Simonas Bartkus | Blog

Dažnai pastebiu, jog kuomet kalbame ir diskutuojame apie naujus skrydžius, naujas skrydžių kryptis, imama ir supainiojami jungiamieji skrydžiai su „code-share” skrydžiais. Net nežinau ar pastariesiems yra lietuviškas terminas, todėl juos taip ir vadinsiu. Terminas „code-share agreement” yra verčiamas kaip „bendrojo kodo sutartis”, bet manau, nuo to visiškai nepasidaro aiškesnis.

Paaiškinsiu, kuo skiriasi šios aviacijos pasaulio situacijos lietuviškais pavyzdžiais.

Jungiamąjį skrydį galima apibūdinti įprastą praktiką, kuomet aviakompaniją X pardavinėja bilietus į aviakompanijos Y vykdomus reisus. Paprastai kompanija X daro taip, kad jos ir aviakompanijos Y skrydžiai sudarytų einamąją seką.

Labai geras pavyzdys yra kompanijos „FlyLAL” neseniai pradėtas tokio tipo bendradarbiavimas su „Virgin Atlantic” avialinijomis. Iš „FlyLAL” galima įsigyti skrydžius iš Vilniaus į Niujorką. Iš tiesų, parduodami du bilietai – Vilnius-Londonas su „FlyLAL” ir Londonas-Niujorkas su „Virgin Atlantic”. Jums sėdint „Virgin” lėktuve virš Atlanto, jūs neturėsite jokių ryšių su „FlyLAL”.

Kompanija „FlyLAL” tiesiog turi nemažą nuolaidą „Virgin Atlantic” bilietų pardavimuose – galbūt kartu su įsipareigojimu minimaliems pardavimams. Be to, bendro skrydžio kainą gali sumažinti ir savo skrydžio Vilnius-Londonas sąskaita.

Paprastai avialinijų alijansai daro jungiamuosius skrydžius su visomis tame aljanse esančiomis avialinijomis. Trys didžiausi pasauliniai avialinijų aljansai yra „Star Alliance” („vedančios” avialinijos jame yra SAS, Lufthansa, United Airlines, Spanair, Austrian ir kitos), „SkyTeam” (AirFrance, KLM, Alitalia, Aeroflot ir kt.), „OneWorld” (British Airways, American Airlines, Finnair ir kitos). „SkyTeam” aljanso nare ketino tapti „FlyLAL”, bet kalbos apie tai nutilo.

Jungiamųjų skrydžių atveju kompanijos nesiima derinti tarpusavio skrydžių tvarkaraščių, dažnai bagažą tenka kiekviename tarpiniame taške tenka registruoti iš naujo. Kaip ir „FlyLAL”/”Virgin” bendradarbiavimo atveju, jugiamasis skrydis net gali būti vykdomas iš skirtingų oro uostų – pvz. Londone atskrendate į Gatwick oro uostą, tuo tarpu didžioji dalis „Virgin” skrydžių (į kuriuos bilietus parduoda „FlyLAL”) yra vykdomi iš Heathrow.

„Code-share” yra gilesnis kompanijų tarpusavio bendradarbiavimo lygis. Paprastai „code-share” yra dviejų arba daugiau reisų atlikimas fiziškai vienu lėktuvu.

Kad nebūtų taip painu – pavyzdys. Vilniaus oro uosto skrydžių „lentoje” dažnai galima pamatyti, jog vienu metu leidžiasi lėktuvai iš to paties miesto, nors tvarkaraštyje matosi kelios eilutės – skirtingų aviakompanijų reisai su skirtingais skrydžio numeriais. Pavyzdžiui, šiandien 23:00 Vilniaus oro uoste „baigiasi” su skrydžiai Kopenhaga-Vilnius. Skrydžių numeriai – BT166 ir SK9666. Fiziškai oro uoste leidžiasi vienas „airBaltic” lėktuvas, kuris tuo pat metu vykdo du skrydžius – „airBaltic” skrydį Kopenhaga-Vilnius ir SAS skrydį Kopenhaga-Vilnius.

Paprastai „code-share” skrydžio atveju, aviakompanijos pasidalina fiziškai lėktuve esančias vietas ir kiekviena nepriklausomai viena nuo kitos parduoda bilietus į savo kėdes. Skrydį techniškai vykdo viena iš kompanijų, o skrydžio išlaidas dalijasi abi kompanijos proporcingai (arba viena kompanija už sutartą kainą tiesiog nuperka vienų skaičių X). Aišku, pardavus savo vietas, dažniausiai yra galimybė perparduoti ir kitai kompanijai „priklausančias” vietas.

„Code-share” sutartys pradėtos sudarinėti paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje – akivaizdus pavyzdys, kaip kylant aviacinio kuro kainoms pradėta „optimizuoti” kiekvieną skrydį.

„Code-share” sutartys sudaromos trimis tipiniais atvejais:

1. Kuomet stengiamąsi praplėsti savo skrydžių žemėlapį turint geras pozicijas viename ar kitame hub’e – oro uoste/skrydžių centre. Pvz. SAS turi platų tinklą Skandinavijoje ir daug keleivių susiveža į savo hub’us Kopenhagoje ir Stokholme, o „code-share” dėka gali praplėsti savo skrydžių žemėlapį į Vilnių. Pvz. SAS savo klientams gali pasiūlyti skrydį Geteborgas-Vilnius su persėdimu Stokholme.

2. Siekiant padidinti pasirinkimą keleiviams, „code-share” susitarimą sudaro dvi kompanijos, aptarnaujančios tą patį maršrutą. Pvz. šią vasarą „FlyLAL” skraidė Vilnius-Briuselis vieną kartą per dieną (tik vakarais), tuo tarpu „airBaltic” skraidė Vilnius-Briuselis taip pat vieną kartą per dieną tik rytais. Jeigu šios kompanijos būtų sudariusios „code-share” sutartį, jos galėtų „apsimainyti” pvz. 20 kėdžių viena kitos reisuose. Tuomet keleiviai galėtų skristi ir grįžti su tos pačios kompanijos reisais.

3. Siekiant išplėsti skrydžius į dar neatrastas teritorijas, dažnai siekiant išsiaiškinti paklausą skrydžiams. Pvz. jeigu „FlyLAL” sudarytų „code-share” sutartį su kokia nors kompanija ir pasiūlyti skrydžius Vilnius-Tokijas su persėdimu. Tokiu atveju, „FlyLAL” žemėlapyje galėtų nusipiešti tašką Tokijas, kadangi šį tašką pasiektų lėktuvai su „FlyLAL” šaukiu ir skrydžio numeriu TE XXX.

Lietuvos aviakompanijos yra mažos ir nepajėgios, todėl retas reiškinys, kuomet užsienio kompanijų lėktuvai skraidytų su lietuviškais šaukiniais. Tuo tarpu lietuviškos kompanijos dažnai skraido su užsienio kompanijų šaukiniais, kadangi didžiosioms kompanijoms neapsimoka atidarinėti reiso į Vilnių. „FlyLAL” taip bendradarbiauja su KLM (Amsterdamas-Vilnius), Aerosvit (Kijevas-Vilnius), Aeroflot (Maskva-Vilnius) ir kt. „airBaltic” daugiausia atstovauja savo vis dar mamą SAS ir NVS šalių aviakompanijas (reisuose į Rygą).

„FlyLAL” žiemos tvarkaraštyje atsiranda vienas „code-share” susitarimas, kada kita kompanija skraidys su „FlyLAL” šaukiniu. „FlyLAL” šalia tiesioginių reisų Vilnius-Madridas tris kartus į savaitę sudarė susitarimą su „Iberia” dėl kasdienio reiso į Madridą per Frankfurtą. Kasdien „Iberia” lėktuvai atliks „FlyLAL” vardu (kartu ir savo vardu) reisą Frankfurtas-Madridas, o „FlyLAL” klientai galės naudotis „code-share” susitarimo privalumais.

„Code-share” sutartys gali būti sudaromos net tarp kompanijų aptarnaujančių skirtingas transporto rūšis. Dažniausiai tai būna traukinys ir lėktuvas – „rail and fly”. Apie tokį variantą buvo pasigirdę kalbų iš „FlyLAL” ir „Lietuvos geležinkelių” pusės, bet, spėju, kol kas jie toli realybės. Tokiu atveju „FlyLAL” galėtų pasiūlyti reisą Telšiai-Amsterdamas. Telšiuose sėdate į traukinį, Vilniaus stotyje persėdate į traukinį Stotis-Oro uostas, o iš Vilniaus oro uosto skrendate į Amsterdamą.

Kad šis šaltas ketvirtadienio rytas, būtų įdomesnis:

„Apie jokį ministerijos tyrimą nieko nežinau, todėl negaliu nieko komentuoti. Asociacija jau seniai neveikia. Aš jai tikrai nevadovauju. Atlyginimo negaudavau. Nieko neatsimenu„, – sako Mindaugas Ivanauskas, Vilniaus oro uosto vadovas.

Vilniaus oro uosto vadovas, ko gero, nelankė bendravimo su žiniasklaida būrelio, nes jo reakcija į mestą, mano manymu, gana nedidelį kaltinimą šitaip sureagavo.

Tuo tarpu šiandien yra trečias rytas, kuomet Vilniaus oro uoste lėktuvai nesileidžia dėl rūko. Tai apnuogina vieną iš didžiausio Lietuvos oro uosto problemų – neatsparumą tokioms oro sąlygoms, dėl ko kelios dienos rudenį ir kelios dienos pavasarį sutrinka lėktuvų eismas. Ačiūdie, jog Vilniaus oro uoste yra mažai besileidžiančių lėktuvų rytais (pagal šiandienos tvarkaraštį iki 10 val. turi leistis tik 3 lėktuvai), o rūkai tvyro dažniausiai ryte. Vizualiai didžiulis rūkas Vilniuje tvyrojo ir trečiadienio vakarą, bet, berods, lėktuvų leidimosi pikas, kada per valandą leidžiasi 10 lėktuvų, nesutriko. Priešingu atveju, būtų pritrūkę autobusų vežti keleivius iš Palangos į Vilnių.

Karas tarp „FlyLAL” ir „airBaltic” tęsiasi toliau. Manau, neatsitiktinai vakar (tą pačią dieną!) į viešumą išlindo du abiejų kompanijų manevrai personalo valdyme: „FlyLAL” nori priversti orlaivių palydovus dirbti ilgiau, o „airBaltic” Lietuvoje atleidžia apie 40 skrydžių palydovų.

„airBaltic” iš žiemos tvarkaraščio išbraukė savaitgalio skrydžius į Briuselį. Primenu, jog „FlyLAL” šios krypties atsisakė visai. O dar prieš metus atrodė, jog krytpys Vilnius-Dublinas ir Vilnius-Briuselis yra vienos pelningiausių … Dabar jau tikiu, jog ir iš taip skurdaus šios žiemos skrydžių tvarkaraščio gali dar būti retinami skrydžiai ir sezono eigoje.

Rygos oro uostas pagaliau pripažino, jog pas juos žiema bus dar liūdnesnė. Iš Rygos oro uosto traukiasi „easyJet”, „Aerlingus”, „Germanwings”, „Austrian Airlines”. Latviai dar pamiršo pridėti, jog lietuviška „FlyLAL” taip pat nutraukia skrydžius iš Vilniaus į Rygą. Latvijos politikos klouno vardu „Susisiekimo ministras” politika pradeda atsirūgti.

Klausimas toks: „airBaltic” Rygos oro uosto mokesčiui praktiškai nemoka. „Ryanair” irgi. Iš ko gyvens Rygos oro uostas, jeigu visos kitos oro kompanijos ims ir pasitrauks?