Simonas Bartkus | Blog

“Aleksas ir Ema” yra vienas iš tų filmų, kurie galėtų pretenduoti į blogiausio scenarijaus „auksinę avietę“ vien už tai, kaip buvo subjaurotas klasikinis F. Dostojevskio „Lošėjas“. Atrodo, kad trečiokas būtų perskaitęs šį kūrinį ir pagal jį parašęs filmo scenarijų. Kas iš to gavosi? Gavosi lėkšta komedija, pavadinta „romantine“, kurioje legendinio rusų rašytojo nėra nė kvapo.

Net jei nesate nieko girdėję apie F. Dostojevskį, žiūrėdami pajusite, jog filmas absurdiškas. Kiekvienas epizodas artimas absurdo teatro scenai. Galite pamiršti viską, kas buvo šventa ir kam jautėte pagarbą – nuo šiol viskas tapo masinės kultūros dalimi. Viskas taip nuspėjama ir matyta kas antrame seriale apie nykų šių dienų JAV piliečių gyvenimą.

Trumputis pasakojimas nežinantiems apie ką eina kalba filme – jaunas rašytojas įsiskolina didelę sumą ir privalo ją grąžinti per 30 dienų. Vienintelis būdas gauti reikalingus pinigus – parašyti knygą per nustatytą laiką ir pateikti ją leidėjui. Misijai atlikti autorius pasikviečia jauną stenografistę -psichologę – kitų galų meistrę su kuria ir pinasi visas veiksmas. Kaip jam pasiseka, stengiasi parodyti šis filmas. Kaip tai pavyko – spręsti jums, bet nesakykite, jog neįspėjau, jog pinigus galite būti išleidę ir veltui …

Plačiau apie filmą –  Aleksas ir Ema | Alex & Emma, 2003

Autorius: Simonas Bartkus, paskelbta interneto svetainėje www.vaikinai.lt

Tokio filmo aš jau laukiau, prisiminęs „Monstrų biurą“ ar „Šreką“. Naujas animacinis filmas, tinkantis ir suaugusiems, tai ne koks „Sinbadas: Septynių jūrų legenda“ ar juolab „Paršelio filmas“. Ši kartą veiksmas persikelia po vandeniu – žiūrovui rodoma povandeninis jūros pasaulis su begale spalvotų žuvyčių. Išėję iš kino salės pirmiausia pajausite, koks pilkas miestas. Ir nekaltas mūsų atsilikimas nuo Europos ar JAV. Filme rodomas Sidnėjus toks pat pilkas, palyginus su ta į vaivorykštės spalvų paletę netelpančia pritrenkiančia gama, kuri jus lydės nuo filmo pradžios iki pat pabaigos.

Filmo turinys: ryklys sunaikina visą draugišką žuvyčių šeimynėlę. Gyvi lieka tik du: tėvas ir sūnus Nemo. Pirmą dieną mokykloje Nemo pagaunamas žmonių ir patenka į akvariumą stomatologo kabinete, kuriame susidraugauja su kitomis žuvytėmis. Abu šeimos nariai pradeda siekti susitikimo vienas su kitu bet kokia kaina: tėvui reikia sužinoti, kur išvežtas Nemo, o jaunajam žuviukui – ištrūkti iš akvariumo ir grįžti į vandenyną.

Kad filmas ne tik vaikams, puikiausiai įrodo paskutinė filmo scena, rodoma jau po užrašo „The end“. Nemo draugai pabėga iš akvariumo, bet … Na, pamatysite patys, nenoriu atskleisti čia visų paslapčių. „Žuviukas Nemo“ neabejotinai yra geriausias šiemet Lietuvos didžiuosius ekranus pasiekęs animacinis filmas.

P. S. Gal kas žinote, kur galima nusipirkti akvariumą nebrangiai? :)

Plačiau apie filmą – Žuviukas Nemo | Finding Nemo, 2003

Autorius: Simonas Bartkus, paskelbta interneto svetainėje www.vaikinai.lt

Menkaverčių komedijų prikurta tiek, kad baisu jas visas ir žiūrėti. Vis dėl to, įmanoma sugalvoti šį tą originalaus. Jeigu paprastai tokio tipo filmuose pagrindinius vaidmenis atlieka stambiakrūtės gražuolės, tai „Nuotykiai laive“ fabula sukasi apie gėjų.

Trumpai apie siužetą: du draugeliai, kuriuos vaidina jau daug kartų matyti Cuba Goodingas jaunesnysis ir Horatio Sanzas, nusprendžia plaukti į kruizą. Bet kelionių agentūros darbuotojas, susikivirčijęs su jais nusprendžia iškrėsti piktą pokštą – jie nusiunčia vaikinus į gėjų kruizą po Karibų jūrą. Čia prasideda tikrieji nuotykiai – vaikinai įniršta, bet nusprendę, kad kitos išeities nėra susitaiko su esama situacija. Vėliau vienas iš jų susitinka laivo šokių mokytoją, o antrasis prilimpa prie netyčia į laivą patekusių gražuolių švedžių….

Jeigu savaitgalį norite pasijuokti smagiai, gėjai jums juokingi, o ne atgrasūs bei nešvankūs juokeliai prie širdies – nedvejodami galite pasirinkti šį filmą. Tai viena geriausių lengvo turinio komedijų, atkeliavusių į Lietuvą šiemet.

P. S. Kažin ar filmo pavadinimas „Boat trip“ neturiu aliuzijos į vieną geriausių visų laikų paaugliškų komedijų „Road Trip“?

P. P. S. Kodėl šis filmas atkeliavo į Lietuvą pavėlavęs daugiau nei metus?

P. P. P. S. Lietuviški titrai šiame filme skuba maždaug 1,5 sekundės.

Praėjusį šeštadienį naujuose „Tango TV“ namuose „Tango Arenoje“, įsikūrusiuose „Muzikinio angaro“ klubo vietoje, įvyko pirmieji „Tango TV Metų Vaizdo“ apdovanojimai, kuriuose statulėlės įteiktos geriausiems metų vaizdo klipų kūrėjams. Nors organizatoriai skelbė, kad tai apskritai pirmasis tokio tipo renginys, anksčiau gyvavusi nacionalinės televizijos laida „Erdvė“ rengdavo panašias ceremonijas. Tiesa, juose geriausius rinko gerbėjai, o „Tango TV Metų Vaizdo“ nugalėtojus – bent jau kol kas neskelbiama 20 asmenų komisija.

Pirmasis įspūdis, kritęs pažvelgus į nominuotojų sąrašą – ypač siauras video klipų ratas. Į šešias Martyno Kazimierėno sukurtas statulėles pretendavo tik 12 darbų. Tai reiškia, kad kas antras nominuotasis turėjo gauti statulėlę, jeigu Andrius Mamontovas nebūtų gavęs dviejų. Kaip visada.

Mamontovo video klipas, sukurtas dainai „Ar tai būtum tu?“ gavo du apdovanojimus – už geriausią režisūrą statulėlę atsiėmė Donatas Ulvydas, o pats Andrius lipo ant scenos atsiimti „Geriausio vyriško vaizdo“ apdovanojimo. Kad Lietuvos scenos veteranas susižeria didžiąją dalį apdovanojimų, jau tapo įprasta. Nedaug trūko, kad legendinės grupės „Fojė“ lyderiui būtų atitekęs ir blogiausio darbo įvertinimas už su Atlanta nufilmuotą vaizdo klipą dainai „Kregždutės“.

Labiausiai džiuginantis dalykas „Tango TV Metų vaizdo 2003“ apdovanojimuose – rengėjai ir komisija sugebėjo išvengti vaizdo klipų ir muzikos sutapatinimo. Statulėles gavo tie, kurių vaizdo klipai buvo geriausi, o ne populiariausieji dėl atliekamos muzikos.

Jau pažvelgus į pretendentų sąrašą, buvo matoma, kas yra pagrindiniai apdovanojimų favoritai – kurie vaizdo klipai besibaigiančiais metais buvo patys geriausi. Kartu su gausybės teigiamų įvertinimų sulaukusiu Igno Miškinio filmu pasirodęs Pusho vaizdo klipas „Su tamsa“, perspektyvaus debiutanto „Amberlife“ animacinis darbas „Fly“, „Kastanedos“ „Sombrero“ ir A. Mamontovo „Ar tai būtum tu“ – akivaizdžiai už kitus geresni darbai.

Prognozės pasitvirtino – visi keturi lyderiai gavo svarbius įvertinimus. Mažas kiekis per metus sukurtų vaizdo klipų ir per daug geros galimybės atspėti, kas gaus apdovanojimus – didžiausi apdovanojimų trūkumai. Bet ko norėti – kam kurti brangiai kainuojančius vaizdo klipus, jei juos rodo tik viena jauna televizija ir dar kartais netyčiomis koks „Labas rytas“ per LRT.

Džiuginanti naujovė – apdovanojimas blogiausiems. Lietuva per maža, kad būtų rengiami ironiški blogiausiųjų apdovanojimo vakarai, panašūs į „Auksinių aviečių“ įteikinėjimą JAV. Į „Be proto vaizdo“ statulėlę pretendavo atlikėjai, turintis tikrai nemažiausius biudžetus, bet pritingėję skirti jėgų video klipams – Pikaso „Ašarėlė“, „B`Avarija“ – „Angelay“ ir minėtosios A. Mamontovo ir Atlantos „Kregždutės“. Laimėjo turbūt populiariausia grupė šiuo metu Lietuvoje – „B`Avarija“, o rengėjai taip dar labiau parodė, jog albumų pardavimų rodikliai ir vietos, užimamos „topuose“ jiems nė motais.

„B`Avarija“ gavo ne įprastą apdovanojimą stilingą statulėlę, skirtą geriausiems, o ironišką taurę, nupirktą sporto prekių parduotuvėje, kuri paprastai teikiama įvairių žemo lygio sporto varžybų laimėtojams. Norėtųsi, kad blogiausiųjų apdovanojimų ceremonijos, taptų tradiciniu renginiu – miegančioje lietuviškos muzikos rinkoje tai turbūt sukeltų didesnį progresą nei estafetinis bėgimas link „Bravo“ žvaigždės. Juk nuo vilko bėgama kelis kartus greičiau, negu savanoriškai lendama prie statinės medaus.

Iš kitos pusės – „Tango TV Metų vaizdas“ kol kas nėra pakankamai įvertinti apdovanojimai Lietuvos muzikantų tarpe. Nuoširdų džiaugsmą buvo galima išvysti tik „Geriausio moteriško vaizdo“ laimėtojos Evos ir grupės „Kastaneda“ narių, gavusių statulėlę už absoliučiai geriausią metų vaizdo klipą, veiduose. Kitiems tai – viso labo eilinis trofėjus, toli gražu neprilygstantis „Bravo“ ar „Radiocentro“ nugalėtojui vardams.

Belieka viltis, kad vaizdo klipų apdovanojimai taps tradiciniais ir jų prestižas tik didės. Tai turėtų būti pats didžiausias muzikinio video meno progreso variklis. Juolab, kad prieš metus atsirado ir televizija, kurios eteris bus didelė paskata kūrėjams. Galbūt, ateis laikas, jog lietuvišką muziką galėsime su pasididžiavimo ne tik klausyti, bet ir žiūrėti.

„Tango TV Metų vaizdas 2003“ apdovanojimai atiteko:

„Metų naujoko vaizdas”:  Pushaz – „Su tamsa“ (Rež. Ignas Miškinis ir Stasys Baltakis);
„Metų režisieriaus vaizdas”: Andrius Mamontovas „Ar tai būtum tu?” (rež. Donatas Ulvydas);
„Metų vyriškas vaizdas”: Andrius Mamontovas „Ar tai būtum tu?” (rež. Donatas Ulvydas);
„Metų moteriškas vaizdas”: Eva „Noriu”;
„Metų grupės vaizdas”: ŽAS „Myliu kiną” (rež. Marko ir Marat Sargsyan);
„Žiūrovų vaizdas“: Amberlife „Fly“ (rež. Ruslanas Korostenskij ir Darius Zablockis);
„Be proto vaizdas“: B`Avarija „Angelay“ (rež. Remigijus Ruokis);
„Tango TV metų vaizdas”: Kastaneda „Sombrero” (rež. Simas Aškelavičius);

Autorius: Simonas Bartkus

Paskelbta interneto vartuose www.omni.lt, 2003 m. lapkritį

1999-aisiais pasirodęs “Amerikietiškas pyragas” tapo vienu labiausiai pasisekusio tokio žanro filmų. Salėse surinkti 235 milijonai buvo garantas, kad sulauksime ir antrosios dalies. Ir, be abejo, ji buvo. Daug blogesnė nei pirmoji, bet dar peliningesnė. Ir, kaip žinia, kadangi prodiuseriai ir kino studijos į kritikus kreipia mažiau dėmesio nei į sąskaitas, tai šiandien didžiuosiuose ekranuose galime išvysti ir trečiąją, kaip teigiama, paskutinę, herojų nuotykių dalį.

Iš esmės, prabėgo ketveri metai, pasirodė trys filmo dalys, o niekas nepasikeitė. Tie patys juokeliai, paaugliški seksualiniai nuotykiai, nesibaigiančios nepatogios situacijos prieš tėvus ir galų gale „šūdo“ valgymas. Tiesa, naujojoje „Amerikietiško pyrago“ dalyje galima pamatyti dar ir nematytą sceną – močiutės dulkinimą.

Trumpai apie siužetą: pagrindinis veikėjas Džimas, gelbėdamas savo ir draugės garbę, pasiperša Mišelei. Na, vestuvės tai vestuvės. Seano Williamo Scotto vaidinamas Styvas imasi visų priemonių, kad patektų į vestuves. Jis, sužavėjęs jaunosios tėvus, netgi tampa vyriausiuoju pabroliu. Dar daugiau – jis susižavi Mišelės seserimi ir bet kokia kaina siekia jos … Žodžiu, visas fabula sukasi apie vieną įvykį – vestuves ir nieko naujo čia nesugalvosi.

Šitą filmą verta pažiūrėti tik tiems, kuriems patinka pusantros valandos klausytis keiksmažodžių ir grožėtis, kaip jaunuolių galveles valdo antras galas ir tiems, kurie nematė pirmųjų dviejų „Amerikietiško pyrago“ dalių.

Plačiau apie filmą  Amerikietiškas pyragas 3: vestuvės | American Wedding, 2003

Autorius: Simonas Bartkus, paskelbta interneto svetainėje www.vaikinai.lt

Dar vienas animacinis filmas mūsų kino teatruose. Nenuostabu – šiemet animaciniai filmai yra labai sėkmingi komerciškai. “Paršelio filmas” yra juosta tik vaikams. Jeigu jūsų mažylis ką tik peržiūrėjo visas “Teletabių” serijas, tai dabar turėtų žiūrėti filmuką.

“Paršelio filmas” – tai dar viena Mikės Pūkuotuko, Paršelio, Asiliuko ir kitų draugų nuotykių dalis. Šį kartą amžinai nuskriaustas Paršelis yra pagrindinis filmo herojus. Jo draugai, vadovaujami Mikės, nusprendžia eilinį kartą apiplėšti bites, bet į gaują nepriima Paršelio. Šis nusimena, bet nusprendžia įrodyti, kad jis yra tikras jų draugas. Toks viso filmo turinys.

Jeigu jums mažiau nei 5 metai – žiūrėkite “Paršelio filmą”. Jei jums šešeri ar daugiau – įsijunkite “Senąją animaciją” ir laukite tarybinių “Vini Puxo” nuotykių.

Plačiau apie filmą  Paršelio filmas | Piglet`s Big Movie, 2003

Autorius: Simonas Bartkus, paskelbta interneto svetainėje www.vaikinai.lt

Jonas Valatkevičius „Omni Laike“ kartas nuo karto prabyla apie nevertai užmirštą sporto šaką, apie kurią šiomis dienomis šnekama daug.  Bet blogai. Aš norėčiau šiandien apie kitą sporto šaką, apie kurią iš viso nekalbama. Nežinau, kas šiuo atveju yra geriau. Kolega rašo apie futbolą, o aš noriu paporinti apie moterų krepšinį.

Moterų krepšinis ir vyrų krepšinis yra dvi skirtingos sporto šakos Lietuvoje. Esu įsitikinęs, kad 98 nuošimčiai tų, kurie rugsėjo 14 – osios naktį šventė Lietuvos krepšinio pergalę Vilniaus gatvėse, neišvardintų penkių moterų rinktinės žaidėjų. Praėjusią savaitę, peržvelginėdamas vienos viktorinos dalyvių atsakymus, apstulbau – 24 % krepšinio gerbėjų mano, kad per moterų rungtynes krepšys nuleidžiamas žemiau! Kodėl taip yra?

Sakote vyrai daugiau pasiekė? Drįstu ginčytis – mūsų merginos pasiekė beveik tiek pat – tarpukariu buvo Europos vicečempionėmis, o po nepriklausomybės atkūrimo, lygiai tokį patį vieną kartą tapo stipriausia ekipa Senajame žemyne. Tiesa, tai buvo šiek tiek seniau nei šiemet – 1997-aisiais. Lygiai kaip ir vyrų krepšinyje, Lietuva turi vieną komanda moterų Eurolygoje.

Būna, kad moterys nepataiko iš po krepšio. Bet tai tik suteikia daug azarto žiūrovams. Niekada negali būti tikras dviem taškais, net jeigu žaidėja pabėga viena nuo vidurio linijos. Merginos nededa į krepšį, bet nemažiau taikliai meta tritaškius. Jos vadinamos silpnąja lytimi, bet mėto iš to paties atstumo, į tokį pat aukštį ir su tokiu pat kamuoliu. Prisiminkime praeitų metų LKL žvaigždžių dieną, kuomet Eglė Žygelytė mėtė taikliau už patį Arvydą Macijauską. Moterys beveik niekada aikštelėje nesusimuša, nes jos švelnioji lytis. Jos žaidžia grakščiau, nesistumdo pečiais, nes tokia jų prigimtis. Jos nesivadovauja rusišku principu „bėk ir mesk“. Net keiksmažodis iš jų lūpų neskamba baisiai.

Kolega J. Valatkevičius  pasakojo apie Marijampolės „Sūduvą“, o aš papasakosiu apie Vilniaus „Lietuvos telekomą“. Rašysiu apie jį, nes tai vienintelė komanda atstovaujanti Lietuvai Europos turnyruose. Prisipažįstu, lygiai prieš dvejus metus apskritai tik pirmą kartą apsilankiau moterų varžybose. Bet nuo tos dienos nepraleidau nė vienų varžybų Eurolygoje. Iš tiesų, nežinau, kas mane taip sužavėjo, bet, patikėkite manimi, tai užkrečiama. Per tuos du metus atvedžiau gal 10 draugų į rungtynes, bet dabar jie, kaip ir aš, nepraleidžia nė vienų.

Jau dvejus metus deklaruoju draugams, pažįstamiems ir visuomenei, kad esu „Lietuvos telekomo“ fanas. Turiu net porą šios komandos marškinėlių su moteriškomis pavardėmis ant nugaros ir netgi drįstu su jais pasirodyti gatvėje. Viena kartą vieno pensinio amžiaus piliečio buvau apšauktas už tarifų padidinimą. Dar daug kartų sulaukiau šypsenų ar pašaipų. Bet man nusispjaut ant jų, nes jie niekada nebuvo moterų krepšinio varžybose. Netikiu nė vienu argumentu prieš, jeigu jūs nebuvote nė vienose moterų rungtynėse, todėl jeigu norėsite nesutikti su mano dėstomais teiginiais ir parašyti el. paštu, pirmiausia apsilankykite „Lietuvos ryto“ krepšinio arenoje per Eurolygos kovas.

Bilietas į elitinio moterų krepšinio turnyro dvikovas Vilniuje kainuoja 10 kartų mažiau, negu į toje pačioje arenoje vykstančias vyrų varžybas. Jis kainuoja dvigubai pigiau nei bokalas alaus vidutinio lygio bare, lygiai tiek pat, kiek maršrutinio mikroautobuso arba „Teleloto“ bilietas. Ar gali būti protingesnė investicija į 2 valandas nuostabaus reginio šiokiadienio vakarą?

Moterų Eurolygos varžybose galima dar sykį įsitikinti, kokios gražios yra lietuvaitės. Kai į aikštelę išbėga 10 krepšininkių, 5 piršto mostais būtų galima išvardinti, kurios yra mūsiškės, o kurios varžovės, net jei jos būtų su vienodomis aprangomis (o dar lengviau jei merginos būtų iš vis be jų). Paimkime bet kurią lietuvę žaidėją, bet kurią Italijos sportininkę ir kiekviena pora galėtų atlikti pagrindinius vaidmenis filme „Gražuolė ir pabaisa“.

Moterys bando visokiais būdais bent kiek prilygti vyrams. Jungtinėse Amerikos Valstijose krepšininkė jau įdėjo į krepšį per oficialias varžybas. Tik metų skaičiaus klausimas, kada tokį vaizdą išvysime Lietuvoje. Netgi viena geriausių visų laikų krepšininkių Jurgita Štreimikytė grįžo į Lietuvos klubą tais pačiais metais, kaip Arvydas Sabonis į „Žalgirį“.

Nė kiek nenoriu sumenkinti vyrų krepšinio rinktinės pergalių ar sporto karaliaus futbolo. Laukiu nesulaukiu, kol Vilniuje stovės stadionas, kurį nebus gėda parodyti baltarusiams. Tada eisiu į futbolą dažniau. O kol kas žinau tik vieną dalyką – trečiadienį 19 valandą sirgsiu už „Lietuvos telekomą“, kuris žais prieš praėjusių metų Europos vicečempiones iš Prancūzijos miesto Valensjeno. Lietuvaitės bus grakštesnės, gražesnės, švelnesnės, o gal ir stipresnės. To ir linkiu. Visais kitais faktais esu įsitikinęs.

P.S. Šis rašinys nėra Lietuvos krepšinio federacijos ar „Lietuvos telekomo“ sporto klubo užsakymas.

Autorius: Simonas Bartkus

Šis straipsnis niekada nebuvo publikuotas.

Filmas apie viską, o kartu ir apie nieką. Senovė. Vampyrai. Karas. Fantastika. Na, ir galų gale Tomas Sojeris. Viskas sumalta viename filme. Taigi, apibūdinant filmo žanrą galima panaudoti daug žodžių: fantastinis, veiksmo, istorinis.

Trumpai apie siužetą: britų vyriausybė suburia komandą, kuri išgelbėtų pasaulį nuo sunaikinimo. Jie visi kilę iš Jules‘o Verno ar Artūro Konan Doilio knygų – tai ir kapitonas Nemo, ir daktaras Džekilas ir jau minėtas Tomas Sojeris ir dar keli. Jiems visiems vadovauja Seano Connerio vaidinamas veikėjas. Jie kovoja ne savomis rankomis, bet pasitelkdami naujausias technologijas, kurių tuometinis pasaulis dar nėra matęs.

Pažiūrėti šį filmą turi tie, kurie pasiilgo Indiano Džounso, arba tie, kurie nori šį veikėją perkelti į Prahą (būtent ten nufilmuotas filmas). Tegul neina į šį filmą tie, kurie nori konkretaus filmo.

Plačiau apie filmą –  Ekstraordinarių džentelmenų lyga | The League of Extraordinary Gentlemen, 2003

Autorius: Simonas Bartkus, paskelbta interneto svetainėje www.vaikinai.lt

Moterų krepšinio komanda „Lietuvos telekomas“ pradeda naują žygį Eurolygos viršūnės link. Jau ketvirtą sezoną iš eilės, neabejotinai pajėgiausias Lietuvos klubas rungtyniauja elitiniame Europos turnyre. Trenerių Algirdo Paulausko ir Alfredo Vainausko vadovaujama ekipa bandys reabilituoti toli gražu ne pačius geriausius laikus išgyvenantį Lietuvos moterų krepšinį

Netolima praeitis

Europos moterų krepšinio lygos turnyre „Lietuvos telekomas“ debiutavo 2000-aisiais, prieš tai pasiekęs L. Ronchetti taurės ketvirtfinalį ir gavęs vardinį FIBA kvietimą. Tuometinių lyderių – Loretos Berūkštienės, Dacės Krūminės, Kristinos Kalesinskaitės, Irenos Baranauskaitės – vedama Lietuvos čempionių komanda debiutavo gana sėkmingai – pateko tarp 10 stipriausių turnyro komandų, todėl pirmojo blyno negalima vadinti prisvilusiu.

Deja, po to sezono „Lietuvos telekomui“ teko išgyventi kartų kaitą – komandą paliko ilgametė lyderė L. Berūkštienė, latvė D. Krūminė, motinystės atostogų išėjo Rima Vadapalaitė. Nors besiruošiant 2000/2001 metų Eurolygos sezonui klubui pavyko prisivilioti patyrusią rinktinės puolėją Jolantą Vilutytę, tą sezoną komandos gerbėjai ir vadovai norėtų kuo greičiau pamiršti. Per 14 rungtynių ekipai pavyko iškovoti vos dvi pergales, klubui du kartus teko išgyventi trenerių kaitą, sezono eigoje ne vieną kartą keitėsi legionierės. Tiesa, įvyko ir teigiamų poslinkių – komandai stojo vadovauti vienas geriausių šiuo metu krepšinio specialistų A. Paulauskas, iš klubo jaunimo ekipos atėjo perspektyvios žaidėjos Sandra Valužytė ir Aušra Bimbaitė.

Po tokio ypač nesėkmingo sezono klubas padarė išvadas – praėjęs, 2002/2003 metų sezonas buvo kur kas sėkmingesnis. Susistiprinęs perspektyvia vidurio puolėja Iveta Marčauskaite, patyrusia įžaidėja Diliara Velišajeva, puolėja iš Baltarusijos Olga Muraškina „Lietuvos telekomas“ ne sykį džiugino gerbėjus gražiu žaidimu ir pergalėmis. Tiesa, jauna komanda neretai neužtikrintai sužaisdavo rungtynių pabaigas, dėl ko teko patirti apmaudžių pralaimėjimų kelių taškų skirtumu ar net po pratęsimo. Vos vienos pergalės pritrūko iki to, kad Lietuvos čempionės būtų patekusios į Eurolygos ketvirtfinalį.

Naujas sezonas

Būsimajam sezonui ekipos būrimas pradėtas labai anksti. Iškart po paskutinių praėjusio sezono LMKL finalo rungtynių klubo vadovai pristatė naują pirkinį – vieną geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkių Jurgitą Štreimikytę. Dar praėjusio sezono pabaigoje vyriausiojo trenerio asistentu tapo Alfredas Vainauskas, atėjęs iš vyrų krepšinio. „Lietuvos telekomui“ pavyko išlaikyti visą praėjusio sezono komandos branduolį – vienintelė I. Marčauskaitė išvyko į Buržo (Prancūzija) ekipą.

Besirengdamas naujajam sezonui „Lietuvos telekomas“ sužaidė 12 draugiškų rungtynių ir visas jas laimėjo. Vilnietės laimėjo turnyrus Ispanijoje ir Lenkijoje, tuo suteikdamos dar daugiau vilčių savo gerbėjams

Trumpai pristatome visas „Lietuvos telekomo“ komandos žaidėjas:

Olena Žeržerunova: 28 m., 191 cm. Antrąjį sezoną iš eilės Lietuvos čempionėms atstovausianti Ukrainos rinktinės aukštaūgė puolėja. Praėjusiais metais šią žaidėją kamavo smulkios traumos, dėl kurių A. Žeržerunovai nepavyko atskleisti visų savo galimybių. Eurolygos turnyre krepšininkė žaidė trylikoje rungtynių, vidutiniškai pelnė po 8,6 taško ir atkovojo po

Olga Muraškina: 23 m., 180 cm. Taip pat antrąjį sezoną „Lietuvos telekome“ rungtyniausianti legionierė. Tiesa, artimiausiu metu ji turėtų tapti Lietuvos piliete – šių metų vasarą ji ištekėjo už Mažeikių „Naftos“ krepšininko Manto Masilionio. Praėjusį sezoną ji buvo rezultatyviausia komandos žaidėja Eurolygoje – po 12,5 taško per rungtynes. Aštrūs prasiveržimai, taiklūs tolimi metimai neretai į neviltį varydavo ir labiausiai patyrusias varžoves.

Sandra Valužytė: 21 m., 176 cm. Perspektyvi atakuojanti gynėja, kiekvieną sezoną rungtyniaujanti vis patikimiau. Greitis, kibi gynyba, aštrūs prasiveržimai – pagrindiniai šios žaidėjos ginklai. Nors šiai perspektyviai krepšininkei reikėtų patobulinti metimo techniką, nenuilstanti kovotoja S. Valužytė ir šiais metais turėtų būti didžiulė paspirtis „Lietuvos telekomui“. Jos pagrindiniai statistiniai rodikliai – 8,2 taško ir 5,2 atkovoto kamuolio per rungtynes tinkamai neatspindi naudos, kurią komandai teikia ši žaidėja.

Jurgita Štreimikytė: 31 m. 189 cm. Per žaidėjos pristatymą pasakyti „Lietuvos telekomo“ klubo valdybos pirmininko Gintaro Furmanavičiaus skambūs žodžiai – „moterų krepšinio Sabonis“ – tiksliausiai apibūdina šios žaidėjos patirtį, sugebėjimus ir reikšmę komandai. Jeigu po motinystės atostogų į aikštelė grįžtančiai Lietuvos rinktinės lyderei pavyks įgauti reikiamą sportinę formą, ji gali tapti milžiniška jėga tiek puolant, tiek ginantis. Įvairiuose Italijos klubuose, WNBA „Indiana Fewer“ komandoje ir rinktinėje sukaupta patirtis turėtų labai padėti „Lietuvos telekomui“ lemiamais rungtynių momentais – to neretai pritrūkdavo praėjusiame sezone.

Aušra Bimbaitė: 21 m., 179 cm. Ši perspektyvi gynėja beveik visą praėjusį sezoną praleido dėl sunkios kelio raiščių traumos, bet naujajam čempionatui ruošiasi jau visa jėga. Patikimu kamuolio valdymu, taikliais metimais iš visų padėčių pasižyminti žaidėja turėtų ne tik epizodiškai pasirodyti aikštelėje.

Rima Valentienė: 25 m., 170 cm. Praėjęs sezonas šiai nedidukei įžaidėjai buvo pirmasis po motinystės atostogų, bet, toli gražu, ne pats sėkmingiausias. Anksčiau garsėjusi kaip nesugaudoma krepšininkė, praėjusį sezoną R. Valentienė pasižymėjo tik vienu iš savo ginklų – taikliais tolimais metimais ir buvo viena geriausių tritaškių metikių komandoje. Eurolygos turnyre ji žaisdavo po 13 minučių, per kurias pelnydavo po 4,1 taško. Geresnė jos forma šiemet akivaizdžiai sustiprintų ekipai opią įžaidėjos poziciją ir būtų vienas pagrindinių variklių kelyje į sėkmę.

Ilona Nikonovaitė: 28 m., 175 cm. Niekada nebuvusi komandos lydere, bet žinoma kaip žaidėja, kuria treneriai gali visada pasitikėti. Tiek įžaidėjos, tiek atakuojančios gynėjos pozicijose galinti žaisti kairiarankė krepšininkė praėjusį sezoną aikštelėje praleisdavo vidutiniškai po 18 minučių ir pelnydavo po 5,7 taško.

Vita Miklyčiūtė: 23 m., 186 cm. Ši puolėja praėjusį sezoną tik epizodiškai pasirodydavo aikštelėje per Eurolygos rungtynes. Jaunai krepšininkei neretai trukdydavo ir nepasitikėjimas savo jėgomis. LMKL turnyre būdama viena taikliausių ir rezultatyviausių žaidėjų V. Miklyčiūtė per trumpą buvimo aikštelėje laiką nesugebėjo atskleisti visų geriausių savo savybių. Belieka tikėtis, kad artėjantį sezoną ši žaidėja bus kur kas didesnė paspirtis „Lietuvos telekomo“ komandai.

Irena Baranauskaitė: 26 m., 196 cm. Ši žaidėja ir naujajame sezone bus viena svarbiausių figūrų. Nuolat būdavusi tarp komandos lyderių, šiemet I. Baranauskaitė yra vienintelė tikra „Lietuvos telekomo“ vidurio puolėja. Po praėjusio Eurolygos sezono gavusi ne vieno pajėgaus Vakarų Europos klubo pasiūlymų krepšininkė liko ištikima Lietuvos čempionių ekipai, kuriai atstovauja nuo savo karjeros pradžios. I. Baranauskaitė ne tik patikima žaidėja ginantis, bet ir galinga jėga puolant – praėjusiais metais ji buvo viena taikliausių vidurio puolėjų Eurolygoje.

Diliara Velišajeva: 36 m., 170 cm. Patyrusi totorių kilmės įžaidėja „Lietuvos telekome“ rungtyniaus jau antrąjį sezoną. Agresyviu žaidimu bei aktyviu vadovavimu komandai pasižyminti krepšininkė praėjusiais metais buvo pagrindinis komandos variklis. Nepatekdama tarp rezultatyviausiųjų, D. Velišajeva nuolat pirmaudavo tarp daugiausia rezultatyvių perdavimų ir daugiausia kamuolių perėmusių žaidėjų.

Ko tikėtis?

„Lietuvos telekomas“ naująjį sezoną pasitinka sustiprėjęs ir labiau subrendęs. Džiugu, kad pajėgiausias Lietuvos klubas jau ilgą laiką turi stabilų biudžetą, kurio dėka pavyksta suburti pajėgiausias šalies krepšininkes ir rungtyniauti elitiniame Europos turnyre. Dar nesėkmingo 2001/2002 metų sezono metu pradėtas naujos komandos būrimas, turėtų pradėti duoti dividendus. Išlikęs branduolys, patikimas trenerių štabas, J. Štreimikytės atėjimas nuteikia labai viltingai.

Eurolygos sezonas jau prasideda – ateinantį trečiadienį „Lietuvos telekomas“ kelią į Eurolygos viršūnę pradeda rungtynėmis namie su praėjusio sezono vicečempionėmis Prancūzijos Valensjeno krepšininkėmis. Komanda stipri – belieka aktyviai palaikyti merginas ir tikėtis, kad Fortūna bus palanki Lietuvos čempionėms.

Autorius: Simonas Bartkus

Paskelbta interneto svetainėje www.eurobasket.lt, 2003 m. spalį.

Puikus pavyzdys to, kaip galima paimti viena apibendrintą personažą ir sukurti apie jį filmą. Netgi ne vieną, o visus du. Jeigu jau kažkas sukūrė tokį filmą apie blondinę, tai gal galima dar sėkmingesnę juostą susukti ir apie čiukčių, apie Petriuką bei apie Petką su Čepajevu?

Reese Witherspoon vėl vaidina blondinę. Toks jausmas, kad nieko kito ji ir nesugebėtų. Pirmojoje „Užsispyrusios blondinės“ dalyje baigęs mokslus teisės universitete, dabar jos personažas pradeda kovą už šuniukų teises. Nuostabu. Naivi blondinė naiviu požiūriu kovoja prieš pasaulį. Na, ir be abejo laimi. Nebūtų keista, jeigu trečiojoje epopėjos dalyje herojė susirungtų su ateiviais arba Osama Bin Ladenu.

Šis filmas galėtų būti tobula pasaka vaikams. „Užsispyrusi blondinė 2“ yra daug geriau nei „Transformeriai“ ar „Beibleidai“, bet kažko ypatingo subrendęs žiūrovas jame tikrai neras.

Plačiau apie filmą – Užsispyrusi blondinė 2 | Legally Blonde 2: Red, White & Blonde, 2003

Autorius: Simonas Bartkus, paskelbta interneto svetainėje www.vaikinai.lt