„Lietuvos rytas“ stengiasi labiau

Tai tik maža smulkmena, bet verta dėmesio:

lrytas_laiskas

Lygiai prieš metus rašiau apie tai, jog paprastas priminimas el. paštu ar SMS padidintų pardavimus ženkliai.

Smagu stebėti tobulėjimą.

Po krizės visi būsim efektyvesni, tikslesni ir greitesni.

Slepiama, bet akivaizdi propaganda

Grįžtu prie šiame tinklaraštyje jau svarstyto klausimo – mūsuose žiniasklaida vis dar neleidžia sau pripažinti, jog palaiko vieną ar kitą pusę. Visai tai priveda prie absurdiškų situacijų.

Pavyzdžiui, didžiausias šalies dienraštis „Lietuvos rytas“ išlaiko antrą Lietuvos krepšinio klubą. Jie to neslepia – komanda vadinasi dienraščio vardu! Tuo tarpu dienraštis „Lietuvos rytas“ kartas nuo karto dirbtinai prabrėžia, jog yra nešališkas – bet ar taip gali būti? Išdava – interneto komentaruose ir forumuose peno komentatoriams duoda straipsniai, kur „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ komandų fanai gali iki begalybės ginčytis, ar išspausdintas straipsnis yra akivaizdi propaganda, ar nešališkas vertinimas.

Dėl ko būtų galima tokį apsimestinį nešališkumą pateisinti? Vienas dalykas – oficialiai pripažinta propaganda skaitytojui yra neskani, kas gali iššaukti atmetimo reakciją.

„Lietuvos ryto“ žiniasklaidos koncerną papildė televizijos kanalas. Oficialiai „Lietuvos ryto“ dienraštis ir jo prie priedai toliau „nešališkai“ rašo apie televizijos kanalus. Tuo tarpu tik pažiūrėkite, kokią nematomą savo kanalo propagandą vykdo „TV Antena“.

„Penktą kanalą“ pervadinus į „Lietuvos ryto televiziją“, pasikeite šios televizijos programos spausdinimo vieta „TV antenos“ puslapiuose. Iš „mažųjų“ lietuviškųjų kanalų skilties „Lietuvos ryto televizija“ persikėlė į „didžiųjų“ lietuviškųjų kanalų skiltį – šia skiltimi prasideda dienos TV programos spausdinimas. Dar įdomiau – kanalų rikiavimas. „Lietuvos ryto televizijos“ programa spausdinama ketvirtoje vietoje, tarp „LNK“ ir „BTV“.

Kodėl spausdinant televizijų programoją, televizijų kanalai „TV Antenoje“ surikiuojami taip: LRT, TV3, LNK, Lietuvos ryto TV, BTV, LRT 2, TV1, TV6 … Akivaizdu, kad tokio rikiavimo motyvu negali būti reitingai, kadangi „Lietuvos ryto televizija“ renka dvigubai blogesnius reitingus negu TV1 ar TV6.

Atsiradus „Lietuvos ryto televizijai“, pasikeitė „TV antenos“ ketvirtasis puslapis, kuriame spausdinamos populiariausios praėjusios savaitės laidos. Anksčiau buvo spausdimi keturių kanalų populiariausių laidų trejetukai, tuo tarpu dabar – septynių. Kad „Lietuvos ryto televizijos“ reitingai neatrodytų gėdingai, šalia įdėtos ir populiariausios TV1 ir TV6 laidos. Dažniausiai, kartojami TV1 ir TV6 serialai surenka geresnius reitingus, nei autorinės „Lietuvos ryto TV“ laidos …

O paskutiniame „TV antenos“ numeryje atsirado „Simpatingiausieji“ – simpatingiausių 2008 m. TV laidų vedėjų rinkimai. Kokie pretendentai? Vedėjai iš LRT, vedėjai iš TV3, vedėjai iš LNK (o kodėl nėra Rūtos Grinevičiūtės?), vedėjai iš „Lietuvos ryto TV“ ir vedėjai iš BTV … Kodėl nėra TV6 ar TV1 laidų vedėjų (kad ir amžinai keikiamo Manto Petruškevičiaus ar populiariausios TV1 laidos vedėjos Solveigos Zubrickienės?) … Tiesiog, nematoma „Lietuvos ryto TV“ propaganda.

Klausimas paprastas – koks yra „TV antenos“ siekis? Paprastas atsakymas – kuriame objektyvumo įvaizdį, o propagandą paslepiame. Kas gali paneigti, jog neatsiras toks „generalinis direktorius“, kurio galvoje Lietuvos žiūrimiausių TV kanalų top-5 susidaro pagal tai, kaip „TV Antena“ išdėlioja kanalus TV programoje. O gal dar kur bus išgirdęs, kad „Lietuvos ryto televizija“ ketina tapti trečiu pagal žiūrimumą komerciniu kanalu. Rezultatas – klausimas už reklamos planavimą atsakingam marketingo specialistui – „o kodėl mes nesireklamuojam tam dideliam naujam kanale?“.

Dėl tos pačios priežasties LNK ir TV3 užsakinėja plotus spaudoje, kur spausdina savireklamines žinutes apie savo reitingus ir pasiekimus – čia tiems, kurie perka reklamos sekundes neskaičiuodami GRP ir TRP. Tik po tais straipsniais visuomet būna užsakymo numeris.

Ką „TV Antena“ turėtų daryti kitaip? Teisingi variantai būtų du.

Pirmas – oficialiai pažymėti, pavyzdžiui, žurnalo skiltyje, kur pristatomas turinys, autoriai ir viršelio fotografai. Ten galėtų būti pažymėta, jog „Lietuvos ryto televizija“ priklauso tai pačiai žiniasklaidos grupei, todėl šiam kanalui skiriamas didesnis dėmesys negu kitiems.

Antras variantas – įvesti logiškus argumentus, kas žurnale yra rašoma ir kodėl. Televizijos kanalai programoje gali būti sudėlioti arba pagal reitingus, arba pagal abėcėlę. „Simpatingiausiųjų“ rinkimuose reikėtų parašyti, kodėl buvo atrinkti šie pretendentai (populiariausiųjų laidų vedėjai? atsitiktinumas? redakcijos nuomonė?).

O „Lietuvos ryto televizijai“ linkiu, kad jūsų reitingai greičiaui pasiektų bent 2%. Kai kurių laidų turinys yra visai neblogas.

***

Tuo tarpu LNK tyliai atsisakė Algio Greitai autorinės laidos „Ali G“ stiliumi „Le Broniaus šou“. Vietoje jos, pusvalandžiu pailgėjo 5 vedėjus (Vaškytė, Saulėns, Vydas, Baublys ir Vaškytės krūtinė) turinti laida be turinio „Auksinė savaitės blykstė“.

Permainos, permainėlės „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos koncerne ir ne tik

Permainos, permainėlės … Laikraščiuose, žurnaluose, televizijoje permainų šiuo metu yra daug kaip niekada. Praėjusią savaitę netikėtai buvo nutraukta bulvarinio laikraščio „L.T.“ leidyba – dar tą pačią savaitę pardavimų skyriaus mergaitės rimtu veidu pasakojo apie planus tapti „dar rimtesniais“, o media agentūros priiminėjo užsakymus maketams.

„L.T.“ laikraščio netektis iš Lietuvos žiniasklaidos bendrai atims nedaug – buvo laikraštis, dabar vienu mažiau. Bet neišvengiamai visoje rinkoje nepastovumo šmėkla kaip niekada tapo ryški. Manoma, kad tuoj iš eterio dings „Lietuvos ryto“ valdomi žurnalai „MM“ ir „Kompiuterija“.

„MM“ žurnalo tai, ko gero, nepasiges niekas, net media planuotojai. Per savo trumpą gyvenimą šis žurnalas viskas ką davė – tai mini skandalėlį su nuoga nacionalinės televizijos laidų vedėja, kuri vos vos neteko dėl to darbo, bet dar iki šio žurnalo mirties vistiek tapo bedarbe.

Tuo tarpu žurnalo „Kompiuterija“ kažkiek gaila. Ne visada profesionalus, ne visada tikslus, bet šis žurnalas buvo šioks toks popierinis internetizavimosi eros šauklys Lietuvoje – bet jis ir liko tik „žurnalas 1.0“. Jo versijos ilgai nebuvo atnaujinimas. „Kompiuterija“ Lietuvos web rinkos vystymuisi davė ir Lietuvos WWW puslapių čempionatų seriją – pripažinkit, pirmieji interneto tinklalapių kūrėjai – iki kokio šešto čempionato tapti laureatu buvo tikra garbė. Turiu ir aš porą diplomų iš šių čempionatų.

Žurnalas „Kompiuterija“ buvo Bronislovo Burgio asmeninis džiaugsmas. Žurnalo reklamos pardavimo skyriaus vadove pastaraisiais metais dirbo Burgio „vienintelė žmona Albina“. Ko gero, visi tinklalapių kūrėjai prisimena, Burgio savotišką charizmą ir ilgaminučius išvedžiojimus WWW čempionatų uždarymo metu. Deja, B.Burgis nepastebėjo WWW čempionatų projekto gyvavimo ciklo kreivės ir uždarė „web 1.0“ tinklalapių čempionatą kokiais penkeriais metais per vėlai.

„Kompiuterijos“ gyvavimo ciklo kreivę atidžiai stebi akcininkai – „Lietuvos rytas“, kurio lizdelyje įsikūrė B.Burgis, o jiems žurnalas turi mažai nostalgijos – tai viso labo pinigai. O Burgis be darbo neliks – vaikys rūkančius iš savo vadovaujamos gimnazijos.

Tuo tarpu griausmingai pristatytas „Lietuvos ryto TV“ programų tinklelis gyvavo tik nepilnas keturias savaites – šiandien buvo pranešta apie „naują žiemos sezoną“. Naujas televizijos kanalas savo pirminėje strategijoje stengėsi užimti „nišinę“ poziciją – autorinės, stipriausios laidos buvo sudėliotos į vėlyvą vakarą (nuo 22 val.), kuomet didieji kanalai jau imasi užbaiginėti programą TV serialais. Tuo tarpu piko laikas buvo užpildytas pigiomis programomis.

Nuo lapkričio „Lietuvos ryto TV“ tinklelis keičiasi iš esmės – pagrindiniai koziriai metami prieš didžiųjų televizijų kozirius. „Žurnalisto tyrimas“, „TV forumas“, Lavastės šou, „Super L.T.“ ir „Gyvai“ bus rodomi 19-21 val. Televizijos tinklelio išskirtinumu lieka valandos trukmės žinių laida „Reporteris“ nuo 21 val. ir trumpos žinios kas valandą.

Šis „Lietuvos ryto TV“ sprendimas apnuogina tokią tiesą – nuotrupos nuo piko meto „atlikusių“ žiūrovų yra vertingesnės nei geri reitingai mažiau žiūrimu laiku. Kovodami tiesiogiai maži kanalai po mažą kasnelį vis nukanda nuo didžiųjų kanalų pyrago.

LNK tuo tarpu bando savo jėgomis kapstytis iš vis didėjančio atslikimo nuo pagrindinės konkurentės TV3. Geras ženklas LNK – „Nekviesta meilė“ susigražino reitingus ir vis žemyn stumia tuo pačiu metu rodomą serialą „Broliai“. Ši pergalė pusvalandžio trukmės mūšyje gali padėti LNK pasiekti daugiau nei pranašumas pusvalandžio atkarpoje – vis labiau vienodėjant vakaro laidoms, LNK turės šansą išlaikyti „tinginičius persijungti kanalą“, o svyruojančius galės labiau pripumpuoti anonsų.

Paskutiniame „TV Antenos“ numeryje Žygintas Pečiulis pastebi, jog viena iš pagrindinių LNK nesėkmės priežasčių gali būti akivaizdūs pralaimėjimai ne tokiose svarbiose laiko zonose – LNK pralaimi TV3 televizijai vaikų auditorijoje, taip pat pavakario laiko zonoje. Dėl šios priežasties žiūrovai TV3 kanale pasilieka ir pavakario žinioms ir po jų sekančioms laidoms. Tuo tarpu, persilaužimas „Nekviestos meilės“ dėka 19.15 val. gali būti lemiamas reitingų persiskirstymui.

Pirmąjį numerį Lietuvoje išleido „Playboy“. Žurnalas silpnokas, įvadinė kompanija taip pat silpnoka … „Playboy“ pardavimų principai turėtų būti panašūs į MTV – parduodami ne reitingo procentai, o brand’as, tiksliau, tavo brand’o prisišliejimas prie MTV (ar „Playboy“). MTV bent padarė galingą įvadą ir tik nutraukusi aktyvią savireklamą galutinai sunyko reitingų lentelėse. Tuo tarpu „Playboy“ savireklama – tai tik baltai pilki „outdoor’ai“ ir „Playboy“ merginos paieška „Delfyje“ ir „M-1“ … Kažkaip nekvepia nei Hughu Hefneriu, nei Marilyn Monroe, nei tikru „Playboy“ …

Kaip jaustis „Lietuvos ryto“ rėmėjams?

Kalbu ne apie dienraštį „Lietuvos rytas“, bet apie krepšinio komandą „Lietuvos rytas“, kurios rėmėjų sąraše (be savininko to paties pavadinimo žiniasklaidos koncerno) yra tokie vardai kaip „Švyturys“, „Omnitel“, „IKI“, „Hansabankas“, „Mažeikių nafta“ ir krūva kitų.

Aišku, antros pagal pajėgumą ir gerbėjų skaičių krepšinio komandos Lietuvoje rėmimas nėra paremtas vien suteikiamu media paketu ir surinktais GRP, kuomet kompanijos logotipas šmėkšteli žiniasklaidoje, bet tai lieka labai svarbu.

Šiais metais „Lietuvos ryto“ kovas ULEB taurėje, taip pat BBL čempionatą ir, kiek žinoma, visas „Lietuvos ryto“ dvikovas LKL (kurių „neims“ LRT) rodys naujas žiniasklaidos koncernui priklausantis kanalas – „Lietuvos ryto televizija“, šiuo metu žinomas kaip „5 kanalas“.

Aišku, „Lietuvos ryto“ sprendimas logiškas – savo krepšinio komandos kovas reikia rodyti per savo kanalą. Be to, kadangi kaip jau rašė „Dansu“, pirmojo „Lietuvos ryto televizijos“ sezono progamų tinklelis yra silpnokas, o krepšinio varžybos turi ištikimą gerbėjų ratą ir kels bendrus kanalo reitingus.

Praėjusį sezoną „Lietuvos ryto“ krepšinio komandos kovas Eurolygoje transliavo „TV3“, BBL ir LKL dvikovas – LRT. Abu šie kanalai (kiekvienas atskirai) lenkia „5 kanalą“ pagal vidutinį dienos pasiekimą 5 kartus. Jeigu eilinės „Lietuvos ryto“ rungtynės per TV3 rinkdavo po 8 procentus auditorijos, tai per „Lietuvos ryto televiziją“ šiemet surinks tik kokius 3. Daugiau tikėtis neverta ir dėl to, jog „5 kanalas“ fiziškai nepasiekia tiek daug Lietuvos gyventojų kaip LRT.

Ar perspėjo „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo vadybininkai rėmėjus apie tokį manevrą derėdamiesi dėl rėmimo sutarčių pratęsimo?

Beje, jeigu panagrinėsime pirmosios naujojo sezono TV laidų reitingus, tai pamatysime, jog naujokai „Broliai“ sugebėjo aplenkti pripažintąją „Nekviestą meilę“. Jeigu tai ne atsitiktinumas ir naujoko sėkmė, tai sąvoką „dvi didžiosios televizijos“ teks keisti į „didžiausia televizija“ ir „antra pagal dydį televiziją“, nes pagal auditorijos struktūros skirtumus atotrūkis tarp TV3 ir LNK jau bus milžiniškas.