Simonas Bartkus | Blog

Praėjusį antradienį Vilniaus oro uoste teko pamatyti dvi naujienas. Pirmiausia, tai „FlyLAL” „Boeing 737” su nauju dažymu – šaltibarštinę „Flylal” spalvą papildė blondinės stiuardesės portretas bei „Vilnius – Europos kultūros sostinė” logotipas:

Man asmeniškai, naujasis dažymas yra žaismingesnis ir nepaaiškinamai patrauklesnis už tradicinį „FlyLAL” balintą šaltibarštį, nors panaudoti blondinę yra ir labai pigus triukas.

Beje, šis lėktuvas yra vienas iš dviejų kątik papildomai „FlyLAL” išsinuomotų „Boeing 737-500”.

Vilniaus Oro uoste stovi naujas „FlyLAL” pirkinys – „Boeing 757-200”, kuris nudažytas tradiciniu „FlyLAL” dažymu:

Kažkiek atrodo keistai įtartinas sutapimas, jog visos trys Vilniaus oro uoste dominuojančios avialinijos 2008-aisiais puolė pirktis vienodo modelio lėktuvus. Pirmoji tai padarė „Aurela”, paskui sekė pirmasis „airBaltic” pirkinys (tiesa, skraido kol kas tik iš Rygos), gegužę tokį pat lėktuvą įsigijo „FlyLAL”, o per kelis mėnesius „airBaltic” ir „FlyLAL” pristatys po dar vieną tokį.

Aišku, matyt jokio sąmokslo čia nėra – tiesiog augantis keleivių skaičius leidžia kompanijoms įsigyti didesnius lėktuvus, o dėl to, jog pasirinktas buvo Europoje nelabai populiarus „Boeing 757” lėmė tai, jog Vilniuje yra „Boeing” remonto bazė, o kompanijos, matyt, imsis ir pilotus vilioti viena iš kitos, apmokytus skraidyti šiais dideliais lėktuvais.

Visgi, nors lėktuvai yra to paties modelio, jie kartu ir skirtingi. „Aurelos” ir „airBaltic” abu turimi „Boeing 757” pirmuosius skrydžius atliko 1999-aisiais, tuo tarpu „FlyLAL” 757-asis yra senesnis – pirmąjį skrydį atliko dar 1994-ųjų vasarį. Šis metų skirtumas atsispindi ir lėktuvų kainoje – „FlyLAL” už savo pirkinį mokėjo 50 mln. litų, tuo tarpu „Aurela” – 100 milijonų.

„FlyLAL” į „Boeing 757” sugebėjo sutalpinti daugiausią keleivių – jų lėktuve gali sėdėti 234 keleiviai – kiek maksimaliai leidžiama šiam lėktuvui. „Aurelos” lėktuve telpa 212, o „airBaltic” lėktuvuose – po 204 keleivius. Aišku, „FlyLAL” noras komforto sąskaita susodinti daugiau keleivių yra suprantamas – šis lėktuvas bus naudojamas tik užsakomiesiems reisams, t.y. lietuvių pulkų ekspedijavimui į Turkiją vasarą bei Egiptą žiemą ir tik atskirais atvejais tolimesniems skrydžiams į Indiją ar Afriką.