„airBaltic” nebeskris į Briuselį ir Londoną, mažiau skraidys į Kopenhagą ir Stokholmą
Comments(23) temos: lėktuvai
Paskutiniame įrašę paminėjęs, jog „airBaltic” salotinės uodegos iš Vilniaus nebeskris į Helsinkį ir Berlyną, paskubėjau – „airBaltic” skrydžiai iš Vilniaus atšaukiami ne dienomis, o valandomis.
Vakar iš „airBaltic” tvarkaraščių nuo sausio mėnesio dingo skrydžiai iš Vilniaus į Londoną ir Briuselį. Kryptyje Vilnius-Londonas lieka tik „FlyLAL”, o Briuselis tampa iš Vilniaus tiesiogiai nebepasiekiamas. Nuo rudens sezono pradžios skrydžių Vilnius-Briuselis atsisakė ir „FlyLAL”.
Dar labiau keista, jog nuo sausio „airBaltic” atsisako dieninių skrydžių į Kopenhagą. Praėjusį ketvirtadienį šiame reise skrido pilnas „Boeing 737-300” – patyriau savo kailiu. Vilnius su Kopenhaga jungsis du kartus per dieną – rytais ir vakarais.
„airBaltic” taip pat mažina skrydžių į Stokholmą – į šį miestą bus nebeskraidoma šeštadieniais. Įdomu, kaip tokią situaciją vertina Skandinavijos regiono lyderė SAS – dėl plonėjančių jungčių mažėja jų hub’ų – Kopenhagos ir Stokholmo konkurencingumas. Juolab, kad nuo pavasario į Kopenhagą bus galima nuskristi tris kartus per dieną iš Palangos, tuo tarpu iš Vilniaus tik du.
Taipogi iš „airBaltic” tvarkaraščio dingo darbo dienų skrydžiai į Miuncheną – į šį miestą iš Vilniaus bus galima tiesiogiai nuskristi tik savaitgaliais.
Londono, Briuselio, Berlyno ir Helsinkio kryptys „airBaltic” tvarkaraštyje šiuo metu vėl atsiranda nuo kovo pabaigos. Tiesa, pastarųjų dienų įvykiai parodė, kad tvarkaraštis šiai kompanijai – labai laikinas daiktas.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
23 komentarai
Leave a reply
Kopenhaga??
va Simonai dar ziniu: http://az.atn.lt/straipsnis/11129/flylal-paliko-buri-keleiviu-budapeste-atnaujinta
Siaip airbaltic mano sarase is europos „normaliu” (ne pigiuju) oro bendroviu uzima 2 vieta nuo galo :). Aisku lenkia tik kaimynu lenku LOT linijos. Air balticas vel patvirtino savo vieta sarase, ne gana to kad skrandat is Piterio vis praso susimoketi uz bet koki bagaza, o tai padaryt reikia vel gryzinet atgal pro kruvas biurokratu ir vel juo praeit. TAi dabar skrendant i miunchena sugebejo :) visu keleiviu iki vieno bagazus pamest :). Aisku ryskiai ne vieno neikrove, gyvenau 3 dienas be jo :). kisim cekius jiems ir reikalausim kompensacijos uz pirmo butinimo prekes, kurias teko per juos isigyt.
Geriausia jauciu jautesi chebryte , atskridusi slidinet o visas inventorius :) lt liko :).
„Juolab, kad nuo pavasario į Kopenhagą bus galima nuskristi tris kartus per dieną iš Palangos, tuo tarpu iš Vilniaus tik du.”
Gal vertėtų ir pačiam pažiūrėt tvarkaraščius prieš rašant..
Tai gal LAL’as pagaliau atgaivins Briuselio reisa? Netikiu, kad i ten nebutu tiesioginiu skrydziu. Juk tai vienas is nedaugelio garantuotu reisu. Zodziu mistika. Jei Airbaltic atsisako visu skrydziu is Vilniaus (isskyrus Hub’inius), tai kazkas galetu nisa uzimt. Juolab visom kryptim keleiviu buvo.
Aisku jungciu situacija Vilniuj msarkiai blogeja. O LAL nebeturi mazu lektuvu. Nebent kainom gelbesis (kas dabar imanoma), kad lektuvus uzkist.
LAL’as ir prisižaisti gali – jei tą tuštumą užims pvz. Ryanair, Aer Lingus, Air Berlin ar kita panaši kompanija, atsikovoti pozicijas bus mažai šansų…
alm: tvakraštį tikrinau – taip, skrydžiai į Kopenhagą po kovo 29 dienos vėl numatyti tris kartus per dieną. Esmės tai nekeičia – Palanga-Kopenhaga skrydžių skaičius didėja, o Vilnius-Kopenhaga – mažėja.
Tokių kompanijų kaip „FlyLAL” ir „airBaltic” veikla iš principo yra sunki – būdamos tarp „pigių” ir „gerų” kompanijų jos turi konkuruoti tiek su vienom, tiek su kitom. Jos negali turėti tokių mažų sąnaudų kaip „low-cost” kompanijos, bet negali uždirbt ir dydžio/masto/know-how dėka kaip „Lufthansa” ar „AirFrance”.
Mano supratimu, praeitos savaitės įvykiai ir „airBaltic” akivaizdus skubus traukimasis iš Vilniaus oro uosto (gal tai strategija, gal kažtų mažinimas, gal palaipsnis išėjimas iš rinkos – velniais juos žino) yra proga su Vilniumi ateitį matančiai „FlyLAL” užimti atsilaisvinusias vietas. Tikrai nepradingo visi norintys skristi į Briuselį, nesumažėjo skrisiančių į Londoną.
Krizė neišvengiamai šiek tiek pamažins norinčių skristi skaičių. Bet dabar pagal skrydžių skaičių grįžtame į 2001-2002 metų padėtį (jau 1999-ais buvo keturi skrydžiai į Kopenhagą ir trys į Londoną!), bet keleivių, net įvertinus nuosmukį dėl ekonominės krizės turim bene dvigubai daugiau. Faktas, kad tai yra galimybių metas.
Į Londono kryptį gali grįžti „British Airways” (retas pavyzdys, kada dvi vietinės kompanijos „airBaltic” ir LAL iš rinkos išstūmė tokį galiūną), į Briuselio kryptį gali ateiti „Brussels Airlines”, Skandinavijoje plečiasi ir „Streling” slot’us užėminėja „Norwegian” (tikiuosi jų skrydžių ne tik į Oslą), iš Vokietijos daugiau galim sulaukti „Lufthansos” ir krūvos vokiškų „low-cost’ų”. Jeigu jie užbėgs už akių – „FlyLAL” atsikovoti tuos reisus bus sunku.
Į Kopenhagą 3 reisai vėl bus nuo kovo 13 d. Panašiau į tvarkaraščio derinimo problemas, nei į skrydžių mažinimą.
Norwegian turi bazę ir Varšuvos oro uoste, vasarą iš ten skraido net 11 krypčių. Būtų labai gražu iš jų pusės tokią bazę (kad ir mažesnę) atidaryti Vilniuje. Galimybės tikrai yra.
O apskritai iš išvardintų manau labiausiai tikėtinas Brussels Airlines atėjimas.
Kad Flylal atidarys naujus reisus nemanau. Galvoju, kad jei negaus mažesnių lėktuvų, turės uždaryt ir Budapeštą (jei apskirtai skraidys).
Šiaip tai Briuselio ir Budapešto problemas (gal net ir Kijevo). LAL gali išspręst codeshar’u. Jei patys neturi parko, gali susitart su Sabena, Malev’u ir pan, o į jų lėktuvus pardavinėt bilietus. Juk kažkiada LAL vietoj Finnair į Helsinkį skraidė…
Dėl „codeshare” pastaba teisinga – „FlyLAL” turi galybę vietos jį vystyti.
Šiaip Budapešto kryptis viena geriausiai išspręstų – „FlyLAL” siūlo jungiamuosius su „Malev” į visą Rytų Europą – Liublijana, Zagrebas, Bukareštas, Sofija ir kt. neblogom kainom. Panašiai yra išvystyta Madrido kryptis su „Iberia”.
Į Kijevą anksčiau buvo nebloga sąjunga su „Aerosvit” ir per Kijevą net pigiai buvo galima skrist net į Pekiną ar Bangkoką. Dabar tokių skrydžių nebesiūloma …
Briuselyje tai atrodo, kad „SN Brussels Airlines” tik ir laukia „codeshare” į Vilnių … Kol skraidė „FlyLAL” tai codeshare’ino su „FlyLAL”, kai „FlyLAL” nebeskraidė, jungėsi su „airBaltic”. Dabar nieko iš vietinių nebeliko reise Briuselis-Vilnius.
Didžiausią potencialą jungtiniuose skrydžiuose matau Paryžiuje – turėdama slot’ą Šarlio DeGolio oro uoste „FlyLAL” galėtų pasiūlyti aibę gerų skrydžių su „AirFrance”. Amsterdame tas klausimas su KLM labai gerai išspręstas, o KLM ir AirFrance tai dabar realiai yra viena kompanija … Keista.
Su Air France panašu ledai pajudėję. Mačiau Flylal+Air France skrydžių į Vilnius-Tokijas su persėdimu Paryžiuje už ~1800, tai pora šimtų pigiau nei per Amsterdamą.
Idomu kuriom dienom tas Vilnius-Tokijas per Paryžių?
Dar kart pastebėsiu, kad LAL galėtų paieškot mažų turboreaktyvinių lėktuvų (Foker, Emraer, Canadair). Aišku rinkoj turėtų būt superpigūs DASH’ai. Ir Dar galima apie ukrainietiškus An-140 pagalvot.
Žodžiu reikia suktis, o ne verkti internete, kad keleivių mažėja.
Už minėtą kainą Vilnius-Tokijas neberandu, šiaip gegužę buvo. Dabar kaip pavyzdys yra už 2100 birželio 4-18. Ir yra ne visur (greitai.lt radau, pačiam Flylal puslapyje arba pas skrisk.lt nėra).
Šiaip apskirtai į Tokiją Paryžiuje persėdimas nepatogus. Įdomus pats faktas, kad pradėjo bendradarbiauti.
Kas dėl GREITAI.lt – tai jie siūlo nebūtinai jungiamuosius skrydžius. Jei turi „advanced” priėjimą prie amadeus, tai dėl to jie kartais pasiūlo paderinę tiesiog skrydžių laikus, jeigu išpuola gera kaina. Greičiausiai net bagažo nepavyks „įcheckinti” Vilniuje.
Jeigu per „FlyLAL.lt” toks variantas nesiūlomas tai galima daryt prielaidą, kad jungiamojo nėra. O man dar neteko matyti, kad per flylal.lt kur nors būtų pasiūlytas variantas skristi per Paryžių.
Padarytų normalų codeshar’a. Nes dabar Iš Paryžiaus į Vilniu AirFrance (ir Malev) skraido per Praha…
Gali būti tiesa kad čia ne paties Flylal jungtinis skrydis – amadeus.net tvarkaraščių paieška nesiūlo varianto per Paryžių. Bet lieka klausimas kaip gaunama tokios eilės kaina – vien skrydžiai Paryžius-Tokijas kainuoja minimum pusantro karto brangiau.
Pranai, o kaip tau toks variantas: LHR-SFO, 1215LTL, su persedimu ORD. Imam per tą pačią greitai.lt skrydį ORD-SFO, gaunam 1275LTL. any suggestions???
Vytautai – lygini nesusijusias prekes. Viena yra kelionė iš Londono į San Franciską. Kita iš Čikagos į San Franciską. Kaip žinia ne savikaina, o galimybė parduoti apsprendžia kainą. Iš Londono į San Franciską su persėdimu Čikagoje kainą reik lygint pvz. su nebrangiu tiesioginiu Virgin Atlantic skrydžiu be persėdimų.
Kad aviabilietų kainos tikrai ne nuo savikainos priklauso, čia jau seniai aišku (tik mūsų FLYLAL kažkodėl buldozerio principu dirba), įdomumas tame, kad atkasiau pagal reisų numerius, t.y. pirmoji kelionė susideda iš pvz UA123 ir UA456 skrydžių, o imant atskirai UA456 kainuoja daugiau nei jie kartu ;) MHM, gal dėlto avialinijos bilieto taisyklėse rašo kad „failure to check-in for a first flight eliminates this ticket”. Čia kad nuo gudruolių apsisaugot…
Šiaip tai skraidymo po JAV patirtis sako, kad kuo su daugiau persėdimu skrendi, tuo pigesnis bilietas (už nepatogumus). Buvo juokingų variantų. Pvz. Man reikejo keliau is Cincinačio. Tai Bilietas į Koki Dayton per Cincinatį kainavo kokis du kartus pigiau, nei tiesiai į Cincinati.
O šiaip jungiamieji skrydžiai pigesnį, kad konkuruotų su tiesioginiais.
Įdomu ar LAL paleis Briuselį, ar ne? Kas turi vidinės informacijos?
JAV viduje skrydžiai su persėdimu dažniausiai yra pigesni nei tiesioginiai skrydžiai – taip yra todėl, kad ten skrydžių tinklas yra išvystytas labai labai stipriai: yra skrydžiai iš vieno valstijos miestelio į kitą.
Europoje ši taisyklė galioja ne visada. Taip yra dėl to, kad skrydžių žemėlapis nėra išvystytas taip stipriai kaip JAV – skrydžius su persėdimu rinktis tenka todėl, kad kito pasirinkimo nėra.
Bet, kur yra tiesioginė konkurencija, skrydžiai su persėdimu ir Europoje yra pigesni. „airBaltic” Vilnius-Ryga-Londonas laiko kaina tokiam lygyje kaip „FlyLAL” Vilnius-Londonas, kartais šiek tiek pigiau.
Bet, kur yra tiesioginė konkurencija, skrydžiai su persėdimu ir Europoje yra pigesni. “airBaltic” Vilnius-Ryga-Londonas laiko kaina tokiam lygyje kaip “FlyLAL” Vilnius-Londonas, kartais šiek tiek pigiau.
Bet ar apsimoka? juk jei panasia kaina parduoda bilietus, bet sanaudos per Riga skristi yra daug didesnes.,…
Sveiki, dziugu , kad yra idomus ir profesionalus blogas apie aviacija.. keletas komentaru:
Del Paryziaus: Sis klausimas jau senokai nagrinejamas. Ir ne karta buvo bandyta deretis su AirFrance del galimybiu bendradarbiauti, juolab, kad puikiai sekasi bendradarbiauti su KLM, o tai viena kompanija kaip zinia su dviem galvom tiesa :) Keleiviu skaicius per AMS Lapkriti virsyjo rekordini 9000 keleiviu skaiciu. Tikimes artimiausiu metu jis bus isprestas ir derybos bus atnaujintos, nes su esamais laikais bus galima pasiulyti net apie 30 nauju jungciu per CDG, ne tik i Prancuzijos miestus bet ir Interkontinentinius.
Del Tokijo: Pasitikrinkite flylal.com. VNO-NRT-VNO skrydi galima nusipirkti uz 2039Lt ( 39Lt administravimo mokestis uz viena pirkima iki 9 bilietu)
Del Briuselio: Situacija pasikeite itin greitai, todel flyLAL reakcijos dar reiks palaukti, greiciausiai iki naujo skrydziu sezono pradzios kovo pacioje pabaigoje. AirBaltic sprendimas nuimti si reisa susijes su zenkliai sumazejusiais srautais… I Briuseli lapkricio men. buvo pervezta tik 2500 keleiviai. Lyginant su 5300 spali.