Simonas Bartkus | Blog

Vakar Rygos oro uostas oficialiai paskelbė, jog kiekvienas išvykstantis „Ryanair” keleivis nuo 2012 m. pradžios turės sumokėti 7EUR mokestį grynaisiais arba kortele tiesiog oro uoste. Tai vienintelis egzistuojantis atvejis tarp Europos sostinių oro uostų, kuomet iš keleivių bus renkami privalomi mokesčiai išskrendant. „Ryanair” savo ruožtu net neketina informuoti keleivių apie šį mokestį perkant bilietus.

Taip pat Rygos oro uosto atstovai Latvijos spaudai pasakė, jog Rygos oro uostas yra vistiek pigiausias Baltijos šalyse aviakompanijoms, „nors ir priartėjo prie Talino ir Vilniaus oro uostų kainų, kur jos siekia apie 1500EUR vienam B737 lėktuvui”.

Ar iš tiesų taip? Palygininkime faktinius įkainius aviakompanijoms trijų Baltijos šalių sostinių oro uostuose.

Skaičiuojame pagal kiekvieno oro uosto internete skelbiamus įkainius. Vilniaus oro uosto įkainiai skelbiami čia, Rygos oro uosto įkainiai skelbiami čia, Talino oro uosto įkainiai skelbiami čia.

Kadangi Rygos oro uostas pateikė pavyzdį apie 120 vietų B737, darom prielaidą, jog čia yra Boeing 737-500, vien ekonominės klasės konfigūracijos. Šio orlaivio tipo masė svyruoja, imam vidutinę – 56 tonos.

Lyginame rinkliavas vienam orlaivio „apsisukimui” (turnaround – atvykimas ir išvykimas), prie maksimalaus lėktuvo užpildymo, t.y. išvyksta 120 keleivių. Įkainiai pirmiausia svarbūs naujoms aviakompanijoms, kurių lėktuvai atvyksta į oro uostą vienam reisui ir išskrenda išlaipinę/sulaipinę keleivius atgal. Lėktuvas skrenda tarptautiniu maršrutu – 99,7% skrydžių iš Baltijos šalių oro uostų yra tarptautiniai.

Lyginame bazines rinkliavas, galiojančias ilguoju laikotarpiu, netaikant nuolaidų ir skatinimo schemų.

Talino ir Vilniaus oro uostų mokesčių struktūrą sudaro du pagrindiniai mokesčiai – orlaivio tūpimo mokestis ir išvykstančio keleivio mokestis. Rygos oro uoste dar taikomas saugumo mokestis bei keleivių su negalia aptarnavimo rinkliava (PRM charge), apskaičiuojamas kiekvienam išvykstančiam keleiviui.

Vilniaus oro uoste tūpimo rinkliava yra 25 LTL, t.y. 7.23 EUR, išvykstančio keleivio rinkliava – 22 LTL, t.y. 6.37 EUR.

Rygos oro uoste tūpimo rinkliava, kaip skelbiama, yra 2.05EUR, išvykstančio keleivio rinkliava – 3.1EUR, PRM mokestis – 0.28EUR ir naujasis saugumo mokestis – 6.5EUR, jei šį mokestį surenka aviakompanija.

Talino oro uoste tūpimo rinkliava tarptautiniam skrydžiui yra 8.31 EUR, išvykstančio keleivio rinkliava – 7.03EUR.

Paprasta skaičiuoklė:

Na, šie skaičiai rodo, jog nė viename Baltijos šalių sostinės oro uoste mokesčiai vienam Boeing 737-500 reisui nesiekia 1500EUR. Prie esamų kainų, Vilniaus oro uoste visa rinkliavų suma yra 10% mažesnė nei Rygos ir Talino oro uostuose.

Kokie mokesčiai dar gali turėti įtakos?

Tranzitiniams/transferiniams keleiviams Rygos oro uostas skelbia nuolaidų netaikantis, Vilniaus oro uoste transferinio keleivio mokestis yra 4LTL, Talino oro uostas nerenka išvykstančio keleivio mokesčio iš transferinių keleivių.

Stovėjimo mokesčiai? Atvykstantys lėktuvai stovėjimo mokesčio nemoka, išskyrus tuos atvejus, kuomet keleivinis lėktuvas stovi ilgiau nei 3 val. Vilniaus oro uoste šis mokestis yra 10% faktinės tūpimo rinkliavos, t.y. pavyzdyje naudojamam B737-500 šis mokestis yra 40.46EUR. Talino oro uoste stovėjimo mokestis yra 1.53EUR už MTOW toną, B737-500 atveju – 85.7EUR. Rygos oro uostas šio mokesčio dydžio internete neskelbia.

Bet kokiu atveju, šie mokesčių skirtumai daro labai nežymią įtaką ir taikomi toli gražu ne visais atvejais.

Taigi, paskelbta informacija apie Rygos oro uostą kaip absoliučiai pigiausią regione nėra tiesa.

Bet kokiu atveju dėka tarpusavio konkurencijos Baltijos šalių oro uostuose rinkliavos lėktuvams išties yra mažos. Lenkijoje, Danijoje šios rinkliavos siekia 2500-3000EUR vienam „Boeing 737-500” reisui, jau nekalbant apie Vakarų Europos valstybių oro uostus.

Šiandien apibendrinome Vilniaus oro uosto rezultatus 2011 m. ir kalbėjome apie planus 2012 m. Šiuos metus Vilniaus oro uostas baigs aptarnavęs maždaug 1,71 mln. keleivių – bendras metinis augimas 25%. Lygiai tokį patį augimo tempą ketiname išlaikyti ir 2012 m. bei pasiekti 2,15 mln. keleivių.

Pasiekus 2,15 mln. keleivių, tai bus patys geriausi – rekordiniai metai Vilniaus oro uostui pagal aptarnautų keleivių skaičių. Startas šiam rekordui yra. Rašant šias eilutes iki gruodžio mėn. pabaigos dar liko 56 valandos, o Vilniaus oro uostas šį gruodį jau aptarnavo 126,9 tūkst. keleivių. Tai jau yra geriausias visų laikų gruodžio mėnesio rezultatas. Iki šiol rekordinis gruodis buvo pasiektas 2007 m. – 126 828 keleiviai.

Gerų Naujųjų Metų visiems!

„Ryanair” toliau plečia skrydžių pasiūlą iš Vilniaus oro uosto. Pradėjusi veiklą šių metų gegužės mėnesį su skrydžiais 5 kryptimis, vėliau „Ryanair” skrydžių žemėlapį išplėtė Brėmeno ir Barselonos kryptimis, o nuo 2011 m. kovo mėn. pabaigos paskelbianti atidaranti dar Karlsrūhės/Baden Badeno kryptį.

„Ryanair” nuo 2012 m. vasaros sezono pradžios ketina pridėti skrydžius iš Vilniaus dar viena kryptimi – į Paryžiaus Beauvais oro uostą. Po šios plėtros „Ryanair” turės iš viso 8 tiesiogines kryptis iš Vilniaus.

„Ryanair” skrydžiai tarp Vilniaus ir Paryžiaus vyks tris kartus per savaitę – pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais.

Be „Ryanair”, nuo gegužės 28 dienos du kartus per savaitę taip pat vykdys „Wizz Air”.

Jau rašiau anksčiau, jog 2012 m. vasarai numatomos keturios naujos „Wizz Air” kryptys į Oslą, Bergeną, Liverpulį ir Paryžių, „Skyways” sugrįžimas su kasdieniu reisu tarp Vilniaus ir Berlyno, „Ryanair” nauja kryptis į Karlsrūhę/Baden Badeną, „Aeroflot” skrydžiai į Maskvos Šeremetjevo oro uostą bei „Transaero” skrydžiai į Maskvos Domodedovo oro uostą.

Be to, 2012 m. vasarai numatoma, jog „Wizz Air” didins skrydžių skaičių Londono Lutono ir Eindhoveno kryptimis, nuo kovo mėn. pradžios „Skyways” gražins kasdienius skrydžius tarp Berlyno ir Vilniaus, „Lufthansa” didins skraidantį lėktuvą maršrutu Vilnius-Frankfurtas į A320 (164 vietos), „brussels airlines” didins lėktuvą į A319 (132 vietos), „Estonian Air” didins skrydžių skaičių į Taliną iki 4 skrydžių per dieną,

„Aeroflot” po 8 metų pertraukos ketina sugrįžti į Vilniaus oro uostą. Nuo 2012 m. kovo 25 dienos didžiausia Rusijos aviakompanija pranešė ketinanti sujungti Vilnių kasdieniais skrydžiais su Maskvos Šeremetjevo oro uostu.

Skrydžiai numatomi „Airbus” lėktuvais – 116 vietų (20 verslo + 96 ekonominės) turinčiu A319 arba 140 vietų (20 verslo + 120 ekonominės) turinčiu A320.

Skrydžiai planuojami kiekvieną dieną. Lėktuvas Vilniuje leisis kiekvienos dienos vakarą 22 val. 15 min., iš Vilniaus pakils anksti ryte – 5 val. 40 min. Skrydžio trukmė – 1 val. 20 min.-1 val. 30 min.

„Aeroflot” skrydžius tarp Maskvos ir Vilniaus vykdė iki 2003 m. kovo. 2000-2002 m. „Aeroflot” vykdė skrydžius darpo dienomis TU-134 lėktuvu. 2003-2009 m. „Aeroflot” turėjo bendro kodo skrydžius į Vilnių, vykdomus LAL/”flyLAL”.

„Aeroflot” yra „de facto” nacionalinė ir didžiausia aviakompanija Rusijoje. Įkurta 1923 m., praėjusiais metais „Aeroflot” pervežė 11,3 mln. keleivių. Aviakompanijos lėktuvai skraido į 109 miestus, iš kurių 29 yra Rusijoje. „Aeroflot” lėktuvų parke – 111 lėktuvų.

Vilniaus oro uostas turės tiesioginį susisiekimą su visais Maskvos oro uostais. Kiekvieną dieną du kartus per dieną į Vnukovo oro uostą iš Vilniaus tiesiogiai skraido „utair”. Nuo gruodžio 1 dienos keturis kartus per savaitę skrydžius iš Domodedovo oro uosto į Vilnių skrydžius pradėjo „Transaero”.