Tiesioginė komunikacija į pašto dėžutes
Comments(9) temos: marketingas
Skrajučių mėtymas į daugiabučių pašto dėžutes man visada buvo ir yra marketingo priemonė, kurios veiksmingumu patikėčiau tik pamatęs akivaizdžius įrodymus su skaičiais, kad tai veikia.
Vakaruose vietoje bereikšmių skrajučių į pašto dėžutes bent jau mėto kuponus. Manoma, kad JAV jie ypatingai gerai veikia. Kuponų per mėnesį eksperimento į namus atnešė tik „Hesburger” (keliais gal ir pasinaudočiau, bet jų visos lokacijos Vilniuje apibūdinamos vienu žodžiu – užkampis).
Skrajučių kiekis pašto dėžutėse suintensyvėjo prieš rinkimus, kuomet kandidatai vienmandatėje apygardoje metė jas pundais. Tokią logiką dar galima suprasti – skrajutės yra priemonė, leidžianti gan kokybiškai susegmentuoti tikslinę auditoriją. Skrajutes mėtai tik teritorijoje, kuri patenka į rinkimų apygardos teritoriją, todėl nuostoliai dėl iššvaistytų resursų namų ūkiams, kurie negali būti rinkėjai, yra maži.
Kas akivaizdžiai nustebino, tai tokios pat skrajutės mėtymas periodiškai kas kelias dienas. Kokia logika vadovaujasi kandidatai, kurie vienodas skrajutes su savo atvaizdu kas tris dienas vis sumėto į kiekvieną pašto dėžutę. Ar taip kuriamas pasąmoninis žinomumas, kad rinkimų apylinkėje nevalingai pažymėtum pavardę to, kurio nuotrauką kiekvieną dieną metei į šiukšlių dėžę? Aišku, tiesioginis Gintaro Steponavičiaus apsilankymas visas skrajutes „apnešė” dviem ratais, tai labai nenuostabu, jog jis ir laimėjo.
Atlikau nedidelį eksperimentą – pabandžiau paskaičiuoti, kokie pasiūlymai dominuoja šiukšlių pašto dėžutėje triušme. Per paskutines tris savaites, iš 18 į pašto dėžutę įmestų skrajučių 7 reklamavo plastikinius langus! Atsakykite, protingieji kurmiai, kiek naujos statybos (garantinių) namų keičiasi langus? Panašu į tai, kad skrajučių platinimo kompanija įsipareigotą kelių šimtų tūkstančių vienetų kiekį išmėtė belekur.
Įdomiau nei skrajutės atrodo kita „pašto dėžučių” komunikacijos priemonė – laiškai. Kartais jie būna asmeniniai, kartais pusiau asmeniniai. Pagrindinė klaida – kuomet esami klientai gauna pasiūlymą iš tos pačios kompanijos.
Praėjusią savaitę gavau pusiau asmeninį laišką iš „TEO LT” su pasiūlymu įsirengti „Gala” televizijos ir „Zebra” interneto paslaugas ir metus nemokėti nė lito. Kaip man dabar jaustis jau įsirengus šias paslaugas ir kas mėnesį už jas mokant beveik po šimtą litų? Įsirengti po antrą tokią pat paslaugą?
Dar praėjusią savaitę gavau laišką iš „Ekskomisarų biuro” su pasiūlymu patikėti būsto apsaugą jiems. Visa laimė, kad laiške išdėstytas jų „išskirtinis pasiūlymas” yra brangesnis, negu aš moku jiems dabar. Nors širdies neskauda.
Išvada viena – jeigu jau imatės komunikacijos pašto dėžutės pagalba, tai bent jau šiek tiek pasegmentuokit auditoriją. Bent šiek tiek.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
9 komentarai
Leave a reply
Galėčiau nesutikti su autoriaus nuomone, jog tos šiukšlės yra neefektyvu. Pateiksiu paprastą pavyzdį apie langus. Jeigu išplatinama informacija ant šiukšlyčių, kurios savikaina vienam rajonui yra apie 3-4tūkst. litų, taigi jie pasiskaičiuoja kiek klientų turi ateiti pas juos, kad šie kaštai atsipirktų. Atsiperkamumas mažėja, palyginus su tais laikais kai pradėjo reklamuotis, tačiau jeigu atkreipsime dėmesį, reklamuojasi tos pačios langų įmonės iš metų į metus. Taigi išvada viena – tai veikia.
Apie rinkimines šiukšlytes tai manau tai taip pat yra ganėtinai neblogas būdas reklamuotis, beabejo ne pats efektyviausias, bet močiutes šitas būdas veikia liux. Kuo gražesnis vyras ant popieriuko, tuo geriau.. Jaunam žmogui tai erzina. paimi visą ryšilį ir į konteinerį.
Kalbant apie zebra pavyzdį, tikrai tiesa. Nesmagu gauti pasiūlyma, kai jau blem moki daug didesnius pinigus šiandien. Xebrikei reikėtų susitvarkyti. Arba senus klientus skatinti kažkaip arba aš tuoj įsijungsiu skynet iš principo.
Manau, kad kalbant apie per pasto dezutes platinamos reklamos efektyvuma reikia atsizvelgti i tos reklamos pobudi. Tarkime, greito maisto restoranas ismeto savo meniu, kuriame dar ir kuponas su nuolaida. Efektas tikrai butu didesnis, nei flyeris su tekstu „greitas maistas i namus Tel:xxx”. Na, bent Vakaruose toks principas (meniu, katalogu dalinimas ir nuolaidos siulymas) yra placiai naudojamas.
Dar viena lietuvisko pasto dezuciu marketingo problema – ismetoma absoliuciai reklamine informacija. O ja gi butu galima integruoti i kazkokia naudinga ar idomiai informacija. Geriausias tokios praktikos pavyzdys – laikrastis, kuriame be reklamos pilna vietos naujienu, tyrimu, kitokiu nekomerciniu straipsniu ir pan.
Man tai čia išvis nesąmonė tasr eklamos priverstinis kišimas klientui… daug geresnė reklama yra tada, kai klientas pats ieškosi info…svarbiausia pasistengti, kad būum surastas
Na, jei skrajutėse yra kažkokios nuolaidos – tai galbūt gali atkreipti vartotojų dėmesį, tačiau paprastos reklamos – vargu ar yra veiksmingos.
Marilee
Simonas Bartkus | Blog » TiesioginÄ komunikacija į paÅ¡to dÄžutes
Aš tai manau, kad geriausia naudoti el. pašto rinkodarą klientam pritraukti. Reikia mažiau resursų tik protingiau juos sudėlioti.:)
Skrajutės yra geras įrankis skleisti žinią, bet daug žmonių pasiekia tam tikra žinia kuri tiesiog jų nedomina, ne jų prioritetas ir pan.
Skrajutės kai kada labai vertingos, tačiau jei reklamuoja kokia sistema, na… Abėjoju,kad pakeliui nešiojant skrajutes sutiksite savo klientą :)) Čia šiek tiek su ironija.
Įmonės gamina brosiuras ir tai yra suprantama, kadangi tai yra pakankamai geras reklamos būdas. Manau juo reikia pasinaudoti.