Patarimas spausdintai žiniasklaidai – daugiau asmeniškumo!

Jeigu galėčiau duoti vieną patarimą spausdintinės žiniasklaidos atstovams – žurnalistams ir redaktoriams – tai duočiau tokį: „Įdėkite į straipsnius daugiau asmeniškumo“.

Kuomet prieš gerus metus LiMA diskusijoje kalbėjome apie radijo ateitį, tai priėjome prie vienos išvados. Nors radijo stočių „dydžėjų“ daug kas nekenčia, kad jie pertraukia muzikinius kūrinius, bet radijo balsai yra vienintelis būdas radijo stotims išgyventi. Tokią pat muziką gali groti bet kas. Maža to, „web 2.0“ amžiuje kiekvienas gali turėti savo radijo stotį – „iPod’ą“ tik su jam sudaryti grojaraščiu. 2009-aisiais pusė pagaminamų naujų automobilių turės „iPod“ jungtį! Tai reiškia, jog radijas bus dar labiau stumiamas iš pagrindinės dabartinės tvirtovės – automobilio. O tik muziką grojantis radijas bus išstumtas.

Dar viena vinis į muzikinio radijo karstą – savo asmeninės radijo stoties per last.fm galima klausytis „iPhone“ arba „iPod Touch“! Ką tai reiškia derinyje su neribotu 3G interneto srautu? Nerašykite komentarų apie „Omnitel“ 3G ryšio nestabilumą – jeigu taip ir yra, tai labai laikina. Vienintelis būdas radijui gyventi – laidos vedėjų turinys, kuris tave verstų klausyti radijo stoties. Verta palaidoti tuos, kurie nori iš radijo tik muzikos. Perspektyvoje tokių liks niekingai mažai.

Kai kalbam apie apie spausdintą žiniasklaidą, tai galioja tas pats principas kaip ir radijui. Man neįdomu laikraštyje ar žurnale „skaityti“ užvakarykščius NBA rezultatus – juos gali po penkių minučių pasibaigus rungtynėms sužinoti NBA.com. Man neįdomu skaityti apie tai, jog kompanija X pradėjo gaminti produktą Y – naujienas apie mane dominančias kompanijas galiu užsiprenumeruoti tiesiai iš kompanijų, RSS gaudamas jų pranešimus spaudai.

Pirmas žingsnis, kaip galima žurnalistus paskatinti įdėti savo vertinimą, savo indėlį į straipsnį – leisti jiems rašyti pirmuoju asmeniu. Labai nykus atrodo tekstas, kuriuose yra žodžiai „manoma“, „viešai sutariama“, „niekas neprieštarauja, kad“, „visi sutinka, kad“, „akivaizdu“ … Dažniausiai šie žodeliai tiesiog slepia tai, jog rašoma žurnalisto nuomonė vienu ar kitu klausimu.

O kodėl žiniasklaida neleidžia oficialiai žurnalistams dėstyti savo argumentuotą nuomonę pirmu asmeniu? Ar tai baimė, kad asmenybės paims viršų prieš žiniasklaidos priemonės (tuomet pirkėjai pirks ne laikraštį, o rašančiojo, kurį gerbia pavardę ir žurnalistas išsineš skaitytojus į kitą laikraštį pakeitęs darbą)? Ar tai baimė, jog jeigu straipsniai bus rašomi pirmu asmeniu, tuomet žmonės tai priims kaip neobjektyvumą (o juk visi stengiasi būt „objektyvūs“)?

O kai kalbam apie objektyvia apsimetančia neobjektyvią žiniasklaidą, tai prieš akis pirmiausia stojasi Rūta Grinevičiūtė. Beje, ne į temą, bet jos išpuolio prieš traukinį pagrindas yra tokios šakės per vandenį, kad šleikštu: „pons Valinskai, jūs uždirbote per metus 950 tūkst. litų, o jūs turite paskolą 1,1 mln. litų. pons Valinskai, jūs bankrutuojate!“ Kaip tada jaustis dviem trečdaliam Pašilaičių, kurie yra skolingi po 300 tūkst. nors neuždirba 50 tūkst. per metus?

„The Washington Post“ JAV prezidento rinkimuose rems B.Obamą. Didžiulis dienraštis rinkimuose pripažįsta, jog palaiko vieną iš kandidatų! Kaip toks manevras būtų suprastas mūsuose? Kaip akivaizdus neobjektyvumas, o objektyvumas yra turbūt kiekvienos žiniasklaidos priemonės „Vizijoje ir misijoje“ įrašytas. Ar norite padiskutuoti apie tai, kuris objektyvesnis – „The Washington Post“ ar bet kuris mūsų nacionalinis dienraštis? Anoks skirtumas, bet „The Washington Post“ yra asmeniškesnis, atviresnis ir šiltesnis.

Asmeninis vertinimas yra pridėtinė vertė, kurią gali duoti spausdintinė žiniasklaida ir tą pridėtinę vertę norisi pirkti. Faktus galima už dyką gauti iš interneto ar radijo.

Sausą informaciją taip pat galima vėl „parduoti“ ją tiesiog suasmeninant! Oro prognozė žinių pabaigoje sausa kaip NBA reguliariojo sezono turnyrinė ir vienoda per visus kanalus kaip ligoninės sienos. Galbūt Naglis Šulija kažkam nepatinka. Bet jo tiesiog suasmeninta orų prognozė kelia žinių laidos reitingus!

Objektyvios žurnalistikos nebūna. O nuasmenintas neobjektyvumas tai tas pats, kaip valgyti popierių.

Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.

12 komentarai

  1. Anonimas - 2008 10 22, 17:57

    visose normaliose Vakaru salyse, kuriose yra demokratija ir laisva ziniasklaida, jos priemones nevengia deklaruoti palankumo tam tikroms politinems vertybems ir ideologijoms. Todel skaitytojas, paemes i rankas tam tikra vokietijos ar pvz.,norvegijos dienrasti, zino, kam jis prijaucia ir ko is jo galima tiketis. tai yra normalus reiskinys, nes atitinkami ziniasklaidos kanalai turi sava auditorija ir jas vienija vienodos vertybes. Lietuvoje dienrascius ir ju palankuma politikams ar verslo imonems lemia asmeniniai santykiai su ziniasklaidos vadovybe ir turimu reklamos sutarciu apimtys. Labai gaila, kad i sia situacija yra pateke 99 periodines spaudos ir internetines ziniasklaidos. sviesuliai yra delfi ir verslo zinios… Tad jei pas mus viskas nebutu iskreipta – nuo partiju programu (kad jos butu tikros is kaire deklaruotu kaires vertybes, o desinieji – savasias) iki ziniasklaidos kanalu priraisumo reklamos skyriams ir ju biudzetams, tuomet tikrai niekas nesistebetu, kad vienas laikrastis remia viena, o kitas – kita. Taciau mums siu procesu reikes laukti dar labai labai ilgai. nes neturime nei giliu demokratijos nei autonomiskos ziniasklaidos saknu.

  2. cgedas - 2008 10 22, 19:30

    Surizikuosiu įsivelti į diskusiją:)

    * dėl radijo išlikimo – manau, kad ne vien didžėjai „kalti“. Yra dar toks dalykas kaip auditorijos inertiškumas. Ne visi nori be savo tiesioginio darbo dar „dirbti“ ir nuolat vargti su savo grojaraščiu. Be to, kartais tiesiog nežinai, ko nori klausytis. Tačiau arčiau prie pagrindinės temos…

    * dėl spaudos – nuo seno lyg ir egzistuoja tokia norma, kad profesionalūs žurnalistai turi griežtai atskirti faktus nuo nuomonės. Todėl tie, kurie savo asmeniniu žavesiu traukia skaitytojus, dažniausiai rašo į komentarų skiltį. Manau, kad skaitytojų skaičius smarkiai kristų, jei visi laikraščių puslapiai virstų vien komentarais ir savo nuomonių taškymusi. Sutinku, kad ir dabar kartais taip nutinka ir dar dangstantis objektyvumu, bet vis dėlto…

    Bet kokiu atveju, akivaizdu, kad spaudai reikia kažką daryto konkuruojant su internetu. Vakaruose tai ir stengiamasi daryti – jei internetas pateikia greitą informaciją, spauda stengiasi anlizuoti, ieškoti gilesnių kampų. Tokiu atveju „išlenda“ ir daugiau žurnalisto požiūrio, bet pirmas asmuo nėra būtinybė.

    * apie kandidatus remiančius laikraščius prieš porą dienų rašiau ir aš (http://cibulskis.blogspot.com/2008/10/siningi-laikraiai-nebijo-prisipainti-k.html).Tada be kita ko padariau išvadą, kad svarbu ne vien deklaruoti, ką remi, bet ir pateikti argumentus. Tada tai tikrai žignsnis link demokratijos.

  3. Aurelijus - 2008 10 22, 22:40

    Su kiekvienu nauju įrašu šis blogas man vis labiau patinka :-)

  4. Rokas Arbušis - 2008 10 23, 12:40

    uždaras ratas gaunasi: žurnalistus moko atskirti nuomonę nuo fakto, nuomonei reikšti yra specialūs puslapiai, rubrikos. bet vardą jau turinčio žurnalisto (yra jų ir lietuvoje, gal ne tiek daug) rašinius mieliau būtų skaityti rašytus pirmuoju asmeniu.
    tada ieškai tinklaraščių :)

  5. Tomas - 2008 10 23, 13:52

    „Labai nykus atrodo tekstas, kuriuose yra žodžiai “manoma”, “viešai sutariama”, “niekas neprieštarauja, kad”, “visi sutinka, kad”, “akivaizdu” … Dažniausiai šie žodeliai tiesiog slepia tai, jog rašoma žurnalisto nuomonė vienu ar kitu klausimu.“

    Patikslinimas – šios abstrakčios frazės dažniausiai reiškia tai, kad žurnalistas nepasivargino patikrinti faktų. Ir todėl konkrečiai nenurodoma, kas ir kodėl „mano“, „sutaria“, „neprieštarauja“.

    O po frazės „neatmetama galimybė, kad“ galima rašyti bet kokias paties autoriaus fantazijas.

  6. sh - 2008 10 23, 15:02

    Grineviciute tai per siuos rinkimus krito mano akyse..kazkaip ji man patiko.. turinti nuomone.. bet ta juos nuomone pasidare keista.. o bajeris su Valinsku tai isvis..ner ka komentuot…

  7. Aurelijus - 2008 10 23, 15:12

    na va.
    smagu žinoti, kad yra bendraminčių:
    http://vklase.livejournal.com/4012.html#cutid1

  8. Dalius - 2008 10 24, 02:39

    Ne, Simonai, laikrasciams cia ne isheitis. Laikrasciuose tokie dalykai imanomi nebent prieduose, kur pasakojama apie keliones ir pan. Cia va kaip ir Aurelijus savo taisyklese surashe: „laikraštyje, naujienų agentūros pranešime ar mokslinėje brošiūroje tai neįmanoma“. Na gal dar kokiuose „Laisvame laikrashtyje“ ar „Lietuvos aide“ tai imanoma.

    Laikrashtyje viskas aishkiai padalinta ir tai liecia ne tik Lietuva, tokios taisykles: asmenines nuomones – komentaruose, o straipsniuose – tik faktai ir suinteresuotu visu pusiu nuomones. Prisimenu, kaip Jarmalavicius „Vakarinese naujienose“ niekada nepraleisdavo maziausios progos kam nors gana garsiai ir grieztai pareikshti: „Tavo nuomone man neidomi“. Ir labai teisingai :)

    Kitas dalykas, kaip musu spaudoje naudojami komentarai. Mano nuomone – tragishkai. Dazniausiai tam yra paskiriamas vienas lapas ir jame vienas prie kito sudedamos 2-3 kalbancios galvos. Visas lapas teksto su trim pasinem nuotraukom yra ziauru.

    Tuo tarpu kituose lapuose komentarai dazniausiai buna tik kokiu nors makleriu, kurie kas savaite rasho ta pati per ta pati.

    Laikrasciai galetu pas save sukurti mini „blogus“. Atsivertei politika, o ten lapo krashte savo asmenineje kassavaitineje koloneleje pastabas parashtese delioja Zuokas ar kas kitas, atsivertei ekonomika, o ten savo kolonele turi Nauseda, kriminalus – Grigaravicius, sporta – Jonas Maciulis, kultura – Mamontovas. Prieshingoje puseje esanciuose lapuose savo komentarus/blogus galetu rashyti tu sriciu zurnalistai. Visame tame kaip svetimkuniai ir tokie atstumiantys neatrodytu ir makleriu kassavaitinei komentarai.

    Cia tokia fantazija, kaip man patiktu :)

    Kitas reikalas, kad kazin ar tai galetu bent kiek pagelbeti Lietuvos spausdintinei ziniasklaidai. Panashu, kad jai jau negali pagelbeti niekas – pasmerkta buti minusine ir arba gyvent is kazkieno dotaciju, arba uzhsidaryt. As cia apie laikrascius, nors permainos „Istorijose“ rodo, kad ir rimtiem zurnalam ne pyragai.

  9. Kestas - 2008 10 25, 21:41

    Labai taiklus irasas.
    As, kaip baiges zurnalistika, zinau, kad problema egzistuoja nuo pat mokslu. Dar Zurnalistikos institute yra ikalama, kad turi buti maksimaliai objektyvus ir neturi jokios teises reiksti savo nuomones. Todel aprasant ivyki gali naudoti tik objektyvius faktus (atejo, isejo, balsavo, saule sviete, snigo) arba cituoti trecius asmenis. Tai pati rasyma padaro grynai techniniu fiksavimu.

    Is kitos puses, manau, tokia rasymo stilistika isugde anksciau galiojusi nuostata, kad uz pareikstas laikrastyje mintis atsako ne laikrastis, o jas pareiskes asmuo. Tik dabar tai pakeista i laikrascio atsakomybe, o laikrastis jau gali teistis su pareiskusiuoju nuomone…

    Ir trecias dalykas, tai zurnalistu pavirsutiniskumas. Pats dirbau ilgus metus ziniasklaidoje, todel zinau, kad esant tokiems tempams, neimanoma labai gerai isnagrineti temos, kai jai parasyti skiriama pvz., 1 darbo diena. Ir kai tau reikia viena diena rasyti apie uzsienio politika, o kita – apie PVM mazinima. Maksimum, ka gali padaryti, tai padaryti tam tikra faktu kratini, prikabinant priesistore ir ivairiu zmoniu nuomones, kuriuos, beje, atrenki labai subjektyviai ir nevargdamas.

    :)

  10. Eugenijus - 2008 11 19, 10:47

    Atsiradus galimybei žiūrėti filmus namuose, kino teatrai tikrai dar egzistuoja.
    Radijas pirmiausia yra muzika, o visa vedantieji neturėtų trukdyti jai.
    Kai noriu teksto – įsijungiu žinių radiją, kai geros muzikos – opus3

  11. […] Grįžtu prie šiame tinklaraštyje jau svarstyto klausimo – mūsuose žiniasklaida vis dar neleidžia sau pripažinti, jog palaiko vieną ar kitą pusę. Visai tai priveda prie absurdiškų situacijų. […]

  12. Aurilene - 2015 12 4, 06:21

    Kiek girdėjau, mynėto kalendoriaus soimbliai buvo neteisingai žmonių įsiaiškinti Manau, kad tai tik skaičių pasikartojanti kombinacija kuri gazdina prietaringus žmones

Leave a reply