Kovo mėnesį Vilniuje pasirodys SAS ar „Estonian Air”?
Comments(39) temos: lėktuvai
Skandinavijos oro vežėjas „Scandinavian Airlines” pratęsė „code-share” susitarimus su „airBaltic” skrydžiams į Rygos oro uostą 2009 m. vasaros sezonui. T.y. „airBaltic” reisus Ryga-Kopenhaga, Ryga-Stokhomas ir Ryga-Oslas atliks ir su SAS šaukiniu bei SAS reiso numerio. Iki kovo 29 dienos SAS lygiai taip pat su „airBaltic” skrydžiais pasiekia ir Vilnių.
Po kovo 29 dienos SAS nesiūlo skrydžių į Vilnių. Į mano užklausą apie susitarimus su „airBaltic” dėl reisų į Vilnių jie atsakė lakoniškai: su „airBaltic” bendradarbiavimas baigiasi kovo 29 dieną ir apie sutarties pratęsimą nėra svarstoma.
Apie derybas su SAS dėl skrydžių iš Vilniaus oro uosto neslepia nei Susisiekimo ministras, nei VNO laikinieji vadovai. Praėjusios savaitės pabaigoje išlindo dar viena detalė – su mūsų šalies valdininkais susitikinėja SAS partnerės „Estonian Air” vadovai.
„Estonian Air” yra oro bendrovė, kurios 51% akcijų valdo Estijos vyriausybė su investiciniu banku „Cresco”, o 49% – tas pats SAS. SAS rudenį pateikė pasiūlymą Estijos vyriausybei išpirkti visas „Estonian Air” akcijas. Neoficialiai kalbama, jog dabartinė „Estonian Air” finansinė padėtis yra labai sunki – apyvartinėms lėšoms trumpalaikes paskolas gyvavimui suteikinėja SAS. Estijos vyriausybė kol kas nepriėmė galutinio sprendimo dėl „Estonian Air” akcijų valdymo, tačiau, dabartinėje situacijoje, pilnai gali būti, jog estai sutiks parduoti akcijas.
„Estonian Air” tvirtai laikosi neambicingos pozicijos būti regionine oro bendrove. Prieš metus „Estonian Air” nusprendė įsigyti tris naujutėlius lėktuvus „Bombardier CRJ900 NG”, bei teises į dar trijų tokių lėktuvų įsigijimą. Dėl įmokų už šiuos lėktuvus būtent kompanija ir stringa einamųjų lėšų klausimu – tenka skraidyti senais lėktuvais, o įmokas tenka mokėti jau ir už naujuosius.
Tačiau ekonomiškų naujų vidutinio dydžio (88 viet0s) lėktuvų įsigijimas yra teisingas „Estonian Air” žingsnis kelyje link regioninės oro bendrovės. Viena iš „flyLAL” reguliariųjų reisų verslo nesėkmės priežasčių buvo vadybos įklampinimas į situaciją, kada gyvavimo pabaigoje bendrovė liko tik su didžiuliais lėktuvais: skraidyti į Maskvą, Kijevą, Budapeštą ar Taliną su „Boeing 737” dėl jų kaštų yra savižudiškas elgesys.
Dabar SAS ateiti į Vilniaus oro uostą gali „Estonian Air” rankomis. Iš SAS pusės, tai ganėtinai optimalus sprendimas. „Estonian Air” jau šią vasarą gali turėti laisvų lėktuvų: į parką atkeliavus naujiesiems, atsilaisvins pora „Boeing 737”: šiuo metu „Estonian Air” turi du 300-uosius ir keturis 500-uosius. Galbūt ir vieną iš naujųjų „Bombardier” arba senųjų SAAB 340 būtų galima bazuoti Vilniuje. Tai optimalus sprendimas, kadangi SAS surasti laisvų lėktuvų naujiems reisams yra pakankamai sunku. Po „Dash” lėktuvų atšaukimo (po dviejų inicidentų), SAS kamšo skyles nuomojamais lėktuvais (pvz. reise Kopenhaga-Palanga skraido iš „Cimber Air” nuomotas lėktuvas).
Tačiau kalbant apie branding’ą – kaip lietuviai priims „Estonian Air” prekės ženklą? Iš nacionalistinių pažiūrių lietuviams Estijos valstybė nekelia daug teigamų emocijų – vien dėl tautinio bruožo „pavydo kaimynui”. Neabejoju, jog laipinant į kiekvieną „Estonian” lėktuvą Vilniaus oro uoste keleivių tarpe kiltų kalbos apie tai. Jeigu pvz. „Estonian Air” imtųsi skraidyti reisu Briuselis-Vilnius, tai, neabejoju, atsirastų koks populistas politikierius leptelėsiantis spaudai, kad jam gėda Briuselyje lipti iš lėktuvo su užrašu „Estonia”. Ar taip pat būtų vertinama bendrovė „airBaltic”, jeigu ji vadintųsi „Latvian Air”?
Tačiau visai tai yra tik išvedžiojimai – užkulsinių kalbų, kokios derybos yra vedamos su SAS ir „Estonian Air” aš nežinau. Realiai, tai jeigu SAS tik laikinai „Estonian Air” lėktuvais skraidytų iš Vilniaus, tai būtų vidinis SAS klausimas ir Lietuvos valdininkai su „Estonian” reikalų neturėtų. Tačiau jeigu „Estonian Air” atkeliautų į Vilniaus oro uostą, tai, manau, prekės ženklo klausimą jiems spręsti tektų.
Tačiau rezimuojant – tegul tik ateina. Skrydžių iš Vilniaus dabar velniškai reikia.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
39 komentarai
Leave a reply
Cimber Air i palanga skraide gerokai pries Dash’u nukritima.
Atsimenu, skridau cimberairiniu lektuviuku is palangos i kompenhaga dar 2006-uju vasara.
Taip – gali būti. Tačiau vėliau skraidė su „Dash”. Po inicidentų SAS nusprendė atsisakyti visų „Dash”, t.y. 27 lėktuvų. O skyles imtasi kamšyti nuomojamais lėktuvais.
Kažkaip nesinorėtų, kad ateitų į Vilnių Estonian air Sas’o pavidalu.. Geriau jau Airbaltic ar pats SAS. O pačia geriausia būtų Flylal Charters, bet deja visų pirma jie mažų lėktuvų neturi.
Bet Flylal’charters puslapyje yra pavaizduoti jų flotilei ir boien737-500 ir saab200… Kažko nurodyti, tačiau jų jie negalėtų bturėti.
Esu tikras, jog tai tiesiog neatnaujinta informacija „flyLAL Charters”. „flyLAL” grupė (greičiausiai per Avia Asset Management bendrovę) iš viso turėjo 4 SAAB 2000 lėktuvus paskutiniu metu, trys dar rudenį paliko jų parką; ketvirtasis, jei neklystu, paskutinėmis AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” gyvavimo savaitėmis.
„flyLAL” grupės įmonės (tos, kur toliau gyvuoja) dabar dispozicijoje turi krūvą 737-500, kurie dabar realiai nenaudojami – charteriai iš Vilniaus ir Talino vykdomi tik su 757 ir su 737-300.
O ar įmanoma, jog „Flylal group servicis” sukurs naują avia kompanija? Bet jei sukertų, tai prisikabintų STT…? Ar įmanoma kažkas panašaus..?
Kai dėl gėdos išlipti iš estų lėktuvo Briuselyje, tai geriausia kai žmonės tokias gėdas paremia savo komfortu (ir pageidautina nuosavais pinigais). Ta prasme, kam gėda, galės skraidyti su persėdimu.
Man, pavyzdžiui, gėda, kad mūsų nacionalinis vežėjas nutraukė veiklą penktadienio vakarą net neįspėjęs partnerių. Ir dar gėda dėl cirko su Šveicarijos ir arabų investuotojais.
Mano vienas pažįstamas atsisakinėjo nakvoti bute, kurį prieš tai nuomojosi gėjai. Kai teko rinktis, ar nekvoti ten, ar nakvoti kažkur kitur ant grindų, ėmė ir pakeitė įsitikinimus.
Skraidyti gali „FlyLAL charters”, nes turi licenziją, įgulas ir t.t. ir pan.
Bet, matyt, perėminėt FlyLAL reisus jiems pasirodė per sudėtinga…
O kas link Estonian Air. Tai pirmiausia manau, kad jie į Briuselį neskraidys, o skraidys SN. Kitas reikalas jie gali bandyt pakartot AirBaltic modelį, t.y. skraidyt iš dviejų bazių- Vilniaus ir Talino. Juolab čia keleivių daugiau, nei Taline. Ir Finnair taip netrukdo…
O dėl prekės ženklo. Jei Estonian pasiūlys geras kainas, tai lietuviai nusispjaus ir skraidys (paburbėdami internete)
Kad jau apie kainas, AirBaltic balandį į kokią Maskvą ar Kijevą iš Vilniaus skristi (su persėdimu Rygoje) siūlo pigiau nei iš Rygos (tiesiogiai).
Sunku bus naujoms kompanijoms čia iš pradžių dėl šitos konkurencijos. AirBaltic jau turi nemažai patirties kainų karuose (net Easyjet nugalėjo, ir ne vien dėl nuolaidų Rygoje, nes anie turėjo nuolaidas Berlyno pusėje).
Estonian atejimas nieko nekeicia, nes vietoj AB SAS ileis Estonian Air ie viskas. Mano ziniomis, EA yra tokioje pacioje situacijoje kaip ir flylal, nes SAS atsisake toliau sanuoti veikla ir taip pat atsisake pirkti likusia dali (kol kas) todel estai turejo pasirinkima arba bankrotas arba valdzia duoda pinigu, Valdzia dave pinigu, todel jie uzeme lal vieta. manau, jeigu ir bus daugiau sas skrydziu is VNO (nors labai abejoju), skraidys tik estonian.
Simonai – butu idomu sulaukti komentaru apie VZ konferencija su Ziemeliu
Kas dėl „airBaltic” kainodaros – jie dabar konkuruoja dėl Vilniaus oro uosto keleivių. Tik dabar konkuruoja ne su „flyLAL”, o su „Lufthansa”, „Czech Airlines”, „Austrian”, „utair”.
Produktas „Bilietas Ryga-Kijevas” ir produktas „Bilietas Vilnius-Ryga-Kijevas” yra visiškai skirtingi produktai. Tačiau palyginami produktai yra „Bilietas Vilnius-Ryga-Kijevas” ir „Bilietas Vilnius-Praha-Kijevas” – todėl nustatinėdama kainodarą „airBaltic” lygina palyginamų produktų. Aviacijos versle kainodara nėra „kaštų kainodara”, o „konkurencinė kaindara”.
Šitas tai taip, bet šiuo atveju mažiausios jau skraidančių konkurentų kainos yra beveik dvigubai didesnės. O AirBaltic kainos praktiškai gerenės negu kad galėtų būti pasiūlytos naujai ateinačios kompanijos.
Pasirodo „Flylal-Charters” turi galimybių išnuomuoti ir saab2000:
Bendrovė užsakomuosius skrydžius pradėjo vykdyti su dviem lėktuvais „Boeing 757-200“. Pirmieji turistinių skrydžių maršrutai nusidriekė į Turkiją, Ispaniją, Portugaliją, Egiptą, Tunisą, Graikiją, Jungtinius Arabų Emyratus.
Esant poreikiui, klientai gali užsakyti skrydžius ir su mažesniais lėktuvais, tokiais kaip „Boeing 737-500“, „Boeing 737-300“ arba „Saab 2000“.
http://www.flylalgroup.com/lt/imoniu-grupe/valdomos-imones/uab-flylal-charters
Kazimierai, jau minėjau – netikėk kiekvienu internete randamu faktu. „FlyLAL Charters” tiesiog savo interneto puslapyje dar nespėjo pakeisti informacijos – natūralu ir žmogiška.
Aš namanau, kad „flyLAL Charters” imtųsi reguliariųjų skrydžių verslo. Lengviau buvo išlaikyti bendrovę su skolomis, kad tęsti veiklą, o dabar atstatyti ją reikia beveik tiek pat pinigų, kiek buvo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines” skolos.
Kas dėl G.Žiemelio interviu – labai įdomiai perskaičiau visą, tikrai drąsi ir įdomi asmenybė. Daugelis jo atsakymų logiški ir nuspėjami – aš irgi taip sakyčiau, jei būčiau „flyLAL” akcininkas :) Bet taip pat tame interviu yra labai daug detalių, kurios yra labai įdomios ir verčiančios susimąstyti: ypač atvirai ir konkrečiai pateikiami priekaištai Vilniaus oro uostui. Seniai kalbame apie tai, jog VNO plėtra yra sudėtinga, bet akivaizdu, kad ir dabartinėje situacijoje VNO turi kalną nesąmonių – kai kurias pastebėjau ir „plika akimi” – apie ne-Šengeno sektorių mažą ir neefektyvų, apie galimybės normaliai laipinti per rankovę į 757 nebuvimą ir t.t.
Pastebėsiu, kad vistiek G.Žiemelis iš esmės išsisukinėjo. Manau VNO kritikai tikrai pritarčiau. Bet po to lenda ylos iš maišo: „bloga” Kauno oro uosto konkurencija su Vilnium (Ryanair trukdo), apie lėktuvų parką nieko (lyg tik pabaigoj suprato, kad lėktuvai -per dideli).
Iš tikrųjų logika subtiliai įdomi. Iš esmės blogai ne tai, kad AirBaltic turėjo lengvatas Rygoje, bet kad LAL neturėjo tokių Vilniuje. Žodžiu siūlo VNO daryt tą patį pažeidimą, kaip RIX.
Kad VNO politika nelanksti, tai aišku. Bet tas amžinas kalbėjimas apie didelius mokesčius- kokie mokesčiai yra aplink? Ne tik Rygoj ir Taline. Kas nors gali pasakyt?
O gal žinoma kieno tas saab2000 Vilniuje yra?
Galėtų tikrai imtis, sukurti naują įmonę, kuri užsiimtų keleivių skraidinimais reguleriais reisais. :)
Visus SAAB-2000 LAL nuomavo ar tai iš paties SAAB, ar tai iš kažko kito. paskutinio SAAB sutartis baigiasi kova. Ir dėl jo jau sudaryta nuomos sutartis su kitais.
Jau kelios svaites Vilniuje nera nei vieno SAAB 2000, visi grazinti seimininkui.
Man Žiemelio atsakymai atrodo pagrįsti ir aiškūs, labai konkretūs ir logiški. Daug aiškesni negu žiniasklaidos kuriamos pasakos. Jul paprasta suskaičiuoti – jei šalutiniu verslu pelnas ąė mln LT, o aviakompanijos nuostolis per metus 8-20 mln, tai nereikia ilgai laukti, kaip skęsdama pagrindinė veikla nusitemps visas kitas paskui save. Tai elementarus papratsas verslininko žingsnis, atskirti verslus. O prokuratūra tikrai nieko nepeš…Turtas parduotas aukštesne nei rinkos kaina susijusioms įmonėms, aviakompanija paliko skolas ir šalutinėms įmonėms, ne tik kitiems kreditoriams, tad nėra čia jokio tyčinio bankroto.
Lijanai:
http://www.youtube.com/watch?v=49GBE1MPbY4
man irgi visai patiko Žiemelio atsakymai. Be to paskutinius kelis metųs VNO visaip kliudė flyLAL, tai visi puikiai žinojo. Manau vyksta didelis žaidimas, kurio esmė bus aiški po pusmečio jau gal…
O kur aš rašiau, jog tikiu G.Žiemelio žodžiais? Tiesiog sakau, jog jeigu būčiau „flyLAL” akcininkas, tai atsišaudyčiau lygiai tokiais pat žodžiais. O G.Žiemelis pašnekovas yra stiprus.
Nelyginkim Žiemelio su Chodorkovskiu. Versle dažnai sukčių pasitaiko. Pažiurėkim kokie skandalingi bankrotai įvyko vien pernai. Ir daugelis jų palydimi baudžiamosiomis bylomis. Už Enron, generalinis direktorius gavo kokis 200 metų kalėjimo. Čia daug paprasčiau- reikia tik kokis 30 mln skolų atiduot. Ir nieks gal net į kalėjimą nieko nesodins…
Kadangi žinau virtuvę šiek tiek iš vidaus, galiu konstatuoti tik faktą, kad G.Žiemelis teisus ta prasme, kad aviakompanija visada buvo vertinama „kaip šuniui penkta koja”. Ir tai neįvyko 2005 m. privatizuojant, tai kur kas senesnė tradicija. Esminė klaida dėl susiklosčiusios padėties yra tą, kad bendrovė buvo parduota 100% būtent tiems, kurie ją galutinai ir nuvarė. Čia gerų variantų nebuvo, nes nebuvo rastas rimtas investuotojas dar 2003 metais, kai SAS gavusi praktiškai konfidencialius duomenis „nusiplovė”. O jau 2004m. be rimtos konkurencijos įsiveržė Air Baltic, dar 2003m. pabaigoje buvusi kone du-tris kartus smulkesnė nei LAL’as. 2003-2005m. LAL buvo paliktas be rimtesnių investicijų, visiškoj nežinomybėj (o IATA prognozavo staigų rinkos augimą šiame regione).
dėl kainų – už Vilnių brangiau tik Frankfurtas, Visi lalo skrydziai buvo vykdomi i pigesnius oro uostus, Pvz. Gatwick oro mokesciai sudaro tik apie 75 proc. Vilniaus.
Saab – jau seniai isskrido, man rodos paskutinis isskrido sausio pirmom dienom.
Deloro uostu konkurencijos – 500 mln. litu sukisti i trys oro uostus ir juos tureti 3 mln. rinkai. Tai yra nusikaltimas. Kaip sakydavo trys lietuviai – penkios partijos, taip ir cia kiekvienam milijonui gyv, po oro uosta. O dar buvo planu ir Siaulius paleisti. Nesamone.
dabar Vilniaus ir Kauno konkurencija isskaido srauta ir taip pasitarnauja, kad Ryga susirenka kas jai naudinga.
Del Rygos – nesvaikime, kad latviai panaikins tas nuolaidas. Visa ES aviacijos rinka yra psiaudo laisva, nes kiekvienas bazinis vezejas turi gudriausia nuolaidu sistema, kuri yra gudriai paslepta. Pameginkite gauti gera laika Frankfurte, Kopene ar Londone. Stai Jums ir laisva rinka.
Mano nuomone, flyLAL niekad kryptingai nedirbo oro uosto mokesčių mažinimo linkme – jei būtų kultūringai paruošti verslo planai kaip padaugės keleivių, kokios naujos kryptys bus atidarytos ir kokia bus iš to nauda, manau būtų pavykę rasti priėjimą prie valdžios ir susitarti.
Bet jų tikslas buvo savo terminalo statyba, to siekiant didelės kainos ir netvarka oro uoste buvo tik į naudą.
Dėl gerų oro uosto laikų irgi nereikia lia-lia (Frankfurtą išskyrus). Va šiandien Ryanair paskelbs apie naują kasdieninį maršrutą Marselis-London Gatwick. Net jiem tas oro uostas nebe problema.
P.S. keisti čia kai kurių komentatorių gramatikos sugebėjimai
Šiaip tai su tuo oro uostų skaičium nereikia lialia!
Latviai turi 2-3 oro uostus ir planuoja atidaryt dar vieną (Daugpilį).
Jei teisingai suprantu čia visi siūlo Klaipėdiečiams skraidyt iš Vilniaus? Nemanau, kad geras sprendimas. Be to, Palanga tarnauja turistu atvežimui (prisiminkim UtAir skrydžius iš Maskvos).
Dėl Šiaulių (aš visad už Šiaulius)- jų infrastruktūra išlaikoma KAM. Ten reikia tik mažo terminalo ir viskas.
Šiaip tai verksmas dėl mokesčių atrodo juokingai. Jei jau taip blogai- LAL galėjo skraidyt iš Kauno- ten jiems padarytų simbolinius mokesčius.
Manau, kad Oro uostų specializacija būtų aiški. Vilnius- pagrindinis tarptautinis, Kaunas- charter’iai ir low-cost’ai (Ryanair niekur bėgt nesiruošia) bei kroviniai. Palanga- Klaipėda ir pajūris.
Atsiprašau, už gramatines klaidas. Turiu mažai laiko, todėl rašau daug.
Dėl oro uostų ir lia lia. Sutinku, kad latviai irgi jų turi, tačiau tarptautinį – tik viena – Ryga. Liepojoje jie investavo kelis mln. eurų ir viskas. Mes Palangoje – 50 mln. Ar tai ne fantastika? Mes Vilniaus terminalą pastatėme už 170 mln., kuris yra realiai visų specialistų pripažįstama kaip tragedija.
Palanga – sutinku, kad Palanga turi potencialą, tačiau realiai tas potencialas yra labai menkas. Jis yra lygus keliems skrydžiams. Todėl taip ir bus Palanga – Ryga ir Palanga – Kopenhaga. ir tai šie skrydžiai realiai yra tik tam, kad prisivežti keleivį iki habų.
Kauno potencialas yra nulinis. Jūs isivaizduojate – ten valstybė įsūdė 120 mln. ltl ir kas iš to? Airiai nieko nemoka ir dar jiems Vilniaus ir Kauno savivadybės marketinginius primoka. AŠ sutičiau, kad Kaunas gali turėti krovininį potencialą, tačiau tik tada, kai ten sueis visi transporto mazgai. Kol jų nėra – Kaunas bus visada minuse.
Dėl kitų oro uostų – Londonas yra tas pavyzdys, kur Virginai pramušė protekcionizmo tvorą, bet ir tai klausimas ar didelę?
Mes visi dabar užsiciklinę ant to Žemelio. Svarbiausia klausimas – išlieka tasp pats KAS BUS SU LIETUVIŠKA AVIACIJOS PRAMONĘ? Atsakymo nematau.
Dėl valstybinių oro linijų – jeigu jos bus 100 proc. valdiškos, tai bus dar blogiau, nes tai bus dar viena valdininkų šerykla kaip tai yra su Lietuvos geležinkeliais ir kitomis įmonėmis. Modelis čia labai aiškus – valstybė ir privatus dirba kartu ir siekia naudos tiek Tautai, tiek verslui.
Man pastoviai kirba klausimas – kodėl valstybė nesutarė du LAL po privatizavimo kaip tai įvyko Latvijoje? KODĖL?
Brussels Airlines nuo kovo 29, 4x per savaite skraidys i Vilniu.
is kur tokios naujienos???
Kodėl Vyriausybė Lietuvoje nesielgė, kaip Latvijoj? Todėl, kad Latvijos vyriausybė turi 51 proc. ir suinteresuota įmonės veikla. Mūsų gi tik mokesčius renka.
O dėl valstybiškumo privatumo, pastebėsiu, kad Vengrija, Austrija, Belgija pardavė savo nacionalines oro bendroves visiškai. Ir nieko neatsitiko- skraido.
Kauno pliusas- geras takas, bet visa kita infrastruktūra, deja, kad daryt Kauną pagrindiniu reikia baisių investicijų, kurios kol kas neprasmingos. Įdomu tik kur geresnė infrastruktūra kroviniams, nei Kaune? Kažkaip negirdėjau.
Vilnių patvarkyt pigiau. Naujo terminalo statyba padėtų spręst dalį problemų, kaip ir tako pailginimas. O šiaip pas mus kažkaip užmirštama KAM lėšas panaudot, kad oro uostai galėtų ir karines funkcijas vykdyt.
Šiaip nueikit rytoj į susitikimą su ministru E.Masiuliu. Galėsit gyvai jo paklaust.
From 29 March 2009, Brussels Airlines will fly 4 times a week between Brussels and the capital of Lithuania Vilnius.
The flights will be operated on Mondays, Wednesdays, Fridays and Sundays on board of Avro RJ, Boeing 737 or Airbus 319 aircraft.
SN3271 BRU-VNO 10h00-13h35 1.3.5.7
SN3272 VNO-BRU 14h10-15h55 1.3.5.7
Gerai, jeigu taip bus, bet kol kas pardavimai šia kryptimi neatidaryti. O gal čia tik nuotrupa nuo užsilikusių FlyLAL pažadų atnaujinti BRU reisą ir code share su SN?
Kur susitiks? Transp ltl psl parasyta – susitiks, bet kur, velniai zino:)))
Man atrodo, kad SNB padare gera finta – visi kurie skris i briuseli i darbo grupes, kurios vyks vysa diena tures nakvoti dvi paras del vienos dienos. geras budas uzkrauti viebucius:)))) Manau, kad su tokiu laiku jie daug nepriskraidys, nebent labiai pigiai pasiulys.
Atsiprasau – per skubejima – Visa dieną:)))) pasiūlis;))))
Labai jau issiblaskes.
Duki maziau tu kreipk demesi i tas pastabas, svarbu kad suprantama ka parasiai. O kam ten uzkliuvo, tai lai varo i filologu foruma
Truputi off topic.
Kalbant apie flylal – įdomus variantas, kai oro bendrovė prisiglaudžia paauglių užkimštoj bloginimo sistemoj ir ten mėgina skleisti savo tiesas :) – http://flylal.blogas.lt. Solidu :)
cia jau seniai ten ju blogas kabo. Juk jie – bankrutuoja:)))
Jau daros įdomiau – SAS tinklalapyje atsirado žinutė, kad SASas galutinai pardavė AirBaltic, t.y. gavo pinigus į sąskaitą. Iš Kopenhagos gi, per SAS tinklalapį iki šiol nėra bilietų į Vilnių pradedant balandžio mėn., taigi CodeShare su AirBaltic nutraukta, tačiau į Rygą iš Kopenhagos ir Stokholmo viskas po senovei. Ar nėra čia dar galimybės kam nors išsivynioti su Flylal? Tuo labiau, kad SAS atsikratė ką tik ir Spanair…