„FlyLAL” plėsis Vilniaus oro uosto teritorijoje
Comments(3) „FlyLAL” laimėjo ilgai trukusį mūšį su stagnaciniu Vilniaus oro uostu dėl galimybės plėsti oro uostą savo lėšomis (ir savo naudai, aišku). Turbūt, jau visos institucijos sutiko, jog Vilniaus oro uoste „FlyLAL” turėtų galimybę pasistatyti savo keleivių aptarnavimo terminalą. Liko tik pakeisti įstatymus, kurie, paprastai tariant, draudžia privačiam kapitalui vystyti savo objektus strategiškai svarbiuose valstybiniuose objektuose.
„FlyLAL” siekdama leidimo statyti savo terminalą vykdė ir aktyvų propagandinį viešųjų ryšių karą – už veiksmus ir rezultatus galima pasveikinti šios kompanijos lobistus.
Nors pati situacija primena vienos verslo organizacijos valstybinį palaikymą, šiam projektui pritariu. Tikiuosi, „FlyLAL” įgyvendins pažadus ir planus taip greitai, kaip yra suplanavusi – plėtros Vilniaus oro uostui reikia verkiant, todėl, kuo greičiau – tuo geriau.
Analogiško veiklos modelio praktika yra naudojama ir užsienyje – garsųjį naująjį „Heatrow” oro ousto terminalą taip pat naudoja vienintelė „British Airways”. Be jokios abejonės, sutartyse turi būti įtvirtinamos sąlygos, jog dėl naudojimosi valstybiniais objektais naudos gautų ne tik vienas privatus vienetas, bet ir pakanakma papildoma vertė būtu sukuriama ir kitiems (keleiviams, oro uostui, jo infrastruktūrai, kitiems rinkos dalyviams ir t.t.).
Be jokios abejonės, greičiausiai šis „FlyLAL” suteiktas leidimas statyti savo terminalą Vilniaus oro uoste neišspręs konflikto tarp Vilniaus oro uosto ir „FlyLAL” kompanijos, o pats terminalas, bus nuolatinis šių dviejų pusių sąlyčio taškas.
Ką šis naujas terminalas pakeis bendrame oro uosto ir avialinijų bendravimo modelyje? Pagrindinės skrydžio oro uoste dalys yra šios – nusileidimas, orlaivio aptarnavimas, keleivių aptarnavimas. Iš šių dalių susideda ir pagrindiniai mokesčiai. Tūpdamas lėktuvas moka lėktuvo nusileidimo mokestį (paprastai skaičiuojamas už toną), moka keleivio mokesčius (už kiekvieną lėktuve esantį keleivį), bei moka lėktuvo aptarnavimo mokesčius lėktuvą aptarnaujančiai kompanijai (degalų užpildymo, trapo ar „rankovės” aptarnavimo mokestis, lėktuvo tempimo, valymo ir kt. darbai).
Šiuo metu tūpimo ir keleivio mokesčiai yra mokami oro uostui. „FlyLAL” valdant nuosavą terminalą oro uoste, keleivio mokesčių greičiausiai jiems mokėti nebereiks (arba reiks labai mažą jo dalį) – kitos kompanijos, aptarnaujamos „FlyLAL” terminale mokes ne oro uostui, o „FlyLAL”. „FlyLAL” grupei priklauso kompanija „Baltic Ground Services”, todėl lėktuvo aptarnavimo mokesčiai taip pat tik perdedami iš vienos kišenės į kitą. Tiesa, BGS, mano žiniomis, daugiau klientų Vilniaus oro uoste neturi – kitų kompanijų („Aurela”, „airBaltic” ir kt.) aptarnauja „Litcargus”.
Be abejo, pats veiklos modelis bus sudėtingesnis – terminalą greičiausiai valdys antrinė „FlyLAL” grupei priklausanti bendrovė ir t.t.
Beje, „FlyLAL Group” jau spėjo ir sukurti interneto svetainę, kurioje išsamiai pristatomas naujasis keleivių aptarnavimo terminalas.
Tikiuosi, jog tai bus ne vienintelis oro uosto plėtros žingsnis. Susisiekimo ministerija žada, jog „Lietuvos geležinkeliai” dar šiemet atidarys traukinių maršrutą „Vilniaus centrinė stotis – Vilniaus oro uostas”. Svarbiausia, jog projektas nebūtų paleistas atmestinai – kad iš karto būtų tinkamai sureguliuotas tvarkaraštis ir įrengta tinkama infrastruktūra įrengiant stotelę oro uoste.
