Simonas Bartkus | Blog

Šiąnakt išdalinti „Oskarų” apdovanojimai, o man pavyko atspėti 6 iš 10.

Atspėjau, jog geriausios aktorės vardas atiteks Marion Cotillard už vaidmenį filme „Edit Piaf. Rožinis gyvenimas”, geriausiu antrojo plano aktoriumi taps Javier Bardem už vaidmenį filme „Šioje šalyje nėra vietos senukams”, geriausiais režisieriais bus pripažinti Joel Cohen ir Ethan Cohen už filmą „Šioje šalyje nėra vietos senukams”, už geriausius scenarijus atiteks „Oskarai” „Šioje šalyje nėra vietos senukams” bei „Juno” (atitinkamai adaptuotas ir originalus scenarijus), o geriausias metų animacinis darbas – „La Troškinys”.

Nors 60% yra geras rezultatas, bet nepataikiau dviejose labai svarbiose kategorijose – geriausiu filmu išrinktas „Šioje šalyje nėra vietos senukams”, o geriausiu aktoriumi Daniel Day-Lewis už vaidmenį filme „Bus kraujo”. Šiose kategorijose aš prioritetus teikiau „Atpirkimui” ir Johnny Deppui. Išties, dėl šių nepataikymų labai nesikremtu – nujaučiau, jog būtent šie darbai bus įvertinti, o aš savo spėjimuose prisipažinsiu „biškelį” stengiausi paeiti prieš srovę bei pažymėti savo favoritus.

Taip pat neatspėjau, jog geriausios antraplanės aktorės „Oskaras” atiteks Tilda Swinton iš filmo „Maiklo Kleitono sukurta tiesa” – žiūrėdamas šį filmą net nelabai atkreipiau į ją dėmesį. Taip pat nepataikiau  „Die Fälscher” iš Austrijos gaus „Oskarą” už geriausią filmą užsienio kalba – bet šioje kategorijoje jau dūriau aklai.

Apibendrintai galima pasakyti, jog jokių netikėtumų šiemetinėje ceremonijoje nebuvo – laimėjo daugiausia tie, kuriems ir  buvo prognozuojami apdovanojimai.  Keturis „Oskarus” gavęs filmas „Šioje šalyje nėra vietos senukams” nėra vertinamas vienareikšmiai – nemažai net kino profesionalų filmą supranta ne iki galo. Aš kol kas irgi nežinau, ar stoti į aršiausių filmo gerbėjų gretas – filmą žiūrėjau vieną kartą gryna anglų kalba (be titrų), bet, atrodo, to neužteko – man apie šį filmą liko labai daug klaustukų. Dialogai – super, Javier Bardiemo vaidyba – įspūdinga, nutraukiamos įdomiausioje vietoje scenos – genialu, gebėjimas rodyti ir išlaikyti įtampą – nerealus režisierių darbas. Bet tai tik detalės – didele dalimi pritariu Marijui, jog panašu, jog filmas nėra iki galo labai stiprus.

Bet kokiu atveju,  „Šioje šalyje nėra vietos senukams” reikės žiūrėti dar kartą. O gal ir ne vieną.