Patarimas spausdintai žiniasklaidai – daugiau asmeniškumo!
Comments(12) Jeigu galėčiau duoti vieną patarimą spausdintinės žiniasklaidos atstovams – žurnalistams ir redaktoriams – tai duočiau tokį: „Įdėkite į straipsnius daugiau asmeniškumo”.
Kuomet prieš gerus metus LiMA diskusijoje kalbėjome apie radijo ateitį, tai priėjome prie vienos išvados. Nors radijo stočių „dydžėjų” daug kas nekenčia, kad jie pertraukia muzikinius kūrinius, bet radijo balsai yra vienintelis būdas radijo stotims išgyventi. Tokią pat muziką gali groti bet kas. Maža to, „web 2.0” amžiuje kiekvienas gali turėti savo radijo stotį – „iPod’ą” tik su jam sudaryti grojaraščiu. 2009-aisiais pusė pagaminamų naujų automobilių turės „iPod” jungtį! Tai reiškia, jog radijas bus dar labiau stumiamas iš pagrindinės dabartinės tvirtovės – automobilio. O tik muziką grojantis radijas bus išstumtas.
Dar viena vinis į muzikinio radijo karstą – savo asmeninės radijo stoties per last.fm galima klausytis „iPhone” arba „iPod Touch”! Ką tai reiškia derinyje su neribotu 3G interneto srautu? Nerašykite komentarų apie „Omnitel” 3G ryšio nestabilumą – jeigu taip ir yra, tai labai laikina. Vienintelis būdas radijui gyventi – laidos vedėjų turinys, kuris tave verstų klausyti radijo stoties. Verta palaidoti tuos, kurie nori iš radijo tik muzikos. Perspektyvoje tokių liks niekingai mažai.
Kai kalbam apie apie spausdintą žiniasklaidą, tai galioja tas pats principas kaip ir radijui. Man neįdomu laikraštyje ar žurnale „skaityti” užvakarykščius NBA rezultatus – juos gali po penkių minučių pasibaigus rungtynėms sužinoti NBA.com. Man neįdomu skaityti apie tai, jog kompanija X pradėjo gaminti produktą Y – naujienas apie mane dominančias kompanijas galiu užsiprenumeruoti tiesiai iš kompanijų, RSS gaudamas jų pranešimus spaudai.
Pirmas žingsnis, kaip galima žurnalistus paskatinti įdėti savo vertinimą, savo indėlį į straipsnį – leisti jiems rašyti pirmuoju asmeniu. Labai nykus atrodo tekstas, kuriuose yra žodžiai „manoma”, „viešai sutariama”, „niekas neprieštarauja, kad”, „visi sutinka, kad”, „akivaizdu” … Dažniausiai šie žodeliai tiesiog slepia tai, jog rašoma žurnalisto nuomonė vienu ar kitu klausimu.
O kodėl žiniasklaida neleidžia oficialiai žurnalistams dėstyti savo argumentuotą nuomonę pirmu asmeniu? Ar tai baimė, kad asmenybės paims viršų prieš žiniasklaidos priemonės (tuomet pirkėjai pirks ne laikraštį, o rašančiojo, kurį gerbia pavardę ir žurnalistas išsineš skaitytojus į kitą laikraštį pakeitęs darbą)? Ar tai baimė, jog jeigu straipsniai bus rašomi pirmu asmeniu, tuomet žmonės tai priims kaip neobjektyvumą (o juk visi stengiasi būt „objektyvūs”)?
O kai kalbam apie objektyvia apsimetančia neobjektyvią žiniasklaidą, tai prieš akis pirmiausia stojasi Rūta Grinevičiūtė. Beje, ne į temą, bet jos išpuolio prieš traukinį pagrindas yra tokios šakės per vandenį, kad šleikštu: „pons Valinskai, jūs uždirbote per metus 950 tūkst. litų, o jūs turite paskolą 1,1 mln. litų. pons Valinskai, jūs bankrutuojate!” Kaip tada jaustis dviem trečdaliam Pašilaičių, kurie yra skolingi po 300 tūkst. nors neuždirba 50 tūkst. per metus?
„The Washington Post” JAV prezidento rinkimuose rems B.Obamą. Didžiulis dienraštis rinkimuose pripažįsta, jog palaiko vieną iš kandidatų! Kaip toks manevras būtų suprastas mūsuose? Kaip akivaizdus neobjektyvumas, o objektyvumas yra turbūt kiekvienos žiniasklaidos priemonės „Vizijoje ir misijoje” įrašytas. Ar norite padiskutuoti apie tai, kuris objektyvesnis – „The Washington Post” ar bet kuris mūsų nacionalinis dienraštis? Anoks skirtumas, bet „The Washington Post” yra asmeniškesnis, atviresnis ir šiltesnis.
Asmeninis vertinimas yra pridėtinė vertė, kurią gali duoti spausdintinė žiniasklaida ir tą pridėtinę vertę norisi pirkti. Faktus galima už dyką gauti iš interneto ar radijo.
Sausą informaciją taip pat galima vėl „parduoti” ją tiesiog suasmeninant! Oro prognozė žinių pabaigoje sausa kaip NBA reguliariojo sezono turnyrinė ir vienoda per visus kanalus kaip ligoninės sienos. Galbūt Naglis Šulija kažkam nepatinka. Bet jo tiesiog suasmeninta orų prognozė kelia žinių laidos reitingus!
Objektyvios žurnalistikos nebūna. O nuasmenintas neobjektyvumas tai tas pats, kaip valgyti popierių.
