Populiariausios kryptys 2018 m. – rekordiniais Vilniaus oro uosto metais

Vilniaus oro uostas 2018 metais pasiekė pervežtų keleivių rekordą – 4,92 mln. keleivių. Jeigu žiūrėtume į augimo kreivę ir įvertintume oro uosto uždarymą rekonstrukcijai 2017 metų vasarą, Lietuvos sostinės oro uostas praktiškai išgyvena nuoseklų augimą nuo pat 2010 metų.


Šiame metiniame įraše apžvelgsiu 20 populiariausių krypčių iš Vilniaus oro uosto.

  1. Londonas – 468 tūkst. keleivių

2018 metais Vilnius-Londonas maršrute nieko ypatingo nevyko: dvi didžiosios žemų sąnaudų bendrovės tęsė veiklą šiame maršrute. Skrydžiai į Lutoną įsitvirtino populiariausia jungtimi Londono srityje, nes skrydžius į Lutoną turi visi trys Lietuvos oro uostai („Ryanair“ ir „Wizz Air“ iš Kauno ir Vilniaus, tik „Wizz Air“ iš Palangos).

Tuo tarpu 2019 metai turėtų tikrai būti įdomus. Nors bilietų prekyba dar nepradėta, „LOT Polish Airlines“ laimėjo valstybės dotaciją ir planuoja nuo gegužės 1 dienos atidaryti skrydžius iš Vilniaus į Londono City oro uostą. Man asmeniškai tai vienas įdomiausių ir laukiamiausių dalykų reguliariajame susisiekime iš Lietuvos šiais metais. Įdomu, ar pakaks LOT energijos ir resursų konkuruoti su gerai išplėtotais LCC produktais šiame maršrute.

2. Frankfurtas – 276 tūkst. keleivių

Ypatingų pokyčių nevyko ir Vilnius-Frankfurtas maršrute, tačiau „Lufthansa“ rezultatai Lietuvos rinkoje turėtų būti nuviliantys. Atmetus Vilniaus oro uosto uždarymo 2017-aisiais metais efektą, „Lufthansa“ keleivių skaičius Vilniuje greičiausiai būtų mažėjęs. Juolab, jog „Lufthansa“ šiais metais nekentėjo nuo streikų. Sunku tikėtis, jog šioje situacijoje „Lufthansa“ vykdytų plėtrą Vilniuje, ko labai norėtųsi, kadangi ši bendrovė stipriai įtakoją bendrą Lietuvos sostinės susiekimą.

„Ryanair“ palaipsniui mažina skrydžių skaičių iš Vilniaus į Frankfurto Hahno oro uostą. Šį žiemos sezoną „Ryanair“ vykdo 4 skrydžius per savaitę, tačiau vasarą planuoja jau tik 2.

3. Oslas – 261 tūkst. keleivių (174 + 87 tūkst.)

Šiais metais paaugo keleivių skaičius ir Vilnius-Oslas maršrute. Vienas iš maršrutų, kur greičiausiai darbo reikalais keliaujantys noriai naudojasi ir „Ryanair“ paslaugomis, nes ši bendrovė vykdo kasdienius maršrutus tarp dviejų pagrindinių sostinių oro uostų, konkuruodama su „Norwegian“.

„Wizz Air“ tęsia skrydžius iš Vilniaus į Oslo Sanjeford Torp oro uostą, tačiau iš kitų Europos sostinių pradeda skrydžius ir į Gardemon. Kažkokie pokyčiai iš „Wizz Air“ matyt yra įdomiausia, ko galimai galime sulaukti šiais metais maršrute Vilnius-Oslas.

4. Varšuva – 253 tūkst. keleivių

Vilnius-Varšuva yra tas maršrutas, kuriame, galiu lažintis, 2019-aisiais metais keleivių skaičius mažės. Nepaisant to, jog „LOT Polish Airlines“ plečia savo tinklą ir stiprina savo pozicijas Lietuvos rinkoje, didele 2017-2018 metų bumo priežastimi buvo „Wizz Air“ skrydžiai tarp Lenkijos ir Lietuvos sostinių.

„LOT Polish Airlines“ parodė agresyvumą ir gerą taktiką, kaip įveikti žemų kaštų bendrovę lendančią į maršrutą. Vos tik „Wizz Air“ paskelbė apie platuojamus skrydžius iš Varšuvos oro uosto į Vilnių, LOT padidino skrydžių skaičių nuo 3 iki 5 per dieną, pasinaudojo „Nordica“ žemesne kaštų baze ir pakoregavo kainodarą, jog „Wizz Air“ teko tik pačią mažiausią kainą norintys mokėti keleiviai ir jiems teko uždaryti šį maršrutą.

5. Antalija – 245 tūkst. keleivių

Labiausiai augęs maršrutas 2018 metais randamas užsakomųjų skrydžių kategorijoje. Keleivių maršrute tarp Vilniaus ir Antalijos padaugėjo daugiau nei 100 tūkst. 2017 metais šiame maršrute keleivių buvo 142 tūkst., o praėjusiais metais jų paaugo 72%!

2018 metai apskritai užsakomųjų skrydžių bumo metai. Atėjus dviem naujokams į rinką „Kidy Tour“ ir „ITAKA“, senieji žaidėjai padidino pasiūlą, o tai leido stipriai išauginti visą rinką. 2019 metai toliau ketina būti įdomūs – vasarą savo kelis skrydžius pradės vykdyti ir dar vienas naujokas TUI, o „Itaka“ planuoja toliau plėtrą, tame tarpe, planuoja įvykdyti kelis skrydžius iš Vilniaus į Madagaskarą (!). Įtakos rinkai šis maršrutas turės mažai, bet bus ypatinga marketingo priemonė – kas galėjo pagalvoti, jog pirmas non-stop long-haul maršrutas iš Vilniaus bus Madagaskaras.

6. Kijevas – 229 tūkst. keleivių

Vilnius-Kijevas tęsia greitą keleivių skaičiaus augimą šiame maršrute. 2018 metų rudenį dar viena bendrovė atėjo į maršrutą – „Ryanair“ pradėjo skrydžius iš Vilniaus į Kijevo Borispyl oro uostą. Bendrovė taip nori vykdyti šį maršrutą, jog net apskridinėja Baltarusiją kiekvieną kartą.

Kažkada „Ukraine International“ pradėjo vykdyti tranzitą per Kijevą, o dabar maršrutas auga kitu potencialu: turizmu iš Lietuvos į Ukrainą ir darbo atvykėliais atvirkštine kryptimi.

7. Ryga – 199 tūkst. keleivių

„airBaltic“ 2018 metais pasiekė įspūdingų rezultatų Vilnius-Ryga maršrute. Bendrovė pervežė šiuo maršrutu daugiau keleivių nei 2009-2011 metais, kuomet visuomenėje vyravo nuomonė, jog „visa Lietuva skraido per Rygą“ (po to, kai veiklą sustabdė „flyLAL“, o „airBaltic“ uždarė daugelį tiesioginių maršrutų iš Vilniaus).

2017-2018 metais „airBaltic“ ryškiai pagerino savo įvaizdį Lietuvos rinkoje ir nuolatinis tvarkaraščio tobulinamas bei žemėlapio plėtra iš Rygos leido bendrovei sėkmingai konkuruoti su SAS, „Lufthansa“ ir kitais jungiamaisiais vežėjais. Be to, tikiu, jog „airBaltic“ rado būdą gerai kombinuoti skrydžius per Rygą su tiesioginiais skrydžiais iš Vilniaus į Taliną, Amsterdamą, Paryžių, Berlyną, Miuncheną ir išsikovojo dominuojančias pozicijas šiuose maršrutuose.

Visgi, „airBaltic“ dar turi kur augti Vilnius-Ryga maršrute. Pavyzdžiui, iš Talino į Rygą pernai skraidino net 244 tūkst. keleivių, turėdama Estijos rinkoje praktiškai identišką produktą.

8. Milanas – 175 tūkst. keleivių

2018 metais Vilnius-Milanas maršrute įvyko ženklus pokytis: „Wizz Air“ pavasarį perkėlė savo maršrutą iš Bergamo į Malpensa oro uostą. Skrydžiai į šį (nebeapsiverčia žodis vadinti pagrindiniu, nes sunku nustatyti, kuris Milano oro uostas yra pagrindinis) oro uostą iš Vilniaus grįžo po 7 metų pertraukos.

9. Stokholmas – 167 tūkst. keleivių

Įdomūs dalykai dedasi ir Vilnius-Stokholmas maršrute. Keleivių skaičius „sprogo“ 2016 metais, o po to augo toliau. 2018 metų rudenį kiek netikėtai „Norwegian“ padidino skrydžių skaičių nuo 3 iki 6 per savaitę.

2019 metų kovo mėnesį „Wizz Air“ planuoja uždaryti skrydžius iš Vilniaus į Stokholmo Skavsta oro uostą. Kol kas neaiškūs ir „Norwegian“ planai – šiai dienai tvarkaraštyje suplanavusi tik 3 skrydžius per savaitę. Galbūt tai yra dar nebaigtas tvarkaraštis, nors jeigu tai išsipildys, tai bus gan negražus finansinės paramos „įsisavinimas“, kuris nulėmė kitos bendrovės „išmušimą“ iš maršruto ir greitas atsitraukimas.

10. Maskva – 152 tūkst. keleivių

„Aeroflot“ 2016-2018 metais išgrynino savo tarptautinę strategiją ir nuosekliai kuria tranzitinį hub’ą Maskvos Sheremetyevo oro uoste. 2018 metais bendrovė padidino skrydžių skaičių į Vilnių iki trijų, nors tai beveik neturėjo įtakos keleivių skaičiui. Tikėtina, jog šiame maršrute reikalingas ilgesnis įdirbis, todėl tikėtina, jog keleivių skaičius ūgtels 2019 metais (nors dėl srauto į Aziją teks konkuruoti su augsiančiais „Turkish Airlines“ ir „Finnair“).

11. Paryžius – 134 tūkst. keleivių

Jokių ženklių pokyčių nevyko Vilnius-Paryžius maršrute 2018 metais. Mano nuomone, pokyčiai visgi bręsta. LCC bendrovės „Wizz Air“ ir „Ryanair“ kalasi kakta į kaktą šiame maršrute ir mano turimais duomenimis tai vienas finansiškai prasčiausių jų maršrutų. Tikėtina, jog Vilnius-Paryžius gali būti panaši tėkmė kaip atėjo Vilnius-Roma maršrutui, kuriai nors bendrovei pradėjus mažinti, kita išdrįs atsakyti tuo pačiu.

LCC bendrovių atsitraukimas šiame maršrute gali išeiti ir į gera: „airBaltic“ turi „codeshare“ partnerį „Air France“, todėl didesnis jiems atitenkantis tiesioginis srautas gali daugiau suteikti erdvės galimai plėtrai skrydžių į CDG oro uostą, kas svarbu Vilniaus susisiekimui.

12. Kopenhaga – 114 tūkst. keleivių

SAS vis netenka srauto Vilnius-Kopenhaga maršrute. Bendrovė prieš kelis metus išplėtė skrydžius iš Vilniaus į Stokholmą, todėl, tikėtina, jog jungiamąjį (ypač transatlantinį) srautą dabar paskirsto per du savo hub’us. Bendrovei tenka netiesiogiai konkuruoti su „Ryanair“ kasdieniais skrydžiais iš Kauno oro uosto į Kopenhagą ir, atrodo, tinkamo recepto SAS sėkmingai konkurencijai neranda.

13. Helsinkis – 110 tūkst. keleivių

„Finnair“ Vilnius-Helsinkis maršrute pavyko 2018 metais pasiekti rekordą. Bendrovė viršijo maršrutu pervežtų keleivių skaičių nei prieš dešimtmetį, kuomet konkuravo šiame maršrute su „airBaltic“, o pastaruoji dar vežė transferinius keleivius per Vilniaus oro uostą iš Suomijos sostinės (Helsinkis-Vilnius-Kišiniovas su F50, pamenat?).

Atrodo, „Finnair“ turi nusiteikimą toliau nuosekliai plėstis ir planuoja daugiau skrydžių 2019-2020 metų žiemos sezone. „Finnair“ laukia iššūkis – 2019 m. balandį „Turkish Airlines“ padidins skrydžių skaičių į Stambulą iki 10 per savaitę ir pagerins savo produktą keliaujantiems į Aziją.

14. Briuselis – 98 tūkst. keleivių

Ženklaus judesio 2018 metais nevyko ir Vilnius-Briuselis maršrute. Pervežtų keleivių rekordas šiame maršrute pasiektas 2013 metais.

Sunku tikėtis kažkokių pokyčių ir 2019 metais. Vis kalbama, jog „Brussels Airlines“ prekės ženklas bus panaikintas ir bendrovę pakeis „Eurowings“ pavadinimas, tačiau vargu ar tai įvyks šiemet.

15. Barselona – 93 tūkst. keleivių

Pigių skrydžių bendrovės bando išspausti maksimumą Vilnius-Barselona maršrute ir, panašu, vis sugeba šiek tiek padidinti keleivių skaičių nedidindami skrydžių skaičiaus.

16. Talinas – 91 tūkst. keleivių

Vilnius-Talinas maršrute 2018 metais pasiektas pervežtų keleivių rekordas gyvavęs dešimtmetį. Prisiminkime, jog 2008 metais šiame maršrute dirbo net trys bendrovės: „flyLAL“, „airBaltic“ ir „Estonian Air“ (tai minėjau ir viename pirmųjų tinklaraščio įrašų aviacijos tema!).

Vilnius-Talinas srautas visada buvo korporatyvinio keliavimo lakmusas. Šiuo metu maršrute yra sveika dviejų bendrovių konkurencija ir gerai išvystytas produktas, o įvertinus ekonominę padėtį, rekordinis keleivių srautas nestebina.

17. Berlynas – 84 tūkst. keleivių

Vilnius-Berlynas keleivių skaičius turbūt po labai ilgos pertraukos vėl pateko į populiariausių krypčių sąrašą. O prisiminkime, jog šiuo maršrutu dar visai neseniai, 2009-2011 metais pastovūs skrydžiai nevyko, o trumpam buvo skrydžiai nutrūkę dar ir 2015 metais, po „Air Lituanica“ veiklos sustabdymo.

18. Stambulas – 83 tūkst. keleivių

„Turkish Airlines“ kasdien tarp Vilniaus ir Stambulo skraido tiesiogiai jau trejus metus. 2016 metais pervežė 74 tūkst. keleivių, 2017 metais 67 tūkst. (primenu apie Vilniaus oro uosto uždarymą), o 2018 metais jau 83 tūkst. keleivių.

Tokiu pat grafiku bendrovė skraido į Rygą ir Taliną. 2018 metais į Estijos sostinę bendrovė skraidino 78 tūkst. keleivių, į Latvijos – 82 tūkst. Taigi, bent pagal keleivių skaičių „Turkish Airlines“ daugiausia pasiekia keleivių Lietuvoje.

2019 metais bendrovė planuoja didinti skrydžių skaičių iki 10 per savaitę vėl į visas tris Baltijos šalių sostines, taip tik parodydama, jog žiūri panašiu žvilgsniu į visą regioną.

19. Roma – 82 tūkst. keleivių

Į populiariausių krypčių sąrašą Roma pateko turbūt paskutinį kartą. 2018 metų rudenį „Wizz Air“ uždarė skrydžius iš Vilniaus į Romos Fiumicino oro uostą. Juos žadėjo gražinti 2019 metų vasarą, tačiau sausio mėnesio pradžioje pašalino skrydžius iš tvarkaraščio, todėl turėtume suprasti, jog šį maršrutą uždarė visam. Tai buvo vienas iš pačių pirmų maršrutų „paketo“ su kuriuo „Wizz Air“ įžengė į Lietuvą 2011 metais.

Kaip į tai sureagavo „Ryanair“? Bendrovė mažina skrydžių skaičių nuo 3 iki 2 per savaitę.

20. Hurgada – 68 tūkst. keleivių

Užsakomųjų skrydžių augimą simbolizuoja ir dar viena kryptis, patekusi į populiariausių krypčių sąrašą. 2017 metais Vilnius-Hurgada skrido 70 tūkst. keleivių, o 2018 metais jau 68 tūkst.

Jei žiūrėtume į užsakomųjų skrydžių populiariausiųjų lentelę, po Antalijos ir Hurgados toliau seka Heraklionas (63 tūkst.), Šarm aš Šeikhas (42 tūkst.), Alanija (35 tūkst.), Varna (24 tūkst.).

Tarp reguliariųjų skrydžių už dvidešimtuko ribų liko Amsterdamas (62 tūkst.), Dublinas (61 tūkst.), Eindhovenas (61 tūkst.), Tel Avivas (53 tūkst.), Viena (52 tūkst.), Madridas (50 tūkst.), Atėnai (41 tūkst.), Bilundas (40 tūkst.), Larnaka (40 tūkst.).

Kas toliau?

Vilniaus oro uostui 2019 metais bus iššūkis išlaikyti keleivių skaičiaus augimo ir vadovai turėtų būti įsitempę, ar šiais metais bus viršytas 5 mln. keleivių skaičius.

Labiausiai neraminti turėtų „Wizz Air“ veiksmai. 2018 metų rudenį „laikinai“ sumažinusi bazuojamų lėktuvų skaičių nuo 4 iki 3, laikinumą verčia pastovumu.

„Wizz Air“ uždarė skrydžius iš Vilniaus į Varšuvą, sausio viduryje uždaro skrydžius į Gdanską, sausio pabaigoje uždarys skrydžius į Geteborgą, kovo pabaigoje į Stokholmo Skavsta oro uostą. Anksčiau jau buvo numatyta, jog skrydžiai į Agadirą irgi baigsis su žiemos sezono pabaiga. Dabar jau paaiškėjo, jog iš žiemai uždarytų maršrutų kitą vasarą grįš tik Reikjavikas, Nica ir Atėnai, tuo tarpu skrydžiai į Romą ir Barį negrįš.

Šią savaitę buvo tyliai uždaryti skrydžiai iš Vilniaus į Astaną. Panašiai praėjusiais metais dingo skrydžiai į Sankt Peterburgą. Vienintelė skambesnė naujiena 2019 metams yra „Georgian Airways“ naujas reisas iš Tbilisio į Vilnių, tačiau dar yra pagrįstų abejonių šio maršruto įsitvirtinimu, ypač, jog Sakartvelo bendrovė nevykdo jokių matomų marketingių veiksmų Lietuvoje.

Teigiamai keleivių srautą turėtų įtakoti „Ryanair“ 2018 metų rudenį atidaryti nauji maršrutai iš Vilniaus į Amaną, Trevizą ir Kijevą, grįšiantis maršrutas į Chaniją. Tačiau, panašu, jog „Ryanair“ uždarys skrydžius iš Vilniaus į Birmingemą kovo pabaigoje.

Palyginus skrydžių dažnį smulkesniuose pokyčiuose 2019 m. liepos paskutinės savaitės, daugiau skrydžių planuoja „airBaltic“ iš Vilniaus į Rygą (34 vietoje 32), „Finnair“ į Helsinkį (24 vietoje 22), „Ukraine International“ į Odesą (4 vietoje 2), mažiau iš Vilniaus į Taliną (17 vietoje 19), Kopenhagą (12 vietoje 13). Jau minėtas „Turkish Airlines“ ženklus teigiamas pokytis (10 vietoje 7).

Oro uosto keleivių srautą gali dar didinti skrydžiai užsakomaisiais reisais, kur augimą lemia auganti kelionių organizatorių tarpusavio konkurencija. „TUI Baltics“ planuoja skrydžius į Antaliją plėsti atvesdama dar vieną vežėją iš Turkijos „Onur Air“.

„Wizz Air“ atsitraukimas nuo agresyvios plėtros Lietuvos rinkoje galbūt suteiks kvėpavimo esamiems žaidėjams rinkoje. Rinkoje gan stagnuoja „Lufthansa“ (su visa grupe „Brussels Airlines“, „Austrian“) bei SAS. Plėtrą pastaraisiais metais vykdo į Rytų pusę daugiau orientuotos aviakompanijos „Finnair“, „Turkish Airlines“ ir „Aeroflot“, tačiau dar trūksta, jog šių bendrovių lėktuvai būtų užpildyti pagal šiuolaikinį rinkos suvokimą „gerai užpildyti“. Dar labiau to reikia „airBaltic“, ypatingai Miuncheno, Berlyno ir Paryžiaus maršrutams, o bendrovė viešai deklaruoja planus apie norą plėstis iš Vilniaus.

„Wizz Air“ strateginis pokytis Lietuvos atžvilgiu gali įsukti neigiamą spiralę – ne paslaptis, jog ne vienas maršrutas iš Vilniaus atsirado dėl „Ryanair“ ir „Wizz Air“ konkurencijos, todėl nenustebsiu, jeigu didžiausia pigių skrydžių bendrovė Europoje ir gali imtis karpymų Lietuvos rinkoje.

Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.

50 komentarai

  1. Kardiobatonas - 2019 01 13, 19:27

    Labai įdomu, o dar įdomiau bus paskaityti po metų ir palyginti.

  2. Spectator - 2019 01 13, 19:47

    Dėl Vilnius – Ryga ir palyginimo su Talinas – Ryga : manau, kad Vilnius – Ryga niekada neturės tiek keleivių, kiek Talinas – Ryga dėl dviejų priežasčių. Pirma, geografija: iš Talino visomis BT kryptimis logiška skristi per Rygą (išskyrus Suomijos kryptis is St. Peterbugą), iš Vilniaus gana daug krypčių gaunasi backtracking (rytinės, pietinės kryptys). Antra, Vilniuje LCCs pasiima labai daug emigrantinio/atostoginio srauto, iš Talino gi labai mažai tokių krypčių apskritai, todėl šitą traffic lengva patraukti per Rygą.

  3. Simonas Bartkus - 2019 01 13, 19:52

    Įžvalga įdomi, bet visgi 2009-2011 VNO-RIX turėjo daugiau srauto negu RIX-TLL. Tai aišku galima paaiškinti tuo, jog tuo metu dar nebuvo LCC, po flyLAL bankroto ir BT uždarymo buvo stiprus boost keliauti per RIX.

    2012 ir 2014 metais VNO-RIX ir RIX-TLL buvo labai panašus keleivių srautas, maždaug po lygiai. Nuo tada atotrūkis pradėjo augti, manau, tai stipriai susiję ir su tuo, jog BT presence didesnis Estijos rinkoje (daugiau skrydžių iš mažesnės rinkos). Na, bet žinoma, didelis LCC pasirinkimas stipriai įtakoja tai.

  4. Jurgis - 2019 01 13, 20:56

    LOT skraidys iš Lvovo į Toronto. Nenustebčiau, jei LOT laimėtų skrydžių skatinimo fondo grantą skraidyt pvz. kartą per savaitę iš Vilniaus į Čikagą. Kokios ten dar egzotiškesnės kryptys buvo surašytos?

  5. Simonas Bartkus - 2019 01 13, 21:00

    Jurgis: gal galėtum šaltinį pateikti, kad LOT skraidys iš Lvovo į Torontą?? Naujiena man, negaliu patikėti (juolab kad ir leidimą kažin kaip gautų).

  6. Jurgis - 2019 01 13, 21:29

    Iš lenkų spaudos:
    (09.01) LOT zaproponował uruchomienie bezpośrednich lotów ze Lwowa do Toronto – twierdzi Tatiana Romanovska, prezes portu lotniczego we Lwowie.

  7. Simonas Bartkus - 2019 01 13, 21:32

    Paskaičiau – tipinis netyčinis „fake news“. Kažkas norėtų, bet visas straipsnis apie tai, jog NEĮMANOMA Lenkijoje registruotu lėktuvu skraidyti tarp Ukrainos ir Kanados :)

  8. Jurgis - 2019 01 13, 21:47

    Naujiena nėra feikinė, nes LOT pateikė tokį siūlymą iš tikrųjų. Kaip toks pasiūlymas gali būt išpildytas – kitas klausimas. Nemanau, kad LOT ko nors nežinotų. Man įdomiau, ar galėtų LOT laimėti kokį VNO konkursą ir skraidyti iš Vilniaus pvz. į JAV?

  9. Simonas Bartkus - 2019 01 13, 22:00

    Teoriškai tai žinoma – galėtų.

  10. Kazimieras - 2019 01 14, 08:22

    O kakp Vilnius – Dublin kryptis?

  11. Anonimas - 2019 01 14, 10:31

    Pavasarį prasidės tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Tbilisio

    Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/pavasari-prasides-tiesioginiai-skrydziai-tarp-vilniaus-ir-tbilisio/

  12. Simonas Bartkus - 2019 01 14, 11:06

    Kazimieras: tekste įvardinau Dubliną tarp krypčių, kurios liko už dvidešimtuko ribų. Šiek tiek paaugo pora procentų, tačiau smarkiai atsilieka nuo „auksinių“ laikų, kai kryptyje buvo arti 100 tūkst. keleivių.

  13. Jurijus - 2019 01 14, 11:18

    Simonai,
    mane seniai domina, dėl ko Finnair neturi nuolatinio skrydžio su overnight stay Vilniuje? Ar čia yra strategijos (long haul traffic priority) / tvarkaraščio (no capacity) dalykas? pvz, man keliaujant iš VNO 20 kartų kasmet į Europą, tik labai retais atvejais tinka Finnair, nes negaliu leisti keliauti visą dieną ar išvykti / atvykti viena diena anksčiau

  14. Arnas - 2019 01 14, 11:38

    Jurijau, apie tai ką tik buvo diskutuota komentaruose po praeitu straipsniu. Finnair orientuojasi į rytų jungimus. Dabar skrydis iki HEL trunka 1h40min pagal tvarkaraštį. Norint pagauti rytinę išvykimų į vakarus bangą, išvykimo iš VNO laikas turėtų būti gerokai ankstesnis, nei į RIX, WAW ar FRA. Plius ilgesnis skrydžio laikas nuo HEL. Nekonkurencinga.

  15. Simonas Bartkus - 2019 01 14, 11:52

    Jurijus: rašiau praeitą savaitę po kitu postu savo komentarą. Man atrodo pagrindinė priežastis, kad geografiškai HEL yra toli nutolęs į Šiaurę, kad būtų aktualus jungimams į vakarų Europą. Skrydis trunka 1 val. 40 min., rytinė banga iš HEL išskrenda nuo 7:30 val, tai realiai VNO-HEL rytinis turėtų startuoti 5:00-5:20 tarpe, kad spėtų į skrydžius į Europą. Į Vakarų Europą daugelis skrydžių ilgesni nei iš Varšuvos/Kopenhagos/Rygos, todėl kaip pavyzdys, tektų išskristi 5:00 iš Vilniaus ir Paryžiuje būtum 9:40AM, kai išskridęs į Rygą 5:50, būtum Paryžiuje 30 minučių anksčiau; arba gali išskristi į Varšuvą tik 6:30AM ir būti CDG tik 10 minučių vėliau nei Finnair.

    Galų gale, manau AY pati pelningiausia banga yra 7-8AM išvykimai iš HEL, kur skrenda suomiai on business bei jungimai iš kelių ankstyvų long-haulų, tai dar klausimas ar AY reikalinga savo rytinę bangą feed’inti.

    Panašiai yra ir su Turkish. Kadangi IST taip toli nutolęs į pietus, aš pilnai tikiu, kad Turkish gali užaugti net iki 3 daily be nakvynės VNO.

  16. Martynas - 2019 01 14, 13:33

    Labai keista situacija su VNO-ARN… Atrodo turėtų veikti kaip korporate rytas-vakaras, bet normaliu laiku ir prognozuojamai skraido tik SAS (Už 550EUR approx.). Tuo tarpu naktiniai/nekasdieniniai reisai kaip koks zoo sodas. Esu tikras, kad paleidus kokį AirBaltic CRJ900 normaliu laiku rytas/vakaras 12345– už 200-250EUR per roundtrip, SAS galėtų susirinkti žaislus ir atostogauti.

  17. Simonas Bartkus - 2019 01 14, 13:38

    Dėl VNO-STO rinkos: pamenu, kaip Air Lituanica bandė įeiti su VNO-BMA rytas/vakaras. Su ATR42, bet tais laikais dar SAS skraidė su senais SAAB2000.

    Sunkumas yra toks, kad net jei keliaujantys iš Lietuvos pusės, didžioji dalis įmonių turi corporate deals su SAS, kadangi tai švediško kapitalo įmonės. Tokia „vidutinė“ rinka gaunasi labai siaura: visas korporatyvinis didelių įmonių sektorius skrenda su SAS ir kainos neklausia, o price sensitive jau tais laikais taikydavosi prie 3x weekly Norwegian reiso (dabar yra dar daugiau Norwegian ir vis dar yra Wizz Air).

    Tą vidurinę rinką po 200-250EUR per roundtrip ryte/vakare matyt pasiima BT per RIX.

  18. trolis - 2019 01 14, 16:42

    Del Finnair kad nera jungimai patogus i Vakaru Europa – suprantama, bet kad jungimu i Skandinavija „normaliu“ nebuna – keista.

    Wizz vakarinio skrydzio perkelimas is TRP i OSL „atrakintu“ day trip’us i OSL, ar bent jau padoresni grizimo laika – dabar gali is OSL isskristi 6 ryto ir VNO buti diena arba isskristi vakare ir buti nakti. Norwegian turejo nebloga varianta grizimui, bet nusprende „pagerinti“ perkeldami i vos ne vidurdieni.

  19. Pranas - 2019 01 14, 17:46

    Wizz savam stiliuj keitė keitė tvarkaraštį, pavargo, ir paliko nebaigtą – kai kurie skrydžiai parduodami ir pagal seną tvarkaraštį, ir pagal naują. Ir pagal lėktuvų utilizaciją matos tikrai negalės skraidyt taip kaip parduoda, seni palikti skrydžiai prie nieko nedera. Trečiadienio rytais jiems iš vis 5 lėktuvų reiktų.
    Ir kainodara dėl to irgi sugedus – senu blogu laiku parduoda ten kokį KEF už 100 eur, nauju kaip realiai skraidys – tą pačią savaitę ir už 20.

  20. Simonas Bartkus - 2019 01 14, 17:55

    Švedijoje buvo tikimąsi, jog nauja vyriausybė panaikins liūdnai pagarsėjusį aviation tax, bet dabar paaiškėjo, jog nauja koalicija susitarė mokestį palikti. Nežinau kiek tam įtakos galėjo turėti, jog Wizz Air štai uždaro abu švediškus maršrutus iš Lietuvos, bet aviation taxes labiausiai ir paliečia trumpus maršrutus nepagrindiniuose oro uostuose.

    Ir šiaip vis dar keista, kad atsiranda šalių kur įvedami aviation tax kaip prabangos mokestis turtingiesiems.

  21. oleg - 2019 01 14, 19:36

    NYO-VNO aviation tax yra apie 6 EUR IIRC

    Zalieji labai garsiai kalba kad jei juos priims i viriausybe, tai aviation tax pasilieka. Bet centras ir liberalai priesinasi tam, o vietiniai socdemai (dauguma), neturi nuomones.

    Treciadieni dar karta prajma bandys rinkti (priminsiu: rinkimai vyko vasara, iki siol neirsinktas prajmas ir viriausybe overall)

    TL;DR; – niekas nezino kas ten bus su tuo aviation taxu, kol kas tai yra tik garsus rinkiminiai zodziai

    (nes Zalieji pabego pries du menesius i desine (jie vos kelis mandatus turi), norejo formuoti desiniuju viriausybe, tas zlugo, dabar grizo su centru ir liberalais pas kairiuosius, kazka bando sukti. Tai tas aviation tax yra kaip karsta bulve.)

  22. Mantas - 2019 01 14, 19:45

    Įdomu ar yra Europoje nors viena šalis kuri neturėtų visai jokių mokesčių aviakompanijos oro uostuose?

  23. srs - 2019 01 14, 19:53

    Kaip Wizz Air ir Ryanair paskirsto kryptis iš miesto, kuriame skraido į du oro uostus. Pvz:
    Romoje – FR iš CIA, W6 iš FCO
    Milane – FR iš BGO, W6 iš MXP
    Frankfurte – FR iš HHN neperkėlė į FRA
    Prie to paties klausimas, kokia prasmė vienai kompanijai turėti krypčių iš abiejų oro uostų, ypač pradėjus eiti į pagrindį (FRA ir HHN pavyzdys)?

  24. Simonas Bartkus - 2019 01 14, 20:01

    Mantas: kalbam ne oro uosto mokesčius, t.y. Atlyginimą oro uostui už infrastruktūros naudojimą – jie visur yra. Kalba eina apie „aviation tax“ (kaip Švedijoje ar Vokietijoje) ar „Air passenger duty“ (kaip UK), kur tiesiog į valstybės biudžetą reikia mokėti valstybinį mokestį.

  25. Simonas Bartkus - 2019 01 14, 20:05

    srs: reikėtų nagrinėti case by case. Romos Ciampino užrakintas oro uostas, slotų yra kiek yra, daugiau negalima. FR turėjo paketą, jį naudoja daliai skrydžių; kitus vykdo iš FCO. Wizz Air perkėlė iš BGY į MXP manau norėdama diferencijuotis su FR: iš daugelio kitų miestų vis dar skraido į BGY. BGY nelabai bėra vietos plėstis, o kainos BGY ir MXP šiais laikais panašios. Ryanair į FRA atėjo norėdama užsiimti besibaigiančius slotus ir daugiausia atėjo į Leisure ir „trunk“ routes, o visą kitą kaip ir anksčiau vykdo iš HHN.

  26. Mantas - 2019 01 14, 20:19

    Simonai, man įdomu kokį efektą galėtų turėti oro uostų mokesčių mažinimas ar panaikinimas, vietoje pinigų dalinimo oro kompanijoms skraidyti maršrutais kurie po kelių mėnesių uždaromi, arba kai parama duodama dažnių didinimui kas šiek tiek iškraipo rinką.

  27. Abril - 2019 01 14, 22:32

    Mane nustebino, kad RIX yra tik 7 vietoj, ir jau zemiau uz WAW.

    Manau, kad BT (ir Ryga kaip HUBas) ilgainiui praras pozicijas LOTui (RIX vs. WAW):
    -Geografija. Ryga yra siauriau nuo Vilniaus. Skrendant i Vakarus ar i CEE, Ryga nera pakeliui – prarandamas laikas darant lanka.
    -BT niekada negales pasiulyt daugiau krypciu (ir dazniu) nei LOT is WAW. Pvz. Budapestas. LOTas siulo bent 3 variantus kasdien (3 skrydziai WAW-BUD, 5 skrydziai VNO-WAW), o tuo tarpu BT tik 2/3 kartai per savaite.
    -Atejus krizei LOTas tures daugiau galimybiu prisitaikyti, nes turi ne vieno tipo/mazesniu lektuvu parka. Ebraer/CRJ vs. A220, BT gali but problema uzpildyt ir islaikyt dazni. Didesnis daznis – geresni ir daugiau jungimu HUBe.
    – BT truputi prarades “veida” su tiesioginem jungtim per Ryga, ar kelionemis autobusu vietoj lektuvo.

    Perziurejus Mr. Gauso paskaita youtube, man kilo klausimas kodel lietuviai skrendant i Azija, Amerika ar Artimuosius Rytus turetu rinktis su 2 persedimais per Ryga, kai gali su vienu pvz. SVO (Aeroflot), IST (Turkish), WAW (LOT), FRA (Lufthansa), HEL (Finnair).

  28. Simonas Bartkus - 2019 01 14, 23:07

    Abril: labai įdomios ir geros įžvalgos. Šiaip WAW aukščiau buvo tik dėl Wizz Air veiklos, kuri tik spalio mėnesį baigėsi. Be Wizz, tai praktiškai vienodas srautas dabar VNO-WAW ir VNO-RIX: įdomu, kaip toliau vystysis. BT ir RIX turi savų pranašumų, pvz. nemažą srautą turi kryptys į Taliną (kam tiesioginis netinka), į CPH ir ARN (kam SAS per brangu), į Helsinkį (kur AY neturi rytinio skrydžio; arba būna per brangų), į Sankt Peterburgą (BT neturi konkurencijos) ir pan. Bet nesakau, kad BT pozicijos geresnės – man patinka LOT ir manau daug gerų dalykų Lietuvos rinkoje daro. Jau vien long-haul jų map’as svarbus jungimams.

    Gausas man atrodo nesakė, kad Lietuviai turėtų rinktis su dviem persėdimais skrydžius, labiau akcentavo, kad iš bet kurios pasaulio vietos galima į Rygą atskristi su vienu stop’u, dėka airBaltic partnershipų.

    Mantas: Lietuvos oro uostai masyvias nuolaidas irgi taiko naujiems maršrutams, ne tik de minimis parama yra.

  29. Abril - 2019 01 15, 00:57

    True, Gausas nesake kad lietuviams gerai skrist su 2 persedimais. Cia gal man taip galvoj susivede, nes jis dar kalbejo koks geras pavadinimas AirBaltic (gerai kad nebuvo pavadinta AirLatvia pacioj pradzioj) su pozicionavimu i visa regiona.

  30. Čiurlionis - 2019 01 15, 01:39

    Vakar VNO atskridus prireikė vežimėlio susidėti lagaminams, iš pradžių net nustebau, kad nauji karučiai – pasirodo mokami, t.y. turi įdėti 1€ ar 2& ir tada gali jais naudotis.

    Nežinau, gal reikia susirgti stipria silpnaprotystės forma, kad į oro uosto atvykimo salę užsakytum tokius vežimėlius?

    Aš retai, kada turiu grynų, o juolab monetų, šiais laikais, kai vis didesnė dalis žmonių naudoja tokį dalyką, kaip kortelė, Pranas iš VNO ūkio skyriaus rado būdą, kaip priversti keleivius parvežti vežimėlius.

    P.S. jie gal pamiršo, kad Skandinavijoje, Uk, Lenkijoje, Ukrainoje, Rusijoje eurų nėra, tas pats galioja ir turistų grupėms iš Kinijos ir Japonijos. Po galais oro uoste!!

    Kas next? Galėtų pirmo aukšto tualetus apmokestinti, gal tada valymo priemonėm užtektų, nes dvokas nosį pasiekia jau ties Subway antrame aukšte.

  31. mantas_muc - 2019 01 15, 10:22

    airBaltic masto apie dukterines avialinijas, kurioms naudos A220. Oficialiai apie tai nori pranesti kita savaite:

    https://www.aerotelegraph.com/air-baltic-plant-neue-fluglinie-mit-a220

  32. oleg - 2019 01 15, 11:52

    staiga A220 tapo potencialiai transatlantiniu laineriu ;-) gavo ETOPS 180

  33. Linas - 2019 01 15, 12:04

    @oleg
    aha – ir aš šiandien ryte perskaičiau, kad gavo ETOPS 180 min.
    https://www.atn.aero/#/article.html?id=71017

    Simonai, ar A220 pagal parametrus galėtų būti sertifikuotas tūpti LCY?

  34. Simonas Bartkus - 2019 01 15, 12:09

    A220-100 man atrodo jau yra dabar sertifikuotas, Swiss to reikėjo; o mano žinomis A220-300 – Ne.

  35. Simonas Bartkus - 2019 01 15, 17:16

    LOT Polish Airlines atidėjo skrydžių PLQ-WAW šiems metams iki liepos 1 dienos.

    Planuoja skraidyti tik nuo liepos 1 iki rugsėjo 29 dienos.

  36. Kardiobatonas - 2019 01 15, 18:34

    Turbūt LOT sinoptikai prognozuoja, kad bus šaltas birželis.

  37. Linas - 2019 01 15, 19:38

    LOT suvokia, kad atėjo ekonomikos lėtėjimas… 😀 Nenori startuoti anksti, tuščiais lėktuvais…

  38. Tomas - 2019 01 15, 20:30

    Sumušiau savo brangiausio skrydžio Europoje rekordą, 540eu RT į Varšuvą, kai vasarą 20eu RT buvo norma, va tau ir legacy :))

  39. Arunas - 2019 01 15, 23:22

    LOTas nuo SEP19 pradeda WAWDEL x5/w. What’s next?

  40. janka - 2019 01 16, 00:39

    Tezai ir Nova nuima pavasario charterius i TFS.

  41. Čiurlionis - 2019 01 16, 08:56

    O jie ne kiekvieną pavasarį nuima? Mano nuomone geriausia naujiena bus, kaip jie patys ir su visam nusiims. Lietuviškų atostogų kokybės standartas taip sakant…

  42. Besidomintis - 2019 01 16, 09:41

    LOT ruošiasi E190 bazavimui VNO,pakeistas tvarkaraštis į WAW nuo gegužės 1d.

    LO779 WAW-VNO – 14:10-16:15 E190
    LO780 VNO-WAW – 15:20-15:25 E190

    Taip bus „sumainyti“ lėktuvai ir E190 po dienos grįš į bazę WAW.

  43. Šarūnas - 2019 01 16, 09:50

    Bet LCY dar nėra pardavime, nors LOT ir pats LCY visose soc. media platformose užsimena, kad bus toks skrydis. Matyt, nepasiekia dar susitarimo dėl PSO, kad tik mūsų valdininkai nepersigalvotų.

  44. Besidomintis - 2019 01 16, 09:50

    Pamiršau paminėti,kad LOT bazuos E190 skrydžiams į LCY. Reikia tikėtis kad bilietai taip pat greitai atsiras pardavime :)

  45. Spectator - 2019 01 16, 10:49

    SAS visiškai pasiduoda Rygoje: neseniai atšaukė RIX-CPH, dabar vasarai RIX-ARN paliko tik 2x per savaitę (liepą, rugpjūtį iš viso neliko skrydžių). Tiesa, skrydžius pakeitė į 737. Tikriausiai netruks, kol visai atšauks.

  46. Simonas Bartkus - 2019 01 16, 10:59

    janka, Čiurlionis: anksčiau programa į TFS tęsdavosi iki balandžio pradžios, man atrodo šiemet irgi suplanuota buvo panašiai, dabar skrydžiai baigiasi kovo 1 d. Atrodo koncentruojasi į konkurenciją skrydžiams į Egiptą, kur atrodo skrydžių daugėja, o ITAKA dabar veža į Marsalamą ir Tabą.

  47. expertas - 2019 01 16, 11:15

    Taip, TFS tęsdavosi iki balandžio pradžios ar net ilgiau. Dabar gi programa tapo racionalios politikos ir konkurencijos auka. Ką pasiūlyti klientams, kurie kovo mėnesį nori kur nors ne į Egiptą? Hmmmm… Itakos Madeirą. Štai jums ir nugalėtojas. O jei ir jos nebus – tiesiog žmonės galvos, kaip susiorganizuoti ką nors kito (Eilatas, Tel Avivas, Malta, Kipras ar net tie patys Kanarai iš Lenkijos). Sprendimas gal ir logiškas finansiškai, bet visiškai trumparegiškas strateginiu požiūriu.

  48. Simonas Bartkus - 2019 01 16, 12:04

    Spectator: manau, tai didelė pergalė airBaltic ginant savo namų rinką. Įdomi tėkmė, SAS nuėmė savo laiku codeshare nuo airBaltic ir atėjo konkuruoti pradžioje į Vilnių, po to ir į Rygą. Dabar Rygoj pralaimėjo konkurenciją ir jeigu norės vėl codeshare’int su airBaltic tokias nekokias derybines pozicijas skaitau turės :)

  49. Spectator - 2019 01 16, 12:15

    Iš tiesų laimėjimas nemažas. BT visą tą laiką vykdė 4x skrydžius per dieną tarp Rygos ir Stokholmo, ir jau kurį laiką rytinį ir vakarinį skrydžius darbo dienomis vykdė su 737/A220, tad pasiūlos rinkoje buvo labai daug. Prie to prisidėjo ir Norwegian, kurie nuo 2018 vasaros sezono padidino skrydžių iki 6x per savaitę.

  50. Aviator’ius - 2019 01 17, 02:43

    Norwegian uždarinės bazes 2019 m. – problemos rimtos..Nors tai gali būti veiklos optimizavimo pasekmė.

Leave a reply