Archive for liepos, 2012

„Ryanair“ ir „Wizz Air“ žiemą iš Vilniaus skraidys po 13 krypčių

Su ateinančiu žiemos skrydžių tvarkaraščiu, “Ryanair” žada daug permainių Baltijos šalyse – kai kuriuose oro uostuose skrydžių ir krypčių daugės, kai kuriuose – mažės.

Iš Vilniaus oro uosto “Ryanair” ketina nuo lapkričio mėnesio skraidyti 13 krypčių:

Į Londono Stanstedo oro uostą – 7 kartus per savaitę;

Į Londono Lutono oro uostą – 5 kartus per savaitę;

Į Oslo Rygge oro uostą – 4 kartus per savaitę;

Į Paryžiaus Beauvais oro uostą – 3 kartus per savaitę;

Į Milano Bergamo oro uostą – 3 kartus per savaitę;

Į Brėmeno oro uostą – 3 kartus per savaitę;

Į Šarlerua/Briuselio oro uostą – 3 kartus per savaitę;

Į Dublino oro uostą – 2 kartus per savaitę;

Į Lydso/Bradfordo oro uostą – 2 kartus per savaitę;

Į Romos Čiampino oro uostą – 2 kartus per savaitę;

Į Liverpulio oro uostą – 2 kartus per savaitę;

Į Barselonos oro uostą – 2 kartus per savaitę;

Į Karlsrūhės/Baden Badeno oro uostą – 2 kartus per savaitę.

Iš viso “Ryanair” į Vilnių vykdys 40 skrydžių per savaitę.

Dalis “Ryanair” skrydžių į Vilnių persikels iš Kauno oro uosto – dviejų “žemų sąnaudų” aviakompanijų konkurencija Vilniuje parodė, jog kai kuriuose maršrutuose skrydžiai į Vilnių pasiekia geresnius rezultatus, todėl “Ryanair” lėtuoju metu sezonu ketina bandyti keletą reisų iš Vilniaus, kurie prasčiau sukosi Kaune.

Pagal “Ryanair” krypčių skaičių Vilniaus oro uostas pralenks Rygos oro uostą, kuriame “Ryanair” apimtis žiemą ketina mažinti 2-3 kryptimis. Dar didesnis karpymas palies Talino oro uostą, kur “Ryanair” krypčių sumažės iki 3-5 nuo dešimties.

“Ryanair” ketina Vilniaus oro uoste žiemos sezono metu vežti maždaug po 50 tūkst. keleivių per mėnesį.

Po šių pertvarku “Ryanair” tiesiogiai konkuruos su “Wizz Air” penkiuose iš trylikos maršrutų – į Londoną Lutoną, Paryžių, Liverpulį, Milaną ir Barseloną.

“Wizz Air” žiemą ketina skraidyti taip 13 krypčių iš Vilniaus oro uosto – į Londono Lutoną (6-7 kartus per savaitę), Einhoveną (3 k.), Milano Bergamo (2-3 k.), Romos Fiumičino, Bergeno, Stavangerio, Oslo Torp, Dortmundo, Barselonos, Liverpulio, Paryžiaus Beauvais, Donkasterio/Šefildo ir Korko (po 2 k.) oro uostus.

Vilniaus oro uoste pagerintas pervežtų keleivių mėnesio rekordas

2012 m. birželio mėnuo Vilniaus oro uostui buvo rekordinis – oro uostu naudojosi 228,6 tūkst. keleivių, daugiau nei bet kada. Sumuštas beveik ketverius metus gyvavęs 2008 m. rugpjūtį pasiektas rekordas – tą mėnesį oro uostas aptarnavo 224,6 tūkst. keleivių.

Birželio 15 dieną buvo pagerintas ir vienos dienos aptarnautų keleivių rekordas. Tą dieną oro uostu naudojosi 9028 keleiviai. Ligšiolinis rekordas gyvavo nuo 2008 m. rugpjūčio 17 dienos, kuomet Vilniaus oro uostas aptarnavo 8682 keleivius.

Palyginus su 2011 m. birželiu, keleivių skaičius išaugo 23%. Po ilgos pertraukos, oro uoste teigiami visi pagrindiniai statistiniai rodikliai. Augo ne tik reguliariaisiais reisais keliavusių skaičius (25%), ūgtelėjo ir užsakomųjų reisų keleivių skaičius (15%). Skrydžių skaičius išaugo 7%, o krovinių padaugėjo 0,8%.

Birželio mėnesį jau buvo atidarytos visi numatyti maršrutai 2012 m. vasarai, todėl galima pažiūrėti kaip sekasi kryptims:

Populiariausios krypties vardą laiko Londono kryptis. Į Londoną vyksta daugiau skrydžių iš Vilniaus nei bet kada (19 skrydžių per savaitę) ir nors dėl didžiulės konkurencijos kainos yra labai žemos šia kryptimi, aviakompanijoms pavyksta išlaikyti aukštą užpildymo rodiklį.

„Lufthansa“ toliau išlaiko rinkos dalį Vilniaus oro uoste – galima pastebėti, jog ilgesniu laikotarpiu „Lufthansa“ augimas Vilniuje koreliuoja su Vilniaus oro uosto srautų augimu. Padidinusi lėktuvus į Frankfurtą šią vasarą gerina pervežtų keleivių rekordus ir birželį pasiekė 18% augimą.

„airBaltic“ Rygos kryptimi pervežė 17 tūkst. keleivių – 15% mažiau nei praėjusiais metais. „airBaltic“ rinkos dalis Vilniaus oro uoste keleivių pervežime sudarė 7,5% – mažiausiai nuo 2005 m.

SAS Kopenhagos kryptimi žiemą padidinusi naudojamus lėktuvus stabiliai augina srautą ir pasiekė rekordinį srautą nuo sugrįžimo į Vilniaus oro uostą 2010 m. sausį.

Pirmą kartą į populiariausiųjų krypčių iš Vilniaus oro uosto penketuką pateko Maskvos kryptis. Trys Maskvos kryptimi vežančios bendrovės – „utair“, „Aeroflot“ ir „Transaero“ – daugiau nei padvigubino praėjusių metų birželio srautą ir pirmą kartą peržengė simbolinę 10 tūkst. keleivių ribą. Pastebėtina ir tai, jog atsiradus net dviejų varžovių konkurencijai, „utair“ birželį sugebėjo netgi padidinti savo pervežtų keleivių skaičių lyginant su praėjusių metų birželiu ir užima 50% maršruto rinkos.

Stabilų augimą Vilniaus oro uoste išlaiko trys senbuvės – „Finnair“, „LOT Polish Airlines“ ir „Austrian“. Birželį jos atitinkamai augo 12%, 25% ir 18%. „Finnair“ savo ruožtu artėja prie Helsinkio kryptimi rekordinio srauto, kuris buvo pasiektas kai net trys bendrovės skraidė šia kryptimi.

Dar arčiau rekordinio srauto Talino kryptimi yra šiuo metu vienintelė vežėja šiuo maršrutu „Estonian Air“. „Estonian Air“ tik 11% atsiliko nuo rekordinio srauto Talino kryptimi, kuris irgi buvo pasiektas, kai šiame maršrute konkuravo 3 bendrovės. Įdomus aspektas tai, jog „Estonian Air“, nutraukusi tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą, Stokholmą ir Berlyną, šiemet pervežė lygiai tiek pat keleivių, kiek praėjusį birželį, kuomet skraidė 4 maršrutais.

Dublino kryptimi nuo praėjusių metų pasiūla nepasikeitė, tačiau Airijos kryptimi srautas nuosekliai krenta antrus metus iš eilės. Besitęsiantis ekonominis nuosmukis Airijoje mažina keleivių skaičių šia kryptimi ir Dublino kryptis iškrito iš populiariausių krypčių penketuko, o nuo rekordinių metų srautas atsilieka jau beveik trečdaliu. Nenuostabu jog žiemos sezonui abi Dublino kryptimi dirbantys vežėjai – „Ryanair“ ir „Aer Lingus“ – ketina sumažinti po vieną savaitinį skrydį.

Užsakomųjų skrydžių rinkoje efektą davė „Novaturo“ organizuoto transferinio srauto judėjimas iš Rygos bei Talino per Vilnių ir išsiplėtusi skrydžių geografija. Nors Turkijos populiarumas toliau krenta (14,4 tūkst. keleivių, kai pernai – 18,3 tūkst., o 2008 m. net 23,8 tūkst.), tačiau populiarumą atgauna Graikija (8 tūkst. keleivių – geriausias rezultatas nuo 2008 m.) bei rekordinį augimą demonstruoja Bulgarija, į kurią birželį keliavo 4,7 tūkst. keleivių, o Varnos kurortą rinkosi daugiau žmonių nei Kretą. Savo ruožtu, mažą rinkos dalį užimančios kryptys, bei atvykstamojo turizmo organizuoti užsakomieji skrydžiai taip pat augo.