Simonas Bartkus | Blog

Artėjant didžiojo sporto sezonui (Europos futbolo čempionatas + Pekino olimpinės žaidynės) kilo idėja atnaujinti namų TV parką, bet, pradedant gilintis į šį klausimą, kuo toliau į mišką tuo daugiau medžių. Atskiros diskusijos vertas klausimas „Plazma” ar „LCD” (mano nuomone, realiai tai yra skonio, principo ir aplinkybių reikalas), o dar sudėtingiau yra „HD Ready”, „FullHD” pasaulyje.

Praktiškai visi Lietuvoje parduodami televizoriai turi lipduką „HD Ready”, kuris realiai nepasako nieko. „Full HD” diegiamas tik į didesnius televizorius ir vien jo palaikymas daug išaugina įrenginio kainą (tiesa, net turintys šį lipduką ne visi televizoriai palaiko maksimalią „Full HD” rezoliuciją). Mano nuomone, televizorių gamintojai, TV transliuotojai labai sparčiai vysto šią rinką, bet nuo jų kilometrais pradeda atsilikti turinio tiekėjai.

„Teo” pagal paskelbtą ataskaitą turi 25 tūkst. „Gala” paslaugos klientų. Bet šiuo metu vykstančios agresyvios naujų klientų pritraukimo akcijos bei faktas, jog iš 25 tūkst. 3 tūkst. sudaro antžeminės skaitmeninės TV vartotojai (o paslauga pristatyta tik prieš pusantro mėnesio!), jog tas skaičius greitai pūsis. „Viasat” Lietuvoje turėtų turėti apie 50 tūkst. klientų.

Ilgai žemomis kainomis viliojusi „Viasat” akivaizdžiai jausdama grėsmę iš „Gala” pusės suskubo į rinką mesti „Viasat Start” paketą, kuris leidžia skaitmeninę TV turėti už 20 LTL per mėnesį.

„Gala” pristačius anžeminės skaitmeninės TV paslaugą – vadinamąją „Skaitmeninę TV” – „Gala” nukirto iki tol buvusį didžiausią „Viasat” privalumą – didelį aprėpties lauką. „Gala” dabar gali veikti beveik visoje Lietuvoje, plius didžiuosiuose miestuose užtenka kambarinės antenos priimti signalui – atkrenta problema, kur pakabinti „Viasat” bliūdą.

Buvęs antrasis „Viasat” privalumas prieš „Gala”, dabar tapo pirmuoju – turinys. „Viasat”, būdama didelio koncerno dalimi, užsiima ne tik televizijos transliavimu, bet ir televizijos programų kūrimu – daug kam žinomi jų kanalai „TV 1000”, „Viasat Sport” kanalų seriją. Apčiuopusi, kur jos stiprybė, „Viasat” pastaruoju metu išplėtė šį privalumą atskirai mokamu kanalu „Viasat Premium”, per kurį transliuoja naujus filmus. Tiesą sakant, „Gala” paslauga „Videonuoma jūsų televizoriuje” būtų visa galva pranašesnė, jei sugebėtų pasiūlyti geresnį turinį – dabar televizoriuje pasirinkus „Videonuoma” už 5-9 LTL siūlomi tik nuvalkioti filmai, kurių DVD galima gauti perkant alų arba nusipirkti „Maximoje” už 4,99.

Savo stiprumą, unikalius kanalus, kol kas „Viasat” švaisto į kairę ir į dešinę – „TV 1000”, „Viasat Sport 2” ir „Viasat Sport 3” gali matyti beveik visų analoginių kabelinių TV turėtojai. Tiesa, „Viasat” šių kanalų jau neduoda konkurentams – skaitmeninės TV tiekėjams, todėl „Gala” ar „Kava.lt” vartotojai šių kanalų nematys.

Atskira kalba yra „Raiškioji televizija” (HDTV) – nepainiokite jos su skaitmenine televizija. Skaitmeninė televizija tiesiog reiškia, jog signalas perduodamas ne analoginiu, o skaitmeniniu būdu, bet skaitmeniniu būdu dažniausiai perduodamas tas pats PAL formato vaizdas (720×576 arba 720×480 rezoliucija). Skaitmeninė TV yra tik įrankis perduoti raiškiąją televiziją – raiškiosios televizijos rezoliucija siekia iki 1920×1080 rezoliuciją ir pateikia „Dolby Digital 5.1” garsą.

Šiandien „Teo” viešai prakalbo, jog iki metų pabaigos per „Interaktyviosios TV” (liaudiškai tariant „laidinės Gala”)  paslaugą pradės transliuoti raiškiąją televiziją. Šiuo metu raiškiąją televiziją testuojantis „Balticum” transliuoja raiškiu būdu tik testinius kanalus, kuriuos žiūrėti galima nebent bandadnt savo televizoriaus galimybes („Luxe TV HD”, „Anixe TV HD”, „Melody Zen”). Prieš keturis mėnesius „Teo” „Gala” žiūrėjimui suteiktas „Motorola” priedėlis turi HDMI jungtį, todėl techninių apribojimų HDTV transliacijoms neturėtų būti (reikia tik Full HD televizoriaus).

Beje, skaitmeninei anžeminei TV plėtoti Lietuvoje pasirinktas MPEG4 suspaudimo standartas, kuris yra pranašesnis už kitose šalyse plėstą MPEG2. Atrodo, teisingai pasirinkta – jeigu nespėjome į MPEG2 traukinį, diekime iškarto MPEG4 – nors įranga brangesnė, bet ją pirkti reikia tik kartą. Vat „WiMAX” traukinį Lietuvą praleido – geriau jau jo ir nebesivytų.

Taigi, raiškiosios TV problema – nėra TV kanalų, kurie jau būtų pradėję transliuoti raiškiosios TV formatu. Ir kalbame ne tik apie Lietuvos televizijas. Atrodo, iki raiškiosios televizijos transliacijų liko nuveikti nelabai daug – moderniose televizijose ir rengiant sporto varžybų transliacijos naudojamos vaizdo kameros palaiko HDTV, montažinės ir kitos tarpinės jungtys taip pat. Besiskaitmenitizuojantys transliuotojai taip pat pasiruošę, bet turinio (TV kanalų) nėra. „Eurosport” žarsto pažadą, jog Pekino olimpines žaidynes transliuos raiškiuoju būdu. Tokį pat pažadą savo kadencijos paskutinėmis dienomis buvo numetęs ir LRT generalinis  direktorius Kęstutis Petrauskis, kuris pasauliniu mastu yra gana skambus (ką kažin apie tai mano Audrius Siaurusevičius?).

Raiškiųjų filmų atsiradimui pakenkė ilgai trukęs karas tarp „HD-DVD” ir „Blu-Ray” formatų, kuris jau baigėsi „Blu-Ray” pergale. Visgi, BMS kol kas nėra galimybės nusipirkti buitinio „Blu-Ray” grotuvo, todėl realiai „Blu-Ray” diskus gali žiūrėti tik „Playstation 3” turėtojai. Turinio „Blu-Ray” formato kiekis sąlyginai nemažas – LEVEL.lt siūlo 55 pavadinimų filmus. Kainos, tiesa, kol kas kandžiojasi, bet turint omenyje, jog realiai formatų karas baigėsi tik prieš kokį mėnesį, tai grotuvų (kai jų atsiras) ir pačių diskų kainos turėtų sparčiai ristis žemyn.

Išvada – jei šiandien pirksite „Full HD” televizorių, tai turinio, ką žiūrėti HD formatu teks paieškoti – realios galimybės yra tik filmų žiūrėjimas per „Playstation” arba prijungus kompiuterį žiūrėti piratinius HD formato filmus (nuripintus „Blu-Ray”). Beje, jūsų norėdami perduoti Full HD vaizdą į televizorių turite turėti visas skaitmenines jungtis, nes jeigu kur nors įsipainioja „vaizdo tiekimo” grandinėje analogas, tai skaitmeninė raiškioji televizija griūva. Vaizdo plokštė turi turėti DVI išėjimą, o jį turite su HDMI jungtimi (retas atvejis, kada televizoriai turi DVI) – jeigu atstumas ilgesnis, reikės laido su stiprintuvo.

P.S. Neaišku, ar apskritai futbolo čempionatą ir Olimpines žaidynes dar galėsime matyti pagal Lietuvos įstatymus. Juk tarp Europos futbolo čempionato pagrindinių rėmėjų yra „Carlsberg”, o olimpines žaidynes remia „Budweiser” (tiesa, berods pagal olimpinį kodeksą varžybų vietose reklamos nėra).