Simonas Bartkus | Blog

„Aurela” lėktuvai gavo darbo iki pat 2009 metų rudens. Didelio užsakymo „Aurela” sulaukė iš Lenkijos kelionių organizatoriaus „Exim Tours„.

Nuo gruodžio 26 dienos „Aurelos” lėktuvai penktadieniais iš Varšuvos skris į Dominiką ir Margaritą (vienas skrydis, pradžioje nusileidžiant Dominykoje, o paskui skrendant į Margaritą, o sekmadieniais lėktuvas skris į Kubą ir Meksiką. Abu skrydžiai bus vykdomi su techniniu nusileidimu Portugalijai priklausančiose Azorų salose. Skrydžiai vyks iki kovo 27 dienos.

2009 m. sausį „Aurelos” lėktuvai ims kilti į Egiptą. 2009 m. vasarą „Aurelos” lėktuvai Lenkijoje dirbs pilnu tempu – bus srendama iš Lodzės, Krokuvos, Gdansko, Katovicų, Varšuvos ir Poznanės į Antaliją ir Bodrumą Turkijoje, Monastyrį Tunise.

Klaustukas iškilo ant šių metų tiesioginių užsakomųjų skrydžių iš Vilniaus į Bangkoką. „Novaturo” tinklalapyje kelionės į Tailandą nebeparduodamos, skrydžių į Bangkoką nebeliko ir skelbiamame skrydžių tvarkaraštyje. „Tez Tour” paskelbė, jog atšaukia pirmus du skrydžius į Bangkoką ir skrydžiai turėtų prasidėti gruodžio 25-ąją. Prisiminkim, jog abu kelionių operatoriai ketino dalintis vienu skrydžiu šia tolima kryptimi – todėl vieno planas skraidinti klientus, o kito planas pasitraukti atrodo dviprasmiškai.

Planuoti skrydžiai į Goa (Indija) šį sezoną jau buvo atšaukti. Klausimas, kiek dėl tokių pasikeitimų nukentės „FlyLAL” – bet kokiu atveju „Boeing 757-200” turės daug mažiau darbo, jei skrydžiai nebus vykdomi. Vienas skrydis su nusileidimu Dubajuje trunka daugiau nei parą.

„FlyLAL” garsiai pranešė apie gruodžio 15 dieną planuojamus atgaivinti reisus į Tbilisį – skrydžiai turėjo vykti net 5 kartus per savaitę. Nors „FlyLAL” tvarkaraštyje vis dar skelbiami skrydžiai į Tbilisį, bilietų į šiuos skrydžius neparduoda „FlyLAL”, taip pat bilietai dingo iš IATA sistemos.

Asmeniškai man labai gaila – Tbilisis buvo kryptis, galinti generuoti realų tranzito srautą per Vilniaus oro uostą. Tokiu būdu Vilnius tampa tarpininku tarp Rytų ir Vakarų.

Gruzijai nesutariant su Rusija, iš Tbilisio lėktuvai nebeskrenda į Maskvą – pagrindinį transporto mazgą Gruzijos keleiviams, dėl to tai yra galimybė konkuruoti dėl Gruzijos keleivių. „airBaltic” sėkmingai vežasi keleivius iš Tbilisio į Rygą, o Vakarų Europos gyventojams Ryga yra vienas patogiausių taškų iš kur galima pasiekti Gruziją. Skrydžiai į Rytinį Europos pakraštį patrauklūs dar ir tuo, jog dėl laiko skirtumo į Tbilisį, Alma Atą, Jerevaną ar Baku galima suskraidyti per naktį. Pagal „FlyLAL” numatytą tvarkaraštį, lėktuvai į Tbilisį iš Vilniaus kiltų vakare, o labai ankstų rytą pakilę iš Tbilisio, lėktuvai Vilniuje būtų jau šeštą ryte.

Jau gruodžio mėnesį „FlyLAL” parką turėtų palikti trys iš keturių lėktuvų „SAAB 2000”. Nors pratę prie „Boeing” propelerinius lėktuvus ir keikia, smarkiai susiaurėja trumpiems skrydžiams skirtas „FlyLAL” parkas. Žiemos tvarkaraštyje „FlyLAL” turi mažai trumpų skrydžių – vienintelis likęs „SAAB 2000” skraidys į Budapeštą, o į Kijevą ir Maskvą nuo šiol dažniausiai skraidys „Boeing 737-500”.

„FlyLAL” įmonių grupė turi stiprią „Boeing 737” remonto ir priežiūros bazę, nuosavą mokymo centrą, tačiau žvelgiant toliau, „FlyLAL” turėtų orientuotis į regioninius skrydžius, tuo tarpu į Rygą, Taliną, Stokholmą, Varšuvą, Sankt Peterburgą, Helsinkį ar Varšuvą varinėti „Boeing 737” iš tiesų yra prabanga. „SAAB 2000” kartais gerai pasitarnautų ir Prezidento skraidinimui, kadangi šiam dažnai tenka skraidyti pas kaimynus latvius, lenkus.

Apie „FlyLAL” planus papildyti lėktuvų parką kitais trumpiems skrydžiams skirtais lėktuvais žinių nėra. Tikėsimės, jų atsiras drauge su žiniomis apie 2009 m. vasaros tvarkaraštį.

Į Vilniaus oro uosto lyderės poziciją pagal pervežamą keleivių skaičių vėl išsiveržė „airBaltic” (32,4%). Bet šis pasikeitimas daugiau sąlyginis – gavusi licenziją, „FlyLAL” užsakomiuosius skrydžius ėmėsi vykdyti „FlyLAL Charters”, todėl daugiausia pervežančių avialinijų sąraše antrą vietą užima „FlyLAL” (29,6%), o trečiąją „FlyLAL Charters” (7,19%).

Penketuke dar yra „Czech Airlines” (5,79%) ir „Aer Lingus” (4,53%). Kadangi šios bendrovės atlieka tik skrydžius viena kryptimi, nesunku apskaičiuoti vidutinį lėktuvų apkrovimą – reisuose Praha-Vilnius ir Vilnius-Praha viename lėktuve sėdi 64,6 keleiviai, o Dublinas-Vilnius arba Vilnius-Dublinas – net 177 keleiviai. Iš reiso žiemai pasitraukus „airBaltic” ir „FlyLAL”, „Airbus A320”, kuriuo į Vilnių atskrenda „Aer Lingus” beveik kiekviename reise yra užpildytas 100%!

Kaip žinia, nuo šio rudens „Aurela” nebeturi klientų Lietuvoje. Jau prieš kurį laiką, kilus nesutarimams tarp „Tez Tour” ir „Aurelos” šis kelionių operatorius naudojasi „FlyLAL” paslaugomis. Nuo šio rudens didžiausias kelionių organizatorius „Novaturas” taip pat „Aurelos” paslaugas iškeitė į „FlyLAL”. Netekus šių dviejų didžiausių užsakomųjų skrydžių užsakovų, „Aurelos” dviems šiemet įsigytiems „Boeing 757” darbo tenka ieškoti kitur.

Rudens pradžioje „Aurela” bandė laimės ieškoti Lenkijoje ir kurį laiką „Boeing 757” skraidė iš Varšuvos. Vėliau vienas iš „Boeing 757” kelias savaites stovėjo nenaudojamas Kauno oro uosto parkinge.

Prieš savaitę paaiškėjo, jog abu „Aurelos” „Boeing 757” buvo išnuomoti dviems Nigerijos ir Nigerio bendrovėms – LY-SKR buvo išnuomotas bendrovei „Meridian Airlines”, o LY-SKJ išnuomotas „Air Niamey” avialinijoms.

Pasirodo, prasidėjus islamo išpažinėjų piligriminėms vadinamosioms Hajj kelionėms, tuose kraštuose smarkiai padidėja lėktuvų paklausa – organizuojami masiniai užsakomieji skrydžiai į Meką. Todėl ne viena Europos bendrovė išnuomoja vasarą turistų eksportui į vasarojimo vietas skirtus lėktuvus islamo išpažinėjų kelionėms į Meką.

Lietuvą pasiekė ir egzotiškas vaizdelis, plaukiojantis interneto platybėse – keleiviai, lipantys iš „Aurelos” lėktuvo.

Neaišku, ar „Aurela” išnuomavo lėktuvus su visa įgula – iš vienos pusės, stiuardesės ir pilotai turėtų gauti neblogus komandiruotpinigius, tačiau netikėta ilgalaikė išvyka į Nigeriją ar Kamerūną ne kiekvienam yra didžiausia svajonė.

Kartu pasirodė žinia, jog vienas „Aurelos” lėktuvų – konkrečiai LY-SKJ – patyrė inicidentą Kamerūne. Skirtingi šaltiniai praneša apie skirtingas skrydžio aplinkybes, bet panašu, jog besibėgėjantį kilti, sugedo lėktuvo variklis, o didžiausi nuostoliai patirti dėl padangų užsidegimo staigiai stabdant.

Iš kitos pusės, yra daug abejonių, jog tai tikrai buvo „Aurelos” lėktuvas. Visi šaltiniai sutartinai teigia, jog lėktuve buvo 307 keleiviai. „Aurelos” turimuose „Boeing 757-200” yra sumontuotos 234 kėdės – tai yra didžiausias galimas keleivių skaičius „B757-200”. Tačiau dar kiti šaltiniai teigia, jog inicidentą patyrusiame lėktuve buvo viršytas leistinas keleivių skaičius, bet kartu minima, jog vietų skaičius lėktuve – 270. Neva, buvo suplanuota, jog skrydis bus vykdomas „Boeing 747”, tačiau bendrovei pavyko parūpinti tik mažesnį lėktuvą.

Jeigu iš ties inicidentą patyrė „Aurelos” lėktuvas, tai iš ties buvo žiauriai pažeistos skrydžio saugumo taisyklės. Be to, neįsivaizduoju, kaip tiek keleivių „susipakavo” į lėkuvą – gal skrido į Meką stovėdami?

ATNAUJINIMAS: Kaip ir buvo galima nuspėti pagal nesutapimų skaičių pranešimuose – į incidentą „Aurelos” „Boeing 757-200” nepakliuvo. „Aurela” turėjo kažkokių techninių problemų Saudo Arabijoje, bet tai  buvo tik techninės problemos. Inicidentą su keleviais patyrė kitas, kitos kompanijos lėktuvas.

Vienas iš „Aurelos” „Boeing 737-300” yra įdarbintas Kipre – atlieka skrydžius „Cyprus Airways” avialinijoms.

Tęsiant apie lėktuvų parkus, sklinda kalbos, jog gruodžio mėnesį „FlyLAL” ketina atsisakyti „SAAB 2000” lėktuvų nuomos. Jeigu tai tiesa, tai tikrai įdomu, kokiais artimiems skrydžiams tinkamais lėktuvais „FlyLAL” galėtų pakeisti „SAAB 2000”? Tačiau šie gandai gali būti ir netiesa – skrydžius į Budapeštą ar Maskvą „FlyLAL” skelbia ir kovo mėnesį atliksianti „SAAB 2000” lėktuvu.

Tą dieną, kai visos didžiosios pasaulio avialinijos skelbia apie vis augančius nuostolius, o kompaniją „Aurela” paliko didžiausias klientas „Novaturas”, iki šiol (buvusi) daugiausia užsakomųjų skrydžių Lietuvoje atliekanti kompanija „Aurela” planuoja įsigyti „Boeing 767” lėktuvą.

Tokią informaciją galima rasti tituliniame „Aurelos” tinklalapio puslapyje.

Šiuo metu bendrovei „Aurela“ priklauso du turistinės klasės 148 vietų „Boeing 737-300“ orlaiviai, du ilgų nuotolių virš 200 vietų turintys „Boeing 757-200“ orlaiviai ir du 9 vietų verslo klasės orlaiviai „Hawker 850XP“ bei naujas „Hawker 900XP“. Netrukus aviakompanija planuoja įsigyti „Boeing 767“ orlaivį.

Jau ne vieną kartą paminėjau, jog „Boeing 767” būtų racionaliausias pirkinys lietuviškoms avialinijoms, jeigu jos ketina atidaryti tiesioginius transatlantinius skrydžius iš Lietuvos. Visgi, ši naujiena (o tai turėtų būti teisybė) iš ties yra įspūdinga.

Tik praėjusių metų pabaigoje „Aurela” įsigijo pirmąjį „Boeing 757” Lietuvoje, o jos pavyzdžiu greitai pasekė „FlyLAL” ir „braliukai” „airBaltic”.

Be jokios abejonės, „Boeing 767” būtų didžiausias bet kada Lietuvos kompanijų valdytas lėktuvas. „Boeing 767” yra vienas sėkmingiausių „Boeing” pagamintų modelių. „Boeing 767” buvo gaminamas kaip vyresnys „Boeing 757” brolis. Jo gamyba prasidėjo panašiu metu kaip ir „Boeing 767” – pirmasis komerciniams skrydžiams pritaikytas 767 buvo parduotas 1982-aisiais. Lėktuvo pardavimai rekordus pasiekė 1988-1990 metais, kada buvo parduota beveik po 100 tokių lėktuvų kasmet, bet pardavimai išslaikė aukštame lygyje iki pat 1997-1999-ųjų.

„Boeing 767” gali turėti iki 370 vietų. Spėju, jog „Aurela” įsigis ankstesnę modelio konfiguraciją 767-200, tai lėktuvas turėtų talpinti 250-270 keleivių. Tai bus pirmas Lietuvos kompanijai priklausantis lėktuvas, kuriame keleivių sėdynės surikiuotos ne su vienu taku per vidurį, bet su kėdžių eile lėktuvo viduryje. 767 tipinis kėdžių išdėstymas yra 2-3-2 (palyginimui, mums pažįstami „B737” ir „B757” turi 3-3).

Nedideliais kiekiais „Boeing 767” modelis yra gaminamas ir dabar. Jo tiesioginį pakaitalą „Boeing 787” amerikos lėktuvų gamybos koncernas vis dar kuria – pirmasis pristatymas kliento naudojimui turėtų būti 2009-ųjų metu pabaigoje.

Štai taip atrodo „Boeing 767-200” kartos lėktuvas:

„Boeing 767” šiuo metu ne tik neturi nė viena Lietuvos kompanija, bet tai yra labai labai retas svečias Lietuvos oro uostuose. Vilniaus ir Kauno oro uostų takai yra „ant ribos” šių lėktuvų leidimuisi. Kaip bebūtų, toks lėktuvas būtų Vilniaus oro uosto perono puošmena.

Klausimas kitas – o kur „Aurela” su tokiu lėktuvu skraidys? Šis lėktuvas būtų puikus ir komfortiškas turistams skraidinti į Indiją, Kiniją ar Tailandą – tokį skrydį būtų galima atlikti be nusileidimo. Bet – vienintelės dvi Lietuvos kompanijos, organizuojančios keliones ten – „Novaturas” ir „Tez Tour” – bendradarbiauja su „FlyLAL” …

Gal „Aurela” pasuks į reguliariuosius reisus? Ir pirmasis jos reisas bus Vilnius-Čikaga? :)

Pabaigai užgiedosiu pesimistinę dainelę – gali būti ir taip, jog lėktuvas priklausys „Aurelai”, bet, skraidys ne Lietuvoje.