Simonas Bartkus | Blog

Praėjusią savaitę klustelėjau pagrindinių Lietuvos skraidymo rinkos dalyvių apie planus rudeniui – liko lygiai trys mėnesiai iki žiemos skrydžių tvarkaraščio įsigaliojimo. Du pagrindiniai Vilniaus oro uosto veikėjai – „FlyLAL” ir „airBaltic”, kol kas yra labai nekalbūs, pagrindinė žinia – skrydžių tvarkaraščiai vis dar yra derinami.

Žinoma, tvarkaraščių derinimas yra labai sudėtingas procesas, bet, be abejo, svarbus šioje vietoje yra ir paslaptingumo faktorius. Ne kartą yra kalbėta ir yra akivaizdu, jog konkurencija vykdant skrydžius iš Lietuvos yra didelė.

„FlyLAL” patvirtino ką jau buvo paskelbę ch-aviation.ch – nuo rudens pradedami tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Budapeštą. Apie bet kokias kitas naujienas ir kryptis žadama paskelbti kitą savaitę.

Panaršius po „FlyLAL” bilietų rezervavimo ir pirkimo sistemą, galima aptikti ir daugiau įdomios informacijos apie planus rudeniui – dalis skrydžių jau yra suvesta į bilietų rezervavimo sistemą.

Į Budapeštą „FlyLAL” skraidys trys kartus į savaitę (antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais). Tai bus vidurdienio reisas „SAAB” lėktuvu – iš Vilniaus lėktuvas kils 10:55, iš Budapešto – 12:35.

Toje pačioje sistemoje yra informacija, jog „FlyLAL” rudenį pradės ir tiesioginius reisus iš Vilniaus į Madridą! Į Madridą bus skraidoma tris kartus per savaitę – pirmadienais, trečiadieniais ir penktadieniais. Lėktuvas „Boeing 737” iš Vilniaus pakils 7:50 ryte, iš Madrido – 12:20. Skrydis truks virš keturių valandų.

Beje, nors „FlyLAL” dar oficialiai nepaskelbė informacijos apie naująsias kryptis, bilietų užsakymo sistemoje jau galite nusipirkti bilietus šiomis kryptimis – ir kainos tikrai geros – į abi puses praktiškai bet kuriai dienai skrydis kainuos iki 500 litų su mokesčiais. Į Madridą ir atgal tai labai pigu.

Iš rezervavimo sistemos matosi, kad daugės skrydžių į Romą (vietoje trijų – keturi skrydžiai per savaitę), į Stambulą (trys vietoje dviejų). Mažėja srydžių į Kijevą (vietoje dviejų kasdienių – šeši kartai per savaitę), į Paryžių (keturi savaitiniai vietoje šešių), berods mažėja ir į Maskvą.

Suprantama, kad tvarkaraščių derinimas yra sudėtingas procesas, bet kartais dėl vėluojančio jo suderinimo kenčia keleiviai ir pati kompanija. Pavyzdžiui, „FlyLAL” svetainėje galimybė pirkti bilietus į Dubliną yra tik iki rugsėjo 15 dienos. Jei norite skristi vėliau, o bilietais rūpintis jau dabar, teks rinktis „Aer Lingus” ar „airBaltic”.

Dvi jau dabar žinomos naujos „FlyLAL” kryptys yra sveikintinos. Į šiuos miestus nėra skraidoma nei iš Rygos, nei iš Talino. Šios kryptys „FlyLAL” turėtų padėti ir vystyti tranzitą per Vilnių – kaip rašo „FlyLAL Group” komunikacijos vadovė Gintarė Rimkuvienė, „FlyLAL” per Vilnių skraidina ne tik keleivius iš Rygos ir Talino, bet ir iš Kijevo, Maskvos, Tbilisio. Į Madridą, kiek pamenu, tiesioginė kryptis atidaroma pirmą kartą istorijoje – kadaise tik dar valstybinės „Lietuvos avialinijos” pagal bendrojo kodo sutartį su „Iberia” į Madridą skraidindavo per Londono Heathrow.

Beveik garantuoju, jog šios dvi didelės naujienos iš „FlyLAL” stovyklos turėtų būti ne vienintelės. Rudenį bus tikrai nuimamos vasaros sezono kryptys (Larnaka, Salonikai, Malaga, Maljorka), sumažės reisų į kelis didžiuosius miestus, sumažės užsakomųjų skrydžių, o lėktuvų parkas plečiasi, todėl lėktuvų išnaudojimo tvarkaraštyje turėtų atsirasti daugiau „langų”, kuriuos bus galima išnaudoti naujoms kryptims (arba esamų tankinimui).

Apie „airBaltic” planus rudeniui kol kas daugiau iššiukštinėti nepavyko. Rosita Sakalauskaitė iš „airBaltic” tik patvirtino apie rudens kryptis Ryga-Dubajus, Ryga-Amsterdamas ir Ryga-Tamperė, bet apie tvarkaraštį iš Vilniaus kol kas žinių nėra. Jų turėtų atsirasti „rudens pradžioje”.

„airBaltic” dar kartą paminėjo, jog derybos su Kauno oro uostu vyksta ir gali būti, jog pirmas lėktuvas su salotine uodega iš Kauno oro uosto gali pakilti dar šiemet. Išties, jei tai įvyks, tai bus kur kas greičiau nei aš prognozavau. Palangos oro uostas „airBaltic” yra „šiek tiek tolimesniuose planuose nei Kaunas”.

Palangos oro uosto direktoriaus pavaduotojas marketingui Ramūnas Vilčinskas pranešė, jog žiemos sezone iš Palangos naujų krypčių neatsiras. Natūralu, eksperimentus iš pajūrio reikia pradėti vasarą. Bet, gera žinia tai, jog SAS kryptis Palanga-Kopenhaga tikrai liks, greičiausiai liks ir skrydžiai iš Palangos į Maskvą („UTair”) ir iš Palangos į Oslą („Norwegian”).

Straipsnis perspausdintas Alfa.lt: „flyLAL“ skirs į Madridą, Budapeštą, „airBaltic“ – galbūt į Kauną

Atrodo, Vilniaus oro uosto vadovas akivaizdžiai pajuto, kad jo prognozė, kad 2015 metais Vilniuje bus 1,5 milijono oro keleivų, gali ir neišsipildyti. Kur tau išsipildys – jau net 2008-ųjų pirmąjį pusmetį keleivių Vilniuje buvo beveik milijonas.

Aišku, Vilniaus oro uostą tokia situacija labai neramina. Reikia kažkaip pradėti mažinti keleivių skaičių. Šiandien per radiją girdėjau žinutę, jog VNO nusprendė, kad ir žiemos sezonu lėktuvai Vilniuje bus aptarnaujami nuo 5 val. ryto iki 23,30 val. vakaro. Pavėlavę lėktuvai turės leistis Kaune, Rygoje ar Palangoje.

Šią „naujovę” Vilniaus oro uostas įvedė nuo šios vasaros – tiesa, buvo nurodyta, jog šis nepatogumas yra laikinas ir būtinas dėl oro uosto kilimo tako platinimo darbų. Atrodo, įtikinama.

Bet – dabar atsirado naujų argumentų, kodėl lėktuvų negalima aptarnauti vėliau. Kaip pranešė „Radiocentras”, VNO teigia, jog dėl to, jog Vilniaus oro uostas yra arti miesto ir negalima trikdyti gyventojų ramybės!

Bendrai paėmus tokioje situacijoje gal ir yra logikos – kai kuriuose miestuose tokia praktika yra įvesta. Bet, visuomet tokiose situacijose oro uostai yra už kaip galima ilgesnį darbą, o jo darbą trumpinti siekia aplinkiniai gyventojai, žaliųjų organizacijos ir t.t., o finale dažniausiai su valdžios įsikiškimu būna randamas kompromisas. Bet pas mus – gyventojų ramybe ėmėsi savo iniciatyva rūpintis oro uostas! Labai keista ir nelogiška. Juolab, kad Vilniaus oro uoste besileidžiantiems lėktuvams taikomi netgi labai negriežti standartai triukšmui – pasiklausykite kaip pirmadieniais vakare kyla senukas krovininis lėktuvas į Kopenhagą.

Aišku, situacijos su lėktuvų aptarnavimu nakties metu negalima sureikšminti per daug. Bet šis į viešumą išliendęs absurdas tik vienas pavyzdys, kaip Vilniaus oro uostas savo nelankstumu praranda konkrencingumą.

Iki rudens skrydžių tvarkaraščio įsigliojimo liko trys mėnesiai, bet daugelis Lietuvos rinkos dalyvių kol kas tyli dėl planų rudeniui.

Atviresnė tėra tik „Ryanair”, kurios rudens tvarkaraštis jau pilnai aiškus ir apie jį jau rašiau – skrydžių iš Kauno šiek tiek mažėja (tiesa, dalis jų ir buvo tik sezoniniai).

Paprastai aviakompanijos būna labai aktyvios skelbdamos apie naujas kryptis, o sunkiau sekasi sužinoti tik apie nutraukiamus skrydžius, tuo tarpu šį kartą tyla ir apie planus. „airBaltic” kol kas anonsavo tik kryptį iš Rygos į Tamperę (Suomija), bet jau yra žinoma, jog „airBaltic” nuo rudens tikrai skraidys iš Rygos į Dubajų (Jungtiniai Arabų Emyratai) ir Amsterdamą (Olandija), taip pat tradiciškai atgaivins žiemos sezono kryptį į Hurgadą (Egiptas).

Žinių, jog „airBaltic” plės krypčių iš Vilniaus skaičių nėra. Kompanijos atstovai per žiniasklaidą skundžiasi, jog Vilniaus oro uostas proteguoja „FlyLAL”, tuo tarpu savo rinkodaros komunikaciją akivaizdžiai pasuko kryptimi, jog „skriskite per Rygą”. Strategija visiškai suprantama, žinant, jog Rygos oro uoste „airBaltic” turi šiltnamio sąlygas. Kryptis į Dubajų turėtų pagerinti kompanijos pozicijas atsivežant keleivių iš Vilniaus.

Įdomus sprendimas atidaryti kryptį iš Rygos į Amsterdamą – šia kryptimi į Ryga skraido olandų gigantas „KLM”. Ko gero, „airBaltic” jaučiasi jau tokie stiprūs Rygoje, kad bandytų atiminėti keleivius iš didžiųjų kompanijų, kurios vežasi keleivius į savo hub’us. „FlyLAL” ir „KLM” yra „codeshare” partneriai, o jungiamieji skrydžiai per Amsterdamą yra vienas iš „FlyLAL” privalumų.

„FlyLAL” dabar yra labai užsiėmusi užsakomųjų reisų aptarnavimu – dabar vasarą pervežti keleivius į vasarojimo vietas (Turkija, Graikija, Egiptas, Ispanija, Italija, Kroatija) reikia tikrai daug resursų. Visgi, plečiamas lėktuvų parkas leidžia galvoti, jog rudenį kompanija turėtų padidinti reguliariųjų krypčių skaičių.

Atsigavusiame labai gerame saite „CH-Aviation” pasirodė žinutė, jog „FlyLAL” turėtų nuo rudens atidaryti Vilnius – Budapeštas kryptį. Šia kryptimi skraidyti iš Vilniaus jau buvo bandymų, bet, nelabai sėkmingų. Visgi, vertinčiau, jog ši kryptis turėtų būti labai perspektyvi. „FlyLAL” turi planų vykdyti tranzitą per Vilnių, keleivių pirmiausia atsivežant iš Rygos, todėl tam reikalingos kryptys iš Vilniaus tokios, kokių nėra iš Rygos (kadangi „airBaltic” ir „FlyLAL” kainos iš principo nesiskiria) – Budapešto atvejis būtų tas.

Beje, latviai pradėjo buvusioje karinėje bazėje Daugpilyje statyti civilinį keleivinį oro uostą – statybos darbus tikimąsi baigti 2013-aisiais metais. Tikimąsi, jog iš Daugpilio bus paklausūs skrydžiai į Varšuvą ir Maskvą dėl didelio kiekio tų tautų atstovų Daugpilio regione. Aišku „airBaltic” šį miestą sujungs su Ryga ir vešis tranzitinius keleivius, kaip vežasi iš Liepojos, Ventspilio ir Vilniaus.

Visgi, latvių investicijos į Daugpilio oro uostą yra labai rizikingos. Planuojama, jog parengti oro uostą keleivių vežimui atsieis apie 20 mln. latų – kas yra beveik 100 milijonų litų. Daugpilio oro uosto situacija panaši į Šiaulių oro uosto – buvęs karinis oro uostas turi neblogą lėktuvų kilimo/nusileidimo taką (bet iš esmės kur kas blogesnį nei Šiauliuose). Šiuo metu ten nėra jokios keleivių infrastruktūros, viskas statoma nuo nulio.

Bet – jei latvių investicijos pasiteisins ir Daugpilyje bus keleivių, tai Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos strategams su trimis oro uostais (Kauno, Palangos, Šiaulių), kurių kiekvienas infrastruktūra lenkia bet kurį Latvijos (Liepoja, Ventspilis ir būsimasis Daugpilio), liks nusišauti. Nors verkti reikėtų jau vien dėl Rygos-Vilniaus dvikovos rezultatų.