Simonas Bartkus | Blog

Paryžiuje prasidėjo „Paris Air Show” – turbūt svarbiausias kas dvejus metus vykstanti aviacijos mugė, kurios metu pristatomi nauji lėktuvų gamintojų planai, avialinijos paskelbia apie savo lėktuvų užsakymus.

„Paris Air Show” vyksta nelinksmu laiku. Nors daugelis kompanijų atstovų, kalbėdami apie „Paris Air Show” naudoja frazes, jog krizės dugnas jau pasiektas, o dabar visi planuoja kaip kilti aukštyn.

Tačiau, realybė kol kas yra kitokia. Didžiosios aviakompanijos atsisakinėja dešimtmečiui į priekį sudėliotų lėktuvų užsakymų – kol kas tai nėra masinis reiškinys, tačiau didieji gamintojai „Boeing” ir „Airbus” pripažįsta, jog per paskutinius metus praktiškai negavo rimtų užsakymų naujiems lėktuvams.

Paryžiuje jau paskelbta apie keletą ne atsitiktinių užsakymų, tačiau rinkoje praktiškai nedalyvauja JAV ir Europos bendrovės – plėtrą planuoja tik plėtrą vykdančios Azijos bendrovės.

„Boeing 787” publikai parodytas 2007 m. vasarą

„Boeing” jau kelerius metus vėluos pristatyti rinkai naują savo lėktuvą „Boeing 787” ir vėlavimas bei dėl to patiriami finansiniai nuostoliai nėra vienintelė problema. 15 lėktuvų atsisakė rusų „S7 Airlines”, Hong Kong Airlines vietoje 21 lėktuvo pirks tik 5, vieno lėktuvo oficialiai atsisakė Azerbaidžiano avialinijos. Kol kas nepatvirtinta, jog panašu, jog „Boeing 787” atsisako „Aeroflot”, „Japan Air Airlines”, „Royal Bank of Scotland”.

Oficialiai „Boeing” turi dar per 800 užsakytų „Boeing 787”, tačiau artėjant jų pagaminimo datai, užsakymai gali būti toliau atšaukinėjami. Kai kurie – ne iš gero gyvenimo. Pavyzdžiui, kaimynai LOT yra užsisakę 8 „Boeing 787” lėktuvus, tačiau pačios bendrovės ateitis kabo ant plauko.

„Boeing 787” yra viršūnėlė. Ne geriau sekasi ir prekyba kitais „Airbus” ir „Boeing” modeliais. Tiesa, „Airbus” gali didžiuotis, jog kol kas nė vienas užsakovas neatsisakė didžiausio pasaulyje keleivinio lainerio – „Airbus A380”.

Tačiau, prisiminkime, jog „Ryanair” 2005 metų pradžioje, per kitą aviacijos verslo duobę, sudarė ypač pelningą avialinijoms kontraktą su „Boeing” dėl 225 „Boeing 737-800” pirkimo, o sutartis vėliau buvo išplėsta. Ji dar galioja iki 2012-ųjų, iki kurių „Boeing” dar toliau tieks „Ryanair 737-800”. Daugiau nei penkmetį „Ryanair” perka naujus lėktuvus ypač geromis sąlygomis ir taip įgyja konkurencinį pranašumą.

Gal tai sutapimas, tačiau įvairiais pareiškimais „Ryanair” šiuo metu vykdo konkursą dėl 300-400 naujų lėktuvų pirkimo. Michael O’Leary kalba, jog derybos vyksta tiek su „Boeing”, tiek su „Airbus”. Nėra žinoma, kokius lėktuvus „Ryanair” ketina pirkti – bendrovės atstovai yra patvirtinę, jog kompanija dabar yra pakankamai didelė, kad galėtų veiklą vykdyti nebe su vieno tipo, o poros ar net trijų tipų lėktuvais.

Kai kurie aviacijos verslo ekspertai savo tinklaraščiuose ir spaudoje rašo, jog gali būti, jog „Ryanair” kalba ir apie mažesnių lėktuvų pirkimo – su „Boeing 737-800” „Ryanair” jau užsiėmė daugelį maršrutų Europoje, kur galima 189 vietų gigantus pripildyti. Atidaryti „Ryanair” naujus maršrutus gali tik labai retu dažniu (kaip pvz. du kartus per savaitę Kaunas-Brėmenas), todėl jos plėtrą kartais riboja turimų lėktuvų dydis.

Antrinėje dėvėtų lėktuvų rinkoje, kalbama, jog taip pat labiausiai krito vidutinio dydžio klasikinių lėktuvų kainos – A319, A320, B737. Mažėjant keleivių srautams, Europoje vežėjams dabar reikalingi mažesni lėktuvai.

Taigi, kokie lėktuvai šiuo metu ypač paklausūs? Ogi 70-100 vietų greiti, ekonomiški ir efektyvūs reaktyviniai lėktuvai, o užsakymais labiausiai nesiskundžia „Embraer” su E170 ir E190 serijos lėktuvais, paklausa greičiausiai nesiskūs ir šiek tiek daugiau nei 100 vietų  „Bomardier” C serijos lėktuvai – 30 jų užsakė „Lufthansa”, o jais skraidys jų dukterinė bendrovė „Swiss”.

Šiuo metu vykstančioje Paryžiaus parodoje dar laukiama naujienų, tačiau patvirtinta, jog KLM užsakė dar 7 „Embraer E190” kiti Europos didieji vežėjai taip pat daugiausia dėmesio rodo 70-100 vietų reaktyviniams lėktuvams.

O oficialiu Paryžiaus šou nugalėtoju greičiausiai taps rusų bendrovė „Sukhoi”, kuri kartu su italais sukonstravo ir baigia pagaminti „Superjet 100” lėktuvą, kurio skirtingi modeliai turės nuo 75 iki 95 vietų. Šiandien vengrų „Malev” paskelbė perkanti 30 tokių lėktuvų ir papildė šių lėktuvų užsakovų sąrašą – 30 lėktuvų pirks „Aeroflot” (užsakymą davė dar 2005 m.), 10 „Itali Airlines”, dar beveik 100 užsakė skirtingos lėktuvų lizingo ir nuomos bendrovės.

Beveik visos perkančios bendrovės ketina senus „Boeing 737” lėktuvus keisti į „Superjet 100” – tiek daug vietų lėktuvuose nebereikia.

Kas per paukštis tas rusų gaminys? Ji rusai gamino kartu su italais – italų bendrovės „Alenia” savininkai valdo ir 25% „Sukhoi” civilinių lėktuvų gamybos padalinio. Interjero dizainą lėktuvui gamina italų dizaino namai „Pininfarina”.

„Superjet 100” šiuo metu atlikinėja bandomuosius skrydžius

Gamintojai žada, jog „Sukhoi” pasiekia apie 15% geresnį efektyvumą nei kiti panašios talpos lėktuvai. Šių metų pradžioje „Sukhoi” sėkmingai atliko lėkuvų testavimo programą ir pirmieji lėktuvai komerciniams skrydžiams turėtų būti pradėti pristatyti užsakovams jau po mėnesio ar kito.

„Kataloginė” lėktuvo kaina – 27,8 mln. JAV dolerių, ekspertų nuomone, realiai didesni užsakovai „nusideri” 15-18% nuo šios kainos.

O ką veikia mūsų kaimynai? „Estonian Air” vėluoja gauti mažiausiai tris (o planuoja iš viso pirkti šešis) Bombardier CRJ700 lėktuvus. Šie reaktyviniai 90 vietų lėktuvai turėtų pakeisti senų „Boeing 737” parką.

„airBaltic” dar nuo bendradarbiavimo su SAS laikų turi užsakytus 8 propelerinius 76 vietų „Bombardier Dash 8 Q400 NextGen” lėktuvus. „airBaltic” galva B.Flickas pareiškė, jog šie lėktuvai nepakeis „Fokker 50” – šiais lėktuvais kompanija yra patenkinta, o palaipsniui šių metų antroje pusėje gaunami naujos kartos Dash’ai keis „Boeing 737” tam tikruose maršrutuose.

Realiai, tai reikia pripažinti, jog lėktuvų parko formavimas per dideliais lėktuvais buvo viena iš esminių objektyvių „flyLAL” liūdnos pabaigos priežasčių.

Jeigu būtų kuriamas nacionalinis Lietuvos vežėjas, tai „Sukhoi Superjet 100” turbūt būtų tobula skraidyklė lėktuvų parko formavimo pagrindui.

Lėktuvų stebėtojai Airijos Šanono oro uoste pastebėjo „Star1” spalvomis jau nudažytą „Boeing 737-700” lėktuvą.

(c) Skyliner-aviation.de

Tai yra anksčiau už „Hamburg International” skraidęs lėktuvas. Į Šanoną atskraidintas perdažymui „Star1” spalvomis.

Vėliausiai Lietuvoje lėktuvą pamatysime birželio 27 dieną, kadangi tądien numatyti pirmi šio lėktuvo reisai – „Star Holidays” atostogautojų kelionės į Graikiją ir Turkiją. Kadangi lėktuvas jau paruoštas, greičiausiai Vilniuje pasirodys jau artimiausiomis dienomis.

Jo lietuviška registracija – LY-STG, ankstesnė buvusi vokiška registracija – D-AHIB. „Hamurg International” šį lėktuvą naudojo nuo 2001 m. Lėktuvas pagamintas 1999 m. Tai vienas seniausių „Boeing 737-700” lėktuvų, kadangi pirmas šio modelio lėktuvas pradėjo skraidyti 1998 m., tačiau lietuviškų lėktuvų parke tai vienas naujesnių aparatų.

Nors lėktuvas registruotas Lietuvoje, vėliavėlė šalia registracijos numerio yra vienintelė lietuviškumo apraiška ant lėktuvo fiuzelažo. Net interneto adresas komunikuojamas ne lietuviškas www.star1.lt, o www.star1.aero.

Kaip žinia, nuo šio rudens „Aurela” nebeturi klientų Lietuvoje. Jau prieš kurį laiką, kilus nesutarimams tarp „Tez Tour” ir „Aurelos” šis kelionių operatorius naudojasi „FlyLAL” paslaugomis. Nuo šio rudens didžiausias kelionių organizatorius „Novaturas” taip pat „Aurelos” paslaugas iškeitė į „FlyLAL”. Netekus šių dviejų didžiausių užsakomųjų skrydžių užsakovų, „Aurelos” dviems šiemet įsigytiems „Boeing 757” darbo tenka ieškoti kitur.

Rudens pradžioje „Aurela” bandė laimės ieškoti Lenkijoje ir kurį laiką „Boeing 757” skraidė iš Varšuvos. Vėliau vienas iš „Boeing 757” kelias savaites stovėjo nenaudojamas Kauno oro uosto parkinge.

Prieš savaitę paaiškėjo, jog abu „Aurelos” „Boeing 757” buvo išnuomoti dviems Nigerijos ir Nigerio bendrovėms – LY-SKR buvo išnuomotas bendrovei „Meridian Airlines”, o LY-SKJ išnuomotas „Air Niamey” avialinijoms.

Pasirodo, prasidėjus islamo išpažinėjų piligriminėms vadinamosioms Hajj kelionėms, tuose kraštuose smarkiai padidėja lėktuvų paklausa – organizuojami masiniai užsakomieji skrydžiai į Meką. Todėl ne viena Europos bendrovė išnuomoja vasarą turistų eksportui į vasarojimo vietas skirtus lėktuvus islamo išpažinėjų kelionėms į Meką.

Lietuvą pasiekė ir egzotiškas vaizdelis, plaukiojantis interneto platybėse – keleiviai, lipantys iš „Aurelos” lėktuvo.

Neaišku, ar „Aurela” išnuomavo lėktuvus su visa įgula – iš vienos pusės, stiuardesės ir pilotai turėtų gauti neblogus komandiruotpinigius, tačiau netikėta ilgalaikė išvyka į Nigeriją ar Kamerūną ne kiekvienam yra didžiausia svajonė.

Kartu pasirodė žinia, jog vienas „Aurelos” lėktuvų – konkrečiai LY-SKJ – patyrė inicidentą Kamerūne. Skirtingi šaltiniai praneša apie skirtingas skrydžio aplinkybes, bet panašu, jog besibėgėjantį kilti, sugedo lėktuvo variklis, o didžiausi nuostoliai patirti dėl padangų užsidegimo staigiai stabdant.

Iš kitos pusės, yra daug abejonių, jog tai tikrai buvo „Aurelos” lėktuvas. Visi šaltiniai sutartinai teigia, jog lėktuve buvo 307 keleiviai. „Aurelos” turimuose „Boeing 757-200” yra sumontuotos 234 kėdės – tai yra didžiausias galimas keleivių skaičius „B757-200”. Tačiau dar kiti šaltiniai teigia, jog inicidentą patyrusiame lėktuve buvo viršytas leistinas keleivių skaičius, bet kartu minima, jog vietų skaičius lėktuve – 270. Neva, buvo suplanuota, jog skrydis bus vykdomas „Boeing 747”, tačiau bendrovei pavyko parūpinti tik mažesnį lėktuvą.

Jeigu iš ties inicidentą patyrė „Aurelos” lėktuvas, tai iš ties buvo žiauriai pažeistos skrydžio saugumo taisyklės. Be to, neįsivaizduoju, kaip tiek keleivių „susipakavo” į lėkuvą – gal skrido į Meką stovėdami?

ATNAUJINIMAS: Kaip ir buvo galima nuspėti pagal nesutapimų skaičių pranešimuose – į incidentą „Aurelos” „Boeing 757-200” nepakliuvo. „Aurela” turėjo kažkokių techninių problemų Saudo Arabijoje, bet tai  buvo tik techninės problemos. Inicidentą su keleviais patyrė kitas, kitos kompanijos lėktuvas.

Vienas iš „Aurelos” „Boeing 737-300” yra įdarbintas Kipre – atlieka skrydžius „Cyprus Airways” avialinijoms.

Tęsiant apie lėktuvų parkus, sklinda kalbos, jog gruodžio mėnesį „FlyLAL” ketina atsisakyti „SAAB 2000” lėktuvų nuomos. Jeigu tai tiesa, tai tikrai įdomu, kokiais artimiems skrydžiams tinkamais lėktuvais „FlyLAL” galėtų pakeisti „SAAB 2000”? Tačiau šie gandai gali būti ir netiesa – skrydžius į Budapeštą ar Maskvą „FlyLAL” skelbia ir kovo mėnesį atliksianti „SAAB 2000” lėktuvu.

Per paskutinį mėnesį daugelis potencialių klientų gavo „FlyLAL Group” priklausančios bendrovės „Avia Asset Management” pasiūlymus ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui išsinuomoti „Boeing 757”, 2 lėktuvus „Boeing 737-500” ir tris lėktuvus „Boeing 737-300”.

Trumpai įsigilinus matyti, jog „AviaAM” bendrovė siūlo nuomai savo pirmąjį įsigytą „Boeing 757-200” lėktuvą LY-FLG, taip pat lėktuvus su registracijomis LY-AWG, LY-AWF, LY-AQU, LY-AQX ir LY-AQV.

„FlyLAL” parke iš viso šiuo metu yra 2 „Boeing 757-200”, 3 „Boeing 737-300”, 5 „Boeing 737-500” ir 4 „SAAB 2000”. Jeigu tuos lėktuvus pavyktų išnuomoti, „FlyLAL” lėktuvų parkas sumažėtų daugiau nei per pusę (skaičiuojant bendrą visu parku galimų pervežti keleivių skaičių).

Įdomu dar tai, jog prie kiekvieno skelbimo nurodyta, jog lėktuvus kompanija gali pasiūlyti „nedelsiant”. Suprask, šiuo metu šie lėktuvai yra nenaudojami. Tačiau kodėl „FlyLAL” tvarkaraštis paskutinėm savaitėm nuolat susijaukia dėl lėktuvų gedimo ir trūkumo, kad juos būtų galima pakeisti kitais?

Jeigu „FlyLAL” parke liktų vienas „Boeing 757” ir tik trys „Boeing 737” lėktuvai. Didysis „Boeing 757” ir vienas „Boeing 737” yra pakinkyti skrydžiams į Egiptą ir kitas atostogų vietas. Likę du turi spėti aptarnauti skrydžius į Madridą (nekasdien), Londoną (kasdien), Amsterdamą (du kartus per dieną), Paryžių (keturis kartus per savaitę), Romą (tris kartus) ir Stambulą (tris kartus). Nuo gruodžio dar prisidės Tbilisis (keturis kartus per savaitę naktinis reisas) … Ar suskubs dar aptarnauti ir prezidentą?

Prie vienintelio „Boeing 757” skelbimo nurodoma, jog šis lėktuvas išnuomojamas iki 2009 m. lapkričio – vėliau šiam lėktuvui numatyti užsakomieji skrydžiai. Ar kitą žiemą „FlyLAL Charters” tikisi sulaukti daugiau užsakymų iš „Novaturo” / „Tez Tour” ar galbūt kitas išsinuomotas „Boeing 757” kitų metų gale bus gražintas?

„FlyLAL” siūlo savo lėktuvus išnuomoti „wet lease” būdu, t.y. lėktuvo nuomos būdas, kuomet kartu su pačiu lėktuvu klientui siūloma pilna lėktuvo įgula, lėktuvo techninė priežiūra ir draudimas, o klientas atsiskaito už skraidytas valandas. Bet kokiu atveju, rasti nuomininką dabartiniam laikotarpiui yra žiauriai sunku, kadangi dėl bendros rinkos krizės krūvos lėktuvų šiai žiemai liko stovėti ant žemės oro uostų parkinguose.

Praėjo lygiai vieneri metai, nuo to, jog „Aurela” pernai lapkritį paskelbė apie pirmojo „Boeing 757” įsigijimą. Dabar su lietuviška registracija skraido keturi tokie dideli lėktuvai. Deja, jų likimas nekoks – vienas priparkuotas be darbo Kauno oro uoste, vienas laimės bando ieškoti Lenkijoje, vienas ieško naujo (laikino) savininko ir tik ketvirtasis dirba savo darbą. Gruodžio 11 dieną jis turėtų pakilti ilgo nuotolio skrydžiui iš Vilniaus į Bangkoką.

Kartu su lietuviais, du „Boeing 757” įsigijo ir „airBaltic”, kurie dabar abu atlikinėja reguliariuosius reisus – daugiausia į Rytus – NVS šalis, Dubajų (kažin kaip „airBaltic” sekasi ši kryptis?) – rečiau į Berlyną ar Dubliną.

P.S. Gana smarkiai reklamuojama eilinė „airBaltic” skrydžių išpardavimo akcija šį kartą kitokia – tiesioginiams skrydžiams iš Vilniaus nuolaidų nėra. Kadangi kelionės laikotarpis iki vasario 15 dienos ar nėra dvejonės, jog gali būti, jog skrydžiai iš Vilniaus bus toliau atšaukinėjami, o (santykinai) pigius bilietus galima tekti keisti į skrydžius per Rygą ? …

Tą dieną, kai visos didžiosios pasaulio avialinijos skelbia apie vis augančius nuostolius, o kompaniją „Aurela” paliko didžiausias klientas „Novaturas”, iki šiol (buvusi) daugiausia užsakomųjų skrydžių Lietuvoje atliekanti kompanija „Aurela” planuoja įsigyti „Boeing 767” lėktuvą.

Tokią informaciją galima rasti tituliniame „Aurelos” tinklalapio puslapyje.

Šiuo metu bendrovei „Aurela“ priklauso du turistinės klasės 148 vietų „Boeing 737-300“ orlaiviai, du ilgų nuotolių virš 200 vietų turintys „Boeing 757-200“ orlaiviai ir du 9 vietų verslo klasės orlaiviai „Hawker 850XP“ bei naujas „Hawker 900XP“. Netrukus aviakompanija planuoja įsigyti „Boeing 767“ orlaivį.

Jau ne vieną kartą paminėjau, jog „Boeing 767” būtų racionaliausias pirkinys lietuviškoms avialinijoms, jeigu jos ketina atidaryti tiesioginius transatlantinius skrydžius iš Lietuvos. Visgi, ši naujiena (o tai turėtų būti teisybė) iš ties yra įspūdinga.

Tik praėjusių metų pabaigoje „Aurela” įsigijo pirmąjį „Boeing 757” Lietuvoje, o jos pavyzdžiu greitai pasekė „FlyLAL” ir „braliukai” „airBaltic”.

Be jokios abejonės, „Boeing 767” būtų didžiausias bet kada Lietuvos kompanijų valdytas lėktuvas. „Boeing 767” yra vienas sėkmingiausių „Boeing” pagamintų modelių. „Boeing 767” buvo gaminamas kaip vyresnys „Boeing 757” brolis. Jo gamyba prasidėjo panašiu metu kaip ir „Boeing 767” – pirmasis komerciniams skrydžiams pritaikytas 767 buvo parduotas 1982-aisiais. Lėktuvo pardavimai rekordus pasiekė 1988-1990 metais, kada buvo parduota beveik po 100 tokių lėktuvų kasmet, bet pardavimai išslaikė aukštame lygyje iki pat 1997-1999-ųjų.

„Boeing 767” gali turėti iki 370 vietų. Spėju, jog „Aurela” įsigis ankstesnę modelio konfiguraciją 767-200, tai lėktuvas turėtų talpinti 250-270 keleivių. Tai bus pirmas Lietuvos kompanijai priklausantis lėktuvas, kuriame keleivių sėdynės surikiuotos ne su vienu taku per vidurį, bet su kėdžių eile lėktuvo viduryje. 767 tipinis kėdžių išdėstymas yra 2-3-2 (palyginimui, mums pažįstami „B737” ir „B757” turi 3-3).

Nedideliais kiekiais „Boeing 767” modelis yra gaminamas ir dabar. Jo tiesioginį pakaitalą „Boeing 787” amerikos lėktuvų gamybos koncernas vis dar kuria – pirmasis pristatymas kliento naudojimui turėtų būti 2009-ųjų metu pabaigoje.

Štai taip atrodo „Boeing 767-200” kartos lėktuvas:

„Boeing 767” šiuo metu ne tik neturi nė viena Lietuvos kompanija, bet tai yra labai labai retas svečias Lietuvos oro uostuose. Vilniaus ir Kauno oro uostų takai yra „ant ribos” šių lėktuvų leidimuisi. Kaip bebūtų, toks lėktuvas būtų Vilniaus oro uosto perono puošmena.

Klausimas kitas – o kur „Aurela” su tokiu lėktuvu skraidys? Šis lėktuvas būtų puikus ir komfortiškas turistams skraidinti į Indiją, Kiniją ar Tailandą – tokį skrydį būtų galima atlikti be nusileidimo. Bet – vienintelės dvi Lietuvos kompanijos, organizuojančios keliones ten – „Novaturas” ir „Tez Tour” – bendradarbiauja su „FlyLAL” …

Gal „Aurela” pasuks į reguliariuosius reisus? Ir pirmasis jos reisas bus Vilnius-Čikaga? :)

Pabaigai užgiedosiu pesimistinę dainelę – gali būti ir taip, jog lėktuvas priklausys „Aurelai”, bet, skraidys ne Lietuvoje.