Nors reguliariųjų skrydžių keleivių sparčiai daugėja, užsakomųjų – mažėja
Comments(237) temos: lėktuvai
Praėjusiame įraše aprašiau kaip sekėsi pagrindinėms reguliariosioms kryptims – 9 reguliariosioms kryptims 2011 m. buvo rekordiniai metai.
Šalia reguliariųjų skrydžių vyksta ir vadinamieji užsakomieji skrydžiai. Jų rinka pastaruosius ketverius metus iš eilės ritasi žemyn.
2011 m. užsakomaisiais skrydžiais pervežtų keleivių skaičius taip pat mažėjo:
2011 m. užsakomaisiais skrydžiais buvo pervežta 240 tūkst. keleivių, kai 2010 m. buvo pervežta 250 tūkst. Dar daugiau – 2010 m. dalis vasaros skrydžių į Europos Sąjungoje esančius kurortus vyko su reguliariųjų skrydžių statusu. Jei to nebūtų, dar 16,5 tūkst. keleivių būtų 2010 m. padidinę užsakomųjų skrydžių keleivių grafiką, o šis aukščiau pateiktas grafikas mažėtų beveik nuosekliai.
Kaip rašiau praėjusiame įraše, bendras keleivių skaičius Vilniaus oro uoste 20121 m. augo 25%, o jei skaičiuosime tik reguliariuosius skrydžius – augimas 31%.
Dėl besitraukiančios užsakomųjų skrydžių rinkos, jais pervežtų keleivių skaičius dar vis mažesnę įtaką Vilniaus oro uosto bendram keleivių srautui:
Jeigu 2008 m. užsakomaisiais skrydžiais pervežtas keleivių skaičius Vilniaus oro uoste sudarė 20%, kai po trejų metų, 2011 m. tokių keleivių buvo jau tik 14%.
Didžiausia užsakomųjų rinka jau penkmetį užtikrintai išlieka Turkija ir jos mažėjimas po gana staigaus nuopolio prasidėjus krizei yra gana lėtas:
Tuo tarpu 2011 m. didelį nuopolį patyrė Egiptas, tiesa, dėl objektyvių priežasčių. Prieš pat Egipto sezono piką kovo mėn. kilę neramumai Egipte vienam mėnesiui visai sustabdė skrydžius į šios šalies kurortus, o dar daugiau – neramumų baimė stipriai paveikė keleivių srautą per visus metus:
2011 m. mažėjo ir keleivių skaičius, pervežtas Graikijos kryptimis:
Vienintelė augusi rinka 2011 m. buvo Bulgarija. Nors sąlyginai ji augo gan sparčiai, tačiau tyčia palikau grafikui tą pačią skalę kaip aukščiau naudotiems grafikams, jog tinkamai būtų galima įvertinti ir Bulgarijos rinkos dydį Turkijos ir Egipto kontekste:
Ar „žemų sąnaudų” bendrovės atima keleivius iš kelionių organizatorių?
2011 m. pirmą kartą (tiesa, epizodinį „Star1 Airlines” elgesį iš principo irgi turėtume laikyti LCC veikla)”žemų sąnaudų” aviakompanijos atėjo į kelionių organizatorių rinką – Vakaruose „low cost” bendrovių augimas pirmiausia atsirado šiame segmente.
„Ryanair” 2011 m. vasaros sezonu iš Kauno oro uosto vykdė skrydžius po du kartus į savaitę į Rodo ir Koso salas. Neturiu tikslių duomenų apie pervežtą keleivių skaičių šioms kryptimis, tačiau, anot OAG duomenų, į Rodą ir Kosą buvo įvykdyta po 54 „roundtrip” per vasaros sezoną, kas sudaro po 20,5 tūkst. sėdynių kiekvieną kryptimi. Užpildymui esant apie 80%, tai yra apie 16 tūkst. keleivių kiekviena kryptimi – 32 tūkst. keleivių abiem kryptimis.
Ar tai daug? Daug. Aukščiau pateiktas grafikas rodo, jog rekordiniais 2008 m. kelionių organizatoriai pervežė 56 tūkst. keleivių į Graikijos kurortus.
Tačiau, vėlgi, aukščiau pateiktas grafikas rodo, jog keleivių į Graikiją mažėjo lėčiau negu kitomis kryptimis, kas leidžia daryti prielaidą, jog Graikijos kryptimi sumažėjęs keleivių skaičius nebuvo nulemtas tiesioginės „Ryanair” konkurencijos.
Dar daugiau, Lietuvos kelionių organizatoriai 2011 m. tiesiogiai iš Vilniaus vežė turistus į Rodą, į tą pačią salą „Ryanair” skraidino keleivius iš Kauno:
Nors Lietuvos kelionių organizatoriai pervežė į Rodą gerokai mažiau nei „Ryanair” ir 2011 m. pervežė į šią salą mažiau keleivių nei rekordiniais 2008 m., tačiau, 2011 m. pervežtų keleivių skaičius į Rodą, lyginant su 2009-2010 m. augo!
Lietuvoje turime pirmąjį pavyzdį, kuris ne vieną kartą buvo įrodytas Vakaruose. „Žemų sąnaudų” bendrovėms įėjus į turistinį maršrutą, maršrutas išauga, o „žemų sąnaudų” bendrovės neatima keleivių iš kelionių organizatorių, o išplečia rinką. Tiesa, tolimesnis rinkos kitimas rodo, jog kelionių organizatoriai toliau nebeaugina srauto ta kryptimi, o rinkos augimas vyksta tik „žemų sąnaudų” bendrovių segmente. Tiesa, kelionių organizatorių srautas gali kristi, jeigu jie negeba palaikyti žemų sąnaudų ir yra priversti mažinti pasiūlą dėl nepelningumo, kadangi bendras kainų lygis toje rinkoje dažniausiai krenta.
Dar vienas svarbus aspektas – Baltijos šalių gyventojų atostogų įpročiai dažnai yra paremti draugų ir giminaičių pramintais takais, t.y. gyventojai nori atostogauti ten, kur patiko kaimynui ar pusbroliui, kas gali sąlygoti tam tikrų maršrutų augimą.
Matyt, vardan tokios vartotojų elgesio savybės „Novaturas” pirmą kartą 2012 m. numato pasiūlyti rinkai paketus į Koso salą. Matyt, tikimąsi, jog dalis į Rodą su „Ryanair” keliavusių ir takus pramynusių „draugų” rinksis ir kitokį – paketinį produktą su kelionių organizatoriumi.
Ko tikėtis 2012 m.?
Prognozuoju, jog 2012 m. didžiosios užsakomųjų skrydžių rinkos toliau mažės, panašiu pokyčiu kaip 2009-2011 m. Išimtimi turėtų tapti Egiptas, kurio turizmas dėl išorinių priežasčių patyrė smukimą, tačiau šiuo metu išlieka viena iš dviejų krypčių, kur kelionių organizatoriai siūlo vasaros saulę žiemos metu.
Tačiau, manau, jog bendra užsakomųjų skrydžių rinka gali 2012 m. išlikti tame pačiame lygyje, kaip 2011 m., persiskirsčius užsakomųjų skrydžių portfeliui:
Krentant didžiausioms rinkoms, kelionių organizatoriai yra priversti ieškoti naujų rinkų. „Novaturas” paskelbė apie netrumpą sąrašą naujų krypčių, kuriomis veš turistus per Vilniaus oro uostą ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos ir Estijos.
2011 m. fiksavome gana spartų augimą dviejuose segmentuose, kurie, nors ir sudaro mažą dalį, tačiau patenka į „Užsakomųjų skrydžių” rinką. Pirmiausia, tai atvykstamojo turizmo užsakomieji reisai – 2011 m. tokie buvo vykdomi iš Vokietijos miestų, Madrido, Bilbao, Italijos ir Prancūzijos miestų. Vystantis atvykstamajam turizmui galima tikėtis, jog 2012 m. šis segmentas toliau augs. Antra, 2011 m. augo skrydžių privaičiais verslo klasės lėktuvais skaičius, kuriais taip pat keliavo daugiau keleivių. Prognozuoju, jog šis segmentas dar ūgtels 2012 m.
Nors didžiosios rinkos turėtų mažėti, prognozuoju, jog bendras užsakomųjų skrydžių skaičius oro uoste 2012 m. turėtų būti apie 250 tūkst. keleivių.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
237 komentarai
Leave a reply
Simonai, minėjai, kad pvz. lėktuvui skridusiam į KUN, neplanuotai nusileidus VNO ir į čia keleivius atvežus autobusu ir išskraidinus, jie priskiriame prie čerterių. Kiek tokių keleivių buvo pernai bendrame užsakomųjų skrydžių kontekste.
Mažiau nei 3 tūkst. „diverted passengers”. Daugelis nukreipimų patupėję dažniausiai skrenda į paskirties oro uostą.
Beje, dar tęsiant „čarterių” temą, tai Small Planet pardavus „Small Planet Estonia” ir nusprendus nedirbti RIX, tranzito projektą vykdys „Small Planet” ir „Smartlynx” pajėgos, iš RIX ir TLL į VNO skris „Smartlynx”, iš VNO į keturias kryptis skris du „Smartlynx” ir du „Small Planet” lėktuvai.
Norėčiau grįžti prie maksimalaus oro uosto aptarnaujamų keleivių skaičiaus per valandą.
„The airport can service approximately 2000 passengers per hour, more than 10000 per day and 3 million per year.”
Kodėl aptarnaujant 2000 keleivių per valandą – per dieną skaičius tik 5 kart didesnis, tarsi paroje ne 24 valandos? Ar teisingai suprantu, kad 2000 srautas skeliamas grubiai į dvi lygias dalis atvykstantiems ir išvykstantiems keleiviams? Ar vno yra kada vykęs išvykstančių/atvykstančių orlaivių slotavimas piko valandomis?
Karoli, VNO niekada nebuvo slotuojamas ir tai nėra planuojami. Bet, spėju, čia tu neteisingai vartoji savoką slotavimas.
Slotas yra teisė leistis arba kilti nustatytu laiku. Slotus dalina vyriausybės institucija arba jos įgaliota organizacija. Pasaulinė praktika, jog slotus dalina lietuviškos CAA arba „Oro navigacijos” atitikmenys.
Kalbant apie oro uosto infrastruktūros pajėgumus, tai iš principo skirstosi į „airfield” pajėgumus ir terminalo pajėgumus.
„Airfield capacity” šiai dienai yra apie 30 C kategorijos lėktuvų (A320, B737) skrydžių per valandą (šiuo metu pajėgumas yra sumažintas soft priemonėmis, nes tokio poreikio nėra), kas realiai leidžia aptarnaut apie 11 mln. keleivių per metus.
Keleivių aptarnavimo pikas buvo 1158 išvykstantys keleiviai (pasiekta – 2008 m. liepos 14 d. 7 val.) ir 1133 atvykstantys keleiviai per valandą (2008 m. liepos 21 d. 21 val.).
2011 m. pikai buvo 818 keleivių išvykstančių (rugsėjo 25 d. 15 val.) ir 818 atvykstančių (liepos 16 d. 12 val.).
„Terminal capacity” yra kur kas sunkiau apskaičiuojamas. „Terminal capacity” yra projektuojamas vadinamajai „Design Hour” – į tą valandą turi tilpti 95% metuose esančių valandų. „Terminal capacity” realiai yra susijusi su keleivių komfortu – per pikus didėja eilės, atsiranda daugiau grūsčių, neužtenka pakankamai sėdimų vietų laukimo salėse ir kt., tačiau pagal standartus tam tikros piko valandos yra „atleidžiamos”. Nes jeigu terminalai būtų projektuojami aukštam keleivių komfortui piko valandomis, tai tiesiog per ne piko valandas būtų iššvaistoma daugybė resursų – šildymui, vėdinimui, valymui ir t.t.
„Terminal capacity”, beje, yra kintantis dalykas. 2008 m. „check-in” stalai buvo pagrindinis apribojimas, o šiuo metu, mes VNO net augant keleivių skaičiui per rekonstrukciją numatome mažinti „check-in” stalų skaičių. Su LH, SAS apie 50% keleivių registruojasi internetu/mobiliu telefonu, nekalbant apie „Ryanair”, kur 99% keleivių registruojasi internetu.
Realiai dabar projektuojamas „comfort capacity” yra apie 1200 keleivių iššvykstančių per valandą ir 1000 atvykstančių per valandą.
Vėlgi, su „terminal capacity” irgi yra tokių reikalų, kaip keleivių įpročiai. Dabar dažniausiai kakliukas susidaro ties saugumo patikra. Ir nors 14 val. VNO išvyksta daugiausia keleivių, tačiau daugiau saugumo patikros pajėgų prireikia 6 val. ryte – taip yra todėl, jog išvykimams dieną arba vakare keleiviai atvyksta į oro uostą anksčiau, o ankstyvo ryto išvykimams didelė dalis keleivių atvyksta paskutinę minutę :) Čia tik pavyzdys, bet rodantis „capacity” prognozavimo kompleksiškumą.
Grįžtant prie taip pavadintų „slotų”:
Realiai vienintelis apribojimas, taikytas VNO buvo 2008 m. buvo ribojamas neplanuotas ilgesnis nei 3 val. lėktuvų stovėjimas. Taip buvo daroma dėl riboto stovėjimo aikštelių skaičiaus. Ribojimas nebuvo taikomas reguliariems ar reguliariems čarteriams, ar bazuojamiems lėktuvams, tiesiog buvo papildomai valdomas lėktuvų stovėjimas.
Ir, niekada nebus, jog metų „capacity” yra lygi valandos capacity x 24×365. Realesnis skaičius yra valandos capacity x 5 x 365.
Net jei nebūtų oro uostų darbo laiko apribojimų, tiesiog yra valandos, kada keleiviai nori keliauti, ir yra, kada nenori keliauti. LCC kažkiek keičia tas taisykles reguliuodami kainas, tačiau realiai visi nori skristi ryte arba vakare.
Net labiausiai „slot restricted” oro uoste pasaulyje Heathrow galima gauti slotų šeštadienio popietę. Mažai kas nenori skristi į Londoną šeštadienio popietę.
Beje, kas liečia „airfield” capacity, tai jos apribojimai labiau susiję su skrydžių skaičiumi, ne su keleivių skaičiumi. 2012 m. planuojame rekordinius keleivių skaičiumi metus, tačiau pagal skrydžių skaičių, tai bus „mažesni” metai. 2007-2008 m. buvo mažų lėktuvų (SAAB, Fokker50,B737-500) ir labai žemų užpildymo rodiklių (bendras oro uosto užpildymas apie 50%!) laikas. Dabar pasikeitęs laikas į didesnius lėktuvus ir beveik 20% didesnius LF.
O tai klausimas- kam reikėjo uždaryti senas patikros linijas, jeigu naujos nesusitvarko su rytinio piko srautais> Aišku iki kokio Briuselio mums dar toli, bet norėtųsi, kad išsaugotume keleivių aptarnavimo efektyvumą.
Beje, Kalbant apie Heathrot- emigrantams šeštadieninis reisas būtų tinkamas. Tik klausimas- kiek kainuotų bilietai…
Beje, o mūsų mylima ir gerbiama AerLingus naudoja W tipo skrydžių sistemą?
Vytautas-NT: patikros linijos susitvarko. Apribojimas patikros linijose yra ne techninė infrastruktūra, o dirbančių žmonių skaičius. Šitoje vietoje sprendžiamas uždavinys tarp optimalių sąnaudų ir optimalių eilių. Techniškai dabartinėje vietoje gali dirbti iki 7 patikros postų, o patikros postų išskaidymas po skirtingas vietas yra labai neefektyvus ir nemažai oro uostų daro rekonstrukcijas, kad tokius dalykus panaikintų.
Dėl Heathrow komentaras kvailas, tačiau – bilietai kainuotų tiek pat, kiek „Ryanair” į STN (na, ok, 10 svarų galbūt emigrantinį srautą galima „premium” pridėti). O sąnaudos kilti iš Heathrow yra 150svarų vienam keleiviui (jei slotas nieko nekainuoja). Kaip būtų įmanoma uždirbti? :)
„Aer Lingus”, jei neklystu, W skrydžių nenaudoja.
O tai ką- negali žmonių patikrai įdarbinti part-time? Juk Nikeam nepaslaptis, kad didelis krūvis yra labai trumpą laiką. Juolab čia jokios amerikos nėra- analogiškai prekybos centrai per piką daugiau kasų atidaro (kartais net visas).
Beje, nesupratau dėl SmartLynx- kaip bus ties skrydžai apiforminti? Kaip SPA vykdomi kito vežėjo?
Įdomu kaip tas modelis paveiks bileitų į Taliną ir Rygą kainas? Nes spėju, tuose lėtuvuose bus nemažai laisvų vietų. Kiek tean realiai vienu metu lėktuvų skris (iš Vilniaus, Rygos ir Talino ir kils toliau į kurortus).
Lieka tik labai padėkoti už išsamų atsakymą. Ačiū.
Vytautas-NT: darbas patikros poste yra pakankamai aukštos kvalifikacijos darbas, reikalaujantis mokymų, atestavimo ir kt., todėl tavo palyginimas su prekybos centrų kasa nelabai vietoje. Beje, pagal IATA/ICAO rekomendacijas, prie patikros eilėje 95% keleivių neturėtų laukti ilgiau nei 32 minutes. VNO rodiklis kelis kartus geresnis ir laukimas 20 min. yra pavienis retas reiškinys.
Skrydžiai bus SmartLynx tiesiog. Kaip SmartLynx šiuo metu vykdo VNO-TFS-VNO. Kaip jau rašiau ne kartą, vieną penktadienį „dirbs” 4 lėktuvai. Po vieną atskris iš TLL ir RIX, o į Pietus skris 4 (du atskridę ir du VNO bazuojami). Bilietų kainų tai nepaveiks manau niekaip, verslui šis produktas nėra tinkamas.
Simonai, butu idomu suzinoti ir ta mažaja „other”dali – kokios kryptys, kokie skaiciai. Pvz. kiek per metus perveze El Al i Vilniu ? Jureiviu ar sportininku vezimai nedomina. Domina turistinis srautas. Nes dabar zinom tik tas keturias pagrindines atostogines kryptis.
Į Other toliau eitų:
Tenerifė – 7,9 tūkst. per metus;
Barselona – 6,5 tūkst.;
Maljorka – 3,5 tūkst.;
Tel Avivas – 3,3 tūkst.;
Milanas – 3 tūkst.;
Nuadžibu – 2,6 tūkst.;
Bangkokas – 2,6 tūkst.;
Kijevas – 2 tūkst.;
Rimini – 1,4 tūkst.;
Malta – 1,2 tūkst.;
Faro – 1 tūkst.;
Madridas – 1 tūkst.;
Visa kita – mažiau nei 1 tūkst.
Cia toks idomus paradoksas su airbalticu is KUN skraidina i RIX su 737 o is RIX i CPH su Dashu …. Reikejo is VNO su SAS skrist … :)
Tokiu atveju siūlau apmokyt isnstituto studentus, kurie galėtų prieš pasaitas alui užsikalt papildomų pinigų… O dar turės darbo oro uoste patirties…
@Vytautas-NT
bet gi ir nusišneki… vis galvodavau, jog esi naivuolis-svajoklis, bet po paskutinių „patarimų” – pritrūkau žodžių…
:D @Vytautas-NT
Ir bomžus iš stoties už butelį :D
Simonai, kas skraido į Nuadžibu?
srs: skraido tai jūreiviai :) O juos skraidina dažniausiai „Aurela”, rečiau – „Ukraine International”.
Simonai, čia matyt klaida, turėtų būti 2011…
„Kaip rašiau praėjusiame įraše, bendras keleivių skaičius Vilniaus oro uoste 2012 m. augo 25%, o jei skaičiuosime tik reguliariuosius skrydžius – augimas 31%.”
@Wincas – B737 trumpam atstume tarp KUN ir RIX generuoja žymiai mažesnį nuostolį nei būtų tarp RIX ir CPH :)
Gal ir nesamone parasiau,bet tegu kas nors pasiulo protingu sprendimu,kaip rytinio piko metu VNO padidint saugumo darbuotoju skaiciu?
Kaip jau saukiau mes ne Londonas, Briuselis ar Niujorkas. Musu oro uostas mazas ir turime tai isnaudot,kad Vilniuj boarding laikas butu 25 min.arba dar maziau. Aisku, teoriskas oro uostas uzdirba,jei keleiviai sedi valanda laukimo salej ir is neturejimo ka veikt bastosi po parduotuves ir barus.
Tas pats AirBaltic padare 25 min jungimo laika Rygoje. Idomu kas is Europos vezeju gali tokiais rodikliais pasigirt?
Ir pabaigai griztant prie oro uostu vardu temos- ar Simono manymu is to galima butu isspaust kazkokios marketingines naudos?
Vytautas-NT, ar teko tamstai dirbti kada nors gyvenime privačioje, į pelną orientuotoje bendrovėje, kuri to siekia didindama efektyvumą?
Kiek galima rašinėt tą pačią nesamonę, situacija juk labai paprasta: oro uostas nuėjo kaštų taupymo keliu ir samdo tiek saugumo patikros specialistų, kad eilės netaptų per ilgos piko metu, tačiau tuo pačiu nereikėtų laikyti 20 žmonių bimbinėjančių.
Taip pat, norėčiau tiems kas tanke pridurti, jog tai, ką matote Maximose (atidaromas naujas kasas) yra tik labai paviršutiniškas požiūris. Kiek žinau, Maxima turi labai sofistikuotą žmonių laiko valdymo sistemą, dėka kurios itin efektyviai išnaudoja klientų srautų svyravimus. Ir tikrai niekas ten part-time šiaip sau nesamdo – darbas su pinigais ne tas, kur gali bomžiuką pastatyt.
Grįžtant prie saugumo patikrų, manau labai geras dalykas yra nauja paslauga, kur galima nusipirkti fast-track patikrą – visiems būna nenumatytų įvykių, dėl ko laukti 20-30 min. patikros tiesiog nebūna galimybių.
Vytautas-NT: kvailų sprendimų siūlyt nereikia. Sprendimai yra aiškūs ir žinomi, tačiau jie kainuoja. Įsivaizdavimui – vienas atidarytas papildomas patikros postas per metus kainuoja daugiau nei 1 mln. litų.
25 min. jungimo laikas taikomas TLL, VIE ir CPH (tarp SAS skrydžių tame pačiame „peer’e”), tačiau jis taikomas tik „EU&Schengen to EU&Schengen” skrydžiams, t.y. tiems keleiviams, kuriems nereikia nei pasienio patikros eiti, nei saugumo patikros.
Dėl oro uostų pavadinimo marketinginės naudos – jei naudą suvokiam kaip skrydžių ar keleivių skaičiaus padidėjimą – ne, tokios naudos pasiekti nėra įmanoma. Apart simbolinio tam tikro asmens įvertininimo, sunku ir praktinę naudą pavadinimo reikšmės sugalvoti. Kai mieste yra vienas oro uostas, jis vistiek praktiškai yra vadinamas to miesto vardu. Mažai kas net skrisdamas į WAW žino, jog oro uostas vadinasi Šopeno vardu (analogiškai su TLL, HEL, CPH ir kt.) – visi WAW vadina Varšuvos oro uostu. Oro uosto pavadinimo vertė iškyla tik keliems oro uostams aptarnaujant vieną metropolį, tuomet pavadinimai naudojami oro uostams atskirti vienam nuo kito.
Griztant prie dar vienos senos temos- kada nors isvis svarstytas Briuselio reiso nakvojimo Vilniuj variantas? Aisku tai yra brangiau,bet tik tokiu atveju pasiekiamas idealus tvarkarastis-isskrydimas is Vilniaus ryte,o grizimas-vakare.
Kas link Maximos,tai akivaizdu kas pas juos sales darbuotojos reikalui esant virsta kasininkemis. o Ikiuke jais virsta net apsauginiai, jei nieko nepainioju…
OT : gal kas zino kam dabar realiai priklauso Aurela ( nekalbu apie laikrasciu pateikiama slamsta)?
@Vytautas NT – gal jau eik gult, a? kiek galima, rasineji arba nesamones, arba ta per ta pati. Nu kam tas idealus BRU tvarkarastis, jei pati kompanija to nenori? Noretu – padarytu. Jei tau netinka, skrisk jungiamuoju skrydziu. Ir baik rasinet del ceku – tam kartui ju strategija tokia, balius baigtas, ner ka cia tusciai burna ausint, jei kada pasikeis strategija, tada ir bus 2 reisai, o dabar nera ir artimiausiu metu nenusimato. Nes jau prarastos pozicijos, o atkovojimui nera istekliu ir greiciausiai intereso. Aisku net penkiameciui.
Su skrydziais 2012 ,daugiau maziau,aisku …gal rysium su tuo padauges kokiu tai nauju paslaugu,parduotuviu ,kaviniu ir pan.,juk isauga paklausa turetu dideti ir pasiula…
Beje ,kaip sekasi siuo metu veikianciam paslaugu sektoriui VNO ,skaiciuoja pelna,ziuri i ateiti,galbut pleciasi,o gal but net balansuoja ant ribos(na visko gali buti)?
Aurela dabar priklauso Razgaičiui iš BFA/Sabenavita.
atrodo kad to paties Razgaičio BFA perima SAS handlinimą VNO iš litcargus. rimtas smūgis litcargus, su lufthansa didžiausi klientai jų. ir buvo sas su litcargus nuo pat jų pradžiso.
Siaip prie ilaipinimo vartu,galetu saltu gerimu aparatu pastatyt Cola,Nestea(salta arbata) ar pan.,daznai emigrantai,ar tie patys turistai stengiasi isleisti monetas ,na o tiems kas su LCC skrenda kur nera maitinimo tai ypac daug kas i vidu nesasi,Lutono Airport daug ju turbut prie kiekvienu vartu ,netoli yra.. Nors ir kainuoja juose vos ne tiek pat ,kaip Ryanair skrydzio metu :)patogu,kai po ranka yra
Metu senumo straipsnis, bet siandienai isskyrus viena nauja registruota a/k atrodo nieks per metus nepasikeite –
Lietuva ir pasaulio aviacijos pramonė
http://www.madeinlithuania.lt/Transportas1-straipsnis286-Lietuva_ir_pasaulio_aviacijos_pramone
Ta proga toks naivus klausimas- pas mus Vilniaus oro uoste jau trys bendroves lektuvus aptarnauja? Ar as kazka netaip supratau.
O Baltic Flight Academy yra G.Ziemelio ir Co. Firma ar konkurentu.
Skubu nuramint- jau daugeli metu i Briuseli skraidau beveik isimtinai netiesiogiai, nuo tu laiku,kai isnyko rytinis AirBaltic ir vakarinis LAL…
@Vytatas-NT Vytautai, tai perskaityk ta auksciau imesta straipsni: yra dvi akademijos
„Baltic Flight Academy“ (BFA) ir „Baltic aviation academy“ (BAA)
man tai įdomiai atrodo, kad keleiviams vėluojantiems į lėktuvą siūloma nusipirkti „fast track”… na, man nedaug kartų yra tekę vėluoti, bet visais atvejais ne tik be eilės praleido per security patikrą, bet ir padėjo greitai susiorientuoti į kurią pusę bėgti link vartų. O VNO pasirodo iš vėluojančių keleivių bandoma uždirbti, ar aš čia blogai suprantu?
aišku, kas kita, jei keleiviai iš tingėjimo stovėti eilėje susimoka, kad greičiau praeitų, bet manęs vis tiek nežavi tokia low cost idėja…
Jurgi, Vytautas-NT skaito tik komentarus ir klausinėja :-)
inga, durniausia mano nuomone tai, kad niekada negali žinoti, kiek laiko teks praleisti prie patikros. O self-checkin padarius ir be bagažo atvykti anksčiau nei 45 min į oro uostą irgi kvaila idėja.
man asmeniškai tai šiaip smagu į oro uostą atvykti truputį anksčiau, aš ramiai išgeriu kavos, paplepu telefonu, dar kokių pažįstamų žmonių sutinku :)
bet aš labiau apie pačia politiką… kažkokia negraži ji man
Straipsnius as skaitau,bet mano mazai ismanus telefonas neleidzia laisvai po interneta narsyt…
Skirtingai nuo Ingos esu totalinis laiko gaisimo oro uoste priesas- geriau leisiu sau 5 min. Ilgiau pamiegot,nei atvaziuosiu anksciau. Nors tokia taktika rizikinga- esu i lektuvus ir pavelaves.
Kazkada buvau patyres soka, kai Vilniuj sutikau pazistama, kuri oro uoste atsirado daugiau nei 2 val.pries skrydi.
Beje, griztant prie oro uostu temos- kiek pamenu AirBaltic ten skaide i kazkoki tolima terminala (D ar C), tai nuo jo pedinti iki Briuselio buvo gerokai toliau nei kokiam Amsterdame.
Ir dar- koks tikslas Londone dar viena oro uosta atidarinet? Ar ten jau taip blogai,kad Stansted’as su Lutonu tapo visiskai perkrautais oro uostais?
Nė vienas oro uostas aplink Londoną realiai negali daryti plėtros dėl įvairių aspektų.
Visi Londono oro uostai yra privatūs, dėl to tiesiogiai konkuruoja tarpusavyje ir vilioja bendroves, keleivius vieni nuo kitų.
Southend oro uostas yra naujas privačių investuotojų projektas, kurie tiesiog karinę bazę bando paversti komerciniu oro uostu. Kol kas kas jiems pavyko, tai 2012 m. „easyJet” tris lėktuvus iš STN perkelia į Southend.
O šiaip, Londonas bus pirmasis olimpinių žaidynių istorijoje miestas (na, nuo tada kada jau veikė komercinė aviacija), kuomet olimpinėms žaidynėms nebus atidarytas nei naujas oro uostas, nei esamo oro uosto naujas terminalas.
Radau Vytautui-NT ideja kaip realizuoti tarpkontinentinius skrydzius. Siaulius reikia pavadinti ne Sabonio vardu, o Ilgausko – reali prielaida atsirasti tiesioginiams skrydziams tiek i Klyvlanda, tiek i Majami.
Niekas „nenutekino” jokios informacijos kaip sekasi Maskva-Kaunas skrydziai, bet pastebejau, kad nera laikomasi jokio nustatyto skrydziu grafiko ir jokios informacijos apie tai irgi nepateikiama. Tiek pries Naujus tiek ir po ju nebuvo keletos skrydziu, siandien vel nera. Gal kas zino priezastis ? Ko galima laukti – isibegejimo ar skrydziu nutraukimo ? Ar cia susije su rusu praejusiom Kaledom ?
Simonai, kaip tu skaiciuoji turistus i Graikija ar Turkija? Vienas zmogus skaiciuojamas karta ar du kartus (kaip skrides pirmyns ir atgal) Jei skaiciuojama atskirai, realiai tada ju buvo dvigubai maziau.
mmm: oro uostui tai du keleiviai – vienas išvyksta, o kitas po savaitės ar dviejų atvyksta.
Aišku, kelionių organizatoriai klientų dvigubai mažiau priskaičiuoja.
Simonai, labai knieti sužinoti UN LF vidurkį nuo skrydžių pradžios iki dabar…
Linai,
gruodžio mėn. 24%;
sausio mėn. iki šiandien 49%.
Beje, gana geras „cargo load”, maždaug po toną kiekvienam DME-VNO segmente.
O tai ką- „Southend”, kaip naujo neužskaitom?
Grįžtant prie mano pastebėjimų apie CSA, tai labiau galima kalbėt apie tam tikrą SkyTeam aljanso krizę Europoje. Skaičiu lyg ir neturiu, bet nujaučiu, kad jis galėjo sėkmingai nuklristi iš antros vietos į trečią po Iberia ir BA susijungimo.
Aišku, geografija diktuoja savo, bet konkurencija Europoje didėja, ir kautis reikėtų visur kur tik galima. Nes LCC nepaliks daug erdvės, ką jau parodė JAV patirtis…
Ačiū, Simonai.
Dar neteko jais pasinaudoti – kol kas nevežiau nei vieno krovinio, bet būtinai išbandysiu :)
Kiek žinau, jie geras kainas iš Kinijos siūlo…
http://verslas.delfi.lt/business/2012-m-rygos-tikslas-15-mln-turistu.d?id=53913565 ,na Lietuva tai Lietuva,gal kas zinot kiek vien tik Vilnius sulaukia turistu?
Simonai, dar toks klausimas – ar OK872 jau vykdomas antradieniais?
Per 2011m. tris ketvirčius Vilniaus viešbučiuose apsistojo 524 864 svečių.
Kam įdomu tiksliau: Šalys, iš kurių 2011 metų I-III ketvirčiais į Vilniaus viešbučius ir svečių namus atvyko daugiausia svečių:
– Lenkija – 65 589 (6,9 proc. daugiau nei 2010-ųjų metų I-III ketvirčiais);
– Vokietija – 43 746 (17,7 proc. daugiau);
– Rusija – 42 976 (51,5 proc. daugiau);
– Baltarusija – 33 699 (74,6 proc. daugiau);
– Latvija – 20 681 (7,2 proc. daugiau);
– Italija – 18 094 (53 proc. daugiau);
– Jungtinė Karalystė – 17 510 (20,6 proc. daugiau);
– JAV – 15 919 (52,9 proc. daugiau);
– Ispanija – 15 231 (79 proc. daugiau);
– Estija – 13 866 (42,6 proc. daugiau);
– Suomija – 13 085 (2,4 proc. mažiau);
– Prancūzija – 12 873 (12,4 proc. daugiau).
– Švedija – 12 148 (25,9 proc. daugiau);
Na cia bendra vaizda galima susidaryt pagal viesbuciu svecius,nes turistai dar ir tie kurie neapsistoja viesbuciuose ten dar ivairiu skaiciavimu kitu yra,vat kad Ryga tik viesbuciu svecius paskelbtu butu daugmaz aisku kokia situacija pas juos ir pas mus…
Kad Rygoj daugiau turistu tai vienareiksmiskai aisku,bet mazdaug kiek ir t.t. domintu
Rygoj dar skaiciuojami kruiziniu laivu keleiviai,irgi geras skaicius gaunasi
Įdomūs skaičiai. Turbūt visų metų bus tarp 600 000 – 650 000, nes paskutinis ketvirtis bus mažesnis apimtimis, nei prieš tai buvusių ketvirčių vidurkis (juk į pastaruosius įeina vasara).
Kaip suprantu, čia ne vien užsienio svečiai, tad dar kažkiek buvo ir lietuvių.
Tačiau iš tokių krypčių kaip JK yra daug atvykstančiųjų, kurie apsistoja pas gimines ir pan. Taip pat yra ir vienadienių, nenakvojančių turistų, turbūt labiausiai iš Baltarusijos (apsipirkimui), Lenkijos.
Smagu ,kad kitamet Wizzair paleis bent 4xweekly i VNO is Norvegijos…
Norvegija pagal statistika viena labiausiai turistaujanti tauta pasaulyje…
O pas mus Tomo lenteleje net nera:)
Viešbučiams šie metai buvo aktyvus, t.y. įvarios konferencijos, sporto renginiai.
http://www.smallplanetvirtual.com/smallplanet.aero/en/index.html
Labai įdomu būtų žinoti, kodėl taip rimtai išaugo turistų skaičius iš kai kurių šalių. Italija gana aišku, atsirado gera pigių skrydžių pasiūla, o iš savo patirties su italais žinau, kad jiems tas daug ką duoda, patinka naujas Ryanair ir Wizzair kryptis išbandyti. Bet vat iš kur tiek ispanų atsirado, palyginus su pernai? Irgi pigių bendrovių įtaka?
Linai, šią savaitę bus visomis dienomis. Tačiau sausio antroje pusėje ir vasarį numatomi ČSA „capacity” mažinimai dėl mažo srauto. Kai kuriomis savaitėmis yra nuimti antradieniai ir/ar trečiadieniai.
silentium: manau, LCC Ispanams irgi padarė įtaką, nes srautas iš BCN yra didesnis nei bet kada. Antras dalykas, ispanai buvo vežami grupėmis į Lietuvą – vasarą buvo organizuojami čarteriai į VNO iš Madrido ir Bilbao (skraidino SmartLynx).
airBaltic to increase number of flights to Austria, Germany and Switzerland. http://www.baltic-course.com/eng/good_for_business/?doc=51272
Ačiū, Simonai. Svarbios naujienos dėl OK – teks atsisakyti OK ir importo srautą kreipti per DHL aviation…
Rytoj RYanair spaudos konferencija Vilniuje
O kada ir kur ta mįstiška konferencija?
Anonsas: Skrydžių iš Kauno oro uosto plėtros planai ateinančiam vasaros sezonui
2012-01-10 09:00 įvyks spaudos konferencija: Skrydžių iš Kauno oro uosto plėtros planai ateinančiam vasaros sezonui
Kviečiame rytoj, sausio 10 dieną, antradienį, 9:00 val. į aviakompanijos „Ryanair” ir Kauno oro uosto organizuojamą spaudos konferenciją BNS konferencijų salėje.
„Ryanair” pardavimų ir rinkodaros vadovė Katarzyna Gaborec pristatys skrydžių iš Kauno oro uosto plėtros planus ateinančiam vasaros sezonui.
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvaus Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas.
Būčiau dėkinga jei apie savo dalyvavimą praneštumėte adresu a.matijosiute@publicum.lt, iš anksto dėkoju.
vieta, laikas?
http://sc.bns.lt/index.php?item=122720&id=1&subid=5
BNSe atrodo 9 val.
Spėju Kaunas-Palermo dar bus :)
gal 3 lektuvas?
Panašu, kad Ryanair vėl kažką didelio praneš, nes nauji maršrutai jau iš dalies žinomi.
Gal trečią lėktuvą užfundys arba kalbės apie remonto bazę.
Grįžtant prie kitų temų, įdomu ar Estonian kartos AirBaltic patirtį skraidyt į mažesnius regiono miestus (pvz. Kauną ir Palangą)?
Kas link SPA skrydžių, tai manau, jog Rygos ir Talino kryptimi visvien bus laisvų vietų į kurias bus bilietai parduodami. Tad manau, kad neverslo skrydžiams atsiras gerų kainų. Tai ypač aktualu kalbant apie Taliną, kuri yra toli…
Beje, filosofinis klausimas- o kodėl SPA šito modelio neperkelia ir į Palanga, kuri irgi nėra labai arti nuo Viniaus? Čia kartu galima būtų ir vidinį reisą vykdyt.
Na aš laikau špygas už Maltą :) Jei jau net rimta konferencija organizuojama, tai matyt tikrai ne juokas :)
Apie PMO prieš porą dienų PPrune gandai jau sklandė. Žiūrėsim, ar tai pasitvirtins.
As tikrai manau, kad del regioniniu skrydziu sulauksim kokio Flybe pranesimo iki vasaros sezono. Visgi LT turim tris oro uostus, triskart mazesneje Estijoje skraido is dvieju oro uostu. Kad kazkoks judejimas vyksta jau matosi . O ir serveris paruostas – „Virtualus serveris flybe.lt šiuo metu yra aktyvuotas ir paruoštas naudojimui”.
Rytoj O’Leary turi dvi spaudos konferencijas – vieną Paphos (Kipras), o kitą Maltoje.
Manoma, jog Paphos bus paskelbta apie pirmus maršrutus į tą oro uostą, o Maltoje bus paskelbta apie trečio lėktuvo bazę. Tai greičiausiai į KUN bus skraidoma iš kurio nors iš tų dviejų (o gal iš abiejų).
Ar iš KUN lėktuvų esančių langų įmanoma suskraidyti į Paphos?
@Burundis – tinkama tik trečiadienio popietė. Kiti langai per trumpi praktiškai bet kuriai atostoginei krypčiai…
3 lėktuvo KUN neverta tikėtis (nebent konvertavimo nebazinių maršrutų į bazinius, kada skrydžių skaičius nepadidėtų ženkliai ir nebūtų geros žinios keleiviams), nes į bazių plėtimus ar bazių atidarymus važinėja MOL į konferencijas, kaip buvo ir KUN bazės atidarymo atveju.
Tai gal lektuvai bus ne Kauno. Jei Maltai duos trecia lektuva, skraidys maltieciai
Man tai įdomiau ką A.Šliūpas pasakys apie savo žygį į rytus…
@Vytautas-NT: Ir į Norvegijos kaimus, nepamirškim ;)
O tai ka į WizzAir Bergeną Ryanair atsakys piktu žygių link Halesund’o?
@Vytautas-NT: Halesund ar Haugesund?
Antras variantas- rašiau iš atminties, tad padariau klaidų pavadinime. Nes berods be šitų dviejų taškų Ryanair Norvegijoj niekur neskraido…
„Ryanair” Norvegijoje skraido į Haugesund, Torp ir Rygge (vienintelė bazė). Haugesund labiau aptarnauja Stvangerio miestą, iki Stavengerio nuo Haugesund oro uosto yra 70 km. Nuo Haugesund oro uosto iki Bergeno yra 150 km ir žinant antžeminio transporto kainas Norvegijoje, tai Haugesund oro uostas yra ne kokia alternatyva pasiekti Bergeną.
Ministras rašo, kad bus naujų krypčių
Eligijus Masiulis
Mieli keliautojai, rytoj Ryanair paskelbs naujas kryptis vasarai iš Kauno. Į kokias naujas vietas norėtumėte nuskristi?
Priminkit, kas be Malagos bus Kaune naujo nuo pavasario, jau šiandien turimais duomenimis..?
@Vytautas-NT – kokios dar Malagos? Bus Maljorka, kiek žinau :)
Malta ir Sicilija :)
Simonai, naujienlaiškių nebebus daugiau?
Dar va šiek tiek norėčiau paverkti dėl Turkish :-)
Kitą savaitę skrydžiai VNO-PEK-VNO: pigiausia ~3500 LTL tiek su LH, tiek su AY, tiek su SK, RIX-PEK-RIX 1900 LTL su TK :-) Nu ir nenoriu aš Rygos statistikos kelti, bet ar daug yra čia galinčių mokėti 2x daugiau ir nevažiuoti išskristi iš Rygos?
Vilnius – patrauklus turistams, bet pirmauja Talinas ir Ryga
http://www.lrytas.lt/-13261218431324294595-vilnius-patrauklus-turistams-bet-pirmauja-talinas-ir-ryga.htm
Turizmo krypčių, kurios sparčiausiai plečiasi, penkioliktuke puikuojasi ir visų trijų Baltijos šalių sostinės. Už jas balsavo tokius rinkimus surengusio tarptautinio turizmo portalo http://www.tripadvisor.com skaitytojai.
Galima ir pasidžiaugti, kad Vilnius traukia užsienio turistus, ir paliūdėti, kad mūsų šalies sostinės vardas – viso labo septintoje vienoje. Tuo tarpu Talinas išsiveržė į pirmąją poziciją, o Ryga puikuojasi antrojoje.
pirmas rūkas šiemet?
EYVI 091450Z 18003KT 140V210 0100 R02/0450N FG VV002 00/00 Q1013 R02/2///65 NOSIG
OT: Perskaičiau dviejų dienų postus, tai dar karta įsitikinau, kad kol valstybinėse įstaigose dirbs tokie kaip Vytautas-NT tol nebus tvarkos, nes tokiems žodis efektyvumas neegzistuoja. Vytautai-NT aš nepamenu kokioje ministerijoje tu dirbi?
http://www.vno.lt dešinėje pusėje easntis eismo įvertinimas kelias dienas eismą vertiną vienetu ir rašo jog spūstys. Pats puslapis sviesoforai.lt situacija gatvėse atspindi teisingai.
Tuo tarpu MALEV susiduria su problemom:
http://www.lenta.ru/news/2012/01/09/aid/
Ryanair rado progą ir nuo kitos savaitės įveda dar vieną privalomą mokestį. Tiesa, šį kartą tik 25 eurocentus:
http://www.reuters.com/article/2012/01/09/uk-ryanair-idUSLNE80802F20120109
Šarūnai, naujienlaiškiai bus;
Karoli, tvarkom, sviesoforai.lt neperspėję nutraukę mums paslaugos teikimą.
Jei Novaturui ir SmallPalnet pasiseks sia vasara su bandymu Estu ir Latviu turistus per VNO vezt,tada galim pradet svajot net apie Kinija is Vilniaus…
Dabar tai nerealiai skamba ,bet ateiti visai imanoma:)
Be to jei viskas gerai seksis pardavinejant bilietus ir be keliones paketo,tik atskiram skrydziui dar ir versla paims …
Na as pats neteigiu,kad jau siemet,bet esant palankiai situacijai tai imanoma
http://www.verslobanga.lt/lt/spaudai.full/4f0b48ca30b8d ka tik juos prisiminiau ir vat naujiena:)
laukiame, laukiame LLC bilietu Amadeuse ;-)
aciu Simonui uz dar viena idomu posta.
Savaitgali teko „gerti” su vienu is Sukhoi treniruokliu inzinieriumi. Idomiu dalyku zmogus papasakojo (kad tik suzinoti kur tiesa..) – kad automatika visa ir „kompiuteris” nuo naikintuvo stovi, todel pilotus reikia specialiai mokyti nes labai jautrus sturvalas, kad stato treniruokli prancuzams, nes tie lyg ir ruosiasi ssj pilotus gaminti, kad vis daugiau ir daugiau detaliu Baltarusijoje daro, nes taip pigiau. Ir pagrindinis bjeris, kad pats neskrenda, jei reisas su ssj ;-)
Tikiuosi, neatskleisiu per daug, tačiau „Novaturas” tikisi 2-3 keleivių, skrendančių VNO-TLL ir VNO-RIX segmentuose „point to point”. Nesvaičiokite. Baltijos šalių viduje yra tik verslo srautas ir neįmanoma sukonkuruoti turint 1x weekly skrydį su vežėjais, kurie skraido atitinkamai 24x weekly ir 49x weekly.
Nesiseka BAS. Dabar „Baltijas Aviācijas sistēmas” praranda ir 90% „Baltic Taxi”akciju del Krājbanko zlugimo.
http://bizness.delfi.lv/uznemumi/baltijas-aviacijas-sistemas-zaude-90-baltic-taxi-dalu-krajbankas-kraha-del.d?id=42040108
oj, ir gerai, kad čarterių mažėja – kai užlipa du egiptai ir dvi turkijos ant Frankfurto LH reiso, plius dar vienas kitas LLC, maža nepasirodo.
tada oro uoste dirba du apsaugos postai, o eilė užtrunka virš 40 minučių. na bet nieko, gi negali „suplanuot”, kad oro uoste bus eilė tokia ;-)
o fasttrack yra gaidys, bo tik SAS’as siūlo juom naudotis. gauni pakvietimą į lounge’ą pas kokią LH, o iš tiesų žiūri į lounge’o langus virš sekjuričio.
pagal 30 C lėktuvų tai čia nusileidimas/takeoff kas minutę, ar tai iš ties realu VNO sąlygomis, su vienu taku, ypač kurio gale reikia lėktuvui apsisukinėt, nes net nėra įvažiavimo/išvažiavimo ties tako galu? :-) o 757’ukai kai paskraido, tai ten jiems iš viso reik 6 minutes separaciją palikt pagal ‘heavy’ designaciją beveik.
OT: pirmos 7 min. apie Boeing 747-400ERF Kaune
http://www.youtube.com/watch?v=H9YCM6TjYG8
Na ,kad skris TLL ir RIX-VNO,point to point ir as nesitikiu …vasara mateme ,kiek skido ..
Sitie skrydziai turetu but nuostolingi,tiktai atsipirkines per jungimus..
beje atnaujino svetaine http://www.verslobanga.lt/lt/spaudai.full/4f0b4e62dc19c
o tai klausimas kas yra geriau- parduoti tuscia vieta iki Talino uz 100 Lt ar palikt ja tuscia SPA atveju? Nes nelabai tikiu,kad estai galetu nuleist kainas iki tokio lygio…
btw, paspaminau biski milepointe apie VNO – http://milepoint.com/forums/threads/vno-vilnius-lithuania.26046/
Domai, paskutinė pastraipa kažkokia balandžio pirmoji. 30 – tai kas dvi minutes kylantis/tūpiantis orlaivis ir panašūs KTT apkrovimai egzistuoja pasaulyje, čia nieko stebėtino. VNO 02 tako gale TWY A iš kitos pusės F – tiesa, jį remontuoja/remontavo tada tenka didina intervalą tarp tūpiančių orlaivių dėl būtino apsisukimo tako gale, bet čia labiau išimtis nei taisyklė. Ir mano žiniom B757 nėra priskiriamas Heavy pagal wake turbulence kategoriją. Jo gamybos brolis Boeing 767 yra priskiriamas Heavy.
Būtų įdomu sužinoti, kad SN Brussels Airlines tikrai atsisake puikių planu vasaros laikotarpiu keisti savo dieninius reisus i vakarinius? Dabar jų sistemoje rodomi vasaros sezono skrydžių laikai yra netgi ankstesni nei žiemos tvarkaraštyje. Nieko panašaus į tai, kas buvo čia rašyta spalio mėn. :
“Brussels Airlines” planuoja esminį tvarkaraščio pakeitimą BRU-VNO-BRU nuo 2012 m. pavasario ir skrydžius pradėti vykdyti su A319.
Lėktuvas iš Briuselio pakils 17 val. 45 min. ir Vilniuje leisis 21 val. 15 min. Iš Vilniaus kils 21 val. 45 min, Briuselyje leisis 23 val. 25 min.
SN taip panaikins “onwards” jungimus per BRU, tačiau turėtų būti idealūs (kiek galima su vienu daily skrydžiu) visam tiesioginiam srautui.
Savo ruožtu per BRU atsiras “Star Alliance” jungimai, norintiems atvykti į Vilnių anksčiau nei su LH/SK/LO.
Pataisau savo pirmąjį sakinį:
Būtų įdomu sužinoti, ar SN Brussels Airlines tikrai atsisake puikių planų 2012 m. vasaros laikotarpiu keisti savo dieninius reisus i vakarinius?
Domai, gali įsitikinti maps.google.com, kad riedėjimo takai yra realiai per visą tako ilgį. Normaliems apkrovimams esant ir esant normalioms oro sąlygoms orlaiviai tako gale neapsisukinėja. Būtent parašiau, kad tiek „movements” yra C kategorijos orlaiviams. 757 yra D kategorijos orlaivis, bet D kategorijos orlaivių skrydžiai sudaro tik 4% skrydžių.
Kristina, taip, rašiau – šitie planai yra atidėti.
„A few routes from Malta to be announced tomorrow; among the new destinations from MLA are Göteborg (GSE), Turin, RYG, Kaunas.”
Ar turim forumiečių, sėdinčių konferencijoj? Laukiam nutekančios info :)
na kur naujos kryptis?
kipras ir malta :)
Jo, ministro FB paskelbė, kad Kipras ir Malta.
„Ryanair“ vasarą skraidins į Kiprą ir Maltą http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/lietuvos-naujienos/ryanair-vasara-skraidins-i-194-189266#axzz1j2Tgj128
Kipras tai Paphos? Idomu, kad net BNSui dzin…
Kadangi KUN-PFO bus vykdoma trečiadienį, greičiausiai skraidys Kauno lėktuvas. MLA, be abejo, bus vykdoma iš ten atskrendančiu lėktuvu…
Tikejausi kazko daugiau…Kun tampa tikru rojum poilsiniu kelioniu:)
dbar reikia tikėtis kažko naujo į VNO iš Ryanair :)
Ar nebus tai pirmieji tiesioginiai reguliarūs skrydžiai tarp Lietuvos ir šių šalių? :) Galės ministerija girtis, kad susiekimą su tiek ir tiek ES valstybių narių Lietuva turi :D
O, pirmoji savaitine kryptis. Sicilijos dar teks palaukti..
Ir dėl to reikėjo daryti konferenciją? :D čia Kaunas gal labiau pasireklamuot norėjo…
PR dar niekam nepakenkė… :)
Aš irgi laukiau Sicilijos…
Mane tai labiausiai nuliūdino mūsų žurnalistų neišprusimas- jie nesugeba suformuluoti įdomesnių klausimų. Jei aš nebūčiau užvedęs diskusijos apie šiltnamio dujų mokesčius…
Tad keletas neskelbtų įdomių pastebėjimų iš press konferencijos:
1. Derybos dėl techninio aptarnavimo bazės Kaune vyksta. Galutinio sutarimo dar nėra.
2. 2012 Ryanair Lietuvoje planuoja pervežt 1.8 mln. keleivių (Vilniuj ir Kaune). Beje, pastebėta, kad Lietuvoj Ryanair keleivių skaičius artimas Lenkijos…
3. Planuojama nauja Ryanair bazė Varšuvoj (gretimam oro uoste).
4. Dėl šiltnamio dujų mokesčio dar nesutarta. Kai bus oficialus pranešimas- tada bus paskelbta atitinkama tvarka ir kainos.
5. Į vis daugiau rinku ateis Ryanair kortelė. Artimiausiu metu planuojama Airija, Vokietija, Ispanija, Italija
6. Derybos dėl Moldovos ir Gruzijos vyksta, bet informacija bus paskelbta, kai bus rezultatų
7. Vidutinė Ryanair kaina 2011- 34 EUR (EasyJet- 52, Aerlingus-77)
8. Į Southend oro uostą Ryanair neeis.
9. Ryga ir Talinas priklauso Šiaurės, o ne rytų Europai…
10. IrAero reiso užpildymas kol kas nesiekia 50 proc., bet jie žada paleist 77 EUR kainą į abi puses.
11. KUN derasi ir su LOT bei kitais tradiciniais. LOT labiau domina Palanga. Bet yra šansas į Kauną prisiviliot Estonian.
12 Viešbūtį statys lėtai. Terminalo plėtra susiduria su finansavimo sunkumais…
Jei kažką dar atsiminsiu- parašysiu…
o kodel nera atskiro iraso apie naujus skrydzius? todel, kad is Kauno? :)
experte, negražu tiesiogiai dėmesį nuo kolegų nuiminėti :-) Bus atskira analizė apie RYR Lietuvoje.
to expertas – ieškokite Arijando Šliūpo bloge :)
Dėkui Vytautui-NT už išsamią informaciją.
Įdomu dėl LOT ir Palangos – seniai maniau, kad LOT ten gera vieta, atsižvelgiant į SAS’io uždarbį iš tranzito vežimo į Europą didelėmis kainomis bei tai, kad LOT viena nedaugelio įmonių, irgi turinti bazę arti PLQ ir todėl galinti rentabiliau skraidyti mažais lėktuvais. Dar galimos alternatyvos būtų ČSA (bet Praha jau toliau), vasaros sezoną gal Estonian (bet ten mažai jungimų, nors S. Peterburgo, Stokholmo, Helsinkio galėtų būti populiarūs, o ir į patį Taliną būtų srautas).
Iki optimalaus Vakarų Lietuvai oro uosto padėties manau PLQ trūksta dar bent vienos jungties į hub’ą konkurencijai kelti (galėtų būti LOT’as), kelių pigių skrydžių bendrovių reisų Britanijos/Skandinavijos/Vokietijos kryptimis emigrantams ir turistams, bei tvirtesnio ryšio su Maskva ir Sankt Peterburgu.
Įdomu ir dėl Gruzijos, jei tikrai vyksta rimtos derybos. Šiaip atsižvelgiant į didelius atstumus nuo Vakarų Europos bei susiklosčiusius ryšius, turbūt geriausi LCC reisai iš Gruzijos į ES būtų Ryga, Vilnius, gal dar Atėnai.
Beje, A.Šliūpas netiki Simono 40 proc. LCC kvota ir prognozuoja, kad 2012 ji bus viršyta Ryanair ir Wizz pastangomis.
Beje, planuojamas augimas KUN- iki 5 proc.
Kas link Gruzijos, tai artimiausi jiems taškai būtų Bratislava, Salonikai (armėnams vežiot) ir gal šiaurės Italija. Na dar Suomija, gal Švedija. Nuo Norvegijos jie, spėju, tolokai…
@Vytautas-NT, manęs Lietuvos žurnalistų neišprusimas jau nestebina. Tačiau Katarzyna – vis dar. Nežinau, bet man atrodo,kad jos supratimas apie skrydžius ir aviaciją yra aviakompanijos sekretorės padėjėjos lygio. Čia daugiau galėtų pasakyti, kas su ja dalykiniais reikalais bendravę, bet taip ji man pasirodė prieš metus ir iki šiol nuomonės nepakeičiau. Iš esmės dėl to ir nėjau į sp. konferenciją, nes ji NIEKO įdomaus negali pasakyti.
„5. Į vis daugiau rinku ateis Ryanair kortelė. Artimiausiu metu planuojama Airija, Vokietija, Ispanija, Italija” – jeigu ji tikrai paminėjo Italiją, kurioje jau įvesta tokia kortelė, tai bl… bl… Bet visiškai nenustebčiau, kad ji dar net nežino, kad tokia kortelė jau yra Italijoje.
O dėl „9. Ryga ir Talinas priklauso Šiaurės, o ne rytų Europai…” – O Vilnius ir Kaunas Rytų Europai?
Taip Wilno i Kowno Nashe- tai Rytų Europa.
Sakyčiau didžiausia problema, kad Ryanair atstovė praktiškai jokiais klausimais be pranešimo apie naujas kryptis komentuot neturi teisės.
Dėl italijos (prepaid cortelės), tai aš neužsirašinėjau, todėl tiksliai nepamenu ar ji minėjo Italiją, ar tik Ispaniją.
Beje, o A.Šliūpo blogas egzistuoja?
Faktas, kad jis šį blogą skaito ir dar nepradėjus konferencijos pripažino, kad naujos kryptys atspėtos…
Kovo mėnesį į Hanojų iš Rygos, rugpjūčio mėnesį į Maltą iš Kauno. Reiškia manęs nebus šių metų VNO statistikoje. Gaila
Bet aktualu ir susiklostę srautai. Iš Rygos į Tbilisį ir iš Vilniaus į Tbilisį (ir atgal) jie gana dideli, be to, manau ir nesunkai stimuliuojami, nes nėra tam tikro baimės barjero, kuris yra su Vakarų Europa (tiek kalbos barjero, tiek neramumų ar prastų paslaugų baimė). Be to labai daug kas yra buvęs Gruzijoje, atsivežęs teigiamų atsiliepimų, yra ir gruzinų gana nemažai Baltijos šalyse. Iš kokios Italijos manau daug sunkiau būtų stimuliuoti rinką.
Spėju, jog skirstymo į Šiaurės ir Rytų Europas kontekstas labiau yra „Ryanair” skirstymas regionais. Minėta Katarzyna yra pardavimo vadovė „Rytų Europai” ir jos aprėptyje yra Lenkija, Lietuva ir, berods, Slovakija. Tuo tarpu kitas žmogus atstovauja pardavimus Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje ir tas žmogus vadinasi „Šiaurės Europos pardavimų vadovas” :)
Nepykit ant Katarzynos – ji yra bilietų pardavimo atstovė ir realiai nežino apie „Ryanair” planus tinklo planavimo klausimais ar naujų produktų klausimais :-) Tai paprasta :)
aiskeja KUN ateitis tai emigrantines ir poilsines kryptys…
Gal ir nera taip blogai,nesuprantu kai kuriu „pykcio”
Su VNO tai nesikerta ir pasidziaukim tuo
Beje, Paphos tampa 50-ąja Ryanair baze. Ir tai antroji bazė, kur „Ryanair” atidaro bazę iš karto, nebandžiusi pradžioje skrydžių iš kitų bazių. Pirmas toks atvejis buvo BCN.
Paphos bus 2 lėktuvų, 14 maršrutų bazė, kryptys: Patra, Chania, Frankfurt Hahn, Kaunas, Krakow, Stansted, Memmingen, Bergamo, Oslo, Pisa, Rome, Stockholm, Thessaloniki, Treviso.
Pigūs skrydžiai iš Gruzijos į Lietuvą būtų hitas iš abiejų pusių. Bėda tame, kad nelabai yra daugiau Ryanair bazių iš kur skraidyti į Gruziją – arba per toli, arba neaktualu.
Juolab, kad KUN bazės statusas leidžia skraidyt į visokias labai egzotiškas kryptis.
Beje, nei Maltos, nei Pafos iš Rygos ir Talino nebus, nors šiedu yra baziniai oro uostai, skirtingai nuo Kos ir Rodos.
Simonai, nori pasakyti, kad į Paphos bus skrydis ne Kauno lėktuvu? :)
silentium: nežinau, tiesą sakant. Pagal tai, jog tik 1x weekly ir kaip tik yra trečiadieniais likęs tarpas KUN lėktuvo užpildyme, spėju, jog bus KUN lėktuvas.
Beje, esu sakęs, bet realiai poilsiniai skrydžiai pasiūlo geresnį tvarkaraštį, kuomet vykdoma iš tos bazės, iš kur keliauja keleiviui. Palyginimui – atvykimas į Maljorką vidurnaktį yra kur kas blogiau nei ankstyvas išvykimas į Rodą ir Kos.
Katarzyna sakė, kad Pafos bus aptarnaujamas Kipro bazės lėktuvu. Bet gal ji turėjo galvoje tik Malta.
Paklausiau apie trečią lėktuvą- sakė kad tai svarstymo stadijoj. Kada stadija baigsis- neaišku…
Beje, nesuprantu Kauniečių- kam tą nesamonė su aviamechanikų rengimu KTU? Juk VGTU A.Gustaičio institutas seniai su tuo dirba…
Maladec, Vytautai-NT ! O kad zurnalistai nieko nenutuokia – nieko keisto. Kas LT raso apie aviacija ? „Aviacijos pasaulis” – retro, bio straipsniai, E.Ganusauskas – anksciau, „stilistas” dirbes Flylal, dar visu galu meistras A.Uzkalnis, turintis neitiketina kalbos valdymo dovana, bet mastyma „husaro”, t.y. visalaik ‘slehka vypivshij” (lengvai isgeres), is cia ir kalbos dovana ir „balamutizmas”.
@Vytautas-NT
Tikrai „pastebėta, kad Lietuvoj Ryanair keleivių skaičius artimas Lenkijos…” ? Kažkaip nesitiki …
@Simonas, o ką Katarzyna realiai veikia? Bilietus kioskelyje pardavinėja?:))
Simai, šiaip tikrai keista informacija.
Turiu LCC rinkos pasidalijimus Lenkijoje, tai Wizz Air užima 47% rinkos, o „Ryanair” 42% rinkos. Wizz Air Lenkijoje pernai vežė 4,2 milijonus keleivių, tai „Ryanair” turėjo vežti kokius 3,7 milijonus.
Lietuvoje „Ryanair” pernai vežė apie 1 mln. keleivių.
Mindauqai, na, užsiima pardavimų skatinimu plačiaja to žodžio prasme – reklama, pardavimų skatinimas, akcijos, informacijos spaudai pateikimas ir t.t. Praktiškai tai yra vienintelis ne „flight crew” darbuotojas regione.
Prancūzai kinų antplūdžiui ima ruoštis net oro uostuose
http://www.lrytas.lt/-13261470061325956183-prancūzai-kinų-antplūdžiui-ima-ruoštis-net-oro-uostuose.htm
Simonai (ir kiti), aš žinau, kad dėl remontų reikėjo apsisukinėt, tiesiog esant didesniam apkrovimui tokie remontai būtų sudėtingesni :-)
Karoli, 757 bent jau amerikoje yra ‘heavy’, ir gauna visą puikų prabangujį callsigną ;-)
Dar oro uostu vardu tema –
Prahos oro uostas bus pavadintas V.Havelo vardu
http://politika.atn.lt/straipsnis/99566/prahos-oro-uostas-bus-pavadintas-vhavelo-vardu
Lietuva galetu pasekti tuo pavyzdziu ir pavadinti VNO A. M. Brazausko vardu :))))
Gal užteks Brazauskui valdovų rūmų, apseis ir be oro uosto…
V.Kapsuko vardu – irgi būtų neblogai :)
Kaip tarybiniais laikais :D
„airBaltic” vis kaitalioja vasaros tvarkaraštį, tačiau pagal jį atrodo, jog strategija po truputį kinta.
Persiorientuojama į „frequency” ir toliau karpomos kryptys. Nebebus tokių krypčių kaip Tromso Norvegijoje, Visby Švedijoje, Dušanbė, Jerevano, Gdansko, Budapešto, Belgrado, Amano, Beiruto ir kt., tačiau likusiomis kryptimis bus didinamas frequency, didinat tokius kaip Stavangeris, Bergenas, Tamperė, Oulu ir kiti tranzito rinkimo taškai iki „daily”, kaip anksčiau rašyta Helsinkis, Stokholmas, Talinas, Vilnius didinama iki 7x daily, kai kurie vakarų Europos miestai didinami iki 2x daily (Briuselis, Viena, Miunchenas ir kt.)
Vėl tvarkaraštis suplanuotas be F50 naudojimo, į tvarkaraščius pakrauta, jog visi skrydžiai bus B733 arba Dash. Aišku, tai gali keistis, kaip keitės ir šios žiemos planas.
Gal kas zino ar yra galimybe nusipirkti bilieta i charterini reisa i Nuadžibu. As suprantu kad ten jureivius veza ir siaip nepardavineja, bet jei kreiptis tiesiogiai i kompanija?
Pratesiant „airBaltic” temą, tai pagal šiandien turimą tvarkaraštį „airBaltic” ketina pasiūlyti VNO-RIX segmente 42 tūkst. kėdžių per mėnesį. Iki šios dienos rekordinis srautas yra 20,4 tūkst. keleivių Vilnius-Ryga, o 2011 m. vasaros sezono vidurkis yra 18 tūkst. keleivių.
Labai gera mintis. Bet nežinau ar pastebėjai, bet parašei ne aviakompanijai, o į blog’ą.
Labiausiai gaila Amano ir Beiruto. Nors tokioms egzotinėms kryptims reikalingas įdibis.
Tuo pačiu, nepasant Belgrado ir Budapešto, Madridas vasara išlieka?
Man tik keistas AirBaltic noras konkuruoti su Finnair jų namų teritorijoj. Ar ne verčiau koncentruotis į Tampere, Turku, Oulų, Kuopio, nei į sostinę, kurioj ir be AirBaltic daug kas skraido..?
Mardido nelieka, rašiau anksčiau. Iš Vakarų Europos dar nelieka Hanoverio, Ženevos, Atėnų, Geteborgo.
Uždirbti galima ten, kur yra rinka. Helsinkis didelė rinka, o maži miestai – maža rinka. Be to, kuo mažesnis miestas, danžniausiai tuo pačiu tuo mažesnis yield’as. Dažani geriau užimti 5% didelės rinkos nei 30% didelės.
Až kažkaip sunkiai įsivaizduoju žemus yield’us Suomijoj, vien prisiminus jų traukinių ir autobusų kainas. Ten kiek tolėliau be 100 EUR nenuvažiuosi…
Nebent vienintelis paaiškinimas, kad lėktuvai iš Oulu ir kitų smagių vietų skraido su dešimčia keleivių…
Pagal Simono logiką AirBaltic turėtų daryt 7 skrydžius per dieną Į Stokholmą, nes ten rinka tikrai didesnė, nei Helsinkyje…
Ne Nuadžibu, o Nuadibu (Nouadhibou)
Vytautai-NT, svarbu ir geografija.
Skraidyti į Vakarų Europą per Rygą iš Stokholmo yra neefektyvu ir vargiai įsivaizduojama, jog „airBaltic” galėtų konkuruoti kaina, pvz. skraidindama į Paryžių. Tiesiogiai ARN-CDG yra 1,5 tūkst. km, o ARN-RIX-CDG – 2,2 tūkst. km. Be to, keleiviui sunku įsivaizduoti skrydį per Rytus į Vakarus.
O į likusias porą NVS krypčių, Rusiją ir Baltijos regioną „airBaltic” iš Stokholmo veža, bet tam pakanka 4x daily.
http://www.zebra.lt/lt/laikas_sau/keliones/tyrimas-kokia-tikroji-brangaus-maisto-oro-uoste-paslaptis-252862.html
Stokholmo atveju pakeliui ne tik Lietuva, bet ir visa pietų Europa bei artimiesji rytai.
Kitas klausimas- ar AirBaltic bandys grįžt į Kaliningradą, kuris jau savo vežėjo seniai nebeturi.
Vėlgi, atsižvelgiant į geografini kriterijų, didelio dažnumo prašosi Sankt Perterburgas, kuris ir rinka didelė, ir į Europą pakeliui…
How Ryanair’s Innovation Strategy has made it the EU’s Most Hated Airline
http://www.fluffylinks.com/ryanair-business-strategy
Ryanair CEO Michael O’Leary gives a hilarious masterclass on airline marketing & innovation. You’ll also earn how Ireland’s Low Fare Airline Ryanair became Europe’s most popular airline & the EU’s most hated airline. Let’s just say the European Innovation Convention will never invite him back again.
Domai, nepatingėjau susirast FAA dokumentą apie orlaivių klasifikavimą:
Aiškiai parašyta – Revised is made to harmonize FAA weight category standards with those of the International Civil Aviation Organizattion (ICAO). All a i r c r a f t with a maximum
certificated takeoff weight of more than 41,000 pounds but less than 300,000 pounds maximum certificated takeoff weight will now be classified as a “Large ” a i r c r a f t
according to FAA standards. Aircraft with a maximum certificated takeoff weight of 300,000 pounds or more will now be classified as a “Heavy” aircraft according to FAA and ICAO weight classification standards.
This change reclassifies all B757 aircraft as “Large” aircraft; Tačiau lieka papildomi ribojimai dėl separation ( nurodomas kitas dokumentas).
http://www.faa.gov/documentLibrary/media/Order/ATC.pdf
Dabar tikiuosi sulaukti parašymo kaip ir prieš tai buvusiame post’e – grubiai „taip viską žinau.”
na, tos korekcijos nežinojau, ir jau kurį laiką neteko atlanto su 757 kirst (o ir kertu visgi tik keleivio vietoje :)
taip, iš ties po harmonizavimo su ICAO, nebe ~250k poundų, bet 300k, taigi, 757 oficialiai nepatenka, bet separationą vis dar smarkiai didesnį reik išlaikyt – realiai jie kaip atskira kategorija dabar.
p.s. aš nieko nežinau, tamsta teisingai mane pataisėt, modernia informacija, o ne mano dinozauriškais faktais :)
Na, visi skirtumas tarp 737 šeimos ir 757 yra, jog 757 yra D aerodromo kategorijos lėktuvas, praktiškai vienintelis, dažniau pasirodantis VNO. Pvz. riedėjimo takas F nepritaikytas D kategorijos lėktuvams, todėl 757 kildamas 02 kursu apsisuka ant tako.
Vytautas-NT: AirBaltic skraido į Kaliningradą. Į Sankt Peterburgą, gali būti, ribojamas skrydžių skaičius tarpvalstybiniu susitarimu. Prieš du metus Estonian Air galėdavo tik čarteriais į LED skristi ir tik šiemet gavo leidimą skristi iki 20 skrydžių per savaitę.
Na asmeniškai teko matyt, o dar didesnių egzotikų girdėt apie TWY F naudojimą :)
Kolegos foto:
http://www.jetphotos.net/viewphoto.php?id=6778326&nseq=132
http://www.lrytas.lt/videonews/?id=13262114061324072731 p. Masiulis sako, kad naujienų dar bus. Laukiam :)
P.S. užkliuvo – „Tiesiogiai turėtų būti pasiekiama Maskva, į kurią planuoja skraidyti Lenkijos oro linijos” Įdomu žurnalistai galvoja ką sako ar mes kažko nežinom? :D
Jo cia geras, kad patikeciau savo ausimis perziurejau tris kartus :D
E.Masiulis – „tai bus marsrutai, kuriu iki siol nera buve”. Stambulas buvo, atkrenta . Tel Avivas – nebuvo. Ko dar nebuvo ir galetu atsirasti ?
Hmmm New York, Cikaga, o gal Los Angeles ??? O gal Siauliai – Londonas ? :D
Palanga :)
@Principal
O kodėl AMB, o ne V. Landsbergio?
kaunas-palermo, anot pprune. bet gal simonas dar suderes perkelima i vilniu, nezinau.
O.T. Tero Taskila jau svaigsta apie Estonian trans-Atlantic planus…http://www.skyscrapercity.com/showpost.php?p=87401412&postcount=3307
SQQ dabar aproachina B744 ELAl
na siaip ten toks keistokas diskusiju forumas tas skyscraper city. megstama ten pasigirti ir parungtyniauti, tiesa, daugiausiai tik is latviu puses, apie naujausius pasiekimus. kadangi dabar latvijoj nelabai yra kuo girtis, tai forume beveik stilis.
@Šarūnas
Taip, taip ir Estonian lektuvai tam paruosti jau –
http://www.aviation-designs.net/search/photo_search.php?id=00010545
@srs
Landsbergis dar gyvas :)))
@Patikimasis Nu bet jau Siauliu oro uosto puslapiukas … :(
http://www.siauliai-airport.com/
Gal Simonai nusiusk pasiulyma naudotis SQQ VNO puslapio sablonu ? Nebukime lietuviais neziurekime is toli kaip kito troba dega :)
o šiaip tai keista, aš šiaip kokius penkis skrydžius iš eilės iš VNO skridau su LH887/LH889, ir kažkaip pasitaikė apsisukinėt su jų airbusais abiejuose tako galuose :-) Viename, nes remontas, kitame, nes įvažiavimas yra biškį anksčiau į taką.
Tuos pačius gūglmepsus acidarius, labai gerai matosi zebriukas su apsisukimu, tai va LH kapitonai kažkaip mėgsta nuo zebriuko kilt.
Galit sakyt, kad aš baisiai nusišneku, bet empirika yra empirika :)
Pradedama BAS bankroto byla –
BAS insolvency is being processed
http://bnn-news.com/bas-insolvency-processed-46394
http://screencast.com/t/MGCDM9RV84
stai sitai veikejas sausio 5 nustate Pafos – Vilnius skrydi – http://en.wikipedia.org/wiki/Special:Contributions/180.149.31.229
@Oleg Bet Primera Air Destinations nerodo nei Vilniaus, nei Rygos –
http://en.wikipedia.org/wiki/Primera_Air_Destinations
Gal cia kas nors susije su Small Planet charteriais ?
sorry del OT, bet manau tokiam nereikia apsisukinet (ypac tiek kurie augo prie ju dainu) http://www.airliners.net/photo/Astraeus/Boeing-757-2Q8/1900527/&sid=96c8c726eab99b3f0fb8ee016d46d830
nezinau ar tai skaitosi apsisukimu, bet SK visada varo iki gali ir apsisuka, nzn kaip tas takas legaliai vadinasi – arciau oro uosto puses kilimas
.. manau, kad turi omenyje KTT 20. Važiavimas ir apsisukimas kišenėje yra sveikintinas sprendimas, kiek teko girdėti kapitonų žodžius – „geriau metras priekyje nei metras gale”. Žinoma, nemaža dalis orlaivių kylančiu VNO apseina ir be papildomo metro. Beje, nuo KTT 20 yra nuolydis, tad vasarą, ypač karštomis ir mažai vėjuotomis dienomis ATC gauna prašymų leisti kilti nuo 20 vien dėl spartesnio įsibegėjmo.
Matet, kaip KUN reklamuojasi rusu kalba ? Visai gerai ir baneris patrauklus –
http://www.kaunas-airport.lt/index.php?lang=ru&page=from_kaunas_to_europe_with_ryanair
Lechas Valensa irgi gyvas, bet Gdansko oro uostas jau apdairiai pavadintas. Panašiai buvo ir su Krokuvos JPII, bet lenkams tas planas galų gale neišdegė.
Skundės A.Šliūpas, kad reiso reklamai Maskvoje pinigų neturi (labai daug reikia), tai sukasi kaip išmano.
Bet galėtų pradėt nuo kokio stendo Domodedove. Svarbiausia, kad rusai įvertintų KUN pastangas ir nesusikrautų daiktų per anksti…
(Jurgis 01:02) „Riga District Court has begun the insolvency process of Latvian national airBaltic airline’s private investor Baltijas Aviacijas Sistemas … on behalf of Veriko plea to declare BAS insolvent. According to data from Firmas.lv 100% owner of Veriko registered in 2007 is Aerienne Services Group S.A.”
Sole shareholder of Aerienne is Mr. Bertolt Martin FLICK!
Kas čia per eilinė B.Flick’o specoperacija? Dabar skelbs, kad valstybė BAS subankrotino?
Nepamirskim, kad B.Flick yra juristas, o ne aviatorius, kaip dabartinis airBaltic vadas … Neabejoju, kad jis vel sukure kokia nors schema kaip nutresti Latvijos vyriausybe. Bet tai jau antraeiliai dalykai, iseinantys uz aviacijos blogo ribu :) Nebent mirstantis BAS bandytu su savim i dugna nusitempti ir airBaltic … Nes jokio skaidrumo ten nebuvo net ir po visokiu vyriausybes inicijuotu auditu …
gal kam teko uz ryanair skrydzius atsiskaitineti entropay prepaid kortele paskutinemis dienomis…gavau atnaujinta…aktyvavau…bet ryanair mokejimus atmeta…pries atnaujinima gruodzio pabaigoje jokiu problemu nebuvo…gal turite kas kokiu patarimu kur cia problema…
Prime-minister: BAS insolvency will not affect airBaltic
http://bnn-news.com/prime-minister-bas-insolvency-affect-airbaltic-46422
Entropay gavai automatiskai atnaujinta ar paciam teko kokia forma pildyt ?
Estonian Air doesn’t plan to launch long-distance flights in the coming years
http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=51408
@wincas…parasiau i helpdesk ir atsiunte atnaujinta …
@Petras, o ka reiškia atmeta? „Payment error”, „Declined” ar mokesčius priskaičiuoja. Iš kurios šalies skrydį bandei pirkti?
@mindaugas…payment error…nieko nenuskaiciuoja…atmeta kaip netinkama kortele ir tiek…raso kad klaida ar skaiciuose ar adrese ar korteles tipe…isbandziau ivairiausius variantus…tuo labiau kad 2metus ja naudojausi…pries atnaujinima
O kartais nebus cia reikalas su papyldomu saugumo klausimu ? ar eina entropay psl uzregistruot kortele papyldomai saugumo programai ?
apie papildoma saugumo programa…entropay ne zodzio…parasiau i helpdesk…atsake aiskinkis su ryanair…kortele tvarkoje…(priedo atsiskaitant ir swedbank mastercardu ryanair nereikalauja papildomo saugumo slaptazodzio)…klausimas ar kas atsiskaitinejote prepaid entropay paskutinemis dienomis?
Berods jie kazka minejo kad Ryanair nebepriims atsiskaitinejimo su prepaidais, tik nuo kada …. ? O del saugumo tai negalejau su Visa swedo atsikaityt per paypala kol nesusikuriau papyldomo slaptazodzio swedo savitarnoje.
Swedbanko kreditinės jau visos privaloma tvarka turi naudoti saugumo slaptažodį, šiaip turėjot gauti pavasarį ar vasaros pradžioje priminimą, kad nuo tam tikros dienos visiems pirkimams internetu jis bus būtinas. Nors šiaip neseniai teko RYR skrydį su ja pikrti ir jokio slaptažodžio regis neprašė, nors visur kitur prašo, tiek aviakompanijos, tiek šiaip ką nors perkant :)
Privaloma, ir perspejo tik ne visi i tai kreipia demesi is karto :)
3D saugumo pas Ryanair nėra ir tai viena prižasčių, kodėl Wizz Air drąsiai pardavinėja bilietus likus kelioms dienoms iki skrydžio, o Ryanair – ne.
@Petras, iš kurios šalies skrydis buvo, kurį norėjai pirkti?
@mindaugas…is kauno…bet teko pabandyti ir is kitu(paskui nupirkau swed MC su 6eur mokesciais)…ne salies is kurios reikia skristi cia esme…
O gal i sali i kuria skrendi esme, tarkim UK ? :)
@wincas…ne esme…budavo jei is UK ar Italy…priskaiciuoja 6eur ir tiek..bet pirkti leidzia
„Payment Error” reiškia du dalykus – (1) tavo naujos kortelės numerio Ryanair nepripažįsta (kaip kad yra su virtualiomis Prepayd kortelėmis), (2) daug kartų pirkai ir Ryanair laikimai užblokavo, kad nepirkinėtumei draugams. Kadangi antras variantas atkrinta, nes nauja kortelė. Todėl arba dar kartą bandyk keisti Entropay kortelė – gal numeris bus su kitais pirmais 6 skaičiukais arba Ryanair galutinai užblokavo Entropay’ų ir nieko čia jau nepadarysi…
As irgi mastyciau kad gal galutinai uzblokavo nes kazka minejo kad nuo 2012 …. cia kaip seniau buvo su senuku seb Visa Electron veike veike ir staiga nustojo veikti …
Entropay prepaid MC naudojau prieš savaitę – viskas veikė. Tiesa, ji pas mane jau beveik du metai, vasario mėnesį bags galioti
Pas mane irgi veike dar 2011 gale … bet sausi bagiasi galiojimas… O gal kas zino ar Azuonas rimtai dabar su nauju atnaujinimu apeina RYR capcha ?
Kelionių organizatoriai skelbia nebijantys pigių skrydžių
http://iq.lt/ekonomika-ir-verslas/kelioniu-organizatoriai-skelbia-nebijantys-pigiu-skrydziu/
Nors pigių skrydžių bendrovės siūlo vis naujus maršrutus iš Lietuvos į šiltus kraštus, turizmo specialistai teigia, kad jos praktiškai nekonkuruoja su kelionių organizatoriais. Tautiečius jie vadina tingiais gulinėtojais ir abejoja didžiosios dalies gebėjimais savarankiškai susiorganizuoti keliones į užsienį.
@mindaugas…aciu uz pasanprotavimus…nr korteles isliko tie patys kaip ir senosios(pasikeite tik galiojimo laikas ir cvv)…esme ar galu ieskoti savoje korteleje ar aplamai Ryanair nebepriima enrtopay prepaid…del to ir klausiu kaip pas kitus? kurie ja naudoja siuo metu
Cia ne apie aviacija, bet turizma ir turistu skaiciu Rygoje … Pridedam atvykusius aviaturistus ir matom milziniska atotruki nuo padeties Vilniuje …
Рижский порт обслужил более 800 000 пассажиров
http://biznes.delfi.lv/bnews/rizhskij-port-obsluzhil-bolee-800-000-passazhirov.d?id=42046472
@Petras, tuomet nebandyk su ja pirkti minimum savaitę, geriau dvi. Tiesiog kuriam laikui palik ją ramybėje, nes kiekvienas pabandymas „pratęsia” baną:)
Na o Talino uostas pernai aptarnavo 8,5 mln. keleiviu (na cia ne vienas Talino uostas, bet uostai priklausantys AS „Talino uostas”, is esmes pagrindine keleiviu dalis Talino) !
Таллиннский порт добился рекордного уровня доходов с продаж
http://rus.delfi.ee/daily/business/tallinnskij-port-dobilsya-rekordnogo-urovnya-dohodov-s-prodazh.d?id=63761358
Через порты, входящие в состав AS Tallinna Sadam, в прошлом году было перевезено рекордное количество пассажиров — 8,48 миллиона.
Turint toki TLL-HEL traffica ir vieninteli reasonable susisiekimo buda – vandeniu (skrenda mazai kas) tuos milijonus keleiviu be pigu ir skaiciuoti.
Simonai, kur tu BT tvarkarasti ziurejai?
kas buvo ir ko nebuvo,
GOT, GVA, HAJ realiai jau seniai nebera, nuo ziemos berods GVA, GOT kai perleido JZ tai ir tie jau nebeskraido, HAJ jau nepamenu, kada nuimtas.
AMM, BEY taip pat iki rudens atskraide uztenka, srauto nera, ypac po neramumu.
BUD, ATH planuojami, tik siek tiek veliau prasideda skrydziai i BUD nuo balandzio , o ATH arodo nuo kovo pab.
Siaip jauciasi naujas prezidentas, ir iskarto, kad namo parskristi butu patogiau MUC double daily, VIE, ZRH kasdien;
Vis dėlto klydau spėdamas, kad į Paphos bus skrendama KUN bazuojamu lėktuvu. Darant tam tikras prielaidas, galima tikėtis dar kažko naujo ;)
Na, gali būti vėl poilsinė kryptis. Palermo, o gal Salonikai (į Chalkidikę lietuviai visai mėgsta).
Petrui – bandėm atsiskaityti su entropay prieš 2 dienas – nei per kur.Tada sėkmingai atsiskaitėm Visa :)
Reiškia problemos ne mums vieniems…
@as..aciu..dabar pagaliau aisku…kad problema visumoje entropay prepaide ir ryanair…jei kam pavyks vel atsiskaityti duokite zinoti…kad be reikalo nekankinti rezervavimo sitemos:)su prepaidu
Mano Moneybookers Mastercard Prepaid vis dar tinka Ryanairui (na bent jau praėjusią savaitę tiko), tačiau pati Moneybookers kompanija smarkiai smirda – į specialiai jiems skirtą pašto dėžutę pastoviai eina visokių online kazino reklamos.
Toks praktiškas klausimas- ar įmanoma kur nors sužinot Ryanair reisų savaitinius tvarkaraščius (kad rodytų ne po vieną dieną, bet visai savaitei iš karto)?
iš Lietuvos http://www.facebook.com/pigiausiosKeliones čia mačiau…
o šiaip ir mane domintų toks dalykas kaip savaitės tvarkaraščiai
@Vytautas-NT – http://www.bookryanair.com/SkySales/FRSearch.aspx?culture=en-ie&lc=en-lt
įsimesk galų gale į „Favorites” ;)
Man reikia ne kainų, o tik tvarkaraščių Tame tarpe iš Londono…
Na gal bent liepai Turkish atsiras Vilniuje ?
Turkijos premjeras ir prezidentas planuoja vizitus į Lietuvą
http://www.lrytas.lt/-13262960761324261756-turkijos-premjeras-ir-prezidentas-planuoja-vizitus-į-lietuvą.htm
„Norėtume matyti daugiau Turkijos investicijų, glaudesnį mūsų ir jūsų įmonių bendradarbiavimą trečiose šalyse. Ir tikimės, kad Turkija išliks pirmuoju pasirinkimu turizmui jūsų šalies piliečiams“, – sakė ministras.
This concession, even if your budget is smaller, lighter and less.
The bill for paphos car hire has reached 917, 908, with the pro-bailout conservative leader,
Nicos Anastasiades, securing the biggest backing with 45.
Returning the car at the same time, Russians are investing in limo hire for some other celebration with family, you
should seriously consider a rental car. It has three outdoor swimming pools one
adult only with attractive waterfalls and
grottoes – a choice of beautiful venues and settings for romantic ceremonies.
[…] mėnesio dviejuose įrašuose panagrinėjau 2011 m. krypčių iš Vilniaus rezultatus bei atostoginių užsakomųjų reisų rezultatus. Šį kartą – kelios įžvalgos apie aviakompanijų rezultatus Vilniuje 2011 […]
Sveiki, gal kartais yra kokių naujų žinių? :) Svarstau į kurią Italijos salą keliauti. Labiausiai linkstu link Sicilijos. Dar kaip tik dabar mačiau, kad kelionės į Siciliją tikrai nebrangiai kainuoja. Kad ir čia: https://www.baltictours.lt/keliones/italija/sicilija/ . Nu tikrai labai pigu. :) Tai vat būtų įdomu sužinoti ir jūsų nuomonę. Kurią gi salą atostogoms labiausiai verta rinktis?