Dėmesio! Ieškomi kandidatai skraidyti iš Vilniaus Oro Uosto!
Comments(59) temos: lėktuvai
Aistros dėl „flyLAL” bilietus turinčių keleivių dar toli gražu nerimsta. „Virgin Atlantic”, „Malev”, „Aeroflot” ir „British Airways” atsisako vežti keleivius jungiamųjų skrydžių atskirus segmentus – t.y. jeigu turite bilietą Vilnius-Londonas-Niujorkas, kur Vilnius-Londonas turėjo aptarnauti „flyLAL”, o Londonas-Niujorkas skraidinti „Virgin Atlantic”, tai negalėsite pasinaudoti segmentu Londonas-Niujorkas, netgi jeigu įsigysite kitus bilietus iki Londono.
Avialinijos turi galimybę taip elgtis pagal IATA „interline” skrydžių taisykles, kurios skelbia, jog jungtinio skrydžio atveju visi kuponai turi būti panaudoti eilės tvarka ir vienos iš „interline” sutartyje šalies veiklos nutraukimas šios taisyklės nepanaikina. Aišku, šios kompanijos galėjo pasielgti geranoriškiau klientų atžvilgiu, tačiau greičiausiai jos taip pat nesulaukė (ir nebesitiki sulaukti) skrydžių apmokėjimo iš „flyLAL”. Vienintelė kompanija, kuri rodo ketinimus leisti naudotis skrydžio segmentais yra olandų KLM.
„flyLAL” keleivių problemų sprendimas pamažu ims blėsti, o ima kilti natūralus klausimas, ar atsiras norinčių užsiimti „flyLAL” atlaisvintą vietą rinkoje. Todėl skelbiu kandidatų skraidyti iš Vilniaus oro uosto paiešką!
Kandidatas Nr. 1. „Scandinavian Airlines”. Apie derybas su šiuo kandidatu patvirtino Vilniaus oro uosto vadovas, o Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis paminėjo, jog susitikimas su SAS atstovais vyko net „karštąjį pirmadienį”, kada „flyLAL” keleivių problemų sprendimas yra tikrai svarbi problema – vadinasi, SAS atėjimas į Vilnių yra skubus klausimas. Galimi maršrutai: Vilnius-Kopenhaga; Vilnius-Stokholmas; Vilnius-Oslas; Vilnius-Briuselis. Jeigu SAS imtų skraidyti ne tik į savo skrydžių centrus Skandinavijoje, tuomet kitų maršrutų atsiradimas reikštų ir nedidelės SAS bazės Vilniuje įkūrimą.
Kandidatas Nr. 2. KLM. Maršrutas: Amsterdamas-Vilnius. Amsterdamo kryptis 2008-aisiais buvo viena sparčiausiai augančių krypčių iš Vilniaus. Antroje metų pusėje keleivių skaičius pasiekė 8000 keleivių per mėnesį. Neturiu tikslių duomenų, tačiau apie 70% keleivių Amsterdamas – ne paskutinis kelionės taškas. Visi keleiviai kelionę tęsdavo su KLM – todėl uždarbis ne tik iš Vilnius-Amsterdamas reiso, tačiau ir iš toliau sekančių jungiamųjų skrydžių. 6000 jungiamųjų keleivių per mėnesį yra didelis skaičius net tokiai gigantei kaip KLM, todėl neabejoju, jog jų KLM nenorės prarasti. KLM ketinimus tęsti veikla Lietuvoje rodo ir faktas, jog jie vieninteliai nespjovė į ex-flyLAL klientus. Aktyviai dirbdami, KLM šiame maršrute galėtų pakrauti ir „Boeing 737-300” ar „Boeing 737-700”, tačiau realiau, jog maršrutas būtų aptarnaujamas su „Fokker 70”, „Fokker 100” arba „Embraer 190”.
Kandidatas Nr. 3. „Brussels Airlines”. Vilniaus jungties su Europos Sąjungos sostine trūkumas yra šios dienos aviacijos populizmas. VNO vadovas sako, jog dėl Vilnius-Briuselis reiso kalbamąsi su SAS, tačiau pagrindine kandidate atidaryti šį maršrutą laikau „Brussels Airlines” – ji iki 2008 m. rudens šį reisą vykdė bendradarbiaudama su „flyLAL”, 2008 m. žiemą bedradarbiauvo su „airBaltic”, kol ši atšaukė skrydžius iš Vilniaus į Briuselį. Be to, Briuselyje įsikūrusios avialinijos turi galimybę efektyviausiai išnaudoti šį maršrutą, kadangi lietuviams reikalingas skrydis Vilnius-Briuselis ryte ir Briuselis-Vilnius vakare. Iš Briuselio atskristi į Vilnių lėktuvas galėtų vėlų vakare, o pernakvojęs VNO, ryte išskristi į Briuselį (ryte skraidydavusi „airBaltic” turėjo „tuščią” grįštamąjį reisą). Reiso potencialas – nuo 3000 iki 6000 keleivių per mėnesį, kuris gali augti dėl „Brussels Airlines” siūlomų tolimesnių skrydžių per Briuselį. Paleidus vieną reisą per dieną galima pilnai išnaudoti „Brussels Airlines” naudojamą „Airbus A319”.
Kandidatas Nr. 4. „Turkish Airlines”. Šį kandidatą vakar įvardijo LNK žinios, neva neoficialiai išgirdusios šį pavadinimą iš Susisiekimo ministerijos pareigūnų. Į šios kompanijos atėjimą nededu daug planų, nes jeigu ši kompanija ir pradės skrydžius į Vilnių, tai nebus dažni skrydžiai, ženkliai teigiamai įtakojantys Vilniaus oro uosto keleivių skaičių. „Turkish Airlines” tiesiog užsiimtų „flyLAL” paliktą ertmę atšaukus skrydžius į Stambulą. „flyLAL” ten skraidė 3 kartus per savaitę, o dauguma keleivių buvo turistai – lėktuvai kraudavosi pasiūlius gerą kainą. „Turkish Airlines” šiuo metu yra Europoje viena labiausiai besiplečiančių kompanijų, todėl ji gali panašiu dažniu, kaip vykdė „flyLAL”, užsiimti šį reisą.
Kandidatas Nr. 5. „British Airways”. Vilnius šiuo metu yra be jungties su Londonu, o 2008 m. šia kryptimi iš Vilniaus oro uosto skrido beveik 134 tūkst. keleivių – t.y. vidutiniškai 11 tūkst. keleivių per mėnesį. Dalis keleivių, be abejo, iškeliaus į Kauno oro uostą, kur pakankamai dažnai iš Londono atskrenda „Ryanair” (netikėkite Kauno oro uosto vadovo pareiškimu, kad „Ryanair” dažnina skrydžių dėl „flyLAL” bankroto – jau prieš tris mėnesius buvo parduodami bilietai į kovą atidaromus naujus skrydžius). Tačiau Vilnius-Londonas kryptyje lieka didžiulis potencialas ir negaliu patikėti, jog niekas nebandys jo „nusigreibti”. Nors jokių nėra pranešimų apie „British Airways” grįžimą į Vilnių, tačiau pagrindiniu kandidatu į šį maršrutą laikau juos. „British Airways” skraidė į Vilnių iš Gatwick oro uosto iki 2006-ųjų rudens, vėliau nutraukė skrydžius dėl neefektyvumo. Situacija pasikeitė kardinaliai, kadangi tuo metu „British Airways” teko konkuruoti su kainas stipriai žemyn tempiančiomis „airBaltic” ir „flyLAL”. „British Airways” atėjusi į Vilniaus oro uostą turi galimybę ne tik nusigriebti keleivius, kuriems Londonas yra galutinis tikslas, bet ir pasiūlyti galimybę jungiamiesiems skrydžiams per Londoną (aišku, tuomet patogiau skristi iš Heathrow, bet tai laikau nerealiu variantu šiai dienai). BA žemėlapyje šiuo metu Vilnius yra tamsi dėmė, o Ryga ir Talinas pasiekiami per „oneworld” aljanso partnerę „Finnair” ir jos skrydžių centrą Helsinkyje.
Kandidatas Nr. 6. „Aeroflot”. Reisas Vilnius-Maskva. Klydau rašydamas, kad šiuo metu šiame reise dirbanti „Utair” nesiūlo jungiamųjų skrydžių – siūlo, bet nedaug; be to Vnukovo oro uostas neturi tranzitinės salės. „Aeroflot” iki šiol „codesharine’o” kryptį Maskva-Vilnius su „flyLAL” ir siūlė gan neblogas galimybes pasiekti bet kurį Rusijos bei NVS šalių miestą. „Aeroflot” šiuo metu skraido į Rygą. Be abejo, reiso į Vilnius atidarymas nėra „Aeroflot” pirmas pagal svarbumą klausimas, tačiau, manau, ši kryptis gali sudominti rusų aviacijos gigantę. Galbūt ledai pajudėtų 2009 pabaigoje, kada „Aeroflot” savo flotilę išplės nedideliais Sukhoi Superjet 100 lėktuvais.
Daugiau kandidatų šiai dienai negaliu įvardinti. Tikiu, jog jau Vilniaus oro uoste dirbančios avialinijos gali intensyvinti veiklą, kad pasiimtų laisvus keleivius, atsiradusius po „flyLAL” veiklos sustabdymo. Aktyviau dirbti planuoja lenkų kompanija LOT, kuri prieš mėnesį sumažino reisų į Vilnių. Kita kandidate plėstis laikau „Lufthansa”, kuri turėtų gauti keleivių į Frankfurtą, kurie anksčiau skrido su „flyLAL”.
Trejetas gan skanių atlaisvėjusių reisų – Kijevas, Berlynas, Paryžius bei Roma, kurie iš Vilniaus šiuo metu tampa nebepasiekiami. Tačiau realių kandidačių šiai dienai nesimato – šios kryptys, ko gero, bus laisvos, kol Vilniaus oro uoste ims kurtis ateitį čia matanti bendrovė. Nedidelį šansą suteikčiau Kijevo krypčiai, kurią gali sudominti „Aerosvit”.
Buvusi keleivių iš Vilniaus oro uosto vežimo lyderė „airBaltic” skelbia, jog „flyLAL” veiklos nutraukimas nekeičia bendrovės planų ir ji neketina gausinti skrydžių iš Vilniaus bei atleisti dalį Lietuvoje dirbančių darbuotojų.
P.S. vakar iš vienastoks sulaukiau „Twitter” klausimo – ar yra Europoje šalis, neturinti savo „flag carrier”? Apart nykštukinių Andoros, San Marino ir ko., kitų variantų neprisiminiau, nebent „Scandinavian Airlines” negalėtume laikyti Danijos, Norvegijos ir Švedijos „flag carrier”.
——————-
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
59 komentarai
Leave a reply
Del KUN direktoriaus pagyrų esi visiškai teisus, aš dar gruodžio pradžioj pirkau pavasariui bilietus i STN su dieniniu reisu, ir matesi visam gražume sutankintas grafikas;)
Tai ne pirmas kartas, kai prisiima sau laurus nepelnytai (nepamenu dabar konkretaus pavyzdžio, bet taip jau tikrai buvo)
Man kazkodel kirba tokia tolima mintis, kad Utair dar labai seniai numate flyLAL sunkumus, todel taip tvarkingai ir uzsispyrusiai skraide Vilniaus kryptimi (kad ir po kelis keleivius lektuve). Dabar jiems atiteks visi sios krypties laurai (gal net ir didesnis lektuvas-pagal poreiki). O del tranzito Maskvoje-as manau (is savo patirties), kad bent kiek gudresni keleiviai neskrenda su Aeroflotu (is Sheremetyevo), o su kitais vezejais is Domodedovo oro uosto (del kainos ir kokybes), todel atskridimas i Vnukovo jiems tikrai bus patogesnis, nes iki Domodedovo nuvykti bus zymiai arciau ir greiciau.
Kokių dar turime alternatyvų? Rusijos kryptyje galime svarstyti S7 variantą, kuri neseniai atėjo į Rygą. Iš Alitalia nieko nesitikiu, nes ji amžinai netoli bankroto. Tačiau kyla klausimas dėl Iberia. Gal per Madridą/Barseloną buvo srautas. Be to, galima pritraukti ir kažkiek turistų ir tranzitinių keleivių.
Iš LAL veiksmų matyti, kad atėjimas į Budapeštą iš dalies pasiteisino (gan nemažai pasiūlyta jungčių). Gal tai sugundytų Malev? Jie turi mažų lėktuvų, tik neaišku ar jie laisvi.
Dar vienas svarstytinas Britų variantas- BMI. Jie galėtų pasiūlyti skrydžius ne tik į Londoną.
Berlyno kryptyje galėtų įsitaisyt AirBerlin arba EasyJet. Jie galėtų pasiūlyt geras kainas, o gal net patogius tranzitinius variantus.
Airbaltic atveju panašu, kad Foker’ius dalyje reisų pakeis B737-500. O gal net B737-300, jei srautas taip išaugs. AirBaltic turi puikia proga atsiriekt didelį LAL pyrago dalį. Tada galės reisuose B757 užpildyti pilnai (pvz į Londoną).
Ir šiaip Vilnaus oro uostui reikia nesustot. Yra dar AirMalta, LuxAir, Swiss (kalnų turizmas, reisas į Ženevą), Cypres Air ir t.t. ir pan.
Jeigu Vilnius sudomintų „bmi”, tai realiai galėtume iš jų tiek tikėtis reiso į Londoną, tiek į Mančesterį – gana tolygios svarbos jų abu hub’ai. Tačiau „bmi” veikla Rytų/Vidurio Europoje labai neaktyvi (tik vasariniai reisai į Rumuniją ir Bulgariją), prioritetai kitur, todėl „British Airways” laikau realesniu variantu.
Dėl „easyJet”, tai mažai dedu vilčių, nes jie nešė mieles iš Rygos kątik. Be to, manau, jog „low-cost” avialinijas visgi reikėtų koncentruoti Kaune, o ne Vilniuje.
Kas liečia „airBaltic” planus, tai mes nežinome tikslių jų strategijos motyvų. „airBaltic” ir iš Rygos stabdo kai kuriuos brangius ir tolimus reisus į NVS šalis arba verčia juos sezoniniais – keleivių srautai mažėja ne tik pas mus, tai pasaulinė tendencija. Neaišku, kokia yra „airBaltic” finansinė padėtis ir kiek Latvijos vyriausybė ją maitins. B757 naudojimas reguliariuose reisuose yra baisiai drąsus žingsnis, nes nepilnai pakrovus lėktuvą sąnaudos skraidyti tokiu laineriu yra didžiulės, dėl to keleivių srauto svyravimai neša didžiulius nuostolius. O garantuotas srautas būna tik užsakomuosiuose …
S7 dėl Rygos panašu persigalvojo.
Vnukovo oro uostas pasak skridusių persėsti gerokai patogesnis už Šeremetjevo.
O AirBaltic dar turi daug rezervų mažinti skrydžių dažnį jei reikės – į daug miestų, Briuselį tame tarpe, jie skraido po du kartus kasdien.
Easyjet strategija yra skraidyt į tokius oro uostus, kur jie galėtų užimt dominuojančią ar bent jau ženklią rinkos dalį – Rygoje su tuo jiems sunkiai. Vilniuje tokia galimybė būtų, bet po nesekmės Gdanske mažai realu.
Dar yra Norwegian, kurie galėtų atidaryt kokį reisą į Skandinaviją, arba Varšuvos pavyzdžiu vieną kitą sezoninį reisą į šiltus kraštus.
Taip pat yra keli angliški low-costai, kaip Jet2, bmibaby, dar keletas kitų, bet jie skraido iš regioninių oro uostų ir greičiausiai nesurinktų pakankamo srauto į Vilnių.
AirBerlin, Germanwings teoriškai galėtų ateit, bet prieš tai oro uostui reiktų kardinaliai politiką pakeit.
2009 kontekstas palankus ir nepalankus buti isrankiems avialinijoms. Kaip bebutu Vilniaus viesbutininkai, restoranai ir kiti turizmo rinkos dalyviai investavo i 09 metus, tikedamiesi kulturos sostines ir tukstantmiecio turistu srauto grazos. Vilnius neturi daug laiko svarstyti kokios avialinijos ir kur turi koncentruotis. Kaunas – vartai užsienio lietuviams sugrizti namo pavieset, Vilnius – 2009 renginiu turizmo. 2004/2005 ir Kauno ir Vilniaus m. saviavldybės rėmė (finansiškai) Rayan’u atejima. Taciau avialinijoms pasilikus Kaune, Vilnius sustabde mokejimus. Dabar Vilnius gali ir vel inicijuoti dialoga su Rayan’ais.
Manau Ryanair neapsimoka skraidyt į du oro uostus Lietuvoje. Ypač iš Kauno ir Vilniaus, kur atstumas tik 100 km. O gyventojų į du pilnus lėktuvus nepririnksi. Tuo tarpu viliot kitas bendroves manau kad galima. Tik reikia neužmiršt, kad savivaldybės finansinė padėtis dabar nėra super.
Apskritai reikia dabar derėtis su visai su kuo tik įmanoma. Ir tam reikalui pajungt mokesčių lengvatų pagalbą. Situacija dabar iš dalies dėkinga- nors ir krizė, bet kaštai gerokai sumažėję. Todėl galima žarstytis akcijomis ir užiminėt laivas nišas.
Manau, pasiūlius gerą kaina atsiras ir keleiviu. Nors žmonės ir taupo, bet pigia galimybe bus linkę pasinaudot.
Kas dar liko minty. Gal Pulkovo iš Peterburgo? Gal Donbass-aero? Gal gruzinai?
O kur dar visokia egzotika- FlyBaboo ir t.t.
Gali Kalingradas su tupimu Vilniuj skraidyt…
Apskritai, dabar labai palankus metas Lietuvoj ikurt nauja oro bendrovę. Arba Aurelai pakeist strategija ir užsiimt reguliariais…
Dar AerLingus plečiasi – atidaro naują bazę Gatwicko oro uoste, skraidys po Europos miestus. Toliau plečiantis Vilnius kaip tik tiktų – su Dublino reisais jiems sekasi gerai.
Nuosirdziai, nekelia pasitikejimo nei TVOU, nei Susisiekimo ministerijos derybiniai igudziai, nei pakankamai silpnas pavaldumo/atsikaitomybes santykis ir sugebejimas greitai reaguoti. Visos kitos valdiskos istaigos siuo metu gyvena skolon skandindamos smulkiuosius ir kapitalui imlias imones. Savivaldybei skolinga net mokesciu inspekcija. Perziurejus eilutes, VMS tikrai gali rasti lesu – reikiama suma neturetu buti zenkli.
Nauja oro bendrove? Zinant Lietuvos sugebejimus pasodinti savus lojalius vadovauti, nereikia tiketis stebuklu.
Aurela? kazkaip googlinant Indeco Investment, viena is flyLAL akcininkų, islenda V.Barakausko pavarde..kaip ir prie Aurelos info. Neskanu. Gal paranoja?
Kaip jau minejau anksciau, Utair skina ilgalaikes strategijos vaisius – bilietai i Maskva ir atgal dabar kainuoja apie 950 Lt vietoj 620 Lt (pasikeite per nakti).
Gal ir nesolidu remtis Wikipedia, bet cia yra straipsniukas apie flag carrier’ius ir nurodytos visos salys. http://en.wikipedia.org/wiki/Flag_carrier
Realiai, ji jau reiktu pataisyti, prie Lietuvos grafos, nebeturesime nacionalinio oro vezejo. O siaip, super issamus ir idomus straipsnis. Manau, kad greit Masiulis turetu pasikviesti pakalbeti sia tema pas save i ministerija ;) P.S. ar kas nors dar prisimena, kad V yra EKS? Man rodos neslauksim srautu turistu siemet…
Reikia vilioti pigių skrydžių avialinijas ir jokio kito kelio nėra. Be jų didelių srautų nebus ir taškas. Simonas minėjo, kad jas reikia vilioti į Kauną, o į Vilnių jų neįsileisti. Tai yra didžiausia klaida, nes turistams Vilnius yra žymiai įdomesnis, o nerasdami pigių tiesioginių skrydžių, jie randa juos į kitus miestus (kad ir Rygą, bet tikrai ne Kauną).
[…] Suraskite pamainą FlyLAL, nes pėstiems iki Anglijos toli. […]
Aš nesu prieš pigių kaštų avialinijas iš principo, tačiau manau, jog turi būti tinkamai kiekvienas sprendimas pasvertas.
Pigių kaštų avialinijos niekada neneša jokios finansinės naudos oro uostui (kartais net generuoja minusą, nes jų mokami mokesčiai nepadengia techninių kaštų), be to, reikalauja pinigų iš savivaldybių/regionų/valstybių už atvežamus keleivius į regioną. Viską ką jos gero daro (žiūrint iš oro uosto taško) – tai sparčiai generuoja keleivių skaičių (nes jų lėktuvai niekada neskraido pustusčiai – jeigu reisas nesėkmingas jie leidžia keleivius nemokamai ar už 1 eurą). Taip pat jie nekelia tranzito (kas realiai yra pelningiausi keleiviai oro uostui).
Svarbu atsvelgti dar į tai, jog Europoje nėra daug oro uostų, kurie sugebėtų suderinti „low-cost” ir tradicinių kompanijų interesus. Taip, kai kur „rimtuose” oro uostuose yra „low-cost” kompanijos, tačiau jos ten moka mokesčius – pvz. „easyJet” skrenda į Kopenhagos Karstrup oro uostą. Rygos oro uoste manau, toks derinimas yra neamžinas – konkurencijos tarnybos ir tradicinės kompanijos prispaus oro uostą dėl vienodų sąlygų. Dabar gaunasi iškreipta situacija – „Lufthansa”, KLM ar „Czech” gauna tokią pat paslaugą kaip „Ryanair” ir „airBaltic”, tačiau pirmosios kompanijos moka už paslaugą, pastarosios dvi – ne. Ilgu laikotarpiu rinka ir teisė tokias ligas „išgydo”. Be to, nenustebsiu, jog po kokių metų VNO gali turėti daugiau „rimtų” kompanijų negu RIX – manau, tai bus netiesioginės diskriminacijos pasekmė.
Paminėjau kelis kartus žodį pelnas, nors šiaip esu prieš tai, jog infrastruktūros objektus valdančios valstybinių įmonių tikslas būtų pelnas – tačiau reikia siekti efektyvumo ir balanso.
Dar vienas dalykas – esu už subalansuotą Lietuvos oro uostų plėtros strategiją. Be abejo, bet kuriai kompanijai Vilnius yra patraukliau nei Kaunas: tačiau Kaune turi būti žemesni mokesčiai, galbūt geresnė infrastruktūra tam, jog situacija būtų subalansuota. Manau, jog KUN vystymas „low-cost” pritraukimo kryptimi, o VNO orientacija į tradicines avialinijas duotų naudos ilgu laikotarpiu. Vietoje to, jog dotuoti low-cost kompanijas maldaujant ateiti jas į VNO, geriau investuoti į susisiekimo tarp KUN ir Vilniaus miesto gerinimą.
O „airBaltic” irgi nėra lengvi laikai. Viduryje sezono buvo pakeistas tvarkaraštis ir atšaukti skrydžiai į Alma Atą, Jerevaną, Stavangerį. Ateinančią vasarą nebebus žaidimų su skrydžiais į Ventspilį. Taipogi, skrydžiai iš Vilniaus nubraukinėjami labai sparčiai, tačiau vietoje jų neatidaromi nauji maršrutai iš Rygos, vadinasi vis atsiranda salotinių lėktuvų, tupinčių ant žemės.
barakauskas aurelos nera tas pats barakauskas indeco. Aurelos savininkas yra karosas. Cia siaip
Simonai, esi neteisus.
Low-cost kompanijos jau yra *visuose* oro uostuose. Netgi į Heathrow skraido. Į tą pačią Kopenhagą ne tik Easyjet skraido, ji yra vienas iš Norwegian ir Transavia bazinių oro uostų. Ir jie renkasi skraidyti į pagrindinius oro uostus. Norwegian iš skrenda į Amsterdamą, Orly, Arlandą, Gatviką ir kitus pagrindinius oro uostus. Nes dauguma keleivių taip nori.
Ir jų nepriversi skristi į Kauną, jie rinksis skristi į Prahą, Budapeštą, Taliną ar bet kur kitur, kur bus patogiau.
O tradicinėmis aviakompanijomis skraidyti po Europą naudojasi daugiausia verslo klientai, tokie kaip tamsta. Tačiau oro uostas ne vien jiems, kaip ir ne vien valdininkams skraidyti į Briuselį. Tokiems visai nereikia daug skrydžių, kai reikės nuskrisit ir su persėdimu. O turistai neskris.
Aš tą ir norėjau pasakyti, jog „low-cost” kompanijų yra didžiuosiuose oro uostuose, bet – jie moka oro uostui tokius pat mokesčius tuose oro uostuose, kaip ir visos kitos bendrovės. Heathrow ir Karstrup neatleidžia „low-cost” kompanijų nuo mokesčių.
Aš nesu prieš tai, jog reikia _neįleisti_ „low-cost” kompanijų į Vilniaus oro uostą. Aš tiesiog noriu pasakyti, jog VNO nereikia kurti šiltnamio sąlygų tokioms kompanijoms. Nori skraidyti į VNO – skraidyk įprastinėmis sąlygomis, naudokis nuolaidų sistema nuo skrydžių,keleivių skaičiaus,nuolaida naujiems maršrutams. Nori specialių sąlygų, mažesnių tūpimo ir keleivių aptarnavimo mokesčių ar net dotacijų – rinkis Kauną.
Turistai skris ir su persedimu, jei bilietas pigiai kainuos. Tik persedimas pakelia kaina bent oro uosto mokesciais.
Bet siaip butu idomu, jei Simonas paaiskintu kodel lowcost’ai skraido i Praha, Orly Gatwick, Tegel, Viena ir t.t.
Beje, bent jau du low-cost’ai i Vilniu skraido (Aerlingus ir Norvegian). Galima pasistent, kad butu daugiau.
Del Rygos. Ten esme detalese. Oro uostas nuolaidai reikalauja didelio srauto. Joks vezejas su vienu-dviem jungtiniais skrydziais tokio srauto nesugeneruos. Todel ta gali padaryt tik Ryanair ir AirBaltic su daug skrydziu. Aisku su ta nuolaida vistiek nera gerai.
As kazkaip gal ir naiviai tikiu, kad pavasari musu laukia daug smagiu naujienu…
Visos kompanijos skrenda ten, kur joms apsimoka. Dar kartą pakartosiu, kad esu prieš „low-cost” kompanijų vaikymą iš Vilniaus oro uosto: esu prieš išskirtinių sąlygų jiems prieš tradicines kompanijas kūrimą.
Pigių oro uostų rinkimasis yra „low-cost” kompanijoms vienas iš būdų mažinti kaštus (o jos tai daro versdamosi per galvą), bet tai nėra būtina sąlyga – jeigu apsimoka, skraido ir iš „brangesnių” oro uostų, o gerą kainą sugebama pasiūlyti kitais kaštų mažinimo būdais.
„low-cost” skraido į Tegelį, Prahą, Vieną tam, jog geba pasiūlyti patrauklią kainą dideliam keleivių srautui net skrisdami iš ten.
Galų gale „aer lingus” ir „norwegian” rodo, jog galima dirbti Vilniaus oro uoste mokat pagal standartinę kainodarą. Aišku, „Aer Lingus” ir „Norwegian” nėra tikri low-costai – tai jau šiek tiek tarpinės kompanijos, realiai panašios į „flyLAL” ir „airBaltic”: ten yra ir nemokamas bagažas, ir vietos lėktuve, ir gan neblogas servisas, ir jungiamųjų skrydžių galimybė.
Beje, tolimesniuose skrydžiuose tradicinėse kompanijose tiesioginiai bilietai dažnai kainuoja netgi brangiau negu skrydžiai su persėdimu: kadangi tiesioginis skrydis yra trumpesnis ir komfortiškesnis, o už komfortą šiais laikais reikia mokėti.
Bet reikia derėtis su visom aviakompanijom, o ne kaip dabartinis oro uosto vadovas, Ivanauskas Nr. 2, sakyti jog pigių skrydžių kompanijos reikalauja per didelių nuolaidų ir Vilniuje joms ne vieta. Tai nėra tiesa. Reikia sukurt visiem priimtiną kainodarą. Be to dažnai pigių skrydžių kompanijos reikalauja ne piniginių nuolaidų, o aptarnavimo salygų (ypač greito aptarnavimo, greit privažiuojamų stovėjimo vietų ir pan.) – kas dažniausiai reikalauja sugebėjimo dirbti, o ne pinigų. Dar tų sugebėjimų reikia, kad oro uostas uždirbtų iš papildomų paslaugų – stovėjimo aikštelių, parduotuvių, reklamos.
Norwegian ir AerLingus bagažas mokamas. Kaip ir vietos pasirinkimas internetu (kas pas FlyLAL ir AirBaltic nemokama).
Na, o aš būdamas optimistas ir tikėdamas žmonių gerumu, tikiuosi, kad l.e.p. VNO direktoriaus pasakyme yra tik bendras požiūris į ilgalaikę strategiją, o ne išankstinis atsakymas visoms kompanijoms, kurios norėtų kalbėtis dėl skraidymo iš VNO :)
liksiu laikino sprendimo šalininkė – darbas su tradicinemis komanijomis ir low cost’ais 2009 metais, zenklios nuolaidos ir vieniems ir kitiems. VNOU pelnai aukojami ir kompensuojami valstybei iš padidėjusio turizmo srauto. Per metus SMin’o darbo grupe aviacijos klausimam su Staru priesaky pagamins savo isvadas del Vilniaus, Kauno ir Palangos OU likimu.
Klausimas, ar Butkeviciaus siulomas sprendimas tureti centralizuota visu triju oro uostu valdyma pagerins SMin -VNOU-VMS komunikacija?
Galima butu panaudot Amerikoniska sprendima- isnuomot oro uostus privacioms bendrovems (kaip tai pvz yra UK). Gal jie patys susitvarkytu tada, nes gyvent tai reikia. Aisku yra gresme, kad gausim ir UK mokescius…
JAV tikrai galioja taisykle, kad su persedimu pigiau, o kuo daugiau, tuo pigiau. O kalbant apie visokia transatlantika, tai cia greiciau marketingo dalykas. Kaip priviliot keleivius i skrydi su persedimu. Todel jauciu Frankfur- New York kainuoja brangiau nei is Vilniaus per Frankfurt.
net Nauru turi savo avialinijas!
Gal yra norinciu mesti dabartine savo veikla ir eiti dirbti i Lietuvos nacionalines avialinijas (pradeti nuo nulio)? As viska mesciau ir eiciau-juk toks sansas pasitaiko labai retai!:)
Ne į temą, ir ne visai juokinga:
http://translate.google.com/translate?hl=en&sl=lt&tl=en&u=http://simonas.bartkus.lt/blog/
Šio mano įrašo pavadinimą „Google Translate” verčia taip: „Attention! Seeking candidates to fly from Riga airport!”.
Būtų juokinga, jei nebūtų graudu ir toks akivaizdus mūsų vietos parodymas.
Pastebėjimas: būsime vieninteliai Europoje be flag carrier, kaip ir vieninteliai be savo epo. Tikri paskutiniai Europos pagonys:)
Kaip tai įmanoma? Nebent Rygos oro uostas nusipirko teisę Google visas nuorodas į VNO versti nuorodomis į RIX.
Google vertimo sistema daugiau pagrįsta ne teksto analize, o išverstų tekstų duombazėm (pvz. ES verčia visus dokumentus į visų šalių kalbas) ir atitikmenų paieška jose.
galbūt dėl to vertimo galima informuoti google? čiau jau net ne klaida, o akiplėšiškumas…
„Google” visada galima pasiūlyti geresnį vertimą ir jie visada pataiso klaidas. Tai yra „automatinė” klaida ir jokių pirkimų ar piktų kėslų po tuo neslypi. Tiesiog „Google” kaip pagrindą savo vertimams naudoja išverstų tekstų bazę bei savo sukauptas visų interneto puslapių kopijas ir jas anlizuoja. Matyt, Rygos oro uostas internete yra taip „uždominavęs”, jog „Google” atrodo, jog toje frazėje buvo turimas omenyje jis.
Čia vienas iš tų atvejų kai norisi verkt, pagalvojus apie mūsų valstybės žinomumą. Pamenu, paskutinį kartą kai buvau italijoj, per vietinę televiziją mačiau trumpą 30sek klipuką apie tai kokia graži estija, ir kaip ten smagu apsilankyti. Jausmas sunkiai nusakomas, norėjosi tuo televizorium tam tikriem mūsų pareigūnam vožti per galvą…
del google vertimo – kiek išbandžiau variantų su „skrydžiais” ir „vilniaus oro uostas”, visada kreipia į RIX. Žemiau paspaudus galima pasiūlyti geresnį vertimą. Reikėtų visiem tą atlikti
Low-cost’ai turetu labiau isnaudoti tai kad nuo KUN iki VNO tik valanda kelio, kas yra lb mazai. Nes is daugumos mazesniu europos oro uostu (o kartais net is dideliu) i kuriuos skraido low-costai iki miesto i kuri jie skrenda reikia vaziuoti valanda ar net daugiau. Nes dabar kai uzsienieciai mato skrydi i Lithuania, Kaunas kurio jie dazniausiai nezino, nelabai ir susidomi. O jei tas pats uzsienietis matytu kad skrydis i VIlniu, nors butu skrendama i Kauno oro uosta, jam tikrai nelabai rupetu kad istikruju jis skrys i Kauna o is ten dar valanda tures vaziuoti autobusu iki Vilniaus, nes low-costu keleiviams tas yra absoliuciai normalu.Svarbu kad butu pakankamai autobusu, nes apie traukini tarp kauno oro uosto ir vilniaus as nebesvajoju. Aisku skrendant tokiu budu jau nebebutu galimybiu gauti kazkokiu privilegiju is Kauno savivaldybes, bet padidejes keleiviu srautas tai kompensuotu
Važiuoti virš valandos normalu ne visų pigių skrydžių bendrovių, o tik Ryanair ir Wizzair keleiviams. Nereikia maišyti. Praktiškai visos kitos pigių skrydžių kompanijos stengiasi skraidyti į pagrindinius oro uostus. Žinoma, išskyrus atvejus, kai siekiama skraidinti šalia mažesnio oro uosto gyvenančius.
Valanda kelio tikrai normalu ir Ryanairo, ir Easyjeto ir Airberlin klientams taip pat ir daugelio kitu mazesniu regioniniu. O vien didieji sugeneruoja speju koki 70-80% visu low-cost keleiviu, kas ir yra dauguma.
Juk tipiniam low-costo klientui svarbiausia yra maza KAINA, kuri kimpensuoja nepatogumus del didesnio atstumo ar nepatogaus skrydzio laiko
blablabla, gal parašytum kelis oro uostus, kurie yra už virš valandos kelio ir į kuriuos skraido Easyjet ir AirBerlin?
Galiu parasyti vien kelis tuos i kuriuos paciam yra teke skristi. Londono Lutonas ir Stanstedas, Milano Malpensa, Maskvos Domodedovo jei vaziuoji autobusu nuo siu iki centro tikrai sugaisti nemaziau nei valanda
Visi jie turi ir greitesnį susisiekimą traukiniais.
Stanstedo ekspresas važiuoja 45 min.
Lutone, tiesa, reik pavažiuot 5 min specialiu autobusu iki traukinių stoties, tačiau nuo ten traukinys važiuoja tik ~20 min.
Iš Malpensos šiaip ir autobuso oficialus kelionės laikas 50 min, bet yra ir 40 min važiuojantis traukinys.
Iš Domodedovo ekspresinis traukinys važiuoja 40-50 min.
Ir tikrai aš jų nepavadinčiau nuošaliais. Aišku, dėl Lutono galima ginčytis, bet ir su juo susiekimas nėra blogas.
Nereikėtų vertinti vien tik atstumo. Svarbu susisiekimo greitis. 100 km nuo Karmėlavos iki Vilniaus nėra daug, tačiau susisiekimo galimybės yra menkos. Važiuoja tiesioginis mikroautobusas, tačiau užsieniečiai dažnai jais nepasitiki. Jeigu nori važiuoti traukiniu, tai turi važiuot 20 minučių iki Kauno stoties ir tada gaudyt traukinį – jei pasiseks, kad pataikysi ant naujo ir modernaus, atvažiuosi per valandą, jei nepasiseks, tai pusantros.
Tas pats mikroautobusas prasibrauna į Vilniaus centrą tik per 1 val. 20 minučių, o tai jau yra daug.
Kitas dalykas, kad pas mus susisiekimas traukiniais, mikroautobusais ir autobusais yra labai pigus. Skandinavijoje už tokią kelionę traukiniu paklotum 100 litų, Vokietijoje, Prancūzijoje minimum 10-15 EUR … Aišku, kainų lygis bendras yra skirtingas, tačiau už lėktuvo bilietus mokame tiek pat, todėl ir lyginti norisi išlipus su lėktuvo bilietu transporto kainą.
Taip sutinku del to kad traukiniais galima susisiekti greiciau, taciau jie ir brangesni. Taciau pripazink nera labai didelio skirtumo ar kelione trunka 45 min ar valanda.
Esme tame, kad jei tas pats Ryanairo skrydis i Kauno oro uosta butu pristatomas kaip Londonas – Vilnius, uzsienieciu keleiviu srautas jame butu daug didesnis.
del dabartinio susisiekimo as sutinku kad jis tragiskas. as juk ir rasiau kad turetu buti normaliai bent keli dideli autobusai kas puse valandos po skrydzio
Siūlau nesureikšminti to Vikipedijos straipsnio (http://en.wikipedia.org/wiki/Flag_carrier ) ir nekompleksuoti kad „Lietuva neturi savo flag carrier”):
1) Danijos, Norvegijos ir Švedijos „flag carrier” nurodytas SAS. Taigi jeigu įkurs jie savo bazę VNO – tai SAS ir bus Lietuvos flag carrier.
2) straipsnyje naudojamas „flag carrier” apibrėžimas toks, kad juo gali būti bet kuri aviabendrovė, kurios lėktuvai registruoti toje šalyje – Lietuvos atveju „Aurela” arba „flylal charters”
3) kai kurios straipsnyje išvadintos avialinijos užsiima tik čarteriais – pvz „Air Slovakia” (taip teigia pačios Vikipedijos straipsnis).
4) daugelis straipsnyje vardinamų ‘flag carriers” tiesiog anksčiau istoriškai tokį statusą turėjusios bendrovės, dabar kai kurios iš jų net neegzistuoja. Pvz tokių bendrovių „KLM” arba „Air France” jau seniai nebėra, jos susijungė į vieną.
5) „nacionalinio vežėjo” statusas realiai svarbus tik skrydžiuose už ES ribų. Tą statusą suteikia valstybė – taigi jis bus suteiktas tai kompanijai, kuri panors tokius skrydžius vykdyt.
Dėl kainų. Mikroautobusas Kauno oro uostas – Vilnius dar neseniai kainavo 50 Lt. Dabar pasikeitus operatoriui atpigo iki 39 Lt. Praktiškai ta pati kaina kaip tarkim Skavsta-Stokholmas į abi puses perkant (iš Kauno bilieto į abi puses nėra).
Kad pristant Kauno oro uostą, kaip Vilniaus galėtų būti daugiau keleivių aš sutinku. Bet net ir tada Easyjet ar AirBerlin rinktųsi skraidyti į tikrą Vilnių, o ne Kauną.
Adamkus: dėl „flyLAL“ bankroto Vilnius tapo Europos užkampiu , http://www.alfa.lt/straipsnis/10247866/?Adamkus..del.flyLAL.bankroto.Vilnius.tapo.Europos.uzkampiu=2009-01-21_11-47
Meras J. Imbrasas susitiks su oro bendrovių atstovais, http://www.vilnius.lt/newvilniusweb/index.php/101/?itemID=88317
Dėl AirBaltic naudojamu 757 reguliariems skrydžiams.
Skridau sekmadienį į Londoną per Rygą. Iš Rygos skrido pilnas 757. Kokiais 4 ar 5 autobusais keleivius atvežė, baisiai ilgai užtruko kol baigė laipinimą. Aišku, gali būti, kad šita laimė truks trumpai. Aš ten atsidūriau tik todėl, kad dar rugsėjo pabaigoje buvau nusipirkęs tiesioginį AirBaltic skrydį iš Vilniaus į Londoną, kurį anie pakeitė į skrydį per Rygą.
Iš tiesų, šį pusmetį negalima teisingai įvertinti srauto, kurį „airBaltic” vežasi iš Vilniaus per Rygą, kadangi „airBaltic” pardavinėja bilietus į tiesioginius reisus iš Vilniaus, paskui juos atšaukia, o klientui siūlo arba atgaut pinigus arba skrist per Rygą. Kadangi, jeigu tikrai reikia skrist, antra alternatyva yra geresnė (nes už tiek nenusipirksi kito bilieto su persėdimu kitur), tai dauguma skrenda per Rygą. Iš to ir tarp Vilniaus bei Rygos „airBaltic” kai kuriais reisais paleido 737-500: tai dar nieko nesako, pažiūrėsim kaip Ryga „lygiomis teisėmis” konkuruos su Kopenhaga, Frankfurtu, Praha, Viena, Helsinkiu.
Kad jau tarp Vilniaus ir Rygos skraido ir su 737-300.
čia trumpa jų euforija. Kolega skrido į BCN su jų B752, sake buvo trečdalis lėktuvo. Tokiai daržinei grynas nuostolis.
Airbaltic bent jau Londono kryptimi B757 galį užkraut su Vilniaus pagalba. Gal dar koks Dublinas, Barselona, jei pasiūlytų geras kainas…
Dėl pigių skrydžių visiškai nesutinku su Simono nuomone. Nėra finansinės naudos oro uostui? Bet juk nauda tiek Lietuvos gyventojams, tiek ir Lietuvos turizmo sektoriui būtų n kartų didesnė, nei bet koks pelnas kokį tik galima pasiekti tiesiogiai iš oro uosto. Žiūrėkim kiek plačiau. Tą suprato ir supranta visos normalios šalys, tuo tarpu mes ramiai klausom kaip Vilniaus oro uostas giriasi pelnais ir tuo, kad gali išmokėti atlyginimus daug didesniam darbuotojų skaičiui, nei realiai reikia. Absurdas.
Nors nieko asmeniškai gero nepadarė, man arčiausiai širdies skandinavai. Manau, kad kuo daugiau ryšių su jais, tuo geriau. Jeigu tik netapsim provincija, į kurią galima valytis kojas.
Nors nespjaučiau ir į olandus, belgus ar britus. Tiesa, vis tiek abejotina, ar pastarieji taip greitai kardinaliai pakeistų nuomonę apie Vilnių.
Dėl “flag carrier” neturėjimo – gaila, žinoma. Bet iš dalies tai tik emocinis ryšys. Kažin ar daug kas didžiavosi „flyLAL”:)
O kodel kandidatu negaletu buti pvz koks Czech Airlines?
Czech Airlines buvo prieš kelis metus sugalvoję, kad Rygoje nakvojantis lėktuvas per naktį suskraidytų į Romą vietoje to, kad stovėtų be darbo. Bet nieko jiem iš to plano nesigavo.
O į Prahą ir dabar jie skraido.
[…] “Brussels Airlines” buvau įvardijęs kaip vieną pagrindinių kandidačių pasirodyti V…. Vilniaus oro uosto vadovai teigė, jog kandidate aptarnauti šį maršrutą yra SAS. […]
tai gal gali vilniaus oro uostas susitart su ryanairs kaip ir kaunas
jo is viniaus i londona niekaip be persedimu o i kauna nevisiems patogu.Oir kainos bilietu su ryanair pakilo.
bet visgi patogiau iki kauno, nei su persedimu skristi