Vilnius, Kaunas, Palanga, Ryga – rezultatai ir perspektyvos

Skaičiukus skaičiuoja rudenį, metinius rezultatus aviakompanijos skaičiuoja pavasarį (finansiniai metai paprastai sutampa su skrydžių tvarkaraščiu – metai baigiasi kovo gale, kai  baigiasi žiema), o oro uostai keleivius skaičiuoja pasibaigus kalendoriniams metams.

Vilniaus oro uoste praėjusiais metais keleivių skaičius paaugo 19%. Augimas didesnis nei Rygos oro uoste (17%) ir daug didesnis nei Talino oro uoste (5%). Pavyko pagal keleivių skaičių aplenkti Taliną, tačiau nuo Rygos oro uosto atsilikimas išlieka didelis.

Populiariausios kryptis Vilniaus oro uoste: Kopenhaga (161 tūkst. keleivių), Londonas (134 tūkst.), Frankfurtas (106 tūkst.), Helsinkis (104 tūkst.), Dublinas (98 tūkst.), Amsterdamas (94 tūkst.), Praha (92 tūkst.), Milanas (62 tūkst.).

Pernai labai ženkliai šoktelėjo keleivių skaičius į Amsterdamą, kur „flyLAL“ su KLM turėjo neblogų pasiūlymų keliauti į visą pasaulį. Dabar šio reiso iš Vilniaus nebėra – neoficialiomis mano žiniomis, KLM nesusitarė su Vilniaus oro uostu ir bent jau 2009 m. vasaros sezonu iš Amsterdamo į Vilnių neskraidys. Dedame šitam sprendimui riebų minusą.

Labai šoktelėjo Paryžiaus krypties populiarumas. Pagrindinė priežastis – arši „airBaltic“ ir „flyLAL“ konkurencija šiame maršrute 2008 m. vasaros sezono metu. Savarankiškos savaitgalio ar savaitės kelionės į Paryžių praėjusią vasarą buvo ypač populiarios dėl konkurencijos numuštos kainos. Dabar skrydžių iš Vilniaus į Paryžių nėra visai.

Vilniaus oro uoste „flyLAL“ (kartu su „flyLAL Charters“) užėmė 35,2% rinkos, „airBaltic“ – 33,6%, „Aurela“ – 8,5%, „Czech Airlines“ – 4,5%, „Lufthansa“ – 3,6%, „Finnair“ – 3,5%.

Rygos oro uoste populiariausios kryptys buvo Londonas (290 tūkst. keleivių), Berlynas (208), Dublinas (206), Stokholmas (203), Kopenhaga (157), Helsinkis (141), Oslas (139), Frankfurtas (122), Milanas (110), Maskva (106).

Iš Vilniaus sąlyginai nepopuliari buvo Berlyno kryptis, kuri Rygos oro uosto populiariausių krypčių sąraše užima antrąją vietą. Priežastys dvi: pirma, „airBaltic“ turi jungiamųjų skrydžių sutartį su „airBerlin“ per Berlyno Tegelio oro uostą; antra, Berlynas nuo Lietuvos yra arčiau ir į šį miestą yra populiaru keliauti automobiliais. „airBaltic“ tarp Rygos ir Berlyno kartais skrenda su „Boeing 757“. Nuo gruodžio mėnesio iš Vilniaus oro jungties su Berlynu nebėra.

Rygos oro uoste praėjusiais metais krito keleivių skaičius skrydžiuose į hub’us – Kopenhagą, Amsterdamą, Prahą, ypač ženkliai į Frankfurtą. Pagrindinė priežastis – platėjantis „airBaltic“ skrydžių žemėlapis, leidžiantis keleiviams tiesiogiai skrist į daugelį Europos taškų.

Rygos oro uoste „airBaltic“ pagal keleivių skaičių užima 54% rinkos, „Ryanair“ – 23%, „LatCharter“ – 4%, KLM – 2,6%, kitos kompanijos dar mažiau. Būtent rinkos dalių koncentracijos sukeliama rizika būtų pagrindinė grėsmė Rygos oro uostui, jeigu daryti šios organizacijos SWOT analizę. Iš Rygos oro uosto pasitraukė „easyJet“, „Aer Lingus“, „Austrian Airlines“, dar kelios mažesnės kompanijos, todėl Rygos oro uostas yra visiškai priklausomas nuo dviejų bendrovių – viena iš jų su Rygos oro uostu dirba ranka rankom, tuo tarpu antras – neprognozuojamas ir labai jautrus nuolaidos sumažinimui. Vilniaus oro uosto šios žiemos pavyzdys parodė, jog 2 – tai visai nedaug: viena bankrutavo, o kita nusprendė trauktis ir iš perspektyvos liko skylė.

Į antrą pagal populiarumą kryptį iš Vilniaus – Londoną – pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ skraidino iš Kauno. Iš viso 2008 m. kryptimi Kaunas-Londonas keliavo 185 tūkst. keleivių. Taigi, iš viso iš Lietuvos į Londoną keliavo 319 tūkst. keleivių. Dar reikėtų pridėti kelis tūkstančius keleivių iš Palangos – vasaros metu „flyLAL“ skraidė iš Palangos į Stanstedo oro uostą (neturiu tikslių skaičių apie keleivius, vežtus maršrutu Palanga-Londonas).

Įdomus dalykas yra toks, jog praėjusiais metais, Rygos oro uoste ypatingai sparčiai augo tranzitinių keleivių skaičius. Nuo 160 tūkst. iki 520 tūkst. Ką turime? Ogi beveik visas keleivių skaičiaus augimas oro uoste buvo iš tranzitinių keleivių augimo.

Kaip atrodytų Rygos oro uostas be tranzitinių keleivių? Su 3,15 mln. keleivių. Visų trijų Lietuvos oro uostų keleivių skaičius – 2,5 mln. keleivių. Skirtumas ne toks ir drastiškas. Rygos oro uosto lyderiavimas Baltijos šalių regione yra nulemtas ne geografinės padėties. Mano nuomone, skirtumą tarp Lietuvos oro uostų ir Rygos oro uosto keleivių skaičiaus sudaro dvi priežastys: platesnis skrydžių žemėlapis ir tranzitinių keleivių buvimas.

Rygos oro uoste tranzitinių keleivių skaičius išaugo 2008 m. liepą-rugsėjį. Jeigu šiuos metus išsilaikys panašus lygis, tai 2009 m. Rygos oro uostas gali turėti 800-900 tūkst. tranzitinių keleivių.

Vilniaus oro uoste praėjusiais metais buvo 3,5 tūkst. tranzitinių keleivių …

Kas labai labai kelia nerimą? Ogi keleivių srautas iš Vilniaus 2008 m. gruodžio mėnesį. Spėkite iš trijų kartų, kokia populiariausia kryptis iš Vilniaus buvo 2008 m. gruodį? Taip, Ryga.

Praėjusį gruodį į Rygą išskrido 10,5 tūkst. keleivių. Antroje vietoje liko Kopenhaga – 10,2 tūkst., trečioje – Londonas su 9,9 tūkst. keleivių. Be abejo, šis skaičius yra šiek tiek sukeltas dirbtinai – „airBaltic“ pardavė daug bilietų tiesioginiams skrydžiams, o tie skrydžiai pavirto į „tiesioginius skrydžius per Rygą“. Reali padėtis paaiškės balandį, kada keleivių tarp Vilniaus ir Rygos srautas bus paremtas „tikrais“ pardavimais – „airBaltic“ tam ruošiasi ir nuo balandžio tarp Vilniaus ir Rygos skraidys 7 kartus per dieną.

Man negaila, jog Rygos oro uostas kaip hub’as konkuruotų su Praha, Kopenhaga, Frankfurtu ar Amsterdamu. Tegul sekasi kaimynams. Tačiau netgi praėjusiais metais, Rygos oro uosto augimas buvo ne šių krypčių sąskaita o tiesioginių skrydžių iš Vilniaus sąskaita, nors 10 mėnesius iš 12 skrydžių žemėlapis iš Vilniaus buvo gana platus. Įsivaizduokite, kas gali dėtis dabar, kada skrydžių skaičius iš Vilniaus drastiškai sumažėjo.

Jeigu nebus imtąsi skubių veiksmų (optimistiškai tikiuosi, jog Masiulis su laikinu oro uosto vadovu ne tik šneka, o ir daro), Vilnius skrydžių žemėlapyje bus kaip prielipa šalia Rygos. Taip, kaip koks Bilundas šalia Kopenhagos, Krokuva šalia Varšuvos (ir Prahos), Kelnas šalia Frankfurto, Kardifas šalia Londono.

2009 m. bus įdomūs metai. Nelengva bus ne tik Lietuvos oro uostams. Dar labiau optimizmo suteikiantis teiginys – mes dabar esame jau tokioje duobėje, kad žemiau net nelabai yra kur kristi. Ar gali dar nykti skrydžių iš Vilniaus žemėlapis. Nebetikiu. O dugnas naudingas tuo, kad nuo jo yra galimybė atsispirti ir kilti į viršų kuriant kažką naujo. Mūsų atveju tai būtų skrydžių bendrovė, besibazuojanti viename iš Lietuvos oro uostų, bei naujos bendrovės pritrauktos į Vilnių, Kauną ar Palangą.

Nelengva bus ir Rygos oro uostui – apie dalį vargų rašiau jau kalbėdamas apie SAS pasitraukimą iš „airBaltic“. Investicijos į tranzitinių keleivių srautą yra labai didelės, o besitraukiančioje rinkoje jos reikalingos dar didesnės. „airBaltic“ nesugebėjo įvykdyti viso žiemos tvarkaraščio – ypač apkarpyti buvo tolimi ir aukštų sąnaudų skrydžiai į tolimus NVS šalis. Vykdydama reisus „airBaltic“ tikrai skaičiuos, kad keleivių srautas būtų pakankamas skrydžių sąnaudoms padengti.

Dėl didelės dviejų bendrovių įtakos Rygoje, neišvengiamai oro uosto vadovams sunku derėtis su kitomis oro bendrovėmis dėl skrydžių į Rygos oro uostą. Nemažai bendrovių iškeliavo iš Rygos 2008 m. rudenį, o į vasaros tvarkaraštį nė viena neketina grįžti, o naujų bendrovių Rygos oro uostas nepritraukė („Windjet“ nelabai skaitosi).

Lauksime toliau gerų žinių iš visų Lietuvos oro uostų. Kauno oro uostas informuoja kviečiantis „Ryanair“ plėsti skrydžių iš Kauno žemėlapį. Vilniaus oro uosto atstovai pritilo, nors žada jau labai greitai pranešti apie naujas oro bendrovės, dirbsiančias Vilniuje. Tik, kad jų komunikacija tokia beviltiška, jog net Vilniaus oro uosto interneto puslapyje nėra nė žinutės apie pradedamus „Brussels Airlines“ skrydžius …

Šiandien „Delfi“ pasirodė žinutė, jog Gruzijos kompanija nori skraidyti iš Tbilisio į Vilnių. Nors kompanija neminima, kalba eina arba apie „Georgian National Airlines“ arba apie „Georgian Airways“, kurios vykdo skrydžius iš Tbilisio oro uosto. Praėjusią vasarą į Tbilisį skraidė „flyLAL“, o iki karo veiksmų Gruzijoje keleivių srautas siekė 1,5 tūkst. keleivių per mėnesį. „flyLAL“ puoselėjo mintį atgaivinti skrydžius nuo 2008 m. gruodžio vidurio, tačiau pablogėjus finansinei situacijai planai nebuvo įgyvendinti.

Tbilisis yra potencialiai galinga kryptis tranzitinių skrydžių vykdymui. Vakarų keleiviams tai galimybė pasiekti Gruzijos sostinę per Vilnių, o gruzinams šansas per Vilnių pasiekti vakarų Europos šalių sostines. Deja, Vilniaus oro uostas šiuo metu neturi nieko pasiūlyti nei vieniems nei kitiems ….

Linkėjimai Naujiesiems

Šiandien yra ta diena, kada yra pats geriausias metas užsiimti dviems dalykais – dėlioti į lentynėles ir vertinti praeinančius arba planuoti ateinančius. Nesiimsiu dėlioti ar vertinti besibaigiančių – jie buvo permainingi ir įdomūs. Tegul tokie ir lieka. Geriau užsiimsiu linkėjimais.

Kolegoms marketingistams linkiu, jog 2009-ieji būtų lengvesni negu 2008 metų pabaiga. Svarbiausia nepamiršti, jog didžiausi sunkumai = didžiausios galimybės.

Kino pasauliui linkiu švelnaus žiūrovų išbandymo naujomis bilietų kainomis (PVM nuo 5% kyla iki 19%), tolimesnės nuoseklios plėtros ir stiprių filmų kitąmet – šie metai pagal šį požymį buvo nekokie. Lietuviškam kinui nešvelniai palinkėsiu „komerciškėjimo“ – jei nesam talentingi, tai geriau kopijuokime Spylbergą, o ne Kusturicą – taip lengviau, originaliau ir rezultatas bus geresnis.

Interneto pasauliui linkiu toliau paprastėti – tai yra kelias sėkmingai plisti apimti dar didesnę dalį auditorijos. Profesionalai vis stengiasi internetą daryti sudėtingesniu ir baidyti paprastą lietuvį. Girdėjau, kad interneto skverbties didėjimas gali išgelbėti Lietuvą nuo Rimiškio sindromo.

Politikams ir valdžiai linkiu, jog per mėnesį suregztos permainos nebūtų paskutinės. Pateisinama, jeigu tai tik yra plano dalis. Veržti diržus reikia per valdžios aparato efektyvumo didinimą – tai nelengva ir negreita, bet padaroma.

Žiniasklaidai linkiu modernėjimo ir platesnio mąstymo (out-of-the-box, hehe). Ypač „popierinei“. Verkti ir vadintis „lietuviška raštija“ šiuo metu nenusipelnote.

Televizijoms linkiu drąsos judėti pirmyn. Vienodėjimo kelias yra ne tas, iš kurio visi išeis laimingi su statinaite medaus po pažastimi. Nepamirškite jau minėtos frazės, kur viename sakinyje telpa žodžiai „sunkumai“ ir „galimybės“.

Tikiu, kad ateinantys metai bus lūžio metai aptarnavimo sferai, kuri kelerius metus buvo užmigdyta. Čia yra kur stiebtis, o neefektyvūs ilgai negyvens.

Na, o aviacijos verslui daugiau konkretesnių žodžių:

– Vilniaus Oro Uostui linkiu gero naujo vadovo – apsukresnio, modernesnio ir tvirtesnio;

– Vilniaus Oro Uostui linkiu sulaukt „British Airways“, „Air France“, „Emirates“, „Swiss“ ir „Brussells Airlines“ uodegų;

– Kauno oro uostui linkiu sulaukt „easyJet“, „airBerlin“, „Wizzair“ ir daug kitų naujų lėktuvų uodegų;

– Palangos oro uostui linkiu sulaukt jungčių su Vilnium, Berlynu, Frankfurtu, Amsterdamu ir Stokholmu;

– „FlyLAL“ linkiu naujų mažų ir efektyvių lėktuvų, skrydžių žemėlapio atstatymo bent į 2008 m. vasaros lygį ir didesnio jungčių su skirtingais partneriais asortimento;

– Šiaulių oro uostui linkiu pirmo keleivinio lėktuvo! :)

Su Naujaisiais!

Ar reikėtų Karmėlavos oro uostą pervadinti į Vilniaus oro uostą?

Jeigu esate kaunietis, tai šio įrašo pavadinimą galite priimti kaip įžeidimą. Tokia mintis man buvo toptelėjusi ir anksčiau, bet šį klausimą pirmi iškėlė Miestai.NET forumo dalyviai. O peno tokiam variantui davė Kauno oro uosto direktorius A.Šliūpas, išreiškęs apgailestavimą, jog „Ryanair“ nevadina skrydžių į Karmėlavą į Vilnius/Kaunas oro uostą.

Išties, praktiką vadinti oro uostus ne savo vardais suformavo pigių skrydžių oro bendrovės, kurių vienas iš veiklos principų: skrendame į nepagrindinius oro uostus, kuriuose mokesčiai yra mažesni. Taip susiklostė, jog pigesni oro uostai yra nutolę nuo sostinių ir didesnių miestų.

Pavyzdžiui – Skavsta oro uostas Švedijoje persivadino į Stokholmo Skavsta oro uostą. Nors iki Stokholmo centro nuo jo – apie 120 km automobiliu. Be to, šalia oro uosto yra visai nemažas Nykopingo miestas, pagal kurį galima būtų oro uostą pavadinti Nykopingo oro uostu. Panaršykite po šio oro uosto puslapį – tikrai susidarysite įspūdį, jog atsidursite Stokholme.

Lygiai taip pat „Ryanair“ Belgijos Šarlerua oro uostą vadina Briuselio oro uostu. Atstumas tarp Šarlerua ir Briuselio – apie 60 km. Nors tarptautiniu masteliu 60 km gal ir nėra daug, bet belgišku masteliu tai jau yra nemažai. Galų gale, Šarlerua gyvena virš 200 tūkst. gyventojų, o įskaitant priemiesčius gyventojų suskaičiuosime ir 500 tūkst. Beje, žinau lietuvių, kurie kiek apsigavo keliaudami į ULEB taurės finalus, kurie vyko Šarlerua mieste. Jie neįtarė, jog „Ryanair“ skrenda ne į Briuselį, o tiesiai į Šarlerua, todėl skrido su kitomis kompanijomis! Be abejo, dažnesnis variantas, kuomet tikiesi skrendąs netoli Briuselio, o leidiesi Šarlerua.

Bet kokiu atveju – dažnesni skraidytojai jau išmoko, jog keliaujant į nežinomą oro uostą, svarbu pasitikrinti, koks atstumas ir kokios susisiekimo galimybės su galutiniu tavo kelionės tašku. Vilnius-Londonas taip pat mažai pasako, nes neaišku, ar bus skrendama į Lutoną, ar į Stanstedą, ar į Gatwicko oro uostą. Galų gale dar yra Heathrow ir prabangus London City oro uostas (tik į šiuos du iš Lietuvos lėktuvai neskraido).

Grįžkime prie pagrindinio šio įrašo klausimo. Atmeskime šį kartą visą vertę, jog viską reikia vadinti savo vardu, taip pat patriotinius išvedžiojimus (nors neteigiu, jog tai nėra svarbu) – ar naudinga būtų Karmėlavos oro uostui, jeigu jis vadintųsi Vilniaus Karmėlavos arba Vilniaus/Kauno oro uostu?

Oro uosto pervadinimas įvedant į oro uosto vardą „Vilnius“ būtų oro uosto konkurencingumą didinantis žingsnis. Oro uostai konkuruoja ne dėl keleivių tiesiogiai, bet dėl avialinijų, kurios atidarytų reisus į oro uostą. O avialinijoms yra svarbus oro uosto patrauklumas. Būkime realistai – vakariečiams sunku įsiminti Lietuvos sostinės pavadinimą (kiek kartų girdėjote, ar Lietuvos sostinė Ryga?), o, ko gero, Vilniaus vardas, jeigu atliktume žinomumo tyrimą, būtų akivaizdžiai žinomesnis negu antras pagal dydį Lietuvos miestas.

Kauno oro uosto pervadininimas į Vilniaus/Kauno oro uostą galėtų padėti antrajam pagal dydį Lietuvos oro uostui ir konkuruoti netiesioginėje kovoje su Tarptautiniu Vilniaus oro uostu. Reikia sutikti, jog „Antro pagal dydį Lietuvos miesto oro uostas“ tarptautinėje arenoje skamba blogiau negu „Lietuvos sostinės oro uostas, kiek toliau nuo Vilniaus“.

Nepaisant šių argumentų, kuriuos nors ir laikau svariais, aš nepalaikau idėjos šiuo  metu pervadinti Karmėlavos oro uostą į Vilniaus Karmėlavos ar Vilniaus/Kauno oro uostą. Dėl kitų dviejų argumentų:

1. Istoriškai Vilniaus ir Kauno miestai, nors ir nutolę ne toli vienas nuo kito, yra du skirtingi miestai, todėl, kol A.Zuoko dipolio idėja netapo realybe, nereikėtų jų tapatinti juos jungiant (ar prijungiant vieno prie kito);

2. Transporto infrastruktūros tarp Kauno oro uosto ir Vilniaus visiškai nėra. Bent jau tiesioginė greito traukinio linija yra reikalinga bandant Karmėlavos oro uostą „pritempti“ prie Vilniaus.

Ką reikėtų padaryti – Palangos oro uostą reikėtų vadinti Klaipėdos oro uostu. Taip daro „Norwegian Air Shuttle“, skraidanti iš Rygge oro uosto (jį taip pat sunku pavadinti Oslo oro uostu) į Palangą savo internetinėje rezervavimo sistemoje Palangos oro uostą vadindama Palanga/Klaipėda.

Beje, bandau tik įsivaizduoti, kaip atrodytų miesčionių karas „Delfi“ komentaruose „Vilnius vs. Kaunas“, jeigu šią Kauno oro uosto pervadinimo idėją būtų imta svarstyti plačiau …

„FlyLAL“ rudenį iš Vilniaus skraidys į Madridą, Budapeštą. „airBaltic“ iš Kauno jau šiemet?

Praėjusią savaitę klustelėjau pagrindinių Lietuvos skraidymo rinkos dalyvių apie planus rudeniui – liko lygiai trys mėnesiai iki žiemos skrydžių tvarkaraščio įsigaliojimo. Du pagrindiniai Vilniaus oro uosto veikėjai – „FlyLAL“ ir „airBaltic“, kol kas yra labai nekalbūs, pagrindinė žinia – skrydžių tvarkaraščiai vis dar yra derinami.

Žinoma, tvarkaraščių derinimas yra labai sudėtingas procesas, bet, be abejo, svarbus šioje vietoje yra ir paslaptingumo faktorius. Ne kartą yra kalbėta ir yra akivaizdu, jog konkurencija vykdant skrydžius iš Lietuvos yra didelė.

„FlyLAL“ patvirtino ką jau buvo paskelbę ch-aviation.ch – nuo rudens pradedami tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Budapeštą. Apie bet kokias kitas naujienas ir kryptis žadama paskelbti kitą savaitę.

Panaršius po „FlyLAL“ bilietų rezervavimo ir pirkimo sistemą, galima aptikti ir daugiau įdomios informacijos apie planus rudeniui – dalis skrydžių jau yra suvesta į bilietų rezervavimo sistemą.

Į Budapeštą „FlyLAL“ skraidys trys kartus į savaitę (antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais). Tai bus vidurdienio reisas „SAAB“ lėktuvu – iš Vilniaus lėktuvas kils 10:55, iš Budapešto – 12:35.

Toje pačioje sistemoje yra informacija, jog „FlyLAL“ rudenį pradės ir tiesioginius reisus iš Vilniaus į Madridą! Į Madridą bus skraidoma tris kartus per savaitę – pirmadienais, trečiadieniais ir penktadieniais. Lėktuvas „Boeing 737“ iš Vilniaus pakils 7:50 ryte, iš Madrido – 12:20. Skrydis truks virš keturių valandų.

Beje, nors „FlyLAL“ dar oficialiai nepaskelbė informacijos apie naująsias kryptis, bilietų užsakymo sistemoje jau galite nusipirkti bilietus šiomis kryptimis – ir kainos tikrai geros – į abi puses praktiškai bet kuriai dienai skrydis kainuos iki 500 litų su mokesčiais. Į Madridą ir atgal tai labai pigu.

Iš rezervavimo sistemos matosi, kad daugės skrydžių į Romą (vietoje trijų – keturi skrydžiai per savaitę), į Stambulą (trys vietoje dviejų). Mažėja srydžių į Kijevą (vietoje dviejų kasdienių – šeši kartai per savaitę), į Paryžių (keturi savaitiniai vietoje šešių), berods mažėja ir į Maskvą.

Suprantama, kad tvarkaraščių derinimas yra sudėtingas procesas, bet kartais dėl vėluojančio jo suderinimo kenčia keleiviai ir pati kompanija. Pavyzdžiui, „FlyLAL“ svetainėje galimybė pirkti bilietus į Dubliną yra tik iki rugsėjo 15 dienos. Jei norite skristi vėliau, o bilietais rūpintis jau dabar, teks rinktis „Aer Lingus“ ar „airBaltic“.

Dvi jau dabar žinomos naujos „FlyLAL“ kryptys yra sveikintinos. Į šiuos miestus nėra skraidoma nei iš Rygos, nei iš Talino. Šios kryptys „FlyLAL“ turėtų padėti ir vystyti tranzitą per Vilnių – kaip rašo „FlyLAL Group“ komunikacijos vadovė Gintarė Rimkuvienė, „FlyLAL“ per Vilnių skraidina ne tik keleivius iš Rygos ir Talino, bet ir iš Kijevo, Maskvos, Tbilisio. Į Madridą, kiek pamenu, tiesioginė kryptis atidaroma pirmą kartą istorijoje – kadaise tik dar valstybinės „Lietuvos avialinijos“ pagal bendrojo kodo sutartį su „Iberia“ į Madridą skraidindavo per Londono Heathrow.

Beveik garantuoju, jog šios dvi didelės naujienos iš „FlyLAL“ stovyklos turėtų būti ne vienintelės. Rudenį bus tikrai nuimamos vasaros sezono kryptys (Larnaka, Salonikai, Malaga, Maljorka), sumažės reisų į kelis didžiuosius miestus, sumažės užsakomųjų skrydžių, o lėktuvų parkas plečiasi, todėl lėktuvų išnaudojimo tvarkaraštyje turėtų atsirasti daugiau „langų“, kuriuos bus galima išnaudoti naujoms kryptims (arba esamų tankinimui).

Apie „airBaltic“ planus rudeniui kol kas daugiau iššiukštinėti nepavyko. Rosita Sakalauskaitė iš „airBaltic“ tik patvirtino apie rudens kryptis Ryga-Dubajus, Ryga-Amsterdamas ir Ryga-Tamperė, bet apie tvarkaraštį iš Vilniaus kol kas žinių nėra. Jų turėtų atsirasti „rudens pradžioje“.

„airBaltic“ dar kartą paminėjo, jog derybos su Kauno oro uostu vyksta ir gali būti, jog pirmas lėktuvas su salotine uodega iš Kauno oro uosto gali pakilti dar šiemet. Išties, jei tai įvyks, tai bus kur kas greičiau nei aš prognozavau. Palangos oro uostas „airBaltic“ yra „šiek tiek tolimesniuose planuose nei Kaunas“.

Palangos oro uosto direktoriaus pavaduotojas marketingui Ramūnas Vilčinskas pranešė, jog žiemos sezone iš Palangos naujų krypčių neatsiras. Natūralu, eksperimentus iš pajūrio reikia pradėti vasarą. Bet, gera žinia tai, jog SAS kryptis Palanga-Kopenhaga tikrai liks, greičiausiai liks ir skrydžiai iš Palangos į Maskvą („UTair“) ir iš Palangos į Oslą („Norwegian“).

Straipsnis perspausdintas Alfa.lt: „flyLAL“ skirs į Madridą, Budapeštą, „airBaltic“ – galbūt į Kauną

« Ankstesnis puslapis