Simonas Bartkus | Blog

Krepšinis Lietuvoje vadinamas antrąja religija. Tačiau panaršius po lietuviškus interneto tinklapius, skirtus šiai sporto šakai, taip neatrodo. Dar neatėjo laikas tam, kad internautai karščiausių rezultatų ir naujienų ieškotų internete. Nepaisant to, verta apžvelgti klubus, prisistatančius virtualiai bendruomenei, bei portalus, siekiančius sutelkti gerbėjus bei aprašyti svarbiausius krepšinio pasaulio įvykius.

„Eurobasket.lt“
„Eurobasket.lt“ – naujausias ir pats gardžiausias kąsnelis krepšinio gerbėjams. Tinklapį kurią jaunų entuziastų grupelė, neslepianti ambicijų užpildyti nišą, atsiradusią dėl dėmesio krepšiniui lietuviškoje interneto dalyje stokos. Greičiausiai dėl to paties entuziazmo pertekliaus, norėdami aprėpti viską, portalo redaktoriai nieko neaprašo išsamiai – tai didžiausias svetainės trūkumas.

***

„Krepsinis.net“
„Krepsinis.net“ – „Omnitel“ ir „Utenos alaus“ projektas, gimęs praėjusiais metais, taip pat turėjęs didelių ambicijų, bet dabar, deja, numiręs beveik visiškai. Paskutinis atnaujinimas – lapkričio pradžioje.

***

„LKL.lt“
„LKL.lt“ – Lietuvos krepšinio lygos, gyvuojančios jau dešimtąjį sezoną, svetainė. „Flash“ technologija sukurtas tinklapis ganėtinai nepatogus vartotojui. Negana to, rungtynių statistika vėluoja, todėl praranda svarbiausią privalumą – operatyvumą. Rezultatus greičiau galima sužinoti žiūrint televizorių…

***

„LKAL.lt“
„LKAL.lt“ – savo svetainę turi ir antra pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio „A“ lyga. Tiesa, svetainė kukli – pateikiamas tvarkaraštis, rezultatai, komandų sudėtis, bet tinklapyje galima rasti ir naujausius rezultatus, todėl svetainė tikrai naudinga kiekvienam, besidominčiam ne tik stipriausiųjų kovomis.

***

„LMKL.lt“
„LMKL.lt“ – Lietuvos moterų krepšinio lygos svetainė gali būti pavyzdžiu visiems krepšinio tinklapiams. Nors moterų krepšinis nėra itin populiarus Lietuvoje, elitinės lygos svetainė turi viską, ko reikia – operatyviai pateikiamus rezultatus, išsamią žaidėjų ir komandų statistiką, rungtynių aprašymus bei trenerių komentarus. Kiekvienas interneto vartotojas gali užduoti klausimą savaitės krepšininkei.

***

„Zalgiris.lt“
„Zalgiris.lt“ – legendinės Lietuvos krepšinio komandos tinklapis. Gana išsami svetainė, pateikianti visą gerbėjui reikalingą informaciją. Naujienos gana „karštos“ – ką rytoj apie „Žalgirį“ rašys laikraščiai, čia jau galima rasti šiandien.

***

„Lietuvos rytas“
„Lietuvos rytas“ – Lietuvos čempionų svetainė su labai skurdžia informacija. Perspausdinami tik didžiausio šalies dienraščio straipsniai apie ekipos gyvenimą. Tinklapį pagyvina tik forumas, su eilinėmis žodžių „pjautynėmis“ tarp Vilniaus ir Kauno paauglių.

***

KK „Šiauliai“
KK „Šiauliai“ – nuolat dėl trečiosios vietos kovojančios „Šiaulių“ ekipos tinklapis. Gausu nuotraukų, detalūs rungtynių aprašymai, daug vietos Šiaulių krepšinio istorijai.

***

„Telecombasket.lt“
„Telecombasket.lt“ – galingiausios Lietuvos moterų krepšinio komandos „Lietuvos telekomas“ svetainė. Svetainės autoriai nebando išrasti dviračio – neieško kažkokių naujovių, bet pateikia detalius rungtynių aprašymus, supažindina su žaidėjomis bei klubo administracija. Būtina pripažinti, kad „Lietuvos telekomo“ komandos svetainė lenkia ir kai kurias vyrų krepšinio svetaines.

Autorius: Simonas Bartkus

Paskelbta interneto žurnale „5CI Online”. Interneto svetainėje straipsnio kopija nėra išlikusi, bandykite archive.org

Nuo seno visi matematikai, fizikai ir kiti tiksliųjų mokslų specialistai bando paaiškinti kievieną žemišką ar nežemišką reiškinį ar objektą. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje egzistuoja procesų, kuriuos greičiausiai sunku paaiškinti ir patyrusiems rinkodaros specialistams. Vienas iš jų – kodėl picerijų tinklas „Čili” toks populiarus Vilniuje?

Sakote žemomis kainomis? Galiu tai paneigti, nebent Jūs jaučiate malonumą mokėdami 4,10 Lt. už 0,25 talpos „Carslberg” bokalą. O galbūt Jūs manote, kad dienos sriuba verta 4 Lt? Man atrodo, kad jos savikaina toli gražu nesiekia lito, todėl visa kita kainos dalis – mokesčiai už aptarnavimą ir už Jūsų teisę sėdėti „Čili” picerijoje.

Jums patinka aptarnavimas? Drįsčiau ginčytis: jei Gedimino prospekte aptarnauja ir nepriekaištingai, tai iš Pilies gatvėje esančios picerijos padavėjų dažniausiai nesulauksite šypsenos, o nepasitenkinimas arbatpinigiais pastebimas nedviprasmiškomis mimikomis.

Galbūt Jus žavi atskiros zonos rūkantiems ir nerūkantiems? Nors tai kol kas ir nėra dažnas reiškinys Vilniaus baruose ir kavinėse, „Čili” picoje lengviau rasti vietą zonoje skirtoje nerūkantiems. Žodžiu, jei Jums tai ir patinka – ne tai lemia populiarumą.

„Čili” picerijose sunku gauti laisvą staliuką – ypač piko metu. Tačiau tai neatbaido besilankančiųjų – didelė dalis yra pasiryžę laukti kelias ar net kelioliką minučių. Greičiausiai čia pasireiškia socialictinės ekonomikos teorija: eilė – kokybės ženklas.

Ar „Čili” jauku? Skonio reikalas. Galbūt Jums patinka bružinti savo viduriniosios juostos kūno dalis norint praeiti tarp staliukų, arba jausti, kaip prie gretimo staliuko sėdintis garbaus amžiaus vyriškis girdi, ką Jūs čiulbate savo merginai/vaikinui į ausį.

Nors „Čili” picos trūkumams suskaičiuoti toli gražu neužteks abiejų rankų pirštų, žmonės ten ėjo, eina ir eis. Visi žino pagrindinę kapitalizmo taisyklę – nepatinka neik, liaudis ten plūsta. Kodėl? Nes jiems tai patinka. Kodėl jiems ten patinka – jie to nežino. Tai nepaaiškinama, tiesiog – fenomenas. Kaip „Čili” pavyko tai pasiekti? Klauskite vadybininkų. Įdomu, už kiek jie atskleistų tokias paslaptis?

Šį straipsnį išspausdino „Delfi” „Vox Populi” 2001 m. lapkričio mėn. ir jis dar tebekabo archyve. Man gėda (pastaba parašyta 2007 07 23).

„Liepos 6-ą kažkas atsitiks” – jau keletą savaičių plyšavo radijo ir televizijos stotys. O kas nutiko? Lygiai tas pats, kas nutiks liepos 13-tą, liepos 20-tą ir liepos 27-tą… Kaip ir kiekvieną penktadienį Lietuvos kino teatruose pasirodė naujas filmas. Vienintelis skirtumas – jis nedemonstruojamas tuščiose salėse, netgi priešingai – atrodo, kad savaitgalį prisistovėję eilėse pajūryje, tūli Lietuvos piliečiai grįžo išvysti kažko nepaprasto.

Kas gi lėmė tokią gana fenomenalią filmo sėkmę? Visų pirma, be abejo, pirmoji filmo dalis „Mumija”. Visdėlto, atrodo, kad kūrėjai persistengė ir filmas yra daugiau skirtas pirmosios dalies nemačiusiems. Jei jūs pirmąją dalį matėte – tuomet didelę dalis įvykių antrajame filme jūs galėsite nuspėti.”Mumijos sugrįžimas” turi visus privalumus, būtinus populiariam Holivudo filmui. Šiek tiek smurto, šiek tiek siaubo, šiek tiek meilės… Gal trūksta tik sekso, juolab, kad didžiakrūtės aktorės tiktų ir šioms scenoms, ne tik vaizduoti Ksenas.

O mušasi filme visi kas netingi. Egipto dievai ir Didžiosios Britanijos piliečiai, neaiškios kilmės gyviai ir ginkluoti arabai. Kaip ir kiekviename fantastiniame filme, neretai ieitimi ar savo rankomis ginkluotas sugeba nugalėti apsišarvavusį, ko gero, pačiu moderiniausiu 1933-ųjųginklu. Nors jau filmo pavadinimas ir pirmojo filmo dalis nurodo, kad tai siaubo filmas, tikro siaubo filme maža. Įvairūs gyviai tinka tik mažiems vaikams gąsdinti. Greičiausiai devyngalvis slibinas iš lietuvių liaudies pasakų yra baisesnis, tik gaila, kad nėviena pasaka dar neekranizuota.

Nepaisant to, filmą verta pamatyti ne tik dėl to, kad teigiamai galėtumėte atsakyti į draugų ir pažystamų klausimą „Ar jau matei antrąją Mumiją?”. Dėdę Džonataną ir aviatorių iš „Skraidančių kilimų avialinijų” vaidinantys aktoriai puikiai atlieka savo darbą – sukurti komendinius personažus.”Mumijos sugrįžimas” – tipiškas Holivudo filmas persotintas specialiaisiais efektais, kupinas veiksmo ir gražių egzotiškų vaizdų.

Deja, turinio fronte – nieko naujo…

Daugiau informacijos apie filmą – Mumijos sugrįžimas | The Mummy Returns, 2001

Autorius: Simonas Bartkus. Paskelbta interneto svetainėje www.vaikinai.lt