Archive for liepos, 2008

Atsiprašau, bet nepažįstu aš jūsų, p. Andriau Kubiliau

Užvakar gavau žinutę iš „Facebook”, kad gavau kvietimą draugauti iš … Andriaus Kubiliaus.

Nežinau, kodėl gavau šį kvietimą. Ar tiesiog dėl to, jog esu facebook’e, ar dėl to, jog strategija į draugų ratą įtraukti žinomesnius tinklaraštininkus, ar dėl to, jog anksčiau rašiau apie „Tėvynės Sąjungos” internetinę komunikaciją. Žinau, jog kolega Arnoldas irgi gavo kvietimą draugauti.

Strategija pateisinama ir galbūt nebloga. „Įsiprašyti” į daugiau draugų turinčiųjų ratus ir taip populiarinti partiją ir asmenis. Aš suprantu, jog „Facebook’e” sukurti vartotojai „Tėvynės sąjunga” ir „Baltijos kelias 2.0” yra valdomi „Gauminos” (turbūt) žmonių ir už tą virtualių personų valdymą jiems mokami kokie 200 LTL už valandą.

Bet iki šiol aš turėjau vilties, jog galbūt už vartotojo Andrius Kubilius „Facebook’e” iš tikrųjų stovi „Tėvynės sąjungos” lyderis. Bet po tokių kvietimų draugauti siuntinėjimų nežinia kam, esu tikras, kad taip tiesiog nėra. Šis vienas žingsnis siugriovė visą mano tikėjimą, kad „Tėvynės sąjungos” pasirodymas „Facebook” turi kažkokį realų pagrindą!

Nepaisant asmeninio potyrio, toliau sutinku, jog apgalvota „Tėvynės sąjungos” internetinės komunikacijos strategija gali jiems uždirbti apie 100 tūkst. balsų papildomai, kaip mano Arvydas Vidžiūnas.

Atsiprašau, bet nepažįstu aš jūsų, p. Andriau Kubiliau.

„FlyLAL” rudenį iš Vilniaus skraidys į Madridą, Budapeštą. „airBaltic” iš Kauno jau šiemet?

Praėjusią savaitę klustelėjau pagrindinių Lietuvos skraidymo rinkos dalyvių apie planus rudeniui – liko lygiai trys mėnesiai iki žiemos skrydžių tvarkaraščio įsigaliojimo. Du pagrindiniai Vilniaus oro uosto veikėjai – „FlyLAL” ir „airBaltic”, kol kas yra labai nekalbūs, pagrindinė žinia – skrydžių tvarkaraščiai vis dar yra derinami.

Žinoma, tvarkaraščių derinimas yra labai sudėtingas procesas, bet, be abejo, svarbus šioje vietoje yra ir paslaptingumo faktorius. Ne kartą yra kalbėta ir yra akivaizdu, jog konkurencija vykdant skrydžius iš Lietuvos yra didelė.

„FlyLAL” patvirtino ką jau buvo paskelbę ch-aviation.ch – nuo rudens pradedami tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Budapeštą. Apie bet kokias kitas naujienas ir kryptis žadama paskelbti kitą savaitę.

Panaršius po „FlyLAL” bilietų rezervavimo ir pirkimo sistemą, galima aptikti ir daugiau įdomios informacijos apie planus rudeniui – dalis skrydžių jau yra suvesta į bilietų rezervavimo sistemą.

Į Budapeštą „FlyLAL” skraidys trys kartus į savaitę (antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais). Tai bus vidurdienio reisas „SAAB” lėktuvu – iš Vilniaus lėktuvas kils 10:55, iš Budapešto – 12:35.

Toje pačioje sistemoje yra informacija, jog „FlyLAL” rudenį pradės ir tiesioginius reisus iš Vilniaus į Madridą! Į Madridą bus skraidoma tris kartus per savaitę – pirmadienais, trečiadieniais ir penktadieniais. Lėktuvas „Boeing 737” iš Vilniaus pakils 7:50 ryte, iš Madrido – 12:20. Skrydis truks virš keturių valandų.

Beje, nors „FlyLAL” dar oficialiai nepaskelbė informacijos apie naująsias kryptis, bilietų užsakymo sistemoje jau galite nusipirkti bilietus šiomis kryptimis – ir kainos tikrai geros – į abi puses praktiškai bet kuriai dienai skrydis kainuos iki 500 litų su mokesčiais. Į Madridą ir atgal tai labai pigu.

Iš rezervavimo sistemos matosi, kad daugės skrydžių į Romą (vietoje trijų – keturi skrydžiai per savaitę), į Stambulą (trys vietoje dviejų). Mažėja srydžių į Kijevą (vietoje dviejų kasdienių – šeši kartai per savaitę), į Paryžių (keturi savaitiniai vietoje šešių), berods mažėja ir į Maskvą.

Suprantama, kad tvarkaraščių derinimas yra sudėtingas procesas, bet kartais dėl vėluojančio jo suderinimo kenčia keleiviai ir pati kompanija. Pavyzdžiui, „FlyLAL” svetainėje galimybė pirkti bilietus į Dubliną yra tik iki rugsėjo 15 dienos. Jei norite skristi vėliau, o bilietais rūpintis jau dabar, teks rinktis „Aer Lingus” ar „airBaltic”.

Dvi jau dabar žinomos naujos „FlyLAL” kryptys yra sveikintinos. Į šiuos miestus nėra skraidoma nei iš Rygos, nei iš Talino. Šios kryptys „FlyLAL” turėtų padėti ir vystyti tranzitą per Vilnių – kaip rašo „FlyLAL Group” komunikacijos vadovė Gintarė Rimkuvienė, „FlyLAL” per Vilnių skraidina ne tik keleivius iš Rygos ir Talino, bet ir iš Kijevo, Maskvos, Tbilisio. Į Madridą, kiek pamenu, tiesioginė kryptis atidaroma pirmą kartą istorijoje – kadaise tik dar valstybinės „Lietuvos avialinijos” pagal bendrojo kodo sutartį su „Iberia” į Madridą skraidindavo per Londono Heathrow.

Beveik garantuoju, jog šios dvi didelės naujienos iš „FlyLAL” stovyklos turėtų būti ne vienintelės. Rudenį bus tikrai nuimamos vasaros sezono kryptys (Larnaka, Salonikai, Malaga, Maljorka), sumažės reisų į kelis didžiuosius miestus, sumažės užsakomųjų skrydžių, o lėktuvų parkas plečiasi, todėl lėktuvų išnaudojimo tvarkaraštyje turėtų atsirasti daugiau „langų”, kuriuos bus galima išnaudoti naujoms kryptims (arba esamų tankinimui).

Apie „airBaltic” planus rudeniui kol kas daugiau iššiukštinėti nepavyko. Rosita Sakalauskaitė iš „airBaltic” tik patvirtino apie rudens kryptis Ryga-Dubajus, Ryga-Amsterdamas ir Ryga-Tamperė, bet apie tvarkaraštį iš Vilniaus kol kas žinių nėra. Jų turėtų atsirasti „rudens pradžioje”.

„airBaltic” dar kartą paminėjo, jog derybos su Kauno oro uostu vyksta ir gali būti, jog pirmas lėktuvas su salotine uodega iš Kauno oro uosto gali pakilti dar šiemet. Išties, jei tai įvyks, tai bus kur kas greičiau nei aš prognozavau. Palangos oro uostas „airBaltic” yra „šiek tiek tolimesniuose planuose nei Kaunas”.

Palangos oro uosto direktoriaus pavaduotojas marketingui Ramūnas Vilčinskas pranešė, jog žiemos sezone iš Palangos naujų krypčių neatsiras. Natūralu, eksperimentus iš pajūrio reikia pradėti vasarą. Bet, gera žinia tai, jog SAS kryptis Palanga-Kopenhaga tikrai liks, greičiausiai liks ir skrydžiai iš Palangos į Maskvą („UTair”) ir iš Palangos į Oslą („Norwegian”).

Straipsnis perspausdintas Alfa.lt: „flyLAL“ skirs į Madridą, Budapeštą, „airBaltic“ – galbūt į Kauną

Apie privatumą ir „Žaidime „TAIP ar NE?” tavimi susidomėjo”

Ėmiau vakar ir be gailesčio ištryniau savo vardą iš frype.lt. 44 mano buvusių draugų ratas sumažėjo vienu egzemplioriumi.

Iškentėjau daug to pirmojo lietuviškai kalbančio (?) socialinio tinklo laikų. Laikus, kada sistemoje galėjai matyti vien tik latviškas pavardes, ir laikus, kada ten buvo mažiau ką veikti negu LinkedIn.

Bet negalėjau toliau žiūrėti, kaip uždaras socialinis tinklas visiems ima ir rodo mano nuotrauką, o į mano el. pašto žinutę siunčia išmaldos žinutes su „Subject”  „Žaidimas „TAIP ar NE?”, sugeneruotais random’iniais vardais ir zyziančiu prašymu paaukoti du litus.

Puikiai suvokiu, kad šiais laikais mano asmens duomenis gauti ir jais manipuliuoti realiai gali daug kas ir nieko čia nepadarysi. Tiesiog būnant tiesiog vienetu iš statistinių vienetų gausos, tie duomenys nėra įdoomūs piktiesiems demonams, kuria gali su jais pasiielgti kažkaip negerietiškai. Bet, c’mon, rodyti mano draugams skirtą nuotrauką bet kam yra įžūlu.

Net one.lt per aštuonerius metus nė karto taip nesuerzino ir mano 2000-aisiais nemokamiems SMS įkurtas account’as vis dar gyvuoja. Tik draugų beveik nėra.

Ta proga prisiminiau tobulą pukomuko panegeriką one.lt:

mano įsitikinimu, tai tie šūdtinkliai yra geriausia, kas galėjo nutikti lietuviškam internetui. ten uždaryti visi žmonės, su kuriais aš nenoriu susitikti internete. tegul jie ten gyvena ir dauginasi, tai interneto getas. kodėl mums turėtų rūpėti, kas ten vyksta?

Minties lyderystė: pretendentų į G.Nausėdos vietą kova?

Kai viešųjų ryšių agentūros dalyvauja konkurse dėl vieno ar kito kliento, vadinamoji „minties lyderystės” programa yra dažnas punktas veiksmų plane, kaip viešieji ryšiai perkels klientą į „aukštesnį lygmenį”. Iš ties, kompanijoms yra naudinga, kuomet jų atstovas(-i) yra kviečiami žiniasklaidoje komentuoti vieną ar kitą aktualų visiems klausimą. Atskirais atvejais, toks „minties lyderis” ne tik neša naudą kompanijoms formuodamas teigiamą ir patikimą įspūdį apie kompaniją, bet atskirais atvejais, minties lyderis, pakilęs į aukštesnį lygį gali net savo komentarais daryti įtaką rinkos situacijai.

Geriausias ir aiškiausiai matomas minties lyderystės pavyzdys yra SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda – jo per daug metų atliktas įdirbis jau ne tik kelią pasitikėjimą pačiu SEB, bet atskirais momentais jo komentarai daro įtaką ir bendrai ekonominei situacijai (ne mažai verslo žmonių sudarinėja planus pagal jo makroekonomines prognozes).

Bet Gitano Nausėdos, kaip ekonomikos minties lyderio kėdė susvyravo. Ne, dėl to, jog visuomenė prarastų pasitikėjimą šiuo socialinių mokslų daktaru. Tiesiog, pradėję sklisti gandai, jog šis dabar visuomeninis prezidento Valdo Adamkaus patarėjas gali pasukti į politiką – dėl ko jam automatiškai tektų palikti ekonomikos minties lyderio vardą.

Dėl to, pastebėjau, jog kiti bankai pradėjo aktyviai siūlyti savo kandidatus į ekonomikos minties lyderio vardą. Ryškiausiai tai daro „DnB Nord” bankas, į ekonomikos minties lyderio vardą siūlantis vyeresniąją banko analitikę Jekateriną Rojaką. Anksčiau bankas, kuomet žurnalistai teiraudavosi banko specialistų nuomonės, atsitiktinai leisdavo kalbėti tai Vadimui Titarenkai, tai Rimantui Ruzgiui, tai tai pačiai J.Rojakai, tai dar kam nors – pastebėkite, jog paskutinius du mėnesius žiniasklaidoje šmėžuoja jos tekstai, balsas ir veidas.

„Danske bankas” ekonomine minties lydere bando padaryti vyresniąją analitikę Baltijos šalims Violetą Klyvienę – šios pasirodymai ne tik spaudoje,  bet ir seminaruose pastaraisiais mėnesiais ženkliai suaktyvėjo.

Šiek tiek keista, jog pagrindinis SEB konkurentas „Hansabankas” niekuomet neturėjo savojo minties lyderio, ir, atrodo, neketina taikyti į galimai atlaisvėsiančią nacionalinio ekonominės minties lyderio vietą – mintinai nežinau nė vieno „Hansabanko” analitiko pavardės. O juk, šiam bankui užimti vietą būtų lengviausia – žiniasklaida geriausiai sutinka „didžiųjų” atstovus. Aišku, jeigu minties lyderiu taptu kažkas iš mažųjų bankų, tai suteiktų mažam dalyviui daug daugiau pliusų negu Nausėda suteikia SEB’ui, ar misteris X galėtų suteikti „Hansabankui”. Bet mažam dalyviui į tokio lyderio vietą iškelti savo žmogų yra velniškai sunku, jeigu net, neįmanoma.

Nebūtinai ekonomikos minties lyderis turi dirbti banke – tiesiog Nausėdos pavyzdys sukūrė tokį stereotipą. Į nacionalinio ekonomikos lyderio vardą sąmoningai ar nesąmoningai pretenduoja ir dr. Raimundas Kuodis, kuris šiuo metu dirba Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriumi, bet spaudoje pasirodo jo analitiniai asmeniniai komentarai apie ekonomikos tendencijas. Be to, jis savo vardu (kaip ir G.Nausėda, beje), rašo ekonominius straipsnius žurnalui „Valstybė”.

Ekonomikos minties lyderiui reikia ne tik labai aukšto lygio ekonominių įžvalgų. Tam reikalinga ir charizma, asmeninis patrauklumas, mokėjimas bendrauti su žurnalistams ir juos „šerti”. Vartodamas žodi „šerti”, turiu omenyje, jog žurnalistams reikalingi ar drastiški pareiškimai, ar arši kritika vienų ar kitų asmenų atžvilgiu, ar šiaip taiklūs ir smagūs juokeliai (pvz. šiandieninė J.Rojakos citata VŽ: „Recesija – kai darbo netenka kaimynas, o depresija – kai be darbo lieki pats”).

Pagal asmenines savybes realiausiu kandidatu į galimus ekonomikos minties lyderiu laikyčiau Raimundą Kuodį – jo kalbėjimo manieros yra „įtiknančios”, kalba aiški, pareiškimai kartais drąsoki, gebėjimas juokauti neblogas. Šiek tiek abejotina yra jo motyvacija tapti minties lyderiu – galbūt tai yra jo asmeninis noras pagarsėti, kaip patikimu ekonomikos analitiku (ir taip padidinti savo vertę darbo rinkoje), galbūt čia yra „Lietuvos banko” įvaizdžio ir aktyvumo kėlimas, bet gali būti, jog šis ekonomistas stato pagrindą savo krypčiai į politiką (tai mano asmeninė spėlionė).

Jekaterina Rojaka turi fizinio žavesio, traukiančio vyrų dėmesį, bet tai gali pakenkti formuojant patikimos ekonomistės įvaizdį (tiesiog reikės įdėti darbo reikės daugiau negu griežto veido vyrui). Taip pat žvelgiant kaip į daug kalbantį (ir dar daugiau turėsiantį kalbėti) žmogų, J.Rojakos seksualiam balsui gali pakenkti  girdimas rusų kalbos akcentas.

Taip pat teko girdėti iš žurnalistų, jog pačiam G.Nausėdai ir ypač bankui kenkia tai, jog su Gitanu Nausėda žurnalistams tampa vis sunkiau gauti komentarą – natūralu, jog intenstyvėjant veiklai vis sunkiau sekasi surasti tam laiko. Žurnalistai nenori klausytis kito SEB analitiko minčių, geriau pasirenka kažką iš kitų ekonomikos minties „spykerių”.

Jeigu G.Nausėdos kryptis į politiką pasirodys besą teisingi gandai, į tam tikrą krizę puls ir SEB bankas. Ilgus metus statę savo „eksperto” poziciją ant G.Nausėdos pečių, SEB banko komunikacijos specialistai turės įdėti daug darbo, norėdami išlaikyti banko-eksperto poziciją. Kiekvieną ketvirtį rengiamos makroekonomikos apžvalgos, per kurias lūžta „Reval” didžioji salė, jau seniai tapo ne „SEB makroekonomikos apžvalga”, o „Nausėdos prezentacija” (ar kas nors vadina jas kitaip??). Kažin, kiek žmonių (tokios pat kokybės auditorijos) sugebėtų sukviesti VRP, jeigu kitą ketvirtį ekonomiką apžvelgtų ne G.Nausėda, o kažkoks kitas SEB analitikas.

P.S. tiek Jekaterina Rojaka, tiek Raimundas Kuodis buvo mano dėstytojai VU EF. Jie abu yra „žaliajame sąraše”, btw.

Ar „Nekviestą meilę” ir „Moterys meluoja geriau” rodys tuo pačiu laiku?

Jau turbūt penkerius metus „BTV” tiesiog vegetuojant, o nacionaliniam transliuotojui kenčiant nuo visokio plauko vadovų sprendimų (Tarybos, generalinio direktoriaus ir kitų institucijų, jaučiančių valdžią „ant” LRT), Lietuvos televizijų rinkoje realiai susidarė dviejų didžiųjų televizijų konkurencine aikštele.

„TNS Gallup” tyrimas rodo, kad 2008 m.  birželio mėnesį pagal žiūrėtą laiką TV3 turėjo 25,4%, o LNK – 20,8% „rinkos” dalies. LRT turėjo 14,2%, BTV – 7,2%, bet dėl pirmoje pastraipoje jau minėtų priežasčių, jos labiau tinka visai „smulkmės” kategorijai, kurios kitiems dalyviams tenka po kelis procentus žiūrėto laiko arba dar mažiau.

Toks pasiskirstymo pyragas jau, jei teisingai pamenu, iš principo nesikeičia jau antrus ar trečius metus. LNK ir TV3 nuo kitų atitrūko dar seniau, bet anksčiau svarstyklės nuolat svyruodavo tai vienos, tai kitos televizijos pusėn, o pastarus du sezonus jau užtikrintai pirmauja TV3 – kinta tik atotrūkis nuo LNK – jis tai labai sumažėja, tai padidėja iki jau akivaizdaus pranašumo.

Tokia situacija duoda didelį šalutinį efektą – šioms dviems televizijoms tapo svarbiau neleisti konkurentei išsiskirti ir atitrūkti, kokioje nors laiko atkarpoje, negu pačiai pasiūlyti išskirtinę laidą. Kalbant paprasčiau – jeigu vienas konkurentas laiku X rodo laidą apie Y, tai televizijai taip pat reikia rodyti laiku X laidą apie Y. Tokia dvikova prasidėjo prieš kokį dešimtmetį, kada abi televizijos pradėjo rodyti žinių laidas 18.45. Dabar tokios dvikovos vis labiau išsikerojo: praėjusį sezoną pirmadienį 19.10 viena televizija rodė „Super L.T.”, kita – „Paparacius”, ketvirtadienį 19.10 viena televizija „TV detektyvus”, kita – „Vaiduoklių medžiotojus” ir t.t.

Tokios situacijos pasekmė – kenčia žiūrovas. Natūralu, jog kas mėgsta žinias, galbūt pažiūrėtų ir dvejas per skirtingus kanalus, o kas mėgsta „Super L.T.”, tai iš principo turėtų mėgti ir „Paparacius”, nes turinys realiai nesiskiria. Dar vienas efektas – kartais vienos televizijos neblogus projektus kita televizija tiesiog sužlugdo: taip atsitiko pernai su TV3 daryta „Pagauk kampą” atmaina „Ačiū Dievui, atėjai”, kuri žlugo kovoje prieš „Kelio į žvaigždes” finalinį koncertą. „Žlugo” ta prasme, kad TV3 nebeapsimokėjo išlaikyti brangaus projekto vardan 5% (ar pan.) reitingo. Be to, tokia situacija didžiosioms televizijoms neleidžia į tinklelį įtraukti nišinių sporto renginių transliacijų ar kokių eksperimentinių projektų – rizika su nišiniais projektais pralaimėti yra per didelė, kad televizijos rizikuotų garantuotu reitingu, kurį turi rodydamas tokią pat laidą, negu galimu nedideliu reitingu, rodant kažką išskirtinio.

Įdomaus peno pamąstymams suteikia „TNS Gallup” pateikiami duomenis apie reitingus tam tikru paros metu, šį pagal TNS duomenis suteikiama grafikėlį sudarė „Mediapool” savo naujienlaiškiui:

Paveiksle pateikti balandžio duomenys, bet realiai šis paveikslas nesikeitė sausį-birželį. Akivaizdu, kad rinkos lyderė TV3 akivaizdžiai pralaimi LNK vienoje „brangioje” atkarpoje – nuo 20.00 iki 21.00. Žvelgiant į istoriją, jog šioje atkarpoje ilgai pirmavo TV3, su „TV pagalba”, kurį lenkdavo ir LNK „Dviračio šou”, bet situacija drastiškai pasikeitė, kada LNK pradėjo rodyti „Nekviestą meilę”. Žudikė „Nekviesta meilė” net privertė atverti akis ir negailestingai nužudė kultinę (nebijau šito žodžio) „TV pagalbą” – po penkerių metų kasdienio „non stop” laida nutraukta.

TV serialas – brangus projektas, todėl pamoką TV3 mokosi palaipsniui. Iš to paties R. Skaisgirio komandos TV3 nusipirko beveik analogišką serialą „Moterys meluoja geriau” ir pradėjo rodyti jį nuo 2008 m. pradžios („Nekviesta meilė” tuo metu jau buvo išgyvenusi daugiau nei metus), bet pastatyti jo į „Nekviestos meilės” laiką neišdryso.

Šiuo metu televizijos intensyviai dėlioja programų tinklelius rudeniui. Rugsėjis ir spalis abiems televizijoms bus labai svarbus – pastebima, jog visuomet spalį nusistovėję reitingai išsilaiko beveik visus metus, tik su nedidelėmis korekcijomis, kurios sąlygotos jau sezono metu „iššaunamų” bombų. TV tinklelio projektai abiejose televizijose derinami, ko gero, su grafa „KONFIDENCIALU. GYVYBĖS KLAUSIMAS”. Neišvengiama, bet manau, rugpjūčio mėnesio pabaigoje, kada jau bus pradėtos skelbti TV programos, žiniasklaida ir media agentūros daug gaus laiškų iš TV3 ar LNK su „Subject:” „TV PROGRAMOS KEITIMAS”. Kartais būna sugalvojama tokiems keitimams ir formali priežastis, bet už to slypi kova dėl mažų pergalių mūšiuose dėl atskirų laiko zonų, kas susiveda į rezultatą didžiajame pyrage.

Kaip matome iš reitingų atskirose laiko juostose, 20.00-21.00 laimint LNK, 21.00-22.00 dauguma žiūrovų perjungia TV3: ima žiūrėti „Moterys meluoja geriau”. Lietuviški TV serialai tapo naujai atrastu tinklelio stebuklu: jie brangūs, bet žiūrovai jiems ištikimi. Rudenį „Moterys meluoja geriau” pradės antrąjį sezoną, o „Nekviesta meilė” – trečiajį. Logika rodo, jog TV3 galėtų „išstatyti” „Moterys meluoja geriau” į tą patį laiką kaip ir „Nekviesta meilė”. Aišku, rizika lieka – gali būti, kad „Nekviesta meilė” sutriuškins „Moterys meluoja geriau”, bet didesnė tikimybė, jog LNK „Nekviestos meilės” pranašumas „atsiskies” „Moterys meluoja geriau” sąskaita ir taps nebe tokiu dideliu. Bet, nuo to nukentės 15% Lietuvos moterų, kadangi „Moterys meluoja geriau” žiūri 14,7% Lietuvos moterų, o „Nekviestą meilę” – 19,2%. Persidengimas rodant vieną po kito turėtų būti didžiulis.

Aišku, TV3 gali išlaikyti „Status quo” ir „Moterys meluoja geriau” palikti rodyti kitu laiku. Naujam sezone TV3 turės kitą aukštą kortą – A.Valinsko muzikinį šou pervadintą į „Žvaigždžių vartus” bei papildyta charizmatiškuoju M.Mikutavičiumi. Galų gale LNK be A.Valinsko taip pat rengs „Kelią į žvaigždes 4” … Brangių aukų bus.

„Aukštesnio intelekto” laidos, TV filmai ir įdomesni serialai pastairaisiais metais kartais bazuodavosi vėlyvu laiku, kas dažnai sukeldavo dirbančiųjų pasipiktinimą. Kažkodėl manau, jog vietos tokioms programoms nebeliks ir tuo metu. Įvedus alkoholio reklamos ribojimą (iki 23 val.) televizijos greitai suskubo padidinti kainas laiko zonoje 23-1 val. Dabar reikės ir reitingus kelti laidų rodomų tuo metu, kad užsakytos sekundės surinktų daugiau GRP. Reikės mases traukti eiti miegoti vėliau …

Paparasčiausias CRM, padidinantis pardavimus

Kažkada (čia man taip atrodė) užsisakiau „Lietuvos ryto” šeštadienio numerio prenumeratą į namus. Kai praėjusį šeštadienį dienraščio numerio negavau, po pirmos toptelėjusios minties, jog galbūt laikraštį pavogė, ar laikraščių išnešiotojas vėluoja, toptelėjo antroji – galbūt baigėsi prenumeratos laikotarpis.

Taip ir buvo. Tarp senų el. pašto pranešimų suradau užsakymo patvirtinimo žinutę, jog dienraščio prenumeratos laikotarpis – 2008 01 01 – 2008 06 30. Pasirodo, dar du liepos mėnesio numerius gavau iš inercijos! Bet ne apie tai.

Prenumeratos užsakymas buvo atliktas internetu, „Lietuvos ryto” prenumeratos skyrius turėjo ir mano el. pašto adresą, ir telefonu numerį. Negi taip sunku elektroninėje prenumeratos sistemoje įdėti funkciją, jog besibaigiant prenumeratos laikotarpiui būtų atsiųstas draugiškas priminimas, jog prenumeratos laikotarpis baigiasi ir kviečiame ją pratęsti? Banaliausia ir paprasčiausia automatizuota santykių su klientais valdymo funkcija, kurioje laimi visi – klientas, kuriam netenka išgyventi susierzinimo neradus dėžutėje laikraščio ir pardavėjas, kuris neprarastų papildomų litų, kuriuos praranda vien dėl savo klientų neapdairumo.

Tokioje situacijoje aš net nesusierzinčiau, jeigu „Lietuvos rytas” būtų atsiuntęs SMS žinutę su priminimu ir taip dar giliau įlindęs į mano privačią erdvę.

„Verslo žinios”, beje, šį klausimą yra išsprendę sėkmingai – negana to, netgi atrodo, jog priminimus siunčia ne sistema, o gyva prenumeratos vadybininkė (o jeigu man tik taip atrodo – plojimai sistemos architektams).

Laikraščių prenumerata čia yra dar gana paprastas pavyzdys – dėl tokios smulkmenos trūkumo praradimas laikraščiui yra gana nedidelis, nes, ko gero, nė vienas tokioje situacijoje neatsisakys mėgstamo laikraščio skaitymo ir neiškeis jo į konkurento prenumeratą.

Oro susisiekimas iš Lietuvos su ne ES šalimis

Prie laisvės greitai priprantama. Kartais atrodo, kad Europos Sąjungoje gyvename jau penkiasdešimt metų, o Šengeno erdvėje jau kokį dešimtmetį – spėjome pamiršti, jog transporto sektorius ne ES erdvėje yra reglamentuojamas tarp valstybinių lygiu, o kuomet Tunise pasienio kontrolės tarnybą į pasą idėjo antspaudą, buvau gerokai nustebęs.

Taip yra ir su lėktuvų skrydžiais. Norint vykdyti skrydį ne į ES šalį, pirmiausia Lietuvos Respublika turi sudaryti dvišalę oro susisiekimo sutartį su trečiąja šalimi, o tada LR Susisiekimo ministerija išduoda teises kompanijoms vykdyti skrydžius vienu ar kitu maršrutu. Nuo to yra kilusi ir sąvoka Nacionalinis vežėjas – nacionaliniu vežėju paprastai vadinasi bendrovė, kuri turi teisę vykdyti skrydžius bent vienu paskirtu maršrutu. Aišku, dauguma skrydžių iš Vilniaus šiuo metu yra vykdoma į ES šalis, todėl pilnai gali egzistuoti ir kompanijos, „ne nacionaliniai vežėjai”.

Galime prisiminti, jog ir 2006-2007 m. Vilniaus oro uosto lydere buvusi bendrovė „airBaltic” skrydžius iš Lietuvos pradėjo vykdyti tik 2004 m. rudenį – kuomet Lietuva ir Latvija tapo ES narėmis.

Šiuo metu LR Susisiekimo ministerija yra išdalijusi leidimus skraidyti reguliariaisiais reisais 14 krypčių. 11 leidimų turi „flyLAL”, o 3 yra gavusi „airBaltic”. Visos kryptys yra numatytos į buvusias NVS šalis (natūralu).

„flyLAL” šiuo metu turi teises skraidyti reisais:
Vilnius-Maskva-Vilnius,
Kaunas-Maskva-Kaunas,
Vilnius-Sankt Peterburgas-Vilnius,
Palanga-Sankt Peterburgas-Palanga,
Vilnius-Kijevas,
Vilnius-Simferopolis,
Vilnius-Almata-Vilnius,
Vilnius-Astana-Vilnius,
Vilnius-Kišiniovas-Vilnius,
Vilnius-Tbilisis-Vilnius,
Vilnius-Taškentas-Vilnius.

„airBaltic” gali skraidyti šiomis kryptimis:

Vilnius-Kišiniovas,
Vilnius-Odesa,
Vilnius-Simferopolis.

Pastebėsite, jog „flyLAL” šiuo metu nenaudoja net 8 turimų teisių. Galima skaityti, jog kryptys į Kišiniovą ir Simferopolį yra užleistos „airBaltic”. Didelė dalis teisių išduota dar tada, kada tuomet valstybinės „Lietuvos avialinijos” buvo realiai vienintelės (aišku, kažkas dar prisimena kokią „Aviakompaniją „Lietuva” ir pan.) veikiančios oro linijos Lietvuoje. Prieš ir po privatizavimo optimizuojant veiklą didelės dalies krypčių buvo atsisakyta, nors realiai turbūt visos jos yra dar perspektyvios ir šiandien – mano asmenine nuomone, kryptis Vilnius-Sankt Peterburgas tikrai yra svarbi ir gali būti paklausi.

Įdomu dar ir tai, jog „naujausia” „FlyLAL” išduota teisė yra skraidymui iš Vilniaus į naująją Kazakhstano sostinę Astaną (išduota šį pavasarį). Ar tai reiškia, jog greitu laiku sulauksime skrydžio Vilnius-Astana-Vilnius? Nebūtinai, gali būti, jog tiesiog „FlyLAL” užsiėmė maršrutą ateičiai, arba Lietuva parodė gerą valią ir iniciatyvą plėtodama Lietuvos ir Kazakhstano ryšius. Šiuo metu kelionių organizatorius „Aviastas” užsako ne visai reguliarų skrydį Vilnius-Almata-Vilnius vieną kartą per savaitę (skraido „Aurela”).

Beje, šie leidimų išdavimai neapriboja teisės atidaryti skrydžius į JAV. Nuo 2008 m. įsigaliojo vadinamoji „OpenSkies” sutartis tarp JAV ir ES, pagal kurią realiai bet kuri JAV ar ES aviakompanija gali vykdyti skrydžius iš bet kurio JAV į bet kurį ES oro uostą. Iki tol skraidymas iš Europos į JAV buvo griežtai reglamentuojamas valstybiniu lygiu (Richardo Bransono autobiografijoje galima paskaityti įdomių istorijų kaip „Virgin Atlantic” ieškojo būdų spausti Didžiosios Britanijos valdžią ir leisti vykdyti dubliuojančius „British Airways” reisus).

Kol kas „OpenSkies” susitarimas realiai palietė tik London Heathrow oro uostą iš kurio pradėta vykdyti daugiau skrydžių į įvairius miestus per Atlantą. Planuojama, jog atsiras ir daugiau krypčių į skirtingus Europos taškus – gal atsiras ir tikrų pigių skrydžių bendrovių, skraidančių per Atlantą. O skrydžių iš Vilniaus į JAV nebuvimo priežastys yra grynai ekonominės.

O visų rašinių apie avialinijas, skrydžių naujienas nebūtų, jei nebūtume ES nariai. Konkurencija Lietuvos oro uostuose būtų tiesiog nyki :)

Trinamų komentarų istorijos plėtotė

Mano įrašas apie komentarų trynimą internete susilaukė atgarsio naujienų portale Alfa.lt pasuktas kitu kampu – „Kelionių organizatorius neleidžia kritikuoti savo siūlomų viešbučių”, vadinasi Andriaus Syto straipsnis.

Papildydamas dar įdedu printcsreen’ą iš „Google Cache” – jame matosi komentaras, kurio „Novaturo” tinklalapyje dabar nebėra (spauskite padidinimui), taip pat paspaudę čia galite pamatyti „natūralų” „Google Cache” (2008-07-24 ryte dar neatsinaujinęs):

Nuoroda į „Novaturo” puslapį, kuriame šis komentaras buvo – dabar jo ten nėra.

Bet kokiu atveju, kalba ne apie „Novaturo” kelionių kokybę – kalbame apie trinamus komentarus: kažkiek neigiamus, bet argumentuotus.

Lėktuvų keleivių vaikymas iš Vilniaus įsisiautėja

Atrodo, Vilniaus oro uosto vadovas akivaizdžiai pajuto, kad jo prognozė, kad 2015 metais Vilniuje bus 1,5 milijono oro keleivų, gali ir neišsipildyti. Kur tau išsipildys – jau net 2008-ųjų pirmąjį pusmetį keleivių Vilniuje buvo beveik milijonas.

Aišku, Vilniaus oro uostą tokia situacija labai neramina. Reikia kažkaip pradėti mažinti keleivių skaičių. Šiandien per radiją girdėjau žinutę, jog VNO nusprendė, kad ir žiemos sezonu lėktuvai Vilniuje bus aptarnaujami nuo 5 val. ryto iki 23,30 val. vakaro. Pavėlavę lėktuvai turės leistis Kaune, Rygoje ar Palangoje.

Šią „naujovę” Vilniaus oro uostas įvedė nuo šios vasaros – tiesa, buvo nurodyta, jog šis nepatogumas yra laikinas ir būtinas dėl oro uosto kilimo tako platinimo darbų. Atrodo, įtikinama.

Bet – dabar atsirado naujų argumentų, kodėl lėktuvų negalima aptarnauti vėliau. Kaip pranešė „Radiocentras”, VNO teigia, jog dėl to, jog Vilniaus oro uostas yra arti miesto ir negalima trikdyti gyventojų ramybės!

Bendrai paėmus tokioje situacijoje gal ir yra logikos – kai kuriuose miestuose tokia praktika yra įvesta. Bet, visuomet tokiose situacijose oro uostai yra už kaip galima ilgesnį darbą, o jo darbą trumpinti siekia aplinkiniai gyventojai, žaliųjų organizacijos ir t.t., o finale dažniausiai su valdžios įsikiškimu būna randamas kompromisas. Bet pas mus – gyventojų ramybe ėmėsi savo iniciatyva rūpintis oro uostas! Labai keista ir nelogiška. Juolab, kad Vilniaus oro uoste besileidžiantiems lėktuvams taikomi netgi labai negriežti standartai triukšmui – pasiklausykite kaip pirmadieniais vakare kyla senukas krovininis lėktuvas į Kopenhagą.

Aišku, situacijos su lėktuvų aptarnavimu nakties metu negalima sureikšminti per daug. Bet šis į viešumą išliendęs absurdas tik vienas pavyzdys, kaip Vilniaus oro uostas savo nelankstumu praranda konkrencingumą.

Netrinkite komentarų, žmonės gerieji

Pasakykite man, ar interneto tinklalapių komentavimas yra „WEB 1.0” ar „WEB 2.0”? :) Kaip ir vartotojų kuriamas turinys, bet atsiradęs dar tada, kai net sąvoka „Web 2.0” dar neegzistavo. Pamenu, kai kokiais 1999-2000-aisiais sėdėdavau IRC pokalbių kambariuose, susijusiuose su interneto tinklalapių kūrimu, tai pagrindinis naujokų klausimas būdavo vienodas – „kaip sukurti svečių knygą”?

Kaip bebuvo, šis įrašas ne apie istoriją. Komentavimas yra neišvengiama naujienų portalų dalis. Manau, ir viena iš „Delfi” išpopuliarėjimo priežasčių buvo leidimas komentuoti straipsnius – tuometinis pagrindinis „Delfi” konkurentas OMNI.lt komentatorius įsileido tik po kokių trijų metų, kai naujas visuomenės sluoksnis „Delfi komentatoriai” jau buvo susiformavęs tik dar taip nepakrikštytas.

Komentarus kai kurios įmonės įsileidžia savo produktų ir paslaugų komentavimui.
Toks poelgis neša ir gėrį, ir blogį. Komentarai yra laisva erdvė visiems piktiems žmonėms ir tiems, kurie pikti geba pasirodyti tik internete išreikšti visas savo emocijas ir peikti. Dalis tokių piktų žodžių dažnai būna ir nepagrįsti, todėl tai kitiems galimiems ar esamiems klientams skleidžia savo neigiamus atsiliepimus ir yra šiaip nemalonūs produkto pardavėjams. Todėl dažnai kyla klausimas – kaip elgtis skaitant tokius komentarus.

Viena iš tokių – kelionių organizatorius „Novaturas”. Jų interneto tinklalapyje kiekvienas gali rašyti komentarus apie organizatoriaus siūlomus viešbučius. Kuomet teko rinktis kelionę, prisipažinsiu, į komentarus atkreipiau dėmesį. Perskaičius daugiau komentarų susidarė įspūdis, jog komentarai yra pernelyg liaupsinantys, na, bet aš žmogus patiklus.

Gandą, kad „Novaturas” cenzūruoja komentarus išgirdau dar būdamas kelionėje iš labiau patyrusių dažnesiu „Novaturo” klientų. Dabar pamačiau tai akivaizdžiai – atsitiktinai panaršiau kelis kartus po komentarų skiltį viešbučio, kuriame buvau apsistojęs ir pamačiau, jog keli nelabai teigiami komentarai tiesiog dingo. Beje, komentarai nebuvo „delfiški”, bet buvo išsamūs, argumentuoti, ir, iš esmės, teisingi. Be to, komentarai nebuvo absoliučiai neigiami – buvo juose pateikta ir teigiamų faktų, nors bendras komentaras buvo labiau neigiamas.

„Novaturo” požiūrį galima suprasti – jų pačių pusėje esantys komentarai kenkia pardavimams. Suprantama, kad pasitaiko komentaruose visko – ir argumentuotai besipiktinantys netvarka viešbutyje, įsigiję kelionę už 699 litus dviejų žvaigždučių viešbutyje, ir tokių, kurie yra visada nepatenkinti. Tokiu atveju, arba interneto komentarų reikia atsisakyti, arba su jais susitaikyti ir imti juos valdyti (pvz. „Novaturo” vardu viešai atsakinėti į neigiamus išsakytus argumentuotus komentarus).

Jeigu nusprendėte leisti internautams komentuoti, tai neigiamų atsiliepimų trynimas yra blogiausia, ką jūs galite daryti. Atleistinas tik beprasmių ir necenzūrinių komentarų trynimas.

O kad nebūtų labai neigiamas įrašas, tai trumpai apie gerą naujieną – tik užsakomaisiais skrydžiais užsiimanti bendrovė „Aurela” įsigijo lėktuvų amžiaus mąstais tikrai apynaujį, 2000-aisiais pagamintą didelį Lietuvos sąlygoms lėktuvą „Boeing 757”. Tai jau antras toks lėktuvas „Aurelos” parke. Vieną tokį turi „FlyLAL”. Matosi, jog užsakomųjų skrydžių apimtys vis didėja – atostogautojai vis masiškiau traukia į pietus.

O kelionių organizatorius „Tez Tour” nuo gruodžio mėnesio ketina pradėti užsakomuosius tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Bangkoką. Kadangi su „Aurela” „Tez Tour” santykiai toliau balansuoja ant konflikto ribos, spėju, kad skrydžius vykdys „FlyLAL”. Tai bus tolimiausia tiesioginė kryptis iš Lietuvos.

Kitas puslapis »