Kelios aviakompanijos Vilniaus oro uoste rugsėjį mušė rekordus
Comments(459) temos: lėktuvai
2011 m. rugsėjo mėnesį Vilniaus oro uoste aptarnauta 179 539 keleiviai – 38,4% daugiau nei praėjusių metų rugsėjį. Skrydžių padaugėjo 19,9% – iki 2594.
Rugsėjis buvo sėkmingas mėnuo Vilniaus oro uoste, ne tik dėl įspūdingo augimo, tačiau ir dėl kelių labai teigiamų ženklų keleivių srautuose.
Lyginant pagal kryptis su praėjusiais metais, viso labo dvi kryptys tenusidažė raudonai. Tik Talino ir Kopenhagos kryptimis keleivių srautas mažėjo, lyginant su praėjusiais metais. Tai paaiškinti iš dalies galima ir tuo, jog pernai rugsėjį buvo gan didelis „overcapacity” šiuose maršrutuose rugsėjį, kas šiek tiek dirbtinai stimuliavo srautą, tačiau ilgu laikotarpiu naudos neatnešė.
Lėktuvų užpildymo grafoje raudonai tenka dažyti tris eilutes, tas pačias, kaip ir praėjusį mėnesį – Talino, Stokholmo ir Berlyno kryptis. Situacija šiuose maršrutuose artimiausiu metu ketina keistis, todėl, tikėtina, jog šių krypčių problemos spresis.
Kaip žinia, nuo spalio pabaigos „airBaltic” nebeskraidys tiesioginiu reisu Vilnius-Talinas, o tiesioginį susisiekimą toliau užtikrins du kartus per dieną skraidantys „Estonian Air” – greičiausiai, šiuo metu keturių kasdienių skrydžių yra per daug.
Stokholmo kryptimi skraidanti aviakompanija „Skyways” dvigubins skrydžių dažnį, o kėdžių pasiūlą padidins du su puse karto. Nuo spalio pabaigos „Skyways” rytinį skrydį vykdys 68 vietų ATR72 lėktuvu, popietinį – 50 vietų „Fokker 50” lėktuvu. Būtent per žemas dažnis ir netinkamas tvarkaraštis kenkia šiuo metu „Skyways” sėkmingai užpildyti tiesioginį reisą į Stokholmą, atsižvelgiant į tai, jog „Skyways” taiko „Return Fare” kainodarą, kuomet skrydžiai tik į vieną pusę yra gana brangūs.
Nuo spalio pabaigos „Skyways” taip pat padidins skrydžių į Berlyną skaičių iki 7 kartų per savaitę, o patogesnis tvarkaraštis leis labai patogiai per Berlyną jungtis į „Skyways” reisus į Ženevą.
Visų laikų geriausius rezultatus rugsėjį pasiekė keleivių srautai į Frankfurtą, Milaną, Varšuvą, Romą, Maskvą, Kijevą ir Reino-Rūro regioną Vokietijoje.
Džiugi tendencija yra to, jog po beveik trijų metų pertraukos nuosmukio, ženklų augimą rugsėjį demonstravo verslo keleivių srautai. Šis teigiamas verslo srauto augimas, ypač atsiliepia kelioms aviakompanijoms, kurios jau daugiau nei dešimtmetį dirba Vilniaus oro uoste. Dvi aviakompanijos – „LOT Polish Airlines” ir „Austrian Airlines” pasiekė visų laikų rekordus. Rekordinį rezultatą pasiekė ir nuo 2009 m. pavasario į Vilnių skraidanti „Brussels Airlines”.
„LOT Polish Airlines” rugsėjo mėnesį pervežė 6455 keleivius – daugiau nei bet kurį kitą veiklos mėnesį Vilniuje. Rugsėjo mėnesį LOT į Vilnių daugelį reisų vykdė „Embraer-175” ir „Embraer-190” lėktuvais, siekdami patenkinti išaugusio srauto poreikius. Nuo šių metų pradžios LOT demonstruoja gerus rezultatus Vilniuje veždama verslo keleivius į Varšuvą bei į kitus miestus per Varšuvos oro uostą, o rugsėjį atsinaujinus verslo sezonui, srautas tapo rekordinis.
Rekordinį keleivių skaičių Vilniaus oro uoste pervežė ir „Austrian”, kurios keleivių srautas stabiliai auga nuo pat šių metų pradžios. Pažymėtina tai, jog nuo šių metų gegužės kasdienius skrydžius į Vieną „Austrian” vykdo „Fokker 100” lėktuvu.
Nuo 2009 m. kovo pabaigos tarp Vilniaus ir Briuselio skraidanti „Brussels Airlines” pirmą kartą per savo darbo laikotarpį pervežė daugiau nei 4000 keleivių per vieną mėnesį. „Brussels Airlines” kasdien, išskyrus šeštadienius, skraidina tarp Vilniaus ir Briuselio.
Dar vienai daugiau nei dešimtmetį Vilniaus oro uoste dirbančiai aviakompanijai „Finnair” nedaug trūko iki rekordo rugsėjį – tik 2008 m. liepa „Finnair” buvo geresnė nei 2011 m. rugsėjis pagal pervežtų keleivių skaičių:
Nuoseklus „Finnair” keleivių skaičiaus augimas 2011 m. rodo augantį Lietuvos verslo ryšį su Azijos šalimis – „Finnair” tvarkaraštis Helsinkio kryptimi būtent pritaikytas patogiems jungimams į Azijos didmiesčius.
Kol kas neturiu patvirtintų duomenų pagal keleivių judėsenos analizę ir keleivių apklausos duomenų, tačiau pastebėtina tendencija, jog kai kurioms aviakompanijoms ir kai kuriems maršrutams „žemų sąnaudų” aviakompanijų atsiradimas Vilniaus oro uoste pradeda formuoti „sniego gniūžtės” efektą – keleivių srautai „gimdo” kitus keleivių srautus. Tai pasakytina tiek apie oro uosto traukos augimą, tiek apie „multi-destinations” keliautojus, tiek apie „atskirų bilietų” tranzitą.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
459 komentarai
Leave a reply
Labai malonu ,kad auga Frankfurto kryptis ir uzpildymas tikrai nerealus kaip tanzitinei krypciai
Interesting growth/LF of Lufthansa and Austrian despite of rather high price level.
Galetu Lufthansa dar viena skrydi kasdien dadeti,kol laikas reikia imti pyrago dali is Airbaltic
Lufthansos kainos tik salyginai aukstos yra. Bookinant is anksto kaina ne ka skiriasi nuo airBaltic, vidutiniu laikotarpiu gal koks airBaltic pigiau, paskutinemis dienomis vel neliaka zenklaus skirtumo. Austrian susirenka tranzita i Balkanus ir aplink, matyt. Siaip savo darbe matydavau, kad BT bilietai daznai buna ikisami tiems, kurie visai nesidomi, kuo skrenda, uztenka to, kad bilietas 10Lt pigesnis. Tie, kurie bent kazka nutuokia, rinkdavosi SAS, LH ir pan.
Atsigauna ne tik VNO ,bet ir aplamai ekonomika,vartojimas nauju automobiliu parduota 60%
daugiau,pas zmones atsirado daugiau pinigu,daugiau leidziama sau ir rinktis kokybe ne tik kaina
manau Airbaltic didejo tik is inercijos nes VNO didejo visos kryptis isskyrus 2,ekonomine krize Airbaltic isejo ne tai kad i nauda ,bet nebuvo tokia skausminga kaip kitom aukstesnes kokybes kompanijom,zmones pradeda ziuret ne tik kaina ,bet ir kokybe ir manau jei Lufthansa siulytu 4x daily tikrai butu nekonkurencijoj Airbaltic su savo servisu
Na, nepamiršt reikia ir Helsinkio. Aš per jį patogiai skrendu į Niujorką, nors kartais tenka praleist naktį Helsinkį, kai pavėluoja lėktuvas iš Vilniaus…
O kaip yra su lėktuvų laukimu? Teko girdėti, kad būna ir palaukia. Kiek max laukia tarpkontinentiniai lėktuvai?
Juk pikta, kai atskrendi ir dar matai stovintį lėktuvą į Niujorką…bet jau nebeįleidžia…
Ekonomika atisgauna. Turiu pasakyti netikėta, kad Air Baltic nekrito užkrovimai. Pats jų pasiūlymų pastaraisiais mėnesiais nesvarsčiau ir rinkausi altenatyvą. Maniau, kad Lietuvoje po 4 aviakompanijų bankrotų daugiau žmonių vengs Air Baltic išgirdę apie prastą finansinę padėtį. Tačiau galbūt dauguma Lietuvos žmonių, nesidominčių aviacija, mažai žinojo apie Air Baltic problemas.
Nu va gal matydami tokius rekordus ir BA ar AF ateis i Vilniu :)
Simonai, o koks yra absoliutus VNO menesio rekordas?
Nu va, jau vėl prasidės kalbos, kad kosmodromą reikia statyt, nes neapsidirbam su srautais..
Tai is krepsinio cempionato jokios naudos.. :/
Labiausiai liūdna dėl CSA. Akivaizdu, mkad pasiūlę geresnį tvarkaraštį, galėtų tikėtis diesnių srautų ir konkuruot su LOT, kuris jau lipa ant kulnų. Tik, aišku, tokiu atveju užpildymas kristų arba reikėtų rast mažesnių lėktuvų.
o koks bendras sausio – rugsejo VNO rezultatas?
Vaidai, absoliutus mėnesio rekordas yra 224 595 keleiviai – 2008 m. rugpjūtį.
Kadangi reikėtų lyginti obuolius su obuoliais, tai rekordinis rugsėjis yra 203 110 – 2008 m. rugsėjis.
paklausimui, sausis-rugsėjis – 1,271 mln. keleivių, augimas 16,3%.
Ačiū Simonui. Na štai ir atsakymas Labiau Patyrusiam: kad pasiekt tokius pačius srautus visai nereikalingas bazinis vežėjas, kurį garantuotai dar reikėtų ir subsidijuot, jau nekalbant apie steigimo išlaidas.
CSA su prastu tvarkarasciu patys nusipjove saka, ant kurios kad ir linguodami sedejo. Dabar gera jungtis per PRG yra labiau netiketumas, nei tikrove
Del Airbaltic as manau kad jei ziuresim is kitos puses jau yra kritimas,nes kryptis augo visos apart 2 todel ,kad augo keliaujanciu zmoniu skaicius o Airbaltic augimas pats maziausias
Simonai, gal zinai, kodel toks OK872 velavimas?
Aciu!
Varyt ant AirBaltic, kad jis tokioj sudėtingoj situacijoj per mažai augo yra švelniai tariant nekorektiška. Nepaisant visko- jų rezultatai nėra blogi.
Iš kitos pusės, galima teigti, kad krizė Vilniuje dar nesibaigė, nes srautai vis dar nepasiekė 2008 metų rodiklio. Nors dedant viltis į Wizz 2012 metais galima tikėtis tuos rodiklius pasiekti.
Lakiam FlyBE Nordic starto Taline- jis vėl turėtų „sugadinti” statistiką…
Vytautas-NT: krizė yra tai kas yra krizė. Vertinant ar krizė keleivių srautuose yra ar nėra būtina atsižvelgti į bendrą, o ne VNO srautą.
2008 m. KUN vežė apie 35 tūkst keleivių per mėnesį, o šį rugsėjį vežė apie apie 75 tūkst.
Todėl realiai rugsėjo mėnesį VNO KUN buvo daugiau keleivių nei 2008 m.
O paskutinio sakinio nesupratau visiškai – VNO statistiką flybeNordic TLL gadins?
Linai, ne nežinau. Gali būti ATC „shortage” Prahos erdvėje, paskutinėmis savaitėmis to pasitaiko.
FlyBE Nordic gali dar padidinti Vilniaus ir Kauno atotrūkį. Beje nieks taip žmoniškai ir nepakomentavo, kodėl Taline tokie dideli srautai buvo 2007-2008 metais? Juk šalis gerokai mažesnė. Ar jie į salas taip masiškai skraidė?
Sutinku, kad dalį srauto galim permest gerokai išsiplėtusiam Kaunui. Nors jei imt Rygos atvejį, tai galim kalbėt apie nuoseklią Kauno plėtrą, kuri tiesa kiek šoktelėjo 2010, bet tuo viskas ir pasibaigė. Nenustebčiau jei metų pabaigoje KUN gautume kritimą arba kuklų augimą…
Atsiprašau- turėjau galvoje Vilniaus ir Talino atotrūkį.
Beje, kyla klausimas ar AlItalia šiais laikais dar užsiima turistų vežiojimu? Turint galvoje labai gerus 2011 vasaros rezultatus, ar galima jais gundyti šį vežėją atidaryt reisą į Romą? Kur būtų tiesioginio srauto ir tranzito. Aišku atstumas nemažas.
Ar italai pasakys, kad su savo bilietų kaina jie Ryanair ir Wizz nekonkurencingi..?
Vytautai-NT, Alitalia ne kainomis nekonkurencinga, o kaštais – skirtingi dalykai. O tranzitas per beveik 3h segmentą yra neefektyvus.
Dėl Talino srautų 2007/2008 m. – aišku, dalis srauto Vilniuje buvo stimuliacinis, sukeltas dviejų vežėjų konkurencijos, tačiau pagrindinė priežastis buvo būtent labai aukštas vidinis vartojimas. Lygiai tas pats buvo ir Taline, ten vartotojimas buvo labai aukštas taip pat prieš krizę. Ir TLL pavyzdys rodo, jog burbulas irgi buvo išsipūtęs, nes srautas krito staigiai 2009 m. nors ten nebuvo nei bankrotų (ala flylal) nei aviakompanijų atsitraukimo (ala airbaltic).
Čia vėl sugrįšiu prie keleivių srautų pokyčių krizės laikotarpiu. Vyko anksčiau diskusija, kodėl bankrutavus „flyLAL”, atsitraukus „airBaltic” neatėjo kiti vežėjai. Atsakymas paprastas – tiesiog tuo metu keleivių srautas natūraliai buvo kritęs. T.y. žmonių nebuvo įmanoma priversti keliauti taip, kaip 2008 m.
Ir tai įrodo LOT, Austrian ir kitų rezultatai šį mėnesį. Jų lėktuvai 2009 m. irgi skraidė pustusčiai, nors, kaip pasakytų Vytautas-NT, jie skraidė „pustuštėje rinkoje”. Dabar nors ir rinka prisotina, tačiau tai netrukdo senbuviams siekti rekordų.
Siaip labai gerai ,kad auga srautai visomis kryptimis …dabar su tokia statistika ,zymiai didesni sansai sulaukti nauju krypciu,nauju aviakompaniju nei buvo ligsiol
Šiaip dar rugsėjį buvo nemaža Europos krepšinio čempionato įtaka. Tiek, tarkime, BT srautams (pvz. iš Gruzijos patogiausia skristi per Rygą tiems, kas užsakomaisiais neskrido, taip pat ir iš kai kurių kitų čempionate dalyvavysių šalių), tiek bendrai (pvz. neįtikėtinai smarkiai išaugo Austrian, siūlanti geriausią traniztą iš Balkanų, kurių daugybė šalių dalyvavo čempionate). Tą manau rodo ir faktas, kad įprastai rugsėjį lyginant su rugpjūčiu fiksuojamas smukimas dėl sezoniškumo, o dabar – esminis pakilimas, ne visai sutampantis su pasaulio ar Lietuvos ekonomine būkle.
Manau realesnę dabartinę situaciją išvysime palyginę 2011 m. spalį su 2010 m. spaliu.
Šiaip rašydamas apie AlItalia kainas turėjau galvoje kaštus.
Kalbant apie „tolimą” tranzitą, kyla klausimas kaip tada veikia Emirates ir draugai, kurie tranzitą iš Europos veža tikrai ilgiau nei 3 val. Aišku jų lėktuvai gerokai didesni, ir srautai irgi nemaži. Ar tokį triuką gali daryt tik su didmiesčiais (Londonas, Paryžius, Berlynas ir pan.).
Kitas klausimas- kas pūtė burbulą Taline? Ar ten Estonian Finnair padėjo?
Ryga, kiek suprantu, burbulo išvengė AirBaltic srautų į tranzitą perorientavimo dėka…
Jau ne kartą diskutuota, kad Emirates jau gal 10 metų beldėsi į VNO vartus tiesiog mirdami noru vežtis tranzitą. Deja Ivanauskas „juodukų” neįsileido. Su dabartine VNO valdžia situacija gal pasikeis, nes pripildyti 1-2 A380 reisus per parą iš VNO link Persijos įlankos, o iš ten – į Indiją, Okeanija, Magribus ir Seišelius – juokų darbas.
Beje, įdomu pastebėti, kad kitų reisų (be jau minėtų Austrian ir Air Baltic) užkrovimų kaita irgi smarkiai koreliuoja su krepšinio fanų skaičiumi iš tų šalių arba šalių, iš kurių tos aviakompanijos vysto tranzitą. Pvz. Briuselio reiso populiarumas kilo, bet labai nežymiai (lyginant su praeitu rugsėju), o bendra tendencija ir jos mąstas rugsėjį lyginant su rugpjūčiu išlaikyta. Nes iš Belgijos fanai į Vilnių neskrido, tranzitas per Briuselį nepatogus iš jokių šalių, iš kur tie fanai skrido, todėl reisas liko tarnauti valdininkams. Analogiškas vidutinis augumas Briuselio reise pastebimas praktiškai kiekvieną mėnesį ir tai susiję su ekonomine būkle.
Tuo tarpu tarkim iš Suomijos buvo daugiau fanų, nei galima tikėtis, žinant krepšinio populiarumą toje šalyje ir nors kilimas ten neprilygsta Austrian ar LOT, tendencija skiriasi nuo pastaruoju metu įprastos Helsinkio reise tokiu metų laiku. Varšuva vėlgi – patogus tarpinis taškas iš ne vienos čempionate dalyvavusių šalių.
Aišku, tų reisų, kur itin smarkiai keitėsi (krito arba kilo) kėdžių pasiūla ir aviabendrovės, kaip Romos ar Londono, lyginti praktiškai neįmanoma.
Reikia pažymėti, kad nors, tarkime, 1000 ar 1500 keleivių susijusių su čempionatu sudaro tik mažesnę dalį konkrečios aviakompanijos sraute, toks skaičius labai smarkiai įtakoja srauto kaitos grafiką.
Mano klausimas yra ne apie Emirates skrydžius į VNO (apie tai jau buvo rašyta), bet apie tolimojo tranzito modelį. Faktas, kad toks dalykas egzistuoja. Klausimas- ko tam reikia…
Vytautas-NT: Emirates daro longhaul to longhaul connections. Short-Haul realiai neegzistuoja jų žemėlapyje, mažiausias lėktuvas – A330. Tą realiai daro ir BA, ir LH, tačiau tik kaip priedą prie kitų jų veiklos modelių. Dėka geografinės padėties ir didelių rinkų jie taip gali jungti Ameriką/Europą su Azija/Afrika/Australija.
butu smagu pagaliau tureti jungti is VNO su kazkuriuo is gulf vezeju. dabar visi variantai buna sudetingi, su ilgais ir nepatogiais layoveriais arba is vis connecting flight neimanomas…
@Augustinas Žemaitis, na reikia palaukti spalio mėnesio ir matysime, kas turėjo įtakos senbuvių augimui – krepšinio čempionatas ar išaugę srautai. Nes dabar tikrai keistai atrodo rugsėjis palyginti su kitų metų tendencijomis.
Ir šiek tiek apie kaimynus – Ryanair atsisuka į Skandinaviją (Švediją):
“We’ve been focusing for the last two, three years on the big southern European markets, Italy and Spain, but our focus in the next two or three is more likely to be in Scandinavia and central Europe,” the [Ryanair] CEO said. “It just depends which airports come up with the best package of costs.”
Plačiau: http://www.bloomberg.com/news/2011-10-04/ryanair-plans-swedish-domestic-flights-next-year-in-push-north.html
Tas kinisku lektuvu pirkimo planavimas atrodo kraupiai…..
Įmonės „airBaltic“ prezidentas traukiasi iš užimamo posto:
http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/uzsienis/imones-airbaltic-prezidentas-traukiasi-is-uzimamo-posto-195-173102
2011 September statistics
Vilnius 179500
Tallinn 185039
Riga 481533
Nu nepavyksta pasivyt Talino ir viskas …
Kiek detalesnis straipsnis apie Avianova rusų kalba:
http://www.lenta.ru/articles/2011/10/04/avianova2/
Galvojau rusijoj pasinaudot jos paslaugomis, bet nespėjau…
Šiaip tai tas pats Finnair iš esmės daugiausia dirba su tolimom kryptim. Ar AlItalia negali pasiūlyti kažko panašaus. Be to- skrydžiai po Italija ir visą viduržemio jūros regioną.
Aišku čia yra nemaža konkurencija su low-cost’ais…
Vytautai-NT : gal iš tiesų vertėtų kokį skundą EK parašyti dėl Alitalia ? Bent jau peticiją vietinę tai tikrai suorganizuoti.. Gal jie įsibaugintų ir suderinę Popiežius skraidymo grafiką su kylančiu VNO užimtumu paliktų kokį „block’ą ” ateinančiam sezonui 2x daily ?
Yra šito blogo komentaruose atsiradęs toks komentatorių tipas, kurie bet kurį jiems nepatikusį pasisakymą hiperbolizuodami ironizuoja iki negalėjimo, maždaug:
– O kodėl negalėtų būti tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Tbilisį?
– Oi, tikrai galėtų, va lietuviai kaip palaikė gruzinus per karą su rusais, kai bus kitas karas, galės skristi ir vietoje palaikyti. Ir dar nepamirškim, kad mes mėgstam jų mineralinį ir šašlykus. Siūlau tuoj pat sakyti Kubiliui, kad skambintų Saakašviliui dėl turizmo perspektyvų.
Kai Užkalnis pirmus porą kartų tai padarė, gal ir buvo juokinga ir gudru. Esmė tame, kad apie Ryanair bazę Kaune irgi būtų buvę galima taip paironizuoti prieš porą metų. Kai kurie atrodytų nelabai feasible dalykai ima ir pasiteisina, toks jau tas verslas.
silentium, esmė, kad feasible idėjas ir pagvildena komentatoriai. Bet kai atsiranda pasiūlymas Alitalia skraidyti į mūsų kaimuką, kur visi jau tuoj pripras skristi į Milaną už 200Lt roundtripą, nevalingai kyla noras bent jau nusišypsoti. O tam tikrais atvejais net norisi paprašyti grąžinti tas 2 min. gyvenimo, kurias praleidi skaitydamas panašaus lygio pasvarstymus.
Simonas bando tai pasakyti diplomatiškai, aš savo daniška esybe galiu sau leisti ironizuoti atviriau :)
Šiaip AlItalia maršrurų tinklas Europoje įdomus. Visiškai neskraido į Skandinaviją, Airiją ir Portugalija, bet skraido į visą rytų Eurpoka iki Varšuvos, įšskyrus Bratislava ir kai kurias Jugoslavijos šalis.
Įdomu ar pasitraukimas iš skandinavijos, Aririjos ir Portugalijos yra didelės konkurencijos su vietiniais vežėjais ar low-cost’ų nuopelnas?
Galima retoriškai paklaust iš kitos pusės: kiek realu, kad atnaujinus lėktuvų parką AlItalia vėl plėsis Europoj?
Žiūrint plačiau- nuo rudens vėl turime tragiška padėtį su SkyTeam. Jungties su Amsterdamu nebėr. Ir lieka vienas skrydis į Prahą, kas irgi nėra itin patogu. Žodžiu dabar padėtis prastesnė nei su One World (du skrydžiai per deiną į Helsinkį).
Iš vienos pusės esam geografinės padėties ir aljansų startegijų įkaitai, iš kitos pusės yra problemų dėl konkurencijos VNO…
New council elected at airBaltic. http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=46717
Na ironizuotojai tai tikrai kartais juokingi, bet aisku ne is tos puses kaip jiems atrodo. Nori pasirodyti protingesni, bet is tikro tik vaidina sikanti katina. Lygtai cia jau toks visiskai neimanomas dalykas, kad kazkokia nauja avialinija prades i Vilniu skraidyt, galbut net didele :) Bankrutuos airbaltic ir gal ateis tie patys Alitalia pasiimt dali rinkos. O jeigu kas uzsimena, kad koks BA butu gerai kad ateitu, tai jau tikra ironijos puota. Bet taip galvojant turbut ir SAS(turbut brangesnes nei BA) ar Lufthansa, neturetu cia skraidyt (bet kazkodel skraido), o ir tas pats BA kazkada skraide, kad ir nepelningai(vadinasi imanoma, o dar tiek lietuviu londone ir jav dabar). Viskas nuolat keiciasi vieni ateina, kiti iseina, toks jau tas gyvenimas, ir ta ironija stengiantis patenkinti savo ego pasirodyti protingesniu nieko nekeicia…
@Ignas
Taip Ignai, tu ir vėl visiškai teisus – nuostolingai galima skraidyti kur tik nori. Tą parodė ir flyLAL, ir Star1 ir airBaltic.
Kad VNO ir Tallinn du vienodo dydzio OU,tas 5500keleiviu skirtumas yra niekas …
Na juk negalime vadinti tik idealiai 1 prie 1 kai atitinka keleiviu skaiciu…
Taline astsiranda Flybe ,pas mus Wizzair kitamet dvigubina savo skrydzius, su antru lektuvu…
manau mes su Estukais koja kojon einam
@Mindaugas
Sitas geras :) Mano pointas buvo kiek kitoks bet nesvarbu :)
Dėl Talino vis vien atrodo nelogiška- šalis perpus mažesnė. Nebent laikyt, kad Estai turtingesni ir gali sau leist dažniau skraidyt.
O Ryanair atėjimas į Švedų vidaus rinką, gali labai pabloginti visokių SKYWAYS situaciją, kurie skraidina po 200 EUR ir pan.
I Talina daugiau turistu atskrendanei i Vilniu, daugiau verslo skraido, nes jie gerokai lenkia LT pagal uzsienio investicijas
Na Estijoje tik 1 Airport ,pas mus 2 ,na dar ir Palanga su savo 100 000 per metus
Taip pat Estai turtingesni ir daugiau uzsienio investiciju pas juos
Vilnius 179500
Tallinn 185039
Riga 481533
Kaunas 75000
Palanga 10116
Viso 934 tūkstančiai.
Įdomu, kada pasieks Baltijos šalys 1 mln keleivių apyvartą per mėnesį?
Jei jau lyginti tai butu galima tokias salis ,kaip Lietuva ir Latvija…Bukim teisingi estai pabege nuo musu na tikrai 5metus minimum i prieki,kaip salis..Aplamai ne ,cia ne ta prasme ,kad Lietuva „Looseriu” salis.Estai is naujuju EU nariu ryskus lyderiai(na dar Slovenai),jie pagal BVP kiek zinau lenkia tokias salis ,kaip Portugalija,graikija ir pan…
visai patiko – http://www.vno.lt/lt/naujienos/oro-uosto-naujienos/issamiai.php?id=24707
su praejusiu gimtadieniu VNO!
Ale kažkaip keista- toks įvykis praslydo beveik žiniasklaidoj nepastebėtas. Beje ir pats VNO galėjo daugiau triukšmo ta proga pakelti.
Vytautai: tai ir pakele :)
http://www.facebook.com/media/set/?set=a.10150330029922428.346996.265132112427&type=1
Video:
http://youtu.be/rCzBcL1SZ6E
o kaip Taurtu statistika. Ten yra keli skrydziai
Lėktuvo bilieto nepardavė, nes buvo lietuvė
http://www.balsas.lt/naujiena/558712/lektuvo-bilieto-nepardave-nes-buvo-lietuve
Jau apie gyvenima UK galiu papasakot tikrai daug gyvenu jau daugiau nei 10 metu net neasimenu kiek tiksliai:) (beje del to ir daug rasybos klaidu darau,bet ne apie tai)
Tikrai niekas neiskiria lirtuviu nors ir daug nusikaltimu daro daugumai Britu,Indusu,Afrikieciu jie mumis vadina bendrai net ne visi is Lenku isskiria ..
Juk mes irgi matydami juoduka Afrikieti nelabai domimes jis is Zambijos ar Zanzibaro,tik kiek gal Somalieciai issiskiria ,bet kas draugai atvaziuoja jiem vienodai ir cia tas pats
Cia prblema yra kaip posakyje „kiekvienas salis turi savo durneli”
Realiausiai buvo nauja darbuotoja kuria su „super” issilavinimu kuris UK „super”
Jiems naujoj darbo vietoj pasakoma lietuviams bilietu neparduoti nes daznai korteles padirbtos,na o Manager juk ne visados pasako tikius „normaliam” zmogui aiskius dalykus ,kad Cash galima nes problemos nebelieka…Patikekit manim kiek as esu pats mates tokiu istoriju ne is belekelintu lupu
Kai kalbame apie norus, planus ir fantazijas, tai reikėtų įsivesti savoką „savalaikiškumas”. Taip, daug kokių reisų ir aviakompanijų mes galime norėti, tačiau yra planai ir mūsų rinkos galimybės. Taip, kokiais 2006 m. „Ryanair” bazė Kaune atrodė utopiškai. Tačiau tam reikėjo sulaukti 2010 m. ir situacija „subrendo”.
Lygiai tas pats yra ir su „Gulf carriers”, pavyzdžiui. Jei klaustumėte, ar jie kada skraidys į Vilnių, atsakyčiau – taip, skraidys. Tačiau savo laiku – šiandien prognozuojaučiau, jog pirmas „middle east” vežėjas gali pradėti skrydžius kokiais 2015-2016 m. Tiesiog namų darbus reikia daryti dabar.
Esam augančios rinkos šalis, Baltijos šalių oro uostai kartu sudėjus šių metų pirmąjį pusmetį buvo „fastest growing” regionas Europoje. Reikia nepamiršti dirbti, vykdyti skatinimo priemones ir t.t. ir viskam ateis laikas. Aviacijoje penkmetis yra labai mažai – kas tiek laiko net nauji lėktuvų modeliai nepasirodo :-)
O dėl tranzito vežimo pakartosiu dar nesykį – taip, mes esam „Star Alliance” zona, svarbiausia to priežastis – geografinė padėtis. „Star Alliance” vežėjai konkuruoja „short-haul” tarpusavyje – ir dar kaip. Jei taip nebūtų, konkurencijos tarnybos jiems daugiau nei pirštus nukapotų. Tačiau 2h atstumu nuo Lietuvos tėra tik vienas „oneworld” hub’as (iš jo skraidoma) ir du „SkyTeam” hub’ai (iš vieno iš jų skraidoma). O kaip jau minėjau – tranzito „feedinimas” daugiau nei 2h atstumu neveikia. Taip, „flyLAL” turėjo dešimtmečio įdirbį su AMS, kuris kažkiek kompensavo trūkumą dėl atstumo – tačiau net tuomet TE skrydžiai į AMS nebuvo sėkmingi. Tačiau, deja, tradicija sunyko ir „Estonian Air” bandymas su AMS parodė, jog negalima uždirbti iš tokio modelio feed’inimo.
Ilgesnis feed’inimas galimas tuomet, kai maršrute dominuoja jungimai į „long haul” skrydžius. Tačiau Lietuvos rinka „long haul” šiai dienai yra maža, o nei Alitalia, nei BA, nei AF, nei KLM neturi nieko tokio, ko negali pasiūlyti LH, SK, AY ir kiti.
Aišku žmonių žioplumas, kad per skubėjimą ir stresą net neišsiaiškino, jog į Vilnių iš Londono ne tik Ryanair skraido.
Juolab su AirBaltic, spėju, būtų gal net pigiau parskridusi nei su Ryanair paskutinę minutę…
Juokingas straipsnis, turiu nuojauta kad Amerikos lietuve arba sunkiai supranta anglu kalba…. arba bilieta bande isigyt ne ryr stende, ir nebuvo imanoma internetu uzsakyt bilieto paprastai agenturai, kai RYR net issisiepe laukia tokiu ziopliu kurie moka uz 2 bilietus o skrenda tik su vienu…. be to stanstede nemaciau kad butu du ryr langeliai dazniausiai vienas su ~ vienos valandos ilgio eile.
Dėl Amsterdamo man nėra taip visiškai aišku. Kodėl iš Talino jungtis per Amsterdama apsimoka, o iš Vilniaus- ne? Ar viska lemia konkurencijos su Lufthansa Taline nebuvimas?
Taip pat problema galima būtų formuluoti kitaip- ar per dideli maršruto kaštai nebuvo nulemti netinkamo lėktuvo- seno B737-500? Juk srautas į Amsterdamą visvien buvo nemažas. Didesnis, nei į Varšuvą, berods. Nors aišku nesiekė rekordinių laikų, dėl pasikeitusios rinkos situacijos.
Galop yra savų faktorių- Amsterdamas yra geras taškas tęsti kelionę traukiniu į visą Olandiją ir dalį Vokietijos bei Belgijos.
Beje, kalbant apie Aeroflot, man kiek keista, nes tai būdama pusiau valstybine kompanija, spėju ne visada vadovaujasi verslo logika ir galėtų dėl maršruto priimt politinį sprendimą. Tiesa, Lietuva nėra ta šalis su kuria yra santykiai geri…
Kalbant apie tuos Hub’us, kurie tikrai turi „specifinę” pasiūla, tai jie, deja, gana toli- Madridas ir kiek mažiau- Lisabona, nes Lufthansa tiek jungčių į Lotynų Ameriką nesiūlo.
Dublinas turi nebloga JAV/Kanados pasiūlą. Bet Aerlingus politika Europoj į tranzitą kažkaip neorientuotą (idomu kaip jie išvis ten lėktuvus užpildo).
Kalbant apie Heatrow, tai matyt, nepaisant visų problemų yra daugiausia tolimųjų jungčių Europoje turintis oro uostas. Kita bėda, kad Lietuvai gerokai per brangus…
Beje, yra dar vienas OneWorld Hub’as netoli- Budapeštas. Kitas klausimas ar jis gali pasiūlyt įdomių jungčių. Nors gal su Austrian pakonkuruot tikrai galėtų…
@Vytautas-NT,
kodėl tu visada galvoji viena kryptimi – „Hub’us, kurie tikrai turi “specifinę” pasiūla”, „Lufthansa tiek jungčių į Lotynų Ameriką nesiūlo”, „Dublinas turi nebloga JAV/Kanados pasiūlą”, „Kitas klausimas ar jis gali pasiūlyt įdomių jungčių”?
Tu sergi gigantomanija ar ką, kam tau ta krypčių pasiūla? Kodėl tu niekada negalvoji apie PAKLAUSĄ, kuri versle yra svarbiausia? Juk esmė yra ne turėti egzotiškų krypčių milžinišką pasirinkimą (pvz. Lotynų Ameriką ar Afriką), o kad paklausa būtų tomis kryptimis.
Pasakymas, kad pasiūla sukuria paklausa netinka, nes čia „long haul” ir kainos ne LCC.
Lufthansa siulo pakankamai jungciu i LAT su TAM ir TAP pagalba. Su Afrika irgi panasiai.
Neneigsiu, kad aš į problemą žiūriu iš „vartotojo” pozicijų, kuriam svarbu, kad būtų pasirinkimas bandelių, dešrelių ir mobilių telefonų…
Vilnius turi fundamentaliai kitokia situacija, nei Ryga ir net Talinas iš kur yra didelė tiesioginių skrydžių pasiūla.
Tokiu atveju tiesioginių skrydžių trūkuma galima kompesnuot nebent daugiau jungčių galimybę, kas įgalintų gaut mažesnes vidutines kainas. Aišku, jungiamasis skrydis, pagal kaštus yra brangesnis už tiesioginį…
Be to ir daugiau jungčių duoda lankstesnių maršrutų variantų. Atsimenų senais laikais buvo daug atveju, kai skendi su kažkuom ir gerai jungiesi atgal per Miuncheną su AirBaltic.
Galima galimybes vertinti pagal įvairius kriterijus. Pvz. kiek galima pasiekt jungčių iš Vilniaus su 1 persėdimu (dėl to Lufthansa su TAM atpuola- lygiai taip pat per Helsinki galima su American skrist ir toliau į Lotynų Ameriką).
Galima taikyt vidutinės kainos kriterijų: bilietai iš Vilniaus vidutiniškai daugeliu tolimųjų krypčių pigesni, nei iš Talino ar Rygos.
Todėl labai svarbūs paligynamieji kriterijai. Negali tikėtis Vilniuje gyvent taip kaip Londone ar Amsterdame (skrydžių galimybių ir t.t. prasme). Todėl svarbiausia- bent jau gyvent geriau už kaimynus. Su Lenkija galinėtis sunku- lieka Ryga ir Talinas…
Šiaip low-cost’ų kainos (ir geografija) dabar iš Lietuvos turėtų būt geriausia. Kol kas tai didžiausias plika akimi matomas pranašumas…
Pavasarį Simonas minėjo, kad nuo šio rudens po keleto pertvarkymų Vilniaus oro uoste, keleiviai iš lėktuvų bus leidžiami tiesiai į bendrą išvykimo salę, o ne kaip dabar iškarto tik bagažo atsiėmiman. Taip yra visuose normaliuose oro uostuose (net ir Rygoje bei Taline). Ar ši idėja visgi bus neužilgo realiai įgyvendinta? Ar atidėta tolimai perspektyvai?
Mėgėjui, atidėta, bet netolimam laikui, tiesiog kitiems metams. Daugelis vežėjų prašo, jog būtų leidžiama į bagažo salę. Rygoje ir Taline šiek tiek kitaip, dėl patogumo tranzitiniams keleiviams, kuriuos baziniai vežėjai veža.
Vytautai, nezinau, kas tau atkrenta ar i kokius oro uostus ziuri, bet Lufthansa sekminga skrenda i Caracasa, Bogota, Rio, Sao Paulo, Buenos Aires is Frankfurto – t.y. vienas persedimas is skrendant is Vilniaus. Garantuoju, kad perziurejus TAM ir kitu Star Aliance nariu marsrutus atsirastu ir daugiau pasiekiamu oro uostu LAT. Taip pasirinkimo laisve galetu buti didesne, bet labai skustis nera ko.
Aviation website: Baltic airports growing fast
http://balticbusinessnews.com/article/2011/10/4/aviation-website-baltic-airports-growing-fast
Tarp galimų Vilniaus avialinijų akcininkų – ir B.Flickas
http://iq.lt/titulinis/tarp-galimu-vilniaus-avialiniju-akcininku-–-ir-b-flickas/
Istorija su B.Flick’u jau pradeda priminti „Star Wars” saga- „Empire strikes back”…
Aišku, jei B.Flick’ui pasipainiotų turtingi investuotojai, tai jis galėtų disponuodamas daug vidinės AirBaltic informacijos jiems malkų priskaldyt.
Deja, vieną iš slaptų ginklų- AirBaltic vardą Latvijos vyriausybė atėmė…
Beje, kalbant apie AirVilnius. Kol kas didžiausia matoma problema- nelabai matyt kur jiems skraidyt. Tiesa verslo modelis nėr labai aiškus. Bet lyginant dar su šių metų pradžia konkurencinė aplinka daug aršesnė….
Air Vilnius perspektyvos man neaiškios irgi prie esamos rinkos. Low costai puikiai patenkina mases, verslo klientai irgi turi ką rinktis. Naujų krypčių sunkiai matau. Veltis į Londono kryptį, ar dar įdirbamas, kaip Paryžius iš Vilniaus irgi nėra prasmės, nes kaštai nebus maži. Nežinau, nežinau. Na, galės su gal į Tailandą skraidyti, Vytauto NT svajonė išsipildys naujoms kryptis tiesioginėms, ar Balnienei Pekiną pagaliau pasiūlys.
Ir šiaip, pritariu Simonui bei mano galva, tai kas vyksta, yra puiku, ir reikia pribręsti rinkai, juo labiau, kad low costai jau duoda sniego gniūžtės efekto.
O naujų krypčių, manau, vasarai kitai pasiūlys Ryanair, apie tai diskutuota ir turiu galvoje, ypač, vasaros destinacijų galima tikėtis ir tuo reikia džiaugtis.
Dėl to, kad tolimesnės kryptys negali būti stimuliuojamos, manau nėra visai tiesa.
Srautai žmonių, kurie turi tam tikrą sąsają su Lietuva – pakankamai stimuliuojami. Tas pasakytina pvz. apie Amerikos lietuvius (ir atvirščia kryptimi – Amerikos lietuvių gimines ir kt.).
Tenka girdėti, kad žmonės pvz. dažniau atvyktų, bet skrydžiai su dviem persėdimais ir pan. neleidžia (JAV atostogos trumpesnės, nei Europoje). Čia nekalbu būtinai apie tiesioginius transatlantinius skrydžius, tačiau ir apie skrydžius į daugiau bazinių oro uostų, nes tarp skrydžio su vienu trumpu persėdimu ir skrydžio su dviem persėdimais paprastai nemažas skirtumas tiek iš laiko, tiek iš kainos pusės.
Turizmo sektorius irgi stimuliuojamas, nors šiuo atveju mažiau, nei trumpuose skrydžiuos, nes žmonės rečiau leidžiasi į tolimas keliones savaitei nei į savaitgalines. Renkantis atostogų kryptį smarkiai lemia skrydžio trukmė ir kaina, todėl gera pasiūla gali paskatinti rinktis ir atitinkamą šalį.
Aš tai laukiu nesulaukiu dar geresnio pajungimo į LH tinklą. Matydamas jų LF vis galvoju, negi yieldas yra per žemas vystyti dar geresnį tranzitą ir tiesioginį srautą į LH hubus. Konkrečiai matyt norėtųsi visų pirma tiesioginio reiso ryte arba pavakare į Miuncheną, kadangi labai daug LH jungimų gaunasi VNO-FRA-MUC-XXX, kur, žinoma, iškart pralošiama laiko dėl jungimų. Tuo pačiu labai užknisa atskridus 15h į FRA laukti iki vakarinio skrydžio, tad su tokiu srautu (14,735) galbūt galėtų jie paleisti ne 2, o 3 skrydžius per dieną, kad ir mažesniais lėktuvais. Visgi, taip žiūrint, Europos kryptimis Ryga taip ir rūlina, kad gali pasiūlyt jungimus su <2h layoveriu. Štai SK skraido 3 kartus per dieną ir vargo nemato (o gal mato?), tai kodėl to negalėtų kaži daryt ir FRA.
Beje, dėl AMS. Prisimenant flylal laikus, yra dar vienas skirtumas: tais laikais nebuvo iš esmės jokios kitos alternatyvos pasiekti Olandiją. Dabar gi bent keli lowcostai skraido į šalimais esančius miestus (Dortmund, Eindhoven, Bremen). Olandija šalis kur daug kas skraido už savo pinigus, tad dėl papildomo 100-150 EUR tikrai sutiks pasibaladoti traukiniais papildomą valandą. O šiaip tai AMS buvo labai gera jungtis.
Kadangi Frankfurtas yra brangus oro uostas, tad, spėju, iki naujo tako atidarymo tikrai skrydžių nepridės.
Įdealų būtų, jei pridėtų Miuncheną, bet čia yra grėsmė, kad jis ims konkuruoti su Frankfurtu, kuris yra pagrindinė bazė…
Tuo pačiu, artėjant 2012 metams kilo klausimas- koks keleivių skraidinimo būdas mažiau CO2 išmeta? Ar per HUB’us ar tiesiogiai, kaitaliojant lėktuvų dydį?
Greičiausiai čia nebus vieno atsakymo. Bet vat klausimas- kas kam tinka…
@Vytautai-NT – Be abejo tiesioginis skrydis mažiau CO2 išmeta. O kaip kitaip? Per hub’ą ir atstumas didesnis ir papildomas tūpimas-kilimas.
MUC neprideda dėl tvarkaraščių kirtimosi su FRA. Nebent LH planuotų 4 skrydžius kasdien.
Viskas bus gerai bus tu skrydziu, reikia nepamirsti kokioj siknoj Lietuva buvo labai neseniai (Pasauline krize (ypac kai LT daug eksportuoja), NT ir statybu verslo krize (kas labai daug reiskia salies ekonomikai), IAE uzdarymas, banku paskolu „uzdarymas” ir kapitalo atitraukimas, is viso to didelis biudzeto deficitas ir brangus skolinimasis rinkose (del pasaulines krizes), is viso to bandant suktis – valstybes islaidu mazinimas ir pajamu (mokesciu) didinimas ir visa sumaistis ir pasekmes). Vienu zodziu nereikia saves taip nuvertinti, kaip kai kurie „realistai”, kad cia nieko niekad nebus, kas yra tas gerai ir nebereikia cia nieko stengtis pritraukt… Kaip gerai Simonas pasake – viskam savas laikas. Bus geras susisiekimas ir su Japonija ir su Amerika jeigu bus zenklios investicijos i LT kaip zadama :)
Tikrai geras klausimas- ar 2000 japonų atsikėlimas į Lietuvą gali paskatinti tiesioginių skrydžių į Japoniją poreikį?
Beje kalbant apie C02 ne viskas taip paprasta. Jei tektų tiesiogiai varinėt pustuštį lėktuvą, tai skrydis su persėdimu išmestų mažiau C02…
Audriau, tuo atveju, jei skrenda pilni lėktuvai. Bet kas daugiau išmeta CO2 per passenger jei skrenda Q400 tiesiogiai ar A321 su persėdimu, kai A321 pilni, o Q400 su 70% LF, tai Q400 išmes daugiau ;-)
As nesakiau apie tiesioginius, tiesiog patogius :)
@ Vytautas-NT
Be abejo gali padidinti skrydžių į Japoniją poreikį. Lygiai kaip mano savaitgalio kelionė į Rygą padidino viešbučių poreikį Rygoje. Vienu kambariu vienai nakčiai. Bet iš to neplaukia nei, kad į Japoniją skraidys reguliarūs, nei kad Rygoj viešbutį statys.
Patogius, tai turiu omeny greiciau ir svarbiausia pigiau negu dabar.
Vytautas-NT: iš „long haul” teorijos, tiesioginiam skrydžiui atidaryti reikalingas mažiausiai 12 000 keleivių srautas per mėnesį, su sąlyga, jog bent 15% pirks verslo klasės bilietus. Šiuo metu tarp Lietuvos ir Japonijos per mėnesį keliauja apie 500 keleivių, tai tie 2000 darbuotojų turėtų po tris kartus suskraidyti pirmyn-atgal per mėnesį :-)
Jei pavyks pinigu plovykla su atomine elektrine tai gal atsiras ir visagino oro uostas kad japonams but patogiau :P
@Wincas – nu taigi yra Daugpilio tarptautinis oro uostas (DGP). Jie 2008 metais planavo, kad jau 2010 m. aptarnaus 50-100 tūkst. keleivių :)
Ignas pasakė: „Bus geras susisiekimas ir su Japonija ir su Amerika jeigu bus zenklios investicijos i LT kaip zadama”. Nė žodžio apie tiesioginius, tik apie gerą susisiekimą :) kitame komentare Vytautas-NT jau apie tiesioginius kalba :D
skraidys per HEL ir vargo nematys..
Lygiai taip pat ir per CPH galima…
Nu bet sutikite, tikrai nėra sexy laukti 3-4 valandas, ypač jei eina kalba apie skrydžius Europoje. O dabar gi pabandykite nuskristi į Ispaniją, Italijos miestus, Graikiją, Norvegiją (bent su Anglija problemų nėra) taip, kad nereikėtų daryti kelių valandų layoverio. Ir tada įsivaizduokite, kaip atrodytų, jei reikėtų skraidyti kiekvieną savaitę. Tos kelios valandos žudo. O užtektų tik dažnesnių skrydžių į didelį hubą (tebūnie CPH ar FRA) ir tos problemos nebūtų. Bet matyt reik dar daaugt…
Tai skraidys per HEL ar CPH kol neatsiras geriau. Siaip paziurejau per greitai.lt bilietai i Tokiju is Vilniaus ~3000 roundripas, is varsuvos galima ir uz 1600 suskraidyt. Tas pats ir su situacija su Amerika. Kaip ir tos moteriskes atveju, niekas ten nezino jokiu airbaltiku ar wizzairu, greiciausiai iveda i koki american airlines saita cikaga-vilnius ir ziuri ka turi. Moteriske matyt pamate kosmine kaina ir kazkas patare su Ryanairu is Londono atsigaut… Na bent jau linkma bus kai grys ir pasakos draugams :) O jeigu tos dideles amerikieciu kompanijos investuos kaip zadama jiem reikes ir pigiu ir patogiu skrydziu, o ne su autobusiuku is Londono vaziuot, ir ta kazkas pasiulys, ar jau esancios ar naujos. Cia ta Jav ar Japonija siaip 2 pavyzdziai, viskas nuolat keiciasi ir siuolaikiniam pasaulyje keiciasi greitai. Kaip Simonas pasake tiesiog reikia ruostis, daryti namu darbus, kalbetis.
O del BA ar ten kitu milzinu tai nors vieno tokio atejimas butu ne tik kryptys, bet ir labai rimtas simbolis ir pretekstas itvirtinti savo ambicijas tapti pagrindiniu regiono oro uostu (apie kurias kazkada skaiciau). Kaip ten google darbuotojam sako better 30% imposible than 100% ordinary :) Ambicijos yra gerai, jos skatina judeti i prieki. Nieko nera maloniau kaip pasiekti tai, ka kiti sako, kad neimanoma pasiekti :)
skraidom po Europa ir dazniausiai neturim didesnio layoverio nei 2-3 valandos – nebent patys norim didesnio. aisku, jei kalba pasisuka apie skrydzius su dviem persedimais – kai i galutini tiksla skrendama is „namu” vezejo hub’o buna ivairiu variantu, bet siaip nepasakyciau, kad su Europa susiekimas yra toks jau nepatogus. didesnis pasirinkimas, kaip jau rasiau, butu patogiau, bet ir tai ka turim jau yra stebuklas po 2008 kracho. neuzsiciklinkit su tais skrydziais ir investicijomis, nes visuotinio taupymo metais net ivestuojancios imones pradeda riboti keliones taip kad milijardines investicijos dar negarantuoja tukstantinio traffico. kas del patogumo keliaujant i USA ar Azija gal labiau viskas priklauso nuo ieskanciojo sugebejimu – kartais nebutina imti pati pirma pasitaikiusi varianta, nes po trumpu paiesku galima rasti patogesni uz panasia kaina. deja net ir agenturos (ir labai zinomos) kartais siulo labai jau nykius skrydziu variantus (pirma pasitaikiusi is saraso) – ka jau bekalbeti apie statistini kartais skrendanti keleivi.
Jei jau kalbėt apie patogumą, tai skrendant į rytus geriausia, kad Hub’as būtų į rytus nuo Vilniaus (nereikia skraidyt pirmyn-atgal). Tad be Helsinkio realiai tiktų tik Maskva, į kurią skrydžių kol kas (į tinkamą oro uostą- Šeremetjevo arba Domodedovo) nėra…
Beje, kas link Japonų, tai 2000 čia tik vietinių specialistų skaičius, kurie realiai turėtų gyvent Visagine. Spėju į šį skaičių neįeina jų šeimų nariai (žmonos ir vaikai). O dar turėtų būt kažkoks skaičius žmonių, kurie skraidytų į Lietuvą iš Japonijos trumpam.
Tad realus srautas- nenuspėjamas.
O kas link jungčių su HUB’ais, tai spėju 2-3 skrydžiai į Kopenhagą yra maksimumas ko galima tikėtis.
Ir nesupratau ką reiškia MUC ir FRA tvarkaraščių kirtimasis?
Net kai kompanija moka ir pasirinkai skrydi Europoje uz 1000 ltl, vis tiek tenka keliauti maziausiai 4:30 – 5 val. Atrodo, nu moki gi pakankamai daug, bet produktas tik biski geresnis (aisku daug patikimesnis) negu su RYR/WIZZ su persedimu keliauti.
LH vidury dienos skrydzio neturi, bet yra OK, OS, SK, tai kai kaina nera svarbi, ta 50-90 min jungima galima surasti. Bet bent is mano patirties ~2 val iki hubo layover ~1:30 iki destinationo = ~5 val.
Kai iki JFK arba YUL mazdaug tiek pat iseina, bet jautiesi kitoj pasaulio pusej, tai 5 val skrydis iki kokio DUS atrodo crazy. Ir dukart pagalvosi, ar nori i dar viena konferencija vykti.
Noriu pasakyti, kad geresni jungimai su hubais galetu paskatinti biznio keleivius. Long-haulams ilgas layoveris yra priimtinas, bet jam ruoseisi, o stai po Vakaru ir Centrine Europa 3-4 val skrydis atrodo priimtinai, bet daugiau gal ne.
Butu idomu suzinoti ir kitu uz kompanijos pinigus keliaujanciu nuomones ;-)
Kas liečia tokias kompanijas kaip HITACHI, tai dažniausiai jos turi rimtus „corporate” kontraktus su viena aviakompanija arba aljansu. Dažniau aviakompanija. Tai dažniausiai būna tos šalies aviakompanija.
Todėl manau, toks HITACHI atėjimas į Lietuvą su stambiu projektu gali sąlygoti kad koks All Nipon Airways ar JAL turės „codeshare” iki Lietuvos, uždėjęs savo kodą ant HEL, FRA ar kokio WAW maršruto.
Kas dar yra svarbu, jog korporacijos žiūri į kelionės trukmę, o ne į persėdimų skaičių, tai iš tokios Japonijos svarbu, kad skrydis į abi puses būtų „overnight’inis”, nes tada yra darbuotojų „nedirbamas” laikas, dėl to laiko sąnaudos iš korporacijos pusės yra nulinės.
Idealiu atveju, jeigu išties korporacija pirktų didelį kiekį bilietų iš savo subkontraktorinės aviakompanijos, tai gali būti, kad ji per savo partnerį Europoje išsireikalautų patogesnio jungimo, t.y. mainais į „hard block’us”. Žinau, kad BT 2010 m. pradžioje BT bandė įvesti RIX-MAN ir VNO-MAN reisus tikėdamasi gauti „corporate” kontraktą iš „Barclays”. Tačiau „short-haul” atveju „Barclays” nesutiko pirkti „naktinių” reisų (BT buvo suplanavę vėlyvą išvykimą iš VNO ir RIX ir ankstyvą atvykimą), o BT nesutiko utilizuoti lėktuvo dienos metu, dėl to abu šie maršrutai ir „sudžiūvo”.
kazkaip sunkiai tikiu, kad patogesnis susitikimas priverstu biznierius keliauti daugiau. jei jiems reikia, keliauja taip, kaip iseina. aisku, gal koks mazas procentas padidetu. del japonu – nepradekim eilines diskusijos apie nieka – nei jie cia skirs, nei ka su tomis zmonomis ir vaikais. tiek, kiek skris, pakaks LH ir AY pajegumu.
Teisingai pastebėjo klaustukas, ko aš savo komentare neparodžiau. Verslas nuo geresnių skrydžių daugiau keliauti nepradeda. Galbūt bamba dėl nepatogumų, bet jei varančioji jėga yra verslas, tai atskrenda bet kokia kaina ir sąlygomis.
Kur kelionės trukmė šiek tiek groja, tai konferenciniame turizme, tačiau ir tai, orientuojantis į trumpais atstumais keliaujančius.
Kazkokia diskusija be galo ar skris jei skris…. Gal padaryt totalizatoriu kas atspes 5 artimiausiais atsirasencias kryptis is LT, labiau reiktu rupintis ne tais vienadieniais japonais kurie isplove pinigu dings kaip rukas, bet tais keleiviais kurie skrenda skrido ir skris i lt kad jiems tas noras nedingtu, taigi kol verslas bus lt marinamas tai ir nebus tu verslininku mases kurie cia skristu, jei turizmo sektorius toliau prievartaus turistus tikrai niekas nebenores cia grizti ir nesiulys kitiems, galima kryptis dirbtinai palaikyt bet jei neapsitvarkysim savo darzo toliau galesim kaltint VNO kad nera skrydziu, ir vel liksim emigrantu islaikomi, butu gerai pamastyt kas jei Lietuva neemigruotu, kiek krypciu turetume tuo atveju….
Na Wincas ir negatyviai čia pavarė :) tai kad kažkaip ir tas verslas lyg ir atsigauna ir tą rodo tie patys Vilniaus oro uosto rezultatai, ir paskaičius kokį tripadvisor ar panašų forumą nepanašu, kad labai daug būtų išprievartautų turistų. Kokiame Londone ar Paryžiuje dar ne taip juos prievartauja, bet visi vis tiek grįžta, nes ten yra ko grįžti nepaisant nieko :) Ir netgi japonai jei jau skraidys, tai skraidys kelerius metus. O keleri metai pakankamas laikas persiformuoti ir lietuvių įpročiams ir t.t., tad tai gali kažkiek lemti ilgalaikį pagerėjusį susisiekimą. Bet taip toli galvoti tai labai sunku. Juk kažin kas gali atsitikti per tuos kelerius metus.
Na jungiamiems skrydziams dar yra Warsaw kur irgi rekordinis didejimas,manau tai perspektyviausios junginiams kryptys su Frankfuru…nes Airbaltic priejo liepto gala su savo minusinem ,bet kokia kaina keleiviu skaiciu didinimui
Nu verslas atsigauna tik vyriausybes lapuose, bet jei toliau brangs siluma ir elektra nezinau kaip cia reiks gyvent, maistas ir komunaliniai kartais kaina jau lenkia vakaru europa, tuoj jau ir nekilnojamas turtas lenks, o vartojimo jega laabai maza, tai kur cia gali but tas optimizmas, nebent aisku absoliuto su citrina isgerus viskas prasvieseja. Gal dar japonai nesuprato kokia korupcija Lietuvoje kur visi atvirai kysius duoda ir niekas nieko … kai supras teks pasitenkint rusiskais reaktoriais.
Wincai, kazkodėl tu man pradedi asocijuotis su depresuota kaimo davatkėle, kuri tik ir bamba jog gyvenimo nėra, visuomenė supuvusi ir, iš viso, artėja pasaulio pabaiga…
to Vardas
Wincas yra tipinis bukaprotis runkelis, kuris tik ir naudojasi proga kaip savo tulžį išlieti.
Aplaisciau tulzimi? Atsiprasau, tiesiog gyvenu realu gyvenima ir bent jau su korupcija susiduriu kas diena taigi nera ko cia slept, po teisybei tai ant tiek viskas aisku kad galetu valstybines institucijos pasikabint kainorascius kam kiek duot kad nebutu itampos.
@Wincas
Jei esi pilietiskas, neturetumei su tuo taikstytis – reiktu informuoti atitinkamas institucijas, nes tyledamas skatini korupcija!
@Wincas – viską surašyk išsamiai Linui, jis žino kam perduot ;) Su nuotraukomis ir filmuota medžiaga. Vistiek visur kasdieną skraidai – netruksim išvalyt korupcijos klano ;)
http://www.airtransportnews.aero/article.pl?mcateg=&id=32535
Airbusas duoda i kaulus Boeingui…
ir dar nauienu apie easyJet pletra:
http://www.airtransportnews.aero/article.pl?mcateg=&id=32542
Keleivių augimas Europos OU rugpjūčio mėnesį (lyginant su praėjusiu rugpjūčiu)
Group 1 airports (<25 mln. keleivių per metus) – Barcelona ( 19.1%), Istanbul IST ( 13.3%), Amsterdam ( 8.9%) and Munich ( 4.7%)
Group 2 airports (10-25 mln. keleivių per metus) – Moscow DME ( 20.6%), Moscow SVO ( 16.9%), Antalya ( 15.1%) and Helsinki ( 13.3%)
Group 3 airports (5-10 mln. keleivių per metus) – Venice ( 43.1%), Kiev ( 16.8%),
Tenerife TFS ( 13.3%) and Gran Canaria ( 12.1%)
Group 4 airports (<5 mln keleivių per metus) – Ohrid ( 93.5%), Tallinn ( 39.5%), Skellefteå ( 36.2%), and Vilnius ( 26.3%)
Šaltinis: http://www.aci-europe.org/
Vilniaus oro uostas planuoja iš naujo skelbti konkursą
http://www.diena.lt/naujienos/ekonomika/vilniaus-oro-uostas-planuoja-is-naujo-skelbti-konkursa-381715
Tai lesos iki siol nepanaudotos …
Airbus A380 lands for the first time in Hungary (Video):
http://www.aviatime.com/airbus-a380-lands-for-the-first-time-in-hungary-video.html
Galėtų Lufthansa kada ir į Vilnių padaryti reklaminį atskridimą su A380 :)
Idomu kaip A380 nusileis VNO? Nebent tuščias ir tai dar klausimas…
Tuscias ir i 2440m telpa ir dar vietos lieka….
Vytautui-NT
Kaip 747 nusileidžia VNO taip ir A380 nusileis. Jų kilimo ir tūpimo charakteristikos panašios. Pilnai pakrautam su kuru tolimam skrydžiui reikės virš 3km pakilimo tako, o apytuščiam ir su kuru trumpam skrydžiui užteks ir 2,5km.
Aišku kitas klausimas dėl riedėjimo takų pločio ir stovėjimo vietos perone. Man rodos sunku bus tokiam monstrui manevruoti mažam oro uoste. A380 sparnų mostas gerokai didesnis už 747.
Bet kai pagalvoji, kiek destinationų turi LH ir kiek marketų jie galėtų A380 reklamuoti, imi galvoti, kad gal ir nesugalvos į VNO varyt 388…
ir kas is to, jei atskristu? ides nuotrauka delfis, lrytas ir 15min, ta diena skrendantys pamatys stovinti oro uoste ir viskas. ar neskaidantys staiga puls bilietus pirkti? staiga visi atsisuks i LH, nes jie A380 turi? logiska, kad turbut ne…
o jei rimtai norint A380 experience siulyciau kaip tik ne LH rinktis. man asmeniskai AF kedziu isdestymas, leidziantis varguoliui gauti vieta antrame aukste (ir sedet 2-4-2, o ne 3-4-3, plius gaunant daiktadeze palangeje), daug labiau patiko, nei LH ir kitu visa apacia full economy.
New Iberia Short and Medium Haul Subsidiary
http://www.iairgroup.com/phoenix.zhtml?c=240949&p=irol-newsArticle&ID=1614550&highlight=
Manau, kad tas pirkimas už 25 milijonus yra totali nesąmonė. Tereikia reklamos kampanijos (Rygos, Talino atvejai), o ne penėt oro linijas. Kita vertus, už tokius pinigus (plius ES parama) galima sutvarkyt dviračių takus visoje Lietuvoje, kas realiai žmonėm būtų daug matomiau, naudingiau ir apskritai pažangiau.
Dviraciu takai butu super, visada svajojau apie Vilnius – Kaunas dviraciu taka, numynei iki VNO ir nereikia moket uz parkinga :).
Šiaip tai tokia televizija, kaip CNN pilna valstybių reklamos. Ir ten ne tik Malaizija ir Egiptas, bet ir Ukraina, ir Makedonija ir Mongolija…
Klausimas ar ta reklama turi kažkokios įtakos keleivių srautui į tas šalis..?
Net toj garsioj studijoj, buvo kažkokių minčių apie srauto stimuliavimą pinigais.
Bet modelis neaiškus- ar tai būtų tiesiog Šalies/miesto reklama. Ar egzistuojančių krypčių reklama (skatinant srautą)?
Ar parama naujiems žaidėjams? Arba naujiems maršrutams (mažinant vežėju išlaidas reklamai)…
Įmetu tekstą iš „Verslo žinių” apie kinų turistus (yra keletas sakinių ir apie skrydžius):
Kinų turistams reikia gidų, o ne šaltibarščių
2011.10.09, 09:53
Turtėjantys milijardinės Kinijos gyventojai – masalas Lietuvos turizmo verslui. Tačiau tam, kad Lietuvą pasiektų gausesnis
būrys – reikia skubiai atlikti namų darbus. Pavyzdžiui, parengti kinų kalba kalbančių gidų.
„Pirmosios kregždės iš Kinijos jau pasirodė“, – teigia Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos
prezidentė.
Raimonda Balnienė, Valstybinio turizmo departamento (VTD) direktorė, sako, kad kinų turizmo operatoriai jau įtraukė
mūsų šalį į savo maršrutus, šių turistų daugėja. Anot jos, departamentą dabar tiesiog atakuoja kinų turizmo operatoriai,
norintys į Lietuvą vežti turistų.
„Tikimės, kad nuo pavasario atsiras tiesioginiai skrydžiai Pekinas–Vilnius 2 kartus per savaitę. Jei ši svajonė išsipildys,
kiekvieną savaitę galėtume sulaukti apie 300 kinų turistų. Užsienio reikalų ministerija prireikus yra pasirengusi padidinti
konsulinių darbuotojų skaičių Pekine. Ir jei visas šis reikalas pajudės, sulauktume tokio kinų turistų srauto, kokį būtų
netgi sunku suvaldyti“,– optimizmu trykšta p. Balnienė.
Nemėgsta šaltibarščių
VTD žygių pritraukti kinų turistų ėmėsi maždaug prieš metus.
„Per tą laiką įvyko užsienio reikalų ministro ir turizmo sektoriaus verslininkų delegacijos vizitas į Pekiną, Lietuva Kinijoje
buvo „pavirtinta“ kaip turizmo kryptis, o kai kurioms jų agentūromis buvo leista čia vežti turistų. Liepą mūsų šalyje viešėjo
kinų turizmo operatorių delegacija, jiems buvo pristatytos kaimo turizmo galimybės, Lietuvos SPA centrai, miestai“, –
vardija VTD vadovė.
Anot jos, kinus Lietuva labai sužavėjo, išskyrus šaltibarščius. Šio patiekalo jie rekomendavo nesiūlyti. Gruodį į Lietuvą iš
Kinijos vėl atvyks turizmo operatorių grupė – 40 įmonių. Paskui operatorius paprastai plūsteli ir turistai.
„Tačiau paaiškėjo ir tai, kad mūsų turizmo industrija nepasirengusi priimti didesnių turistų iš Kinijos srautų. Mat trūksta
gidų: turime vos tris, kurie moka kinų kalbą. Kilo klausimų ir dėl maitinimo. Pvz., Druskininkai turi puikius SPA ir net
slidinėjimo trasą, tačiau neturi nė vieno kinų restorano. Tačiau kinams labai svarbu, kad būtų kinų maisto restoranų, kitur
jie nevalgo“, – tikina p. Balnienė.
Todėl mūsų turizmo verslas, anot jos, turi skubiai ruošis kinų atvykimui: parengti gidus, mokytis kalbų ir pan. Pavyzdį
rodys ir departamentas: jau kitą mėnesį įdarbins žmogų, mokantį mandarinų kalbą.
Ponia Balnienė įsitikinusi, kad Lietuva kinams turi ką parodyti šalies miestuose ir kurortuose. „Be to, jiems būtinai reikės
rodyti gintarą. Mes rengiame visą liniją suvenyrų ir planuojame pristatyti Lietuvą kaip seniausio pasaulyje gintaro kraštą.
Kaip žinoma, pasaulyje yra 250 rūšių gintaro, o mūsų gintaras – pats seniausias. Netgi yra minčių „Šilko kelio“ pavyzdžiu
įkurti „Gintaro kelią“, kuris prasidėtų Lietuvoje“, – dėsto ji.
Didelės viltys
Kol kas kinų turistų Lietuva sulaukia menkai.
Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. apgyvendinimo įstaigose apgyvendinta 2.515 svečių iš Kinijos, tai yra
0,3% visų apgyvendintų užsieniečių. Pernai svečių ir Kinijos pagausėjo 31,6%, iki 3.309. Tai sudarė 0,4% visų užsienio
svečių.
O verslas į Kiniją deda daug vilčių.
„Kinų turistas svetimoje šalyje išleidžia daugiausia pinigų. Visas pasaulis nori kinų turistų ir mums svarbu nepraleisti šio
šanso“, – pabrėžia Žydrė Gavelienė, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė ir turizmo agentūros „Estravel
Vilnius“ vadovė.
Pasak jos, būtina investuoti į šią rinką ir išmokti su ja dirbti. Anot jos reikia kiniškai kalbančių gidų ir darbuotojųPasak jos, būtina investuoti į šią rinką ir išmokti su ja dirbti. Anot jos reikia kiniškai kalbančių gidų ir darbuotojų
didžiuosiuose viešbučiuose.
„Mūsų įmonė yra pasirengusi apmokėti už trijų kinų kalba kalbančių žmonių mokslą gidų gildijoje“, – sako p. Gavelienė.
Asociacija dirba su Vilniaus universiteto Orientalistikos centru, kad paskatintų joje kinų kalbą studijuojančius studentus
baigti ir gidų kursus.
Tačiau yra ir abejojančių dėl kinų turistų proveržio ir skrydžio Pekinas–Vilnius ekonomine nauda.
„Reisas galėtų atsirasti nebent į vieną pusę – migruojantiems iš Kinijos atvežti į Lietuvą“, – ironizuoja Sigitas
Fabijonavičius, „Baltic Tours Vilnius“ direktorius
Šiek tiek apie Kiniją, šiek tiek informacijos tiems, kas vis dar įsitikinęs, kad iš Lietuvos turi būti reisas į Heathrow.
„China’s biggest airline, China Southern, does not serve the UK because there aren’t enough slots at Heathrow – which is one of the reasons that it is not as easy for British business people to get to China as it is for our competitors on continental Europe. Every week, there are 17,500 seats on planes bound for mainland China from Frankfurt; 15,000 on planes from Paris; 11,000 from Amsterdam and only 9,000 from Heathrow.”
Šiaip tai Londone su tais oro uostais problemiška. Dabar jie gyvena su 6 oro uostais, bet Heatrow perkrautas, nes turi tik 2 takus. Keista, kad anglai nepabandė pasinaudodami olimpinėmis rungtynėmis 2012 Londone imtis naujo oro uosto statybos.
Panašu, kad Frankfurta su nauju kilimo-tūpimo taku pradės kautis dėl didžiausio Europos oro uosto vardo…
Šiaip yra duomenu kas Europoj yra krypčių rekordininkas?
Apie Rygos oro uostą Delfyuje:
„Jei ateinančiais metais keleivių srautas išliktų toks, kaip šiemet, oro uostas uždirbtų 17 mln. latų (83 mln. Lt). Tačiau R. Lazdinio teigimu, 2012 m. keleivių srautas sumažės 40 proc. Nauji planai susiję su valstybės dotacijų sumažėjimu. Be to, „Raynair“ skolinga oro uostui 700 tūkst. latų (3,4 mln. Lt), o „airBaltic“ – 12 kartų daugiau.”
Šiaip ten daugiau dar informacijos buvo:
http://verslas.delfi.lt/automoto/rygos-oro-uostas-ketina-ivesti-nauja-mokesti.d?id=50526378
Kažkas iš latvių žurnalistų gerą antį laido. Negali šiais laikais oro uostas iš lempos papildomų 9 eur mokestį įvesti. Koks Ryanair už tokius bairius apskritai visus skrydžius uždarytų.
Su tais kinais tai viskas normaliai būtų, jei ne tos kalbos apie skrydžius. Tenka sutikti, kad ten gyvena penktadalis pasaulio, kad ekonomika ten auga ir žmonės atranda galimybes turistauti. Jei atvažiuoja japonai į Lietuvą, atvažiuos ir kinai. Ir kai ekonomika ten bus kaip Japonijoje, jų atvažiuos 10 kartų daugiau negu japonų, nes tiek kartų skiriasi žmonių skaičius. Antra vertus, nors tai gal ir yra turizmo ateitis, svaigti apie tiesioginius skrydžius dabartyje kaip ir ankstoka. Juolab kad pačioje Kinijoje žmonės juk vienoje vietoje negyvena ir nuvažiuoti iš Šanchajaus į Pekiną tai ne iš Vilniaus į Kauną. Tad norinčių skaičius iškart atsiskiedžia.
Tuo labiau, kad Lietuva turi Vilniaus senamiestį, Trakų pilį, Kryžių kalną ir Kuršių neriją. Kinija palyginus – turi tik kažkokią sieną …
mes kazkaip iskart norim „aukso puodo” ,pirma i Rusija pasiziurekim tokios neisnaudotos galimybes ,paziurekit kiek Rusu Estijoje ,Latvijoje lankosi na gerai sakysit ten daugiau rusu gyvena ,todel didesnis rysis bet ne tiek kartu daugaiau Rusu kiek kartu daugiau turistu jie sulaukia..
O perspektyvos aiskios tik reikia dirbti juk ,kad ir siemet rekordinis keleiviu skaiciu is Maskvos …reiktu bandyt pritraukt is Sankt Peterburgo skrydi ,sakysit tai politinis klausimas ir t.t.,ne velnio juk net Palanga turejo vasara tiesiogini cia tik susitarti su turizmo firmom,kad but keleiviu ir skris kompanijos tada,reikia pirma i kaimynus ziuret ,o ne i kosmosa
:D :D :D ahoi! labai šmaikštu!
Viena vertus nusisvaigo Balniene apie kinus, antra vertus kinai yra labai specifinis ir sudėtingas segmentas sprendimus priimantis paskutiniu momentu ir nežinantis kas yra planavimas bent pusmetį į priekį. Kažkada turėjom progą aptarnauti 3 kinų turistų delegacijas. Pelno gavom daug, bet galvos skausmas buvo irgi neproporcingai didelis. Visų pirma tie kinai, kurie norės keliauti į Lietuvą bus komunistinės nomenklatūros vadukai, nepripažįstantys prastesnių nei 4-5* viešbučių. O kiek tokių turime Lietuvoje? Ir ar jie sugebės rasti kambarių kinams pareiškusiems norą atvažiuoti mėnuo prieš kelionę? Antra, kinų nenustebinsi Gedimino ar Trakų pilimis. Tie, kurie keliaus Lietuvon jau bus apvažinėję Prancūziją, Italiją, Vokietiją. Todėl Lietuva jiems atrodys labai blankiai.. nebent iš tiesų Gintaro kelio legendą parduotų, nes kinai yra dideli legendų mėgėjai. Žodžiu potencialas tikrai geras, bet norint kinus prisivilioti reikia labai daug darbo įdėti ir būti pasiruošusiems, kad paskutiniu momentu kinai negaus vizos, apsigalvos ar pakeis skrydžių datą.
Šiaip tai skaitantys įdėmiau galėjo pastebėti, kad Balnelienė kalba apie užsakomuosius skrydžius. Tad bilietų atšaukimo nebus…
KUN statistika
2011 rugsejis
68.995 keleiviu
Pokytis (2010/2011) -14,55%
Lietuva kalba, o Japonija daro stai taip:)
http://www.lrytas.lt/-13182599411316929675-turistams-vilioti-japonija-išdalys-10-tūkst-bilietų.htm
http://www.jnto.go.jp/eng/ reik pabandyt sudalyvaut :)
Kažkaip nerandu tinklapio su oficialia informacija apie japonų akciją. Negi kažkas spaudą išdūrė?
http://www.airbaltic.com/public/cherry_tuesday_en.html
is VNO-RIX segmentas iseina apie 5 EUR, o i Tbilisi net -17 eur =)
kazi kada airbalticas paskelbs ziemos tvarkarasti, Jau tuoj splio vidurys…
mmm: realiai yra paskelbęs jau prieš kokį mėnesį ar net du. Aišku, pasikeitimu dar kartais įvyksta, bet natūralu.
http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/lietuvos-naujienos/dauges-skrydziu-is-palangos-oro-uosto-i-skandinavija-194-174122 labaiusiai stebina tai geras uzpildymas,bet is kitos puses vis Vakaru Lietuva juk skrenda,kas yra tikrai didele teritorija,bent jau Lietuviskais masteliais ir Liepaja manau irgi,nes kai Hamburgas buvo tai nemaza dalis sudarydavo Latviu
http://www.lrytas.lt/-13183307201316373899-airbaltic-šią-vasarą-pasiekė-rekordinį-lėktuvų-salonų-užimtumą.htm nu tie tai duoda,tik kad tas uzpildymas uz bilietus parduotus maziau nei savikaina :)
Varo i minusa, bet reikia gi rasti kazka, kas butu pozityvaus ir pasiskelbti ziniasklaidoje, idant nors kazkiek kompensuoti neigiamos informacijos srauta…
Jei kam aktualu
Sk paleido akcija, return bilietas vno/cph/vno – 370 lt su mokesciais
as jau pasiemiau birzeliui :)
bando Airbaltic metodais tranzita perimt:)
gerai ,kad prasideda kova del tranzito pats laikas dabar kai situacija tokia
Dar viena bloga zinia RIX :(
Aš manyčiau, kad SAS labaiu konkuruoja su Lufthansa, nei su AirBaltic. Be to daugeliu krypčių (Maskva, Peterburgas, Tbilisis) SAS neturi ką pasiūlyt.
Kaina į CPH yra greičiausiai atsakas į Latvių dempingą per Rygą.
Beje, B.Flick’as jau atsistatydino ar dar ne?
Vytautas-NT: labai klysti. Tarp populiariausių krypčių, kuriomis skrendama per Rygą yra Stokholmas, Oslas, Gotenburgas, Stavangeris, Londonas, Paryžius, Hamburgas, Berlynas, Miunchenas – visomis šiomis kryptimis SAS turi ką pasiūlyti. Tbilisis ir Maskva nėra populiarios kryptys per Rygą, t.y. VNO-RIX segmento portfelyje užima gal atitinkamai 3% ir 1%.
B.Flickas atsistatydino, berods nuo spalio 1 d. ar pan.
Na idomu bus cia paziuret kas gausis…nes jei nes SAS kazi ar butu koks kitas judesys si menesi:)
Dabar del tranzito pesasi ne vienintele Airbaltic bet ir SAS su Lufthansa,beje idomu kad viskas prasideda ne piko metu ,o Rudeni…Is kitos puses piko metu nelabai yra laisvu lektuvu,kokiem tai bandymams…Bet kokiu atveju tai paskatins keliauti per VNO
„AirBaltic“ pardavinės erdvę lėktuvuose
http://verslas.delfi.lt/automoto/airbaltic-pardavines-erdve-lektuvuose.d?id=50574544
Naujienos is FRA:
Here comes da judge
The Administrative Court of Hesse State has categorically forbidden all night flights at Frankfurt Rhein-Main airport. The vote came completely unexpectedly and caught the entire aviation industry by surprise, including tour operators and the airport management.
According to the judges’ decision no movements between 11 pm and 5 am will be allowed. The imposed night flight curfew goes into effect October 21, when a new runway is scheduled to open at Frankfurt. Regulators and slot managers had assumed that at least seventeen night movements would be possible after the Northwest runway became operational. Today on average, fifty arrivals and departures are conducted at night in Frankfurt.
By banning all night operations, the court ruled in favor of a claim filed by local airport residents that demanded the closing of the airport at night due to noise emissions. The decision is final and cannot be contested by individuals, enterprises or public institutions, stated chief judge Guenter Apell. Therefore, Frankfurt will have to turn off the lights between late evening and early morning, at least until the Federal Court in Leipzig will ultimately decide this night flight issue. Their vote could overrule today’s adjudication handed down by the Hesse judges.
Confronted with the court’s announcement, the German logistics industry’s reactions are riddled with anxiety, fear and perhaps a bit of paralysis
Simonai: tas Svedijos miestas lietuviskai vadinasi „Geteborgas”, o ne „Gotenburgas”.
Frankfurtui gresia Heathrow problemos. Gerai, kad bent naują taką pastatė.
Šiaip teisingai suprantu, kad dėl naujo tako atsiras papildomų slot’ų?
yra ir keletas komentaru del tokio sprendimo:
Michael Goentgens
Spokesperson Lufthansa Cargo:
“This is a black day especially for Lufthansa Cargo but also the entire German economy. The court’s ruling hit us to the core. For us the consequences will be dramatic, since we will have to set up a completely new schedule for our freighter flights within the next eight days. Currently our freighter fleet accounts for ten night movements at Frankfurt. Some are indispensable like the North American flights to New York and Atlanta as well as the Nairobi-Johannesburg route. Some rotations we might be able to reschedule but only if other airports provide new slots despite the existing bilateral contracts we had signed for the upcoming winter timetable. Now we hope that the Hesse court’s decision has no influence on the final ruling of the Federal Court at Leipzig.”
Idiotizmas. Kažkokie nevispročiai pirma atsikrausto gyventi šalia oro uosto, po to apsižiūri, kad oro uostas, pasirodo, veikiantis ir kad iš jo/į jį skraido lėktuvai (!), o tada pradeda verkti ir reikalauti jį uždaryti.
@Laurynas
jei nezinojai, tai DHL aviation perkele savo baze is BRU i LEJ kaip tik del to, kad Belgijos teismas uzdraude naktinius skrydzius… Keli tukstanciai zmoniu, gyvenenciu Zaventeme ir apylinkese neteko darbo, vienaip ar kitaip susijusio su DHL veikla orouoste…
I tokios problemos kyla visame pasaulyje, vietines bendruomenes kovoja su orouostais, nors orouostai yra pagrindiniai tu bendruomeniu darbdaviai…
Willem van der Schalk
Managing Director
A. Hartrodt
“The judges’ ruling is a real catastrophe, not only for Frankfurt but for the entire German economy. We are directly affected since many of our shipments are flown out of Rhein-Main by freighter aircraft each night, namely urgently needed medical devices, automotive parts or machinery. By forbidding night flights entirely, the judges have put many jobs at stake. This decision is absolutely incomprehensible, especially in these uncertain economic situations in which many enterprises are struggling to survive,. First our industry was forced to adhere to a lot of senseless and very costly security regulations, next came the aviation tax imposed by the Berlin government, then the European Emission Trading Scheme is waiting around the corner next January and on top comes now the ruling of the Hesse court: We are well under way to decapitate ourselves as a leading site for logistics and air freight.”
Nepamiršk, kad Vokietijoj gyventojų tankumas yra kelis kartus didesnis, tad natūralu, kad kažkas gyvena miesto pakrašty, kur pasirodo yra oro uostas. Dėl oro uostų dydžių ir apkrovimo tai yra opesnė problema nei Lietuvoje, nors nereik pamiršt, kad čia irgi yra rajonas, kuriam, matai, „per daug ūžia”, nors per dieną judesių tiek, kiek Frankfurte per vieną valandą.
Šiaip pats sprendimas atrodo Lietuviškai – jeigu vietinė Lufthansa nepasiruošė, vadinas tai galėjo būt kaip ir naktinė mokesčių reforma. Toks nestabilumas ir staigus sprendimų priėmimas Vokietijoje stebina.
O kaip prie Heathrow gyvent ? praskridus lektuvui palei stoga net liustros dreba :) bet gyvena liaudis ir nesiskundzia, o siaip tai uztenka tuos miestu pavadinimus is kraipyt nes Gotenbergas yra Gotenbergas, paskui per iskraipymus zemelapyje negalima surast to ko ieskai.
Jei nepabodau, tai ta tema dar viena komentara imesiu:
Martin Gaebges
Secretary General
Board of Airlines Representatives in Germany (BARIG)
“I was stunned as soon as I heard of the judges’ ruling. We all expected that Leipzig would have the last word and expected their decision in this matter but now the Hesse court suddenly came up with their inexplicable vote. The reaction from our member airlines has swung between bafflement and horror. We all were sure that by reducing night flights from fifty to only seventeen would be a compromise everybody could live with, including the neighboring community, especially since many of them work at the airport. It’s too early to comment on the possible consequences but I believe unequivocally that the judges did not help Frankfurt airport to move forward.”
Pasakysiu ir aš savo nuomonę. Gyvenu Londone, maždaug toje vietoje, kur iš šiaurės ir pietų atskrenda lėktuvai, daro posūkį ir pradeda tiesia linija žemėti link Heathrow. Dažnis – maždaug po lėktuvą kas kokias 3-5 minutes. Be sustojimo. Patikėkit, malonumas nėra didelis ir AČIŪ DIEVUI bent naktį (maždaug nuo vidurnakčio iki 6 ryto) dar ramu.
Argumentai iš serijos „tai kodėl ten butą nusipirkai” yra absurdiški, nes norint visiškai izoliuoti nuo besileidžiančių lėktuvų į Heathrow triukšmo, tektų iškelti visus gyventojus gyvenančius į pietus nuo Temzės 1-2Km zonoje – pradedant nuo 2 zonos rytuose iki 6 zonos vakaruose. Spėčiau, bent kokį milijoną žmonių – nei daug, nei mažai. Tiesa, jei einant dar toliau į rytus prasideda Grinvičas, kur girdisi lėktuvai jau iš kito, City, oro uosto!
Tai ypatingai aktuali problema pietvakariniams rajonams, tokiems kaip Hammersmith, Chiswick ar Isleworth – kurie laikomi daugiau ar mažiau prestižiniais, nes tuose rajonuose lėktuvai jau vos šimtas-kitas metrų virš galvos. Leidžiasi jie ir iš priešingos pusės – Windzoro, kur nekilnojamas turtas tikrai nėra pigus. Ir skirtingai nuo lėktuvų, žmonės tose vietose gyvena tūkstančius metų.
Prisiminiau istoriją, kai WWII metu gynybos ministerijai trūko lėšų, ir kažkas pasiūlė Čerčiliui nurėžti dalį iš kultūros ministerijos. Čerčilis atsakė – tai vardan ko tada kariauti? Panašiai ir šiuo atveju – jei gyvenimas kažkuriame mieste tampa nepakeliamas, tai kuriam galui tas oro uostas?
Nesupraskit manęs neteisingai. Oro uostų reikia, ypatingai tokiems miestams kaip Londonas ar Frankfurtas. Bet ten, kur jie nemaišytų gyventi – arba maišytų minimaliam skaičiui žmonių. Kalbant apie patį Heathrow, tai buvo nemažai protestų jo statymo metu (nes reikėjo iškelti gyvenvietes), ir pats įstatymas buvo „prastumtas” ne visai gražiai (kažkada BBC rodė filmą apie Heathrow statybos istoriją).
@Wincas
del Heathrow – mano vieni partneriai ir draugai turi biura Slough, visai salia Heathrow, gali matyti besileidzianciu lektuvu registracijos numerius, tai kai dar skraide Concorde, tai jam kylant biure negaledavai susikalbeti nuo triuksmo… Ir taip – ten zmones gyvena ir kovoja su orouostu, tik teismai gal kiek kitaip ziuri i problema…
Na, pasikarščiavau su greitais apibendrinimais. Aišku būna, kad oro uostai įsikuria arti esamų gyvenamų/ofisų zonų arba kad kraustytis toliau nuo jų yra nelabai praktiška dėl kitų priežasčių.
Na nezinau pats dazniausiai lankausi rytu Londone tai ten kylantys lektuvai is City yra gan normalus reiskinys ir net pats nebekreipiu demesio aisku daug lektuvu sukasi virs galvos ant holdo i Heathrow, bet apsilankius Hounslow rajone tikrai pasirode kad zmones tos problemos nesureiksmina nors kartais net noredavosi pasilenkt kad koks su ratu nekliudytu :) Manau zmones susigyvena su ta problema kaip ir gyvenantys salia begiu ar magistrales, bet manyciau kad vien del saugumo turetu but islaikytas gyvenamuju namu perimetras, nes vienam lektuvuj nepasiekus tako tektu is naujo visa rajona statyt.
aisku, konflikte yra dvi puses, bet man asmeniskai butu trukde, seniai buciau issikraustes. juokingiausiai (jei tai tiesa) skamba tu argumentai, kurie ten dirba ir bus ismesti lauk (nors ir vokietija – ismes su gerais compensation package’ais) del tokio priimto sprendimo
Na ir dar vinas, dabar jau tikrai paskutinis pasisakymas is avialiniju puses:
Johannes Winter
Head of Corporate Communication
Condor Flugdienst
“I must say that everybody was absolutely surprised except for the judge that announced the decision. To my understanding the weighing of interests is disproportionate since the airlines invested huge funds to modernize their fleets and consequently lower the noise footprint. They also spend a lot of money for noise protection measures especially in Frankfurt but also at other German airports. This immense investment however, was overlooked completely by the judges and thus I and our many tour operators consider the decision as a betrayal of confidence and foul play.
Being a leisure carrier we are directly affected because some of our rotations cannot be operated according to the original itinerary. At this moment it is highly unclear if we can find alternative solutions that allow us suitable flight times and the highest possible productivity for our fleet.
At the end, however, the court’s ruling might have one positive affect: Now the Berlin politicians and the Federal Government have to be proactive to set up new laws that protect the interest of passengers, air freight, airlines and airports in Germany.”
Wincai ir kiti – viena, kai lankaisi, kita kai gyveni. Aš gyvenu jau >5 metus, na niekaip nepriprantu, nors tu ką. Kažkada gyvenau prie geležinkelio – problemų nebuvo. Ypatingai triukšmas užknisa savaitgaliais kai norisi pailsėti ar naktį kai kokia nors nemiga užeina. Na nevisi miega kaip užmušti :)
City oro uosto su Heathrow neverta lyginti, nes 1) ten skrenda mažesni lėktuvai, 2) bendras skaičius yra gerokai mažesnis, 3) tai daugiausia verslo oro uostas, o verslas savaitgaliais skraido mažiau.
Šiaip tai nesuprantu, kuo tas Heathrow toks ypatingas, kad visi į jį nori skrist? Juk tiek iš Stanstedo, tiek iš Gatwicko ar Lutono važiuoja tiesioginiai traukiniai į centrą, ir laiko atžvilngiu sugaišti tiek pat, kiek važiuodamas Picadilly metro, nes pastarasis stoja kiekvienoj stotelėj. Laiko atžvilgiu, kaip įsivaizduoju, Heathrow sugaištama gerokai daugiau nei kitur, tai kame tas privalumas?
Nuo 2012 vasaros SK skelbia atidaranti 21 nauja destinacija:
SAS launches 21 new routes
New routes from Copenhagen:
Copenhagen- Kaliningrad. First flight March 25 .
Copenhagen – Katowice. First flight March 26
Copenhagen -Malaga. First flight March 31.
Copenhagen -Split. First flight May 12.
Copenhagen -Dubrovnik. First flight July 4.
New routes from Norway.
Oslo-Antalya. First flight May 12.
Oslo-Faro. First flight June 26.
Stavanger-Nice. First flight June 24.
Stavanger-Split. First flight June 25.
Stavanger-Barcelona. First flight June 28.
Stavanger-Palma. First flight June 29.
Bergen-Manchester. First flight January 6.
Bergen-Malaga. First flight June 23.
Bergen-Split. First flight June 25.
Bergen-Barcelona. First flight June 28.
Bergen-Palma. First flight June 29.
New routes from Stockholm.
Stockholm-Barcelona. First flight March 25.
Stockholm-Dubrovnik. First flight March 25.
Stockholm-Malaga. First flight March 31.
Stockholm-Reykjavik. First flight June 22.
Stockholm-Alicante.
Franfurte apie tas problemas jau kokius 20 metų. Keista, kad Vokietijoje visi grūdasi būtent ten. Nors tai nėra „bamba”, skirtingai nei Heathrow ar CDG. Yra daug kitų palyginti lygiaverčių ir nebrangių alternatyvų – DUS, STR, CGN, NUE, MUC, HAJ, HNN – galų gale.
Audrius> HHN lygiaverte alternatyva FRA? nu ok… Liepoja gal RIX alternatyva, o Kyviskes su Palukniu – VNO?
Jei jau nekraipyt tai joks ne Gotenbergas (angl.), o Göteborg (sved.) – Gioteborgas
@klaustukas – bet tai HHN konversijos projekto pagrindinė idėja ir dėl ko Fraport jo savininkais buvo padaryti, tai nebuvo, kad Ryanair tenkint, o būtent, kad kroviniai naktimis galėtų skraidyt. Tik dėl to, kad FRA apribojimai neprogresavo taip kaip buvo bijoma, tie krovininiai skrydžiai nelabai ir persikėlė į HHN.
@Pranas
neprogresavo ir keliu infrastrukturos upgrade’as iki HHN. Jei paimti dabar ir perkelti viska is FRA i HHN, per furas nelabai ir privaziuoti butu imanoma…
ir dar HHN yra tikrai nemazai krovininiu skrydziu, bet LH jis netinka ir netiks, nes sistema dirba ne vien perkraunant „freighter to freighter flight”, bet ir „pax to freighter”…
Kaip supratau, ne vien LH cargo verkia, bet ir keleiviniu charteriu avialinijos… Be to, susitarimas buvo preliminariai patvirtintas, sumazinti naktiniu skrydziu skaiciu daugiau nei x2… taciau teismas i tai neatsizvelge…
Šiaip tai Frankfurtas pagrindinė Lufthansos bazė, kaip Heathrow- BA. Tuo požiūriu alternatyva būtų nebent Miunchenas.
Bet šiaip Heathrow sitaucija parodo, kad Europoj gerai padirbėjus su infrastruktūra ir pan. galima sukurti oro uosta su virš 70 mln keleivių srautu.
Deja, mes ne JAV ar Rusijoj gyvenam , kur gali rast tuščia vietą be žmonių. Kokioj Belgijoj ar Olandijoj- kur tą oro uostą bekištum, kažkam vistiek trukdys.
O kalbant apie naujas SAS kryptis- matosi, kad jie iš AirBaltic pasimokė ir eina į daugiau mažesnių regiono miestų (pvz. Kaliningradą)…
Beje, straipsnis Versus’e šio blogo įrašo tematika ir kiek plačiau apie LOT:
http://kelione.eversus.lt/naujienos/2161
Tai gal ateis laikas ir SAS i KUN prades skraidyt…
Kelione i Heathrow yra dvigubai greitesne nei i Gatwick ar Stansted. Aisku jeigu vaziuoji su piccadilly tubu, tai vaziuoji ~45min nuo centro daugmaz, bet jeigu imi Heathrow express, tai jis vaziuoja be sustojimu lygiai 16min. nuo tolimiausio 5 terminalo iki centro. Kadangi dazniausiai skraidyti tenka is Heathrow (5 terminalo), galiu pasakyti, kad jokiu grusciu ir eiliu ten nebuna, kaip kazkas bando nupiesti, ramiai gali atvykti lygiai valanda iki official departure time ir viska spesi neskubedamas ir nereiks laiko gaist veltui oro uoste
p.s. gyvenu Londono vakaruose ir kai velai vakarais ir naktim kyla lektuvai rytu kryptimi is heathrow tai miegot atsidarius langa tikrai nelengva, ypac kai kyla didieji: 747, A340/380, 777 ir t.t.
@Martynas
Gatwick Express iš Victoria metro stoties iki Gatwicko nuveža per 30min, iš London Bridge FCC’as – irgi per 30 min. 15 minučių skirtumas nera toks jau ir didelis, taigi Gatwicko pasiekiamumas tikrai nėra blogesnis nei Heathrow.
Be to, Heathrow express veža tik iš Paddingtono, kuris yra ant „lėtųjų” ir neprognozuojamų metro linijų (District, Circle, H&C). Bet čia, aišku, smulkmenos.
Kaslink gaišimo pačiame o/uo, tai per dešimtis skridimo kartų vienintelį kartą teko gaišti Gatwicke. Tai buvo ta diena, kai buvo įvestas reikalavimas nesivežti skysčių rankiniame bagaže. Bet manau tą dieną chaosas buvo praktiškai visuose Europos o/uo, nes dėl skubos nebuvo spėta normaliai pasiruošti.
@Wincas – ateis laikas ir karvės pradės skraidyti.
http://www.just4airlines.com/j4_dox/email/rss.mv?story_id=53435
http://estonian-air.ee/en/service/news/press-releases/estonian-air-growth-33-in-september/
Dar naujos kartos Loyality Program zadejo.
Estai dirba. Respect.
Geriau būtų, kad Estai neišradinėtų savo programos, kaip AirBaltic, bet naudotų kažką iš didžiųjų (Eurobonus, Miles and More, FlyingBlue ir pan.)
Manau, kad Lietuvoj gerai padirbėjus su infrastruktūra ir pan. galima sukurti oro uosta su virš 70 mln keleivių srautu.
Juokas juokais, bet panašiu principu oro uostai Artimuosiuose Rytuose ir buvo statomi – prikišk infrastruktūros, prikišk A380ukų nu ir rasis kam skristi :-)
@Justinas
tik beda ta, kad mes naftos neturime kiek ME regionas…
Grįžtant prie FRA takų/slotų temos, būtent trečioji KTT atidarymas FRA buvo būtina prielaida LH antram daily skrydžio į VNO žiemos sezonu atsiradimui. Kaip žinia, žiemos tvarkaraštyje FRA yra mažiau slotų nei vasarą, nes, liaudiškai sakant, žiemą FRA reikalinga palikti ilgesnius tarpus tarp nusileidimų dėl poreikio valyti taką, ilgesnio tūpimo proceso dėl vėjų, vėlavimų atlikti take-off dėl nuledinimo ir t.t. Trečias kilimo tūpimo takas leido padidinti slotų skaičių FRA, kas ypač svarbu žiemą.
Tai nesuprantu kiek Frankfurtas takų turi? Tris ir stato ketvirta, ar tik du ir ką tik atidarė trečią?
2 ir tuoj tuoj atidarys trecia :)
Spalio 21 d. atidaromas ketvirtas takas – 2,800 metrų ilgio, bus naudojamas tik tūpimams.
Šiuo metu yra trys takai, bet vienu metu gali būti naudojami tik paraleliniai takai. Tuo tarpu atidarytas „ketvirtasis”, galės būti naudojamas tuo pačiu metu kaip ir du pagrindiniai paraleliniai.
Man ir įdomu, kodėl trečias takas įvardijamas kaip „tik kilimui”. Ar čia dėl saugumo, kad avarijos atveju lėktuvas į kokius angarus neįvairuotų.
Tiesa su 4 taku vokiečiai pataupė- galėjo ir ilgesnį pastatyt. O taip juo toli gražu ne visi lėktuvai galės leistis. Aišku gal A380/B747 per sunkūs tiltais važiuot…
Panašu, kad pastatęs trečia terminalą Frankfurtas galėtų perženkti svarbią psichologine 70 mln. keleivių ribą…
Ne apie psichologines ribas kalba, dideli oro uostai turi aiškias augimo prognozes. Visa FRA infrastruktūros plėtra yra vedama prie 88 mln. keleivių 2020 m.
2012 m. ketinamas atidaryti Pier A, kuris dabar statomas.
Terminal 3 planuojamas atidaryti 2017 m., jis traukiniu bus sujungtas su esamais terminalais.
Trumpesnis takas nėra taupymas, tai tiesiog kompromisas su bendruomene, juolab, tikrai nedidelę dalį procentiškai sudaro didžiųjų lėktuvų tūpimai.
Jeigu žiūrėti į pajėgumus, tai naujo tako atidarymas didina „capacity” nuo 500.000 skrydžių per metus iki 700.000 skrydžių.
Beje kažkodėl ketvirtas Frankfurto takas įvardijamas kaip „tik tūpimui), nors atrodo, kad juo galima ir tūpti ir leistis.
Tuo tarpu Ryanair toliau kovoja su tualetais:
http://verslas.delfi.lt/automoto/ryanair-planas-visam-lektuvui-vienas-tualetas.d?id=50650992
O tai grįžtant prie LH skrydžių temos :-) Dabar aiškiau, kodėl į FRA neturėsime trečio skrydžio. Žinau, kad Simonas pasižadėjo nekomentuoti derybų ir to neklausiu. Bet šiaip apie prielaidas – ar yra kažkokių iš verslo pusės priežasčių, kodėl LH iki šiol nepaleidę VNO-MUC, pvz. žemas tiesioginis srautas, slotų nebuvimas MUC, lėktuvų trūkumas ar pan.?
Justinai, į bet kurį klausimą, kodėl nėra skrydžio atsakymas yra tas pats – pagrindinė priežastis yra pakankamos paklausos nebuvimas. Jei kalbėti apie „Lufthansa”, tai ji paskutinius trejus metus kasmet didina „capacity” po 20%, o štai 2011 m. „capacity” didinimas yra net 60%. Tai yra labai didžiulis skaičius ir staigesni šuoliai sunkiai net gali būti įsivaizduojami. Didelės hub’inės kompanijos neskaičiuoja krypčių, ar skrydžių skaičiaus, o skaičiuoja turimą „capacity” tam tikroje rinkoje ir rinkos dalį.
http://www.centreforaviation.com/analysis/aer-lingus-pursuing-sixth-freedom-strategy-seeks-trans-atlantic-joint-venture-60379
mmm… gal airiai connectionus VNO-DUB–> sukurs…
Hmmm. Mano klausimas buvo būtent laikant minties, jog paklausa Miuncheno kryptyje arba jau yra, arba labai netoli to. 2010ais metais 18 tūkst. keleivių skrido į Miuncheną iš Vilniaus, kitaip tariant 1500 per mėnesį. Įdomu pastebėti, jog kitos kryptys, kuriomis šiemet atidaryti, tebūnie ir lowcost, skrydžiai, anksčiau turėjo mažesnį srautą. Taigi atsiradus tiesioginiam skrydžiui turbūt teisinga prielaida, jog srautas padidėja. O kur dar šiemet bendras srauto augimas. Todėl 6x weekly su 80-100 vietų lėktuvu būtų 4000-5000 vietų, kuriam iš principo pusė srauto jau yra. Na ar arti to, visų skrendančių vistiek nepagausi. Suprantu, kad čia skaičiavimai ant kitos voko pusės, bet tikrai atrodo, kad tos paklausos yra. Bet atsakymas kaip supratau toks, jog viskas daroma žingsnis po žingsnio ir kol kas paklausos didinimas buvo FRA kryptimi, o kažkur ateityje laukia ir MUC.
Ne paklausos didinimas žinoma, o pasiūlos :)
1st Cargolux Boeing 747-8F delivered. Touchdown at 10.20 at Luxembourg airport. http://www.youtube.com/watch?v=4y1cLnFw2ew&feature=player_embedded#!
Justinai, čia ne apie argumentus vienam ar kitam maršrutui, tiesiog noriu papildyti skaičiavimą – galioja daugeliui maršrutų.
Ne „low cost” tiesioginio atsiradimo atveju, gali srautas padidėti apie 20%, t.y. galimas srautas yra 1800 keleivių per mėnesį.
Jeigu būtų pasiūlyta 6x weekly frequency, tai pavyktų paimti tokią rinkos dalį:
apie 65%, jeigu būtų pasiūlytas vakarinis skrydis;
apie 45%, jeigu būtų pasiūlytas rytinis skrydis;
apie 35%, jeigu būtų skrydis viduryje dienos.
Kita rinkos dalis toliau keliautų su persėdimu.
Tai yra geriausiu atveju būtų paimta apie 65% rinkos, t.y. max 1200 keleivių.
LH atveju būtų nuostoliai tokie:
– VNO-FRA segmentas prarastų keleivius į Miuncheną, t.y. iš 1800 nemaža dalis dabar skrenda į Miuncheną per FRA, tai tas kėdes reikėtų užpildyti tranzitu į kitus miestus, kas būtų „lower yield”, mažesnių pajamų keleiviai, nes FRA-MUC yra „Lufthansa” „home market”, kur jie turi daug pranašumų.
– VNO-MUC,VNO-FRA būtų papildantys skrydžiai, kurie siūlytų daugybę tuo pačių jungimų, todėl tranzitinių kėdžių per FRA/MUC padidėtų labai ženkliai ir jas reikėtų atkovoti nuo konkurentų (ai yra brangu). Rinkos augimas verslo segmente dabar Lietuvoje yra 10-15%, visas kitas papildomas kėdes reikėtų atiminėti.
VNO-MUC yra šiek tiek per ilgas segmentas „regional jets” lėktuvams. Taip, jie gali skristi, tai tikrai neblogas variantas, tačiau jų kėdės kaštai jau bus gan ženkliai didoki už A319. Jeigu lėktuve dominuotų tiesioginis srautas, tai didesnius kėdės kaštus kompensuotų didesnės pajamos už tiesioginius keleivius. Tačiau žiūrint į dabartinę padėtį, tapti LH turėtų „pigesnes” kėdes į FRA (nes skraido A319-A321) ir „brangesnes” kėdes į MUC. Kadangi katilas bendras, tai reikėtų didinti pajamas bendrame katile, o to gali konkurencija neleisti daryti. O kadangi dominuotų tranzitinis srautas, tai yra srautas per MUC kažkur kitur (nes iš 5000 kėdžių turime tik 1200 tiesioginių keleivių), tai yra labai svarbus kėdės kaštai, nes dėl tranzitinio srauto reikia konkuruoti. (tarkime iš Vilniaus į Paryžių per MUC konkuruotų su OK, SN, OS, BT, LO ir t.t.).
Iš to išplaukia, jog vardan efektyvumo reikėtų statyti A319, kas su 6x weekly yra jau 7000 kėdžių. Prie šiandien turimų 16000 kėdžių dar 7000 yra didžiulis šuolis aukštyn.
Taigi – paklausa visada yra karalius ir viskam savas laikas: amžinos visada galiojančios tiesos :)
Ačiū už analizę. Tiesa tokia, kad vien plikas „nėra paklausos” dažnai neįtikina. Ypač kai kas nors paima ir atidaro skrydį į niekur ir tai pradeda veikti (bukas pavyzdys KUN-TMP, bet net Lietuvoje nesunku rasti kitų pavyzdžių), bet skaičiai kalba savo.
Beje, įdomu dar ir kitas faktas: pernai į FRA tiesioginių keleivių buvo 2x daugiau nei į MUC, nors tai aišku ir nėra lyginimas obuolio su obuoliu, kai į MUC buvo tik netiesioginiai skrydžiai, o į FRA krūva tiesioginių. Vadinasi, į FRA tiesioginio srauto buvo (sakykime visi skrido tiesiogiai) apie 3100 keleivių. O štai su tokiu pernai metų mėnesiniu srautu LH šiemet apsuko 14k keleivių per mėnesį. Žinoma, return bilietai už 350 litų irgi duoda savo… Taigi iš 1200 pakelti iki 7000 neatrodo kažkas nerealaus, juolab dar reikėtų 7000 padauginti iš LF. Aišku, augimas ne guminis, tai kas atsitiko šiemet su FRA nebūtinai atsitiktų su MUC, bet dabartiniai jų LF FRA reise man šiek tiek akis bado :-)
Anyway, argumentų sočiai į abi puses, tai kaip suprantu čia grynai laiko klausimas :-)
Beje, įdomus cirkas vyksta Maskvoje su oro uostais.
Šemeretjevo ir Vnukovo koncorciumas priėmė sprendimą, jog Šermetjevo bus aptarnaujamos tik Aeroflot SkyTeam kompanijos, tuo tarpu visos kitos turi persikelti į Vnukovo.
O štai pavyzdžiui SAS, LOT, Air China ir Star Alliance ir dabar skraido į Šermetjevo, tai spėju, jog nepaklus „strategijai” ir persikels į privatų Domodedovo oro uostą, kur jau skraido visa LH grupė, TAP, Thai, Singapore ir kt. Star Alliance.
Įdomu kaip bus su airBaltic, jie nėra SkyTeam, tačiau turi gyvybiškai svarbų abipusį codeshare su Aeroflot. Tačiau pagal Aeroflot veiksmus, galima įtarti, jog juos gali išsiųsti į Vnukovo.
@Justinas, jeigu tu lygini atsiradusią paklausą KUN-TMP su galima paklausa VNO-MUC, tai švelniai tariant, net nėra apie ką su tavimi diskutuoti.
Šiaip tai Vnukovo, kaip valdžios oro uostasyra labai pavojingas dalykas- gali laukiant putino ore kokį pusvalandį išlaikyt ir t.t.
O tai, kad Rusijoj vyksta nesamonės, tai nieko nauja- tiesiog šalies tradicija…
Kas link Frankfurto ir Miuncheno, tai vienas iš ėjimu galėtų būt kėdžių skaičiaus mažinimas Frankfurto krypotimi.
Pamenu laikus, kai į ten su CRJ’ais skraidė…
Klausimas toks: klokiai klasei reikėtų priskirti E-195?
Kitas dalykas- rytinis arba vakarinis skrydis kiek suprantu labiau orientuoti į tiesioginį srautą. Nes norint žaist su tranzitu ir turint tik vieną skrydį- geriau vidury dienos…
Dar klausimas- į Talina Lufthansa skraido tik iš Miuncheno? Čia, kiek suprantu, taupumo sumetimais…
Į TLL LH skraido ir iš MUC, ir iš FRA. MUC reisas yra overnight’as Taline, FRA reisas yra pavakare. Čia tiesiog kitas istoriškai development’o būdas susiklostė.
Beje, į TLL pradėjo skraidytu su Embraer, nors LF nebuvo aukštas, tačiau pakeitė į Airbus, nes tai leido palaikyti žemesnes kainas ir konkuruoti dėl tranzitinių srautų.
Skrydžio laikų korekcijos yra labai aktualios bangoms hub’e. Pvz. daugybę long-haul skrydžių kyla vėlai vėlai vakare, ypač į Rytus. Todėl praėjusią vasarą buvęs vakarinis LH reisas VNO-FRA, kai 21 val. būdavai Frankfurte, buvo labai patogus jungtis į Pekiną, Tokiją, Singapūrą, Honk Kongą ir Afriką. Tačiau toks reisas nepripildydavo B735, todėl LH pakeitė į rytinį reisą, kuris labiau orientuotas į jungimus po Europą ir į Vakarų long-haul (USA). Tačiau jungtis į naktinius reisus dabar mažiau patogi, nes laukti FRA reikia nuo pusiaudienio. Tas iš principo leido Finnair padidinti rinkos dalį Azijos pyrage.
Va va, as irgi norejau paburnoti, kad LH i MUC is TLL skraido, bet paskui suvokiau, kad i FRA uztat tik viena karta… O apskritai tai du kartai i FRA yra zymiai geriau nei vienas i FRA kitas i MUC. Tik labai specifiniu atveju MUC yra tiesiogiai naudingas – pvz kai reikia jungimo salies viduje i koki nelabai dideli oro uosta. Visa kita kas yra MUC yra ir FRA, taip, kad cia nauda tik tiesioginiam srautui, kuris nera toks jau ir didelis.
Atrodo kad skyways prisiskraide i Berlyna. Nuo 28OCT visi skrydziai nuimti. Idomu ar siulys keleiviams skristi kitu marsrutu ar tik bapkes grazins. Any coments ?
Ale užkeiktas tas Berlynas. Toks jausmas, kad už skraidymą į ten primokėt reikėtų…
Beje, ar Ryanair negrasino atnaujint skrydžių į Berlyną?
Nieko tokio neivyko tiek ir teskrido i ta Berlyna :)
daugiau per Frankfurta skris
Tas skrydis ir siuo metu mazu lektuvu su brangiais bilietais,na ir trunka ilgiau…Su persidemais iseina pagal laika beveik tas pat,o del kainos ne kas ir keicias anksciau ar veliau turejo tai ivykt
@klaustukas, tai kaip tik pliusas, kad varguolių pas LH antram aukšte nėr :-)
Nesupratau, kaip tiesioginis skrydis į Berlyną gali trukti ilgiau, nei skrydis su persėdimu Frankfurte?
Beje, į ten skraido CRJ-200
Kas cia per paukstis ka tik is VNO pakilo ? Ar tik ne B73F ?
Taip, šitas: http://www.airliners.net/search/photo.search?regsearch=F-GIXR
Na jei Skyways skraido 1x per diena ir tau tas laikas netinka tu bet kokiu atveju sugaist
Pvz kaip yra 14:45 isskrenda is VNO tai jei reikia susitikime buti diena,kas cia per laikas verslui del to ir skris ryte i Frankfurta perses i Berlyna,o grizti puse velnio nors galetu ir veliau grizinet ..
verslui patogiausi ryte ir vakare skrydziai ,o ne dienos
http://verslas.delfi.lt/automoto/airbaltic-neatlaiko-konkurencijos-vilniuje.d?id=50698662 cia del to ,kad berods turejo Kopenhaga,bet vis vien jei mazeje vadinasi neatlaiko konkurencijos cia faktas
dar vienas įdomus straipsnis apie low-cot’us:
http://www.anna.aero/2011/10/13/how-european-lcc-network-are-fundamentally-different-from-lccs-elsewhere-in-the-world/
Na šiaip ta AirbLatic statistiką tiesmukai vertinti negalima. Pernai jie turėjo nemažai tiesioginių krypčių iš Vilniaus, įskaitant Dubliną ir Londoną. Šiemet- tik Taliną.
Tad suminis keleivių mažėjimas yra (juos suvalgė Wizz ir Ryanair), o skrendančiu per Ryga daugėjo, nepaisant visų skandalų…
straipsnio esme ,kad Airbaltic neatlaiko konkurencijos na Londono ir Dublino kryptis atidre Wizzair su Ryanair ,o Airbaltic uzdare kas ir reiskia neatlaike konkurencijos…
Na o del skrydziu didejimo i RIX tai kad aplamai zmones daugiau po krizes keliavo,verslas daugiau po krizes keliavo ir augo visos VNO kryptys isskyrus Copenhagen (nebeskrenda Airbaltic) ir Tallinn ten ir berods sumazino ar pan…
O VNO – RIX augimas pats maziausias ir manau tai lyginant su kitomis kryptimis apart tas minetas dvi yra kritimas ,nes augo keliskart leciau nei kitos
Tai gal jau DHL pagaliau B73F pradeda skraidyti?
Šiandien BT pakeitė VNO-RIX žiemos tvarkaraštį.
Skrydžių padidėjo nuo 4 iki 5 per dieną, dingo išimtys šeštadieniais ir sekmadieniais.
Daugelyje reisų vėl numatyta „Fokker 50”, kai kuriuose „Boeing”.
Gali būti, jog pasikeitus CEO, pasikeitė ir strategija dėl „Fokker 50” išėmimo.
O tai kas dabar AirBaltic CEO? Beje 5:10 reisas išsaugotas?
to Audrius
Man atrodo tas B737F čia tiesiog remontuojasi pas FL Technics. Ne pirmą kartą jau matau Europe Airpost lėktuvus VNO.
Audriau, ir Andriau, taip šiuo atveju čia pakilo techniniam apskraidymui iš VNO.
Vytautas-NT: taip, 5:10 išvykimas iš VNO lieka. Beje, pats nepopuliariausias dienos reisas į RIX :-)
Taip pat ir PLQ – skirtingomis dienomis F50 ar Boeing. Ziurek dar galu gale vel tik F50 liks.
dziugu, kad neskaitant prasto aptarnavimo, pastoviai keitaliojamu skrydziu laiku, mokesciu uz viska Ryanair stiliumi bet ne kaina, griztama ir prie kitu tikruju vertybiu – Fokker50.
pazistama nusipirko bilietus is CPH i PLQ per RIX metu galui – ka jus galvojat – vakare nusipirkus is ryto jau atejo skrydzio laiko keitimas…
Bet kitu reisu, nei 5:10 į rytinį Briuselį nesuspėt. O vienintelė alternatyva- Lufthansa…
to Klaustukas
Naturalu, nes tai AirBaltic. Tik labai keista – kodel nenupirko tiesioginio. Kainos tai visai iperkamos atidarius PLQ-OSL.
Jevgenij> kazkuriom dienom per sventes, kiek pamenu, nera SAS skrydziu arba jie fully booked
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/londono-oro-uoste-keleiviai-lektuve-buvo-ikalinti-8-valandas-57-175045
Londono Gatviko oro uoste aviakompanijos „Air India“ keleiviai daugiau nei aštuonias valandas turėjo laukti lėktuve, nes dėl sudėtingų oro sąlygų lėktuvas negalėjo skristi.
„Air India“ lėktuvas skrido iš Mumbajaus į Londono Hytrou oro uostą, tačiau dėl sudėtingų oro sąlygų jis buvo nukreiptas į kitą Londono oro uostą – Gatviką.
Lėktuvas šiame oro uoste laukė net aštuonias valandas, kol pasikeis įgula.
BBC praneša, kad į orlaivį buvo kviečiama policija tvarkai užtikrinti, mat keleivių nepasitenkinimas nuolatos augo.
Keleiviai skundėsi, kad jiems nebuvo paaiškinta, kodėl jie negali išlipti iš lėktuvo.
„Air India“ atstovai nuo bet kokių komentarų susilaikė.
Spalio 15 d. Tbilisio oro uoste streikavo „Air Baltic” kompiuterinėę sistema. Eilės buvo normalios, lėktuvas (pasak vienos panelės vėlavo pakilti ~40 min. Bet pakilo ir Rygoje ne per daug pavėlavęs nusileido. Boarding pass’ą, išrašytą ranka, saugosiu atminčiai (Boarding pass’o Ryga-Vilnius nedavė).
Beje, kaip su Air Baltic vadovu? Jau pasitraukė ar dar pasitrauks?
B.Flikas jau nėra AirBaltic generalinis. Dabar laikinai eina pareigas vienas iš direktorių. Berods nuo penktadienio valstybė perėmė aviakompanijos kontrolę.
Vaziavau automobilyje girdejau per Laluna klaipedos politikai kalbejo jog vyksta derybos su kompaniom del Londono,Hamburgo ,Maskvos 2X weekly all year reiso ir reikalavimai yra 75000 euru uzstatas ir gali pradet skraidyt nors dabar ,o jei bus 50% ir didesnis load tai si suma mazes 2-3 kartus
Nezinau kuo tai pades, bet fingers crossed ;-)
http://www.youtube.com/watch?v=TWDdwJppXlk
ir dar sedmaisiai VNO – http://t.co/BczihAXd
labai jauku
Nesupratau- kas ir už ką turėtų mokėt PLQ. Realiai jiems reikėtų primokėt, kad į ten skraidytų…
@Vytautas-NT
kai isiskaitai, tai supranti, kad Marius tai ir turejo omenyje, kad PLQ sumoka uzstata bendrovei, kuri pradeda skraidyti, jei LF pasiekia 50% uzstatas mazeja (bent jau as taip supratau).
Savaitgali skridau is KUN i SKE ir atgal, tai noriu pasakyti, kad lektuvas i abu galus buvo beveik pilnas, sakyciau koks 95-98 % LF
Lietuviu dauguma, bet matesi ir norvegu bureliai :) Manau Wizz skrydis is VNO turetu buti populiarus…
Patikslinu: Klaipeda ir Palanga siekia siu 3ju krypciu,ir deredamasi su kompanijom gavo konkretu pasiulyma vien tik del Hamburgo_Palanga 2xweekly all year reiso jie turetu sumoketi 75000 euru kas menesi (kaip uzstata),kompanija sia suma sumazintu priklausomai kaip sektusi su uzpildymu,jei load butu bent jau 50% si suma mazetu 2-3 kartus
Na jei i Londona tikrai pasiektu 50% load vasara bet ar verta moket,kad ir 3kartus maziau 25000euru kas yra 86000lt per menesi uz 8skrydzius (2x weekly),na tikrai nereali suma:)
Mariau,
jei teisingai suprantu, tai uzsatatas paprastai buna vienkartine imoka, tai vat ir turetu buti metinis – sekmes atveju turetu buti grazinamas orouostui, nesekmes atveju – padengtu nuostolius, jei tektu skrydi nutraukti… cia as taip suprantu situacija ir Tavo parasymo… Jei visgi tai yra mokestis – tada ir turetu buti vadinamas – mokesciu, o ne uzstatu…
Gal kas žinote, o kodėl tas Hamburgas Palangoje yra tokia šventa karvė, kad jį būtinai norima turėti? Londonui tai aiškiai yra rinka, ypač jei Ryanair būtų vežėjas, o prie ko tas Hamburgas? Atseit kad netoli nuo Kielio, į kurį keltai plaukia?
Beje, nuo kada iš KUN yra skrydis į SKE (Skien airport)? :)
Dar sykį paliečiant LCC Rusijoje temą, tai panašu, jog marinamas „Sky Express”. Jo AOC panaikinamas, pačią aviakompaniją gelbėja „Kuban Airlines” – regioninis vežėjas, palaikimas turtingų investitorių. Tiesa, gali būti, jog sujungtis tos dvi kompanijos veiks po „Sky Express” brand’u, kadangi šis geriau žinomas Rusijoje, tačiau manoma, jog „Sky Express” nebebus LCC modelio vežėjas.
Rusiškai apie tai rašoma daugiau, čia angliškas link’as, ne visai tikslus:
http://atwonline.com/airline-finance-data/news/russia-s-first-lcc-sky-express-lose-aoc-1017?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed: AtwDailyNews (ATW Daily News)&utm_content=Google Reader
@silentium
soriukas – RYG, mea culpa
Linai ar tikrai SKE, o ne Rygge. Manau suklydote.
O del 90% LF – tai realu. Labai dideli kiekiai lietuviu skraido is/i Norvegija.
Apie Skien: http://www.skienlufthavn.no/english/frontpage
Skraido:
Danish Air Transport – Bergen, Stavanger
Widroe – Bergen
airBaltic may name former Malev chief as CEO. http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=47325
Atšaukė skrydžius iš Ronebio į Palangą ir iš Palangos į Stokholmą
Nuo pirmadienio iš Palangos tarptautinio oro uosto pradėti organizuoti skrydžiai į Ronebį ir Stokholmą didelio populiarumo nesulaukė.
Pirmą dieną aviakompanija „Sweden Airways“ atšaukė du skrydžius, nes nebuvo keleivių.
Palangoje 15.35 val. nenusileido orlaivis iš Ronebio. Taip pat buvo atšauktas skrydis iš kurorto į Stokholmą Brommą 16.35 val.
„Lėktuvas į vieną pusę skrido, o į kitą – ne, nes nebuvo keleivių. Taip nusprendė aviakompanija. Tai nieko nuostabaus. Būna, kad skrydžiai atšaukiami, kai ir lėktuvas pilnas keleivių“, – tvirtino Palangos oro uosto direktorė Jolanta Jucevičiūtė.
Reguliarūs skrydžiai iš Lietuvos pajūrio į Švediją organizuojami tris kartus per savaitę – pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais.
J.Jucevičiūtė pabrėžė, kad toks aviakompanijos sprendimas kitiems skrydžiams įtakos neturės.
to silentium
Hamburgas yra buves Palangoj ir buvo bene populiariausia kryptis todel ir tikimasi daug is sios kr.,beje labai daug i Hamburga skraide is Liepojos nes jiem labai patogi buvo si kryptis
Wizz Air shut down Romanian company but will not leave Romania
Wizz Air Holdings, the largest low cost-low fare company in Central and Eastern Europe decided to close down the local branch Wizz Air Romania, but will continue to operate in the Romanian market by means of its branch Wizz Air Group.
Wizz Air Romania closed down last year with losses of 6,000 euro and an average number of 40 employees, on the drop from 150 in 2009. The business figure was under 1 million euro. “As part of an administrative restructuring process of Wizz Air, Wizz Air Romania will close down, its functions being taken over by a branch of Wizz Air Group. That step will not affect Wizz Air operations in Romania”, said Balazs Varro, Wizz Air corporate communication manager. The Romanian company was based at Aurel Vlaicu International Airport. Wizz Air Romania did not have debts to the Romanian state budget.
Timis court decided on 30 August that price cuts up to 85% of practiced prices for high capacity planes were an economic advantage attributed to the state, as majority shareholder of the airport and that price cuts could not be justified from and economic point of view and that they affected competition.
After 16 years, state finally obtains full control of airBaltic
http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=47286
АэроСвит перевез 2,2 млн. пассажиров за 9 месяцев
http://www.avianews.com/ukraine/2011/10/17_aerosvit_9m.shtml
Авиакомпания АэроСвит за 9 месяцев 2011 года перевезла 2,17 млн. пассажиров, что на 79% превышает показатель за аналогичный период прошлого года, сообщил avianews.com Сергей Куцый, помощник генерального директора авиаперевозчика по связям с общественностью… ir pratiesimas nuorodoje …
Port of Tallinn, Tallinn Airport in talks with Pullmantur over cruise passengers
The number of tourists who are flying to Tallinn to take a sea cruise could triple in 2012 to about 20,000 if the Port of Tallinn and Tallinn Airport reach an agreement with Spanish operator Pullmantur.
The port’s business direction manager Sirle Arro said that Pullmantur has reportedly already made a decision but no contracts have been signed yet.
Under the deal reached last week in Miami in the cruise tourism conference, Happy Cruises brought to Tallinn about 800 people in five trips where they boarded a cruise ship. The cruise started from Tallinn, continued to St. Petersburg, Helsinki, Stockholm, Visby and ended in Copenhagen.
Две авиакомпании Дерипаски объединяются, чтобы избежать нападок со стороны Росавиации?
Заявления Росавиции об аннулировании сертификатов на работу трех российских авиакомпаний и дальнейшем ужесточении государственной политики в области воздушных перевозок не пугают руководство бюджетного перевозчика „Скай Экспресс „.
„Скай Экспресс” — одна из немногих авиакомпаний в России обладающая сертификатом безопасности IOSA. По этим критериям авиакомпания входит в число самых безопасных авиакомпаний в России. Относительно количества воздушных судов, то таких норм еще не утвердили и проектов таких приказов на сайте Минтранса нет”, — сообщил Накануне.RU начальник отдела по связям с общественностью авиакомпании Виталий Коренюгин.
Напомним, что в августе сообщалось, что на правительственной комиссии по транспорту и связи было принято решение — с 2012 года все авиакомпании, которые работают на регулярных маршрутах, должны иметь не менее 10 воздушных судов с количеством мест более 50, а с 2013 года — не менее 20 судов.
Возможно, именно по этой причине российский лоу-костер пошел на объединение с авиакомпанией „Кубань”, которая, как и „Скай Экспресс”, принадлежит структурами, подконтрольным Олегу Дерипаске.
„Скай Экспресc” находится в активной фазе консолидации с „Авиакомпанией „Кубань”, что в итоге даст российскому авиарынку серьезного игрока с парком более 20 воздушных судов и годовым пассажиропотоком в 2011 году в 2,2 млн, в а 2012 — 3,4 млн пассажиров”, — подтвердил Накануне.RU информацию об объединении Виталий Коренюгин.
Plane saved by pickup truck ! –
http://www.facebook.com/photo.php?v=10150411795112658
Įdomi naujiena apie AirFrance-KLM:
http://ekonomika.atn.lt/straipsnis/91965/atsistatydina-air-france-klm-vadovas
Ir atstatydinus „AirFrance-KLM” vadovą akcijų kaina šoko į viršų 5%. Aviakompanija patyrė apie 200 mln. EUR nuostolį pastaraisiais metais, kai tuo tarpu panašų portfelį turinti „Lufthansa” grupė uždirbo net 1 mlrd.EUR, o kita konkurentė IAG(Iberia BA) irgi išėjo į pelningą kreivę. Tikimąsi, kad naujas vadovas mažins kaštus, karpys maršrutus ir kitaip transformuos bendrovę.
http://www.airbaltic.com/public/cherry_tuesday_en.html
Is Latvijos brangiau negu su persedimu. Kodel boltikui idomu tai daryti?
oleg: esam disuktavę apie tokias situacijas – konkurencija.
Iš Rygos BT turi tiesioginį produktą, kuris yra iš principo geresnis už produktus su persėdimu. Tuo tarpu BT iš Vilniaus turi tokį patį produktą, kaip SK, LH, LO, AY, VV, OK, SN, OS ir t.t.
Prie skrydžių organizavimo siūlo prisidėti ir savivaldybėms
http://www.aviasistemos.lt/prie-skrydziu-organizavimo-siulo-prisideti-ir-savivaldybems/
Spėju, kad toj pačioj Palangoj gali apsireikšt visiems žinomas Ryanair. Nes jis labai mėgsta visokias subsidijas…
Išvis galima būtų Palangos oro uosta perduoti savivaldybių žinion- tegu kankinasi ir organizuoja biznį…
Šiaip AirFrance-KLM rezultatai keisti. Kur jie tų nuostolių prisigamino? Ar čia vidiniai skrydžiai po Prancūzija taip į dugną tempia?
Beje, kas link naujo AirBaltic CEO, tai Malev vadas yra įdomus pasirinkimas. Nebent jam pavyko sumažinti nuostolius iki minimumo…
@Vytautai-NT
tokius monstrus, kaip AF-KL pirmiauia i dugna tempia ispustas valdymo aparatas, kuris yra neefektyvus ir profsajungos, kurios priesinasi bet kokiems „dirzu verzimams”….
Kažkaip idomiai, dabar pasirodo remti aviakompanijas valstybės pinigais nebeatrodo tai baisu, kaip 2008 metais kada naujas ministras pasakė, jog a/k stovi eilėje, kad skraidyti iš Lietuvos. Beje, ar tiesa, kad 2010 visi Lietuvos oro uostai buvo nuostolingi?
„airBaltic” paleido sistemose atnaujinta „Summer 2012” tvarkaraštį.
Bendros tendencijos.
Maršrutai, kurie vyko 2011 vasarą ir kurių nėra numatyta 2012-aisiais:
Alma Ata, Atėnai, Belgradas, Budapeštas, Dublinas, Kupio, Madridas, Rovaniemi, Tromso, Umea, Vaasa, Visby, Jerevanas.
Pagrindinės „feed” maitintojos kryptys Helsinkis, Vilnius ir Talinas numatytas 5x daily (šią vasarą buvo 7x daily).
Palanga ir Kaunas numatytas „daily” tik pikiniais mėnesiais, kitu laiku 4x weekly. Šią vasarą pikiniu metu Palanga buvo 13x weekly.
Panaši tendencija yra su daugeliu „feed-in” krypčių, apie 30% mažėja skrydžių į Kaliningradą, Gdanską, Varšuvą, Tampere ir kt.
Daugelis „ilgųjų” maršrutų yra šiek tiek sumažinami: Baku nuo 3x iki 2x, Barselona nuo 7x iki 5x, Gatwick nuo 11x iki 7x, Nica nuo 4x iki 3x, Paryžius nuo 10x iki 7x, Taškentas nuo 3x į 2x, Tbilisi nuo 6x iki 4x, Tel Avivas nuo 7x iki 6x.
Kur didėja?
Pastebėtina tendencija, jog BT gali atsisukti atgal į SAS „cooperation”: reisų į ARN ir CPH daugėja nuo 3x daily iki 4x daily. Taip pat daugėja reisų į Bilundą ir Stavangerį.
Antra vieta, kur „airBaltic” užšiuopia srautą yra Ukraina – kitą vasarą numatyta 4x daily į Kijevą ir daily į Odesą.
Aišku, pasikeitimų dar bus, ypač greičiausiai su paskirtu nauju pastoviu CEO ir jo strategija. Tačiau šiai dienai matoma tendencija yra mažinimas esamame „via Riga” tinkle ir stiprinimas CPH/ARN bei Ukrainoje.
@Simonas
aciu uz info – tendencija aiski, to ir reikejo tiketis
airBaltic to name new CEO on Friday. The third board member and the next CEO of Latvia’s national airline Air Baltic Corporation (airBaltic) will be appointed on Friday, October 21. Currently, there are three candidates for the post, including the former head of Hungarian airline Malev Martin Gauss. http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=47370
4 savaitiniai skrydžiai iš Kauno ar Palangos į Rygą tikrai atkratys dalį potencialių Air Baltic klientų. Žmonės rinksis kitus variantus – Ryanair tiesioginius ar skrydžius su persėdimais arba vyks iš Vilniaus, bet kitomis kompanijomis, ne Air Baltic.
Apie Norwegian Air: http://online.wsj.com/article/SB10001424052970204346104576636880341329322.html?
Per artimiausius du-tris metus turėtų paaiškėt ar B787 sukels tapkontinentinių skrydžių revoliucija. Beje klausimas ar A350 irgi galėtų atlikti tolimojo low-cost’o lėktuvo vaidmenį?
Beje, ar Norvegian kada nors galvojo bazuotis Vilniuje? Ar mes jiems per smulkūs ir per skurdūs?
Šiandien „Estonian” OV655/656 Vilnius-Talinas skrenda su B733.
„Norwegian” visgi yra norvegiškų kaštų „low cost’as”, t.y. negali lygiuotis su Ryanair, Wizz ar easyJet. Dėl tos priežasties jie dirba aukštesnių kainų skandinaviškoje rinkoje. Visi jų atidaromi maršrutai yra konkurencija su SAS – jie gali sukonkuruoti, nes turi žemesnius kaštus, o naujų maršrutų įdirba mažai, dažniausiai poilsinius skirtus skandinavams.
„Norwegian” vienintelę už Skandinavijos ribų bazę turėjo Varšuvoje, buvo bazuojami du B733, tačiau teko iš ten trauktis. Jokių ketinimų atidaryti bazes už Skandinavijos ribų (nebent Suomiją laikytume ne Skandinaviją) neturi.
likusiems skandinavams suomija nera skandinavija:)
Ryanair To Open A Base At Warsaw Modlin Airport
Ryanair’s Michael Cowley has held a press conference in Warsaw today announcing airlines’ interest in opening a base at Warsaw Modlin airport which is due to start operations in 2012. According to Cowley, Ryanair plan over the next 5 years is to have up to 10 aircraft based in Modlin operating to 40 destinations in Europe.
Pasak gandų pprune.org, ryt turėtų būti paskelbta bazė WRO, kuri turėtų tapti pirmąja šalyje. Nusimato smagi plėtra Lenkijoje?
Panašu, kad Ryanair kuo toliau, tuo labiau stengiasi konkuruoti su Wizz. Tai rodo ir maršrutų politika Lietuvoje. O dabar vat grįžimas į Varšuvą.
Klausimas ar Ryanair sekasi „įkasti” Wizz? Nes kol kas vienintelė auka- Vilnius-Skanstva…
Beje, o Estonian Boeing’a paleido dėl didelio keleivių skaičiaus, ar lėktuvų trūkumo?
Kai kalbam apie „Ryanair”, reikia žiūrėti į tai, ką jie daro, o ne ką jie kalba. Apie Varšuvos Modlin oro uosto bazę buvo paskelbta viešai, kaip spaudimas oro uostui derėtis. Kitaip tariant, „Ryanair” iš karto suformavo viešąją nuomonę, jog jeigu Modlin oro uoste „Ryanair” bazės su 10 lėktuvų nebus, tai kaltas tik oro uostas/valdžia/savivaldybė&CO.
Na, o kas dėl Lenkijos, tai, be abejo, „Ryanair” ši rinka svarbi, viena didesnių Europos rinkų, kur ji nėra „low cost” segmento lyderė. 10 kartų didesnė rinka už Lietuvą, tai, be abejonės, jiems yra svarbi.
Beje, kas žino kuriose bazėse Ryanair laiko 10 ir daugiau lėktuvų?
Vytautas-NT: skaičiai didžiosiose bazėse kintantys, bet maždaug:
Stansted: 45 lėktuvai;
Dublin: 15;
Charleroi: 12;
Madrid: 12;
Bergamo: 11;
Barcelona: 11;
Hahn: 10;
Alicante: 10.
LPL, NRN, EMA ir PSA irgi turėtų būti po 9-10.
Žiū kaip Dubline reikalai pablogėjo. Kažkada tikrai daugiau lėktuvų laikė. Ir jokiam kitam Airijos oro uoste nebėr net 10 lėktuvų…
Beje, o kur tas mistiškas Modlin oro uostas yra?
„Ryanair” Dubline piko metu laikė 18 lėktuvų.
Modlin oro uostas yra apie 40 kilometrų į Šiaurės Vakarus nuo Varšuvos (Chopin yra apie 15 km į Pietus). Modlin yra buvusi karinė bazė, dabar įrenginėjamas kaip komercinis oro uostas, tikimasi atidaryti prieš EURO 2012.
Perspektyvoje lenkai turi ES finansavimą geležinkelio atšakos nutiesimui, kad iš Modlin į Varšuvos centrą būtų galima nukakti per pusvalandį.
Modlin Airport salia Nowy Dwor Mazowiecki, kelias S7. Panasu i karini oro uosta.
http://en.wikipedia.org/wiki/Modlin_Airport
…
Construction works finally began on 8 October 2010 and is currently expected to be completed before Euro 2012.[11]
Jei kam įdomu, didžioji dalis oro uostų Lenkijoje stato papildomus terminalus arba rekonstruoja esamus. Milžiniška statybų aikštelė. Beje, tą patį Warsaw Modlin Airport ketinama sujungti su sostine greituoju traukiniu.
Daugiau info ir įdomių nuotraukų čia: http://www.skyscrapercity.com/showthread.php?t=1280941
FR lėktuvų išdėstymas praeitą žiemos sezoną:
UK: Total: 63 aircraft 9 reserves
London Stansted: 22 aircraft 5 reserves
Liverpool: 7 aircraft 1 reserve
East Midlands: 6 aircraft 1 reserve
Edinburgh: 6 aircraft
Glasgow PIK: 5 aircraft 2 reserves
Birmingham: 5 aircraft
Bristol: 4 aircraft
London Luton: 4 aircraft
Leeds: 2 aircraft
Bournemouth: 2 aircraft (base closed from 1. Nov until 31. Jan.!)
Spain: Total: 48 aircraft 5 reserves
Madrid: 12 aircraft 2 reserves
Barcelona: 8 aircraft 1 reserve
Girona: 8 aircraft 1 reserve
Alicante: 8 aircraft 1 reserve
Malaga: 5 aircraft
Seville: 3 aircraft
Valencia: 2 aircraft
Reus: 2 aircraft
Italy: Total: 40 aircraft 5 reserves
Milan Bergmao: 10 aircraft 2 reserve
Rome Ciampino: 8 aircraft 1 reserve
Pisa: 5 aircraft 1 reserve
Bologna: 4 aircraft 1 reserve
Trapani: 4 aircraft
Cagliari: 3 aircraft
Alghero: 2 aircraft
Bari: 2 aircraft
Brindisi: 1 aircraft
Pescara: 1 aircraft
Germany: Total: 22 aircraft 3 reserves
Frankfurt Hahn: 11 aircraft (8 from Jan.) 2 reserves
Düsseldorf Weeze: 8 aircraft
Bremen: 3 aircraft 1 reserve
Portugal:
Porto: 3 aircraft
Faro: 3 aircraft 1 reserve
Sweden:
Stockholm: 6 aircraft 1 reserve
Lithuania:
Kaunas: 2 aircraft
Belgium:
Brussels: 10 aircraft 2 reserves
France:
Marseille: 4 aircraft (closing in Jan.!)
Ireland:
Dublin: 15 aircraft 3 reserves
Cork: 1 aircraft
Shannon: 1 aircraft
Norway:
Oslo Rygge: 3 aircraft 1 reserve
Iš sąrašo matyt, kad Ryanair labiausiai apkarpė Shanon’ą ir Cork’ą…
Įdomu ar šią žiemą Kaune laikys rezervinį lėktuvą? Ir kuo baigėsi garsusis šaltkalvių įdarbinimas KUN?
Eurobasketui nei vieno naujo oro uosto nepastatėm…
Bet keleivių irgi nebuvo…
Simonai, gal gali parasyti kodel:
flight EI399/20OCT VNO-DUB is canceled
???
Vytautai-NT : kam mums tas naujas oro uostas, jei kita sakinio dalimi pats atsakai į savo teiginį, kad keleivių nebuvo ?
Kodėl išvis reikia rašinėti tokias nesamones? Tekrenta ant manęs visos strėlės tų, kurie palaiko jūsų asmenį bei mano, kad tokios diskusijos bei nuomonės išsakymas yra OK ir t.t., bet juk viskam yra ribos.
@ ES – tai čia juk mūsų Vytautas-NT, jis juk apsigimęs biurokratas-teoretikas, o ne žeme vaikščiojantis realistas-praktikas :)
O pajuokaut negalima? Ar čia tik A.Užkalnio privilegija?
Norėčiau paklaust insider’ių ar Ryanair’as buvo įsipareigojęs į Kauną atvežt 1.1 mln keleivių? Kol kas nepanašu, kad rodiklį pavyks pasiekt…
Simonai, ar VNO zada savo website paskelbti ziemos skrydziu tvarkarasti ?
Taip pat turiu pastebeti, kad dabartine prie zemelapio prirista pateikimo forma, kai pop-upe galima paziuret tik viena miesta ir tik isvykimo arba tik atvykimo laika, yra ziauriai nepatogu planuojant keliones. Noretusi bent jau kazko panasaus i KUN. Pavyzdziui pagal isvykimo/atvykimo laika arba pagal abecele miestus isdelioti ir matyti viska viename puslapyje.
Kolega, taip, paskelbsim, bet tai bus kitą savaitę – šiais laikais techniniai tvarkaraščiai nėra sudaromi iš anksto.
Ar pastebėjote, jog virš žemėlapio yra galimybė parsisiųsti PDF tvarkaraštį? Aprašytą schemą atitinka.
Dabar matau, bet jis nepatogus, nes sumiksuoti ir atvykimai ir isvykimai i viena faila, aviakompanijos pagal abecele surikiuotos, o ne miestai ar isvykimo/atvykimo laikai…
„Мы планируем открыть линейные станции в московских аэропортах”
Литовская компания Baltic Aviation Academy, входящая в Avia Solution Group (ASG), ввела в сентябре в эксплуатацию первый в Прибалтике полнопилотажный тренажер Airbus A320. Ранее входящая в ASG FL Technics Ulyanovsk одной из первых получила статус резидента особой экономической зоны в Ульяновской области. О дальнейшем развитии группы „АвиаПорту” рассказал председатель правления ASG Гядиминас Жемялис.
Visas interviu –
http://www.aviaport.ru/news/2011/10/13/223203.html
Simonai, gal visgi zinai priezastis del EI…?
ar jie oficialiai dar pepatvirtino VNO, kad atsaukia rytdienos skrydi?
Linai, kol kas neturime informacijos dar.
Ryanair base in Wroclaw!
The Irish Ryanair will launch in March 2012 base of operations in the airport Copernicus in Wroclaw. This is the 46th the carrier’s base in Europe, first in Poland.
va ka vel parase:
after last recheck with Aerlingus – EI399/19OCT is canceled, tomorrow’s flight EI399/20OCT will operate as usually
Sorry for confusing
:)
Wroclaw – the first Ryanair base in Poland
Today, 19 October, during a press conference officially announced Ryanair to set up in Wroclaw its first base in Poland. At the beginning of Wroclaw will receive a plane (second plane appears likely in 2013). From 29 March 2012 is to start 5 new routes will start during the sixth year. The carrier provides transport 800 000 passengers in 2012 and 1 million in 2013.
New directions from Wroclaw to: Malmo, Venice Treviso, Bournemouth, Paris Beauvais, Malta and Crete Chania.
Ticket sales starts from 20 October 2011.
Jau yra ir Ryanair oficialus parnesimas.
Ryanair Announces New Base (No 46) in Wroclaw
http://www.ryanair.com/en/news/ryanair-announces-new-base-no-46-in-wroclaw
kodel Malmo o ne naujas low cost terminalas CPH?
Oleg: CPH low cost terminalas tik apie 7% realiai pigesnis negu pagrindinis CPH terminalas (landing fees tie patys, šiek tiek skiriasi keleivio mokestis).
Linai, dėl trečiadieninio EI reiso VNO-DUB, tai jis buvo pradžioje numatytas nuo rugsėjo vidurio iki spalio galo, po to buvo pakeistas nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio – visgi „overcapacity” tame maršrute nepikiniu laiku gavosi. Dėl to, čia sunku vadinti „cancellation”, spėju, keleiviai buvo informuoti dar prieš kelias savaites.
Beje, „Wizz Air” šventiniu laikotarpiu organizuos papildomus skrydžius iš LTN-VNO pirmadieniais. Skrydžius vykdys kitos bazės lėktuvas, ne VNO. Anksčiau skelbta, jog per Kalėdas bus ketvirtadienio reisas į Dortmundą taip pat.
Šiaip man atrodo, kad tas Low-cost terminalas CPH yra visiškai nevykęs projektas- niekas juo nesinaudoja, apart kelių EasyJet reisų…
Įdomu, kodėl pirmai bazei Lenkijoje Ryanair pasirinko būtent Vroclavą, o ne Krokuvą? Ar tiesiog ten gavo geriausias lengvatas.
Panašu, kad kol latviai išspaus bazę pas save, Lenkijoj jų bus kokios dvi ar trys…
Nereikia ir sąvokos „bazė” suabsoliutinti. Rygoje gerokai daugiau keleivių „Ryanair” perveža neturėdami bazės negu Kauno bazėje.
Ir apskritai, šis rugpjūtis buvo pirmas mėnuo, kada „Ryanair” Lietuvos oro uostuose pervežė daugiau keleivių nei Latvijos.
Jeigu bazė nera taip svarbu- kam šiuo klausimu tokios bangos keliamos. Esminis dalykas, lemiamas bazės buvimo- didesnė krypčių pasiūla iš LIetuvos, nei iš Rygos. Be bazės į nebazines kryptis (pvz. Graikija) skrydžių tikėtis sudėtinga.
Sprendžiant pagal Wroclavo kryptis ateityje galėtume iš Kauno tikėtis Chania ir Malta (gal Malmė)…
Labai įdomu, kada paskelbs vasaros sezono kryptis Ryanairas :) Malta man būtų aktualu :)
turiu dar viena info, kad OK atsauke rytdienos skrydi? ar tai tiesa?
Iš PLQ tinklapio:
Dėmesio! Sweden Airways skrydžių atidarymo į Palangą proga skelbia savaitinę akciją bilietų pardavimui: spalio 17-21d. bilietas kainuoja tik nuo 79,50 EUR!
Reliai kainos geros. Reisas šiandie beje įvyko.
Beje malonu matyti 5 reguliarūs skrydžiai per dieną.
Beje, į Prahą atšauktas skrydis ir sekmadienį (10 23), o vėliau sekmadieniais atvykimas iš Prahos į Vilnių numatytas 12 h, kai kitomis dienomis – 14.20 h
iš Twitter – „AEROFLOT plans major expansion drive in Summer 2012 with the launch of 9 „new” cities in Europe and Russia.” Gal ir Vilnių užkabins…?
Tai gal twiter’yje ir paklaust reikėtų…
Grįžtant prie amžinų temų- ar VNO panaudodamas garsiuosius 25 mln rinkodaros lėšų tikisi atvesti į Vilnių naujų žaidėjų?
Šarūnai, ne, ne šia banga. Aeroflot 9 naujos kryptys yra Alikantė, Bolonija, Dniepropetrovskas, Doneckas, Krokuva, Nižnekamskas, Orenburgas, Štutgartas, Tomskas. Visi daily.
Krokuva- vis arčiau Lietuvos.
Beje, pagalvojau, kad didieji Europos vežėjai kažkaip neužtikrina pakankamos skrydžių geografijos- bent jau į absoliučią daugumą sostinių galėtų skraidyt.
Aišku tai šiais laikais didžiulė prabanga.
Čia kaip analogija su knygynu- kuo didesnis knygynas, tuo didesnė knygų įvairovė siūloma- juk nepildysi lentynų tom pačiom knygom…
VytautaiNT ir vel pats: paklausei pats ir atsakei….
Ar tau neatrodo, kad AK skrenda ten kur yra demandas ir kur galima uzdirbti. O tokie teoriniai isvedziojimai kaip „kodel neskraidoma i absoliucia dauguma sostiniu” tai net nebejuokingi
Linai – taip pasitvirtino, rytdienos OK872/OK873 yra atšauktas. Kol kas neturiu daugiau info, nurodyta kaip „operational reasons”, tai greičiausiai lėktuvų arba įgulos trūkumas.
gerai atrodo propaganda ;-)
Ir i LCC srautus tarp Lenkijos ir Lietuvos jie taip pat iliuziju neturi.
http://bi.gazeta.pl/im/2/10495/z10495602X.jpg
nuotrauka neikele
@oleg Skrisim per Varsuva dabar. SimpleExpress gana patogiai nuveza i oro uosta.
airberlin expands its Eastern European network
Source: airberlin
19/10/2011
In preparation for its upcoming membership in the oneworld® alliance, airberlin is strengthening its role as a European carrier by expanding its competence in Eastern Europe. For the first time, airberlin’s and NIKI’s 2011/12 winter flight schedule is offering synchronized flights catering to the growth markets of Rumania, Bulgaria and Serbia. With up to three flights daily, the capital cities of these countries, namely Bucharest, Sofia and Belgrade, will be linked with the Vienna hub. Flight times and connections are scheduled such that airberlin can offer significantly faster connections from the German-speaking regions to South Eastern Europe. This applies to the routes from Berlin, Düsseldorf, Hamburg, Hanover, Nuremberg and Zurich.
Flight connections to Russia are also being improved. A capacity increase of almost 35% from the Russian market enabled better connections to Europe-bound and long-haul flights. The number of passengers transported increased by more than 50%. airberlin wants to take part in this development and therefore, starting from the winter flight schedule, will be offering 50 flights per week to Moscow and St. Petersburg from Berlin, Düsseldorf, Munich, Stuttgart, Vienna and Salzburg.
airberlin will also strengthen its position in Poland. As of 1 May 2012, airberlin, Germany’s second-largest airline company, will triple its flights to Cracow and will link the city of Gdansk to the Berlin hub. With two daily connections per week during off-peak times and one flight connection on Saturdays and Sundays, travelers from Northern and Southern Poland will be able to catch connections to flights within Germany, to Austria, Switzerland or the Nordic countries. Furthermore, long-haul connections to New York, Miami or Bangkok will be available. Travelers to Gdansk will thus have rapid access to the Polish region of the Baltic Sea, to Masuria, and to the European Football Championship in the summer of 2012.
Editorial: why not to have a true Air Baltic?
http://www.balticbusinessnews.com/article/2011/10/3/editorial-why-not-to-have-a-true-air-baltic
The problem with Baltic civil aviation is that instead of having one strong airline to serve a market of about 7 million people, every Baltic country is developing its own airline in fierce competition with others, writes Jan-Jõgis Laats from Eesti Päevaleht.
If one was to use an analogy of a roller coaster, the current situation in Baltic civil aviation is that the Estonian wagon is being pulled up, the Latvian wagon is hanging upside down going through a loop and the Lithuanian wagon is in repair as we speak.
Although current pan-Baltic projects in rail or energy sector are not too encouraging, perhaps the joint airline project could become one. The airline’s head office could remain in Riga which could maintain connections to Central and Western Europe, Tallinn Airport could cater Scandinavian tourists and Vilnius would be a hub for South European destinations.
A good example for Baltic countries is Scandinavia that in addition to SAS has a large number of joint regional companies in which various states own a share.
kokia tokio tikro airBaltic esme? viskas butu sukoncentruota i hub’a Rygoje, neskaitant keliu maloniu isimciu su tiesioginiais skrydziais. kuo tai skirtusi nuo dabartines situacijos krypciu ir patogumo pobudziu?
šiaip labai idomi tema, manyčiau toks AirBaltic modelis geras kompanijai, bet vargu ar geras visoms trims valstybėms, gi kiekviena nori būti išskirtinė ir pritraukti srautą pas save, apie politikų ir ministrų susitarimą tokiam reikalui aplamai graudu svajoti
Лиепайский аэропорт надеется на восстановление регулярных рейсов airBaltic
http://biznes.delfi.lv/bnews/liepajskij-aeroport-nadeetsya-na-vosstanovlenie-regulyarnyh-rejsov-airbaltic.d?id=41288247
После возвращения государством контроля в национальной авиакомпании airBaltic руководство Лиепайского аэропорта надеется на восстановление регулярных рейсов, пишет в четверг газета Dienas Bizness.
Так, член правления обслуживающей Лиепайский аэропорт компании Aviasabiedrība Liepāja Агрис Спруде напомнил изданию, что согласно Латвийской долгосрочной стратегии развития до 2030 года необходимо использовать потенциал аэропортов Лиепаи, Вентспилса и Даугавпилса.
Yesterday, the Cabinet of Ministers accepted the proposal to introduce security fees at Riga International Airport, stipulating that EUR 6.5 (LVL 4.54) to EUR 7 (LVL 4.89) will have to be paid for each passenger. http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=47512
Ko gero krites keleiviu skaicius KUN neramina Ryanair jau –
„Ryanair“ pasigenda savo skrydžių į Kauną reklamos
http://iq.lt/svarbus-straipsnis/„ryanair“-pasigenda-savo-skrydziu-i-kauna-reklamos/
PanBalic Airlines įdėja iškėles buvo ir dabartinis susisiekimo ministras. Bet tuo viskas ir baigėsi.
Mums kiek geografija trukdo. Be to, estai turi į salas skraidyt- ten savo specifika…
Visgi kodel KUN taip ir nepavyksta pritraukt jokios naujos a/k , net kad ir Sweden Airways su 6-seat Piper PA-31 Navajo ? Kazkaip tai Kauno potencialas atrodo pakankamai didelis.
Norėčiau pamatyt, kaip iš Kauno skraidys 8 viečiai lėktuvai į švedija už 300EUR į vieną pusę…
Na cia Sweden Airways paminejau siaip sau, kaip pavyzdi. Bet ar Kauno ekonominis/verslo potencialas mazesnis nei Klaipedos ? Tikriausiai ne.
Kioskeliu biznis skiriasi nuo stambesniu imoniu. Ta puikiai rodo ir oro uostus besirenkancios avialinijos.
Besidomintiems:
Londone spręsti capacity trūkumo problemą Heathrow, valdžia pasiūlė nutiesti tiesioginę greitojo traukinio liniją tarp Heathrow ir Gatwick, taip tarsi suformuojant dvigubą oro uostų junginį, kur keleiviai galėtų „transferintis”, panašiai kaip dabar susisiekimas tarp LHR terminalų vyksta traukiniu. Tačiau aviakompanijos tam priešinasi visos: tiek British Airways, tiek easyJet, tiek Ryanair:
http://www.gotimeshare.org/news-items/579.aspx
Žiūrėsime, kaip išeis su Sweden Airways verslu, bet manau iš Palangos toks skrydis logiškesnis, nei Kauno. Kaunas tiesiog netoli Vilniaus, todėl tiesioginio skrydžio nauda keleiviui menkesnė (mažiau sutaupoma laiko).T.y. menkesnis konkurencinis pranašumas, o jis ir lemia, ar sutiks klientai mokėti daugiau.
http://www.just4airlines.com/j4_dox/email/rss.mv?story_id=53582
dar vienas LCC i bizni irientuojasi.
Apie Heathwick idėją plačiau diskutuojama dar čia:
http://www.skyscrapercity.com/showthread.php?t=1449068
Šiaip tai anglų padėtis ypač kebli. Kiek skaičiau jie negalin plėsti ne tik Heathrow, bet ir Gatwick, ir Stansded.
Realiai geriausias sprendimas turėtų būt naujo oro uosto statyba. Bet kol jie jį pastatys ir geležinkelį iki jo…
Beje, jei neklystų, tai Gatwick ir Heathrow dabar skirtingiems savininkams priklauso…
@Vytautas-NT – neklysti. STN taip pat jau turėjo būti parduotas, bet BAA visais įmanomais būdais tempia gumą.
Modlin’o maršrutų tinklas turėtų ispūdingai atrodyti:
http://www.anna.aero/2011/10/20/ryanair-finally-announces-first-polish-base-in-wroclaw/
Transport Minister names best airBaltic future President
http://bnn-news.com/transport-minister-names-airbaltic-future-president-39365
Former head of the Hungarian airline Malev Martin Gauss is the best candidate for the post of President at the Latvian national airline AS Air Baltic Corporation, says Transport Minister Uldis Augulis.
Augulis believes Gauss is the best candidate in terms of many aspects, for example, command of the aviation sector, future vision of the airline, experience and skills. Moreover, Gauss has already agreed to take up the duties, Augulis told LNT broadcast 900 sekundes.
According to him, airBaltic President could be paid 20 000 lats a month, which is less than received by ex-president Bertolt Flick – 26 000 lats.
30 applicants in total were assessed, including also Latvian citizens.
Valdininkai pigių skrydžių avialinijomis skristi nenori
http://www.lrytas.lt/-13191764251318257942-valdininkai-pigių-skrydžių-avialinijomis-skristi-nenori.htm
Džiugu, kad norinčių pavadovaut AirBaltic susirinko tiek daug. Beje, anot anna.aero AirBaltic lenkia Malev pagal keleivių per metus skaičių:
http://www.anna.aero/european-airline-traffic-trends/
Kadangi šią savaitę buvo diskutuota apie RYR bazę Kaune ir ne bazę Rygoje ir keleivių pervežimus, galbūt galima sužinoti RYR ir Wizz keleivių skaičius atitinkamais mėnesiais Vilniuje?
http://vz.lt/article/2011/10/21/lietuvos_oro_uostai_sulaukė_daugiau_keleivių tik gaila ,kad is Airijos mazejo ,na taip jie labai stipriai nuo krizes nukentejo,bet vis vien juk pasiula augo ir kainos uz bilietus krito,gal cia tik laikina
Mariau, kas dėl Airijos, tai išties rinka Lietuva-Airija yra besitraukianti rinka ir čia nėra pasiūlos klausimas. Ne veltui „airBaltic” uždarė rugsėjo 1 dieną 5x weekly reisą Ryga-Dublinas ir nė vienas vežėjas nepapildė „capacity” nei Rygoje, nei Kaune, nei Vilniuje. Kitais metais Dublino kryptimi nenusimato ženklaus pasiūlos augimo. Iš Lietuvos, beje, pasiūla šiemet irgi yra sumažėjusi, nėra 3x weekly Star1 reiso ir 4x weekly airBaltic reiso, kurie buvo praėjusią vasarą. „Ryanair” sumažino Kaune nuo 5x weekly iki 4x weekly, Vilniuje atidarė 3x weekly, o „Wizz Air” atidarė 2x weekly į Cork.
Gan idomus straipsnis apie Estijos populiaruma http://www.alfa.lt/straipsnis/12735172/Kur.slypi.estu.sekmes.paslaptis.=2011-10-19_18-27/
Karoli, „Wizz Air” vidurkis yra 26,1 tūkst. keleivių per mėnesį, „Ryanair” – 27,4 tūkst. keleivių Vilniuje.
“Ryanair” ketina mažinti skrydžių iš Rygos
http://www.aviasistemos.lt/ryanair-ketina-mazinti-skrydziu-is-rygos/
Flybe will launch flights on Tallinn-Stockholm route at the end of October
Flybe, that announced of entering the Estonian aviation market in autumn, will launch flights on the Tallinn-Stockholm route on October 31, LETA/National Broadcasting reports.
Flights take place on workdays three times a day and on Saturdays twice a day.
Flybe Europe CEO Mike Rutter said that the company has received a lot of positive feedback and hopes the route will be popular.
Flybe flies to Bromma airport which is very close to Stockholm.
Sumazins skrydziu i RIX ,gal dades VNO visai neblogai butu :)
Latviai eina atbuli,nors aisku tai naudinga visiem 3 musu OU,bet vistiek nu nesuprantu tokiu dalyku..
Cia kaip showmenai pakele akciza dyzelinui ir tikejos didesniu iplauku,kas gavos pamenat …
Manau ir RIX atsauks ta mokesti po 4-5men.,tik kai jau varda bus susigadine
Эксперт: будущий руководитель airBaltic связан с Россией
http://biznes.delfi.lv/bizopinion/ekspert-buduschij-rukovoditel-airbaltic-svyazan-s-rossiej.d?id=41310913
AirBaltic jau turi naują vadovą. Stebuklų neįvyko:
http://verslas.delfi.lt/automoto/naujuoju-airbaltic-vadovu-paskirtas-mgaussas.d?id=50953637
Sprendžiant iš biografijos ne pats blogiausias varinats. Belieka jam sėkmės palinkėt..
O kaip su tom visom B.Flick’ui iskeltom bylom ? Jos jau nutrauktos „saliu susitarimu” ? Uz visu airBaltic brand’u grazinima ? Ar cia dar taskas nepadetas, tik atitolintas tu problemu sprendimo laikas ?
Kazin ar ryanui Lelia nerima maze antis kel skaicius kaune nes keleiviu sumazejo Turk Kiel sumazejo vietu pasiula. Torsion toks ju sore Dumas buvo Dali keleiviu I Vilnius permesti
to 2jurgis – 2011 10 21, 22:10 supratai ka parasiai ? :)
Kas nutiko, kad Ryanair iš Brėmeno leidosi KUN? O įdomiausia, kad ir VNO, ir KUN rodo išvykimą atgal į BRE. Iš kur realiai skraidinami keleiviai???:)
Vytautai, dėl rūko leidosi Kaune, keleiviai autobusais iš VNO keliauja į KUN ir skris iš ten.
vno galetu parkavimo kainas internete sudeti, o tai po nemokamo 15 min, kitos 14 min vakar kainavo man 10 lt. Ar toks lupikavimas- naujo vno ivaizdzio dalis? O gal poziuri i klienta derina su stalinine architektura? :)
To pilietis
visam pasaulyje taip yra jei vaziuoji pick up – drop teritorija kur tik galima trumpam sustoti ilaipinant ir passimant keleivius,Stnstede,Lutone net stovi reguliuotojai kurie jei pamato kad stovi 2-3 minutes ir niekas neina prie taves liepia vaziuot is cia,esu pats gaves vel sukt rata isvaziut ir atgal ivaziuot,gal tau but geriau jei tavo mazina nuvilke butu…
jei manei ,kad ilgiau truksi reikejo ir statyt kur pridera „sykstus moka dvigubai”
kas bus jei kiekvienas taip palikines ,juk ne toks ir mazas tas VNO tai atvaziuos manes pasiimt ir nebus kur masina pastatyt
Lutone Free Dropas kainuoja 2 svarus :)
2011 06 10
„Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo takas pripažintas tinkamu naudoti pagal II–osios kategorijos tiksliojo artėjimo tūpti procedūras kryptimi „02“. Civilinio aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimas nurodo, kad oro uoste nuo šiol galimas orlaivių artėjimas tūpti ir tūpimas pagal prietaisus, kai įgulos sprendimo priėmimo aukštis mažesnis nei 60 metrų, bet ne mažesnis nei 30, o kilimo ir tūpimo tako matomumo nuotolis – ne mažesnis kaip 350 m.”
CAT II vis dar negalioja ?!
sorry teisingai 2£ Lutone,beje galetu ir VNO padaryt pora litu uzdirbtu ne tokie ir dideli pinigai,uztat turetu papildomu iplauku i biudzeta
Jei jau Lutone ne visi moka tuos du svarus tai Vilniui tuo labiau nemokes…
Juk pilotas priima sprendima leistis ar ne, jei jis nemato to CAT 2 tai ir nesileidzia, bokstas tik pataria… o ir be to Ryanair policy yra zymiai grieztesne del to kartais RYR nesileidzia kai visi kiti leidziasi be problemu.
Bandau pirkti bilietus Vilnius – Girona su RYR ir rodo, kad bilietų nėra, visiškai nesvarbu kokią datą bepasirinktum… Su visomis kitomis kryotimis viskas tvarkoje. Gal kas žino kas čia per?
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/ruosiamasi-kinu-antpludziui-rengiami-gidai-darbui-kinu-kalba.d?id=50977831
Pauliau, „Ryanair” nuo lapkričio į Žironą nebeskraidys, skraidys į BCN.
Lutone nenusipirkes bilieto neivaziuosi ir isvaziuojant reikia ikist ta bilieteli prie shlagbaumo…
o del Ryanairo Gironos tai juk berods jie nebeskris ten nes pakeite i Barcelonos Airport ten kazkoki
pekinas – vilnius tiesiogiai? realu?
Ko cia smulkintis – Tokio-Vilnius arba Vilnius-Chicago. :)
http://www.jumbostay.com/
Idomiai atrodo, gal kam teko apsistot cia?:)
@Belekazz > idomus experienc’eas, bet siulyciau bandyti vasara, nes visgi ankstyva pavasari saltoka buvo. paprasti kambariai nelabai ispudinti, nors lektuvo dvasios nemazai like, o pilotu kabina brangi.
Man atrodo, jog tie VNO-PEK skrydžiai nelabai įmanomi. Na su Kinijos turizmo agenturų pagalba gal ir užpildytų lėktuvą į vieną pusę. Iš Lietuvos, manau, paklausos nebūtų. Na nebent čia kabama apie reguliarius charter’ius. Be to, nelabai įsvaizduoju, kokio A330 reguliariai kylančio/besileidžiančio Vilniuje. Kaunas būtų realesnis variantas. Bus matyt ar tien planai virs realybe.
Nereikia Lutone vaziuot pro ta slagbauma, visi paruosia issokimo is masinos pozicijas ir ant ziedo jau oro uosto teritorijoje issoka, viskas paprasta tik reikia suktis greit mazdaug 5s turi kol apsauga neprilekia. O kai rytais kamsciai buna tai isvis islipi dar net viaduko neprivaziaves. Pasiemimas vyksta tiek stanstede tiek Lutone panasiai terikia su vairuotoju veiksmus suderint kad tarkim stanstede galetum prigriebt ismetimo vietoje.
Kas link Pekino, tai akivaizdu, kad apie Charter’ius eina kalba. Tik vat ar jie Vilniuj nusileist galės-klausimas…
Wincai,nebesoka ant ziedo nes pradejo stipriai gaudyti visus… dar puse metu atgal visi taip darydavo ir patys Anglai ne tik imigrantai,dabar labai daznai ipac ryte Lutone kamsciai ir niekas nebesoka ,o tie kas bando tai labai greit atsiranda policija nors ir nesimato ju,per kameras gal ziuri…Tikrai rytais ir taip dideli kamsciai ,o kai dar tokie bajeriai tai ir ziuret pradejo
Šiaip juokas juokais, bet kokias 1995ais iš Vilniaus buvo tiesioginiai skrydžiai į Pekiną, kaip ir į Dubajų, kaip ir į Ciūrichą. Na ir aišku LHR :-)
O del ko ten tie kamsciai susidaro? nes praktiskai kas kart ryte apie valanda reik vilktis nuo M1, aisku yra triukas suki i Lutona ir ten persedi uz svara i orouosto autobusa kuris varo be sustojimo.
Beje, dėl nusileidimo VNO, tai nusileisti galėtų praktiškai bet koks keleivinis, su ištuštėjusiais kuro bakais. Dėl pakilimo, tai wikipedia rašo A330-200 „Takeoff distance at MTOW” – 2220 m (http://en.wikipedia.org/wiki/A330), tai VNO irgi galėtų. Taip kad wide-body lėktuvų charter’iniai skrydžiai nėra jau toks neįmanomas dalykas.
Cia galetu tik pavieniai skrydziai, komerciniams kitos taisykles, visgi aviacijoje saugumo kartele yra gan aukstai uzkelta, o atskiros avialinos dar papildomai uzsikelia taigi niekas nerizikuoja keliais metrais, todel tikrai jei takas nebus prailgintas neskris jokie nuolatiniai komerciniai wide-body lektuvai, be to savo akimis maciau kaip A380 tiek kyla tiek leidziasi 2440 take bet drasiai butu uzteke ir trumpesnio bet cia velgi tik pavieniai variantai su isimtimis. Jei neklystu buvo noreta pirmaji LAL Boinga parvest i Aleksoto avia muzieju ir net planavo kad tako butu uzteke gerom oro salygom bet matomai nebuvo Money Money.
nu tai ar ne puiku? ne tik kinieciai miniomis skris, bet ne bet kur – i Kauna! ka ten charteriai – gales connectintis i Europa su Ryanairu
Beje, kalbant apie KUN- klausimas kaip dabartinis terminalas susitvarko su esamais srautais? Ar problemų kyla tik piko valandomis ir paderinus tvarkaraštį galima būtų be problemų ir kinus aptarnaut?
Idomu ar būna atveju, kai Kaune vienu metu yra 4 Ryanair lėktuvai?
Kitas klausimas-ar kada nors TezTour pagaliau išnuomos Tailandui kokį A330/B767? Ar šitų turistinių variantų nelabai pasitaiko..?
Dėl Teztour A330 ar panašios mašinos tai nebus, nes niekas tokių aplinkui neturi ir turistų tiek nesusirinktų, vėl jiems reikėtų galvoti, kaip tuščias kėdes užpildyti.
http://www.kaunas-airport.lt/index.php?lang=lt&page=fotogalerija#
Va tau Vytautai atsakymas
Ką reiškia- niekas aplinkui neturi? O turistų surinkti tai uždavinys kelionės organizatoriui. Jei Tailando kainos bus geresnės už Ksanarų- skris į Tunisą.
Apskritai įdomu ar su B757 pigiau juos vežt ar su B767/A330?
O tai gal dar kur nors koks A310 skraidantis Europoj mėtosi?
KUN su srautais puikiai susitvarko, ypac pasu patikros. visai nieko yra pastoveti ilgoje eiluteje iki terminalo edamam uodu.
Vytautai-NT, paskaityk ka parasai pries spausdamas „submit comments”: tai Tailandas, tai Tunisas – nesiblaskyk…
Is lektuvai nesimeto :) per didele prabanga butu…
Pasibaisėję „Ryanair“ keleiviai stebėjo, kaip langas taisomas lipnia juosta
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/pasibaiseje-ryanair-keleiviai-stebejo-kaip-langas-taisomas-lipnia-juosta-57-176308
http://www.aex.ru/news/2011/10/24/89518/
RYR toliau trolina del liektuvu ;-)
Na ziuriu siandien „Ryanair” diena :)
http://www.belfasttelegraph.co.uk/business/business-news/oleary-unveils-ryanair-expansion-blueprint-16067930.html?r=RSS
Ryanair stengiasi- juk straipsniai spaudoje nemokama reklama, kuriai Ryanair taupo…
Dar vienas klausimas iš kitos srities- kodėl SAS iš Palangos į Oslą skraido, o iš Vilniaus- ne? Juk abejuose miestuose jie su Norvegian konkuruoja…
Čia gal mums įdomiausia iš šios dienos straipsnių :-)
The outspoken Irishman said the airline could deploy 50 new aircraft to serve Scandinavia and a further 100 to service the Baltic states, Poland, Hungary and the Czech Republic.
Read more: http://www.dailymail.co.uk/news/article-2052751/Ryanair-flight-returns-passengers-crew-fix-windscreen-TAPE.html#ixzz1bhFfZN00
:) cia kaip ir sukurs 10000 tukstanciu darbo vietu, idomu butu matyt KUN bazuojamu 10 lektuvu :D
Skaityti reikia viso straipsnio kontekstą. 100 lėktuvų Baltijos šalyse Lenkijoje Vengrijoje Čekijoje galėtų atsirasti, jeigu: „Ryanair” nuspręstų toliau plėstis ir gautų lėktuvų pigiai. Net toms sąlygoms įvykus, taip būtų 2018-2019 metais. Tai nėra nerealu. Turint omenyje tai, jog jeigu visus maršrutus iš Baltijos/Lenkijos/Vengrijos/Čekijos šiandien aptarnautų čia bazuojami lėktuvai, tai tam reikėtų maždaug 20 lėktuvų. Žinant, kad šito regiono aviacijos augimo tempas yra apie 12% per metus, tai per 10 metų ir įmanoma užauginti iki 100 lėktuvų.
Is dalies tai yra dar viena ryr reklamos kompanija, visgi rinka auga bet nereiskia kad 2018-2019 visi rytu europoje skrisim tik su RYR, o, visgi turbut ir WIZZ turi planu plestis easyjet taipat, taigi teks dalintis rinka ir tas 100 lektuvu labiau bus tiketina kai prades geret demografine padetis.
Yra daug visokių „bet”. Jei pvz. Ukraina taps „atviro dangaus” dalimi. Jei juo taps Libija ir Tunisas ar Egiptas. Vien šitoj vietoj galima tikėtis nemažo augimo, pasižiūrėjus į Maroko situaciją…
Sakiau jau, kad kosmodromą reikėtų planuoti.
Palaukim 2012 metu, pradės veikti Bransono kosmodromas, o tada ir žiūrėsim…
Economy minister: flights between Estonia and Asia are possible. http://www.baltic-course.com/eng/good_for_business/?doc=47681
Žaidimėlis: greitai bus paskelbta apie naują maršrutą iš Vilniaus. Spėkite, kokia kryptis. Komentarų ir hint’ų šia tema nebus :-) Laimėtojui prizas :)
Simonai, ar galima nurodyti keleta variantu?
PEKINAS :)
Siūlau susitart, kad vertinami bus tik tie, kurie rašo po vieną variantą, nes visada atsiranda gudragalvių kur pusę gaublio aprašo.
Mano spėjimas: Wizz Budapeštas
Tarkim Ryanair iš naujos bazės Karsruhe-Baden Baden. Ne tiek, kad labai tikėtina, bet tiesiog norėtųsi.
I koki Glasgow RYR gal prades skraidyt ar Manchesteri
Speju, kad bus FR, Bergenas
@Simonas Bartkus Bet kokiu atveju gera naujiena ! Ko reikejo,- tebereikia. Kantrus pasidariau, laukiu. Paryzius jau paskelbtas. Stambulo nera ir , matyt, dar nebus. St.Peterburgas irgi eileje. Ziemos sezonui per velu skelbti. Reiskia vasaros sezonui. Tada lyg ir daug variantu imanoma. Nauja a/k ar jau esama ? Gal visgi bus kazkas susije su ziemos atostogom,- Miunchenas ar Memmingen.
Sveiki, manau gali būti Tel Avivas
Ryanair i Norvegija kur nors…
Galiu ir apsiirikt,bet cia kaip posakyje ,kad norint zinoti ateiti reikia ziureti i istorija…
Kazkaip ir laikas atitinka,juk po Wizzair pranesimo reikia laiko Ryanair issanalizuot situacija,rinkas ,pasverti viska…(kaip ,kad jau ir buvo)
Ryanair atsakas Wizzair nes ten emigrantu labai daug o LCC neskraido :)
Greičiausiai bus Malta vasaros sezonui
Galetu buti RYR Dusseldorf
Na matau dauguma mano, kad tai Ryanair nauja kryptis bus. Logiska. Bet gal tada, kaip atsakas Wizzair, iskart butu kelios naujos kryptys ?
EasyJet į Londoną gal? :)
Nu aš antros krypties nerašysiu, bet be Ryanair dar flybe plėtros planai yra. Bei daugiametė idėja prisikviesti ką nors iš Peterburgo.
Lyg tame senajame butinu skrydziu sarase ir Madridas buvo. Bet , matyt, tas sarasas kaip ir 25 mln. litu primirsti …
Amsterdamas:)
FR dažniausiai vėliau paskelbia maršrutus negu Wizz, tai spėčiau, kad čia Wizz kažką sugalvojo vasaros sezonui. Mano spėjimas – Venecija :)
Aišku labiausiai norėtųsi, kad Malta būtų iš FR pusės :)
Aš taip pat linkstu prie Amsterdamo jei tai bus klasikinių kompanijų plėtra.
Jei LCC – tai koks Briuselis , Manchester/Liverpool ar koks kitas iš naujųjų W6 maršrutų kuriuose norėtų konkuruoti FR;
W6 = Glazgow .
EasyJet – Berlin SXF
O jeigu is kitos puses galvoti?
Norwegian – Kopenhaga arba SAS – Oslo?
Bet as daugiau AMS arba CDG noreciau del geresniu connection’u su JAV ir Europa.
Beje, sporto saleje su Ispanais bendrauju. Sako labai cia patinka – krepsinis, mergos, tusai, todel pagal Erasmusa pasirinko Lietuva. Tik orai prasti ;-)
Ir tai pirmas atvejis, kad zmones issirinko Lietuva, o ne „daugiau niekur neprieme”. Ir jeigu prisiminti, kad Ispanams KUN buvo geriausias destinationas vasarai… Tai Ispanija vis tiek per toli =)
RYR – Oslas
Easyjet London
@Oleg – oi, aš tai sutikau Italijoje italą, kuris po Erasmuso KTU visur su Lietuvos kepuraite vaikščiodavo, mokėjo skanduotę „Visi Kauno Žalgirio fanai” ir nuolat aiškino, kaip jam Lietuvoj patiko. Po to išvažiavo į VGTU diplominio rašyti. Taigi egzempliorių pasitaiko, bet kitas klausimas kaip daugiau prigaminti žmonių, kurie Lietuvą rinktųsi kaip kelionės tikslą.
Vilnius (VNO) – Valencia (VLC)
2x weekly —-4–7
Nelabai aišku, ar nauja kryptis reiškia naują miestą, ar gali ir naują aviakompaniją į tą patį miestą.
Įdomumo dėlei spėsiu, kad Stambulas kitam vasaros sezonui.
Nors iš tikrųjų LCC plėtra, matyt, tikėtinesnė.
Be abejonės bus vasaros sezonui, galbūt Ryr kokią nors atostoginę kryptį išbandys ir iš Vilniaus, nes panašu, kad Kaune blynas neprisvilo.
Kadangi Maltą jau dūrė kažkas, šausiu į Kiprą :). Šiaip nenustebčiau, kad vieną iš Graikijos salų iš Kauno permestų :)
Jei žaidžiam tai žaidžiam :-)
Nors norėčiau Miuncheno, Amsterdamo ir Stambulo, kaip MUST miestų iš Vilniaus, tačiau mano spėjimas – Memmingen.
Visi jau isspeliojo visus gerus variantus :).
Mano spejimas Stuttgart (Germanwings).
Toliau mano pamastymai:
Jei RYR: Warsaw Modlin, Malmo arba Franfurt-Hanh,
Jei Wizzair: Madrid.
Jei Germanwings: Stuttgart, Berlin Schonefeld
Jei Easyjet: London (BET IS Southend)
Jei Jet2.com: Glasgow, Belfast International
Jei Vueling: Madrid
Biski nerealu, bet gal:
SunExpress arba Pegasus: Stambulas, Antalija :).
AirBerlin: Palma de Malorca.
Transavia.com: Amsterdam.
BMIbaby: Belfast.
Bus Beijing’as. O prizas – kavute su Balniene.
@ACC
lol, tau prizas vien uz atsakyma.
Turkish į Stambulą.
odesa
Beje, o kada tiksliai žaidimo pabaiga?
Aš kukliai pasiūlysiu du neminėtus, berods, variantus: Tampere ir Malmė…
Žaidimo pabaiga įtariu bus naujas Simono įrašas bloge, o laukt labai ilgai gal nereikės, humaniškas žmogus Simonas atrodo yra :)
P.S. Pats įrašas matyt kaip visada jau yra parašytas ir laukia tinkamos akimirkos būtiį paviešintas :)
Flybe į Taliną, kad jau nieks nesako.
Na dar vienas neminetas variantas butu Aeroflot arba Transaero reisas i Maskva.
Eina pletkai apie Stambula ziniasklaidos pasaulyje
Jeigu butu Stambulas, tai tos reklamos „Fly tu Turkey” sterilioj zonoj igautu didesne prasme:)
Šiaip kažkada Simonas minėjo apie Turkish airlines atėjimą 2012 metais į Vilnių…
Na jei is tikruju Turkish ateitu i Vilniu, butu BIG BIG business!
Jei tai tikrai TK – labai zenklus ivykis butu. Dar vienas rimtas tradicinis zaidejas VNO, kuris nepabegtu po 3 men. skraidymo, net jei pirmieji rezultatai butu nuviliantys…
Speju, kad Paryzius.
Paryžius jau paskelbtas Wizz seniausiai, nebent CDG…
@Paulius – reikia kai kuriems blogo skaitytojams dar truputį suprasti bazės/ne bazės sąvoką ir ką tai reiškia. 90% Ryanair skrydžių bent vienas iš skrydžio „galų” būna bazė. Lėktuvo grafikas gali atrodyti tarkim taip – Kaunas-Rhodes-Kaunas-Paris-Kaunas-Tampere-Kaunas. Nakvojama Kaune ir kitą rytą viskas iš naujo. Rhodes nėra bazė, Vilnius nėra bazė, tad perkelti jį į Vilnių reikštų arba įkurti Vilniuje bazę (ir atidaryti dar bent kokius 5 naujus maršrutus), arba daryti W tipo skrydį, kur grafikas būtų daugmaž toks: London-Vilnius-Rhodes-Vilnius-London-whatever. Nelabai tikėtina. O perkelti Milaną, Barseloną iš Kauno į Vilnių buvo galima, nes ne Kauno lėktuvas ten buvo, o kitos bazės. Tą padaryti tai labai lengva.
Ačiū, silentium, už pastabas :). Reiši
Šiandien stiprus rūkas uždengė Rygos oro uostą. Pagal RIX svetaine, matosi, kad jau virš 20 reisų vėluoja atvykti. Turbūt nemažai nukreiptu reisu priims Kaunas ir Vilnius. Matau flightradar po ilgo laukimo vienas Baltic’o B737 atskrenda į Vilnių, o Ryanair į Kauną.
Dėl prasto oro Rygoje sutriko skrydžių grafikas į ir iš Latvijos sostinės
http://www.lrytas.lt/-13195279801317381409-dėl-prastų-oro-sąlygų-rygoje-sutriko-skrydžių-grafikas-į-ir-iš-latvijos-sostinės.htm
Ir i Stockholma is KUN RYR skrido i Arlanda, tai cia matomai rukas ne tik RIX.
Loan to airBaltic can cause new trouble
http://bnn-news.com/loan-airbaltic-trouble-39578
FR1664 EMA/RIX irgi varo i KUN
E.Masiulis siuo metu Kinijoj, tai ta proga ir bus paskelbtas naujas reisas i Pekina :)
Jo EI-DAS mylimiausias mano ryr lektuvas :), ir is prestwicko matomai jau krypsta i KUN puse. Va jum ir naujos sendienines kryptys :D
Vienintelis W6 is TRF suka keliolikta rata salia RIX…
Heavy fog at RIX.
Kazkoks keistas irasas Kauno nusileidimo tablo:
11:29 FR39WH BELFASTAS ?
Juk RYR i Belfast nebeskraido :)
Panasu, kad RIX labai rimta – jau ir W6 is TRF ir BT is KBP – i VNO varo… TK pasuko ratus ir i siaure nuskrido (TLL arba HEL). Ziuresime ka FR7646 is PIK darys…
Tuo tarpu A.Zuokas nemiega:
http://www.vilnius.lt/newvilniusweb/index.php/101/?itemID=94997
Man įdomu jis bent jau kokius nors investuotojus rado, ar viskas kalbų lygyje?
Jei oro uostas bus vežėjo bendrasavininkas…
Jau pagal RIX atvykimų lentelę, šiandien virš 30 reisų negalėjo laiku atvykti į Rygą. Išvykimų irgi daug atidėta arba atšaukta. Flightradar rodo, kad į Londoną ką tik pakilo iš RIX BT 757-as, bet keleivių turbūt nedaug jame, nes ne vienas iš rytinių jungiamųjų skrydžių iš VNO,TLL,HEL ir kt. nenusileido kol kas.
Kur parasyta kad oro uostas bus vezejo bendrasavininkas? gal nepradedam dalintis sapnais?
Na ir kur tas skelbimas apie naują maršrutą iš Vilniaus ? Negi reiks laukti pavasario :)
@Zhymantas
BELFASTAS ar IST MIDLAND koks skirtumas:))
beje del to ruko berods VNO dabar idiegti standartai kai leidziamas min matomumas 300metru ar as klystu(zinau ,kad nera VNO ruko ir del to leiziasi is RIX,bet tarkim jeigu butu tokios pat oro salygos ar galetu leistis lektuvai VNO)http://verslas.delfi.lt/automoto/del-ruko-lektuvai-is-rygos-nukreipiami-ir-i-vilniu-atidedami-reisai.d?id=51063217
Aeroflotas ryškiai nemažai pigių degalų užsipylęs ir daug vodkos pasiėmęs:)) Jau aštuntą ratą virš Rygos suka – iš pradžių mažus, vėliau didesnius pradėjo. Gal kad galva labai nesusisuktų:)
@jurgi, taigi sako, kad greitu metu bus paskelbta. tai palauk savaitę/dvi ir sužinosime
@Donatas Baik, zaidimas neskelbiamas savaitei/dviem. Manau diena/dvi daugiausia ir turesime laimetoja :)
RIX jau priima. Nusileido ir LH ir SU, jau ir W6 pakilo is VNO, back to RIX.
Jau: “Ryanair” Vilnių sujungs tiesioginiu skrydžiu su Karlsrūhe/Baden-Badenu. Na tai kas atspejo ?
Atspėjo Pranas. Jeigu, Pranai, parašytum s.bartkus at vno . lt – susitartume kaip prizą įteikčiau :)