Archive for sausio 31st, 2009

SAS galutinai pasitraukė iš „airBaltic“

Penktadienio popietę, „SAS Group“ pranešimu per biržą pranešė, jog „airBaltic“ vadovybė (latviškas „Delfi“ sako, kad tiesiog Bertolts Fliks) išpirko bendrovės „airBaltic“ 47,2% akcijų dalį iš „SAS Group“. Sandoris buvo sudarytas gruodžio viduryje su pirkėjų įsipareigojimu sumokėti už akcijas iki sausio 30 d. Paskutinės dienos popietę „SAS Group“ pranešė pinigus gavusi.

Jeigu paskaitinėsite latviškajame „Delfi“ komentarus po straipsniu, komentatoriai neabejoja, jog Bertolts Fliks yra tiesiog Latvijos susisiekimo ministro Ainaro Šlesero slapyvardis.

Kiek naujiesiems akcininkams kainavo pirkinys – neskelbiama. Anksčiau buvo kalbama, jog SAS pasitraukimo kaina yra apie 47 milijonus latų. Tai nereiškia,  jog už tokią sumą SAS pardavė akcijas – liūto dalis yra SAS suteiktų paskolų „airBaltic“ gražinimas. Realiai SAS gali būti sumokėta apie 14 mln. latų.

„airBaltic“ kompanijos gyvavimas dabar realiai priklausys nuo Latvijos vyriausybės. Nors „airBaltic“ keleivių skaičius auga, vieningai sutinkama, jog dabartinė kompanijos veikla yra nuostolinga – patiriami nuostoliai gali siekti net milijoną latų kiekvieną mėnesį. Tame nėra nieko nuostabaus – aviacijos sektoriuje dabar yra labai sunkūs laikai. Praėjusią savaitę daug kompanijų pranešė savo 2008 m. veiklos rezultatus: „AirFrance-KLM“ – 200 mln. eurų nuostolių per ketvirtį iš pagrindinės veiklos; „British Airways“ – 50 mln. svarų „veiklos nuostolis“ per ketvirtį; „Iberia“ metus baigė pelningai, bet pelnas sumažėjo 91%; „US Airways“ per 2008 m. patyrė 2,2 mlrd. JAV dolerių nuostolio.

Jeigu krizė tęsis toliau, „airBaltic“ veiklos finansavimas guls ant Latvijos vyriausybės pečių – kad ir kas iš tiesų slepiasi už „airBaltic“ vadovybės“, kapitalo greičiausiai tas kolektyvas neturi. O Latvijos vyriausybei teikti paskolas „airBaltic“ bus nelengva – valstybė susiduria su didžiausiais finansiniais sunkumais Europos Sąjungoje, o paramą suteikės Tarptautinis Valiutos Fondas prižiūri kiekvieną vyriausybės žingsnį. Galų gale pačioje Latvijoje pradėta skaičiuoti, kiek valdiškas Rygos oro uostas negavo pajamų dėl paramos „airBaltic“.

„airBaltic“ vasaros skrydžių tvarkaraštis bus skurdesnis negu praėjusiais metais. Iš Vilniaus oro uosto nebebus vykdoma dauguma skrydžių, o iš Rygos oro uosto skrydžių žemėlapis nesiplečia ženkliai. Bus pradedama skraidyti į porą nedidelių miestų Skandinavijoje, kurie vargiai ar surinks ženklius keleivių srautus. „airBaltic“ ims keleivius rinkti iš Palangos, tačiau atsisako praėjusios vasaros avantiūros skraidyti į Liepoją ir Ventspilį.

Šio žiemos tvarkaraščio „airBaltic“ nesugebėjo įvykdyti – nutraukti yra skrydžiai į Alma Atą, Baku, Jerevaną, Hanoverį, Taškentą.

SAS pasitraukimas iš bendrovės akcininkų taip pat daug gero „airBaltic“ bendrovei nežada. Iš „SAS Group“ tinklalapio jau dingo informacija apie „airBaltic“ kaip apie „Individually Branded Airline“, todėl neaišku, kaip toliau atrodys SAS ir „airBaltic“ bendradarbiavimas.

SAS 2009 m. vasaros sezonu toliau bendradarbiaus su „airBaltic“ skrydžiuose į Rygą, tačiau nutraukia bendradarbiavimą reisuose į Vilnių. Klausimas, kaip keisis keleivių srautai „airBaltic“ reisuose iš Vilniaus į Kopenhagą bei Stokholomą (nors reisų skaičius ir apkarpytas), nebelikus lėktuvuose SAS keleivių. Jungiamieji skrydžiai jungiant „airBaltic“ ir SAS skrydžius Kopenhagoje ar Stokholme toliau bus siūlomi.

Klausimas, kas bus su „airBaltic“ naudojama SAS lojalumo programa „Eurobonus“?

Toli gražu ne geriausius laikus išgyvena ir SAS – nenusisekę skrydžiai iš Kopenhagos į Delį nutraukiami nuo kovo pabaigos.

Rygos oro uostas šią vasarą nesulauks daug gerų žinių: „easyJet“ sugrįžti neketina, „Ryanair“  skraidys tuo pačiu tvarkaraščiu, vieną savaitinį skrydį pradės kompanija „Windjet“, skraidysianti į Forli miestelį Italijoje, „Iberia“ atšaukė planus skraidyti iš Madrido. Greičiausiai, Rygos oro uostui taip pat teks susitaikyti su keleivių skaičiaus mažėjimu.