„Lietuvos rytas” stengiasi labiau

Tai tik maža smulkmena, bet verta dėmesio:

lrytas_laiskas

Lygiai prieš metus rašiau apie tai, jog paprastas priminimas el. paštu ar SMS padidintų pardavimus ženkliai.

Smagu stebėti tobulėjimą.

Po krizės visi būsim efektyvesni, tikslesni ir greitesni.

Apie norą padėti – žurnalas „Valstybė”

Žurnalas „Valstybė” man patinka. Nauji numeriai nebėra tokie geri kaip pirmieji, bet turinys aukšto lygio, o net ir krizės metu žurnalas sugeba storėti. Nuo šių metų pradžios esu žurnalo prenumeratorius.

Bet dabar ne apie tai. Apie tikrą istoriją, kuri nutiko.

Dėl atostogų ir darbų šio mėnesio viduryje susigribau, jog negavau naujo „Valstybės” numerio. Namiškiai prisiekinėjo, jog jo taip pat nematė.

Ką gi – problema paprasta, greičiausiai kur pašte pasimetė. Parašiau el. paštu į „Valstybės” prenumeratos skyrių.

Visai netyčia paaiškėjo, kad žurnalą iš tiesų gavau – paslaptingai jis pasislėpė spaudos krūvoje, dėl to esu pats kaltas nepagrįstai sukėlęs aliarmą ir suabejojęs platintojų darbu. Tačiau tą pastebėjau tik po kelių dienų …

Tuo tarpu į namus atėjo „Lietuvos pašto” darbuotoja, asmeniškai išsiaiškinti, ar tikrai negavau „Valstybės” numerio, nes ji pati prisimena, kaip dėjo žurnalą į pašto dėžutę.

„Valstybės” redakcija registruotu pirmenybiniu paštu atsiuntė paskutinio žurnalo „Valstybė” numerį.

Dabar man gėda, kad taip apsikvailinau ir kad žurnalo prenumeratos skyrius taip rūpestingai sureagavo į mano problemą … Dabar turiu du žurnalo numerius ir galėjau turėti dar vieną, jeigu būčiau priėmęs jį iš „Lietuvos pašto” darbuotojos.

Iš kitos pusės džiaugiuosi, susidūręs su tokiu profesionalumu. Rekomenduoju visiems užsiprenumeruoti – tik 84 litai metams (tiesa, pabrango per kelis mėnesius 70 procentų …)

Viešai atsiprašau žurnalo „Valstybė”.

Tiesioginė komunikacija į pašto dėžutes

Skrajučių mėtymas į daugiabučių pašto dėžutes man visada buvo ir yra marketingo priemonė, kurios veiksmingumu patikėčiau tik pamatęs akivaizdžius įrodymus su skaičiais, kad tai veikia.

Vakaruose vietoje bereikšmių skrajučių į pašto dėžutes bent jau mėto kuponus. Manoma, kad JAV jie ypatingai gerai veikia. Kuponų per mėnesį eksperimento į namus atnešė tik „Hesburger” (keliais gal ir pasinaudočiau, bet jų visos lokacijos Vilniuje apibūdinamos vienu žodžiu – užkampis).

Skrajučių kiekis pašto dėžutėse suintensyvėjo prieš rinkimus, kuomet kandidatai vienmandatėje apygardoje metė jas pundais. Tokią logiką dar galima suprasti – skrajutės yra priemonė, leidžianti gan kokybiškai susegmentuoti tikslinę auditoriją. Skrajutes mėtai tik teritorijoje, kuri patenka į rinkimų apygardos teritoriją, todėl nuostoliai dėl iššvaistytų resursų namų ūkiams, kurie negali būti rinkėjai, yra maži.

Kas akivaizdžiai nustebino, tai tokios pat skrajutės mėtymas periodiškai kas kelias dienas. Kokia logika vadovaujasi kandidatai, kurie vienodas skrajutes su savo atvaizdu kas tris dienas vis sumėto į kiekvieną pašto dėžutę. Ar taip kuriamas pasąmoninis žinomumas, kad rinkimų apylinkėje nevalingai pažymėtum pavardę to, kurio nuotrauką kiekvieną dieną metei į šiukšlių dėžę? Aišku, tiesioginis Gintaro Steponavičiaus apsilankymas visas skrajutes „apnešė” dviem ratais, tai labai nenuostabu, jog jis ir laimėjo.

Atlikau nedidelį eksperimentą – pabandžiau paskaičiuoti, kokie pasiūlymai dominuoja šiukšlių pašto dėžutėje triušme. Per paskutines tris savaites, iš 18 į pašto dėžutę įmestų skrajučių 7 reklamavo plastikinius langus! Atsakykite, protingieji kurmiai, kiek naujos statybos (garantinių) namų keičiasi langus? Panašu į tai, kad skrajučių platinimo kompanija įsipareigotą kelių šimtų tūkstančių vienetų kiekį išmėtė belekur.

Įdomiau nei skrajutės atrodo kita „pašto dėžučių” komunikacijos priemonė – laiškai. Kartais jie būna asmeniniai, kartais pusiau asmeniniai. Pagrindinė klaida – kuomet esami klientai gauna pasiūlymą iš tos pačios kompanijos.

Praėjusią savaitę gavau pusiau asmeninį laišką iš „TEO LT” su pasiūlymu įsirengti „Gala” televizijos ir „Zebra” interneto paslaugas ir metus nemokėti nė lito. Kaip man dabar jaustis jau įsirengus šias paslaugas ir kas mėnesį už jas mokant beveik po šimtą litų? Įsirengti po antrą tokią pat paslaugą?

Dar praėjusią savaitę gavau laišką iš „Ekskomisarų biuro” su pasiūlymu patikėti būsto apsaugą jiems. Visa laimė, kad laiške išdėstytas jų „išskirtinis pasiūlymas” yra brangesnis, negu aš moku jiems dabar. Nors širdies neskauda.

Išvada viena – jeigu jau imatės komunikacijos pašto dėžutės pagalba, tai bent jau šiek tiek pasegmentuokit auditoriją. Bent šiek tiek.