Simonas Bartkus | Blog

Autorius pristato tik kaip V., nes neva yra mafijos atstovas.

Knyga labai skysta. Pasimėtoma abstrakčiais patarimais, kurie yra labai banalūs ir paviršutiniški. Kartais įterpiama frazių ala „Krikštatėvis”.

Norėtųsi ko nors stipresnio, agresyvesnio, apie mafiją visgi. Negali nesakyt, kad mažai knygoj tiesos, bet iš principo nyku.

Kadangi knyga tilpo i kišenę, tai perskaičiau per keletą rytų važiuodamas į darbą. O dabar nurašom į šiukšlyną.

3/10

Da Vinčio kodas / Da Vinci Code – didžiausias komercinio kino disasteris nuo „Aleksandro Makedoniečio” (Alexander, 2004) laikų. Net jį lenkiantis, bet kito tokios nesėkmės po tokio sukelti „haipo” nepamenu.

kompanija „Sony” (kino rinkoje dirbanti su brandu „Columbia”) įsigijusi teises į „Da Vinčio kodo” ekranizaciją, šiemet planavo 19 proc. padidinti savo pajamas dėka šio filmo ir naujo LCD teliko modelio. Kol kas neturiu finansinių duomenų, kaip pasirodė filmas JAV, bet tikėtina, kad gali būti viltys ir nepateisintos. Aišku, pirmo savaitgalio pajamos dar gali būti „so so”, nes pirmą savaitgalį žmonės eina filmo žiūrėti tik dėl sukelto reklaminio šaršalo, o nuo antros savaitės veikia praktiškai tik draugų bei kritikų atsiliepimai.

svarbiausias kritikų nuomonę apibūdinantis leidinys „Rotten tomatoes”, perskaitęs 152 įtakingiausių JAV kritikų straipsnius, filmą vertina 19%. Kitaip tariant 1.9/10. Ir tikrai nepamažina.

Aš taip ir neperskaičiau „Da Vinčio kodo” knygos iki galo. nekabino. kelis kartus bandžiau, davariau iki kokio 50 psl. anyway, fabula žinojau, dauguma paslapčių irgi. Ekranizacija gavosi tokia bloga, kokia tik gali būti. Kalbančios galvos stengiasi greitakalbe per dvi su puse valandos perskaityti visą romaną, o kad nebūtų taip liūdna dar pasirodo visokie istoriniai vaizdai.

Aktorių darbas – pasibjaurėtinas. Visi sutartinai ypač keikia Toma Hanksa, kuris visą filmą tiesiog stovi susiraukęs ir mąsto. Nieko daugiau. Bet jis imho dar visai pakenčiamas palyginus su Audrey Tautou pasirodymą. Iš vaidmens, kuris šiaip turėtų būti dramatiškiausias ir įdomiausias, liko tik dar viena eilinė statula bevardėje katedroje. Išpūstos akis ir piktas žvilgsnis.

priekabių galima rasti ir bendrame ekrano vaizde. kas skaitė knygą, puikiai žino, kad 80proc. veiksmo vyksta naktį. Kadangi herojai veikia ne bevardėje erdvėje, o didelę reikšmę turi aplinka, tai reikia kažkaip padaryti, kad kažkas matytųsi. Priimtas labai paprastas sprendimas, rodyti viską pusiau pilkai. Pilkuma užvaldo akis nuo pirmų minučių ir nepaleidžia iki galo, taip tarsi simbolizuodama visą filmo pilkumą.

Kažko gero filme tenka ieškot su prožektorium. Na, nebent „Opus Dei” vienuolis Paulas Bettany pasirodė tikrai neblogai.

Reziumė 2/10.

kažkaip net pagailo knygos, nes ji, kad ir kokia bebūtų, nusipelnė tapti geresniu filmu.

na štai, gavau praėjusio savaitgalio JAV kino rinkos preliminarius duomenis. „Da Vinčio kodas” surinko 77 mln. JAV dolerių. Nėra tai labai ypatinga suma (13 rezultatas istorija), bet viršijo rinkos analitikų prognozės, kurie sutartinai prognozavo 60 mln.

manau, kad labai išmintingai sužaidė „Sony” nerengdama jokių išankstinių peržiūrų kritikams ir taip vadinamųjų „test-screeningų” (tai tokie specialūs seansai iš „focus” grupės atsitiktinai atrinktiems žmonėms, kurie net nežino į kokį filmą eina). Pirmas filmo demonstravimas tebuvo vos trečiadienį, todėl neigiamos recenzijos plaukti pradėjo tik penktadienį-šeštadienį, kada amerikonai savo šiknas jau buvo pradėję nešt link kino salių.

kitas matomas marketingo triukas – „Sony” nesistengė, kad filmą pradėtų rodyti kiek įmanoma daugiau kino teatrų. Netgi dirbtinai buvo apribotas demonstravimas – ~20 proc. JAV kino teatrų negavo teisių rodyti šio filmo. Tokiu būdu buvo sukeltas šaršalas, kad „oj ne visur rodo, galim nepatekt į salę”, todėl labai daug bilietų buvo rezervuota/parduota iš anksto.

taip pat JAV, su gan įspūdingais 37,2 mln. JAV dolerių pajamomis debiutavo naujas „Dreamworks” animacinis filmukas „Over the Hedge” (lietuviškai „Anapus tvoros”), katras yra įtartinai panašus į lygiai lygiai prieš metus matytą „Madagaskarą”. anyway, pramintas takas dažnai gali būti neblogas, juolab ir kritikai gana palankiai atsiliepia apie „Over the Hedge”. mes tą filmuką pamatysim po dviejų savaičių (06.02).

teko užmušt akropolyje valandą laisvo laiko, kaip tik pastebėjau, kad tą pačią minutę prasideda seansas filmo Slibinas Goriničius ir Dobrinia Nikitičius / Dobrynya Nikitich i Zmey Gorynych. šio filmo žiūrėt nežadėjau, bet kadangi turiu akreditaciją į visus filmus tai nusprendžiau pasidomėt rusiško multiko stilistika ir tematika.

filmukas keistokas. istorija tikra rusiška, apie galiūną kareivį, slibinus, karalius, princeses, meilę, etc. Animacija pieštinė, labiausiai primena paskutinį multiką apie Sinbadą (berods šita). vietomis rusai pabando panaudot kameros judėjima ala matrica ar ala 3D multikai. techniškai gal ir neblogai, bet pieštinėje animacijoje šiek tiek juokinga. Filme pridėliota tokių pigių savotiškų juokelių, nevengiant pasišaipyt iš tautinių rusiškų tradicijų, kas nėr blogai.

bendrai filmas silpnokas ir įdomus turbūt tik tuo atžvilgiu, kad pažiūrėt, ką rusai daro animacijoje šiais laikais. Iš principo šis darbas primeną tą „super duper” animaciją, kurią lietuviai daro, bet niekam nerodo, tik kažkodėl visi ją liaupsina.

įvertinimas 4/10.
antrą kartą nežiūrėčiau, išėjau nepažiūrėjęs iki galo, nes neturėjau laiko, bet anyway, noro iki galo žiūrėt nebuvo. laukelyje „pažintis su rusiška animacija” užsidedu pliusą.

pašiepiančių komentarų apie šią knygą buvo labai daug. Tai iš principo rodo, koks Lietuvoje vis dar iškrypęs požiūris į verslą ir į sėkmingus verslininkus.

turbūt tai yra pirma lietuviška knyga, kurią rašo verslo viršūnėje esantis asmuo. na, bent jau pirma, kurią aš perskaičiau. skaitymas užtruka vos trejetą valandų, nes išspausta tik 85 psl. Sakau „išspausta” drąsiai, nes susipynę keli žanrai atrodo ne kaip įvairovė, o medžiagos rankiojimas iš visų pakampių, kad būtų knyga būtų kiek įdomi.

knygoje mažai faktų apie „VP Market” istoriją, verslo žingsnius ar kažką, kas būtų įdomiausia. knyga prasideda ir baigiasi tradiciniais skyriais, kokie būna pasaulio verslininkų knygose. patarimai, pamokymai, samprotavimai kas yra verslas, verslo sėkmės žingsniai susieti su asmeninėmis savybės. iš tikrųjų, pirmasis skyrius man patiko. su dauguma teiginių galima sutikti, o dalies teiginių dar net nebuvau girdėjęs. taip pat yra keletas įdomų minčių, parodančių, kad knyga yra lietuvio lietuviams. jeigu staškevičius būtų visą knygą išspaudęs tokio lygio, kaip pirmą skyrių, bučiau paplojęs jo knygai (nors ir avansu) katučių ir laukčiau kitos. arba kitų lietuvos verslo žmonių knygų.

likusią knygos dalį sudaro kelionių dienoraščiai. paskaitai tai kaip „road.lt” ir pamiršti. stilius so so, bet skaityt nenuobodu.

asmeniškumų knygoje nedaug. vietoje paminimi giminaičių/verslo partnerių vardai, vietomis galima įžvelgti iš kokių konkurentų švelniai pasišaipyta. bet kad pagautum, turi būti pasigaudęs nūdienos ekonomikos aktualijose. tikiu, kad nemažai užuominų galėjau ir nepagauti :-)

kaip pirmą skaitytą „ala Trump” knygą vertinu kaip pavykusią 7/10.
lauksiu daugiau.

Katie Douglas antrą sezoną iš eilės yra ne tik pagrindinė „Lietuvos telekomo“ vedlė į pergales, bet ir vieną ryškiausiai žibančių moterų krepšinio žvaigždžių Europoje. Praėjusį sezoną buvusi rezultatyviausia reguliaraus sezono krepšininkė Eurolygoje, šiemet Katie Douglas užima trečiąją vietą, pelnydama po 18,9 taško per rungtynes. „Lietuvos telekomo“ lyderė taip pat per kiekvienas Eurolygos rungtynes atkovoja po 7,3 atšokusio kamuolio, atlieka po 2,1 rezultatyvaus perdavimo bei perima po 3,3 kamuolio.

Katie Douglas užtikrintai pirmauja rinkimuose į neeuropiečių rinktinę, rungtyniausiančią Eurolygos visų žvaigždžių dienoje kovo 8-ąją. Oficialioje „FIBA-Europe“ interneto svetainėje vykstančiame balsavime 26-metų „Lietuvos telekomo“ puolėją palaiko daugiau nei 40 proc. krepšinio gerbėjų.

Lietuvos čempionatas – nuobodus

SPO:) Katie Douglas pakalbino po vienų blyškiausių rungtynių „Lietuvos telekomo“ ekipoje: nors vilnietės iškovojo nesunkią pergalę prieš Marijampolės „Arvi“, legionierė iš JAV pelnė vos 4 taškus, pataikydama 2 iš 13 metimų.

Kaip vertini LMKL pirmenybes? Ar jos nėra nuobodžios aukšto lygio krepšininkėms?

Atvirai kalbant, Lietuvos čempionatas nėra toks įdomus kaip Eurolygos varžybos. Dažnai būna sunku rasti motyvacijos rungtynėms LMKL čempionate, bet aš esu profesionali krepšininkė, todėl stengiuosi susikaupti ir susikoncentruoti kiekvienoms varžyboms. Rungtynės lieka rungtynėmis, todėl per jas galime tobulinti savo žaidimą, ypač tarpusavio supratimą.

Išvykti iš Vilniaus neketino

Po sėkmingo praėjusio sezono turbūt turėjai daug pasiūlymų iš pajėgių ekipų. Kodėl nusprendei likti Vilniuje?

Kalbant atvirai, aš net nesvarsčiau galimybės palikti „Lietuvos telekomo“. Čia puikiai sutariu su komandos draugėmis bei, kaip niekur kitur, jaučiu didžiulį gerbėjų palaikymą. Komandos vadovams patiko mano žaidimas, todėl neturėjau jokio noro negrįžti į Vilnių.

Favoritės – tos pačios komandos

Praėjusį sezoną Eurolygoje buvote trečios. Jeigu pavyktų pakartoti tokį pat pasiekimą – tai būtų geras rezultatas?

Praėjusį sezoną mes nustebinome visus: gerbėjus, varžovus, net pačios save. Kuomet jau esame įrodžiusios savo pajėgumą, mums keliami ir kur aukštesni tiksliai, nei pernai. Jeigu pateksime į Eurolygos finalinį ketvertą, laikysiu, jog sezonas buvo sėkmingas. Po praėjusių metų sėkmės daug kas tikisi iš mūsų pačių aukščiausių apdovanojimų ir ant savo pečių nešame didelę naštą, norėdamos nenuvilti gerbėjų. Pakartoti laimėjimą visada yra sunkiau.

Kokios komandos yra favoritės laimėti šių metų Eurolygos turnyrą?

Akivaizdu, kad pagrindinėmis favoritėmis išlieka čempionės Samaros krepšininkės. Brno komanda taip pat demonstruoja labai aukšto lygio krepšinį. Nors Eurolygoje rungtyniauja daug gerų komandų, manau, jog pagrindinės favoritės patekti į ketvertą yra tos pačios komandos, kurios finale žaidė pernai.

32-asis numeris – simbolinis

Eurolygoje rungtyniauji 11-uoju numeriu pažymėtais marškinėliais, bet LMKL čempionate vilki žaidi 32-uoju. Kodėl?

Europos turnyre galėjau rinktis tik tarp numerių nuo 4 iki 15. Šiaip visada stengiuosi gauti marškinėlius su 32-uoju numeriu. Savo karjeros pradžioje rungtyniavau marškinėliais su numeriu 23, kadangi toks buvo mano mėgstamiausio beisbolo žaidėjo numeris. Patekusi į koledžo komandą, negalėjau pasirinkti 23-ojo numerio, kadangi jis jau buvo užimtas, todėl sukeičiau skaitmenis vietomis. Nuo to laiko, stengiuosi, esant galimybei, rinktis 32-ąjį numerį.

Autorius: Simonas Bartkus

Išspausdinta žurnao „SPO:)” 2005 m. gruodžio mėn. numeryje

„Lietuvos telekomas“ įsibėgėja kelyje link aukštų tikslų

„Lietuvos telekomo“ krepšininkės naujajame sezone pasivadino „supermergaitėmis“. Norėdamos pateisinti įvaizdį Lietuvos čempionės stengsis pakartoti praėjusio sezono pasiekimą – patekti į finalo ketverto turnyrą. Kaip sezono pristatymo metu kalbėjo vyriausiasis vilniečių treneris Algirdas Paulauskas, pagrindinės favorites patekti į finalą yra Samaros VBM-SGAU, Jektarinburgo UMMC, Maskvos „Dinamo“ (visos iš Rusijos), Brno SIKA (Čekija) bei mūsų šalies ekipa.

„Lietuvos telekomo“ ekipa kovas Moterų Eurolygoje pradėjo spalio 27 dieną, nervinga pergale prieš Košicės „K Cero ICP“ (Slovakija) – 65:61. Po pirmosios dvikovos komandos vyr. treneris A. Paulauskas negražų ir nestabilų žaidimą teisino nepakankamu susižaidimu, kurio nebuvo todėl, jog vilnietėms trūko rimtų kontrolinių varžybų.

Labai nesėkmingai vilnietėms pavyko antrasis mačas išvykoje su Maskvos „Dinamo“ komanda. Nelaimės „Lietuvos telekomą“ pradėjo persekioti dar prieš rungtynes: vyr. treneris A. Paulauskas dėl ūmios ligos liko viešbutyje, dėl to ekipai vadovo Alfredas Vainauskas. Rungtynėse, kurias „Lietuvos telekomas“ pralaimėjo 43:52, ypač nesisekė komandos lyderei Jurgitai Štreimikytei-Virbickienei, kuri pelnė vos 2 taškus.

Tik trečiojoje sezono dvikovoje lapkričio 10 d.„Lietuvos telekomo“ gerbėjai komandą matė tokią, kuriai verta ploti atsistojus: vilnietės sutriuškino Napolio „Phard Napoli“ krepšininkes dvigubai – 88:44. Po šių rungtynių Lietuvos čempionių strategas A. Paulauskas džiaugėsi, jog komanda jau yra subrendusi: „Komanda nekrenta į nesėkmių liūną, o po kelių nesėkmingų rungtynių sugeba susikaupti ir tinkamai nusiteikti varžyboms“.

Šių metų Moterų Eurolygos varžybų sistema nėra labai motyvuojanti: iš šešių kiekvienoje iš trijų grupių rungtyniaujančių komandų į atkrintamąsias varžybas pateks penkios pirmosios bei viena geriausią rezultatą pasiekusi šeštoji ekipa. Dėl šios priežasties klubai grupės turnyre varžosi tik dėl silpnesnių priešininkių aštuntfinalyje.

Šį sezoną dėl vis augančio Moterų Eurolygos populiarumo „Lietuvos telekomas“ svarbiausias rungtynes stengiasi žaisti „Siemens“ arenoje. Didžiausioje krepšiniui pritaikytoje salėje Lietuvoje vilnietės pradėjo sezoną, sužais svarbią dvikovą su Maskvos „Dinamo“ klubu (gruodžio 12 d.) bei ten rengs visas atkrintamąsias dvikovas. Likusios C grupės rungtynės vyks „Lietuvos ryto“ arenoje. Be jau minėtų komandų, vienoje grupėje su „Lietuvos telekomu“ taip pat rungtyniauja Valansjeno USVO (Prancūzija), per pirmąsias trejas rungtynes nepatyrusi nė vieno pralaimėjimo, bei Krokuvos „Wisla Can-Pack“.

 Nuspėjamą LMKL čempionatą „papuošė“ muštynės

Jau kelintą sezoną iš eilės nuspėjamą Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionatą paįvairino dviejų žaidėjų muštynės. Lapkričio 5 dieną Klaipėdoje vykusiame mače tarp vietos „Lemminkainen“ ir Marijampolės „Arvi“ ekipų susikibo abiejų komandų aukštaūgės. Likus minutei iki dramatiško susitikimo pabaigos, viešnių ekipos vidurio puolėja Nadja Morgan griebė už plaukų Kristiną Ūsaitę, kuri po to grubiai nustūmė varžovę.

Abi krepšininkės buvo nubaustos diskvalifikacinėmis pražangomis, o rungtynes laimėjo favoritės „Arvi“ krepšininkės. Pagal pirmenybių nuostatus, žaidėjos turės sumokėti po 300 Lt į lygos iždą ir praleisti po vienerias rungtynes.

Kitose LMKL čempionato rungtynėse neužfiksuota nei netikėtų rezultatų, nei ypatingų įvykių. Visoms komandoms sužaidus po trejas rungtynes, pralaimėjimų nepatyrė Vilniaus „Lietuvos telekomo“ ir Marijampolės „Arvi“, o pergale dar nesidžiaugė „Leminnkainen“ ir Vilniaus „Lintel 118“ ekipos.

Baltijos lygoje pirmauja Lietuvos ekipos 

Kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį 18 komandų iš 8 šalių varžosi 12-ajame Baltijos moterų krepšinio lygos (BMKL) čempionate.

Daugeliui komandų BMKL turnyre sužaidus po 5 rungtynes pirmauja Lietuvos ekipos: nė vieno pralaimėjimo kol kas nepatyrė Kauno „Laisvė“ ir Marijampolės „Arvi“. Vieną pralaimėjimą patyrė Kauno „LKKA-Kauno“ komanda, dvi pergalės iškovojo lygos debiutantės Klaipėdos „Lemminkainen“ krepšininkės, o Lietuvos jaunių rinktinė pergalės džiaugsmą patyrė tik 1 kartą.

Reguliariajame sezone komandos sužais 17 rungtynių. 7 geriausios pateks į pusfinalį, kuriame taip pat dalyvaus Vilniaus „Lietuvos telekomo“ ekipa. Pusfinalyje 8 ekipos rungtyniaus dviejose grupėse, o iš kiekvienos dvi geriausios pateks į finalo ketvertą. Pirmą kartą BMKL istorijoje prizininkės bus apdovanotos piniginiais prizais.

Po nesėkmingos pradžios kertamos galvos

Naujas vyriausiasis treneris Marijampolėje išbuvo tik mėnesį. Prieš šį sezoną paskirtas naujas Lietuvos vicečempionių „Arvi“ komandos strategas Saulius Vadapalas abipusiu susitarimu paliko klubą lapkričio 9-ąją, ekipai sužaidus po tris rungtynes „FIBA-Europe“ taurės turnyre ir LMKL pirmenybėse.

Prie nelabai sėkmingo debiuto Europos taurės turnyre (1 laimėjimas iš 3 galimų) prisidėjo nelabai užtikrintos pergalės LMKL čempionate prieš Vilniaus „Lintel 118“ ir Klaipėdos „Lemminkainen“ ekipas.

Prieš pat ketvirtąsias rungtynes tarptautinėse rungtynėse paskirto naujojo vyr. trenerio Gintauto Žibūdo vadovaujamos „Arvi“ krepšininkės iškovojo antrąją pergalę. Marijampolietės namuose dramatiškoje dvikovoje 82:81 įveikė Gospičo „Croatija Osiguranija“ krepšininkes, kurioms pirmame ture triuškinamai pralaimėjo.

„FIBA-Europe“ moterų taurės turnyre rungtyniauja 47 ekipos, suskirstytos į 12 grupių. Į šešioliktfinalį pateks po dvi geriausias kiekvienos grupės komandas ir 8 geriausius rezultatus turinčios trečiosios ekipos. Toliau atkrintamųjų varžybų principu vyksiančio turnyro nugalėtojos paaiškės ateinančių metų kovo 21-ąją.

Autorius: Simonas Bartkus

Straipsnių serija išspausdinta žurnalo „SPO:)” 2005 m. gruodžio mėn. numeryje

Trečiadienį (spalio 19 d.) Vilniaus prekybos centre „Europa“ įvyko „Lietuvos telekomo“ klubo naujojo sezono pristatymas. Susirinkusiems gerbėjams buvo pristatytas naujasis komandos įvaizdis – Moterų Eurolygos prizininkės tapo supermergaitėmis.

Renginio metu žiūrovus linksmino vyriausiojo ekipos trenerio Algirdo Paulausko žmonos, buvusios „Lietuvos telekomo“ gynėjos Diliaros Velišajevos vadovaujami jaunieji Vilniaus sporto mokyklos krepšininkai. Grupė „Inculto“, kartu su keliomis žaidėjomis, atliko temperamentingą komandos himną. Gerbėjai šventėje galėjo pirmą kartą ir išvysti ir naująją klubo vėliavą, kuri lydės ekipą visą artėjantį sezoną.

Šventėje buvo pristatyti ir suvenyrinių atvirukų kolekcija su „Lietuvos telekomo“ žaidėjų nuotraukomis. Renginyje buvo pradėtas dalinti pirmieji atvirukai su Jurgitos Štremikytės-Virbickienės atvaizdu. Kitus kolekcijos egzempliorius gerbėjai galės surinkti lankydamiesi Eurolygos namų rungtynėse.

Lankydamiesi varžybose sirgaliai galės laimėti ir automobilį „Fiat Punto“. Klubo rėmėjai – bendrovė „Autobrava“ dviems ekipos žaidėjoms – Sandrai Valužytei bei Katie Douglas – įteikė „Fiat Croma“ raktelius. Šiais automobiliais krepšininkės galės važinėti ateinantį sezoną.

Sezono pristatymo šventėje „Lietuvos telekomo“ ketvertas, kurį sudarė Rima Valentienė, Giedrė Kirstukaitė, Aušra Bimbaitė ir vyriausiasis treneris Algirdas Paulauskas, metimų varžybose įveikė realybės šou „Dangus“ atstovus. Tuo tarpu televizijos laidos dalyvis Vaidas bandė į JAV populiarią muzikinę dvikovą iškviesti „Lietuvos telekomui“ atstovaujančią WNBA vicečempionę Jennifer Derevjanik, bet dainuoti gausiai susirinkusios publikos akivaizdoje krepšininkė neišdryso.

„Lietuvos telekomo“ ekipa kovas Moterų Eurolygoje pradės spalio 27 dieną, rungtynėmis su Košicės „K Cero ICP“ (Slovakija). Šį mačą, kaip ir dvikovą su Maskvos „Dinamo“ (Rusija) gruodžio 12 dieną, vilnietės žais „Siemens“ arenoje. Didžiausioje salėje šalyje „Lietuvos telekomas“ žais ir atkrintamąsias turnyro dvikovas. Likusias C grupės varžybas su Neapolio „Phard” (Italija), Krokuvos „Wisla Can-Pack” (Lenkija) ir Valansjeno USVO (Prancūzija) komandomis Lietuvos čempionės žais „Lietuvos ryto“ arenoje.

Naujajame sezone „Lietuvos telekomo“ ekipai keliamas tikslas laimėti Lietuvos moterų krepšinio lygos bei Baltijos moterų krepšinio lygos čempionatus, o Moterų Eurolygos turnyre patekti į finalinį ketvertą. Lyginant su praėjusiu sezonu, kuriame „Lietuvos telekomas“ iškovojo Eurolygos bronzos medalius, komandos sudėtyje įvyko tik vienas pasikeitimas: karjerą baigusią Jolantą Vilutytę pakeitė iš Marijampolės „Arvi“ į Vilniaus klubą sugrįžusi Vita Kuktienė.

Autorius: Simonas Bartkus

Išspausdinta dienraštyje „Lietuvos žinios”, 2005 m. spalio 20 d. numeryje

Beveik metus dirbantys kino informacijos vartai KINAS.INFO savo lankytojams pristato naują paslaugą – kino informaciją mobiliajame telefone, pasiekiamą adresu wap.kinas.info.

Savo mobiliojo telefono interneto naršyklėje nurodžius adresą wap.kinas.info, galima rasti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės bei Alytaus miesto kino teatrų repertuarus, išsamius filmų aprašymus bei paskutinių dienų kino naujienas. Bendravimo mėgėjai mobiliojo telefono pagalba gali naršyti KINAS.INFO klube, skaityti bei rašyti naujas žinutes.

Pasak KINAS.INFO projekto vadovo Simono Bartkaus, kino informacija mobiliajame telefone pirmiausia reikalinga norintiems labai greitai sužinoti kino repertuarą būnant bet kur. Be to, išsami informacija apie naujausius filmus padės surasti norimą faktą net žiūrint filmą kino salėje.

Norint pasiekti wap.kinas.info, pakanka turėti mobilųjį telefoną, turintį WAP naršyklę (beveik visi pastaruosius 2 metus parduodami telefonai jas turi) bei naudotis WAP paslauga.

Visa informacija mobiliuosiuose vartuose wap.kinas.info lankytojams pateikiama nemokamai.

www.kinas.info yra didžiausią kino informacijos bazę valdantis interneto portalas Lietuvoje. Kino informacijos vartuose sukaupta informacija apie daugiau kaip 3000 filmų, 11000 aktorių, 2500 režisierių. www.kinas.info publikuojama daugiau kaip 10 tūkst. nuotraukų iš filmų, kasdien skelbiamos karščiausios naujienos iš žvaigždžių gyvenimo ir filmavimo aikštelių.

vakar du LJ veikejai pareiske, kad neturiu daug LJ draugu todel, kad niekada nerasau.
cia panorau parasyt apie viena dalyka, kuri neblogai pazistu ir nuomone apie kuri noreciau pasidalint.

kaip kiekvienam vilnieciui zinoma, paskutinius kelis menesius vyksta aktyvi/neaktyvi „kova” del „lietuvos” kino teatro likimo. Tiksliau, vyksta dabartines „lietuvos” kino teatro (UAB „Europos kinas”) valdzios kampanija siekiant apeliuot i kultura, vos ne valstybes issaugojima ir projektuojant visa vos ne Lietuviu tautos kulturos islikima su „Lietuvos” kino teatru. UAB „Europos kinas” pavyko uzkabint tam tikrus jaunuomenes sluoksnius, kurie dabar rengia akcijas, demonstracijas ikurineja kazkokias „protesto laboratorijas” (wtf?).

– pries tris metus, kai vyko privatizavimas, tuometine ir dabartine direktore Vida Ramaskiene ejo visom keturiom, kad kino teatras atitektu butent „VP Market”, o ne kitam pirkejui. IMHO, ponia Ramaskiene tikejosi, kad VP Market arba „Lietuva” apjungtu su „Akropolio kinu”, o gal „Lietuva” nugriautu, bet bet kokiu atveju ji butu „Akropolio kino” vadove. dabar p.Ramaskienei VP Market yra priesas nr. 1; tuo metu „Forum Cinemas” lietuvoje dar nebuvo ir „Akropolio kinas” buvo vienintelis matomas ir busimas lyderis kino teatru rinkoje.
– kazkur pries 2 metus „VP Market” suprato, kad kino verslas yra ne jiems ir nusprende ieskot nuomininko/pirkejo „Akropolio kinui”. maza to, jie net nebuvo linke atiduoti to „Forum Cinemas”, kurie tuo metu buvo tik ateja i lietuva ir sukise 40 mln. litu i „Coca Cola Plaza” statyba.
Klausimas, kodel „lietuvos” operatorius UAB „Europos kinas” tada nepanoro issinuomot „AKropolio kino”? gal butu isejes puikus biznis – „akropoly” uz dirbam babkes, o „Lietuvoj” rodom „nekomercini” kina, ka dabar viesai deklaruojam?
kadangi daugiau realiu norinciu tapti „akropolio kino” operatoriais neatsirado, „VP Market” pradejo lauzt kuo blogesnes salygas, kad kuo blogiau butu „Forum Cinemas”. „Forum Cinemas” tuo tarpu, buvo priversta sutikti su bet kokiom salygom ir nuomotis „Akropolio kina”, kadangi „VP Marketas” vykde visokias nelogiskas akcijas orientuotas i „Coca Cola Plaza” zlugdyma (tipo atnesk 5 litu maximos ceki ir eik i kina uz 1 ct ir pan.);
– jeigu paziuresim i dabartini „Lietuvos” kino teatro repertuara, tai rasime kartojimus filmu, kurie jau prasukti „Coca Coloj plazoj” ir „Akropoly”, del to argumentas, kad „gero kino nebliks” kai nugrius „lietuva” siek tiek juokingas. siais metais ~12 filmu is „kino pavasario” pateko i komercini repertuara: jeigu bus kas ziures tai ir rodys. liberty, taip sakant.

Dabartinis VP Market/Vilniaus savivaldybes/Kulturos ministerijos susitarimas yra: vietoje lietuvos atsiranda naujas pastatas su dviem kino salem po 200 vietu. imho tai yra optimalus variantas rodyt nekomerciniam kinui, bet manau, kad sitam visam reikalui neisvengiamai reikes dotaciju.

is tikruju, mano manymu, viskas ka turi „Lietuvos” kino teatras yra „Kino pavasaris”, kuris, neabejoju, isliktu jei ir nebutu „Lietuvos” + keletas projekteliu su ambasadom – tam tikru saliu filmu retrospektyvos. visa kita tai yra konkurencines kovos neisgyvenes (gal ji ne visada grazi ir sazinga, bet yra kaip yra) kino teatras su kiauru stogu (kuri uztaisyt reikia keliu mln. litu) ir 5 proc. uzimtumu ne festivaliu dienomis.

viskas ko yra gaila, kad po „Lietuvos” nugriovimo didziausia sale kinui bus „Coca Cola Plazos” didzioji su 660 vietu. gal „kino pavasariui” siek tiek mazoka.

vat tokiu pareiskimu kaip „lietuvos” kino teatro dvasia ir etc. as nesuprantu. kai kurie „snobai” bando iteigti, kad jeigu as jau geriu „coca cola”, tai reiskia spjaunu i veida Larsui Von Trierui, Pedrui Almadovarui ir Kim Ki Dukui. ka besakytumet, galiu ziuret „Leles”, „Skraidancius durklus” ar „Juros gelmese” ir sededamas minkstame fotelyje, o gal dar ir gerdamas coca cola. „Lietuvos” dvasios” man nereikia.

p.s. nesu susijes nei su „Forum Cinemas”, nei su Arturu Zuoku nei su Kulturos ministerija. esu susijes su kinu zinasklaidos atstovas ir noreciau, kad vilniuje butu 15 kino teatru, 10 nepriklausomu kino platintoju ir 5 000 000 ziurovu per metus.