Simonas Bartkus | Blog

Kelionių organizatorius „Novaturas”, bendradarbiaudamas su „Small Planet Airlines”, ateinančių metų vasarą Vilniaus oro uoste pradės kurti skrydžių centrą – vadinamąjį „hub’ą”, kuriame keleiviai iš Baltijos šalių bus paskirstomi į skrydžius po Viduržemio jūros kurortus. Pirmajame projekto etape 2012 m. vasaros sezone planuojama Rygą ir Taliną per Vilnių sujungti su Pietų Portugalija, Pietų Ispanija, Sicilija, Kroatija, Graikija ir Kipru.

Planuojama, jog kiekvieno penktadienio rytą iš Talino ir Rygos kils „Small Planet” lėktuvai su turistais į Pietų Europos kurortus. Lėktuvai atvyks į Vilnių, keleiviai Vilniaus oro uoste transferu skris į vieną iš septynių Pietų Europos kurortų – Siciliją, Malagą, Faro, Larnaką, Salonikus, Rijeką ir Rodo salą.

Nuo gegužės 18 dienos iki spalio pabaigos kiekvieną penktadienį Taline ir Rygoje bazuojami 180 vietų orlaiviai „Airbus A320” apie 7 val. ryte atvyks į Vilniaus oro uostą su keleiviais iš Estijos ir Latvijos. Po valandos, 8:00-8:30 intervale į Pietų Europos kurortus pakils keturi „Small Planet” orlaiviai – prie Taline ir Rygoje bazuojamų dviejų orlaivių prisijungs du orlaiviai, bazuojami Vilniaus oro uoste („Airbus A320” ir „Boeing 737-300”).

Nuo gegužės iki liepos vidurio Baltijos šalių keleiviai bus skraidinami į Rodą, Salonikus, Larnaką ir Kataniją. Nuo liepos vidurio iki rugsėjo Siciliją pakeis Kroatijos Rijekos kurortas. Rugsėjo ir spalio mėnesiais keliautojams bus siūloma skristi į Malagą, Larnaką, Faro ir Kataniją.

Šis „hubo” vystymas Vilniaus oro uoste leis išplėsti atostogų pasiūlos geografiją kelionių operatoriams. Tai svarbu rinkos vystymuisi, atsižvelgiant į tai, jog nedidelė rinka neleidžia keleiviams siūlyti plačios vasaros kelionių geografijos. Tiek šiais tiek praėjusiais metais nebuvo vykdomi tiesioginiai skrydžiai į Malagą, Larnaką, Kataniją, Salonikus – tai išplės tiesiogiai pasiekiamų miestų geografiją.

Taip pat ketinanama visų reisų bilietus pardavinėti populiariausiose bilietų platinimo sistemose („Amadeus”, „Travelport” ir kt.), todėl bus galima įsigyti bilietus į visus atskirus skrydžių segmentus (tame tarpe tarp Vilniaus ir Rygos, Vilniaus ir Talino).

Pirmas toks skrydis numatomas 2012 m. gegužės 18 dieną. Programa tęsis visą vasarą. Planuojama ateityje toliau plėsti keleivių perskirstymo centro plėtrą. Pirmąją vasarą tikimąsi, jog per Vilniaus oro uostą bus pervežta apie 15 tūkst. keleivių iš Latvijos ir Estijos.

2012 m. vasara bus rekordinė pagal atostoginių-čarterinių krypčių pasiūlą Vilniaus oro uoste. Iki šiol daugiausia krypčių buvo siūloma 2007 m. – 15. 2012 m. planuojama, jog bus siūloma mažiausiai 17 tiesioginių krypčių, orientuotų į išvykstamąjį turizmą. Be išvardintų 7, kurios bus papildomos keleiviais iš Latvijos ir Estijos, tradiciškai bus siūlomi tiesioginiai skrydžiai į 3 Turkijos kurortus, 2 Bulgarijos kurortus, visus metus veikiantį Hurgados korortą Egipte, naujiena – Koso sala ir tradicinė Kretos sala Graikijoje, Maljorkos salą bei į Kosta Brava kurortą per Barselonos oro uostą.

Plati Pietų kurortų pasiūla ir įsitvirtinimas regiono atostogų centrų regione turėtų sustiprinti Vilniaus oro uosto trauką iš platesnio regiono – ypač iš augančio keleivių iš Baltarusijos segmento, kuriuos ypač domina atostoginės kryptys.

Kaip jau paskelbta spaudoje, spalio mėnesį Vilniaus oro uostas aptarnavo 168,2 tūkst. keleivių. Tai yra daugiau nei pusantro karto daugiau negu praėjusių metų spalį. Skrydžių skaičius išaugo 18 proc. iki 2,5 tūkst.

Didelių pokyčių krypčių sąraše nėra – visų krypčių populiarumas kito pagal sezonines tendencijas ir jų šių metų vasaros ir rugėjo mėnesio rezultatus. Įdomus pokytis – Rygos oro uostas po 16 mėn. pertraukos prarado populiariausios krypties iš Vilniaus vardą. Į Londono du oro uostus keliavo daugiau keleivių.

Detalūs spalio mėnesio rezultatai pagal kryptis:

Paskutinį spalio sekmadienį tradiciškai įsigaliojo IATA Žiemos skrydžių sezonas. Šie oficialūs sezonai šiandieniniame skrydžių (ypač trumpojo nuotolio) Pasaulyje turi vis mažesnę prasmę. Aviakompanijos pasidarė lanksčios, atidarydamos/uždarydamos reisus nuo bet kurios dienos, nuolat kaitaliodamos lėktuvus, skrydžių dažnius ir t.t. Visiškas elektronikos įsigalėjimas baigia sunaikinti poreikį aviacinius metus skirstyti į sezonus.

Tačiau, vis dėl to – kokių pokyčių ir pasikeitimų Vilniaus oro uostui atneš naujas skrydžių sezonas?

Vilniaus oro uosto keleivių srautai yra sezoniški. Paskutiniai penkeri metai buvo kilimų ir nuopolių metai, tačiau sezoniškumo tendencijos išliko visais laikais – tiek geriausiais 2008-aisiais, tiek prasčiausiais 2009 m. Prasčiausias metų mėnuo (vasaris) būna apie 30% prastesnis negu metų vidurkis, tuo tarpu geriausias metų mėnuo (rugpjūtis) būna apie 30% geresnis negu vidurkis.

Sezoniškumas yra suprantamas. Atvykstamasis turizmas Lietuvoje gerokai yra stipresnis vasaros laikotarpiu. Vasarą taip pat gerokai intensyvesnis išvykstamasis atostogų turizmas. Vasara taip pat giminių/draugų lankymo laikotarpis. Nors ruduo ir pavasaris yra laikytini verslo sezonai, šis srautas toli gražu nekompensuoja vasaros laisvalaikio srautų.

Tačiau, šie metai turbūt yra pirmieji, kuomet reguliariesiems skrydžiams prasidėsiantis žiemos tvarkaraštis bus turtingesnis, negu buvo vasaros tvarkaraštis.

Teigiami reguliariųjų skrydžių pokyčiai:

Rusijos aviakompanija „Transaero” pirmą kartą sujungs Vilnių su Maskvos Domodedovo oro uostu – skrydžiai keturis kartus per savaitę „Boeing 737-500” lėktuvu vyks nuo gruodžio 1 d.

Aviakompanija „Skyways” dvigubina reisų į Stokholmą skaičių, o kėdžių skaičius didinamas beveik 2,5 karto. Rytinis reisas bus vykdomas 68 vietų ATR-72, popietinis – 50 vietų „Fokker 50” lėktuvu.

Aviakompanija „Aerosvit” pasiūlys 40% daugiau kėdžių Kijevo kryptimi. Du kartus per dieną vykdomame reise Kijevas-Vilnius 48 vietų „Embraer  145” lėktuvą keičia 68 vietų ATR-72 lėktuvas.

Aviakompanija SAS visus skrydžius tarp Vilniaus ir Kopenhagos vykdys 88 vietų CRJ900 lėktuvu – 38 papildomos kėdės per dieną. Bendras kėdžių į Kopenhagą skaičius didėja 17%.

Aviakompanijos „utair” ir „LOT Polish Airlines” atitinkamai maršrutuose Vilnius-Maskva ir Vilnius-Varšuva numato mažiausią lėktuvo tipą – ATR72. T.y. abiem šiomis kryptimis numatoma mažiausiai po 272 vietas kasdien. Iki šiol šiais maršrutais buvo skraidoma ir mažesniais ATR42 lėktuvais.

Aviakompanija „Ryanair” nuo spalio 30 dienos skrydžius į Vilnių perkelia iš regioninio Žironos oro uosto į pagrindinį Barselonos El Prat oro uostą.

„Estonian Air” padidino skrydžių skaičių nuo 8 iki 11 skrydžių per savaitę ir, esant paklausai, vietoje „SAAB 340” lėktuvo numato naudoti CRJ900 arba „Boeing 737” lėktuvus. Nuo lapkričio 21 dienos „Estonian Air” didina skrydžių skaičių iki 15 skrydžių per savaitę – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio vyks trys skrydžiai per dieną. Prie rytinio ir vakarinio reiso pridedamas papildomas – popietės reisas.

Žemų sąnaudų bendrovės iš karto Kalėdiniam laikotarpiui numato papildomus reisus įvairiomis kryptimis. Kalėdiniu laikotarpiu „Ryanair” ketina tris papildomus savaitinius skrydžius iš Vilniaus į Londono Stansted oro uostą, po vieną papildomą reisą per savaitę į Milaną, Brėmeną ir Dubliną. „Wizz Air” ketina pasiūlyti papildomą savaitinį reisą į Londono Luton oro uostą šventiniu laikotarpiu.

Mažiau skrydžių numatoma:

Aviakompanija „Skyways” nuo žiemos tvarkaraščio pradžios sustabdė skrydžius į Berlyną. Maksimalus pasiektas lėktuvų užpildymas šia kryptimi buvo 41% rugsėjo mėnesį. „Skyways” dėl lėktuvų stokos uždaro keturiems mėnesiams veiklą Berlyne, o nuo kovo 5 dienos numatoma, jog „Skyways” vėl vykdys skrydžius Berlynas-Vilnius – kasdien, CRJ200 lėktuvu.

Aviakompanija „airBaltic” toliau mažina veiklą Vilniaus oro uoste. Nuo šio penktadienio aviakompanija uždaro maršrutą Vilnius-Talinas. Tai paskutinis maršrutas aviakompanijos žemėlapyje ne/iš į Rygą. Anksčiau aviakompanija turėjo tiesioginių skrydžių ir iš Vilniaus, Talino, Oulu, Tamperės, Kaliningrado. Kaip rašiau anksčiau, didžiąją dalį „airBaltic” turėtų skrydžių į Taliną kompensuos „Estonian Air” skrydžių padidinimas.

„airBaltic” taip pat mažina skrydžių tarp Vilniaus ir Rygos skaičių – vietoje vasaros sezonu vykdytų 7 skrydžių per dieną bus vykdomi 5 skrydžiai per dieną (tiek pat, kiek 2010/2011 m. žiemą).

Kokie pokyčiai palyginus su prėjusių metu žiemos sezonu?

Ši žiema bus pirma žiema Vilniaus oro uosto istorijoje, kuomet „Lufthansa” vykdys du skrydžius per dieną tarp Vilniaus ir Frankfurto.

Pirmą kartą žiemos tvarkaraštyje numatomi tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Barseloną, Brėmeną, Dortmundą, Donkasterį, Korką, Eindhoveną.

Palyginus su praėjusia žiema, daugiau skrydžių iš Vilniaus bus vykdoma į Dubliną, Romą, Milaną, Kijevą, Stokholmą, Maskvą. Praėjusią žiemą nevyko tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Londoną.

Pagal kėdžių skaičių reguliariuosiuose reisuose Vilniaus oro uostui šis žiemos sezonas yra rekordinis. Kiekvieną savaitę iš Vilniaus oro uosto reguliariuosiuose skrydžiuose bus pasiūlyta po 45 tūkst. kėdžių.

Šiame grafike – Vilniaus oro uosto reguliarių skrydžių „capacity” palyginimas. Palyginimui paimtas pirmąją gruodžio savaitę siūlomas kėdžių skaičius – kaip tipinė savaitė sezono viduryje.

Šis grafikas rodo, jog rekordinė iki šiol buvo 2007/2008 m. žiema. 2008/2009 m. gruodžio mėnesį skrydžių skaičius jau buvo sumažintas, o tokia pasiūla neišsilaikė visą žiemos sezoną – vasario pabaigoje ji nukrito iki 28 tūkst. kėdžių per savaitę.

Pastoviuosiuose užsakomuosiuose skrydžiuose Lietuvos kelionių organizatoriai šią žiemą numato tokią programą: į Hurgadą – 3-4 kartus per savaitę, į Šarm El Šeichą – 2-3 kartus per savaitę, į Tenerifę – 1 kartą per savaitę. Nepilną sezoną po vieną kartą per savaitę numatomi skrydžiai į Tabą, Marsa Alamą, Milaną (Bergamo) ir, šio sezono naujiena – Zalcburgą. Taip pat, kaip ir pastaruosius dvejus metus, kelionių organizatorius „Tez Tour” ketina surengti 8 skrydžius iš Vilniaus į Bangkoką. Pagal sudarytą tvarkaraštį kelionių organizatorių pasiūla turėtų būti panaši kaip 2010/2011 m. žiemą.

Aviakompanija „Transaero” nuo gruodžio 1 dienos pradės tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Maskvos Domodedovo oro uostų. „Boeing 737-500” lėktuvas tarp Maskvos ir Vilniaus skraidys keturis kartus per savaitę – pirmadieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais.

Pirmadieniais ir sekmadieniais „Transaero” lėktuvas Vilniuje leisis 11 val. 40 minučių, atgal į Maskvą pakils 12 val. 30 min. Ketvirtadieniais skrydis iš Maskvos atvyks 16 val. 40 minučių, išvyks – 17 val. 30 minučių. Šeštadieniais tūpimas Vilniuje numatomas 8 val. 30 min., pakilimas – 9 val. 20 min. Skrydžio į Maskvą trukmė – 1 val. 40 minučių.

Skrydžiai tarp Maskvos ir Vilniaus vyks „Boeing 737-500” lėktuvu su 8 verslo klasės, 42 „premium economy” ir 51 „tourist economy” vietomis (viso 101 vieta) arba su 8C106Y konfigūracija (viso – 114 vietų).

Daugelis skrydžių Maskva-Vilnius-Maskva yra rytiniai, tai leidžia jungtis su „ilgaisiais” „Transaero” skrydžiais. Po „red-eye” skrydžių Domodedovo anksti ryte leidžiasi lėktuvai iš daugelio tolimųjų Vakarų taškų (Niujorkas, Toronto, Majamio) bei iš daugelio Rytuose esančių NVS miestų – Ufos, Jekaterinburgo, Astanos, Novosibirsko, Karagandos, Omsko, Samaros ir kitų.

„Transaero” yra įkurta 1990 m. ir buvo pirmoji aviakompanija Sovietų Sąjungoje, kuriai šalia „Aeroflot” buvo suteikta teisė skraidinti keleivius. Šiai dienai aviakompanija valdo 71 lėktuvo parką ir yra pateikusi užsakymus dar 31 lėktuvui.

Aviakompanija „Transaero” iš didžiausios savo bazės Maskvos Domodedovo ir mažesnės bazės Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostų skraidina daugiau nei 100 krypčių. Pastaraisiais metais „Transaero” pradėjo skraidinti iš Maskvos į tokius miestus kaip Niujorkas, Majamis, Pekinas ar Hong Kongas.

Maskvos Domodedovo oro uostas yra į Šiaurės Rytus pietryčius nuo Maskvos miesto centro. Pagal aptarnaujamą keleivių ir krovinių kiekį tai yra didžiausias Maskvą aptarnaujantis oro uostas. 2000 m. oro uostas aptarnavo 2,8 mln. keleivių, tuo tarpu iki 2010 m. šis skaičius užaugo beveik 10 kartų – iki 22,3 mln. keleivių.

Domodedovo oro uostas yra pagrindinė bazė šešioms aviakompanijoms. Didžiausios dirbančios aviakompanijos yra „Transaero” ir „S7 Airlines”, o be jų, oro uostas dar bazuojasi „Vim Airlines”, „Globus Airlines”, „RusLine” ir „Moskovia Airlines”. Nors kelios „Star Alliance” aviakompanijos dar skraido į Šeremetjevo oro uostą, Domodeovo oro uostas yra pagrindinis Maskvos oro uostas daugeliui „Star Alliance” ir „oneworld” aviakompanijų Maskvoje.

Vilnius-Maskva keleivių srautas nuo šios vasaros yra rekordinis. Maršrute šiuo metu dirba du kartus per dieną skraidanti „utair”, tačiau keleivių srautas yra didesnis negu tais laikais, kuomet maršrute konkuravo „utair” ir „flyLAL” kartu bei „flyLAL” tranzitą iš Maskvos vežė tranzitą per Vilniaus oro uostą.

2011 m. srautas tarp Vilniaus ir Maskvos turėtų būti rekordinis, viršijantis 55 tūkst. keleivių per metus.

Su keturiais skrydžiais per savaitę „Transaero” pasiūlys maždaug 3650 kėdžių per mėnesį. Į Vnukovo oro uostą skraidanti „utair” žiemos tvarkaraštyje siūlo 7600 kėdžių per mėnesį.