL” Vilniaus oro uoste pastato privatų terminalą.

Aktyviai plečiamas keleivių tranzitas per Vilnių. Su valstybės parama atidaromi „ateities” reisai iš NVS šalių, Rusijos, Ukrainos miestų su tikslu vežti keleivius per Vilnių į Vakarus. Taip pat Vilniaus oro uostas pozicionuojamas kaip „vartai tarp Vakarų ir Rytų”. Skatinamas keleivių iš Vakarų keliavimas per Vilnių į NVS šalis.

2010 m.

Kol kas dar neužsirišo Europos Sąjungos paramos „kranelis”, pradedama greitojo traukinio linijos Vilnius-Kaunas statyba. Statybos trukmė – 2-2,5 metų.

Lietuvos aviakompanija įsigija pirmąjį „Boeing 767” ir, kadangi tais metais sudaromas bevizis režimas tarp Lietuvos ir JAV, atidaromas pirmas transatlantinis reisas Vilnius-Čikaga-Vilnius.

Į Vilniaus oro uostą traukiamos augančių NVS, buvusios Jugoslavijos, Azijos avialinijos, kurioms Vilnius tampa vartais į Europą.

Vilniaus oro uosto infrastruktūra plečiama statant naujus keleivių terminalus, plečiant lėktuvų stovėjimo peroną.

Panaikinus Romų taborą, žemė nemokamai atiduodama plėtojantiems viešbučių ir konferencijų infrastruktūrą. Šalia Vilniaus oro uosto įkuriamas „verslo konferencijų miestelis”, kuriame aktyviai vystomas konferencijų verslas. Su Kopenhaga, Stokholmu konkuruojama kaina, su Varšuva, Ryga, Kijevu ar Baku – patogumu atvykti.

2011 m.

Vilniaus konferencijų miestelis pradeda normaliai funkcionuoti ir trampa regiono konferencinio turizmo centru. Konferencijų miestelis, Vilniaus oro uostas integruojamas į Vilniaus miesto susisiekimo metro sistemą.

Lietuvos turizmo operatoriai pradeda organizuoti keliones tolimuose kraštuose pritraukiant klientus iš kitų šalių skrydžiams per Vilnių į Maldyvus, Karibus, Madagaskarą, t.t.

2012 m.

Atidaroma traukinio linija Vilnius-Kaunas. Traukiniai paleidžiami kursuoti kas 15 minučių, kelionės trukmė – apie 35 minutes. Traukinyje galima atlikti „check-in’ą” (įskaitant bagažo pridavimą).

Atsiranda galimybė atskristi „low-cost” kompanijomis į Kauną, traukiniu pervažiuoti į Vilnių, o iš ten skristi tolimaisiais skrydžiais.

2015 m.

Keleivių skaičius Vilniaus oro uoste – 10 mln. per metus, Kauno oro uoste – 5 mln. per metus.

2016 m.

Keleiviams nebetelpant Vilniuje ir Kaune, prasideda naujo oro uosto Lietuvoje statybos. Greitojo traukinio linijomis jis sujungiamas su Vilniaus ir Kauno oro uostais.

2020 m.

Atidaromas naujas didžiulis oro uostas Lietuvoje. Iš Vilniaus į naujajį oro uostą perkeliami visi tolimieji reisai bei tranzitinius keleivius „atvežantys” reisai. Vilniaus oro uostas lieka sostinės „verslo” oro uostu (analogišku „London City”), Kauno oro uostas lieka „low-cost” kompanijų baze (analogišku „London Stansted”), o naujasis oro uostas tampa pasaulinės reikšmės oro mazgu (ale „Heathrow”).

Kai pamačiau šią knygą „Verslo Žinių” „Knygų klubo” pasiūlymų sąraše, priėmiau šią knygą labai nesigilinęs į ką ji ir tik žvilgtelėjęs į jos viršelį. Todėl tik kai gavau knygą ir pradėjau ją skaityti, supratau, jog tai yra dar 2005-aisiais išleisto bestslelerio „Out of the Box Marketing” lietuviškas leidimas.

Nežinau, ar verta kalbėti apie knygos pavadinimo lietuvišką adaptaciją. Žodis „Nestandartinė” gal ir atitinka bendrą sąvokos „Out of the box” prasmę, bet, sutikite – pavadinime „Nestandartinė rinkodara” jokios dvasios nebelikę.

Sąvoka „Out of the box” buvo populiari tarp marketingo žmonių 2005-aisiais. Būtent – 2005-aisiais, todėl lietuviškas knygos vertimas yra pavėlavęs. Nors nestandartiniai sprendimai ir mąstymas aktualus visada, bet knygoje,  bet knygoje vardinami netradiciniai marketingo žingsniai yra jau visiems žinomi, ne karta aprašyti ir ne kartą išbandyti.

Pavadinimas „Out of the box marketing” kilo nuo sąvokos „Thinking Out of the box” – klasikinis pratimas, kaip patikrinama, ar žmogus sugeba mastyti be ribų yra devynių tašku sujungimas tiesėmis brėžiant „nepakėlus rašiklio”.

Knygoje reziumė trumpas – jeigu turite smulkų ir nedidelį verslą, tai turite galimybę daryti nebrangiai kainuojančius ne visai tradicinius pardavimo ir marketingo sprendimus. Jie kainuoja nedaug, pasiteisina ne visada, bet jeigu jums pavyksta – tai vienas iš paprastų ir pigių būdų, kaip galima greitai ir sėkmingai išplėsti savo verslą.

Knyga parašyta paprastu principu – pateikiamas ilgas sąrašas galimų „netradicinių” sprendimų ir trumpai apžvelgiamas kiekvienas iš jų. Pateiksiu tik kelis pavyzdžius: „Pradėkite prekybą elektroniniu paštu”; „Išspausdinkite kuponus laikraštyje (susimeskite su biuro kaimynais, kainuos pigiau)” ir t.t. Paprasti, žinomi, tik gal kartais primiršti pardavimo skatinimo būdai.

Esu tikras, jog užvestas ant kelio, bet kuris „produktistas” arba „marketingistas” ir pats savo darbe ne vieną tokį kasdien sugalvoja. Knyga praverstų nebent kaip „špargalkė”, kuomet pritrūksta idėjų ir norėtumėte pavartyti

Davido Abingdono knyga „Nestandartinė rinkodara” kainuoja virš 90 litų knygynuose, 81,99 pigu.lt, 85,27 patogupirkti.lt arba 57,60 LTL jei pirksite iš „VŽ”. Angliškas knygos leidimas „Amazon” kainuoja 18 dolerių – paskubėkite, jei bijote dolerio kurso kilimo.

Aišku, skandalas čia mažas, bet, esu tikras, jog čia ne atsitiktinumas.

Penktadienį „FlyLAL” išplatino tikrai įdomų pranešimą apie prasidėsiantį bendradarbiavimą su „Virgin Atlantic”. Užkliuvo mano (ir ne tik mano) dėmesys už kito sakinio, buvusio tame pačiame pranešime – „FlyLAL” planuoja pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su „Scandinavian Airlines”.

Sutartį su „Scandinavian Airlines” galiu suprasti tik vienaip – kompanijų bendradarbiavimą bendruose skrydžiuose per SAS hub’us Stokholme ar Kopenhagoje. Ką tai reiškia dabartinei SAS partnerei Lietuvoje ir Latvijoje „airBaltic”? Trumpai – nieko gero.

Tą sakinį paminėjo lrytas.lt, vienas iš pirmųjų portalų parašęs pagal išplatintą pranešimą straipsnį apie „FlyLAL” ir „Virgin Atlantic” bendradarbiavimą.

Įdomus kitas dalykas – tie, kurie gavo pranešimą spaudai penktadienį ryte, tai pranešime buvo sakinys apie planuojama bendradarbiavimą su SAS. Pvz., „Eltos” archyve išliko tokia „PR Service/Edelman Affiliate” išplatinto pranešimo kopija:

Tuo tarpu kiti, kurie gavo pranešimą vėliau, gavo pranešimo versiją, kuriame „Scandinavian Airlines” pavadinimas jau dingo iš pranešimo. Galutinė pranešimo versija kabo ir „FlyLAL” svetainėje:

Taip, kaip ir spėjau, tai buvo „FlyLAL” komunikacijos atstovų „mistape” su „Air Altana” – bendradarbiauti ketinama su Kazakhstano avialinijomis „Air Astana”.

Bet „Scandinavian Airlines” atsiradimas pranešime ir dingimas, esu tikras, nebuvo atsitiktinis. Ko gero, skauda dabar kažkam „FlyLAL” (o gal „PR Service/Edelman Affiliate”?) nagus už tai. Turbūt skaudėjo ir tada, kai buvo įkurtas naujas miestas. Bet tada buvo daugiau juokas, o čia verslas.

Kokios išvados? 1. „FlyLAL” per anksti nusprendė pasigirti apie bendradarbiavimą su SAS, kas gal tebėra tik „FlyLAL” vadovų idėja. 2. SAS su „FlyLAL” iš tiesų rezga kažką slapto ir tik pranešimo platinimo diena buvo susizgribta, jog tai paskelbta per anksti. 3. Šiaip, atstiktinai SAS pavadinimas pakliuvo į pranešimą :)

Kokia jūsų versija?

Ne tik „airBaltic” akivaizdžiai žiemos sezonui mažins apsukas Vilniuje. Ženkliai susiaurės ir „FlyLAL” reguliariųjų krypčių sąrašas spalio 26 dieną, kuomet įsigalios žiemos tvarkaraštis.

„FlyLAL” daugiau nebeskraidys į Dubliną, Barseloną, Briuselį, Milaną ir Rygą. Kol kas neaiškus lieka reisų Vilnius-Tbilisis, Vilnius-Talinas ir Vilnius-Stokholmas likimas. Iš „FlyLAL” žemėlapio išnyks ir iš anksto kaip sezoniai atidaryti reisai į Larnaką, Malagą, Maljorką ir Salonikus.

„FlyLAL” ir „airBaltic” kartu atsisako skrydžių į Dubliną, ir į Barseloną. Reisų į Barseloną pradininkė buvo „airBaltic”, o šį pavasarį į šią kryptį „atėjo” ir „FlyLAL”, o štai dabar abi kompanijos traukiasi. Tikiu, jog Vilnius-Barselona kryptis iš dalies yra sezoninė, todėl kitą vasarą kryptis į Barseloną bus vėl atidaryta. Reikia pridėti, jog „FlyLAL” šį rudenį atidaro Vilnius-Madridas reisą tris kartus per savaitę.

Įdomesnis Dublino atvejis – iš buvusios vienos iš populiariausių krypčių pasitraukė dvi daugiausia skrydžių iš Vilniaus vykdančios bendrovės – „FlyLAL” ir „airBaltic”. Priminsiu, jog 2007 metais Dublinas buvo penktoji pagal populiarumą kryptis iš Vilniaus – po Kopenhagos, Londono, Frankfurto ir Prahos. Į Dubliną buvo pervežta 96 tūkst. keleivių.

Jungtis tarp Vilniaus ir Dublino išlieka – šiuo reisu toliau skraidys Airijos bendrovė „Aer Lingus”. Taip pat „Ryanair” į šio miesto skraido į Kauną. Prisiminsiu, jog prieš porą metų šioje kryptyje dirbo kelios bendrovės, o prieš Kalėdas vistiek prireikdavo organizuoti papildomus reisus. Airijoje reziduojantys ir dirbantys Lietuvos piliečiai susidurs su nepatogumais keliaudami į gimtinę. Be siurprizo apie pakilusias kainas Lietuvoje ir mažėjantį darbo jėgos poreikį Airijoje, vietos lietuvių laukia dar vienas „dovanėlė” – skrydžių į Lietuvą kainos ūgtels, nes sumažėjusi konkurencija dar niekada kainų nesumažino. Esu garantuotas, jog dvi Airijos bendrovės „Ryanair” ir „Aer Lingus” likusios vienintelėmis, nepraleis progos papildomai uždirbti.

„FlyLAL” atsisako dar vienos tikrai buvusios pelningos krypties – Vilnius-Briuselis, kuri buvo ypač paklausi stojimo į Europos Sąjungą laikotarpiu, kuomet šiuo reisu skraidydavo nemažai diplomatų. Tiesa, esu tikras, jog nemažai jų ir dabar skraido. Dabar šiame reise lieka tik „airBaltic” – darbo dienomis bus vykdomas skrydis kas rytą į Briuselį, o sekmadieniais – vakarinis reisas.

„FlyLAL” palieka ir reisą Vilnius-Milanas, šiame reise lieka tik „airBaltic”. Skamba kaip susitarimas – lygiai tuo pat metu „airBaltic” nutraukia skrydžius kryptimi Vilnius-Roma, šiame reise palikdama tik „FlyLAL”.

Pavasarinė ambicija vežtis tranzitinius keleivius iš Rygos į Vilnių „FlyLAL” nepasiteisino – nuo rudens „FlyLAL” nebeskraidys į Vilnius-Ryga-Vilnius. Priminsiu, jog kovo mėnesį „FlyLAL” ambicingai atidarė tris kartus per dieną skrydį Vilnius-Ryga, bet vienas iš jų buvo nuimtas tik po mėnesį trukusio „eksperimento”. Bendro „vaizdelio” šis skrydis nepakeis, bet tai tam tikras Rygos Oro uosto pergalės prieš Vilniaus oro uostą simbolis – lietuvių tranzitas per Rygą vyksta, o latvių per Vilnių – ne.

„Šaltibarštinės” „FlyLAL” uodegos netekimas Rygos oro uostui nėra pati blogiausia naujiena – nuo rudens iš šio oro uosto traukiasi pigių skrydžių oro bendrovė „easyJet”. Kartu ši bendrovė traukiasi ir iš Talino – skrydžių Berlynas-Ryga ir Berlynas-Talinas daugiau nebebus. Be „easyJet” iš Rygos dar traukiasi ir kita „low-cost” bendrovė „germanwings”: reisas Ryga-Kolnas bus uždarytas.

Aviacijos verslo krizė, paliečia ir mūsų šalies skrydžių verslą. Ko gero, šis naujasis sezonas bus pirmasis, kuomet Rygos ir Vilniaus oro uostų naujame sezone skrydžių skaičius neaugs, o mažės. Visgi, verta linkėti, jog Lietuvos oro uostai ir lietuviškos skrydžių bendrovės bus agresyvios nuosmukio laikotarpiu. Nuosmukio metu galima ir lėktuvų įsigyti pigiau, ir naujuose reisuose įsitvrtinti.

„FlyLAL” lėktuvai žiemos laiktarpiu tušti nestovės – daug resursų prireiks įvykdyti visus užsakomuosius reisus.

Įdomu tai, jog žiemos sezonu „FlyLAL” vykdys krūvą užsakomųjų reisų, o pasiūlydama savo paslaugas dviems didžiausiems Lietuvos užsakomųjų skrydžių užsakovams – „Novaturui” ir „Tez Tour” sugebėjo suderinti abiejų kompanijų interesus ir bus vykdomas vienas skrydis abiems kompanijoms.

T.y., šią žiemą skrendantys atostogauti į Egiptą ar Tenerifę, tuo pačiu reisu skris tiek „Novaturo”, tiek „Tez Tour” klientai. Be to, mano prognozė, jog „Novaturas” ir „Tez Tour” konkuruos tą pačią dieną siūlydami skrydžius į Bankoką, pasirodo besanti neteisinga – šios dvi kompanijos dalinsis vienu „FlyLAL” vykdomu reisu į Tailandą. Kaip bebūtų, kaina už žemo komforto skrydį yra kosminė (nuo 3400 litų).

Užsakomieji „atostogų” reisai tiesiogiai iš Vilniaus bus vykdomi šiomis kryptymis:

1. Į Goą ir į Bankoką – vieną kartą per savaitę (ketvirtadienio vakarą). Iki gruodžio bus skraidomą į Goa „Novaturo” užsakymu, o nuo gruodžio – bendru „Tez Tour” ir „Novaturo” užsakymu į Tailandą;

2. Bergamas (Italija) – vieną kartą per savaitę (sekmadieniais, popietė) – užsakovas „Novaturas”;

3. Hurgadą (Egiptas) – keturis kartus per savaitę (pirmadienio, trečiadienio, penktadienio ir sekmadienio rytais) – bendras skrydis „Tez Tour” ir „Novaturui”;

4. Šarm El Šeichą (Egiptas) – tris kartus per savaitę (trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais) – bendras skrydis „Tez Tour” ir „Novaturui”;

5. Į Tenerifę (Ispanija) – vieną kartą per savaitę (pirmadieniais) – bendras skrydis „Tez Tour” ir „Novaturui”.